Procedūra : 2014/2008(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0131/2014

Pateikti tekstai :

A7-0131/2014

Debatai :

PV 10/03/2014 - 17
CRE 10/03/2014 - 17

Balsavimas :

PV 11/03/2014 - 9.26
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0204

PRANEŠIMAS     
PDF 220kWORD 176k
19.2.2014
PE 526.099v04-00 A7-0131/2014

dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos

(2014/2008(INI))

Peticijų komitetas

Pranešėjas: Jarosław Leszek Wałęsa

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos

(2014/2008(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į teisės teikti peticijas reikšmingumą ir į tai, kaip svarbu nedelsiant informuoti Parlamento organus apie konkrečias Europos Sąjungos piliečio ar gyventojo problemas ir nuomonę, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 ir 227 straipsniuose,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, ypač į 44 straipsnį dėl teisės teikti peticijas Europos Parlamentui,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir į 202 straipsnio 8 dalį,

–   atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0299/2013),

A. atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m., kurie buvo Europos piliečių metai, gautos 2 885 peticijos, o tai yra beveik 45 proc. daugiau nei 2012 m.; ir pažymėdamas, kad per šią kadenciją iki šiol užregistruota beveik 10 000 peticijų;

B.  kadangi nors šis skaičius, palyginti su Europos Sąjungos gyventojų skaičiumi, išlieka nedidelis, vis dėlto iš jo matyti, kad gerokai didėja informuotumas apie teisę teikti peticijas ir teisėti lūkesčiai, susiję su peticijų procedūros, kaip būdo atkreipti Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių dėmesį į pavienių piliečių, vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir savanoriškų asociacijų bei privačių įmonių problemas, naudingumu;

C. kadangi Europos piliečiams tiesiogiai atstovauja vienintelė jų renkama ES institucija – Europos Parlamentas; atsižvelgdamas į tai, kad teisė teikti peticijas suteikia jiems galimybę tiesiogiai kreiptis į savo atstovus;

D. atsižvelgdamas į tai, kad teisė teikti peticijas padeda Europos Parlamentui geriau reaguoti į Sąjungos piliečių ir gyventojų problemas ir kartu yra žmonėms skirta atvira, demokratiška ir skaidri jų skundų nagrinėjimo neteismine tvarka, jeigu tai teisėta ir pagrįsta, priemonė, ypač kai tie skundai susiję su Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo problemomis; kadangi peticijose suteikiama vertingos informacijos teisės aktų leidėjams ir vykdomosioms įstaigoms tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu;

E.  kadangi reikia sustabdyti tolesnį negrįžtamą biologinės įvairovės nykimą, ypač paskirtose tinklo „Natura 2000“ teritorijose; kadangi valstybės narės įsipareigojo užtikrinti pagal Direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva) ir Direktyvą 79/409/EEB (Paukščių direktyva) nustatytų specialių saugomų teritorijų apsaugą; kadangi, nors Komisija gali išsamiai patikrinti, ar laikomasi ES teisės nuostatų, tik tuomet, kai nacionalinės valdžios institucijos būna priėmusios galutinį sprendimą, svarbu – ypač kai tai susiję su aplinkos apsaugos klausimais – ankstyvuoju etapu įsitikinti, ar vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos teisingai taiko visus atitinkamus pagal ES teisę numatytus procedūrinius reikalavimus, įskaitant atsargumo principo įgyvendinimą;

F.  kadangi būtina užtikrinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese, kad būtų stiprinamas jo teisėtumas ir atskaitomybė; kadangi peticijų procedūra taip pat yra priemonė tikrajai Europos visuomenėje susidariusios įtampos, visų pirma ekonomikos krizės ir socialinių neramumų laikais, pavyzdžiui, atsiradusios dėl pasaulinių finansų rinkų ir bankų sistemų žlugimo poveikio Europos gyventojams, padėčiai nustatyti; primindamas, kad 2013 m. rugsėjo mėn. Peticijų komitetas šiuo klausimu surengė viešąjį klausymą, kuriame dalyvavo peticijų pateikėjai; kadangi daug peticijų dėl netinkamos praktikos finansų sektoriuje ir dėl vartotojų teisių pažeidimų bankų sektoriuje, o ypač dėl dramatiškų pasekmių, tokių kaip ištisų šeimų iškeldinimai iš būstų, kurias lėmė hipotekos sutartyse numatytos nesąžiningos sąlygos, atkreipė komiteto dėmesį;

G. kadangi tokiose peticijose, kokios siunčiamos Peticijų komitetui, dažnai pateikiama kitiems Europos Parlamento komitetams, atsakingiems už teisės aktų, skirtų sukurti socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu saugesnį, tvirtesnį, teisingesnį ir geresnį visų Europos Sąjungos piliečių ir gyventojų ateities pagrindą, rengimą, naudingos informacijos;

H. kadangi kiekviena peticija vertinama ir nagrinėjama iš esmės, net jeigu ją pateikė tik vienas ES pilietis arba gyventojas, ir kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę gauti atsakymą ta kalba, kuria jis kalba, arba ta kalba, kuria jis pateikė peticiją;

I.   turėdamas omenyje tai, kad, atsižvelgiant į gaunamų peticijų esmę ir sudėtingumą, jų nagrinėjimo būdas ir atsakymo pateikimo laikas skiriasi, tačiau turi būti dedamos visos pastangos, kad į peticijų pateikėjų problemas būtų deramai reaguojama per tinkamą laiką ir tinkamu būdu tiek vykdytos procedūros, tiek esmės požiūriu;

J.   kadangi peticijų pateikėjai, kurių peticijos vėliau svarstomos per reguliarius Peticijų komiteto posėdžius, gali visapusiškai dalyvauti posėdžiuose ir turi teisę pristatyti savo peticijas pateikdami išsamesnę informaciją, taigi aktyviai prisideda prie komiteto darbo, komiteto nariams ir Europos Komisijai, taip pat valstybių narių atstovams, kurie gali dalyvauti, pateikdami papildomą ir pirminę informaciją; ir kadangi 2013 m. į komiteto svarstymus atvyko ir juose aktyviai dalyvavo 185 peticijų pateikėjai;

K. atsižvelgdamas į tai, kad Peticijų komiteto veikla grindžiama tik iš peticijų pateikėjų gaunamais pranešimais ir informacija, taip pat jo paties atliekamų kiekvieno konkretaus atvejo tyrimų rezultatais, kurie prireikus papildomi iš Europos Komisijos, valstybių narių arba kitų subjektų gautais vertinimais; ir kadangi jo darbotvarkės prioritetai nustatomi ir pati darbotvarkė sudaroma remiantis jo narių demokratiškai priimtais sprendimais;

L.  atsižvelgdamas į tai, kad pagal peticijų priimtinumo kriterijus, nustatytus remiantis Sutarties sąlygomis ir Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis, peticija turi būti susijusi su klausimu, priklausančiu Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu tiesioginės įtakos peticijos pateikėjui; ir kad todėl dalis peticijų paskelbiamos nepriimtinomis, nes neatitinka šių kriterijų;

M. kadangi teisė teikti peticijas – itin svarbi piliečių dalyvavimo ir piliečių vykdomos demokratinės kontrolės priemonė ir tinkamas jos įgyvendinimas turi būti užtikrintas nuo proceso pradžios iki pat jo pabaigos; kadangi ši teisė ir toliau turi būti visiškai garantuojama, neatsižvelgiant į vyriausybės interesus; kadangi šio principo turi būti pavyzdingai laikomasi ES lygmeniu šiame Parlamente ir Komisijoje nagrinėjant peticijas;

N. kadangi pirmiau minėti kriterijai buvo patikrinti teismuose ir kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, pvz., byloje T-308/07, buvo įtvirtinti su teise teikti peticiją susiję kriterijai ir tai, kad deklaracijų paskelbimas nepriimtinomis turi būti tinkamai pagrįstas ir kad komitetas tokį paskelbimą privalo pagrįsti vėlesniuose raštuose peticijos pateikėjui; taip pat, pvz., bylose T-280/09 ir T-160/10 dėl peticijų, kurių turinys gali būti laikomas nepakankamai tiksliu;

O. kadangi, be peticijų, gautų dėl krizės poveikio Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams, peticijų pateikėjams taip pat neramu dėl kitų svarbių klausimų, susijusių su aplinkos apsaugos teisės aktais, visų pirma su atliekų tvarkymu ir vandentvarka, su pagrindinėmis teisėmis, visų pirma su vaiko teisėmis, neįgaliųjų teisėmis ir teise į sveikatą bei teise į asmeninį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat su laisvu asmenų judėjimu, įvairiomis diskriminacijos formomis, ypač dėl tautinės kilmės, kultūros ar kalbos, vizomis, imigracija ir užimtumu, taip pat teikiamos peticijos dėl teisingumo vykdymo, įtariamos korupcijos, teisinių procesų vilkinimo ir daugelio kitų veiklos sričių;

P.  atsižvelgdamas į tai, kad, kadangi daug peticijų pateikėjų, ypač iš jaunesnių gyventojų grupių, plačiai naudojasi socialine žiniasklaida kaip ryšių kanalu, Peticijų komitetas, remiamas Europos Parlamento, sukūrė savo tinklą – jį per populiarias socialinės žiniasklaidos priemones, kuriomis labai aktyviai naudojamasi ir kurios yra labai naudingos komiteto posėdžių laikotarpiais, nuolat stebi vis daugiau žmonių; ir kadangi komiteto naujienlaiškis „Péti Journal“ taip pat turi daug nuolatinių prenumeratorių, šiuo metu – 1 500;

Q. kadangi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Peticijų komitetas kartu su atitinkamomis Europos Parlamento tarnybomis stengėsi sukurti naują daugiakalbį interneto portalą, kuris pakeistų ankstesnę Europos Parlamento svetainėje veikusią labiau ribotą elektroninę peticijų teikimo sistemą; ir kadangi naujojo portalo paskirtis – didinti administravimo veiksmingumą, kartu didinant peticijų procedūros skaidrumą ir interaktyvumą peticijų pateikėjų, Europos Parlamento narių ir plačiosios visuomenės labui; ir kadangi jo sukūrimas šią kadenciją neabejotinai yra didelis indėlis stiprinant Europos pilietybę, atitinkantis 2013-ųjų, Europos piliečių metų, institucinius tikslus;

R.  šiomis aplinkybėmis primena savo poziciją, kurią patvirtino remdamasis 2012 m. metiniu pranešimu, padaryti peticijų procedūrą veiksmingesnę, skaidresnę ir nešališką, kartu išsaugant Peticijų komiteto narių dalyvavimo teises, kad peticijų nagrinėjimui net ir procedūriniu lygmeniu būtų galima taikyti teisminę kontrolę;

S.  kadangi Peticijų komitetas ir toliau aktyviai domisi, kaip taikomos Europos piliečių iniciatyvos reglamento nuostatos, ir skiria dėmesio daugumai trūkumų bei gana sudėtingai dabartinei teisinei sistemai, kuria, nepaisant Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto įdėtų pastangų rengiant šį dokumentą, nevisapusiškai perteikiama atitinkamos Sutarties nuostatos dvasia; ir kadangi pagal nuostatos dėl peržiūros sąlygas Parlamentas praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo turi dalyvauti diskusijose dėl jo persvarstymo;

T.  kadangi netrukus, dalyvaujant teisinę kompetenciją iniciatyvos klausimu turinčiam pagrindiniam komitetui ir Peticijų komitetui, pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles ir Biuro patvirtintas įgyvendinimo taisykles turės būti įgyvendintos Europos piliečių iniciatyvos reglamento nuostatos dėl viešojo klausymo surengimo Parlamento patalpose, siekiant užtikrinti šios iniciatyvos sėkmę;

U. atsižvelgdamas į su nagrinėjamomis peticijomis susijusių faktų nustatymo vizitų, kuriuos reguliariai rengia komitetas dėl, jo manymu, išskirtinės pirmenybės klausimų, teikiamą naudą ir į būtinybę užtikrinti didžiausią tokių vizitų ataskaitų kokybę, patikimumą ir rengti jas remiantis sąžiningu bendradarbiavimu, padedančiu pasiekti pageidaujamą dalyvių sutarimą; primena 2013 m. surengtus vizitus: į Ispaniją (du kartus), Lenkiją, Daniją ir į Graikiją; kadangi nustatant lankstesnę praktinę tokių misijų tvarką, ypač kiek tai sietina su tinkamomis vykti šių misijų savaitėmis, būtų užtikrinama dar didesnė šių vizitų sėkmė, nes visų pirma nariai galėtų vykti į keliones ir sumažėtų atšaukimo rizika;

V. atsižvelgdamas į komiteto atsakomybę Europos ombudsmeno tarnybai, kuri atsakinga už ES piliečių skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą ir dėl kurios veiklos Parlamentas, remdamasis paties Europos ombudsmeno parengta metine ataskaita, taip pat teikia metinį pranešimą; ir primindamas, kad 2013 m. iš pareigų atsistatydinus tuometiniam ombudsmenui Nikiforui Diamandourui komitetas aktyviai dalyvavo organizuojant naujo Europos ombudsmeno rinkimus;

W. kadangi, nors Parlamento nariai sėkmingai išrinko naują Europos ombudsmenę – Emily O’Reilly, kuri pradėjo eiti pareigas 2013 m. spalio 1 d., pagal Darbo tvarkos taisyklių 204 straipsnį kitos kadencijos pradžioje turi būti surengti nauji rinkimai ir kadangi būtų prasminga užtikrinti, kad tinkamu metu būtų paskelbtos aiškios ir skaidrios procedūrinės taisyklės, kuriose būtų patikslinta Peticijų komiteto atsakomybė šiame procese ir užtikrinamas tinkamas rinkimų skaidrumas, visų pirma pasitelkiant patobulintą tam skirtą interneto sistemą;

X. kadangi Peticijų komitetas yra Europos ombudsmenų tinklo, kuriam priklauso keletas nacionalinių parlamentų peticijų komitetų, jeigu tokių esama, narys ir kadangi atrodo svarbu labiau pabrėžti ir, jeigu tai praktiškai įmanoma, toliau stiprinti pačių peticijų komitetų bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti, kad Europos Parlamentas Europos Sąjungos piliečių interesų labui šiame procese galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį;

Y. kadangi Peticijų komitetas ketina tapti naudinga ir skaidria Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams skirta priemone, kuri padeda vykdyti demokratinę daugelio Europos Sąjungos veiklos aspektų, ypač susijusių su nacionalinės valdžios institucijų įgyvendinamais ES teisės aktais, kontrolę ir priežiūrą; ir kadangi komitetas, remdamasis gautomis peticijomis, gali dar labiau padėti, viena vertus, nuosekliau ir labiau koordinuotai taikyti ES teisės aktus, o kita vertus, tobulinti būsimus ES teisės aktus, atkreipdamas dėmesį į patirtį, įgytą iš esmės nagrinėjant gautas peticijas;

Z.  kadangi šis pranešimas yra paskutinis metinis septintosios Europos Parlamento kadencijos Peticijų komiteto pranešimas, todėl jame apibūdinama 2013 m. komiteto veikla, taip pat apžvelgiama visa kadencija ir įvertinama, kokiu mastu įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Peticijų komitetui pavyko patenkinti piliečių lūkesčius;

1.  pripažįsta svarbų, esminį Peticijų komiteto vaidmenį ginant ir remiant ES piliečių ir gyventojų teises, užtikrindamas, kad taikant peticijų procedūras būtų geriau išsiaiškintos peticijų pateikėjų problemos ir, jeigu įmanoma, per tinkamą laiką išspręsti jų teisėti skundai;

2.  yra pasiryžęs padaryti peticijų procedūrą veiksmingesnę, skaidresnę ir nešališką, kartu apsaugodamas Peticijų komiteto narių dalyvavimo teises, kad peticijų nagrinėjimui net ir procedūriniu lygmeniu būtų galima taikyti teisminę kontrolę;

3.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas kartu su kitomis institucijomis ir įstaigomis, pavyzdžiui, su tyrimo komitetais ir Europos ombudsmenu, atlieka nepriklausomas ir aiškiai apibrėžtas vietų, į kurias gali kreiptis kiekvienas pilietis, funkcijas; pabrėžia, kad šios institucijos kartu su Europos piliečių iniciatyva yra pagrindinės demokratinės ES ir visos Europos visuomenės kūrimo priemonės ir kad turi būti užtikrinta tinkama prieiga prie jų ir patikimas veikimas;

4.  pabrėžia, kad per dabartinę Parlamento kadenciją Peticijų komitetas sprendė su Europos Sąjungos piliečių lūkesčių tenkinimu susijusius uždavinius; pabrėžia, kaip svarbu, kad piliečiai tiesiogiai įsitrauktų į Parlamento veiklą ir savo problemas, pasiūlymus ar skundus pateiktų konkretiems komiteto nariams; atkreipia dėmesį į tai, kiek daug nuveikta siekiant išspręsti su galimais piliečių teisių pažeidimais susijusias problemas ir bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų taikymo klausimais; kartu išlaikant svarbų vaidmenį ryšių su Europos Sąjungos piliečiais ir stiprinant ES sprendimų priėmimo proceso demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę;

5.  primena reikšmingą Komisijos vaidmenį padedant nagrinėti peticijose iškeltus atvejus; mano, kad Komisijos peticijų nagrinėjimas turėtų būti išsamesnis ir kad, atsižvelgiant į ES teisės aktus, turėtų būti žiūrima į atvejų esmę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti šių procesų skaidrumą ir visuomenės teisę turėti tinkamą galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais ir su peticijomis susijusia informacija;

6.  pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija vykdytų aktyvią stebėseną ir laiku imtųsi prevencinių taisomųjų priemonių, kai yra pagrįstų įrodymų, jog įgyvendinant tam tikrus suplanuotus ir paskelbtus projektus gali būti pažeisti ES teisės aktai;

7.  pažymi, kad piliečių pateiktos peticijos susijusios su daugybe įvairių svarbiausių teminių sričių, pavyzdžiui, su pagrindinėmis teisėmis, vidaus rinka, aplinkos apsaugos teisės aktais, visuomenės sveikatos klausimais, vaikų gerove, transportu ir statyba, Ispanijos pakrančių įstatymu, nauju reglamentu dėl gero administravimo, neįgaliaisiais, diskriminacija dėl amžiaus, galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, Europos Sąjungos mokyklomis, fiskaline sąjunga, plieno pramone, gyvūnų teisėmis ir daugeliu kitų;

8.  mano, kad minėtoms teminėms sritims priskiriamos peticijos – tai įrodymas, kad vis dar dažnai pasitaiko plačiai paplitusių su netinkamu ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę arba netinkamu jų taikymu susijusių atvejų;

9.  mano, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių parlamentais ir vyriausybėmis abipusiškumo pagrindu ir prireikus skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai kelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos taikyti; pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą, tačiau apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių aplaidumo Europos Sąjungos teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinant, ypač aplinkos apsaugos srityje;

10. primena, kad Peticijų komitete peticijos, susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, neatskiriamos jos veiklos dalies, principais ir turiniu, laikomos priimtinomis ir kiekvienas atvejis nagrinėjamas iš esmės; primena, kad Europos Komisija, komiteto paprašyta imtis veiksmų, dažnai manė negalinti to daryti, nes jos veiksmai prieštarautų Chartijos 51 straipsnio nuostatoms; pabrėžia, kad, palyginti su veiksmais, kurių galima imtis vadovaujantis griežtomis Chartijos teisinėmis nuostatomis, piliečių lūkesčiai yra gerokai didesni;

11. džiaugiasi komiteto darbu, atliktu nagrinėjant peticijas negalios klausimais, kurių 2013 m. gauta gerokai daugiau; atkreipia dėmesį į pastangas, kurios buvo dedamos siekiant užtikrinti, kad būtų sėkmingai pradėta taikyti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio sąlygas sukurta ES sistema – šioje srityje Peticijų komitetas dirbo kartu su Europos Komisija, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumu, ir pažymi, kad komitetas yra pasiryžęs toliau remti šią veiklą; apgailestauja dėl to, kad vėliau buvo sustabdytas Peticijų komiteto dalyvavimas Neįgaliųjų teisių konvencijos sistemoje ir kad jis buvo pakeistas teisėkūros komitetais, kurie taip pat prisiima atsakomybę šioje srityje; mano, kad pastarasis sprendimas buvo grindžiamas netinkamu pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos sistemą priskirtų funkcijų aiškinimu;

12. atkreipia dėmesį į tai, kiek daug dėmesio skirta keletui gautų labai svarbių peticijų dėl pasiūlymo šalia Nanto esančioje Notre Dame-des-Landes komunoje statyti naują oro uostą; pripažįsta, kad aplinkos apsaugos sumetimais šiai programai prieštaraujantys peticijų pateikėjai suteikė svarbios informacijos ir kad šį projektą palankai vertinantys asmenys taip pat pateikė pagrįstą peticiją – šiuo klausimu komitete buvo surengtos išsamios diskusijos, kuriose kartu su pagrindiniais peticijų pateikėjais dalyvavo Prancūzijos valdžios institucijos ir Komisijos Aplinkos generalinio direktorato generalinis direktorius; mano, kad rengiant tokias rimtas diskusijas ne tik didinamas visuomenės informuotumas ir piliečiams suteikiama galimybė aktyviai ir teisėtai dalyvauti tokiame procese, bet ir sudaromos sąlygos išsiaiškinti keletą su projektu, kuris, spėjama, prieštarauja ES teisei, susijusių prieštaringų aspektų ir nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas deramas tokiomis aplinkybėmis taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų laikymasis;

13. pripažįsta, kad 2013 m. daug peticijų pateikėjų išreiškė nerimą dėl akivaizdžios neteisybės, patiriamos Danijoje vykdant administracines ir teismines procedūras, susijusias su tėvų gyvenimu skyrium arba santuokos nutraukimu ir tolesne mažų vaikų globa; pažymi, kad šioje srityje, kalbant apie skirtingų valstybių piliečių poras, yra akivaizdžių diskriminavimo dėl pilietybės pavyzdžių, kai sutuoktinis atitinkamos valstybės narės, kurioje vykdoma teismo procedūra, pilietis vertinamas palankiau negu asmuo, kuris nėra tos valstybės pilietis, o tai turi sunkių ir dažnai labai neigiamų bei dramatiškų padarinių vaiko teisėms; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į sunkius tiek peticijos pateikėjo, tiek vaiko pagrindinių teisių pažeidimus; pažymi, kad Peticijų komitetas, siekdamas tiesiogiai ištirti tokias pretenzijas tais atvejais, kai padėtis atrodo itin sudėtinga, surengė faktų nustatymo vizitą į Daniją; pažymi, kad keletas atvejų nustatyta ir kitose valstybėse, ypač (ypatingai atvejais, susijusiais su Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos Jugendamt veikla) Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje;

14. primena tyrimus, atliktus visos kadencijos metu remiantis peticijomis dėl nepakankamo Atliekų pagrindų direktyvos nuostatų įgyvendinimo sukeltų padarinių, ir šiuo klausimu patvirtintą pranešimą; primena rekomendacijas dėl tinkamų sprendimų dėl sąvartynų priėmimo stoka ir šios problemos padariniais vietos gyventojams; pabrėžia, kad padėtis abiejuose regionuose toli gražu buvo neišspręsta, sprendžiant iš vėliau nagrinėtų peticijų, ypač dėl užsitęsusio smarkiai aplinką teršiančių pramoninių atliekų deginimo kai kuriose Kampanijos vietovėse, dėl kurio išsiskyrė nuodingi dūmai, o Lacijaus regione – dėl neskaidrių planų ir institucinio valdymo paskutiniais mėnesiais po Malagrotos sąvartyno, dėl kurio šiuo metu vyksta intensyvus teisėsaugos tyrimas, numatyto uždarymo; primena, kad 2013 m. rudenį šiuo klausimu buvo surengtas intensyvus faktų nustatymo vizitas į Graikiją, per kurį atkreiptas dėmesys į atitinkamų su atliekomis susijusių direktyvų taikymo trūkumus, nepakankamą pažangą atliekų tvarkymo srityje, su kuria susiję planai ir sistemos užima svarbią vietą atliekų tvarkymo hierarchijoje, taip pat į neigiamą poveikį tam tikrų Graikijos vietovių gyventojų sveikatai; pažymi, kad neseniai buvo pateikta keletas kitų peticijų dėl atliekų tvarkymo trūkumų kitose valstybėse narėse, ypač Ispanijos Valensijos regione ir JK;

15. pritaria faktų nustatymo vizito į Lenkiją, per kurį ištirtas pasiūlymas statyti atvirą kasyklą Žemutinėje Silezijoje, ataskaitai; taip pat palankiai vertina šia proga surengtas išsamias diskusijas su peticijų pateikėjais ir nacionalinės valdžios institucijomis dėl galimo skalūnų dujų išteklių žvalgymo ir naudojimo, dėl kurio komitetas jau buvo surengęs praktinį seminarą 2012 m.;

16. atkreipia dėmesį į labai dalykišką viso komiteto darbą, kurį jis atliko nagrinėdamas gautas peticijas dėl Ispanijos pakrančių valdymo įstatymo (isp. Ley de Costas), tiek kalbant apie faktų nustatymo vizito rezultatus ir išvadas, tiek apie bendradarbiavimą su peticijų pateikėjais ir atsakingomis nacionalinės valdžios institucijomis; primena, kad komitetas, siekdamas išsamiau išnagrinėti šį sudėtingą klausimą ir palaikyti ryšius su daugybe susijusių peticijų pateikėjų, įsteigė specialią ad hoc darbo grupę; pripažįsta, kad, nors Ispanijos parlamento patvirtintuose naujuosiuose teisės aktuose padaryta tam tikrų peticijų pateikėjams palankių patobulinimų, tiek nuosavybės teisių, tiek aplinkos apsaugos srityse dar liko neišspręstų klausimų, iš kurių keletą dabar nagrinėja Ispanijos Konstitucinis Teismas; prašo Komisijos toliau aktyviai stebėti šį klausimą;

17. palankiai vertina tai, kad per 2013 m. vasario mėn. vykusį faktų nustatymo vizitą į Galisiją su peticijų pateikėjais ir regiono valdžios institucijomis buvo surengtos išsamios diskusijos tinkamų nuotekų valymo įrenginių stokos šiame regione klausimu, nes ši problema daro poveikį vietos žmonių sveikatai ir ekonominei veiklai, vykdomai tam tikrose nuosėdomis ir atliekomis, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, keliančių pavojų visuomenės sveikatai, aplinkai ir, galbūt, tam tikrose vietovėse vykdomai jūrų gėrybių produktų gamybai, užterštose vietovėse; tikisi, kad valdžios institucijos tvirtai įsipareigos aktyviau spręsti šias problemas ir kad visose susijusiose vietovėse bus veiksmingai įgyvendinami integruoti nuotekų valymo planai ir pradės veikti tam reikalingi įrenginiai; apgailestauja dėl užsitęsusios ir neefektyvios vizito išvadų rengimo procedūros; apgailestauja, kad prie ataskaitos nebuvo pridėta atskira dviejų delegacijos narių nuomonė;

18. pabrėžia komiteto prievolės teikti ataskaitas vaidmenį; atkreipia dėmesį į keletą 2013 m. pranešimų forma patvirtintų rezoliucijų, pavyzdžiui, į rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo dėl to, kaip Komisija šalina Vienos oro uosto plėtros projekto poveikio aplinkai vertinimo trūkumus, ir į rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie visą Europos ombudsmeno veiklą; pabrėžia, kad šis komitetas, pasinaudodamas patirtimi, įgyta daugelį metų nagrinėjant daug konkrečių atvejų ir dėl jų teikiant nuomones pagrindiniams komitetams, visų pirma dėl PAV direktyvos persvarstymo, taip pat dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos, suteikė svarbios informacijos; mano, kad Peticijų komitetas, rengdamas tokius dokumentus, gali iškelti Europos Sąjungos piliečiams svarbius klausimus plenariniuose posėdžiuose;

19. primena, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnio 2 dalį Peticijų komitetas gali ne tik pateikti plenariniam posėdžiui su teisės aktų leidyba nesusijusius pranešimus savo iniciatyva peticijose keliamais klausimais, bet ir trumpus pasiūlymus dėl rezoliucijos, dėl kurių turi būti balsuojama plenariniame posėdyje dėl skubių klausimų;

20. mano, kad viešųjų klausymų rengimas yra labai svarbi peticijų pateikėjų iškeltų problemų nagrinėjimo priemonė; atkreipia dėmesį į viešąjį klausymą, surengtą krizės poveikio Europos Sąjungos piliečiams ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos valdyme stiprinimo klausimais, taip pat į viešąjį klausymą dėl visų ES pilietybės teikiamų galimybių išnaudojimo, per kurį, remiantis gautomis peticijomis, buvo nagrinėjamos abiem požiūriais ES piliečių iškeltos problemos; mano, jog iš peticijose pateiktos informacijos matyti, kokį poveikį griežtos taupymo priemonės daro asmeninėms peticijų pateikėjų teisėms, taip pat matyti, kad pilietinė visuomenė atlieka vis svarbesnį vaidmenį šiuose procesuose ir vis aktyviau juose dalyvauja; pripažįsta, kad norint išspręsti būsimus finansinius uždavinius Europai reikia patikimo, aiškaus ir atskaitingo ekonomikos valdymo; pabrėžia, kaip svarbu kovoti su likusiomis ES piliečių naudojimosi jiems pagal ES teisės aktus suteiktomis teisėmis kliūtimis, taip pat skatinti ES piliečius dalyvauti politiniame Europos Sąjungos gyvenime;

21. mano, kad labai svarbu, jog šis komitetas, nagrinėdamas konkrečius klausimus, naudotųsi kitomis veiklos formomis, pavyzdžiui, teiktų Parlamento narių klausimus, į kuriuos per plenarinius posėdžius atsakoma žodžiu; primena, kad šios priemonės yra tiesioginė parlamentinės kitų ES institucijų ir įstaigų kontrolės forma; atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. komitetas devynis kartus pasinaudojo šia savo teise ir pateikė klausimus dėl, pavyzdžiui, negalios, gyvūnų gerovės, atliekų valdymo ir Europos piliečių iniciatyvos; labai apgailestauja, kad keletas komiteto pasiūlytų iniciatyvų kelis mėnesius rengiamos diskusijoms plenariniame posėdyje ir tik tada aptariamos, nes taip ES piliečių keliamos pasikartojančios problemos neišklausomos ir joms nepateikiamas tiesioginis atsakymas iš Komisijos;22.  pažymi, kad nenutrūksta piliečių, kurie kreipiasi į Parlamentą norėdami apginti savo teises pagal Sutarties 227 straipsnio ir ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio nuostatas ES kompetencijos sričiai nepriskiriamose srityse, laiškų srautas; ragina rasti geresnius tokių piliečių pateikiamų prašymų nagrinėjimo būdus, kartu atsižvelgiant į Parlamento įsipareigojimus susirašinėjimo su piliečiais srityje;

23. pripažįsta, kad peticijų pateikėjai ir toliau daugiausia peticijų teikia aplinkos apsaugos klausimais, taip pabrėždami, kad valstybės narės vis dar nepakankamai įgyvendina šios srities teisės aktus; pažymi, kad daug peticijų yra susijusios su visuomenės sveikata, pavyzdžiui, su atliekų tvarkymu, vandens sauga, branduoline energija ir saugomais gyvūnais; atkreipia dėmesį į tai, kad daug peticijų pateikta dėl naujų ir būsimų projektų, kurie kelia didesnį pavojų pirmiau minėtoms sritims; primena, kad, nors valstybės narės siekia išspręsti šiuos klausimus, akivaizdu, jog vis dar esama kliūčių, trukdančių rasti ilgalaikį sprendimą; atkreipia dėmesį į Taranto plieno gamyklos ILVA atvejį, keliantį didžiausią susirūpinimą dėl labai pablogėjusių aplinkos sąlygų ir vietinių gyventojų sveikatos būklės; ragina Komisiją pasinaudoti turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kiek tai įmanoma, kad Italijos valdžios institucijos nedelsiant pradėtų laikytis ES aplinkosaugos teisės aktų;

24. ragina Peticijų komitetą toliau nagrinėti organizacijos „Equal Rights Trust“ teismo praktikos poveikį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimui ir jo pasekmes, susijusias su peticijomis, ir svarstyti, su kokiomis faktinėmis kliūtimis susiduria ES piliečiai, kai norima gauti patikimą pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų klausimų aiškinimą bylose prieš nacionalinius teismus kreipiantis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo;

25. palankiai vertina tai, kad 2012 m. balandžio 1 d. buvo įgyvendinta Europos piliečių iniciatyva, taip pat tai, kad buvo užregistruota pirmoji Europos piliečių iniciatyva, skirta Europos jaunimo politikai, – „Fraternity 2020“ ir neseniai sėkmingai pradėta Europos piliečių iniciatyva dėl teisės į vandenį; mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra pirmoji tarptautinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria piliečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti rengiant ES politikos kryptis ir teisės aktus; dar kartą patvirtina esąs įsipareigojęs dalyvauti rengiant sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų viešus klausymus aktyviai dalyvaujant visiems susijusiems Parlamento komitetams; pabrėžia, kad siekiant patobulinti procedūras ir kartu sumažinti biurokratiją bei kitas kliūtis reikia nuolat peržiūrėti Europos piliečių iniciatyvų padėtį; supranta, kad pirmųjų sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų pirmųjų klausymų Parlamente, vyksiančių 2014 m., rezultatai bus labai svarbūs nustatant aukštus procedūrinius standartus ir patenkinant piliečių lūkesčius dėl šios teisės įgyvendinimo ateityje, ir įsipareigoja teikti prioritetą dalyvavimo proceso veiksmingumui užtikrinti;

26. palankiai vertina Komisijos sprendimą 2013-uosius paskelbti Europos piliečių metais, suteikiant ES piliečiams vertingos informacijos ir formuojant jų supratimą apie savo teises ir apie jiems prieinamas demokratines priemones, kuriomis jie gali ginti šias teises; mano, kad Europos piliečių metais reikėtų plačiai skleisti informaciją apie naujas Europos piliečių iniciatyvas, taip pateikiant aiškias ir suprantamas gaires, kad didelis nepriimtinų iniciatyvų skaičius būtų sumažintas iki nepriimtinų peticijų lygio; yra įsitikinęs, kad peticijų internetiniu portalu Parlamentas konkrečiai ir vertingai prisideda prie Europos Sąjungos pilietybės;

27. ragina Komisiją kaip Sutarčių sergėtoją užtikrinti, kad būtų išspręsta šiuo metu nepakankamo ES teisės aktų įgyvendinimo problema, kurią atskleidžia Parlamentui pateikiamos peticijos, ir taip sudarytos sąlygos ES piliečiams visapusiškai naudotis savo teisėmis;

28. ragina Komisiją siūlyti teisės aktus, kurie padėtų išspręsti civilinės būklės dokumentų ir jų pasekmių tarpusavio pripažinimo valstybėse narėse klausimus, ir tai darant toliau paisyti valstybių narių įgyvendinamos socialinės politikos;

29. apgailestauja, kad Europos Sąjungos piliečiai, naudodamiesi judėjimo laisve, ir toliau neretai patiria problemų, susijusių su valdžios institucijų netinkamai taikomais vidaus rinkos teisės aktais;

30. apgailestauja dėl to, kad faktų nustatymo misijų ataskaitos ir kiti dokumentai pastaruoju metu nebuvo verčiami į ES oficialiąsias kalbas, ypač peticijų pateikėjų nacionalines kalbas;

31. pripažįsta, kad Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), kuriame nuolat nustatomos ir sprendžiamos su vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimu susijusios problemos, vaidmuo yra svarbus; primygtinai ragina stiprinti šią priemonę; primena, kad 2013-ieji buvo Europos piliečių metai, ir reiškia pagarbą Europos Sąjungos ir valstybių narių institucijoms ir įstaigoms, kurios šiais metais, atsižvelgdamos į Sutartyse išdėstytus principus ir šiame pranešime atskleistas faktines aplinkybes, aktyviau informavo Europos Sąjungos piliečius ir gyventojus apie savo teikiamas paslaugas;

Naujos galimybės ir ryšiai su kitomis institucijomis

32. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu didinant informuotumą apie šį komitetą kaip apie kontrolės komitetą užtikrinti, kad jo veikla Parlamente būtų svarbesnė; ragina naujai išrinktus Peticijų komiteto narius paskirti komiteto metinius pranešėjus svarbiausių Europos Sąjungos peticijų pateikėjams rūpimų politikos krypčių klausimais ir stiprinti bendradarbiavimą su kitais Parlamento komitetais, sistemingai kviečiant jų narius (pvz., elektroniniu paštu) į Peticijų komitete vykstančias diskusijas, kurios susijusios su atitinkamos srities teisėkūros kompetencija; ragina kitus Parlamento komitetus, siekiant stebėti, ar valstybėse narėse tinkamai perkeliami ir įgyvendinami ar galiausiai tikslinami Europos Sąjungos teisės aktai, į šį procesą dažniau įtraukti Peticijų komitetą, kaip nuomonę dėl pranešimų ir kitų priemonių įgyvendinimo teikiantį komitetą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vis didėjantį gaunamų peticijų skaičių ir į su jomis susijusius įsipareigojimus, svarbu naudotis Parlamento komiteto įgaliojimų neutralumo panaikinimo statusu; ragina per Europos Parlamento plenarinę sesiją daugiau laiko skirti diskusijoms Europos Sąjungos piliečių pateiktų peticijų ir Peticijų komiteto darbo klausimais;

33. pabrėžia būtinybę stiprinti Peticijų komiteto bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis ir įstaigomis, taip pat su valstybių narių nacionalinės valdžios institucijomis; mano, kad tai svarbu siekiant stiprinti struktūrinį dialogą ir nuolatinį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, ypač su nacionalinių parlamentų peticijų komitetais, pvz., reguliariai rengiant susitikimus su visų nacionalinių peticijų komitetų pirmininkais; mano, kad užmezgus tokią partnerystę bus galima geriausiai keistis patirties ir praktikos pavyzdžiais, užtikrinti sistemingesnę ir veiksmingesnę peticijų perdavimo kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms praktiką, o Europos Parlamentas galiausiai geriau supras Europos Sąjungos piliečiams rūpimus klausimus; palankiai vertina tai, kad įsteigtas Airijos Irachto Jungtinis tyrimų, priežiūros ir peticijų komitetas, ir naudingus ryšius, kuriuos jis, siekdamas būti dar naudingesnis piliečiams, šiais metais užmezgė su Europos Parlamentu; pažymi, kad šiuo metu kitų valstybių narių parlamentai svarsto peticijų komitetų arba panašių organų steigimo galimybes ir kad kai kurie iš jų taiko kitokias peticijų nagrinėjimo procedūras;

34. ragina Komisiją tinkamai pripažinti, kad stebinti veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimą peticijų vaidmuo yra svarbus, nes peticijomis dažnai pirmiausia parodoma, kad valstybės narės vėluoja įgyvendinti teisines priemones; ragina Europos Parlamentą savo Tarpinstituciniame susitarime su Komisija rekomenduoti sutrumpinti jos atsakymų į komiteto prašymus teikimo terminą, taip pat nuolat informuoti Peticijų komitetą apie tiesiogiai su peticijomis susijusių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų eigą; mano, kad Europos institucijos apskritai turi teikti daugiau informacijos ES piliečiams ir skaidriau dirbti, kad būtų įveiktas vis labiau pastebimas demokratijos trūkumas;

35. pabrėžia, kad Peticijų komiteto veiklai itin svarbus glaudus valstybių narių bendradarbiavimas; skatina valstybes nares aktyviai teikti atsakymus į peticijas, susijusias su ES teisės aktų įgyvendinimu ir laikymusi, ir mano, kad valstybių narių atstovų dalyvavimas Peticijų komiteto posėdžiuose ir aktyvus bendradarbiavimas su jo nariais yra labai svarbus; yra pasiryžęs toliau glaudžiai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su ES institucijomis ir piliečiais;

36. pabrėžia, kaip svarbu glaudžiau bendradarbiauti su Europos ombudsmenu sudarant naują tarpinstitucinį susitarimą; pabrėžia, kaip svarbu, kad Europos Parlamentas dalyvautų nacionalinių ombudsmenų tinklo veikloje; džiaugiasi puikiais ombudsmeno institucijos ir šio komiteto santykiais institucinėje sistemoje; ypač džiaugiasi nuolatine ombudsmeno parama Peticijų komiteto darbui per šią kadenciją; primena, kad vis dar ne visi ES piliečiai turi nacionalinį ombudsmeną, o tai reiškia, kad ne visi ES piliečiai turi vienodas galimybes siekti žalos atlyginimo; laikosi nuomonės, kad Europos ombudsmenų tinklui priklausanti kiekvienoje valstybėje narėje įsteigta nacionalinio ombudsmeno tarnyba labai padėtų Europos ombudsmenui atlikti savo darbą;

Darbo metodai

37. ragina Peticijų komitetui priklausančius Europos Parlamento narius patvirtinti galutines vidaus taisykles, kad būtų užtikrinamas didžiausias komiteto darbo veiksmingumas ir atvirumas, ir pateikti pasiūlymus atitinkamai pakeisti Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, kad būtų sutvirtintos jų nuolatinės per visą septintąją kadenciją dėtos pastangos patobulinti darbo metodus; ragina Peticijų komitetą patvirtinti aiškius galutinius peticijų procedūrų terminus, kad būtų paspartintas peticijų nagrinėjimo Europos Parlamente procesas ir kad visa procedūra taptų dar skaidresnė ir demokratiškesnė; pabrėžia, kad būtų galima nustatyti apibrėžtą peticijų nagrinėjimo procedūrą nuo jų užregistravimo iki nagrinėjimo Europos Parlamente pabaigos, panašią į esamus teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių dokumentų rengimo terminus; mano, kad nustatant šiuos terminus turėtų būti sukurta įspėjimo sistema, kuri padėtų automatiškai atkreipti narių dėmesį į peticijas, dėl kurių ilgą laiką nebuvo imtasi jokių veiksmų ar nevyko susirašinėjimas, kad seniai gautos peticijos neliktų keletą metų nenagrinėtos nesant svarbių priežasčių; primena, kad faktų nustatymo vizitai yra viena iš pagrindinių Peticijų komiteto atliekamo tyrimo priemonių, todėl būtina skubiai persvarstyti atitinkamas taisykles, kad naujai išrinkti Parlamento nariai galėtų vykti veiksmingų vizitų ir nedelsdami pateikti peticijų pateikėjams ir komitetui savo išvadas ir rekomendacijas;

38. palankiai vertina tai, kad atitinkamų valstybių narių valdžios institucijos, taip pat kiti suinteresuotieji subjektai dalyvauja Peticijų komiteto posėdžiuose; pabrėžia, kad Peticijų komitetas yra vienintelis komitetas, nuolat suteikiantis galimybę piliečiams išdėstyti rūpimus klausimus tiesiogiai Europos Parlamento nariams ir sudarantis sąlygas palaikyti daugiašalį ES institucijų, nacionalinės valdžios institucijų ir peticijų pateikėjų dialogą; siekdamas supaprastinti posėdžių organizavimą ir ateityje sumažinti kelionių išlaidas, siūlo Peticijų komitetui ir Parlamento administracijai išnagrinėti peticijų pateikėjų arba valdžios institucijų dalyvavimo posėdžiuose naudojantis vaizdo konferencijų arba panašiomis priemonėmis galimybę;

39. pažymi, kad per kadenciją pateikiamų peticijų skaičius didėjo, ir tebėra labai susirūpinęs, kad nagrinėjant peticijas jų registracijos ir priimtinumo nustatymo procedūrų vilkinimo ir atsakymo pateikimo laikotarpiai vis dar pernelyg ilgi; ragina aprūpinti Peticijų komiteto sekretoriatą papildomais teisės ekspertais ir jam teikti administracinę paramą, kad būtų parengtos rekomendacijos dėl peticijų klausimų priskyrimo Europos Sąjungos teisės kompetencijos sričiai; mano, kad, norint paspartinti pradinius sprendimus dėl priimtinumo, šios rekomendacijos kartu su peticijų santraukomis turėtų būti pateikiamos nariams pirmiausia vien anglų kalba, o į visas oficialias kalbas turi būti verčiamos tik jas paskelbus; tikisi, kad pradėjus veikti naujajam peticijų interneto portalui sumažės abejotinų peticijų, kurios kartais užregistruojamos kaip peticijos, teikimo atvejų;

40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų peticijų komitetams ir nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.


AIŠKINAMOJI DALIS

Septintoji kadencija pasižymėjo tuo, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. buvo pradėta taikyti Lisabonos sutartis, o tai beveik padvigubino Europos Parlamento teisėkūros įgaliojimus ir sustiprino santykinę jo galią palyginti su kitomis ES institucijomis. Peticijų komitetui daugiausiai įtakos padarė Sutarties konsolidavimas su Pagrindinių teisių chartija ir galutinis naujo Europos gyventojų dalyvavimo mechanizmo – Europos piliečių iniciatyvos (EPI) – priėmimas.

Kalbant apie pastarąją, pasakytina, kad Peticijų komitetas aktyviai dalyvavo teisėkūros procese, kurio pabaigoje, 2010 m. gruodžio mėn., buvo priimtas Reglamentas dėl Europos piliečių iniciatyvos, nes pagal Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnį buvo susietas su Konstitucinių reikalų komitetu. Be to, PETI komitetas Parlamento buvo nustatytas komitetu, kuris automatiškai susiejamas su kompetentingu teisėkūros komitetu, rengiant sėkmingos EPI organizatorių klausymus, kurie turės būti surengti Parlamente pagal Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies a punktą. Tai buvo laikoma mūsų komiteto sėkme, nes buvo pripažinta ilgalaikė ir išsami santykių su piliečiais patirtis.

Kaip matome šiame pranešime, Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas pasirodė esąs neaiškus ir tam tikru mastu daugelį piliečių nuvylė. 51 straipsnyje numatoma, kad Chartija priskiriama ES kompetencijai, o Europos Komisija interpretavo šį straipsnį siaurąją prasme, ir šį klausimą reikia spręsti.

Daugelio Europos piliečių nuomone tas pats pasitikėjimas per šią kadenciją buvo susilpnintas dėl finansų ir ekonomikos krizės, kuri labai pakenkė pasitikėjimui euru ir bankų sistema pasauliniu mastu apskirtai. Nenuostabu, kad ši triuškinanti padėtis, paveikusi didžiosios dalies Europos piliečių gyvenimą, taip pat paskatino juos teikti daug peticijų.

Nuo 2009 m. Komitetas iki šiol gavo ir užregistravo apie 10.000 peticijų. Apie 60 proc. jų buvo pripažintos priimtinomis, nes patenka į Europos Sąjungoje veiklos sritį. 2013 m. užregistruotų peticijų skaičius priartėjo prie trijų tūkstančių ribos. Tai skaičius, kuris nuo 2012 m. išaugo beveik 45 proc., o nuo 2011 m. – padvigubėjo. Kalbant tiksliau 2013 m. Peticijų komitetas iš viso gavo 2.885 peticijas. PETI komitetui pavyko apsvarstyti apie 989 peticijas, iš kurių 654 peticijos buvo priimtinos, 335 nepriimtinos, o 538 nagrinėjimas buvo užbaigtas. 199 buvo pripažintos priimtinomis, išnagrinėtos ir jų nagrinėjimas užbaigtas.

Didelis nepriimtinų peticijų skaičius kelia didelį susirūpinimą pranešėjui ir jis mano, kad reikėtų vėl pradėti naudoti pradinį filtrą, kai peticija registruojama Vadovybės GD, kaip tai buvo daroma anksčiau, 2012 m. Taip pat pažymėtina, jog tikimasi, kad PETI interneto portalo plėtra atliks svarbaus nepriimtinų peticijų filtro funkciją.

2013 m. susikaupė daug neišnagrinėtų peticijų, iš kurių priimant šį pranešimą buvo įvertinta tik 30 proc. Tenka apgailestauti dėl tokio vėlavimo ir reikia išsamiai įvertinti jo priežastis, ypač siekiant rasti sprendimus ir išvengti panašių situacijų ateityje. Yra keletas priežasčių, dėl kurių susikaupė tiek peticijų. Gaunamų peticijų skaičius labai išaugo, nuo 2012 m. beveik padvigubėjo. 2013 m. Peticijų komitetas buvo atsakingas už naujojo ombudsmeno rinkimų organizavimą ir turėjo surengti su santykinai daugiau faktų nustatymo vizitų ir parengti daugiau nuomonių, nei anksčiau. Šiems dviem veiksniams susidėjus ir dar dėl to, kad paaiškėjo, jog tradicinis peticijų svarstymo būdas yra nepakankamas, prieita prie išvados, kad visa peticijų nagrinėjimo procesas turi būti peržiūrėtas. Koordinatoriai savo ruožtu ėmė taikyti tokius darbo metodus ir PETI sekretoriatui nustatyti tokius terminus, kad būtų išvengta tolesnio nepriimtino vėlavimo, koks buvo 2013 m. Tačiau visi Peticijų komiteto nariai šios kadencijos metu labai stengėsi patenkinti visus peticijų autorius ir išnagrinėti kiekvieną peticiją.

Pranešėjas laikosi nuomonės, kad labai didelė dalis iš 35 narių komiteto ragina kuo skubiau sustiprinti administracinius pajėgumus ir nustatyti aiškius peticijų svarstymo Europos Parlamente terminus. Atsižvelgdamas į peticijų svarstymo vėlavimus, dėl kurių tenka apgailestauti, 2013 m. ir nuolatinį frakcijų koordinatorių ir PETI komiteto pirmininkės darbą visos kadencijos metu, pranešėjas nusprendė skirti du konkrečius poskyrius PETI sekretoriato darbo metodams, ateities perspektyvoms horizontus ir tarpinstituciniams PETI komiteto santykiams kitą kadenciją.

2013 m. gautų peticijų skaičiaus padidėjimas yra faktas. Taip galėjo atsitikti dėl septintos kadencijos metu sustiprintų Europos Parlamento teisėkūros galių. Prie to taip pat galėjo prisidėti jausmas, kad valdžios institucijos nesugeba tvarkytis, ir pasitikėjimo jomis stoka, kuriuos sustiprino didelė ekonomikos ir finansų krizė, kurią europiečiai išgyveno nuo 2008 m. Iš tiesų, atsižvelgiant į daugelio priimtinų peticijų esmę, ir nemažą dalį nepriimtinų peticijų, akivaizdu, kad daugelis žmonių mano, kad nacionaliniai parlamentai ir institucijos neįsiklauso į jų prašymus.

Galiausiai reikia pastebėti į didėjantį Europos Parlamento, o kartu su juo ir Peticijų komiteto, vaidmenį ir matomumą. Tiek Parlamentas, tiek komitetas sustiprino savo bendravimo praktiką, kad ji būtų glaudesnė ir labiau apgalvota, o Peticijų komiteto matomumas socialinėje žiniasklaidoje ir jo interaktyvus dalyvavimas joje nuolat augo.

Dėl visų šių priežasčių pranešėjas yra įsitikinęs, kad ateityje vis daugiau europiečių teiks peticijas Europos Parlamentui. Todėl, jei norime įgyvendinti jų lūkesčius, jis ragina Europos Parlamentą imtis skubių priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir skaidrus peticijų svarstymas. Šiuo metu bandomas PETI interneto portalas gali būti labai svarbi internetinė platforma, kuria būtų galima geriau informuoti piliečius apie jų teises pateikti peticiją. Kadangi portalas gali dar labiau padidinti peticijų skaičių, oficialus jo paleidimas turėtų būti vykdomas drauge proporcingai padidinant administracinius pajėgumus. Interneto portalas tikrai pagerins registruotų peticijų kokybę, nes peticijos pateikėjas turės atsakyti į trumpą klausimyną. Kitaip tariant, galima tikėtis, kad registruojami dokumentai tikrai bus peticijos, atitinkančios Sutarties nuostatas, o ne tik supaprastintos pastabos ar prašymai suteikti informaciją, nepatenkantys į peticijos kategoriją. Portalas taip pat padės piliečiams rasti alternatyvius pagalbos šaltinius tuo atveju, jei komitetas negali atsakyti į jiems rūpimus klausimus, nes jam trūksta teisinių galių.

2013 metais daugiau nei 200 pareiškėjai dalyvavo vienuolikoje Peticijų komiteto posėdžių, kuriuose taip pat dalyvavo daug atstovų iš valstybių narių valdžios institucijų ir pateikė paaiškinimus dėl įtarimų. O dar daugiau šimtų žmonių galėjo stebėti peticijų nagrinėjimo posėdžius internetu. Pranešėjas primygtinai rekomenduoja būsimuose PETI komiteto posėdžiuose naudoti naujus informacijos ir vaizdo įrenginius, kurie organizuojant klausymus padės sutaupyti daugiau lėšų.

Pagrindinės teisės

Komitetas jau daugelį metų gauna peticijas daugiausia dėl Vokietijos ir Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos Jugendamt ir pastaruoju metu iš Danijos dėl klausimų, susijusių su vaikų teisėmis, o tiksliau, vaikų, kurių tėvai gyvena skyrium ar yra išsiskyrę. Komitetas aiškiai pareiškė, kad negali spręsti tokių peticijų atskirai, išskyrus atvejus, kai jos perduodamos atitinkamų valstybių narių institucijoms dėl įvairių priežasčių, pvz., Komitetas negali panaikinti vietos teismų priimtų sprendimų teismuose dėl klausimų dėl klausimų susijusių su įgaliojimais ir valdžių padalijimu. Dauguma iš Danijos 2013 m. gautų peticijų buvo susijusios su specifinėmis privilegijomis, kurias socialinės tarnybos, teismai ir policija tariamai suteikia danams sutuoktiniams, palyginti su jų buvusiais partneriais ne danais, kurie tam tikrais atvejais buvo įkalinti ar sulaikyti, kaltinami vaikų grobimu ir įvairiais kitais kaltinimais. Komiteto faktų nustatymo vizito į Kopenhagą metu Parlamento nariai negalėjo gauti jokių bendrų statistinių duomenų, nes Danijos valdžios institucijos bendradarbiavo ribotai, o Vyriausybės ministrai aiškiai atsisakė susitikti su Parlamento nariais. Parlamento nariai padarė išvadą, kad Danijos vyriausybė sistemingai atsisako pripažinti problemą, o tai, kad Danija turi galimybę pasirinkti netaikyti dalies Sutarties nuostatų ir kad viena jų yra susijusi su teisingumu ir vidaus reikalais tik stiprina įtarimą, kad kažkas iš esmės yra negerai.

Komitetas taip pat pakartojo savo raginimą Europos Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti bendrus, nėščioms moterims ir naujagimiams skirtus, standartus sveikatos apsaugos sektoriuje ir pasiūlyti efektyvias profilaktinio gydymo iniciatyvas nėščioms moterims, taip pat ir gimdymo metu, siekiant apsaugoti jų gyvybes.

Taip pat reikia paminėti labai įvairaus pobūdžio peticijų pateikėjų nuogąstavimus, kurie vis dėlto patenka į pagrindinių teisių kategoriją, dėl teisės į teisėtai įgytą nekilnojamąjį turtą. Jau ankstesnės kadencijos komitetas nagrinėjo brangiai kainavusios urbanizacijos Ispanijoje įtaką žmonių teisei į nuosavybę, taip pat tokių atvejų poveikį aplinkai. Šią kadenciją komiteto dėmesys buvo nukreiptas į daug peticijų, kurios buvo susijusios su Ispanijos pakrančių tvarkymo įstatymu (isp. Ley de Costas), vertinimą. Šiuo klausimu įsteigus darbo grupę, sudarytą iš PETI komiteto narių, 2013 m. pradžioje buvo surengtas faktų nustatymo vizitas į Madridą. Nariai pateikė savo išvadas, parengtas po susitikimų su aukšto rango Ispanijos vyriausybės pareigūnų ir su daugeliu peticijų bei NVO, kurie prisidėjo prie Komiteto darbo.

Aplinka

Aplinkosauginės reikšmės problemoms aptarti buvo skirta daugiau komiteto laiko, nei bet kurio kito veiklos sektoriaus problemoms. Pagrindinės teisėkūros srityje susirūpinimą keliančios temos yra susijusios su atliekų tvarkymu ir stambių infrastruktūros projektų poveikiu aplinkai.

Peticijų teikėjai išreiškė susirūpinimą dėl labai rimtų atliekų tvarkymo problemų Italijoje, ypač į Lacijaus regione ir Kampanijoje (į šias vietoves buvo 2012 m. buvo surengtas faktų nustatymo vizitas), ir Graikijoje, į kurią faktų nustatymo vizitas buvo surengtas 2013 m. gegužės mėn. Svarbios peticijos taip pat buvo diskutuojamos dėl sąvartyno Houghton-le Springe Jungtinėje Karalystėje ir keliose kitose vietovėse Prancūzijoje ir Ispanijoje. Po šių faktų nustatymo vizitų nariai priėmė savo ataskaitas ir balsavo dėl rekomendacijų. Jie nustatė, kad buvo smarkiai vėluojama perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti svarbius Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su aplinka ir visuomenės sveikata, pavyzdžiui, Vandens pagrindų direktyvą. Kiek tai susiję su Europos Komisija, nariai norėtų, kad pateikta informacija būtų naudojama siekiant geriau užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų tinkamai taikomi šioje srityje.

Komitetas 2013 m. praleido nemažai laiko vertindamas iš peticijų pateikėjų Prancūzijoje gautas tris peticijas dėl Notre Dame des Landes, netoli Nanto, siūlomo statyti naujo oro uosto. Dvi peticijas pateikė vietos aplinkos asociacijos, jos buvo pagrįstos išsamia ekspertine medžiaga, kurioje buvo prieštaraujama Prancūzijos vyriausybės remiamam naujo oro uosto projektui ir teigė dėl teisinių įsipareigojimų pagal ES aplinkos apsaugos teisės aktus. Trečią peticiją pateikė daug vietos gyventojų, kurie visiškai pritarė projektui ir savo paramą pagrindė labai išsamiais dokumentais. PETI komitetas negavo leidimo išsiųsti faktų nustatymo delegaciją, todėl surengė peticijų pateikėjų, aukšto lygio pareigūnų iš Prancūzijos transporto ministerijos ir Europos Komisijos Aplinkos GD generalinio direktoriaus diskusijas. Tapo aišku, kad oro uosto statybos planuose yra trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti, nes planai turi atitikti ES teisės aktus. Komisija iš tiesų nurodė, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra prieš Prancūziją dėl aplinkosaugos teisės aktų, susijusių su poveikio vertinimu, netaikymo dar nebaigta.

Komitetas taip pat parengė pranešimą dėl Europos ombudsmeno specialiosios ataskaitos dėl skundų dėl to, kad Vienos oro uosto plėtros proceso metu neatliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Didelė komiteto darbo, susijusio su peticijų nagrinėjimu aplinkosaugos srityje, dalis buvo sėkmingai panaudota, kai jis pateikė nuomonę Aplinkos komitetui dėl persvarstytos Direktyvos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir kai komiteto siūlomi pakeitimai, paremti mūsų patirtimi numeris ir konkrečiais pavyzdžiais, buvo galiausiai patvirtinti atsakingo komiteto ir įtraukti į derybas su Taryba. Tarp šių pakeitimų buvo pasiūlymų dėl tarpvalstybinio poveikio vertinimų, kurie buvo paimti komiteto vykdyto tyrimo dėl vėjo jėgainių parko projekto dėl Čekijos ir Vokietijos pasienyje.

Kitas klausimas, kuriam reikėjo nemažai analizės, susijęs iš Galisijos gautomis peticijomis ir tuo, kokiu mastu tam tikros įlankų teritorijos patyrė nepatogumų dėl nepakankamų vandens valymo įrenginių ir dėl to, kad nevalytos miesto nuotekos buvo išleidžiamos į pakrantės vandenis, kur kai kuriose srityse galėjo būti padarytas poveikis vėžiagyvių pramonei. Faktų nustatymo vizito nariai 2013 m. pradžioje išnagrinėjo situaciją ir dalyvavo išsamiose diskusijose su peticijų pateikėjų grupėmis ir Galisijos vyriausybe ir vietos merais. Dėl reikšmingų delegacijos narių tarpe kilusių nuomonių skirtumų, rekomendacijos buvo galutinai patvirtintos tik gruodžio mėn., bet su atskira mažumos nuomone.

Komitetas taip pat surengė faktų nustatymo vizitą į Lenkiją, kad susipažintų su peticijų pateikėjų nuogąstavimais ir su vietinių bendruomenių Žemutinėje Silezijoje susirūpinimu dėl planų plėtoti atvirąją lignito kasyklą šioje teritorijoje. Tuo pačiu metu nariai galėjo su peticijų pateikėjais ir valdžios institucijomis aptarti Vyriausybės politiką dėl skalūnų dujų atsargų, nes ši tema Parlamente vis dar skatina susiskaldymą.

Buvo aptarta daug kitų peticijų aplinkosaugos klausimais, tačiau taip pat būtina apibrėžti atvejį, kuriam reikia skubių ES veiksmų, kad būtų išvengta smarkaus bičių populiacijos nykimo dėl neonikotinoidinių pesticidų naudojimo. Po PETI komiteto diskusijų Europos Komisija nusprendė pasiūlyti atitinkamas medžiagas uždrausti. Nariai taip pat daug diskutavo dėl GMO poveikio žemės ūkiui ir žmonių sveikatai bei biologinei įvairovei.

Pilietybė, balsavimo teisė ir judėjimo laisvė

Didelė dalis Peticijų komiteto darbo ir pastangų pilietybės teisių srityje atspindėta puikiame mano kolegos Nikos Salavrakos pranešime. Tačiau yra dalykų, kurie yra skirtiniai ir turi būti labiau išryškinti šiame pranešime.

Artėjantys Europos Parlamento rinkimai mums primena, kaip svarbu yra tai, kad ES piliečių registracijos procedūros būtų kuo įmanoma paprastesnės ir kad kuo daugiau žmonių būtų įrašyti į rinkėjų sąrašą. Europos Komisijos 2013 m. vasario mėn. surengtuose viešuosiuose klausymuose dėl pilietybės pagrindinis dėmesys buvo skiriamas aktualiems klausimams, pavyzdžiui, klausimui dėl užsienyje gyvenančių ES piliečių, kurie neturi teisės balsuoti nei savo kilmės šalies nacionaliniuose rinkimuose, nei naujojoje naujosios rezidencijos šalies rinkimuose.

Didelė dalis peticijų gauta iš asmenų, kurie pasinaudoję judėjimo ir įsikūrimo laisve grįžta į savo kilmės šalį ir sužino, kad apskaičiuodamos jų teises į pensiją nacionalinės institucijos tinkamai neatsižvelgė į jų pensijų ar socialinio draudimo įmokas. Daugeliu atvejų atrodo, kad jie iš tikrųjų nukenčia dėl to, kad praleido dalį savo profesinio gyvenimo kitoje ES šalyje, o tai turi neigiamos įtakos ne vien tik jiems, bet taip pat veikia kaip atgrasymo priemonė kitiems, kurie gali būti galvoja apie gyvenimą ir darbą užsienyje. Komitetas mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant koordinuoti ir derinti nacionalinius teisės aktus šioje srityje.

Reagavimas į krizę

Daug peticijų, susijusių su ekonominės krizės poveikiu piliečių gyvenimui, buvo perduota Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetui, kuris atsižvelgė į jose išdėstytas pagrindines problemas savo teisėkūros veikloje. Į kai kurias iš šių peticijų buvo atkreiptas dėmesys per 2013 m. rugsėjo mėn. surengtus PETI komiteto viešuosius klausymus. Nemažai kritikos teko bankams dėl jų nenoro teikti investicines lėšas smulkiajam verslui ir dėl to, kad jie ir toliau savo vadovams, o kai kuriais atvejais buvusiems vadovams, moka nepagrįstai dideles premijas ir didelius atlyginimus.

Neįgaliųjų teisės

2013 m. komitetas toliau ir toliau kreipė dėmesį ir iš tikrųjų teikė pirmenybę peticijoms, susijusioms su neįgaliaisiais. Tarybos sprendimu komitetas buvo paskirtas ES lygmeniu drauge su Komisija, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumu dalyvauti pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio sąlygas įsteigtos stebėsenos įstaigos veikloje . Jis aktyviai veikė keturių tais metais vykusių susijusių susitikimų metų. Tačiau Pirmininkų sueiga nusprendė šią užduotį, bendradarbiaujant su kitais komitetais, įskaitant PETI komitetą, pavesti vykdyti EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui.

Šiomis aplinkybėmis vyko keli klausymai, kuriuose dalyvavo peticijų pateikėjai, atstovavę akliesiems ir kovoję už teisę turėti prieigą prie skaitymo medžiagos pagal JT PINO konvenciją, dėl kurios 2013 m. vyko derybos ir kuri po Europos Parlamento spaudimo Komisijai ir valstybėms narėms buvo galiausiai sudaryta ir pasirašyta.

Komitetas surengė diskusijas dėl amžino klausimo, susijusio su Europos institucijų (dėl peticijų, kurias pasirašė beveik pusantro milijono žmonių) darbo vieta, ypač Europos Parlamento. Komitetas balsavo už Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę, kuris balsų dauguma pasisakė už tai, kad darbo vieta būtų Briuselyje, nors ir pripažino, kad reikia vieningos valstybių narių nuomonės, kad šioje srityje prasidėtų kokie nors pokyčiai.

Tarpinstituciniai santykiai

Komitetas jau ir dabar turi gerus santykius su daugeliu nacionalinių parlamentų ir daugeliu atvejų kontaktai yra gana dažni, kaip antai su Europos ombudsmenu ir kitais Nikiforos Diamandouros iniciatyva įsteigto Europos ombudsmenų tinklo nariais. Šiemet komitetas aktyviai dalyvavo N. Diamandouros įpėdinės, ponios Emily O'Reilly, kuri buvo išrinkta eiti šias pareigas iki dabartinės kadencijos pabaigos, rinkimų organizavimo veikloje.

Pranešėjas ragina kasmet surengti EP PETI komiteto narių ir parlamentarų iš nacionalinių parlamentų PETI komitetų dialogą. Ši iniciatyva gali sukurti tvirtos partnerystės forumą, kuriame Europos ir nacionalinės teisės aktų leidėjai galėtų pasidalinti patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais peticijų nagrinėjimo srityje.

Pranešėjas yra tvirtai įsitikinęs, kad su kiekvienu peticijos pateikėju yra elgiamasi pagarbiai ir kad visos pateiktos peticijos nagrinėjamos vienodai atidžiai. Jis ragina didinti informuotumą apie tai, kad visi ES piliečiai ir ES gyvenantys asmenys turi pagrindinę teisę teikti peticijas Europos Parlamentui ir kad jie turėtų tai daryti su pasitikėjimu, kad jų problemos bus išgirstos.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.2.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Heinz K. Becker, Victor Boştinaru, Philippe Boulland, Nikolaos Chountis, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Ágnes Hankiss, Iñaki Irazabalbeitia Fernández, Carlos José Iturgaiz Angulo, Peter Jahr, Erminia Mazzoni, Chrysoula Paliadeli, Nikolaos Salavrakos, Jarosław Leszek Wałęsa, Angelika Werthmann, Rainer Wieland, Zbigniew Zaleski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Marino Baldini, Sandrine Bélier, Vicente Miguel Garcés Ramón, Axel Voss

Teisinė informacija - Privatumo politika