Procedūra : 2013/2131(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0137/2014

Pateikti tekstai :

A7-0137/2014

Debatai :

PV 10/03/2014 - 11
CRE 10/03/2014 - 11

Balsavimas :

PV 11/03/2014 - 9.22
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0201

PRANEŠIMAS     
PDF 221kWORD 168k
21.2.2014
PE 521.743v02-00 A7-0137/2014

dėl Europos investicijų banko (EIB) 2012 m. metinės ataskaitos

(2013/2131(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Marian Jean Marinescu

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos investicijų banko (EIB) 2012 m. metinės ataskaitos

(2013/2131(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2012 m. metinę ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į jos Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą(1),

–   atsižvelgdamas į EP Regioninės plėtros komiteto pranešimą dėl rizikos pasidalijimo priemonių valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, į EP poziciją šiuo klausimu(2) ir ypač į EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. EP rezoliuciją dėl 2011 metų Europos investicijų banko metinės ataskaitos(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko 2012 m. birželio 26 d. pranešimą, pavadintą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose EIB kapitalą numatyta padidinti 10 mlrd. EUR,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 ir 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose raginama parengti naują investicijų planą MVĮ remti ir ekonomikos finansavimui skatinti,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose nustatytas tikslas sutelkti visas ES politikos kryptis siekiant remti konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl naujoviškų finansinių priemonių: „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011) 0662) ir „Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas“ (COM(2011) 0660),

–   atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo padidinimą, ypač susijusį su EIB ir ERPB santykių klausimu,

–   atsižvelgdamas į sprendimą dėl Viduržemio jūros regiono įtraukimo į ERPB veiksmų sritį,

–   atsižvelgdamas į naująjį EIB ir ERPB susitarimo memorandumą, pasirašytą 2012 m. lapkričio 29 d.,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/EB dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m.(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0137/2014),

A. kadangi EIB įsteigtas pagal Romos sutartį ir pagal SESV 309 straipsnį jo uždavinys – pasitelkiant kapitalo rinkas ir naudojant nuosavus išteklius prisidėti prie darnios ir sklandžios vidaus rinkos plėtros, siekiant padėti įgyvendinti Sąjungos prioritetus atrenkant ekonomiškai gyvybingus ES investicijų projektus;

B.  kadangi šiomis ypač sunkiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, kai ribojami viešieji biudžetai, visus ES išteklius ir politikos kryptis, įskaitant EIB išteklius, reikia sutelkti siekiant remti ekonomikos atsigavimą ir rasti naujų augimo šaltinių;

C. kadangi EIB taip pat veikia kaip kitų investavimo šaltinių finansavimo institucija, juos papildo, pakeisdama arba ištaisydama rinkos trūkumus;

D. kadangi EIB padeda ES išlaikyti ir stiprinti jos pasaulinį konkurencingumą;

E.  kadangi EIB ir toliau lieka pagrindinė ES politikos krypčių rengimą ir jų plėtrą skatinanti įstaiga, kuri užtikrina nuolatinį viešojo sektoriaus dalyvavimą ir siūlo investavimo pajėgumus, kartu pasirūpindama kiek įmanoma įtraukti ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas;

F.  kadangi EIB, būdamas svarbiausia stabilumą užtikrinanti įstaiga ir patikimas visoje ES ir už jos ribų vykdomų solidžių projektų partneris, daugiausia dėmesio skirs cikliškumui mažinti;

G. kadangi EIB remia svarbiausias strategijos „Europa 2020“ augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų skatinimo priemones, kaip antai augimą skatinančią infrastruktūrą, pažangiąsias inovacijas ir konkurencingumą;

H. kadangi labai svarbu užtikrinti, jog EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą, kad išsaugotų galimybę skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose geriausiomis finansavimo sąlygomis ir kad paskui tai atitinkamai teigiamai paveiktų parengtus projektus ir suinteresuotuosius subjektus;

I.   kadangi 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pradėjo įgyvendinti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, apimantį įvairiausias politikos kryptis, kuriomis siekiama skatinti pažangų, tvarų, įtraukų, tausiai išteklius naudojantį ir darbo vietas kuriantį augimą;

J.   kadangi naujoviškų finansavimo priemonių naudojimas laikomas vienu iš būdų išplėsti esamų priemonių, pvz., dotacijų, taikymo sritį ir pagerinti ES biudžeto bendrą veiksmingumą;

K. kadangi labai svarbu atkurti įprastą skolinimą ekonomikai ir palengvinti investicijų finansavimą;

L.  kadangi tarptautinės finansinės priemonės suteikia naujų bendradarbiavimo galimybių visiems instituciniams dalyviams ir siūlo įvairių galimybių pasiekti tikrą masto ekonomiją;

M. kadangi vykdant EIB operacijas už ES ribų remiama Sąjungos išorės veiksmų politika ir tokios operacijos turėtų atitikti ES tikslus ir juos propaguoti pagal SESV 208 ir 209 straipsnius;

N. kadangi EIB veikla yra papildoma konkrečiomis Europos investicijų fondo (EIF) priemonėmis, kurių lėšomis daugiausia užtikrinami rizikos finansai, skirti MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, taip pat mikrofinansavimui;

O. kadangi, padidinus kapitalą, pagerėjo EIB balansas ir tapo įmanoma nustatyti plataus užmojo skolinimosi veiklos tikslus;

P.  kadangi dedamos konkrečios pastangos, kad būtų imamasi daugiau bendrų intervencinių priemonių (apimančių EIF garantijas ir EIB paskolas MVĮ);

EIB intervencijos politinis pagrindas ir pagrindiniai principai

1.  palankiai vertina EIB 2012 m. metinę ataskaitą ir tai, kad susitarta dėl suderinto veiklos plano finansuoti maždaug 400 projektų, kurie bus vykdomi daugiau kaip 60 šalių ir kurių bendra vertė 52 mlrd. EUR;

2.  palankiai vertina tai, kad EIB valdytojų taryba patvirtino kapitalo padidinimą 10 mlrd. EUR, taip palengvindama galimybę gauti papildomus 60 mlrd. EUR (taip skolinimo rodikliai padidinti 49 proc.) ilgalaikiam skolinimui ES projektams 2013–2015 m. laikotarpiu;

3.  prašo EIB išlaikyti numatytus tikslus, susijusius su savo papildoma veikla, ir minėtu laikotarpiu kaip papildomas investicijas visoje ES skirti 180 mlrd. EUR;

4.  primena, kad ES projektų tikslai yra ypač įdomūs, tai pasakytina apie kelias prioritetines strategijoje „Europa 2020“ numatytas temines sritis: inovacijų ir įgūdžių, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio infrastruktūros, investicijų į MVĮ, sanglaudos, išteklių ir energijos efektyvumo (įskaitant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos); pažymi, kad šios pagrindinės sritys, kaip ir dera, nustatytos EIB grupių 2013–2015 m. veiklos plane, ir palankiai vertina tai, kad jų įgyvendinimui finansuoti papildomai skirta 60 mlrd. EUR skolinimo pajėgumų;

5.  be to, tvirtai tiki, kad, siekiant šių plataus masto prioritetų, daugiau dėmesio reikėtų skirti investavimui į ilgalaikį augimą, darbo vietų ir tvaraus bei matomo poveikio realiajai ekonomikai kūrimą, todėl šiuo požiūriu ragina atlikti išsamų vertinimą, pateikiant sąmatų duomenis apie pasinaudojant EIB skolinimu sukurtą ilgalaikį užimtumą ir pasitelkus šį skolinimą visų sričių ekonominei padėčiai po finansų krizės padarytą poveikį;

6.  palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti augimo ir užimtumo priemonė (AUP), kuri suteiks EIB galimybę nuodugniau stebėti savo finansuojamų projektų poveikį užimtumui ir augimui;

7.  ragina EIB toliau remti ES ilgalaikius ekonominės ir socialinės sanglaudos, augimo bei užimtumo, aplinkos tvarumo, klimato politikos ir išteklių efektyvumo prioritetus, toliau plėtojant naujas finansines ir nefinansines priemones, kuriomis siekiama pašalinti trumpalaikį rinkos neveiksmingumą ir ilgesnį laiką trunkančius struktūrinius ES ekonomikos trūkumus;

8.  ragina EIB vykdyti derybas ir sudaryti susitarimo memorandumus su regionų plėtros bankais, kurie aktyviai veikia jų veiklos regionuose, kad būtų skatinamos sąveikos, dalijamasi rizika ir sąnaudomis ir užtikrinamas pakankamas skolinimas realiajai ekonomikai;

9.  mano, kad Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo yra svarbus, bet nepakankamas atsakas į problemas, su kuriomis susiduria ES, ir pažymi, kad EIB kapitalo padidinimas, aktyvesnis bendrų Komisijos ir EIB rizikos pasidalijimo priemonių taikymas, taip pat EIB ir EIF specializuotos veiklos sąveika yra svarbiausi banko sėkmės elementai;

10. prašo EIB daugiausia finansuoti projektus, kuriais ypač prisidedama prie ekonomikos augimo;

11  primena, kad Komisija ir EIB pateikė pranešimą dėl galimybių ir tikslinių prioritetų, kuriuos derėtų nustatyti įgyvendinant Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ypač infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo ir efektyvaus išteklių naudojimo, skaitmeninės ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse; ragina remiantis šia ataskaita surengti politinę diskusiją Parlamente dalyvaujant Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkams bei Europos investicijų banko prezidentui;

12. yra ypač susirūpinęs, kad finansavimas programos šalyse (Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje, Kipre) 2012 m. išliko nedidelis ir sudarė maždaug 5 proc. visų EIB investicijų; pažymi, kad 2013 m. EIB investavimo tiksliniai rodikliai programoje dalyvaujančiose šalyse sudarė ne daugiau kaip 5 mlrd. EUR iš bendro ES 62 mlrd. EUR tikslinio rodiklio;

13. yra susirūpinęs, kad EIB skolindamas išlaiko šiokią tokią rizikos vengimo politiką ir taip riboja galimų skolininkų, kurie galėtų atitikti EIB skolinimo reikalavimus, skaičių, taigi taip trukdo gauti paskolų pridėtinę vertę;

14. reikalauja, jog EIB padidintų savo vidaus rizikos prisiėmimo pajėgumus užtikrindamas, kad jo rizikos valdymo sistemos būtų pritaikytos prie esamų aplinkybių;

15. pripažįsta, jog EIB ypač svarbu išlaikyti savo AAA kredito reitingą, kad išsaugotų savo finansinę galią ir gebėjimą skirti pinigų realiajai ekonomikai; tačiau primygtinai ragina EIB kartu su EIF apsvarstyti galimybę aktyviau dalyvauti vykdant su didesne rizika susijusią veiklą, kad būtų užtikrintos pagrįstos sąnaudų ir naudos perspektyvos;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad su didesne rizika susiję EIB specialiosios veiklos tiksliniai rodikliai 2013 m. išaugo iki 6 mlrd. EUR, iki 2,3 mlrd. EUR padidėjo rizikos pasidalijimo ir kredito vertės didinimo iniciatyvų finansavimas, taip pat neseniai pradėta įgyvendinti augimo finansavimo iniciatyva (AFI), kuria sudaromos lengvesnės galimybės gauti finansavimą novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

17. ragina EIB aktyviau veikti pagal jam EIF suteiktus įgaliojimus dėl rizikos kapitalo (angl. RCM) ir augimui skirtos tarpinio pobūdžio finansavimo priemonės (angl. Mezzanine for growth (MFG)) ;

18. palankiai vertina tai, kad EIF 1 mlrd. EUR padidino savo rizikos kapitalo išteklių įgaliojimus, kuriuos finansuoja EIB, ypač daug lėšų skirdamas didesnės rizikos tarpinio pobūdžio finansavimui („mezonino“ finansavimui) EIB ir EIF bendrai vykdant veiklą, kuria siekiama panaikinti Europos vidutinių įmonių naujų inovacijų ir augimo planų finansavimo suvaržymus;

19. ragina EIB aktyviau teikti techninius patarimus visose svarbiose veiklos srityse, pasižyminčiose dideliu augimo potencialu visose valstybėse narėse; primena, kad techninės ir finansinės rekomendacijos yra veiksminga priemonė padedant įgyvendinti projektą, paspartinti išmokas bei tikrąsias investicijas; todėl mano, kad EIB žinias reikėtų kaupti ir padaryti prieinamas ankstyvaisiais ES ir EIB bendrai finansuojamų projektų etapais, ex ante vertinant didelio masto projektus, taip pat ir taikant bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS) priemonę;

20. primygtinai ragina EIB, atsižvelgiant į labai mažą lėšų panaudojimo lygį daugelyje valstybių narių, didinti pastangas remti valstybių narių ES lėšų, įskaitant struktūrinių fondų, panaudojimo gebėjimus, toliau plėtojant papildomas bendras rizikos pasidalijimo priemones ir pritaikant esamas iš ES biudžeto jau finansuojamas priemones;

21. ragina valstybes nares prireikus dirbti su Komisija panaudojant jų struktūriniams fondams skirtų asignavimų dalį, kad būtų galima pasidalyti iš EIB gaunamų paskolų riziką ir suteikti paskolų garantijas žinioms bei įgūdžiams, efektyviam išteklių ir energijos naudojimui, strateginei infrastruktūrai ir MVĮ galimybėms gauti finansavimą;

22. palankiai vertina tai, kad nepanaudoti struktūriniai fondai dabar gali būti panaudojami kaip specialus EIB skolinimo, ypač Graikijoje, garantijų fondas;

23. pažymi, kad 2012 m. bankas pasirašė struktūrinių fondų programų paskolų teikimo sutarčių už 2,2 mlrd. EUR ir taip sudarė galimybę remti įvairiausias mažųjų ir vidutinių įmonių programas pagal sanglaudos politikos prioritetus įvairiuose sektoriuose;

24. ragina EIB, atsižvelgiant į skirtingas ES vyraujančias ekonomines ir finansines sąlygas ir glaudžiai bendradarbiaujat su valstybėmis narėmis, sukurti rezultatais grindžiamus investavimo planus, kurie būtų, deramai atsižvelgus į horizontaliuosius Komisijos metinės augimo apžvalgos prioritetus ir ekonomikos valdymo Europos semestrą, tinkamai suderinti su nacionaliniais, regioniniais ir vietos augimo prioritetais;

25. ragina banką ištirti galimybes didinti savo vaidmenį aktyviai dalyvaujant Komisijos ir valstybių narių partnerystės susitarimuose;

26. pažymi per krizę ir po jos išryškėjusią viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių mažėjimo tendenciją, kartu primena ypač svarbų jų vaidmenį investicijoms, ypač investicijoms į transporto tinklus ir mokslinius tyrimus bei inovacijas; atkreipia dėmesį, kad nors ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės rinkos vertė išaugo, buvo sudaryta gerokai mažiau sandorių;

27. mano, kad valstybės garantijos yra vertingos priemonės rinkos trūkumams, galintiems stabdyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programų ir projektų įgyvendinimą, pašalinti; atsižvelgdamas į EIB šioje srityje turimą patirtį, ragina jį aktyviau dalyvauti prisidedant prie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms teikiamų (valstybės garantijomis) paskolų garantijų;

28. be to, mano, kad EIB konsultavimo pajėgumai, grindžiami Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių žinių centro įgyta patirtimi, galėtų būti naudojami tikslinei techninei ir specializuotai pagalbai teikti vyriausybės lygmeniu, o prireikus ir regiono lygmeniu, kad būtų lengviau tinkamai įvertinti valstybės garantijos taikymo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programai naudą;

29. primena, kad 2012 m. EIB ir Komisija, padedamos valstybių narių, pradėjo bandomąjį projektų obligacijų iniciatyvos (POI), kuria siekiama skatinti pagrindinių infrastruktūros projektų finansavimą, pritraukiant institucinių investuotojų, etapą;

30. palankiai vertina projektų obligacijų bandomojo etapo pirmąją šešių mėnesių ataskaitą, kurioje nurodyta, kad šešiose šalyse patvirtinti devyni projektai; ragina toliau ir vis daugiau naudoti tokias obligacijas ir reguliariai peržiūrėti jų veiksmingumą, kad būtų padidintos perspektyvios investicijos į skolos priemones, kuriomis privatus kapitalas teikiamas reikiamiems transporto, energetikos ir IRT infrastruktūros projektams, ypač tarpvalstybiniams projektams; vis dėlto mano, kad EIB turėtų atlikti nuodugnesnius projektų, į kuriuos jis ketina investuoti, vertinimus, įskaitant tų projektų saugumo ir rizikos profilių vertinimą; primena, kad EIB kreditavimo veiklai stiprinti – infrastruktūros investicijoms į transporto, energetikos ir ryšių sektorius iš ES biudžeto skiriama 230 mln. EUR;

31. reikalauja, kad Europos Parlamentas būtų tinkamai ir laiku informuojamas apie atrinktus projektus;

32. susirūpinęs pažymi, kad svarbiausios problemos (pvz., interesų pavertimas įsipareigojimais, menka perkančiųjų organizacijų patirtis obligacijų srityje, institucinių investuotojų delsimas dalyvauti, rėmėjų susirūpinimas dėl išlaidų) išlieka; ragina banką tinkamai įvertinti galimybę bendrai investuoti į ankstyvuosius obligacijų sandorius siekiant papildomai patikinti investuotojus ir rėmėjus; ragina EIB užtikrinti, kad projektų obligacijų iniciatyva (POI) atitiktų ilgalaikį ES klimato srities tikslą, t. y. ją vykdant būtų siekiama remti mažo anglies dioksido kiekio infrastruktūras;

33. yra susirūpinęs dėl prastų projekto „Castor“ veiklos rezultatų; reikalauja, kad bankas pateiktų išsamią informaciją apie atliktos patikros pagrįstumą ir informaciją apie tai, ar atlikti geologiniai tyrimai rodo seisminės rizikos galimybę, kokia nustatyta procentinė jos dalis ir kaip į ją atsižvelgta;

34. laukia galutinės POI bandomojo etapo vertinamosios ataskaitos, kurią numatoma parengti 2015 m.;

35. palankiai vertina naująją EIB energetikos politiką, kuria nustatomi nauji skolinimo energetikos sektoriui kriterijai, parengti pagal ES energetikos ir klimato politikos kryptis ir dabartines investavimo tendencijas; reikalauja, kad EIB investicijos į energiją būtų skelbiamos ir analizuojamos kiekvienais metais, nurodant energijos rūšis, kurias remia EIB; tačiau norėtų pabrėžti, kad EIB investavimo politika turėtų būti dar labiau nukreipta į tvarius projektus; vis dėlto primena, kad reikia parengti išsamų laipsniško skolinimo neatsinaujinančiajai energijai nutraukimo planą;

36. palankiai vertina tai, kad EIB pradėjo taikyti naują teršalų išmetimo normą, kuri bus taikoma visiems iškastinio kuro gavimo projektams, siekiant apsaugoti investicijas, jeigu numatomas anglies dioksido išmetimas viršija ribinį lygį; ragina EIB valdybą nuolat tikrinti teršalų išmetimo normą ir apsvarstyti galimybę ateityje patvirtinti labiau ribojančius įpareigojimus;

37 ragina banką, atsižvelgiant į 2030 m. klimato kaitos dokumentų rinkinį, įskaitant tuose dokumentuose numatytus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo prioritetus, didinti savo investicijas į anglies dioksido mažinimo projektus ir rengti politiką, kuria siekiama platesnio užmojo klimato kaitos srities tikslų; reikalauja, kad EIB atliktų klimato kaitos vertinimą ir peržiūrėtų visą savo veiklą 2014 m., siekdama parengti atnaujintą klimato politiką, pvz., tai daryti ji galėtų vertindama projektus ir pateikdama integruotą požiūrį, pagal kurį būtų tinkamai derinamos konkrečios pagrindinių sektorių politikos kryptys, ragina EIB tokios peržiūros dokumentą pridėti prie kitos savo metinės ataskaitos;

38. primena svarbų EIB vaidmenį finansuojant viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į energetikos infrastruktūrą ir remiant projektus, kuriais padedama siekti ES klimato ir energetikos politikos tikslų. primena savo 2007 m. rezoliuciją, kurioje raginama nutraukti iškastinio kuro projektų viešąjį finansavimą ir pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijos rėmimo; mano, kad EIB, laikydamasis Sąjungos ir tarptautinių klimato kaitos politikos tikslų ir aukščiausių tarptautinių standartų ir bendradarbiaudamas su Komisija, iki 2015 m. pabaigos atnaujins savo klimato kaitos strategiją, kiek tai susiję su EIB finansavimo operacijomis;

39. ragina didinti EIB išteklius ir žinias, kad būtų sudarytos galimybės prisitaikyti prie klimato kaitos;

40. reikalauja, kad EIB taikytų geriausius tarptautinius hidroenergijos standartus, būtent Pasaulinės užtvankų komisijos pagrindinius principus ir Hidroenergijos tvarumo vertinimo protokolą (angl. HSAP), o tai reiškia, kad investuojama turi būti tik tais atvejais, kai šalys įdiegia teisinę sistemą, kuria nustatomos energetikos planavimo mechanizmus (įskaitant draudžiamas sritis (angl. no-go areas)), pagal kuriuos privaloma vertinti, šalinti, švelninti ir stebėti daromą neigiamą poveikį ekosistemoms ir vietos bendruomenėms, taip pat projektai negali vykdomi saugomose teritorijose arba šalia jų ar upių ruožuose, kurių ekologinė būklė yra gera;

41. ragina EIB savo projektuose nuodugniai atsižvelgti į ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas“ viziją ir tikslus;

Paramos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms įvairovės didinimas

42. primena, kad MVĮ laikomos ES ekonomikos stuburu ir pagrindiniu Europos augimo bei užimtumo varikliu, nes jos suteikia daugiau kaip 80 proc. privačiojo sektoriaus darbo vietų;

43. palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys (atsižvelgiant į tai, kad ES suaktyvėjo skolinimo veikla) skiriamas padedant MVĮ gerinti galimybes gauti finansavimą, taigi palankiai vertina EIB grupės tikslą 2013 m. pasirašyti su ES sutartį dėl daugiau kaip 19 mlrd. EUR skolinimo MVĮ;

44. atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina Tarybą nedelsiant pritarti bendroms Komisijos ir EIB iniciatyvoms ir surinkti ES biudžeto išteklius, kurie numatyti skirti MVĮ, taip pat imtis ryžtingesnių bendradarbiavimo su ECB veiksmų, kad būtų sumažinti MVĮ nustatyti finansiniai apribojimai; nurodo, kad dėl finansų rinkų susiskaidymo trūksta finansavimo, taip pat didesnė finansavimo kaina, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir tai yra svarbiausia daugelio valstybių narių problema; ragina EIB veiksmus nukreipti kita linkme – jais mažinti susiskaidymą, kad būtų skatinamas MVĮ finansavimas, verslumas, eksportas ir inovacijos, kurie yra svarbiausi ekonomikos atgaivinimo veiksniai;

45. palankiai vertina tai, kad bankas aktyviau skolina MVĮ, tuo tikslu atgaivindamas MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais rinką – tai EIB grupė padarė taikydama naują turtu užtikrintų vertybinių popierių (ABS) iniciatyvą; ragina EIB pateikti rinkos analizę, kad šis EIB siūlymas būtų geriau pritaikytas prie suinteresuotųjų subjektų poreikių; palankiai vertina sustiprėjusius EIF kreditavimo pajėgumus padidinus kapitalą ir įgaliojimus, ir ragina EIB ir Komisiją užbaigti šį procesą iki kitų metų pradžios;

46. palaiko EIB grupės inovatyvaus MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimo iniciatyvas, kurių imtasi pradėjus įgyvendinti finansines priemones pagal programas „Horizontas 2020“ ir COSME ir taikant rizikos pasidalijimo priemones, kad bankai būtų skatinami teikti finansinius išteklius paskolomis ir teikti garantijas, taip pat kad būtų užtikrintas ilgalaikio rizikos kapitalo teikimas;

47. palaiko Komisijos ir EIB bendrą MVĮ iniciatyvą pagal naująją daugiametę finansinę programą, pagal kurią, vykdant Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) ir programą „Horizontas 2020“, sutelkiama iki 8,5 mlrd. EUR ES lėšų, skirtų Europos struktūriniams ir investiciniams fondams (ESI fondai), kad būtų sukaupta lėšų papildomai skolinti MVĮ;

48. ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti prisidedant prie bendrų priemonių ir skirti ESI fondų joms numatytas lėšas, kad būtų galima skatinti didesnį skolinimą MVĮ jų teritorijoje ir taip padidinti bendrąjį sverto efektą;

49. ragina EIB plėsti prekybos finansavimo iniciatyvą; mano, kad ši MVĮ skirta garantijų priemonė yra labai svarbi ir jos taikymą ES mastu reikėtų plėsti, kai tik manoma, kad tai labai reikalinga; ragina EIB parengti savo programą, pagal kurią būtų sudaromos palankesnės sąlygos prekybai; ragina EIB pirmiausia nustatyti priemones, kurias įgyvendinant būtų suteikiamos būtinos garantijos įmonėms, kad jos galėtų išnaudoti visą savo eksporto potencialą;

50. pritaria tam, kad EIB savo dėmesį skirtų regioniniams ir vietos aspektams, ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti finansų inžinerijos pasidalijamojo valdymo priemonėmis, pvz., programa JEREMIE ir regioninėmis fondų programomis, pagal vietos MVĮ teikiamas nuosavo kapitalo ir skolų finansavimas;

51. palankiai vertina skolinimo MVĮ Europos Sąjungoje 2005–2011 m., kuriam tarpininkavo EIB, ex post vertinimą; pripažįsta, kad šioje srityje 2005–2012 m. laikotarpiu EIB pasirašė 64 mlrd. EUR vertės skyrimo paskolų maždaug 370 ES 27 valstybių narių finansų įstaigų; pažymi, kad iki 2012 m. pabaigos 35 mlrd. EUR šių pinigų išmokėta toms finansų įstaigoms, kurios savo ruožtu, suteikdamos maždaug 300 000 tarpinių paskolų, MVĮ paskolino beveik 48 mlrd. EUR;

52. pažymi, jog iš vertinimo matyti, kad EIB ir MVĮ tarpininkavimu grindžiamas skolinimas (produktas L4SME) atitinka ES tikslus; vis dėlto ragina geriau įvertinti EIB produkto ir nacionalinių politikos derinių papildomumą, kad būtų toliau gerinamas operacijų tiesioginis ryšys; prašo EIB teikti pasiūlymus, kaip didinti produkto L4SME poveikį, kad šį produktą būtų galima naudoti konkretiems trūkumams šalinti, užuot finansavus daugybę MVĮ, ir taip kiek įmanoma pagerinti EIB indėlį į augimą ir užimtumą;

53. susirūpinęs pažymi, kad apžvelgiamu laikotarpiu EIB paskolos turėjo šiokį tokį poveikį augimui ir užimtumu, tačiau įvairiose šalyse šis rodiklis labai skiriasi (tik vienas trečdalis mažųjų ir vidutinių įmonių apyvartos padidėjimą susiejo su EIB finansavimu); yra susirūpinęs, jog esama nedaug įrodymų, kad EIB paskolos padėjo išlaikyti darbo vietas; pažymi, kad didesnis santykinis poveikis augimui ir užimtumui nustatytas naujosiose valstybėse narėse; tačiau pripažįsta, kad apžvelgiamu laikotarpiu vyko finansų ir ekonomikos krizė ir kad buvo pasiektas santykinai nedidelis darbo vietų kūrimo lygis, nepaisant bendro mažėjančio užimtumo lygio;

54. yra susirūpinęs, kad EIB finansavimas, kaip pasirodė, daugeliu operacijų atveju naudotas MVĮ „lyderėms“ remti, o ne „trūkumams šalinti“; vis dėlto pažymi, kad daugiau kaip 80 proc. remiamų MVĮ buvo įmonės, turinčios mažiau kaip 50 darbuotojų, ir tai rodo, kad EIB pavyko pasiekti mažesnių MVĮ sektoriaus dalį;

55. reikalauja, jog EIB visokeriopai taikytų tinkamumo kriterijus, kad būtų veiksmingiau paveikiami finansinės naudos gavėjai;

56. ragina EIB nustatyti ir atrinkti didesnės naudos bei didesnės rizikos projektus, visų pirma atrenkant naujai įsteigtas įmones, labai mažas įmones, kooperatyvus, įmonių grupes, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, įgyvendinančias mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektus prioritetinių technologijų srityje;

57. pabrėžia poreikį didinti galimų investuotojų ir naudos gavėjų informuotumo ir esamų naujoviškų finansavimo priemonių išmanymo lygį; ragina rengti informavimo politiką, kuria būtų propaguojamas įvairių ES atliekamų veiksmų matomumas taikant šias naujas finansines priemones ir pasitelkus EIB; be to, pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintos plačios galimybės nuolat susipažinti su projekto informacija ir aktyvesnis projekto naudos gavėjų ir vietos pilietinės visuomenės dalyvavimas (jį būtų galima paskatinti vykdant EIB finansuojamas investicijas);

58. ragina EIB sudaryti MVĮ galimybių gauti informaciją ir finansavimą supaprastinimo veiksmų planą, ypatingą dėmesį atkreipiant į administracinius galimybių gauti finansavimą formalumus;

59. primena, kad tarpinis skolinimas sudaro daugiau kaip 20 proc. viso metinio EIB skolinimo;

60. susirūpinęs pakartoja, kad šioje srityje dar neišspręsta nemažai problemų, visų pirma trūksta skaidrumo (ypač tai susiję su informacija apie finansinės naudos gavėjus), sunku vertinti paskolų ekonominį ir socialinį poveikį (todėl laikomasi klaidingo tikslinio požiūrio), o įsipareigojimai atlikti išsamią patikrą patikimi finansiniams tarpininkams; primygtinai ragina banką išsamiai išdėstyti savo požiūrį, kaip spartinti šių problemų sprendimo priemonių įgyvendinimą, ir prašo, kad EIB kartu su Komisija nustatytų griežtų šių finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą ir jį viešai paskelbtų;

61. primygtinai ragina EIB pagal naujausius duomenis išsamiai įvertinti, kaip finansų krizė paveikė EIB lėšų galutinius gavėjus, taip pat išsamiai įvertinti finansų krizės padarinius ir poveikį dabartinei banko pasitelkiamų ES ir už jos ribų veikiančių finansinių tarpininkų padėčiai;

62. ragina EIB užtikrinti, kad būtų pasiektas jo tikslas vien 2013 m. skolinant infrastruktūrai, efektyvaus išteklių naudojimo ir žinių ekonomikos projektams sukurti darbo vietų maždaug pusei milijono žmonių;

63. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sudėtingos ekonominės aplinkos ir griežtesnių kreditavimo rinkos sąlygų viešojo sektoriaus finansavimo suvaržymai įmonėms vis dar stabdo jaunimo užimtumą ir riboja profesinio rengimo aprėpties gerinimą;

64. mano, kad EIB jaunimo užimtumo programa (jos skolinimo suma – 6 mlrd. EUR), kurią sudaro dvi dalys – „Darbo vietos jaunimui“ ir „Investavimas į gebėjimus“, turi ypač didelę reikšmę sprendžiant šias problemas; palankiai vertina tarpinę įgyvendinimo ataskaitą, kurioje matyti svarbūs šio sektoriaus laimėjimai, pvz., tai, kad per paprogramę „Investavimas į gebėjimus“ suteikta 4,9 mlrd. EUR vertės paskolų, kurios pagal ramstį „Darbo vietos jaunimui“ papildytos 2,7 mlrd. EUR; pripažįsta, kad programos tikslai buvo pasiekti anksti;

65. palaiko banko tikslą toliau kiek įmanoma didinti savo skolinimą MVĮ, kad būtų sukurta aiški EIB skolinimo ir naujų darbo vietų jaunimui kūrimo sąsaja;

66. ragina banką plėsti savo veiksmų aprėptį ir naudotis papildomomis priemonėmis, kad būtų pagrįstai skatinamos jaunimo užimtumo iniciatyvos, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose yra labai didelis jaunimo nedarbo lygis;

EIB indėlis į ES išorės politiką

67. prašo EIB, atsižvelgiant į EIB veiklos įgaliojimų už Europos Sąjungos ribų persvarstymą, remti Europos Sąjungos užsienio politikos tikslus, kuriuos yra suformulavusi Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba;

68. palankiai vertina tai, kad kitam finansavimo laikotarpiui nustatyta didžiausia leistina, tokio pat dydžio, kaip ir šiuo metu galiojanti, ES skolinimo ES nepriklausančioms šalims garantija, kuri Europos investicijų bankui teikiama iš ES biudžeto, – 30 mlrd. EUR (padalyta į 27 mlrd. EUR bendruosius įgaliojimus ir papildomus pasirinktinus 3 mlrd. EUR pagal laikotarpio vidurio peržiūrą), naudojant grįžtamąsias lėšas iš nepanaudotų Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programos (angl. FEMIP) operacijų, vykdytų iki 2007 m.;

69. prašo Europos Audito Rūmų (AR) pateikti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų ir suderinamumo su ES politikos kryptimis prieš atliekant EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą ir palyginti jų pridėtinę vertę, susijusią su EIB naudojamais nuosavais ištekliais; be to, prašo, kad AR atliktų skirtingą garantijų, teikiamų iš ES biudžeto, investicijų priemonės, kurią teikia Europos plėtros fondas, įvairių lėšų telkimo formų, naudojamų ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fonde, Karibų jūros regiono investicijų fonde ir įgyvendinant Ramiojo vandenyno šalims skirtą investicijų priemonę, taip pat grįžtamųjų lėšų iš šių investicijų panaudojimo analizę ;

70. palankiai vertina didesnio lankstumo nuostatas, suformuluotas pagal naujuosius EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įgaliojimus; ragina EIB kiek įmanoma padidinti savo paramą ES politikos kryptims ir tikslams;

71. prašo EIB dar lanksčiau naudotis garantijų fondu ir daugiau dėmesio skirti skolinimui savo rizika, į veiklos sritį įtraukiant bankų finansuotinus projektus; primygtinai reikalauja, kad EIB užtikrintų didelį Europos finansinės paramos projektų galutiniams gavėjams matomumą;

72. pažymi, kad EIB prioritetinės sritys visų pirma skirtos narystei besirengiančioms šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims; ypač pabrėžia poreikį toliau remti demokratinį ir ekonominį pereinamąjį laikotarpį po Arabų pavasario, ypatingą dėmesį skiriant paramai pilietinės visuomenės subjektams, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos atgaivinimui Pietų ir Rytų partnerystės šalyse; su malonumu pažymi, kad daug dėmesio skiriama MVĮ ir jų galimybėms gauti finansavimą;

73. atsižvelgdamas į ES išorės politiką, palaiko pažangų naujų finansinių produktų kūrimą Komisijoje ir valstybėse narėse, pvz., produktų, derinančių ES dotacijas, paskolas ir rizikos pasidalijimo priemones, kad būtų sukurtos naujos įmonių kategorijos; reikalauja nustatyti šių priemonių taikymo geriausią praktiką ir tiksliai nustatyti tinkamumo finansuoti kriterijus ir struktūrizuotas ataskaitų teikimo, stebėsenos ir kontrolės sąlygas; ragina užbaigti paskirstymo politiką;

74. taigi tikisi, kad į bendradarbiavimo su tarptautinėmis finansinėmis priemonėmis rengiant mišraus finansavimo programas platformos įgyvendinimo valdymo ataskaitą bus įtraukta išsami bei nuosekli informacija šiuo klausimu ir užtikrintas tinkamas EIB vaidmuo; ragina Komisiją pateikti išsamią finansinių priemonių įgyvendinimo poveikio ir rezultatų ataskaitą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo kuriant mišrias priemones platformą;

75. palankiai vertina EIB paramą projektams keliuose energetikos sektoriuose, kuriais siekiama prisidėti prie augimo ir darbo vietų kūrimo; primena poreikį išlaikyti nuoseklumą atsižvelgiant į naujus ES energetikos ir klimato politikos krypčių pokyčius; ragina EIB, atsižvelgiant į atnaujintą energetikos politiką, toliau Europos Sąjungoje ir už jos ribų remti projektus, skirtus energijos vartojimo efektyvumui ir tvariai atsinaujinančiajai energijai, ir taip kloti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pamatus;

EIB bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis

76. primena, kad struktūrizuotas ES įstaigų (Komisijos ir EIB) ir kitų finansų įstaigų bendradarbiavimas yra vienintelė veiksminga veiklos dubliavimosi išvengimo priemonė;

77. palankiai vertina atnaujintą suderintą EIB ir ERPB susitarimo memorandumą, kuriuo atspindimas ES noras sustiprinti šių dviejų svarbių tarptautinių finansavimo įstaigų koordinavimo ir bendradarbiavimo mastą; ragina EIB taip pat vesti derybas dėl susitarimo memorandumų ir juos sudaryti su regionų plėtros bankais, kurie aktyviai veikia jų veiklos regionuose, kad būtų skatinamos sąveikos, dalijamasi rizika ir sąnaudomis ir užtikrinamas pakankamas skolinimas realiajai ekonomikai;

78. ragina abi įstaigas kaip įmanoma geriau koordinuoti savo veiklą, siekiant papildomumo ir darbo pasidalijimo, kad būtų sistemingai tiriamos geriausios galimybės ir jų sąveika ir būtų rasti optimalūs svertai ES politikos tikslams palaikyti ir įgyvendinti, kartu atsižvelgiant į atitinkamą jų lyginamąjį pranašumą ir ypatumus;

79. ragina EIB ir ERPB kuo ankstesniame etape (atliekant ex ante vertinimą arba nustatant veiksmų etapus) gerinti savo žinias, strateginius ir programavimo metodus įvairiose intervencijos srityse ir ypač bendradarbiavimą rizikos (finansinės, veiklos ar šalies rizikos) valdymo priemonių srityje, kad būtų didinama rizikos priežiūra;

80. palankiai vertina 2012 m. lapkričio mėn. patvirtintą naująjį EIB, ERPB ir Pasaulio banko grupės bendrą veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti ekonomikos atgaivinimą ir augimą Vidurio ir Pietryčių Europoje, drauge pažymint, kad veiksmų plane 2013–2014 m. laikotarpiu numatyta daugiau kaip 30 mlrd. EUR bendrų įsipareigojimų; ragina EIB, kaip susitarta, įsipareigoti bent jau dėl 20 mlrd. EUR;

81. dar kartą primena savo pasiūlymą, kad Europos Sąjunga taptų EIB nare;

EIB valdymo, atitikties užtikrinimo ir kontrolės sistema

82. ragina EIB ir kitus susijusius partnerius bei suinteresuotuosius subjektus toliau gerinti savo valdymo struktūrą, be kita ko, kuriant išsamaus ir patikimo stebėjimo, ataskaitų teikimo ir kontrolės sistemas;

83. palankiai vertina tai, kad EIB sustiprino savo įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą, prisijungdamas prie Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos (angl. IATI);

84. reikalauja, kad bankas užtikrintų visišką savo skundų nagrinėjimo sistemos nepriklausomumą ir realų veikimą;

85. ragina EIB laikytis Orhuso konvencijos nuostatų sukuriant viešąjį dokumentų registrą, kad būtų užtikrinta teisė susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta ES sutartyse; prašo, kad bankas laikytųsi savo įsipareigojimo ir nuo 2014 m. viešai paskelbtų šį registrą;

86. ragina kitą metinę ataskaitą papildyti svarbiausiais veiklos rezultatų rodikliais, susijusiais su finansavimo veiklos poveikiu svarbiausioms EIB intervencijų sritims, numatomu didinamuoju poveikiu (kai tinkama) ir finansuojamų programų finansinės naudos perkėlimu;

87. primena ir pabrėžia banko atsakomybę didinti skaidrumą pasirenkant finansinius tarpininkus bei partnerius bendrai finansuojant projektus ir kalbant apie galutinius naudos gavėjus;

88. pabrėžia, kad EIB turėtų mažinti biurokratiją, kad galėtų veiksmingiau ir greičiau skirti finansavimą;

89. ragina EIB dar labiau didinti skaidrumą skolinant per finansų tarpininkus ir tai daryti kasmet teikiant savo skolinimo MVĮ ataskaitas, sukauptus duomenis apie MVĮ išmokamų sumų dydį, tikslinių MVĮ skaičių, vidutinį paskolos dydį ir remiamus sektorius, įskaitant MVĮ galimybių gauti paskolas ir šių galimybių veiksmingumo vertinimą;

90. ragina EIB nebendradarbiauti su finansų tarpininkais, kurių veikloje būta neigiamų dalykų, susijusių su skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, poveikio aplinkai ir socialinio poveikio aspektais; ragina EIB užmegzti partnerystę su skaidriai veikiančiais ir atskaitingais finansų tarpininkais, įsitvirtinusiais kiekvienos šalies, kurioje vykdomos operacijos, vietos ekonomikoje; atsižvelgdamas į tai, ragina EIB užtikrinti didesnį skaidrumą, ypač per tarpininkus gaunamų paskolų versle, taip pat vykdyti griežtesnius išsamius patikrinimus siekiant neleisti naudotis mokesčių rojais, sandorių kainodara, mokesčių slėpimu ir jų vengimu, taip pat neleisti agresyvaus mokesčių vengimo ar planavimo; ragina nustatyti griežtą viešai prieinamą finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą; ragina EIB gerinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis viešosiomis kredito įstaigomis, kad EIB finansavimo programos turėtų kuo didesnį teigiamą poveikį MVĮ;

91. ragina EIB nedelsiant pradėti išsamų nebendradarbiaujančių jurisdikcijų politikos peržiūros procesą, tinkamai atsižvelgiant į naujausius šios srities pokyčius ES ir tarptautiniu lygmenimis; taigi ragina EIB užtikrinti, kad visos įmonės ir finansų įstaigos, dalyvaujančios jo projektuose, viešai atskleistų bet kurios teisinės struktūros, tiesiogiai ar netiesiogiai susijos su įmone, įskaitant investicinius fondus, fondus ir banko sąskaitas, tikrąją nuosavybės teisę;

92. prašo kartu su Komisija nustatyti viešą pašalintų finansų tarpininkų sąrašą, sudaromą remiantis įrašais apie skaidrumą, sukčiavimą, ryšius su lengvatinių mokesčių jurisdikcijomis ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai;

93 mano, jog ypač svarbu, kad EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą, nes dėl jo 2012 m. bankas kapitalo rinkose galėjo pasiskolinti 71 mlrd. EUR su mažesnėmis palūkanomis; vis dėlto ragina EIB taip pat stiprinti savo pajėgumus teikti prioritetą didesnės naudos projektams, keliantiems didesnę riziką;

94. kaip ir praėjusiais metais, primena ir pabrėžia, kad EIB privalo vykdyti bankų rizikos ribojimo priežiūrą, ir ragina atlikti teisinį tyrimą siekiant rasti galimą šio klausimo sprendimą;

95. siūlo, kad ši reguliavimo priežiūra:

i)   būtų vykdoma Europos Centrinio Banko, vadovaujantis SESV 127 straipsnio 6 dalimi, arba

ii)  būtų vykdoma sukūrus būsimą bankų sąjungą, numatytą 2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Komisijos komunikate, arba

iii)  jei nepavyktų įgyvendinti prieš tai minėtų galimybių ir EIB savanoriškai sutiktų, būtų vykdoma Europos bankininkystės institucijos, dalyvaujant vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų (arba joms nedalyvaujant), arba nepriklausomo auditoriaus;

apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė jokių veiksmų šioje srityje, nors Parlamentas to prašo nuo 2007 m.;

96. palankiai vertina naujuosius EIB vidaus pokyčius, susijusius su bendra atitiktimi geriausiai bankininkystės praktikai; prašo EIB užtikrinti, kad jam vykdant operacijas bankų sektoriaus partneriai laikytųsi geriausios bankininkystės praktikos, derančios su Sąjungos teise finansinių paslaugų srityje ir finansų rinkų stabilumo principu, kai jo operacijos vykdomos ir ES, ir už jos ribų; prašo, jog EIB į savo metinį darbo planą įtrauktų vienos veiklos srities auditą, siekiant patikinti, jog geriausia bankininkystės prkatika įtraukta į rašytines banko vidaus procedūras;

97. ragina EIB toliau didinti savo veiklos, vertinimų ir rezultatų skaidrumą ir galimybes su jais susipažinti suteikiant geresnę prieigą prie informacijos tiek viduje – EIB darbuotojams, suteikiant jiems galimybę dalyvauti atitinkamuose EIB vidaus susirinkimuose, tiek išorėje, pvz., savo interneto svetainėje;

98. palankiai vertina tai, kad EIB ėmėsi priemonių kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu srityse ir padidino išteklius, skirtus atitikties reikalavimams užtikrinimo funkcijai įgyvendinti, paskirdamas naują grupės vyriausiąjį atitikties užtikrinimo pareigūną; prašo reguliariai teikti Europos Parlamentui naujausią informaciją apie grupės vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno ataskaitoje pateiktus rezultatus;

99. ragina EIB stebėti atskiroms šalims skirtų ataskaitų teikimą siekiant kovoti su neteisėtos veiklos finansavimu; mano, kad visi įvairiose jurisdikcijose registruoti gavėjai (bendrovės ar finansų tarpininkai), norėdami gauti EIB finansavimą, savo audituotose metinėse ataskaitose privalo pateikti šalies lygmens informaciją apie savo pardavimus, turtą, darbuotojus, pelną ir mokesčių mokėjimą visose šalyse, kuriose jie vykdo veiklą; be to, mano, kad gavėjai turi viešai skelbti apie sutartis, sudarytas su priimančių šalių vyriausybėmis, ir visų pirma atskleisti jiems taikomą mokestinį režimą visose šalyse, kuriose jie vykdo veiklą;

100.prašo pritaikyti kontrolės sąlygas atsižvelgiant į būsimą finansavimo prašymų skaičiaus padidėjimą, padidinus EIB kapitalą, taip pat pagal kitas finansines partnerystes, visų pirma skirtas rizikos valdymo funkcijoms atlikti;

Europos Parlamento rezoliucijų įgyvendinimas EIB

101. reikalauja, kad EIB kiekvienoje metinėje ataskaitoje pranešti apie tai, kaip reaguota į ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, ypač atsižvelgiant į tai, kokią įtaką skolinimo veikla daro augimui ir darbo vietų kūrimui įvairiuose regionuose ir ES, taip pat kokį poveikį ši veikla daro ekonominei ES ir narystės siekiančių bei kaimyninių šalių integracijai.

°

°   °

102. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0404.

(2)

OL C 258 E, 2013 9 7, p. 131.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0057.

(4)

OL L 280, 2011 10 27, p. 1.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (18.12.2013)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

Europos investicijų banko (EIB) 2012 m. metinė ataskaita

(2013/2131(INI))

Nuomonės referentas: Thijs Berman

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį, kurio jis ėmėsi pagal Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, taip pat tai, kad EIB daugiau skolina infrastruktūros, efektyvaus išteklių naudojimo ir žinių ekonomikos srityse; šiuo atžvilgiu tikisi, kad visas pastarojo kapitalo padidinimo 10 mlrd. EUR potencialas bus geriau panaudotas naujoms augimui ir darbo vietų kūrimui tvariuose sektoriuose skirtoms paskoloms, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ); primena, kad Parlamentas savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliucijoje dėl Europos investicijų banko metinės ataskaitos pabrėžia, kad „tolesnis <...> kapitalo didėjimas būtų labai naudingas <...>“;

2.  tačiau apgailestauja, kad ir toliau suteikiama mažiau paskolų nei leidžia galimybės; taip pat apgailestauja, kad daugelyje šalių trūksta tvarių ir perspektyvių projektų, kurie atitiktų EIB finansavimo reikalavimus; atsižvelgdamas į tai, ragina EIB iš naujo įvertinti nuosavų išteklių naudojimo vykdant operacijas politiką ir aktyviau ieškoti projektų finansavimo galimybių ir skatinti jų plėtrą tam, kad visose valstybėse narėse būtų pradėti tvarūs projektai ir taip EIB galėtų padidinti skolinimo veiklą, ypač programose nurodytose šalyse, kaip kapitalo anticiklinėms priemonėms teikėjas, veikiantis realiąją ekonomiką kaip katalizatorius; ragina EIB parengti savo programą, pagal kurią būtų sudaromos palankesnės sąlygos prekybai; ragina EIB pirmiausia nustatyti priemones, kurias įgyvendinant būtų suteikiamos būtinos garantijos, kurių reikia įmonėms, kad jos galėtų išnaudoti visą savo eksporto potencialą;

3.  palankiai vertina tai, kad nepanaudoti struktūriniai fondai dabar gali būti panaudojami kaip specialus EIB skolinimo, ypač Graikijoje, garantijų fondas; be to, atkreipia dėmesį į EIB bandomųjų projektų obligacijų sėkmę; ragina toliau ir vis daugiau naudoti tokias obligacijas ir reguliariai peržiūrėti jų veiksmingumą, kad būtų padidintos perspektyvios investicijos į skolos priemones, kuriomis privatus kapitalas teikiamas reikiamiems transporto, energetikos ir IRT infrastruktūros projektams, ypač tarpvalstybiniams projektams; vis dėlto mano, kad EIB turėtų atlikti nuodugnesnius projektų, į kuriuos jis ketina investuoti, vertinimus, įskaitant tų projektų saugumo ir rizikos profilių vertinimą;

4.  ragina EIB ir toliau taikyti geriausią bankininkystės rizikos ribojimo praktiką; atsižvelgdamas į tai, prašo EIB užtikrinti, kad jam vykdant operacijas partneriai laikytųsi bankininkystės praktikos, derančios su Sąjungos teise finansinių paslaugų srityje ir finansų rinkų stabilumo principu, kai jo operacijos vykdomos ir ES, ir už jos ribų;

5.  ragina EIB nebendradarbiauti su finansų tarpininkais, kurių veikloje būta neigiamų dalykų, susijusių su skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, poveikio aplinkai ir socialinio poveikio aspektais; ragina EIB užmegzti partnerystę su skaidriai veikiančiais ir atskaitingais finansų tarpininkais, įsitvirtinusiais kiekvienos šalies, kurioje vykdomos operacijos, vietos ekonomikoje; atsižvelgdamas į tai, ragina EIB užtikrinti didesnį skaidrumą, ypač per tarpininkus gaunamų paskolų versle, taip pat vykdyti griežtesnius išsamius patikrinimus siekiant neleisti pasinaudoti mokesčių rojais, sandorių kainodara, slėpti mokesčius ir jų vengti, taip pat neleisti agresyvaus mokesčių vengimo ar planavimo; ragina nustatyti griežtą viešai prieinamą finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą; ragina EIB stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis viešosiomis kredito įstaigomis, kad EIB finansavimo programos turėtų kuo didesnį teigiamą poveikį MVĮ;

6.  ragina EIB toliau didinti savo veiklos, vertinimų ir rezultatų skaidrumą ir galimybes su jais susipažinti suteikiant geresnę prieigą prie informacijos tiek viduje – EIB darbuotojams, suteikiant jiems galimybę dalyvauti atitinkamuose EIB vidaus susirinkimuose, tiek išorėje, pvz., interneto svetainėje; visų pirma ragina EIB savo metinės veiklos ataskaitoje paskelbti Atitikties užtikrinimo funkcijos direktorato laimėjimus;

7.  pabrėžia, kad EIB turėtų mažinti biurokratiją, kad galėtų veiksmingiau ir greičiau skirti finansavimą;

8.  palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama MVĮ paramai; tačiau pažymi, kad skaidrumas ir atskaitomybė, susiję su tikruoju šių EIB operacijų poveikiu, turėtų būti padidinti, pvz., geriau panaudojant veiklos rodiklius; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina Tarybą nedelsiant pritarti bendroms Komisijos ir EIB iniciatyvoms ir surinkti MVĮ numatytas ES biudžeto lėšas, taip pat imtis ryžtingesnių veiksmų bendradarbiaujant su ECB, kad būtų sumažinti MVĮ nustatyti finansiniai apribojimai; primena, kad dėl finansų rinkų susiskaidymo trūksta finansavimo, taip pat didesnė finansavimo kaina, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir tai yra svarbiausia daugelio valstybių narių problema; ragina EIB veiksmus nukreipti kita linkme – jais mažinti susiskaidymą, kad būtų skatinamas MVĮ finansavimas, verslumas, eksportas ir inovacijos, kurie yra svarbiausi ekonomikos atgaivinimo veiksniai; palankiai vertina papildomas investicijas į gebėjimų ugdymą ir naujų darbo vietų kūrimą, ypač į programą „Darbo vietos jaunimui. Investavimas į gebėjimus“, kurią įgyvendinant EIB finansavimas bus susietas su jaunimo įdarbinimu MVĮ ir bus skiriamos investicijos švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūrai, profesiniam mokymui, studentų paskoloms ir judumo programoms;

9.  ragina EIB dar labiau didinti skaidrumą skolinant per finansų tarpininkus ir tai daryti kasmet teikiant savo skolinimo MVĮ ataskaitas, sukauptus duomenis apie MVĮ išmokamų sumų dydį, tikslinių MVĮ skaičių, vidutinį paskolos dydį ir remiamus sektorius, įskaitant MVĮ galimybių gauti paskolas ir šių galimybių veiksmingumo vertinimą;

10. ragina EIB glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais finansų tarpininkais teikti išsamią ir tinkamą informaciją ir rinkodaros priemones, skirtas tam, kad MVĮ atkreiptų dėmesį į finansavimo galimybes, kuriomis galima pasinaudoti per EIB, ir taip optimizuoti MVĮ pasinaudojimą paskolomis; be to, pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintos plačios galimybės turėti nuolatinę prieigą prie projekto informacijos ir turėtų būti užtikrintas aktyvesnis projekto naudos gavėjų ir vietos pilietinės visuomenės dalyvavimas (jį būtų galima paskatinti vykdant EIB finansuojamas investicijas);

11. palankiai vertina tai, kad EIB, kaip vienas iš didžiausių pasaulyje skolintojų energetikos sektoriui, 2013 m. liepos mėn. priėmė naujas gaires dėl investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir energijos tinklus rėmimo; palankiai vertina tai, kad parama nebeteikiama anglimis kūrenamų objektų projektams; tačiau norėtų pabrėžti, kad EIB investavimo politika turėtų būti daug labiau nukreipta į tvarius projektus; vis dėlto primena, kad reikia parengti išsamų laipsniško skolinimo neatsinaujinančiajai energijai nutraukimo planą;

12. ragina EIB vykdyti derybas ir sudaryti susitarimo memorandumus su regionų plėtros bankais, kurie aktyviai veikia jų veiklos regionuose, kad būtų skatinamos sąveikos, dalijamasi rizika ir sąnaudomis ir užtikrinamas pakankamas skolinimas realiajai ekonomikai;

13. ragina didinti EIB išteklius ir žinias, kurie būtų panaudoti prisitaikant prie klimato kaitos;

14. reikalauja, kad EIB nuolat teiktų pažangos, padarytos atsižvelgiant į ankstesnes Parlamento rekomendacijas, ataskaitas, ypač atsižvelgiant į tai, kokią įtaką jo skolinimo veikla daro augimui ir darbo vietų kūrimui įvairiuose regionuose, kuriuose jis vykdo veiklą, ir ES, taip pat kokį poveikį ši veikla daro ekonominei ES ir narystės siekiančių bei kaimyninių šalių integracijai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.12.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marino Baldini, Burkhard Balz, Elena Băsescu, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Diogo Feio, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Othmar Karas, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Philippe Lamberts, Werner Langen, Astrid Lulling, Ivana Maletić, Arlene McCarthy, Marlene Mizzi, Ivari Padar, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Simon, Peter Skinner, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Fabrizio Bertot, Zdravka Bušić, Herbert Dorfmann, Bas Eickhout, Vicky Ford

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Wim van de Camp


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.2.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Ryszard Czarnecki, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Ingeborg Gräßle, Rina Ronja Kari, Bogusław Liberadzki, Jan Mulder, Monika Panayotova, Crescenzio Rivellini, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Theodoros Skylakakis, Georgios Stavrakakis, Michael Theurer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Philip Bradbourn, Karin Kadenbach, Marian-Jean Marinescu, Olle Schmidt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Peter Jahr, Iosif Matula, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Theodor Dumitru Stolojan

Teisinė informacija - Privatumo politika