PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas
11.3.2014 - (COM(2013) 0550 – C7‑0241/2013 – 2013/0265(COD)) - ***I
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Pablo Zalba Bidegain
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas
(COM(2013) 0550 – C7‑0241/2013 – 2013/0265(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013) 0550),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0241/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Centrinio Banko nuomonę[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0167/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(7) keliose valstybėse narėse jau rengiami teisės aktai21, skirti tarpbankiniams mokesčiams reglamentuoti, apimantys daugelį klausimų, įskaitant tarpbankinių mokesčių įvairių lygių viršutinės ribos nustatymą, įmonių mokesčius, reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles ar kreipiamąsias priemones. Galiojantys administraciniai sprendimai kai kuriose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Atsižvelgiant į tarpbankinių mokesčių žalą mažmenininkams ir vartotojams, numatoma nacionaliniu lygmeniu įvesti tolesnes reguliavimo priemones, skirtas šių mokesčių lygio ar jų skirtumų klausimams spręsti. Dėl tokių nacionalinių priemonių greičiausiai susidarytų didelių kortelių ir kortele grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos sukūrimo kliūčių ir taip būtų varžoma laisvė teikti šias paslaugas; |
(7) keliose valstybėse narėse rengiami arba jau parengti teisės aktai21, skirti tarpbankiniams mokesčiams reglamentuoti, apimantys daugelį klausimų, įskaitant tarpbankinių mokesčių įvairių lygių viršutinės ribos nustatymą, įmonių mokesčius, reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles ar kreipiamąsias priemones. Galiojantys administraciniai sprendimai kai kuriose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Siekiant didesnio nuoseklumo nustatant tarpbankinių mokesčių lygį, numatoma nacionaliniu lygmeniu įvesti tolesnes reguliavimo priemones, skirtas šių mokesčių lygio ar jų skirtumų klausimams spręsti. Dėl tokių nacionalinių priemonių greičiausiai susidarytų didelių kortelių ir kortele grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos sukūrimo kliūčių ir taip būtų varžoma laisvė teikti šias paslaugas; | ||||||||||||
__________________ |
__________________ | ||||||||||||
21 Italija, Vengrija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė. |
21Italija, Vengrija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė. | ||||||||||||
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(8) mokėjimo kortelės yra mažmeninėje prekyboje dažniausiai naudojama elektroninio mokėjimo priemonė. Tačiau Sąjungos mokėjimo kortelių rinkos integracija toli gražu neužbaigta, nes daug mokėjimo sprendimų negali būti vystomi už nacionalinių sienų arba naujiems visos Sąjungos paslaugų teikėjams neleidžiama patekti į rinką. Nepakankama rinkos integracija šiuo metu lemia didesnes kainas ir mažesnį mokėjimo paslaugų pasirinkimą vartotojams ir mažmenininkams, taip pat riboja galimybes pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais. Todėl būtina šalinti veiksmingo kortelių rinkos, įskaitant kortelių operacijomis grindžiamus mokėjimus mobiliuoju telefonu ir internetu, veikimo kliūtis, kurios tebetrukdo kurti visiškai integruotą rinką; |
(8) mokėjimo kortelės yra mažmeninėje prekyboje dažniausiai naudojama elektroninio mokėjimo priemonė. Tačiau Sąjungos mokėjimo kortelių rinkos integracija toli gražu neužbaigta, nes daug mokėjimo sprendimų netaikoma už nacionalinių sienų arba naujiems visos Sąjungos paslaugų teikėjams neleidžiama patekti į rinką. Siekiant visiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais, būtina šalinti naujų su mokėjimo kortelėmis susijusių sprendimų, įskaitant kortelių operacijomis grindžiamus mokėjimus mobiliuoju telefonu ir internetu, integravimo kliūtis; | ||||||||||||
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(9) kad vidaus rinka veiktų efektyviai, reikėtų skatinti ir lengvinti elektroninius mokėjimus mažmenininkų ir vartotojų naudai. Kortelės ir kiti elektroniniai mokėjimai gali būti naudojami lanksčiau, įskaitant galimybes mokėti internetu, kad būtų pasinaudota vidaus rinkos ir e. prekybos teikiamais privalumais, be to, elektroniniai mokėjimai suteikia mažmenininkams potencialiai saugaus atsiskaitymo galimybę. Todėl mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų naudojimas vietoj grynųjų pinigų galėtų būti naudingas mažmenininkams ir vartotojams, su sąlyga, kad mokesčių už mokėjimo sistemų naudojimą lygis būtų ekonomiškai veiksmingas ir skatintų inovacijas bei padėtų į rinką patekti naujiems operatoriams; |
(9) kad vidaus rinka veiktų efektyviai, reikėtų skatinti ir lengvinti elektroninius mokėjimus mažmenininkų ir vartotojų naudai. Kortelės ir kiti elektroniniai mokėjimai gali būti naudojami lanksčiau, įskaitant galimybes mokėti internetu, kad būtų pasinaudota vidaus rinkos ir e. prekybos teikiamais privalumais, be to, elektroniniai mokėjimai suteikia mažmenininkams potencialiai saugaus atsiskaitymo galimybę. Todėl mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų naudojimas vietoj grynųjų pinigų galėtų būti naudingas mažmenininkams ir vartotojams, jei mokesčių už mokėjimo sistemų naudojimą lygis būtų ekonomiškai veiksmingas ir skatintų sąžiningą konkurenciją, inovacijas bei padėtų į rinką patekti naujiems operatoriams; | ||||||||||||
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(10) vienas svarbiausių dalykų, trukdančių mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinkos veikimui, yra plačiai paplitę tarpbankiniai mokesčiai, kurie daugumoje valstybių narių nereglamentuojami jokiais teisės aktais. Tarpbankiniai mokesčiai yra bankų tarpusavio mokesčiai, paprastai taikomi tarp korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų ir korteles išduodančių mokėjimo paslaugų teikėjų, priklausančių tam tikrai kortelių sistemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną operaciją kortele. Prekiautojai savo ruožtu įtraukia šias kortelės išlaidas į bendras prekių ir paslaugų kainas. Konkurencija tarp kortelių sistemų praktikoje dažniausiai būna siekiama įtikinti kuo daugiau išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų (pvz., bankų) leisti jų korteles, dėl to tarpbankiniai mokesčiai rinkoje paprastai būnądidesni, o ne mažesni, priešingai įprastam drausminamajam konkurencijos poveikiui kainoms rinkos ekonomikoje. Tarpbankinių mokesčių reglamentavimas pagerintų vidaus rinkos veikimą; |
(10) daugumoje valstybių narių tarpbankiniai mokesčiai nereglamentuojami jokiais teisės aktais, bet reglamentuojami nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimais. Tarpbankiniai mokesčiai yra bankų tarpusavio mokesčiai, paprastai korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų perduodami korteles išduodantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, priklausantiems atitinkamai sistemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę sudedamąją dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną operaciją kortele. Prekiautojai savo ruožtu įtraukia šias kortelės išlaidas, kaip ir visas savo išlaidas, į bendras prekių ir paslaugų kainas. Nuoseklus konkurencijos taisyklių taikymas tarpbankiniams mokesčiams sumažintų operacijų kainas vartotojams ir taip pagerintų vidaus rinkos veikimą; | ||||||||||||
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(11) šiuo metu egzistuojančių tarpbankinių mokesčių įvairovė ir jų lygis neleidžia atsirasti naujiems visos Sąjungos rinkos dalyviams, veikiantiems pagal verslo modelius su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais, ir tai daro žalą galimai masto ir įvairovės ekonomijai ir jų veiksmingumui. Tai turi neigiamo poveikio mažmenininkams bei vartotojams ir trukdo inovacijoms. Kadangi visos Sąjungos rinkos dalyviai turėtų pasiūlyti išduodantiesiems bankams bent jau didžiausius jų tikslinėje rinkoje vyraujančius tarpbankinius mokesčius, tai taip pat lemia tolesnį rinkos susiskaidymą. Esamos vidaus sistemos su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais arba visai be jų taip pat gali būti priverstos pasitraukti iš rinkos dėl bankų spaudimo gauti didesnes pajamas iš tarpbankinių mokesčių. Dėl to vartotojai ir prekiautojai susiduria su nedideliu mokėjimo paslaugų pasirinkimu, didesnėmis kainomis ir žemesne kokybe, o jų galimybės pasinaudoti visos Sąjungos mokėjimo sprendimais yra ribotos. Be to, mažmenininkai negali įveikti mokesčių skirtumų pasinaudodami kitose valstybėse narėse bankų siūlomomis priėmimo paslaugomis. Pagal specialias mokėjimo sistemų taikomas taisykles reikalaujama, kad prekybos vietos (mažmenininko šalies) tarpbankinis mokestis būtų taikomas kiekvienai mokėjimo operacijai. Tai trukdo aptarnaujantiesiems bankams sėkmingai siūlyti savo paslaugas užsienyje. Tai taip pat neleidžia mažmenininkams sumažinti savo mokėjimo išlaidų vartotojų naudai; |
(11) šiuo metu egzistuojančių tarpbankinių mokesčių įvairovė ir jų lygis neleidžia atsirasti naujiems visos Sąjungos rinkos dalyviams, veikiantiems pagal verslo modelius su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais arba visai be jų, ir tai daro žalą galimai masto ir įvairovės ekonomijai ir jos veiksmingumui. Tai turi neigiamo poveikio mažmenininkams bei vartotojams ir trukdo inovacijoms. Kadangi visos Sąjungos rinkos dalyviai turėtų pasiūlyti išduodantiesiems bankams bent jau didžiausius jų tikslinėje rinkoje vyraujančius tarpbankinius mokesčius, tai taip pat lemia tolesnį rinkos susiskaidymą. Esamos vidaus sistemos su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais arba visai be jų taip pat gali būti priverstos pasitraukti iš rinkos dėl bankų spaudimo gauti didesnes pajamas iš tarpbankinių mokesčių. Dėl to vartotojai ir prekiautojai susiduria su nedideliu mokėjimo paslaugų pasirinkimu, didesnėmis kainomis ir žemesne kokybe, o jų galimybės pasinaudoti visos Sąjungos mokėjimo sprendimais yra ribotos. Be to, mažmenininkai negali įveikti mokesčių skirtumų pasinaudodami kitose valstybėse narėse bankų siūlomomis priėmimo paslaugomis. Pagal teritorinių licencijų politikos specialias tarptautines mokėjimo kortelių sistemų taikomas taisykles reikalaujama, kad prekybos vietos (mažmenininko šalies) tarpbankinis mokestis būtų taikomas kiekvienai mokėjimo operacijai. Tai trukdo atsiskaitymų tarpininkams sėkmingai siūlyti savo paslaugas užsienyje. Tai taip pat gali trukdyti mažmenininkams sumažinti savo mokėjimo išlaidas vartotojų naudai; | ||||||||||||
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(15) šis reglamentas būtų taikomas laipsniškai. Pirmu etapu būtina imtis priemonių tarptautiniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Suteikus galimybę prekiautojams pasirinkti aptarnaujančiąją įmonę už savo valstybės narės ribų (tarptautinis aptarnavimas) ir įvedus maksimalų tarptautinių tarpbankinių mokesčių už tarptautines aptarnavimo operacijas dydį, turėtų atsirasti reikiamo teisinio aiškumo. Be to, licencijos išduoti ar aptarnauti mokėjimo priemones turėtų galioti Sąjungoje be geografinių apribojimų. Šios priemonės padėtų sklandžiau veikti mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkai vartotojų ir mažmenininkų naudai; |
(15) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos veikimui vartotojų ir mažmenininkų naudai, šis reglamentas taikomas tarptautiniam ir nacionaliniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Leidus prekiautojams pasirinkti atsiskaitymų tarpininką už savo valstybės narės ribų (tarpvalstybinis aptarnavimas) – tai skatinama įvedant vienodą maksimalų vidaus ir tarptautinių tarpbankinių mokesčių už aptarnavimo operacijas dydį ir draudžiant teritorinių licencijų išdavimą – turėtų būti įmanoma užtikrinti reikiamą teisinį aiškumą ir turėtų būti išvengta mokėjimo kortelių sistemų konkurencijos iškraipymo; | ||||||||||||
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(16) dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių, taikytinų pirmu šio reglamento įgyvendinimo etapu. Todėl su šiomis operacijomis susijusios nuostatos turėtų įsigalioti greitai, ir taip suteikti galimybių mažmenininkams ieškoti pigesnių aptarnavimo paslaugų užsienyje bei skatinti vidaus bankininkystės bendruomenes ar sistemas mažinti aptarnavimo mokesčius; |
(16) dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių. Atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatyto mokėjimo kortelių sistemų pakeitimo sunkumus ir sudėtingumą ir siekiant sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas atsiskaitymo aptarnavimo paslaugų rinkoje, visos nuostatos dėl tarpvalstybinių ir vidaus operacijų, grindžiamų kortele, turėtų įsigalioti vienu metu ir per pagrįstą laikotarpį po to, kai įsigalioja šis reglamentas; | ||||||||||||
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(17) vidaus operacijoms būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl praėjus dvejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo, siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, viršutinės tarpbankinių mokesčių už vartotojų kortelių operacijas ribos turėtų būti pradėtos taikyti visiems, tiek tarptautiniams, tiek vidaus, mokėjimams; |
(17) tačiau būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl praėjus vieniems metams po šio reglamento įsigaliojimo, siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, viršutinės tarpbankinių mokesčių už vartotojų kortelių operacijas ribos turėtų būti taikomos visiems, tiek tarptautiniams, tiek vidaus, mokėjimams; | ||||||||||||
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(18) siekiant palengvinti tarptautinį aptarnavimą visoms (tarptautinėms ir vidaus) vartotojų debeto kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms turėtų būti taikomas maksimalus 0,20 % tarpbankinis mokestis, o visoms (tarptautinėms ir vidaus) vartotojų kredito kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, pagrįstoms tomis kortelėmis, turėtų būti taikomas maksimalus 0,30 % tarpbankinis mokestis; |
(18) visoms debeto kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms turėtų būti taikomas maksimalus 0,2 % tarpbankinis mokestis, o visoms kredito kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, pagrįstoms tomis kortelėmis, – maksimalus 0,3 % tarpbankinis mokestis; | ||||||||||||
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 18 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
(18a) iš poveikio vertinimo matyti, kad draudimas tarpbankinius mokesčius taikyti už debeto kortelių operacijas būtų naudingas kortelių priėmimo, kortelių naudojimo ir bendrosios rinkos kūrimo požiūriais ir suteiktų daugiau naudos prekiautojams ir vartotojams nei bet kokio didesnio dydžio viršutinė riba. Be to, būtų išvengta neigiam poveikio, kurį didesnė viršutinė riba darytų nacionalinėms sistemoms, kuriose tarpbankiniai mokesčiai už debeto operacijas yra labai maži arba nuliniai, dėl plėtimosi tarptautiniu mastu ar naujų rinkos dalyvių, dėl kurių mokesčiai padidėtų iki viršutinės ribos dydžio. Draudimas tarpbankinius mokesčius taikyti už debeto kortelių operacijas taip pat mažina pavojų, kad tarpbankinių mokesčių modelis bus perkeltas į naujas, novatoriškas mokėjimo paslaugas, pavyzdžiui, mobiliojo telefono ir interneto sistemas;
| ||||||||||||
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 19 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
(19a) laikydamiesi pagrindinių bendrosios rinkos principų, atsiskaitymų tarpininkai turėtų galėti savo paslaugas prekiautojams visoje Sąjungoje teikti taikydami tokius daugiašalius tarpbankinius mokesčius (DTM), kuriuos jie taiko savo šalies rinkoje. Tačiau jie neturėtų taikyti didesnių DTM tarptautiniu mastu; | ||||||||||||
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(22) mokėjimo kortelės operacijos paprastai vykdomos pagal du pagrindinius verslo modelius, vadinamąsias trišales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – aptarnavimo ir išdavimo sistema – prekiautojas) ir keturšales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – išduodantysis bankas – aptarnaujantysis bankas – prekiautojas). Daugumoje keturšalių mokėjimo kortelių sistemų taikomas aiškus tarpbankinis mokestis, daugiausiai daugiašalis. Tarpbankiniai mokesčiai (mokesčiai, kuriuos moka aptarnaujantieji bankai, siekdami skatinti kortelių išdavimą ir kortelių naudojimą) trišalėse mokėjimo kortelių sistemose yra numanomi. Siekiant pripažinti numanomus tarpbankinius mokesčius ir prisidėti prie vienodų sąlygų kūrimo, trišales mokėjimo kortelių sistemas, kuriose mokėjimo paslaugų teikėjai veikia kaip išdavėjas arba aptarnaujančioji įmonė, reikėtų traktuoti kaip keturšales mokėjimo kortelių sistemas ir joms taikyti tokias pačias taisykles, tačiau skaidrumo ir kitos priemonės, susijusios su veiklos vykdymo taisyklėmis, turėtų būti taikomos visiems teikėjams; |
(22) mokėjimo kortelės operacijos paprastai vykdomos pagal du pagrindinius verslo modelius, vadinamąsias trišales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – aptarnavimo ir išdavimo sistema – prekiautojas) ir keturšales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – išduodantysis bankas – aptarnaujantysis bankas – prekiautojas). Daugumoje keturšalių mokėjimo kortelių sistemų taikomas aiškus tarpbankinis mokestis, daugiausiai daugiašalis. Tarpbankiniai mokesčiai (mokesčiai, kuriuos moka aptarnaujantieji bankai, siekdami skatinti kortelių išdavimą ir kortelių naudojimą) trišalėse mokėjimo kortelių sistemose yra numanomi. Siekiant pripažinti numanomus tarpbankinius mokesčius ir prisidėti prie vienodų sąlygų kūrimo, trišales mokėjimo kortelių sistemas, kuriose mokėjimo paslaugų teikėjas veikia kaip išdavėjas arba aptarnaujančioji įmonė, reikėtų traktuoti kaip keturšales mokėjimo kortelių sistemas ir joms taikyti tokias pačias taisykles, tačiau skaidrumo ir kitos priemonės, susijusios su veiklos vykdymo taisyklėmis, turėtų būti taikomos visiems teikėjams. Trišalės sistemos turėtų priimti operacijas, atliktas naudojant jų korteles, iš visų atsiskaitymų tarpininkų, pagrįstas bendraisiais kortelių operacijų standartais ir aptarnavimo taisyklėmis, kurios panašios į prekiautojo taisykles dėl konkrečių trišalių sistemų, ir taikant viršutines tarpbankinių mokesčių ribas pagal šį reglamentą; | ||||||||||||
Pagrindimas | |||||||||||||
Trišalėse sistemose užtikrinus bendro pobūdžio aptarnavimo vykdymą, šios sistemos viršutinių DTM ribų atžvilgiu veiks kaip keturšalės sistemos ir padidės konkurencija aptarnavimo paslaugų srityje. | |||||||||||||
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(23) svarbu užtikrinti, kad nuostatos dėl tarpbankinių mokesčių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai turi sumokėti arba kuriuos turi gauti, nebūtų apeinamos alternatyviu mokesčių srautu išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Siekiant tokios padėties išvengti, išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo sumokėtų ir gautų mokesčių grynoji kompensacija iš mokėjimo kortelių sistemos turėtų būti laikoma tarpbankiniu mokesčiu. Apskaičiuojant tarpbankinį mokestį ir siekiant patikrinti, ar reikalavimas apeinamas, reikėtų atsižvelgti į bendrą mokėjimų arba paskatų sumą, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas iš mokėjimo kortelių sistemos už reguliuojamas operacijas, atėmus mokesčius, kuriuos sistemai sumoka išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas. Aptariami mokėjimai, paskatos ir mokesčiai galėtų būti tiesioginiai (t. y. grindžiami apimtimi arba susiję su konkrečia operacija) arba netiesioginiai (įskaitant rinkodaros paskatas, premijas, atskaitas už operacijų apimties kriterijų laikymąsi); |
(23) svarbu užtikrinti, kad nuostatos dėl tarpbankinių mokesčių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai turi sumokėti arba kuriuos turi gauti, nebūtų apeinamos alternatyviu mokesčių srautu išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Siekiant tokios padėties išvengti, išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo sumokėtų ir gautų mokesčių, įskaitant galimus leidimo išdavimo mokesčius, grynoji kompensacija iš mokėjimo kortelių sistemos turėtų būti laikoma tarpbankiniu mokesčiu. Apskaičiuojant tarpbankinį mokestį ir siekiant patikrinti, ar reikalavimas apeinamas, reikėtų atsižvelgti į bendrą mokėjimų arba paskatų sumą, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas iš mokėjimo kortelių sistemos už reguliuojamas operacijas, atėmus mokesčius, kuriuos sistemai sumoka išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, ir pinigines ar lygiavertes paskatas, kurias kortelės turėtojas gauna iš mokėjimo kortelių sistemos. Atliekant šį vertinimą, turėtų būti atsižvelgiama į visus mokėjimus, paskatas ir mokesčius, ar jie būtų tiesioginiai (t. y. grindžiami apimtimi arba susiję su konkrečia operacija), ar netiesioginiai (įskaitant rinkodaros paskatas, premijas, atskaitas už operacijų apimties kriterijų laikymąsi). Nustatant, ar neapeinamas leistiną maksimalų tarpbankinių mokesčių dydį reguliuojantis reglamentas, visų pirma reikia atsižvelgti į mokėjimo kortelių išdavėjų pelną, gautą iš specialių programų, kurias bendrai vykdo kortelių išdavėjai ir mokėjimo kortelių sistemos, taip pat į pajamas iš apdorojimo, licencijų ir kitų mokesčių, iš kurių korteles išdavusios organizacijos gauna pajamų; | ||||||||||||
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(30) kad apribojimai pagal reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles veiktų veiksmingai, būtina tam tikra informacija. Pirma, gavėjai turėtų turėti priemonių skirtingoms kortelių kategorijoms nustatyti. Todėl įvairias kategorijas būtų galima prietaisu vizualiai ir elektroniniu būdu atpažinti. Antra, mokėtojas taip pat turėtų būti informuojamas apie jo mokėjimo priemonės (-ių) priėmimą konkrečioje pardavimo vietoje. Reikia, kad būtų bet koks konkretaus prekės ženklo naudojimo apribojimas, gavėjo skelbtinas mokėtojui tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir informacija, kad konkretus prekės ženklas priimtinas; |
(30) gavėjai ir mokėtojai turėtų turėti priemonių skirtingoms kortelių kategorijoms nustatyti. Todėl įvairias kategorijas turėtų būti galima atpažinti elektroniniu būdu, o išleistas naujas kortele grindžiamas mokėjimo priemones – ir vizualiai prietaisu arba mokėjimo terminale. Antra, mokėtojas taip pat turėtų būti informuojamas apie jo mokėjimo priemonės (-ių) priėmimą konkrečioje pardavimo vietoje; | ||||||||||||
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 30 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
(30a) mokėjimas – tai sutartis tarp mokėtojo ir gavėjo. Siekiant užtikrinti veiksmingą prekių ženklų konkurenciją svarbu, kad mokėjimo programėlę galėtų pasirinkti vartotojai, o ne nustatytų tiekėjai (mokėjimo kortelių sistemos, mokėjimo paslaugų teikėjai arba dorotojai) rinkoje. Tokia tvarka neturėtų užkirsti kelio mokėtojams ir gavėjams nustatyti automatinio programėlės parinkimo (jei tai techniškai įmanoma), jeigu atliekant kiekvieną operaciją pasirinkimą galima pakeisti. Jeigu gavėjas pasirenka abiejų palaikomą programėlę, vartotojui turėtų būti sudaryta galimybė tokios programėlės atisakyti ir pasirinkti kitą programėlę; | ||||||||||||
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 31 konstatuojamoji dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
(31) tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos; |
(31) tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės, laikydamosi Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucija) (EBA) Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1093/20101a nustatytų gairių, turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos; | ||||||||||||
|
_________________ | ||||||||||||
|
1a 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12). | ||||||||||||
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Sąjungoje vykdomoms mokėjimo kortelių operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra joje įsisteigę. |
1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Sąjungoje vykdomoms kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra joje įsisteigę. | ||||||||||||
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
2. Šis reglamentas netaikomas mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos tik ribotame tinkle, skirtame tenkinti konkrečius poreikius tik mokėjimo priemonėmis, kurių naudojimas yra ribotas todėl, kad jos suteikia galimybę konkrečios priemonės turėtojui įsigyti prekes arba paslaugas tik išdavėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išdavėju, arba dėl to, kad jos gali būti naudojamos tik riboto asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti. |
2. Šis reglamentas netaikomas mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos tik ribotame tinkle, skirtame tenkinti konkrečius poreikius tik mokėjimo priemonėmis, kurių naudojimas yra ribotas todėl, kad jos suteikia galimybę konkrečios priemonės turėtojui įsigyti prekes arba paslaugas tik išdavėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išdavėju, arba dėl to, kad jos gali būti naudojamos tik labai siauro asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti. | ||||||||||||
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies a punktas | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
a) operacijoms su verslo mokėjimo kortelėmis, |
Išbraukta. | ||||||||||||
Pagrindimas | |||||||||||||
Reikia įtraukti įmonių korteles, nes priešingu atveju įmonių korteles kryžmiškai subsidijuotų vartotojai. | |||||||||||||
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies b punktas | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
b) grynųjų pinigų išsiėmimui iš bankomatų ir |
b) grynųjų pinigų išsiėmimui iš bankomatų arba bet kuriai kitai operacijai, išskyrus prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, ir grynųjų pinigų išmokėjimui mokėjimo paslaugų teikėjų patalpose esančiose išdavimo kasose, ir | ||||||||||||
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies c punktas | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
c) operacijoms su kortelėmis, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas. |
c) operacijoms su kortelėmis, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas, kai jų apimtis neviršija Komisijos nustatytos ribos. | ||||||||||||
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 4 a dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
4a. 6 ir 7 straipsniai netaikomi vidaus debeto kortelių sistemoms, kurios veikia taikant vidutinį tarpbankinį mokestį arba grynosios kompensacijos modelį, kuris patikrinus yra daug mažesnis nei 3 ir 4 straipsniuose nurodyta ribinė vertė. | ||||||||||||
Pagrindimas | |||||||||||||
Ekonomiškai efektyvios vidaus debeto kortelių sistemos, kurios jau šiuo metu veikia taikant mažesnį tarpbankinio mokesčio dydį nei Komisijos siūloma riba (0,2 %), gali būti atleistos nuo 6 ir 7 straipsniuose pateiktų veiklos vykdymo taisyklių, jeigu nacionalinės institucijos nusprendžia jų netaikyti. Prie Daugiašalių tarpbankinių mokesčių reglamento (p. 206) pridedamas Komisijos poveikio vertinimas rodo, kad šis atleidimas būtų tinkamas tik nedaugeliui valstybių narių. | |||||||||||||
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 4 punktas | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
4) operacija debeto kortele – mokėjimo kortele operacija, taip pat ir operacija išankstinio mokėjimo kortele, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma greičiau nei arba per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo; |
4) debeto operacija kortele – kortele grindžiama mokėjimo operacija, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma iškart po operacijos įvykdymo, taip pat operacija išankstinio mokėjimo kortele; | ||||||||||||
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 5 punktas | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
5) operacija kredito kortele – mokėjimo kortele operacija, kuri atliekama vėliau nei per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo; |
5) kredito operacija kortele – kortele grindžiama mokėjimo operacija, kai suma nurašoma ne anksčiau kaip po dviejų darbo dienų nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo.
| ||||||||||||
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 8 punktas | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
8) tarptautinė mokėjimo operacija – mokėjimo kortele operacija arba kortele grindžiama mokėjimo operacija, kurią inicijuoja mokėtojas arba gavėjas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba kai mokėjimo kortelę išdavė išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, įsisteigęs kitoje nei pardavimo vietos valstybėje narėje; |
8) tarptautinė mokėjimo operacija – mokėjimo kortele operacija arba kortele grindžiama mokėjimo operacija, kurią inicijuoja mokėtojas arba gavėjas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas arba pardavimo vieta yra įsisteigęs (-usi) kitoje valstybėje narėje nei mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas arba kai mokėjimo kortelę išdavė išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, įsisteigęs kitoje nei pardavimo vietos valstybėje narėje, įskaitant tuos atvejus, kai gavėjas naudojasi kitoje valstybėje narėje esančio atsiskaitymų tarpininko paslaugomis; | ||||||||||||
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 12 a punktas (naujas) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
12a) mokėjimo kortelė – debeto ar kredito mokėjimo kortelė, kuri jos turėtojui suteikia teisę prieiti prie savo lėšų arba galimybę atlikti mokėjimą per atsiskaitymų tarpininką ir kurią priima lėšų gavėjas mokėjimo operacijai apdoroti; | ||||||||||||
Pagrindimas | |||||||||||||
Terminas „mokėjimo kortelė“ naudojamas pasiūlyme įvairiais atvejais, todėl atrodo, kad siekiant aiškumo būtina pateikti tokią apibrėžtį. | |||||||||||||
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 13 punktas | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
13) mokėjimo kortelių sistema – vienas Sąjungoje ir valstybėse narėse atliekamų mokėjimo operacijų taisyklių, procedūrų, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas; |
13) mokėjimo sistema – vienas Sąjungoje ir valstybėse narėse atliekamų mokėjimo operacijų taisyklių, procedūrų, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas; | ||||||||||||
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 15 punktas | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
15) trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos kortelės turėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai pagal trišalalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti ir (arba) aptarnauti mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema; |
15) trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos mokėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai pagal trišalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti ir (arba) aptarnauti mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams arba kai mokėjimo korteles išduoda bendro prekės ženklo partneris arba agentas, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema; | ||||||||||||
Pagrindimas | |||||||||||||
Terminas „mokėjimo kortelė“ naudojamas pasiūlyme įvairiais atvejais, todėl atrodo, kad siekiant aiškumo būtina pateikti tokią apibrėžtį. | |||||||||||||
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio antraštinė dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
Tarptautinių operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai |
Mokėjimo operacijų, grindžiamų vartotojų debeto arba kredito kortele, tarpbankiniai mokesčiai | ||||||||||||
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
| |||||||||||||
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
2. Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją kredito kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės. |
2. Nuo ...* mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną debeto operaciją kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės. | ||||||||||||
|
____________ | ||||||||||||
|
*OL prašome įrašyti datą: vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. | ||||||||||||
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
2a. Valstybės narės nacionalinės teisės aktais gali išlaikyti arba įvesti žemesnes viršutines ribas arba priemones, kurių tikslas lygiavertis. | ||||||||||||
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
4 straipsnis |
Išbraukta. | ||||||||||||
Visų operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai |
| ||||||||||||
1. Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės, už bet kokias debeto kortele grindžiamas operacijas. |
| ||||||||||||
2. Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės, už bet kokias kredito kortele grindžiamas operacijas. |
| ||||||||||||
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
5. Siekiant taikyti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas viršutines ribas, bet kokia grynoji kompensacija, kurią gauna išduodantysis bankas iš mokėjimo kortelių sistemos dėl mokėjimo operacijų arba susijusios veiklos, laikoma tarpbankinio mokesčio dalimi. |
Siekiant taikyti 3 straipsnyje nurodytas viršutines ribas, bet kokia grynoji kompensacija, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, susijusi su mokėjimo operacijomis, laikoma tarpbankinio mokesčio dalimi. | ||||||||||||
|
Kompetentingos institucijos užkerta kelią bet kokiems mokėjimo paslaugų teikėjų mėginimams apeiti šį reglamentą, įskaitant mokėjimo kortelių išdavimą trečiosiose šalyse. | ||||||||||||
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 a dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
4a. Bet koks su mokėjimu susijęs paslaugų teikimo apribojimas mokėjimo kortelės sistemos taisyklėse yra draudžiamas, nebent jis nėra diskriminacinis ir objektyviai būtinas, kad mokėjimo sistema veiktų. | ||||||||||||
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a straipsnis (naujas) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
6a straipsnis | ||||||||||||
|
Tarpvalstybinės operacijos | ||||||||||||
|
Tarpvalstybinėms operacijoms taikomi tarpbankiniai mokesčiai yra atsiskaitymų tarpininko šalies tarpbankiniai mokesčiai. | ||||||||||||
Pagrindimas | |||||||||||||
Siekiant sudaryti sąlygas bendrajai rinkai veikti veiksmingiausiai, būtina užtikrinti, kad visoms operacijoms taikomi tarpbankiniai mokesčiai būtų valstybės narės, kurioje yra atsiskaitymų tarpininkas, tarpbankiniai mokesčiai. Tai sudarys palankesnes sąlygas konkurencijai žemiau nustatytų viršutinių ribų tarifo, kai šis tarifas yra taikytinas. | |||||||||||||
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
2. Mokėjimo kortelių sistemos sudaro galimybę, pagal kurią vieno kortelės operacijų autorizavimo ir tarpuskaitos pranešimai būtų atskirti ir juos apdorotų skirtingi apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai. |
2. Mokėjimo kortelių sistemos ir išdavėjai sudaro galimybę, pagal kurią vieno kortelės operacijų autorizavimo ir tarpuskaitos pranešimai būtų atskirti ir juos apdorotų skirtingi apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai. Sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų ar kitų sutarčių taisyklės, dėl kurių būtų ribojama laisvė pasirinkti mokėjimų duomenis apdorojantį subjektą, yra draudžiamos. | ||||||||||||
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
4. Sąjungoje veikiantys apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, taikydami tarptautinių ar Europos standartizacijos įstaigų parengtus standartus, užtikrina, kad jų sistemos būtų techniškai sąveikios su kitomis Sąjungoje veikiančių apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų sistemomis. Be to, apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai nepriima ar netaiko veiklos vykdymo taisyklių, kurios ribotų sąveiką su kitais Sąjungos apdorojimo paslaugą teikiančiais subjektais. |
4. Iki ...* Sąjungoje veikiantys apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, taikydami tarptautinių ar Europos standartizacijos įstaigų parengtus standartus, užtikrina, kad jų sistemos būtų techniškai sąveikios su kitomis Sąjungoje veikiančių apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų sistemomis. Be to, apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai nepriima ar netaiko veiklos vykdymo taisyklių, kurios ribotų sąveiką su kitais Sąjungos apdorojimo paslaugą teikiančiais subjektais. | ||||||||||||
|
4a. EBI, pasikonsultavusi su patariamąja grupe, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1093/2010a 41 straipsnyje, ir siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio suderinamumą, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti mokėjimo sistemos, mokėjimo schemos ir apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, siekiant užtikrinti visiškai atvirą ir konkurencingą kortelių duomenų apdorojimo rinką. | ||||||||||||
|
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ...** . | ||||||||||||
|
Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. | ||||||||||||
|
Pirmoje pastraipoje nurodyti reikalavimai įsigalioja ne vėliau kaip ...*** ir jie atitinkamai reguliariai atnaujinami. | ||||||||||||
|
________________ | ||||||||||||
|
*OL prašome įrašyti datą: vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. | ||||||||||||
|
** OL prašome įrašyti datą ... | ||||||||||||
|
*** OL prašome įrašyti datą: dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. | ||||||||||||
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 b dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
4b. Nukrypstant nuo 1–4b straipsnių, valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali nustatytą laikotarpį netaikyti šio straipsnio naujai sukurtoms kortele grindžiamų mokėjimų sistemoms. | ||||||||||||
Pagrindimas | |||||||||||||
Svarbu prisiminti naujai sukurtas mokėjimo sistemas, kurias taikant bus patiriamos didelės verslo sąnaudos, neproporcingos pažeidžiamai jų rinkos pozicijai, palyginti su jau esamomis pagrindinėmis kortelių sistemomis. Tokia nuostata, taikoma ribotą laikotarpį, padėtų sukurti konkurencingą aplinką kortelėmis grindžiamų mokėjimo operacijų rinkoje. | |||||||||||||
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
1. Bet kokios sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų taisyklės, kurios trukdo arba neleidžia išdavėjui naudoti dviejų arba daugiau mokėjimo priemonių prekių ženklų ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, yra draudžiamos. |
1. Bet kokios sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų arba lygiaverčio poveikio priemonių taisyklės, kurios trukdo arba neleidžia išdavėjui naudoti dviejų arba daugiau mokėjimo priemonių prekių ženklų ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, yra draudžiamos. | ||||||||||||
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 a dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
1a. Kai vartotojas sudaro sutartinį susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju, jis gali nuspręsti naudotis dviem ar daugiau skirtingų mokėjimo priemonės prekių ženklų ant savo kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio arba IT įrenginio. Likus pakankamai laiko iki sutarties pasirašymo mokėjimo paslaugų teikėjas vartotojui pateikia aiškią ir objektyvią informaciją apie galimus mokėjimo prekių ženklus ir jų ypatybes (įskaitant funkcijas, kainą ir saugumą). | ||||||||||||
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
2. Bet koks skirtingų sąlygų taikymas išdavėjams arba aptarnaujančiajai įmonei pagal sistemos taisykles arba licencijavimo susitarimų taisykles dėl kelių prekių ženklų naudojimo ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, objektyviai pagrindžiamas ir nėra diskriminacinis. |
2. Bet koks skirtingų sąlygų taikymas išdavėjams arba aptarnaujančiajai įmonei pagal sistemos taisykles arba licencijavimo susitarimų taisykles dėl kelių prekių ženklų arba skirtingų prekių ženklų ar programėlių naudojimo ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, objektyviai pagrindžiamas ir nėra diskriminacinis. | ||||||||||||
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
3. Pagal mokėjimo kortelių sistemas nenustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, įpareigojimai mokėti mokesčius ar kiti įpareigojimai, kurių tikslas arba poveikis yra tas pats, korteles išduodantiems ir aptarnaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams už operacijas, atliekamas naudojant bet kokį įrenginį, ant kurio nurodytas jų prekės ženklas, atliekant operacijas, kurioms jų sistema nenaudojama. |
3. Pagal mokėjimo kortelių sistemas nenustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, įpareigojimai mokėti mokesčius ar panašūs įpareigojimai, kurių tikslas arba poveikis yra tas pats, korteles išduodantiems ir aptarnaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams už operacijas, atliekamas naudojant bet kokį įrenginį, ant kurio nurodytas jų prekės ženklas, atliekant operacijas, kurioms jų sistema nenaudojama. | ||||||||||||
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
4. Bet kokie skatinimo principai, kuriais siekiama operacijas nukreipti per tam tikrą kanalą ar procesą, kiti techniniai ir saugumo standartai bei reikalavimai, susiję su daugiau negu vieno mokėjimo kortelės prekės ženklo ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio tvarkymu, nėra diskriminaciniai ir taikomi nediskriminuojant. |
4. Bet kokie skatinimo principai ar lygiavertės priemonės, kuriomis siekiama operacijas nukreipti per tam tikrą kanalą ar procesą, kiti techniniai ir saugumo standartai bei reikalavimai, susiję su daugiau negu vieno mokėjimo kortelės prekių ženklo arba jo ekvivalento ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio tvarkymu, nėra diskriminaciniai ir taikomi nediskriminuojant. | ||||||||||||
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 6 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
6. Mokėjimo kortelių sistemos, išdavėjai, aptarnaujančiosios įmonės ir mokėjimo kortelių infrastruktūros teikėjai mokėjimo priemonėje ar įtaise, taikomame pardavimo vietoje, neįdiegia automatinių mechanizmų, programinės įrangos arba įrenginių, kurie riboja mokėtoją, kokią programėlę pasirinkti, kai naudojama kelių prekių ženklų mokėjimo priemonė. |
6. Mokėjimo kortelių sistemos, išdavėjai, aptarnaujančiosios įmonės ir mokėjimo kortelių infrastruktūros teikėjai mokėjimo priemonėje ar įtaise, taikomame pardavimo vietoje, neįdiegia automatinių mechanizmų, programinės įrangos arba įrenginių, kurie riboja mokėtoją ir gavėją, kokią programėlę pasirinkti, kai naudojama kelių prekių ženklų mokėjimo priemonė. Gavėjai išlaiko galimybę pardavimo vietoje naudojamoje įrangoje naudoti automatinius mechanizmus, kuriais nustatomas prioritetinis tam tikro prekės ženklo arba programėlės pasirinkimas. Tačiau gavėjai neužkerta kelio mokėtojui nepaisyti automatinio prioritetinio pasirinkimo, kurį savo įrangoje nustato gavėjas, tų kategorijų kortelių ar susijusių mokėjimo priemonių, kurias priima gavėjai, atžvilgiu. | ||||||||||||
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
1. Aptarnaujančiosios įmonės atskirai siūlo ir apmokestina gavėjus konkrečiais įmonės aptarnavimo mokesčiais pagal skirtingas mokėjimo kortelių kategorijas ir skirtingus prekių ženklus, nebent prekiautojas raštu aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų paprašo apmokestinti nediferencijuotais įmonės aptarnavimo mokesčiais. |
1. Aptarnaujančiosios įmonės atskirai siūlo ir apmokestina gavėjus konkrečiais įmonės aptarnavimo mokesčiais su skirtingo dydžio tarpbankiniu mokesčiu pagal skirtingas mokėjimo kortelių kategorijas ir skirtingus prekių ženklus, nebent prekiautojas raštu aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų paprašo apmokestinti nediferencijuotais įmonės aptarnavimo mokesčiais. | ||||||||||||
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
1. Mokėjimo sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuri gali įpareigoti gavėjus priimti korteles ir kitas mokėjimo priemones, kurias išduoda vienas išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas pagal mokėjimo priemonių sistemą, taip pat priimti kitas tokio paties prekės ženklo ir (arba) kategorijos mokėjimo priemones, kurias išdavė kiti išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai pagal tą pačią sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai jiems taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis. |
1. Mokėjimo sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuri gali įpareigoti gavėjus priimti korteles ir kitas mokėjimo priemones, kurias išduoda vienas išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas pagal mokėjimo priemonių sistemą, taip pat priimti kitas tokio paties prekių ženklo ir (arba) kategorijos mokėjimo priemones, kurias išdavė kiti išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai pagal tą pačią sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai jiems taikomas tas pats tarpbankinis mokestis, atitinkantis šiame reglamente nustatytą maksimalų dydį. | ||||||||||||
Pagrindimas | |||||||||||||
Ši pataisa paaiškina, kad prekiautojas, priimantis A mokėjimo kortelę, kuriai taikomas tarpbankinis mokestis nesiekia maksimalios viršutinės ribos, taip pat privalo priimti B mokėjimo kortelę tik tada, jei jai nustatytas toks pat tarpbankinis mokestis. Taigi nepakanka, kad abiem mokėjimo kortelėms būtų taikomas tarpbankinis mokestis, nesiekiantis maksimalios viršutinės ribos. Taip prekiautojas, atsisakydamas priimti tam tikras mokėjimo korteles, gali skatinti konkurenciją reguliuojamo maksimalaus tarpbankinių mokesčių dydžio ribose. | |||||||||||||
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 4 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
4. Išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų mokėjimo priemonės vizualiai ir elektroniniu būdu atpažįstamos, sudarant galimybes gavėjams nedviprasmiškai nustatyti, kokių prekės ženklų ir kategorijų išankstinio mokėjimo, debeto, kredito ar verslo mokėjimo korteles arba tomis kortelėmis grindžiamus mokėjimus mokėtojas pasirenka. |
4. Ne vėliau kaip ...* išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų mokėjimo priemonės būtų elektroniniu būdu, o naujai išduotų kortele grindžiamų priemonių atveju – ir vizualiai atpažįstamos, sudarant galimybes gavėjams ir mokėtojams nedviprasmiškai nustatyti, kokių prekės ženklų ir kategorijų išankstinio mokėjimo, debeto, kredito ar verslo mokėjimo korteles arba tomis kortelėmis grindžiamus mokėjimus mokėtojas pasirenka. | ||||||||||||
|
________________ | ||||||||||||
|
*OL prašome įrašyti datą: vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. | ||||||||||||
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
3. 1 ir 2 dalys neturi poveikio mokesčių, nuolaidų ar kitoms skatinimo taisyklėms, nustatytoms pasiūlymo COM(2013) 547 55 straipsnyje ir Direktyvos 2011/83/ES22 19 straipsnyje. |
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys nepažeidžia mokesčių, nuolaidų ar kitų skatinimo taisyklių, nustatytų Direktyvos 2014/.../ES [MPD] 55 straipsnyje ir Direktyvos 2011/83/ES22 19 straipsnyje. | ||||||||||||
__________________ |
__________________ | ||||||||||||
22 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių. |
22 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB. | ||||||||||||
Pagrindimas | |||||||||||||
Svarbu paaiškinti, kad nuoroda turėtų būti daroma ne į Komisijos siūlomas taisykles, o į galutinį tekstą. | |||||||||||||
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
2a. Sudarant sutartinį susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju vartotojui taip pat periodiškai pateikiama aiški ir objektyvi informacija apie mokėjimo ypatybes ir mokesčius, taikomus mokėjimo operacijoms. | ||||||||||||
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
1. Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento pažeidimus skyrimo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. |
1. Valstybės narės nustato baudų už šio reglamento pažeidimus skyrimo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. EBI gali teikti gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, kad užtikrintų, jog tos baudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. | ||||||||||||
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
1. Valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras gavėjų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams pagal šį reglamentą spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas arba įsteigia naujas įstaigas. |
1. Valstybės narės nustato nepriklausomas, tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras gavėjų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams pagal šį reglamentą spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas arba įsteigia naujas įstaigas. Mokėjimo paslaugų teikėjai prisijungia prie bent vienos neteisminio ginčų sprendimo institucijos. | ||||||||||||
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 2 dalis | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
2. Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai apie tas įstaigas. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus. |
2. Iki ...* [du mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai apie tas įstaigas. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus. | ||||||||||||
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
|
2a. Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai dalyvautų per skundų nagrinėjimo procedūras pagal 1 dalį. | ||||||||||||
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 pastraipa | |||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | ||||||||||||
Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisijos ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas tarpbankinių mokesčių dydžio tinkamumas ir skatinimo priemonės, kaip antai mokesčiai, atsižvelgiant į įvairių mokėjimo priemonių naudojimą ir sąnaudas bei naujų dalyvių ir naujų technologijų patekimo į rinką lygį. |
Komisija ne vėliau kaip …* Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisijos ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas tarpbankinių mokesčių dydžio tinkamumas ir skatinimo priemonės, kaip antai mokesčiai, atsižvelgiant į įvairių mokėjimo priemonių naudojimą ir sąnaudas bei naujų dalyvių, naujų technologijų ir novatoriškų verslo modelių patekimo į rinką lygį. Vertinime visų pirma turėtų būti svarstoma: | ||||||||||||
|
a) kortelių turėtojų mokesčių plėtojimas; | ||||||||||||
|
b) mokėjimo kortelių teikėjų ir sistemų konkurencijos lygis; | ||||||||||||
|
c) poveikis mokėtojo ir gavėjo išlaidoms; | ||||||||||||
|
d) prekiautojams tenkantis tarpbankinių mokesčių dydžio mažinimo naudos lygis; | ||||||||||||
|
e) techniniai reikalavimai ir jų poveikis visoms susijusioms šalims; | ||||||||||||
|
f) kelių prekių ženklų naudojimo poveikis patogumui vartotojui, ypač pagyvenusiems žmonėms ir kitiems pažeidžiamiems vartotojams. | ||||||||||||
|
Prireikus prie Komisijos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, į kurį gali būti įtrauktas maksimalios viršutinės tarpbankinių mokesčių ribos siūlomas pakeitimas. | ||||||||||||
|
_______________ | ||||||||||||
|
*OL prašome įrašyti datą: dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (13.2.2014)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas
(COM(2013)0550 – C7‑0241/2013 – 2013/0265(COD))
Nuomonės referentas: Adam Bielan
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Vienas iš šalies ekonominio išsivystymo rodiklių – operacijų negrynaisiais pinigais lygis rinkoje. Statistiniai duomenys rodo, kad išsivysčiusios šalys taip pat pirmauja pagal elektroninių mokėjimų ar mokėjimo kortelių išdavimo lygį, ir visi piliečiai turi galimybę naudotis įvairiomis finansinėmis paslaugomis. Šiose šalyse aktyviai skatinama naudoti mokėjimo kortelių sistemas perkant prekes ar paslaugas internete, todėl išplečiamos vartotojo pasirinkimo galimybės ir prisidedama prie gerai veikiančios ekonomikos. Operacijos negrynaisiais pinigais atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ekonomikos veikimą, nes jos yra greitos, saugios ir novatoriškos. Viena iš kliūčių, labiausiai trukdančių sukurti integruotą Europos rinką – plačiai paplitęs keturšalių sistemų naudojimas, kuris rinkoje įgyvendinamas taikant vadinamuosius daugiašalius tarpbankinius mokesčius (DTM). Tai yra tarpbankiniai mokesčiai, dėl kurių kolektyviai susitarta, paprastai tarp tam tikrai sistemai priklausančių aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų ir išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų. Tokie tarpbankiniai mokesčiai, mokami aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų, sudaro dalį mokesčių, kuriuos jie taiko prekiautojams ir kuriuos prekiautojai savo ruožtu perkelia vartotojams. Taip dideli prekiautojų mokami tarpbankiniai mokesčiai lemia didesnes galutines prekių ir paslaugų kainas. Vertėtų pažymėti, kad vartotojai dažnai nežino apie prekiautojų mokamus mokesčius, o išdavėjai kartu taiko įvairias paskatas, kad paskatintų juos naudoti tokias mokėjimo priemones, kurios lemia didesnius mokesčius, tenkančius išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Tarpbankiniai mokesčiai taip pat riboja patekimą į rinką, nes jų teikiamos pajamos išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams veikia kaip minimali riba, kuri padėtų įtikinti mokėjimo paslaugų teikėjus išduoti mokėjimo korteles ar kitas mokėjimo priemones, kaip antai teikti mokėjimo internetu ar mobiliuoju telefonu sprendimus, kuriuos siūlo nauji rinkos dalyviai. Galiausiai, nacionalinėse ir tarptautinėse mokėjimo kortelių sistemose taikomi įvairūs tarpbankiniai mokesčiai, todėl rinka yra susiskaidžiusi ir mažmenininkai bei vartotojai neturi galimybių pasinaudoti vidaus rinkos teikiama nauda.
Siūlomu reglamentu bus pagerintas mokėjimų vidaus rinkoje veikimas ir plėtra. Komisijos nustatytos kliūtys, kuriomis užkertamas kelias vis didesnei mokėjimų vidaus rinkos integracijai, ir tinkami šios problemos sprendimo būdai prisidės prie teigiamo ekonominio poveikio ES. Pasiūlymas padalintas į dvi pagrindines dalis. Pirmoje dalyje pateikiamos tarpbankinių mokesčių taisyklės. Tokių mokesčių atžvilgiu pasiūlymu sukuriamos reguliuojama ir nereguliuojama sritys. Reguliuojamą sritį sudaro visos kortelių operacijos, kuriomis plačiai naudojasi vartotojai, todėl mažmenininkams sunku jų atsisakyti, t. y. vartotojų debeto ir kredito kortelių ir kortele grindžiamų operacijų. Nereguliuojamą sritį sudaro visos mokėjimo kortele operacijos ir kortele grindžiamos mokėjimo operacijos, pagrįstos kortelėmis, kurios nepriklauso reguliuojamai sričiai, įskaitant trišalių sistemų išduotas korteles.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pageidautina, kad ES būtų sudarytos tinkamos sąlygos mokėjimo kortelių priėmimo tinklo plėtrai, ir tai neabejotinai yra siūlomo reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas tikslas. Tikėtina, kad tarpbankinių mokesčių už vidaus ir tarpvalstybines operacijas viršutinių ribų nustatymas ES lygmeniu bus svarbus žingsnis gerinant vidaus rinkos veikimą, taip pat įgyvendinant laisvo prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo ES principą, ypač daug dėmesio skiriant vartotojui. Nors nuomonės referentas pritaria idėjai nustatyti tarpbankinių mokesčių viršutines ribas šio reglamento II skyriuje, jis nepasinaudoja savo teise siūlomo reglamento 3 ir 4 straipsniuose atlikti papildomus pakeitimus.
Tačiau labai svarbu, kad būtų suteiktos tinkamos priemonės siūlomo reglamento veiksmingumui užtikrinti užkertant kelią siūlomo draudimo apėjimui. Nuomonės referentas yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į Komisijos technologinio neutralumo principą, nustatytą Skaitmeninėje darbotvarkėje, šis reglamentas turėtų būti taikomas kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje vykdoma ši operacija, taip pat naudojant mažmenines mokėjimo priemones ir paslaugas, kurios gali būti teikiamos ne internetu, internetu arba atliekant operacijas su verslo mokėjimo kortelėmis.
Mokėjimų operacijų rinkoje vyksta spartūs pokyčiai, todėl nuomonės referentas mano, kad 16 straipsnio nuostatos dėl peržiūros laikotarpis turėtų būti sutrumpintas, kad Komisija ir, prireikus, teisės aktų leidėjai galėtų laiku atlikti šio reglamento taikymo patikrinimą, atsižvelgdami į naujus pokyčius rinkoje, naujų veikėjų patekimo ir naujų prieinamų technologijų diegimo lygį. Šiuo atveju nuomonės referentas nori atkreipti dėmesį į tai, kad rinkoje atsirandantys novatoriški mokėjimai mobiliuoju telefonu dėl pateisinamų priežasčių nepatenka į siūlomo reglamento taikymo sritį, ir tokių novatoriškų priemonių plėtra taip pat turėtų būti ištirta 16 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje.
Galiausiai, nuomonės referentas mano, kad aptariant naujai sukurtas mokėjimo kortelių sistemas, kurias įgyvendinant gali būti patirtos didelės verslo sąnaudos, neproporcingos pažeidžiamai jų rinkos pozicijai, palyginti su jau esamomis pagrindinėmis mokėjimo kortelių sistemomis, turėtų būti palikta galimybė ribotą laiko tarpą jų neįtraukti į šio reglamento 7 straipsnio taikymo sritį, jei tokį sprendimą priima valstybė narė, pasitarusi su Komisija. Tai padėtų sukurti konkurencingą aplinką kortelėmis grindžiamų mokėjimų operacijų rinkoje.
PAKEITIMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(7) keliose valstybėse narėse jau rengiami teisės aktai21, skirti tarpbankiniams mokesčiams reglamentuoti, apimantys daugelį klausimų, įskaitant tarpbankinių mokesčių įvairių lygių viršutinės ribos nustatymą, įmonių mokesčius, reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles ar kreipiamąsias priemones. Galiojantys administraciniai sprendimai kai kuriose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Atsižvelgiant į tarpbankinių mokesčių žalą mažmenininkams ir vartotojams, numatoma nacionaliniu lygmeniu įvesti tolesnes reguliavimo priemones, skirtas šių mokesčių lygio ar jų skirtumų klausimams spręsti. Dėl tokių nacionalinių priemonių greičiausiai susidarytų didelių kortelių ir kortele grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos sukūrimo kliūčių ir taip būtų varžoma laisvė teikti šias paslaugas; |
(7) keliose valstybėse narėse jau rengiami ar jau parengti teisės aktai21, skirti tarpbankiniams mokesčiams reglamentuoti, apimantys daugelį klausimų, įskaitant tarpbankinių mokesčių įvairių lygių viršutinės ribos nustatymą, įmonių mokesčius, reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles ar kreipiamąsias priemones. Galiojantys administraciniai sprendimai kai kuriose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Atsižvelgiant į tarpbankinių mokesčių žalą mažmenininkams ir vartotojams, numatoma nacionaliniu lygmeniu įvesti tolesnes reguliavimo priemones, skirtas šių mokesčių lygio ar jų skirtumų klausimams spręsti. Dėl tokių nacionalinių priemonių greičiausiai susidarytų didelių kortelių ir kortele grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos sukūrimo kliūčių ir taip būtų varžoma laisvė teikti šias paslaugas; |
__________________ |
__________________ |
21 Italija, Vengrija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė. |
21 Italija, Vengrija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė. |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(10) vienas svarbiausių dalykų, trukdančių mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinkos veikimui, yra plačiai paplitę tarpbankiniai mokesčiai, kurie daugumoje valstybių narių nereglamentuojami jokiais teisės aktais. Tarpbankiniai mokesčiai yra bankų tarpusavio mokesčiai, paprastai taikomi tarp korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų ir korteles išduodančių mokėjimo paslaugų teikėjų, priklausančių tam tikrai kortelių sistemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną operaciją kortele. Prekiautojai savo ruožtu įtraukia šias kortelės išlaidas į bendras prekių ir paslaugų kainas. Konkurencija tarp kortelių sistemų praktikoje dažniausiai būna siekiama įtikinti kuo daugiau išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų (pvz., bankų) leisti jų korteles, dėl to tarpbankiniai mokesčiai rinkoje paprastai būną didesni, o ne mažesni, priešingai įprastam drausminamajam konkurencijos poveikiui kainoms rinkos ekonomikoje. Tarpbankinių mokesčių reglamentavimas pagerintų vidaus rinkos veikimą; |
(10) vienas svarbiausių dalykų, trukdančių mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinkos veikimui, yra plačiai paplitę tarpbankiniai mokesčiai, kurie daugumoje valstybių narių nereglamentuojami jokiais teisės aktais. Tarpbankiniai mokesčiai yra bankų tarpusavio mokesčiai, paprastai korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų perduodami korteles išduodantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, priklausančių atitinkamai sistemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę sudedamąją dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną operaciją kortele. Prekiautojai savo ruožtu įtraukia šias kortelės išlaidas į bendras prekių ir paslaugų kainas. Konkurencija tarp kortelių sistemų praktikoje dažniausiai būna siekiama įtikinti kuo daugiau išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų (pvz., bankų) leisti jų korteles, dėl to tarpbankiniai mokesčiai rinkoje paprastai būną didesni, o ne mažesni, priešingai įprastam drausminamajam konkurencijos poveikiui kainoms rinkos ekonomikoje. Tarpbankinių mokesčių reglamentavimas pagerintų vidaus rinkos veikimą; |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(15) šis reglamentas būtų taikomas laipsniškai. Pirmu etapu būtina imtis priemonių tarptautiniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Suteikus galimybę prekiautojams pasirinkti aptarnaujančiąją įmonę už savo valstybės narės ribų (tarptautinis aptarnavimas) ir įvedus maksimalų tarptautinių tarpbankinių mokesčių už tarptautines aptarnavimo operacijas dydį, turėtų atsirasti reikiamo teisinio aiškumo. Be to, licencijos išduoti ar aptarnauti mokėjimo priemones turėtų galioti Sąjungoje be geografinių apribojimų. Šios priemonės padėtų sklandžiau veikti mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkai vartotojų ir mažmenininkų naudai; |
(15) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos veikimui vartotojų ir mažmenininkų naudai, būtina imtis priemonių tarpvalstybiniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Suteikus galimybę prekiautojams pasirinkti aptarnaujančiąją įmonę už savo valstybės narės ribų (tarpvalstybinis aptarnavimas) ir įvedus maksimalų tarpbankinių mokesčių už tarpvalstybines ir valstybės vidaus aptarnavimo operacijas dydį, turėtų atsirasti reikiamo teisinio aiškumo. Be to, licencijos išduoti ar aptarnauti mokėjimo priemones turėtų galioti Sąjungoje be geografinių apribojimų; |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(16) dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių, taikytinų pirmu šio reglamento įgyvendinimo etapu. Todėl su šiomis operacijomis susijusios nuostatos turėtų įsigalioti greitai, ir taip suteikti galimybių mažmenininkams ieškoti pigesnių aptarnavimo paslaugų užsienyje bei skatinti vidaus bankininkystės bendruomenes ar sistemas mažinti aptarnavimo mokesčius; |
(16) dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarpvalstybinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių. Siekiant sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas atsiskaitymo aptarnavimo paslaugų rinkoje, visos nuostatos dėl tarpvalstybinių ir valstybių vidaus operacijų, grindžiamų kortele, turėtų įsigalioti vienu metu ir per pagrįstos trukmės laikotarpį, kad rinka turėtų pakankamai laiko prie jų prisitaikyti; |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(17) vidaus operacijoms būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl praėjus dvejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo, siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, viršutinės tarpbankinių mokesčių už vartotojų kortelių operacijas ribos turėtų būti pradėtos taikyti visiems, tiek tarptautiniams, tiek vidaus, mokėjimams; |
(17) būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl praėjus vieniems metams po šio reglamento įsigaliojimo, siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, turėtų būti pradėtos taikyti viršutinės tarpbankinių mokesčių ribos; |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(23) svarbu užtikrinti, kad nuostatos dėl tarpbankinių mokesčių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai turi sumokėti arba kuriuos turi gauti, nebūtų apeinamos alternatyviu mokesčių srautu išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Siekiant tokios padėties išvengti, išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo sumokėtų ir gautų mokesčių grynoji kompensacija iš mokėjimo kortelių sistemos turėtų būti laikoma tarpbankiniu mokesčiu. Apskaičiuojant tarpbankinį mokestį ir siekiant patikrinti, ar reikalavimas apeinamas, reikėtų atsižvelgti į bendrą mokėjimų arba paskatų sumą, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas iš mokėjimo kortelių sistemos už reguliuojamas operacijas, atėmus mokesčius, kuriuos sistemai sumoka išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas. Aptariami mokėjimai, paskatos ir mokesčiai galėtų būti tiesioginiai (t. y. grindžiami apimtimi arba susiję su konkrečia operacija) arba netiesioginiai (įskaitant rinkodaros paskatas, premijas, atskaitas už operacijų apimties kriterijų laikymąsi); |
(23) svarbu užtikrinti, kad nuostatos dėl tarpbankinių mokesčių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai turi sumokėti arba kuriuos turi gauti, nebūtų apeinamos alternatyviu mokesčių srautu išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Siekiant tokios padėties išvengti, mokėjimo paslaugų teikėjo sumokėtų ir gautų mokesčių grynoji kompensacija iš mokėjimo kortelių sistemos turėtų būti laikoma tarpbankiniu mokesčiu. Apskaičiuojant tarpbankinį mokestį ir siekiant patikrinti, ar reikalavimas apeinamas, reikėtų atsižvelgti į bendrą mokėjimų arba paskatų sumą, kurią gauna mokėjimo paslaugų teikėjas iš mokėjimo kortelių sistemos už reguliuojamas operacijas, atėmus mokesčius, kuriuos sistemai sumoka mokėjimo paslaugų teikėjas. Aptariami mokėjimai, paskatos ir mokesčiai galėtų būti tiesioginiai (t. y. grindžiami apimtimi arba susiję su konkrečia operacija) arba netiesioginiai (įskaitant rinkodaros paskatas, premijas, atskaitas už operacijų apimties kriterijų laikymąsi arba įvairius apdorojimo ir licencijų išdavimo mokesčius, kurie nėra tiesioginės mokėjimo paslaugų teikėjo pajamos). Be to, taip pat turėtų būti įtrauktos įplaukos iš programų, kurias bendrai vykdo kortelių išdavėjai ir mokėjimo paslaugų teikėjai, taip pat išdavėjų pelnas, gautas iš mokėjimo kortele grindžiamų operacijų, vykdomų pagal susitarimą su kitu kortelių išdavėju, kartu nustatant, ar nėra apeinamos šio reglamento nuostatos; |
Pagrindimas | |
Siekiant aiškumo būtų naudinga patikslinti šią nuostatą, nes išdavėjas ne visada yra aptarnaujančioji įmonė. Be to, turėtų būti patikslinta, kokiam kitam grynajam pelnui taikoma 5 straipsnio nuostata. | |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(24) vartotojai paprastai nežino apie mokesčius, kuriuos sumoka prekiautojai už mokėjimo priemones, kuriomis jie naudojasi. Kartu įvairi išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų skatinamoji praktika (kaip antai kelionių čekiai, premijos, atskaitos, mokėjimo sugrąžinimas, nemokamas draudimas ir kt.) gali skatinti vartotojus naudotis mokėjimo priemonėmis, dėl kurių išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams susidaro dideli mokesčiai. Kad taip neatsitiktų, priemonės, kuriomis ribojami tarpbankiniai mokesčiai, turėtų būti taikomos tik mokėjimo kortelėms, kurios tapo masiniu produktu ir prekiautojams paprastai sunku atsisakyti jas aptarnauti, nes jos plačiai išduodamos ir naudojamos (t. y. vartotojų debeto ir kredito kortelės). Siekiant sustiprinti veiksmingą rinkos veikimą nereguliuojamose sektoriaus dalyse ir apriboti veiklos perkėlimą iš reguliuojamų sektoriaus dalių į nereguliuojamas, reikia pritaikyti priemones (taip pat atskirti sistemą ir infrastruktūrą), kuriomis gavėjas skatintų mokėtoją, ir gavėjui sudaryti sąlygas pasirinkti priimtinas mokėjimo priemones; |
(24) vartotojai paprastai nežino apie mokesčius, kuriuos sumoka prekiautojai už mokėjimo priemones, kuriomis jie naudojasi. Kartu įvairi išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų skatinamoji praktika (kaip antai kelionių čekiai, premijos, atskaitos, mokėjimo sugrąžinimas, nemokamas draudimas ir kt.) gali skatinti vartotojus naudotis mokėjimo priemonėmis, dėl kurių išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams susidaro dideli mokesčiai. Siekiant sustiprinti veiksmingą rinkos veikimą, reikia pritaikyti priemones (be kita ko, atskirti sistemą ir infrastruktūrą), kuriomis gavėjas skatintų mokėtoją, ir gavėjui sudaryti sąlygas pasirinkti priimtinas mokėjimo priemones; |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 29 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(29) reikalavimas prekiautojams priimti visas korteles yra dvipusis įsipareigojimas, kurį nustato išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai ir mokėjimo kortelių sistemos gavėjams, viena vertus, priimti visas to paties prekės ženklo korteles (reikalavimas priimti visus produktus), nepriklausomai nuo skirtingų šių kortelių sąnaudų, ir, kita vertus, nepriklausomai nuo atskiro kortelę išdavusio banko (reikalavimas priimti visų išdavėjų korteles). Vartotojai suinteresuoti, kad dėl tos pačios kategorijos kortelių gavėjai negalėtų diskriminuoti išdavėjų arba kortelių turėtojų, o mokėjimų sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų tokį įpareigojimą jiems nustatyti. Todėl nors ir pagal reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles nustatytas reikalavimas priimti visų išdavėjų korteles yra pagrįsta taisyklė mokėjimo kortelių sistemoje, nes ji neleidžia gavėjams diskriminuoti atskirus bankus, kurie išdavė kortelę, reikalavimas priimti visus produktus yra iš esmės susiejimo praktika, kurios poveikis – susieti mažų mokesčių kortelių priėmimą su didelių mokesčių kortelių priėmimu. Pagal reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles nustatyto reikalavimo priimti visus produktus pašalinimas leistų prekiautojams riboti siūlomą mokėjimo kortelių pasirinkimą tik iki mažų (-esnių) sąnaudų mokėjimo kortelių – mažėjančios prekiautojų sąnaudos taip pat būtų naudingos vartotojams. Tokiu atveju debeto korteles priimantys prekiautojai nebūtų verčiami taip pat priimti kredito korteles, o priimantys kredito korteles nebūtų verčiami priimti verslo mokėjimo korteles. Tačiau siekiant apsaugoti vartotoją ir galimybes jam kuo dažniau naudoti mokėjimo korteles, prekiautojai būtų įpareigoti priimti visas korteles, kurioms taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis. Toks apribojimas taip pat sukurtų konkurencingesnę aplinką kortelėms, kurių tarpbankiniai mokesčiai šiuo reglamentu nėra reguliuojami, nes prekiautojai gautų didesnę derybinę galią derėtis dėl sąlygų, kuriomis jie tokias korteles priimtų; |
(29) reikalavimas prekiautojams priimti visas korteles yra dvipusis įsipareigojimas, kurį nustato išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai ir mokėjimo kortelių sistemos gavėjams, viena vertus, priimti visas to paties prekės ženklo korteles (reikalavimas priimti visus produktus), nepriklausomai nuo skirtingų šių kortelių sąnaudų, ir, kita vertus, nepriklausomai nuo atskiro kortelę išdavusio banko (reikalavimas priimti visų išdavėjų korteles). Vartotojai suinteresuoti, kad dėl tos pačios kategorijos kortelių gavėjai negalėtų diskriminuoti išdavėjų arba kortelių turėtojų, o mokėjimų sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų tokį įpareigojimą jiems nustatyti. Todėl nors ir pagal reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles nustatytas reikalavimas priimti visų išdavėjų korteles yra pagrįsta taisyklė mokėjimo kortelių sistemoje, nes ji neleidžia gavėjams diskriminuoti atskirus bankus, kurie išdavė kortelę, reikalavimas priimti visus produktus yra iš esmės susiejimo praktika, kurios poveikis – susieti mažų mokesčių kortelių priėmimą su didelių mokesčių kortelių priėmimu. Pagal reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles nustatyto reikalavimo priimti visus produktus pašalinimas leistų prekiautojams riboti siūlomą mokėjimo kortelių pasirinkimą tik iki mažų (-esnių) sąnaudų mokėjimo kortelių – mažėjančios prekiautojų sąnaudos taip pat būtų naudingos vartotojams. Tokiu atveju debeto korteles priimantys prekiautojai nebūtų verčiami taip pat priimti kredito korteles. Tačiau siekiant apsaugoti vartotoją ir galimybes jam kuo dažniau naudoti mokėjimo korteles, prekiautojai būtų įpareigoti priimti visas korteles, kurioms taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis; |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 31 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(31) tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos; |
(31) tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės, laikydamosi Europos bankininkystės institucijos nustatytų gairių, turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos. |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Sąjungoje vykdomoms mokėjimo kortelių operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra joje įsisteigę. |
1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Sąjungoje vykdomoms kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra joje įsisteigę. |
Pagrindimas | |
Formuluotė turi būti patikslinta, kad atitiktų Komisijos technologinio neutralumo principą, nustatytą Skaitmeninėje darbotvarkėje ir 21 konstatuojamojoje dalyje: „šis reglamentas turėtų būti taikomas kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje vykdoma ši operacija, taip pat naudojant mažmenines mokėjimo priemones ir paslaugas, kurios gali būti teikiamos ne internetu, internetu arba mobiliuoju telefonu“. | |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) operacijoms su verslo mokėjimo kortelėmis, |
Išbraukta. |
Pagrindimas | |
Nėra ekonominio pagrindimo tam, kad verslo kortelės būtų traktuojamos skirtingai. | |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies c punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) operacijoms su kortelėmis, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas. |
c) operacijoms su kortelėmis, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas. |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 4 punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4) operacija debeto kortele – mokėjimo kortele operacija, taip pat ir operacija išankstinio mokėjimo kortele, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma greičiau nei arba per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo; |
4) operacija debeto kortele – mokėjimo kortele operacija, įskaitant operacijas išankstinio mokėjimo kortele, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma iš karto ir jokiu būdu ne vėliau nei per dvi darbo dienas nuo to laiko, kai išdavėjas gauna mokėjimo nurodymą; |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 5 punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
5) operacija kredito kortele – mokėjimo kortele operacija, kuri atliekama vėliau nei per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo; |
5) operacija kredito kortele – mokėjimo kortele operacija, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma vėliau nei per dvi darbo dienas nuo to laiko, kai išdavėjas gauna mokėjimo nurodymą; |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 6 punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
6) verslo mokėjimo kortelė – bet kokia įmonei arba viešojo sektoriaus subjektui išduota mokėjimo kortelė, kuri naudojama tik darbuotojų arba valstybės tarnautojų veiklos išlaidoms apmokėti, arba kortelė, išduota savisamdžiui verslu užsiimančiam asmeniui, kuri naudojama tik to savisamdžio asmens arba jo darbuotojų veiklos išlaidoms apmokėti; |
Išbraukta. |
Pagrindimas | |
Apibrėžtis nereikalinga, nes verslo kortelės turi būti įtrauktos į reglamento taikymo sritį. | |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 12 a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
12a) mokėjimo kortelė – bet kokia (debeto ar kredito) mokėjimo kortelė, kuri kortelės turėtojui suteikia teisę prieiti prie kortelės turėtojo lėšų arba galimybę atlikti mokėjimą per aptarnaujančiąją įmonę ir kurią priima lėšų gavėjas mokėjimo operacijai apdoroti; |
Pagrindimas | |
Terminas „mokėjimo kortelė“ naudojamas pasiūlyme įvairiais atvejais, todėl siekiant aiškumo regis būtina pateikti tokią apibrėžtį. | |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 15 punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
15) trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos kortelės turėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai pagal trišalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti ir (arba) aptarnauti mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema; |
15) trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos mokėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai pagal trišalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti ir (arba) aptarnauti mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams arba kai mokėjimo korteles išduoda bendro prekės ženklo partneris arba agentas, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema; |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio antraštinė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Tarptautinių operacijų vartotojų debeto arba kredito kortelių tarpbankiniai mokesčiai |
Tarpvalstybinių ir vidaus mokėjimo operacijų, grindžiamų vartotojų debeto arba kredito kortele, tarpbankiniai mokesčiai |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją debeto kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės. |
1. Praėjus vieniems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną debeto kortele grindžiamą mokėjimo operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės. |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją kredito kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės. |
2. Praėjus vieniems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną kredito kortele grindžiamą mokėjimo operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės. |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. Valstybės narės nacionalinės teisės aktais gali išlaikyti arba nustatyti žemesnes viršutines ribas arba priemones, kurių tikslas lygiavertis. |
Pagrindimas | |
Viršutinė daugiašalių tarpbankinių mokesčių riba neturėtų turėti tokio poveikio dabartinėms vidaus sistemoms arba naujiems rinkos dalyviams, kurių daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai mažesni, kad šie mokesčiai būtų padidinti iki viršutinės ribos. Siūloma viršutinė riba neturėtų pakenkti gerai veikiančioms nacionalinėms rinkoms, nes tai teturėtų žalingą poveikį vartotojams. | |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio antraštinė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Visų operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai |
Išbraukta. |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės, už bet kokias debeto kortele grindžiamas operacijas. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės, už bet kokias kredito kortele grindžiamas operacijas. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Siekiant taikyti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas viršutines ribas, bet kokia grynoji kompensacija, kurią gauna išduodantysis bankas iš mokėjimo kortelių sistemos dėl mokėjimo operacijų arba susijusios veiklos, laikoma tarpbankinio mokesčio dalimi. |
Siekiant taikyti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas viršutines ribas, bet kokia grynoji kompensacija, kurią gauna mokėjimo paslaugų teikėjas iš mokėjimo kortelių sistemos dėl mokėjimo operacijų arba susijusios veiklos, laikoma tarpbankinio mokesčio dalimi. Aptarnaujančioji įmonė turėtų mokėti tik šiame reglamente nurodytą sumą. |
Pagrindimas | |
Siekiant išvengti didėjančių mokėjimo kortelių sistemų mokesčių, pvz., licencijavimo, leidimų mokesčių ir kt., kurie vėliau būtų perkelti mažmenininkams ir vartotojams, reikėtų patikslinti šį reglamentą. | |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
4a. Valstybės narės, taikydamos nukrypti leidžiančią nuostatą ir pasikonsultavusios su Komisija, gali nustatyti, kad šis straipsnis ribotą laiko tarpą netaikomas naujai sukurtoms kortele grindžiamoms mokėjimo sistemoms. |
Pagrindimas | |
Svarbu pagalvoti apie naujai sukurtas mokėjimo sistemas, kurios patirs dideles verslo sąnaudas, neproporcingos pažeidžiamai jų rinkos pozicijai, palyginti su jau esamomis pagrindinėmis kortelių sistemoms. Tokia nuostata, taikoma ribotą laikotarpį, padėtų sukurti konkurencingą aplinką kortelėmis grindžiamų mokėjimo operacijų rinkoje. | |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1a. Sudarant sutartinį susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju klientui suteikiama galimybė nuspręsti, ar jam reikia dviejų ar daugiau skirtingų mokėjimo priemonių prekių ženklų ant kortelės telekomunikacijos, skaitmeninio ar IT prietaiso. Prieš pasirašant sutartį mokėjimo paslaugų teikėjas klientui pateikia aiškią ir objektyvią informaciją apie galimus mokėjimo prekių ženklus ir jų ypatybes, susijusias su naudojimu, funkcijomis, sąnaudomis ir saugumu. |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 6 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
6. Mokėjimo kortelių sistemos, išdavėjai, aptarnaujančiosios įmonės ir mokėjimo kortelių infrastruktūros teikėjai mokėjimo priemonėje ar įtaise, taikomame pardavimo vietoje, neįdiegia automatinių mechanizmų, programinės įrangos arba įrenginių, kurie riboja mokėtoją, kokią programėlę pasirinkti, kai naudojama kelių prekių ženklų mokėjimo priemonė. |
6. Mokėjimo kortelių sistemos, išdavėjai, aptarnaujančiosios įmonės, prekiautojai ir mokėjimo kortelių infrastruktūros teikėjai mokėjimo priemonėje ar įtaise, taikomame pardavimo vietoje, neįdiegia automatinių mechanizmų, programinės įrangos arba įrenginių, kurie riboja mokėtoją, kokią programėlę pasirinkti, kai naudojama kelių prekių ženklų mokėjimo priemonė. |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Aptarnaujančiosios įmonės atskirai siūlo ir apmokestina gavėjus konkrečiais įmonės aptarnavimo mokesčiais pagal skirtingas mokėjimo kortelių kategorijas ir skirtingus prekių ženklus, nebent prekiautojas raštu aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų paprašo apmokestinti nediferencijuotais įmonės aptarnavimo mokesčiais. |
1. Aptarnaujančiosios įmonės atskirai siūlo ir apmokestina gavėjus konkrečiais įmonės aptarnavimo mokesčiais su skirtingo dydžio tarpbankiniu mokesčiu pagal skirtingas mokėjimo kortelių kategorijas ir skirtingus prekių ženklus, nebent prekiautojas raštu aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų paprašo apmokestinti nediferencijuotais įmonės aptarnavimo mokesčiais. |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. Sumažinus tarpbankinius mokesčius, vadovaujantis šio reglamento 3 ir 4 straipsniais ar taip nusprendus 13 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, taip pat atitinkamai turi būti sumažinti įmonių aptarnavimo mokesčiai, kuriuos gavėjai moka aptarnaujantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. |
Pagrindimas | |
Šis reglamentas neturės jokio poveikio, jeigu aptarnaujančiosios įmonės tarpbankinių mokesčių sumažinimo neperkels prekiautojams. | |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Aptarnaujančiosios įmonės ir gavėjo sutartyje gali būti įrašyta nuostata, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija teikiama ar sąlygos su ja susipažinti sudaromos periodiškai ne rečiau kaip kartą per mėnesį bei sutartu būdu, kad gavėjas galėtų saugoti ir atkurti informaciją nepakitusią. |
2. Aptarnaujančiosios įmonės ir gavėjo sutartyje įrašoma nuostata, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija teikiama ar sąlygos su ja susipažinti sudaromos periodiškai ne rečiau kaip kartą per mėnesį bei sutartu būdu, kad gavėjas galėtų saugoti ir atkurti informaciją nepakitusią. |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. Sudarant sutartinį susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju vartotojui taip pat periodiškai pateikiama aiški ir objektyvi informacija apie mokėjimo ypatumus ir mokėjimo mokesčius, taikomus mokėjimo operacijoms. |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 2 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. Europos bankininkystės institucija atsako už veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų gairių rengimą. |
Pagrindimas | |
Svarbu, kad visos valstybės narės, nustatydamos taisykles dėl už šio reglamento pažeidimus taikytinų sankcijų, laikytųsi tų pačių gairių, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos. | |
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras gavėjų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams pagal šį reglamentą spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas arba įsteigia naujas įstaigas. |
1. Valstybės narės nustato nepriklausomas, tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras gavėjų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams pagal šį reglamentą spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas arba įsteigia naujas įstaigas. |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1a. Mokėjimo paslaugų teikėjai priskiriami vienai ar daugiau alternatyvaus ginčų sprendimo organizacijų. |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisijos ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas tarpbankinių mokesčių dydžio tinkamumas ir skatinimo priemonės, kaip antai mokesčiai, atsižvelgiant į įvairių mokėjimo priemonių naudojimą ir sąnaudas bei naujų dalyvių ir naujų technologijų patekimo į rinką lygį. |
Praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisijos ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas tarpbankinių mokesčių dydžio tinkamumas ir skatinimo priemonės, kaip antai mokesčiai, atsižvelgiant į įvairių mokėjimo priemonių naudojimą ir sąnaudas, naujų dalyvių ir naujų technologijų patekimo į rinką lygį bei numanomų tarpbankinių mokesčių, taikomų trišalėms mokėjimo kortelių sistemoms, poveikį vidaus rinkos veikimui, taip pat prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama mažinti galimą neigiamą poveikį. |
Pagrindimas | |
Komisija turi išnagrinėti pirmąjį reglamento poveikį mokėjimų rinkai greičiau nei praėjus ketveriems metams, kadangi šioje rinkoje įvyksta spartūs pokyčiai. | |
Mokesčiai, susiję su trišalėmis mokėjimo sistemomis, gali būti dideli, gerokai didesni nei mokesčiai, susiję su keturšalėmis mokėjimo kortelių sistemomis. Taigi būtina išnagrinėti jų poveikį sandoriams vidaus rinkoje ir poreikį teisėkūros procedūra priimti teisės aktus šioje srityje. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Kortele atliekamų mokėjimo operacijų tarpbankiniai mokesčiai |
||||
Nuorodos |
COM(2013)0550 – C7-0241/2013 – 2013/0265(COD) |
||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 8.10.2013 |
|
|
|
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
IMCO 8.10.2013 |
||||
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Adam Bielan 25.9.2013 |
||||
Svarstymas komitete |
27.11.2013 |
23.1.2014 |
10.2.2014 |
|
|
Priėmimo data |
11.2.2014 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
37 1 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Adam Bielan, Preslav Borissov, Sergio Gaetano Cofferati, Birgit Collin-Langen, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, António Fernando Correia de Campos, Cornelis de Jong, Vicente Miguel Garcés Ramón, Evelyne Gebhardt, Małgorzata Handzlik, Eduard-Raul Hellvig, Philippe Juvin, Sandra Kalniete, Edvard Kožušník, Toine Manders, Hans-Peter Mayer, Phil Prendergast, Mitro Repo, Robert Rochefort, Zuzana Roithová, Heide Rühle, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Bernadette Vergnaud, Barbara Weiler |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Emma McClarkin, Roberta Metsola, Konstantinos Poupakis, Olle Schmidt, Olga Sehnalová, Gabriele Stauner, Jutta Steinruck, Wim van de Camp, Patricia van der Kammen |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Christian Engström |
||||
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Tarpbankiniai mokesčiai už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas |
||||
Nuorodos |
COM(2013)0550 – C7-0241/2013 – 2013/0265(COD) |
||||
Pateikimo Europos Parlamentui data |
24.7.2013 |
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 8.10.2013 |
|
|
|
|
Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai) Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
IMCO 8.10.2013 |
|
|
|
|
Pranešėjas(-ai) Paskyrimo data |
Pablo Zalba Bidegain 10.9.2013 |
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
5.11.2013 |
17.12.2013 |
12.2.2014 |
|
|
Priėmimo data |
20.2.2014 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
26 0 5 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marino Baldini, Jean-Paul Besset, Sharon Bowles, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Leonardo Domenici, Diogo Feio, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Syed Kamall, Jürgen Klute, Hans-Peter Martin, Alfredo Pallone, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Sampo Terho, Corien Wortmann-Kool, Pablo Zalba Bidegain |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Fabrizio Bertot, Herbert Dorfmann, Bas Eickhout, Sari Essayah, Ashley Fox, Sophia in ‘t Veld, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Catherine Stihler, Nils Torvalds, Emilie Turunen |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis) |
Marta Andreasen |
||||
Pateikimo data |
11.3.2014 |
||||