Procedūra : 2013/0375(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0201/2014

Pateikti tekstai :

A7-0201/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/04/2014 - 7.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0398

REKOMENDACIJA     ***
PDF 197kWORD 122k
20.3.2014
PE 526.219v02-00 A7-0201/2014

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(16651/2013 – C7-0020/2014 – 2013/0375(NLE))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėja: Maria do Céu Patrão Neves

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(16651/2013 – C7-0020/2014 – 2013/0375(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16651/2013),

–   atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (16648/2013),

–– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C7-0020/2014),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo protokolą (COM(2013) 0765),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (COM(2013) 0766),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį ir į 90 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0201/2014),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui visą svarbią informaciją apie partnerystės susitarimo 4 straipsnyje numatytus bendrus mokslinius susitikimus ir partnerystės susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžius, visų pirma atitinkamus protokolus ir išvadas, kartu su metine ataskaita dėl praktinio daugiametės sektorinės paramos programos, nurodytos protokolo 3 straipsnyje, įgyvendinimo;

3.   reikalauja, kad Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto atstovai stebėtojų teisėmis galėtų dalyvauti pirmiau minėtuose jungtinio komiteto, numatyto partnerystės susitarimo 9 straipsnyje, posėdžiuose;

4.   ragina Komisiją paskutiniais protokolo galiojimo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui ir Tarybai jo įgyvendinimo ex-post vertinimo ataskaitą, kurioje būtų pateikta žvejybos galimybių išnaudojimo ir protokolo sąnaudų ir naudos analizė, kartu su galimų žvejybos veiklos apribojimų ir žalos, sukeltos Seišelių išskirtinėje ekonominėje zonoje veiklą vykdančiam Sąjungos laivynui dėl piratavimo šioje Indijos vandenyno dalyje, ataskaita;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Seišelių Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


AIŠKINAMOJI DALIS

Seišelių žvejybos pramonės svarba

Seišelių Respublika – salų valstybė, kurią sudaro 115 Indijos vandenyno salų, įsikūrusi maždaug 1 500 km į šiaurės rytus nuo Madagaskaro ir apie 1 600 km į rytus nuo Afrikos žemyno. Valstybės sausumos teritorija sudaro apie 455 km2 plotą, o jos krantų linija yra apytiksliai 500 km ilgio. Salyno žemyninis šelfas tęsiasi 10 334 km2, o plati Seišelių išskirtinė ekonominė zona (IEZ) sudaro 1 374 000 km2 plotą. Valstybės gyventojų skaičius – apie 90 000 gyventojų, iš kurių maždaug 80 proc. gyvena didžiausioje – Mahė saloje. Valstybės sostinė – Viktorija, kurioje gyvena apie 30 000 gyventojų.

Seišelių ekonomikos pagrindas – daugiausia žuvininkystė ir turizmas. Žuvininkyste grindžiama ekonomika augo nuo XX a. devintojo dešimtmečio, ją paskatino su ES ir Japonija pasirašyti žuvininkystės susitarimai. Praėjusį dešimtmetį žuvininkystės veiklą – daugiausia tunų žvejybą – aplenkė turizmo pramonė, kaip pagrindinis šalies užsienio valiutos šaltinis. 2012 m. iš žuvininkystės ir su ja susijusių sektorių gauta 4 864,6 mln. Seišelių rupijų (SCR) pajamų, t. y. maždaug 296,6 mln. EUR; tai sudarė 31,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie 5 000 valstybės gyventojų dirba darbą, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai siejamas su žuvininkyste ir su ja susijusiais sektoriais (laivų remontas, įranga, uosto paslaugos, žuvų perdirbimas, eksporto veikla: 4 000 gyventojų dirba tiesiogiai susijusį, o 1 000 gyventojų – netiesiogiai susijusį darbą), tai sudaro apie 10 proc. oficialiai dirbančių Seišelių žmonių. 2012 m. 1 300–1 400 Seišelių žvejų dirbo visą arba ne visą darbo dieną.

Vietos žuvies produkcija ir žuvų produktai sudaro šiek tiek daugiau kaip 109 000 tonų, o vietos tunų žvejybos laivynas iškrauna 70 777 tonų tunų. Po didėjimo tendencijos paskutiniame XX a. dešimtmetyje 2009–2010 m. pelnas iš tunų žvejybos Seišeliuose sumažėjo dėl piratavimo šioje Indijos vandenyno dalyje, bet 2011 m. vėl šiek tiek pakilo ir pasiekė 1 456 mln. SCR (maždaug 88,8 mln. EUR). 2012 m. tunų konservai sudarė 92 proc. visos žuvų gaminių produkcijos, jų vertė – 697,6 mln. SCR (apie 42,5 mln. EUR), o konservuotų tunų eksportas sudarė 90 proc. Seišelių eksporto, kuris labai priklauso nuo eksporto į ES.

Toli migruojančių žuvų rūšių žvejyba ir jų išteklių valdymas Seišeliuose

Žvejyba Indijos vandenyne labiausiai sutelkta į nedidelę grupę toli migruojančių žuvų, visų pirma tunų ir ypač dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) ir didžiaakių tunų (Thunnus obesus) žvejybą. Seišelių IEZ yra Indijos vandenyno pietvakarinės dalies tunų žvejybos ploto centre, didelė dalis visų šiame regione sužvejotų tunų, apie 25 proc., sugaunama ES laivyno žvejų. Viktorijos uostas – pagrindinis šalies uostas, taigi apie 80 proc. pietvakarinėje Indijos vandenyno dalyje sužvejotų tunų yra iškraunama arba perkraunama šiame uoste.

2011 m. seineriai, turintys licencijas žvejoti Seišelių IEZ, sužvejojo 258 361 toną tunų; iš jų per mėnesį aktyvią veiklą vykdo vidutiniškai 33 laivai: tai atitinka iš viso 9 558 žvejybos dienų žvejybos pastangas, kuriomis sugaunama 49 proc. dryžųjų tunų, 43 proc. gelsvauodegių tunų ir 8 proc. didžiaakių tunų. Didžioji dalis šių žuvų kiekio sužvejota Ispanijos (126 009 tonos), Seišelių (63 212 tonų), Prancūzijos (42 530 tonų) ir kitų šalių (26 610 tonų) seinerių. Daugiausia žuvų sužvejota naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti (angl. fish aggregating devices, FADs). Tais pačiais metais ūdomis žvejojantys laivai, turintys licencijas žvejoti Seišelių IEZ, sugavo 8 257 tonas tunų: tai atitiko žvejybos pastangas, kurių metu naudota 17,7 mln. kabliukų, o laimikis sudarė 54 proc. didžiaakių tunų, 17 proc. gelsvauodegių tunų, 5 proc. kardžuvių ir 24 proc. kitų žuvų rūšių, daugiausia marlinų, buriažuvių ir ryklių. Šias žuvis sugavo ūdomis žvejojantys Seišelių (7 566 tonos), Taivano (650 tonų), Omano (33 tonos) ir Filipinų (8 tonos) laivai. Ūdomis žvejojantys ES laivai laipsniškai nustoja žvejoti šiame regione – jų sužvejojamų žuvų kiekis nukrito žemiau 5 proc. bendro paviršinėmis ūdomis Indijos vandenyne sugaunamų žuvų kiekio.

Indijos vandenyno tunų komisija (angl. IOTC), kuri atsakinga už 16 migruojančių žuvų rūšių (daugiausia tunų) išteklių valdymą šiame regione, gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir kardžuvių išteklius priskyrė prie visiškai išnaudotų išteklių, o dryžųjų tunų išteklius priskyrė prie nepakankamai išnaudojamų išteklių. IOTC išreiškė susirūpinimą dėl gelsvauodegių tunų jauniklių gaudymo seineriais, naudojančiais plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti, taip pat dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos didžiaakių tunų žvejybos, ir žvejybos pastangas šiame regione apribojo iki 2003 m. lygio.

ES ir Seišelių partnerystės susitarimo protokolo analizė ir palyginimas su kitais protokolais

Seišeliai žuvininkystės sektoriaus susitarimus dėl migruojančių žuvų rūšių sugaunamo kiekio yra pasirašę su ES, Japonija, Pietų Korėja ir Taivanu. ES ir Seišelių susitarimas yra vienas iš žuvininkystės sektoriaus susitarimų, kuriuos ES pasirašė su Indijos vandenyno valstybėmis – Komorais, Madagaskaru ir Mozambiku; tai, jog susitarimas susijęs su migruojančiomis rūšimis, reiškia, kad jis turi būti vertinamas regioniniu požiūriu. Pirmasis ES ir Seišelių žuvininkystės sektoriaus susitarimas buvo pasirašytas 1984 m., kuris ilgainiui tapo partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimu. Pradiniai susitarimai iš pradžių buvo atnaujinami kas trejus metus, o partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas atnaujinamas automatiškai, jeigu protokolo galiojimas nėra sustabdomas arba nutraukiamas vienos iš šalių prašymu.

ES ir Seišelių partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas pasirašytas 2006 m. spalio 5 d. Naujas šio žuvininkystės sektoriaus susitarimo protokolas parafuotas 2013 m. gegužės 10 d. ir apima šešerių metų laikotarpį nuo jo laikino taikymo pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis protokolas nustojo galioti 2014 m. sausio 17 d., naujasis protokolas turi būti laikinai taikomas nuo 2014 m. sausio 18 d., kad būtų užtikrintas ES laivyno veiklos tęstinumas Seišeliuose.

Naujas ES ir Seišelių partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo protokolas apima šešerių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo jo laikino taikymo pradžios; dokumente numatytos žvejybos galimybės 40 seinerių ir šešiems ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams. 40 seinerių žvejybos galimybės bus paskirstytos 22 Ispanijos laivams, 16 Prancūzijos ir dviem Italijos laivams, o žvejybos galimybės, numatytos šešiems ūdomis žvejojantiems laivams, bus po lygiai paskirstytos Ispanijos, Prancūzijos ir Portugalijos laivynams. Bendras finansinis įnašas sudaro 30,7 mln. EUR ir yra skirtas apmokėti galimybę žvejoti IEZ ir paremti Seišelių žuvininkystės sektoriaus politiką. Suma, mokama už galimybę žvejoti IEZ ir taikoma orientaciniam sugautų žuvų 50 000 tonų kiekiui, sudaro 2,75 mln. EUR pirmaisiais ir antraisiais metais ir 2,5 mln. EUR – iki protokolo galiojimo pabaigos. Sektorinės paramos dydis sudaro 2,6 mln. EUR pirmaisiais ir antraisiais metais ir 2,5 mln. – iki protokolo galiojimo pabaigos.

Žvejybos licencijų kaina seineriams protokolo galiojimo laikotarpiu tolydžio didės nuo 38 500 EUR pirmaisiais metais iki 52 500 EUR paskutiniaisiais metais, nustatant metinį 700 tonų leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį. Žvejybos licencijų ūdomis žvejojantiems laivams, kurių bendroji registrinė talpa (BRT) mažesnė kaip 250 tonų, kaina – 4 950 EUR pirmaisiais metais ir 6 750 EUR – paskutiniaisiais metais, nustatant metinį 90 tonų leidžiamų sužvejoti žuvų kiekį; žvejybos licencijų ūdomis žvejojantiems laivams, kurių BRT yra didesnė kaip 250 tonų, kaina – 6 600 EUR pirmaisiais metais ir 9 000 EUR – paskutiniais metais, esant 120 tonų metiniam leidžiamam sužvejoti žuvų kiekiui. Nustatyta kaina už laimikį, viršijantį metinį orientacinį 50 000 tonų kiekį, yra nuo 55 EUR už toną pirmaisiais metais iki 75 EUR už toną paskutiniais protokolo galiojimo metais.

Palyginti su ankstesniuoju protokolu, apėmusiu trejų metų laikotarpį, matyti, kad žvejybos galimybės sumažintos, nes anksčiau jos buvo paskirstomos 48 seineriams ir 12 ūdomis žvejojančių laivų, taip pat sumažintas metinis orientacinis sugaunamų žuvų kiekis, kuris anksčiau sudarė 52 000 tonų. Vertinant metinį finansinį įnašą, labai sumažinta suma už galimybę žvejoti IEZ, kuri anksčiau buvo 3,38 mln. EUR, ir šiek tiek padidinta sektorinės paramos suma, anksčiau ji sudarė 2,22 mln. EUR. Labai sumažėjo licencijų kaina seineriams (anksčiau metinė kaina buvo 61 000 EUR), o metinė licencijų kaina ūdomis žvejojantiems laivams, kuri anksčiau buvo 3 150 EUR (laivams, kurių BRT yra mažesnė kaip 250 tonų) arba 4 200 EUR (laivams, kurių BRT yra didesnė kaip 250 tonų), gerokai padidėjo. Suma, mokama už metinį orientacinį kiekį viršijantį sužvejotų žuvų kiekį, taip pat gerokai išaugo, nes anksčiau buvo mokama po 35 EUR už papildomą toną.

 

Ankstesnis protokolas

Dabartinis protokolas

Pokytis

Trukmė

3 metai

6 metai

­

Žvejybos galimybės

 

‒ Seineriai

48

40

¯

‒ Ūdomis žvejojantys laivai

12

6

¯

Orientacinis kiekis

52 000 tonų per metus

50 000 tonų per metus

¯

Finansinis įnašas

 

‒ Iš viso

16,8 mln. EUR (3 metai)

30,7 mln. EUR (6 metai)

¯

‒ Metinis

5,6 mln. EUR

5,0–5,35 mln. EUR

¯

‒ Galimybė žvejoti IEZ

3,38 mln. EUR per metus

2,5–2,75 mln. EUR per metus

¯

‒ Sektorinė parama

2,22 mln. EUR per metus

2,5–2,6 mln. EUR per metus

­

Žvejybos licencijos

 

‒ Seineriai

61 000 EUR per metus

38 500–52 500 EUR per metus

¯

‒ Ūdomis žvejojantys laivai, kurių BRT yra mažesnė kaip 250 tonų

3 150 EUR per metus

4 950–6 750 EUR per metus

­

‒ Ūdomis žvejojantys laivai, kurių BRT yra didesnė kaip 250 tonų

4 200 EUR per metus

6 600–9 000 EUR per metus

­

Papildomai sužvejotas kiekis

35 EUR už toną

55–75 EUR už toną

­

Pranešėjos bendrosios pastabos

Seišelių žvejybos sektorius ir su juo susijusi veikla labai priklauso nuo žuvininkystės sektoriaus susitarimo su ES, nes finansinė parama, numatyta pagal žuvininkystės sektoriaus susitarimą, ir pajamos, gaunamos iš užsienio laivynų veiklos, yra svarbiausi šalies ekonomikos pajamų šaltiniai. ES ir Seišelių žuvininkystės sektoriaus susitarimas taip pat yra gyvybiškai svarbus palaikant strateginį ES laivyno buvimą šiame pagrindiniame tunų žvejybos Indijos vandenyne regione, kur veiklą vykdo ir kiti pagrindiniai užsienio laivynai, visų pirma Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Filipinų ir Taivano.

Šis protokolas yra suderintas ir naudingas abiem pusėms. Juo siekiama užtikrinti tvarią ES laivyno žvejybą Seišelių vandenyse, šis tikslas įtvirtintas ne viena protokolo ir žuvininkystės sektoriaus susitarimo nuostata: jomis siekiama užtikrinti žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir tikrinimą, įskaitant mokslinį bendradarbiavimą, palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemą (LSS), elektroninę sužvejotų žuvų kiekio registravimo ir ataskaitų teikimo sistemą (angl. ERS), metinio orientacinio kiekio valdymą ir stebėtojų priėmimą į laivą. Be didelio teigiamo poveikio ekonomikai ir poveikio kuriant tiesiogines bei netiesiogines darbo vietas nuo žuvininkystės priklausančiuose Seišelių sektoriuose, šis protokolas taip pat turės įtakos darbo vietų kūrimui laivuose, nes kiekvienas seineris į laivą turi priimti ne mažiau kaip du kvalifikuotus Seišelių jūreivius arba, jeigu įmanoma, du stažuotojus. Be to, pagal šį žuvininkystės sektoriaus susitarimą apie 760 darbo vietų Europoje yra susijusios su laivyno veikla įvairiose šio sektoriaus dalyse.

Palyginti su ankstesniu protokolu, atlikta keletas pakeitimų, daugiausia susijusių su jo galiojimo trukme, žvejybos galimybėmis, orientaciniu laimikio kiekiu ir išlaidomis už papildomai sužvejotų žuvų kiekį, su finansiniu įnašu ir žvejybos licencijų kaina. Dėl žvejybos galimybių sumažinimo ir šiek tiek sumažinto orientacinio kiekio nežymiai buvo sumažintas ES finansinis įnašas, visų pirma suma, mokama už galimybę žvejoti Seišelių IEZ. Šie pakeitimai grindžiami tuo, kad susitarimu mažiau naudojamasi ir kad per pastaruosius kelerius metus nebuvo pasiektas orientacinis leidžiamų sužvejoti žuvų kiekis. Žuvininkystės sektoriaus susitarimu labiau rėmėsi seineriai nei ūdomis žvejojantys laivai, kurie pamažu paliko šį žvejybos regioną ir šiuo metu mažai naudojasi numatytomis žvejybos galimybėmis. Tai, kad per pastaruosius kelerius metus, visų pirma nuo 2008 m. iki 2010 m., sužvejotų žuvų kiekis nepasiekė orientacinio kiekio, gali būti paaiškinama tuo, jog ES laivynas (ypač Ispanijos ir Prancūzijos seineriai) dėl piratavimo šioje Indijos vandenyno dalyje perkeltas į kitas žvejybos vietas.

Piratavimas pradėjo stiprėti 2004 m., o 2008 m. ES pradėjo vykdyti karinio jūrų laivyno operaciją „Atalanta“, skirtą kovai su piratavimu šioje Indijos vandenyno dalyje. Nuo 2009 m. seineriai į laivus priimdavo karinį personalą arba privačią ginkluotąją apsaugą, dėl šių priemonių sumažėjo laivų užgrobimų, bet padidėjo žvejybos laivyno veiklos sąnaudos. Dabar galiojančiame protokole yra nuostata, kurioje nurodoma, kad išimtinėmis, su piratavimu susijusiomis aplinkybėmis, kuriomis laivynas yra priverstas palikti Indijos vandenyną, abi šalys išanalizuos galimybes individualių laivų savininkų prašymu taikyti pro rata temporis mokestį.

Naujasis protokolas atitinka partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo tikslus, todėl sudaroma galimybė išlaikyti ES laivyno veiklą tolimų vandenų žvejybos vietose ir žvejybos galimybes šioje Indijos vandenyno dalyje, prisidedant prie tausios žvejybos ir skatinant ES ir Seišelių bendradarbiavimą. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pranešėja mano, kad naujasis protokolas yra suderintas ir palankus abiem pusėms, todėl rekomenduoja Parlamentui jam pritarti.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (4.3.2014)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(16651/2013 – C7-0020/2014 – 2013/0375(NLE))

Nuomonės referentas: François Alfonsi

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Remdamasi atitinkamu Tarybos įgaliojimu, Komisija Europos Sąjungos vardu derėjosi su Seišelių Respublika dėl Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo protokolo atnaujinimo.

Po šių derybų 2013 m. gegužės 10 d. buvo parafuotas naujasis protokolas. Jis apima šešerių metų laikotarpį, prasidedantį dieną, kai priimamas Tarybos sprendimas dėl protokolo pasirašymo ir laikino taikymo, ir pasibaigus dabartinio protokolo galiojimui, t. y. 2014 m. sausio 17 d.

Naujasis protokolas atitinka žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo tikslus: stiprinti Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos bendradarbiavimą, skatinti partnerystės sistemą, pagal kurią būtų plėtojama tausi žuvininkystės politika, ir atsakingai naudoti žuvininkystės išteklius Seišelių žvejybos zonoje atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

Abi šalys susitarė bendradarbiauti, kad įgyvendintų Seišelių žuvininkystės sektoriaus politiką, ir tuo tikslu tęs politinį dialogą atitinkamų programų klausimais.

Naujajame protokole numatytas bendras visam laikotarpiui skiriamas 30 700 000 EUR dydžio finansinis įnašas. Taigi metinis finansinis įnašas, kurį ketinama sumokėti iš Sąjungos biudžeto, dvejų pirmųjų metų laikotarpiu siekia 5 350 000 EUR per metus, o likusiųjų metų laikotarpiu – 5 000 000 EUR per metus.

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi ir 218 straipsnio 6 dalies a punktu, Europos Parlamentas gali pritarti arba atsisakyti pritarti.

Išlaidų rūšis

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

IŠ VISO

Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas

5 350 000 EUR

5 350 000 EUR

5 000 000 EUR

5 000 000 EUR

5 000 000 EUR

5 000 000 EUR

30 700 000 EUR

Iš viso

5 350 000 EUR

5 350 000 EUR

5 000 000 EUR

5 000 000 EUR

5 000 000 EUR

5 000 000 EUR

30 700 000 EUR

******

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą siūlyti Parlamentui pritarti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

4.3.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, James Elles, Göran Färm, José Manuel Fernandes, Věra Flasarová, Eider Gardiazábal Rubial, Salvador Garriga Polledo, Ivars Godmanis, Ingeborg Gräßle, Lucas Hartong, Jutta Haug, Monika Hohlmeier, Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Anne E. Jensen, Ivailo Kalfin, Jan Kozłowski, Alain Lamassoure, George Lyon, Claudio Morganti, Jan Mulder, Nadezhda Neynsky, Andrej Plenković, Dominique Riquet, Alda Sousa, Helga Trüpel, Angelika Werthmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

François Alfonsi, Frédéric Daerden, Edit Herczog, Paul Rübig, Peter Šťastný, Georgios Stavrakakis, Nils Torvalds, Catherine Trautmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Inés Ayala Sender, Antonio Cancian, María Auxiliadora Correa Zamora


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.3.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Antonello Antinoro, Alain Cadec, Chris Davies, Pat the Cope Gallagher, Isabella Lövin, Gabriel Mato Adrover, Maria do Céu Patrão Neves, Crescenzio Rivellini, Ulrike Rodust, Raül Romeva i Rueda, Struan Stevenson, Isabelle Thomas, Nils Torvalds, Jarosław Leszek Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Jean-Paul Besset, Jens Nilsson, Mario Pirillo

Teisinė informacija - Privatumo politika