Procedūra : 2012/0193(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0251/2014

Pateikti tekstai :

A7-0251/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/04/2014 - 7.32
CRE 16/04/2014 - 7.32
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0427

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1015kWORD 508k
25.3.2014
PE 524.832v02-00 A7-0251/2014

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

(COM(2012) 0363 – C7‑0192/2012 – 2012/0193(COD))

Biudžeto kontrolės komitetas

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjai: Ingeborg Gräßle, Juan Fernando López Aguilar

Nuomonės referentas (*):

Tadeusz Zwiefka, Teisės reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

(Bendri komitetų posėdžiai. Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnis)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (*)
 PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

(COM(2012) 0363 – C7-0192/2012 – 2012/0193(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012) 0363),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 325 straipsnio 4 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0192/2012),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto kontrolės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų pranešimą bei Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0251/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

Pirma nurodomoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 83 straipsnio 2 dalį,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) tam, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, nuo pačių sunkiausių į sukčiavimą panašių nusikalstamų veikų šioje srityje ir toliau turėtų būti saugomasi ne vien administracinės ir civilinės teisės priemonėmis, bet ir valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatomis, kartu siekiant, kad kiekvienoje šių teisės šakų ir visoje teisinėje sistemoje nebūtų nenuoseklumo;

(2) siekiant užtikrinti veiksmingą, proporcingą ir atgrasančią apsaugą nuo sunkiausių su sukčiavimu susijusių veiksmų ir užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų optimaliai saugomi, priemones, priimtas administracinės ir civilinės teisės pagrindu, turėtų papildyti teisės aktai, priimti valstybių narių baudžiamosios teisės pagrindu, kartu siekiant, kad kiekvienoje šių teisės šakų ir visoje teisinėje sistemoje nebūtų nenuoseklumo;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) kad galėtume apginti Sąjungos finansinius interesus, reikia nustatyti bendrą sukčiavimo apibrėžtį, apimančią visus sukčiavimo veiksmus, susijusius tiek su ES biudžeto išlaidomis, tiek su pajamomis;

(3) kad galėtume apginti Sąjungos finansinius interesus, reikia nustatyti bendrą sukčiavimo apibrėžtį, apimančią visus sukčiavimo veiksmus, susijusius su Sąjungos biudžeto išlaidomis, pajamomis, turtu ir įsipareigojimais, įskaitant skolinimosi ir skolinimo veiklą;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Sąjungos finansiniams interesams galima pakenkti, jei viešojo pirkimo konkurso dalyvis, siekdamas apeiti ar iškreipti viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo taisykles, perkančiajai organizacijai arba dotaciją skiriančiai institucijai pateikia informaciją, pagrįstą tiesiogiai ar netiesiogiai iš viešojo pirkimo organizatoriaus neteisėtai gauta informacija. Tokie veiksmai labai panašūs į sukčiavimą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad atitinkamas konkurso dalyvis padarė visą sukčiavimo nusikaltimą, nes gali būti, kad jo pasiūlymas visiškai atitinka visus reikalavimus. Konkurso dalyvių veiksmų derinimas pažeidžia Sąjungos konkurencijos taisykles ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus, todėl jam taikytinos Sąjungos lygmens vykdymo užtikrinimo priemonės ir sankcijos, ir tokiems veiksmams ši direktyva neturėtų būti taikoma;

(6) Sąjungos finansiniams interesams galima pakenkti, jei viešojo pirkimo konkurso dalyvis, siekdamas apeiti ar pažeisti viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo taisykles, perkančiajai organizacijai arba dotaciją skiriančiai institucijai pateikia informaciją, pagrįstą tiesiogiai ar netiesiogiai iš viešojo pirkimo organizatoriaus neteisėtai gauta informacija. Tokie veiksmai labai panašūs į sukčiavimą, tačiau jiems nebūtinai turi būti būdingi visi konkurso dalyvio padaryto viso sukčiavimo nusikaltimo požymiai, nes gali būti, kad jo pasiūlymas atitinka visus būtinus kriterijus. Konkurso dalyvių veiksmų derinimas pažeidžia Sąjungos konkurencijos taisykles ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus, todėl jam taikytinos Sąjungos lygmens vykdymo užtikrinimo priemonės ir sankcijos, ir tokiems veiksmams ši direktyva neturėtų būti taikoma;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) korupcija kelia ypač didelę grėsmę Sąjungos finansiniams interesams ir dažnai gali būti glaudžiai susijusi su sukčiavimo veiksmais. Todėl šioje srityje reikia specialių baudžiamąją atsakomybę nustatančių nuostatų. Reikia užtikrinti, kad šios nusikalstamos veikos būtų įtrauktos į nusikaltimo apibrėžtį, nesvarbu ar jas padaręs asmuo įvykdė tarnybines pareigas, ar ne. Kovojant su pasyviąja korupcija ir pasisavinimu reikėtų nuostatos, kuria į valstybės tarnautojo sąvoką įtraukiami visi galimi tarnautojai – paskirti, išrinkti, įdarbinti pagal sutartį ar nuolatiniai valstybės tarnautojai bei visi kiti asmenys, kurie valdžios institucijų ar kitų viešųjų įstaigų įgalioti teikti paslaugas piliečiams ar apskritai dirba dėl viešojo intereso, kaip antai ES lėšas pagal sutartis valdantys rangovai;

(8) korupcija kelia ypač didelę grėsmę Sąjungos finansiniams interesams ir dažnai gali būti glaudžiai susijusi su sukčiavimo veiksmais. Todėl šioje srityje reikia specialių baudžiamąją atsakomybę nustatančių nuostatų. Reikia užtikrinti, kad šios nusikalstamos veikos būtų įtrauktos į nusikaltimo apibrėžtį, nesvarbu, ar jas padaręs asmuo įvykdė tarnybines pareigas, ar ne. Kovojant su pasyviosios korupcijos ir pasisavinimo nusikaltimais būtina įtraukti valstybės tarnautojo apibrėžtį, kuri apimtų visus atitinkamus pareigūnusnesvarbu, ar jie paskirti, ar išrinkti, ar įdarbinti pagal sutartį, ar jie atlieka oficialias pareigas Sąjungoje, valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse. Privatūs asmenys vis labiau dalyvauja Sąjungos lėšų valdyme. Todėl, siekiant tinkamai saugoti Sąjungos lėšas nuo korupcijos ir pasisavinimo, šioje direktyvoje valstybės tarnautojo apibrėžtis turi apimti ir asmenis, kurie neatlieka oficialių pareigų, tačiau kuriems panašiai paskirta valstybės tarnybos funkcija, ne mažiau susijusi su Sąjungos lėšomis, ir kurie ją atlieka, pvz., atitinkamas lėšas pagal sutartis valdančius rangovus;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Sąjungos finansinius interesus gali pažeisti ir tam tikri valstybės tarnautojų veiksmai, kuriais siekiama pasisavinti lėšas ar turtą nepaisant tikrosios jų paskirties ir taip pakenkti Sąjungos finansiniams interesams. Todėl būtina nustatyti tikslias nusikaltimų apibrėžtis, apimančias šiuos veiksmus;

(9) Sąjungos finansinius interesus gali pažeisti ir tam tikri valstybės tarnautojų veiksmai, kuriais siekiama pasisavinti lėšas ar turtą nepaisant tikrosios jų paskirties ir taip pakenkti Sąjungos finansiniams interesams. Todėl būtina nustatyti tikslias ir nedviprasmiškas nusikaltimų apibrėžtis, apimančias šiuos veiksmus;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a) šioje direktyvoje apibrėžtų fizinių asmenų įvykdytų nusikalstamų veikų atveju būtina nustatyti su visais šias veikas sudarančiais elementais susijusį ketinimą. Fizinių asmenų įvykdytos veikos, kurioms padaryti ketinimo nereikia, nėra įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14a) nors už šioje direktyvoje įvardytas veikas tikslinga nustatyti tam tikras mažiausias bausmes, jokios šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti valstybių narių teismams ir teisėjams atskirais atvejais skirti bausmes savo nuožiūra;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14b) norint užtikrinti Sąjungos teisės aktų darną Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, tikslinga nustatyti atitinkamas mažiausias bausmes už šioje direktyvoje apibrėžtas veikas. Šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė išlaikyti arba nustatyti griežtesnes bausmes už tokias veikas;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) nepažeidžiant kitų įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, reikia priimti tinkamas nuostatas dėl valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo užtikrinant veiksmingą atkirtį direktyvoje apibrėžtoms nusikalstamoms veikoms, kenkiančioms Sąjungos finansiniams interesams, be kita ko, dėl valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija;

(17) nepažeidžiant kitų įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, reikia priimti tinkamas nuostatas dėl valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo užtikrinant veiksmingą atkirtį direktyvoje apibrėžtoms nusikalstamoms veikoms, kenkiančioms Sąjungos finansiniams interesams, be kita ko, dėl valstybių narių, Eurojusto ir Komisijos keitimosi informacija;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šia direktyva nustatomos nusikalstamų veikų apibrėžtys bei sankcijos ir taip nustatomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su ja priemonės.

Šia direktyva nustatomos nusikalstamų veikų apibrėžtys bei sankcijos ir taip nustatomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su ja priemonės, siekiant užtikrinti veiksmingą ir lygiavertę apsaugą valstybėse narėse ir Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose ir padidinti pasitikėjimą Sąjungos institucijomis ir iniciatyvomis.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šioje direktyvoje „Sąjungos finansiniai interesai“ reiškia visas pajamas ir išlaidas, susijusias su:

Šioje direktyvoje „Sąjungos finansiniai interesai“ reiškia visą turtą ir įsipareigojimus, kuriuos valdo Sąjunga ir jos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ar kurie yra valdomi jų vardu, ir visas finansines operacijas, įskaitant skolinimosi ir skolinimo veiklą, taip pat ir ypač visas pajamas ir išlaidas susijusias su:

Pagrindimas

Ši apibrėžtis yra platesnė ir apima turtą ir įsipareigojimus bei skolinimosi ir skolinimo veiklą.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Sutartimis įsteigtų institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų biudžetu arba kitu jų valdomu ir prižiūrimu biudžetu.

b) taikant Sutartis įsteigtų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų biudžetu arba kitu jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu ir prižiūrimu biudžetu.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kaip už nusikalstamą veiką būtų baudžiama tuo atveju, jei su Sąjungos finansiniais interesais susijusioje viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo procedūroje kandidatas ar viešųjų pirkimų konkurso dalyvis arba asmuo, rengiantis ar dalyvaujantis rengiant tokių kandidatų viešojo pirkimo pasiūlymus ar paraiškas dotacijai gauti, perkančiajai organizacijai ar dotaciją skiriančiai institucijai tyčia pateikia arba nuo jos nuslepia informaciją taip, kad apeitų ar iškreiptų taikomus tinkamumo, atmetimo, atrankos ir skyrimo kriterijus.

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kaip už nusikalstamą veiką būtų baudžiama tuo atveju, jei su Sąjungos finansiniais interesais susijusioje viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo procedūroje kandidatas ar viešųjų pirkimų konkurso dalyvis arba asmuo, rengiantis ar dalyvaujantis rengiant tokių kandidatų viešojo pirkimo pasiūlymus ar paraiškas dotacijai gauti, perkančiajai organizacijai ar dotaciją skiriančiai institucijai tyčia pateikia arba nuo jos nuslepia informaciją taip, kad apeitų ar iškreiptų taikomus tinkamumo, atmetimo, atrankos ir skyrimo kriterijus, iškreiptų arba suardytų natūralią konkurenciją tarp konkurso dalyvių.

Pagrindimas

Svarbu aiškiai nurodyti su viešaisiais konkursais susijusią neteisėtą veiklą.

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB33 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą pinigų plovimą, susijusį su turtu, įgytu šioje direktyvoje nurodytomis nusikalstamomis veikomis, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB33 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą pinigų plovimą, susijusį su turtu arba pajamomis, įgytomis šioje direktyvoje nurodytomis nusikalstamomis veikomis, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

__________________

__________________

33 OL L 309, 2005 12 25, p. 15.

33 OL L 309, 2005 12 25, p. 15.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už šiuos tyčinius veiksmus būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką:

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už tyčinę pasyviąją ir aktyviąją korupciją būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

a) valstybės tarnautojo veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ar per tarpininką reikalauja, gauna ar sutinka ateityje gauti bet kokią naudą sau ar trečiajam asmeniui už tai, kad eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas savo funkcijas veiks arba neveiks pakenkdamas arba galbūt pakenkdamas Sąjungos finansiniams interesams (pasyvioji korupcija);

a) Šioje direktyvoje pasyvioji korupcija reiškia valstybės tarnautojo veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ar per tarpininką reikalauja, iš anksto priima ar sutinka ateityje gauti bet kokią naudą sau ar trečiajam asmeniui už tai, kad eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas savo funkcijas veiks, atidės veiksmus arba neveiks pakenkdamas arba galbūt pakenkdamas Sąjungos finansiniams interesams, nesvarbu, ar pažeisdamas savo tarnybines prievoles, ar jų nepažeisdamas.

b) bet kokio asmens veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ar per tarpininką pažada suteikti ar suteikia bet kokią naudą valstybės tarnautojui ar trečiajam asmeniui už tai, kad eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas savo funkcijas šis tarnautojas veiktų arba neveiktų pakenkdamas arba galbūt pakenkdamas Sąjungos finansiniams interesams (aktyvioji korupcija).

b) Šioje direktyvoje aktyvioji korupcija reiškia bet kokio asmens veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ar per tarpininką pažada, pasiūlo suteikti ar suteikia bet kokią naudą valstybės tarnautojui ar trečiajam asmeniui už tai, kad eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas savo funkcijas šis tarnautojas veiktų, atidėtų veiksmus arba neveiktų, arba už tai, kad taip darė praeityje, pakenkdamas arba galbūt pakenkdamas Sąjungos finansiniams interesams.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už tyčinius valstybės tarnautojo veiksmus, kuriais jis skiria ar išmoka lėšas arba pasisavina ar panaudoja turtą ne pagal nustatytą paskirtį ir ketindamas pakenkti Sąjungos finansiniams interesams, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką (pasisavinimą).

4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už tyčinį pasisavinimą būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

 

Šioje direktyvoje pasisavinimas reiškia valstybės tarnautojo veiksmus, kuriais jis skiria ar išmoka lėšas arba pasisavina ar panaudoja turtą ne pagal nustatytą paskirtį ir kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiame straipsnyje „valstybės tarnautojas“:

Šiame straipsnyje „valstybės tarnautojas“:

a) bet kuris teisėkūros, administracinės ar teisminės institucijos tarnautojas, teikiantis viešąsias paslaugas Sąjungos, valstybių narių ar trečiųjų šalių vardu;

a) bet kuris Sąjungos ar nacionalinis pareigūnas, įskaitant bet kurį kitos valstybės narės nacionalinį pareigūną ir bet kurį trečiosios valstybės nacionalinį pareigūną.

 

Sąjungos pareigūnas:

 

i) bet kuris pareigūnas ar kitas pagal sutartį dirbantis darbuotojas, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose arba kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose,

 

ii) bet kuris valstybių narių ar kurios nors viešos ar privačios įstaigos dirbti į Sąjungą instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą komandiruotas asmuo, atliekantis tokias pat funkcijas, kaip Sąjungos pareigūnai ar kiti tarnautojai.

 

Pagal Sutartis įsteigtų įstaigų nariai ir tokių įstaigų, organų ar agentūrų darbuotojai yra laikomi Sąjungos pareigūnais tiek, kiek jiems netaikomi Tarnybos nuostatai.

 

Nacionalinis pareigūnas – tai pareigūnas arba valstybės tarnautojas taip, kaip jie apibrėžiami valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje atitinkamas asmuo vykdo minėtas funkcijas, nacionalinėje teisėje.

 

Vis dėlto procesinių veiksmų, susijusių su valstybės narės pareigūnu arba su trečiosios valstybės pareigūnu, kuriuos yra inicijavusi kita valstybė narė, atveju pastaroji nėra įpareigota taikyti nacionalinio pareigūno apibrėžties, išskyrus atvejus, kai ši apibrėžtis suderinama su jos nacionaline teise;

b) bet kuris kitas asmuo, neužimantis tokių pareigų, tačiau teikiantis viešąsias paslaugas Sąjungos, valstybių narių ar trečiųjų šalių vardu ir dalyvaujantis valdyme ar priimant sprendimus, susijusius su Sąjungos finansiniais interesais.

b) bet kuris kitas asmuo, kuriam pavesta vykdyti ir kuris vykdo valstybės tarnybos funkcijas, susijusias su Sąjungos finansinių interesų valdymu ar su šiais interesais susijusiais sprendimais valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse.

Pagrindimas

Šis pakeitimas pagrįstas dabartine pareigūno apibrėžtimi, įtraukta į galiojančios PIF konvencijos, kurią puikiai žino ir yra pripažinusios valstybės narės, pirmąjį protokolą.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už II antraštinėje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų kurstymą, pagalbą ar bendrininkavimą jas vykdant būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už visų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų kurstymą, pagalbą ar bendrininkavimą jas vykdant būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

Pagrindimas

Techninis pakeitimas.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už kėsinimąsi įvykdyti 3 straipsnyje arba 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už kėsinimąsi įvykdyti visas 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

Pagrindimas

Techninis pakeitimas.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už visas II antraštinėje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, kurias jų naudai padarė bet kuris asmuo, veikęs individualiai arba kaip tokio juridinio asmens struktūrinio padalinio narys ir užimantis to juridinio asmens struktūroje vadovaujamas pareigas, jeigu jis turėjo teisę:

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už visas 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, kurias jų naudai padarė bet kuris asmuo, veikęs individualiai arba kaip tokio juridinio asmens struktūrinio padalinio narys ir užimantis to juridinio asmens struktūroje vadovaujamas pareigas, jeigu jis turėjo teisę:

Pagrindimas

Techninis pakeitimas.

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės taip pat imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn, jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje minimo asmens priežiūros ar kontrolės trūkumo jam pavaldus asmuo galėjo įvykdyti bet kurią iš II antraštinėje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų atitinkamo juridinio asmens naudai.

2. Valstybės narės taip pat imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn, jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje minimo asmens priežiūros ar kontrolės trūkumo jam pavaldus asmuo galėjo įvykdyti bet kurią iš 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atitinkamo juridinio asmens naudai.

Pagrindimas

Techninis pakeitimas.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Juridinių asmenų atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepanaikina fizinių asmenų, kurie yra II antraštinėje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų kaltininkai arba kuriems baudžiamoji atsakomybė kyla pagal 5 straipsnį, baudžiamosios atsakomybės.

3. Juridinių asmenų atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepanaikina fizinių asmenų, kurie yra 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų kaltininkai arba kuriems baudžiamoji atsakomybė kyla pagal 5 straipsnį, baudžiamosios atsakomybės.

Pagrindimas

Techninis pakeitimas.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už II antraštinėje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas fiziniams asmenims būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos, įskaitant baudas ir laisvės atėmimo bausmes, kaip nurodyta 8 straipsnyje.

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas fiziniams asmenims būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos, įskaitant baudas ir laisvės atėmimo bausmes, kaip nurodyta 8 straipsnyje.

Pagrindimas

Techninis pakeitimas.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Smulkių nusikaltimų atvejais, kai padaryta žala ar gauta nauda neviršija 10 000 EUR ir nėra sunkinančių aplinkybių, valstybės narės gali taikyti kitokias, ne baudžiamąsias, sankcijas.

2. Nusikaltimų atvejais, kai padaryta žala ar gauta nauda neviršija 5 000 EUR ir nėra sunkinančių aplinkybių, valstybės narės gali taikyti kitokias, ne baudžiamąsias, sankcijas.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Šio straipsnio 1 dalis neturi poveikio kompetentingų institucijų teisei skirti valstybės tarnautojams drausmines nuobaudas.

3. Šio straipsnio 1 dalis neturi poveikio kompetentingų institucijų teisei skirti valstybės pareigūnams drausmines nuobaudas, kaip nustatyta 4 straipsnio 5 dalyje.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) minimali ne mažiau kaip 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Išbraukta.

Pagrindimas

Nustatant minimalias bausmes neatsižvelgiama į teisinių sistemų įvairovę ir teismo diskrecijos būtinybę. Sprendimas nustatyti jas šioje direktyvoje nesiderina su Parlamento pozicija dėl direktyvos projekto dėl euro ir kitos valiutos apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamojoje teisėje.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) minimali ne mažiau kaip 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Išbraukta.

Pagrindimas

Nustatant minimalias bausmes neatsižvelgiama į teisinių sistemų įvairovę ir teismo diskrecijos būtinybę. Sprendimas nustatyti jas šioje direktyvoje nesiderina su Parlamento pozicija dėl direktyvos projekto dėl euro ir kitos valiutos apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamojoje teisėje.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Ši dalis nedaro poveikio valstybių narių teismų ir teisėjų teisei savo nuožiūra priimti tinkamą ir proporcingą nuosprendį bet kurioje individualioje byloje.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai II antraštinėje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padaromos dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841, už jas būtų skiriama maksimali ne mažiau kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841, už jas būtų skiriama maksimali ne mažiau kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

8a straipsnis

 

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

 

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841, tai būtų laikoma atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Pagrindimas

Geriau šiuos atvejus laikyti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, nei kita nusikalstama veika.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa) laikinas arba nuolatinis teisės dalyvauti Sąjungos konkursų procedūrose atėmimas;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9a straipsnis

 

Ne bis in idem taisyklė

 

Valstybės narės turi taikyti nacionalinėje baudžiamojoje teisėje „ne bis in idem“ taisyklę, pagal kurią asmuo, kurio teismo procesas buvo užbaigtas kurioje nors valstybėje narėje, negali būti persekiojamas kitoje valstybėje narėje dėl tų pačių faktų, jeigu jam buvo paskirta bausmė, ji buvo įvykdyta, yra vykdoma arba nebegali būti vykdoma pagal nuosprendį priėmusios valstybės įstatymus.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų nustatyta jų jurisdikcija tais atvejais, kai II antraštinėje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos:

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų nustatyta jų jurisdikcija tais atvejais, kai 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos:

a) visiškai arba iš dalies įvykdytos jų teritorijoje; arba

a) visiškai arba iš dalies įvykdytos jų teritorijoje;

b) įvykdytos jų piliečių.

b) įvykdytos jų piliečių arba jų teritorijoje gyvenančių asmenų; arba

 

c) pažeidėjui taikomi arba nusikalstamos veikos padarymo metu buvo taikomi Tarnybos nuostatai.

Pagrindimas

1 dalies b punkto pakeitimu siekiama išplėsti direktyvos taikymo sritį. 1 dalies c punkte įvesta nusikaltimą padariusių asmenų trečioji kategorija atspindi OLAF operatyvinę patirtį: į ES finansinių interesų apsaugos jurisdikciją reikėtų įtraukti nuostatas dėl pareigūnų ne ES piliečių ir dirbančių ne ES teritorijoje (delegacijose).

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ši direktyva neturi poveikio dėl II antraštinėje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimui.

Ši direktyva neturi poveikio sumų, neteisėtai sumokėtų įvykdžius 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, susigrąžinimui.

 

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti greitą tokių sumų susigrąžinimą ir jų perdavimą į Sąjungos biudžetą, nepažeidžiant atitinkamų konkretiems Sąjungos sektoriams taikomų taisyklių dėl finansinių taisymų ir neteisėtai išleistų sumų susigrąžinimo. Valstybės narės taip pat vykdo tvarkingą susigrąžintų sumų apskaitą ir informuoja atitinkamas Sąjungos institucijas arba įstaigas apie šias sumas, arba, jei atitinkamos sumos nesusigrąžintos, apie šio nesusigrąžinimo priežastis.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybių narių ir Europos Komisijos (Europos kovos su sukčiavimu tarnybos) bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas

Pagrindimas

Įgyvendinant šią direktyvą, bendradarbiavimas neturėtų būti apribotas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimu, bet turėtų apimti ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja kovodamos su II antraštinėje dalyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Todėl Komisija teikia techninę ir operatyvinę pagalbą, palengvinančią kompetentingų nacionalinių institucijų vykdomų tyrimų koordinavimą.

1. Nepažeisdami tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklių, valstybės narės, Eurojustas ir Komisija, neviršydami atitinkamos kompetencijos, bendradarbiauja kovodami su 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Todėl Komisija ir atitinkamais atvejais Eurojustas teikia techninę ir operatyvinę pagalbą, palengvinančią kompetentingų nacionalinių institucijų vykdomų tyrimų koordinavimą.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Kad būtų lengviau atskleisti faktus ir veiksmingai kovoti su II antraštinėje dalyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis, kompetentingos valstybių narių institucijos ir Komisija gali keistis informacija. Komisija ir kompetentingos valstybių narių institucijos visais atvejais laikosi tyrimo slaptumo ir duomenų apsaugos reikalavimų. Todėl Komisijai informaciją teikianti valstybė narė gali nustatyti specialias šios informacijos naudojimo sąlygas, privalomas Komisijai ar kitai valstybei narei, kuriai ši informacija gali būti perduota.

2. Kad būtų lengviau atskleisti faktus ir veiksmingai kovoti su 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis, kompetentingos valstybių narių institucijos, neviršydamos savo kompetencijos, gali keistis informacija su Komisija ir Eurojustu. Komisija, Eurojustas ir kompetentingos valstybių narių institucijos visais atvejais laikosi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos bei taikytinų ES teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos nuostatų ir atsižvelgia į tyrimo slaptumo reikalavimus. Todėl Komisijai ir Eurojustui informaciją teikianti valstybė narė gali nustatyti specialias šios informacijos naudojimo sąlygas, privalomas Komisijai, Eurojustui ar kitai valstybei narei, kuriai ši informacija gali būti perduota.

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Audito Rūmai, nacionalinės audito institucijos (pvz., atlikdamos operacijų, vykdytų pagal pasidalijamojo valdymo tvarką, auditą) ir auditoriai, atsakingi už Sutartimis įsteigtų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų biudžeto arba institucijų valdomo biudžeto, kurio auditą jos atlieka, auditą, atskleidžia OLAF bet kokias nusikalstamas veikas, apie kurias jos sužino atlikdamos savo darbą.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Sąjungos pareigūnai privalo OLAF pranešti apie nusikalstamas veikas, apie kurias jie sužinojo atlikdami savo funkcijas.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

17a straipsnis

 

Ataskaitos, statistika ir vertinimas

 

1. Komisija iki [24 mėnesiai nuo galutinio šios direktyvos įgyvendinimo termino], taigi kasmet, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiai direktyvai įgyvendinti būtinų priemonių, taip pat įvertinamas šios direktyvos veiksmingumas siekiant jos tikslų.

 

Šios ataskaitos turi remtis informacija, kurią pateikė valstybės narės, vadovaudamosi 2 dalimi.

 

2. Valstybės narės nuolat renka išsamius statistinius duomenis iš atitinkamų institucijų ir juos saugo, kad galėtų vertinti savo sistemų, kurias nustatė siekdamos apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, veiksmingumą. Statistiniai duomenys kasmet siunčiami Komisijai ir juose pateikiama ši informacija:

 

 

a) pradėtų baudžiamųjų bylų skaičius ir kiek iš šių bylų nutraukta, kiek būta išteisinimo atvejų, kiek būta apkaltinamųjų nuosprendžių ir kiek teismo procesų tebevyksta;

 

b) po baudžiamųjų bylų susigrąžintos ir nesusigrąžintos sumos;

 

c) iš kitų valstybių narių gautų pagalbos prašymų skaičius, taip pat kiek iš šių prašymų prijungta prie bylų ir kiek atmesta.

 

3. Komisija iki [60 mėnesių nuo galutinio šios direktyvos įgyvendinimo termino] Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia visapusišką šios direktyvos įvertinimą, pagrįstą įgytą patirtimi ir visų pirma ataskaitomis ir statistiniais duomenimis, pateiktais vadovaujantis 1 ir 2 dalimis. Prireikus Komisija taip pat pateikia pasiūlymą dėl dalinio direktyvos pakeitimo, tinkamai atsižvelgdama į minėto įvertinimo rezultatus.

(1)

OL C 383, 2012 12 12, p. 1.

(2)

OL C 391, 2012 12 18, p. 134.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėjai pritaria Komisijos pasiūlymui dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis. Pranešėjai ypač pritaria nuomonei, kad sukčiavimas ir panašaus pobūdžio Sąjungos finansiniams interesams kenkianti neteisėta veikla − rimta problema, dėl kurios nukenčia Sąjungos biudžetas, taigi ir mokesčių mokėtojai, kurie skubiai ragina Europos Sąjungos institucijas užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų skirtos struktūriniam augimui, fiskaliniam konsolidavimui ir darbo vietų kūrimui.

Turint omenyje Europos Sąjungos biudžetui kenkiantį sukčiavimą, pranešėjus ypač neramina esami valstybių narių teisinių ir sankcijų sistemų skirtumai. Pranešėjai pripažįsta, kad kovos su sukčiavimu srityje egzistuoja gerai struktūrizuotas Bendrijos teisynas (acquis communautaire). Tačiau iki šiol valstybėse narėse jis buvo įgyvendintas tik priimant nepakankamai suderintas ir suvienodintas taisykles bei nuostatas, įskaitant sankcijas. Tokia susiskaidžiusi teisinė sistema skatina potencialius nusikaltėlius keliauti po visą Europos teritoriją ieškant palankiausios teisinės sistemos. Europos Parlamentas mano, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės turi ypatingai reaguoti į sukčiavimą ir kitą Sąjungos finansiniams interesams kenkiančią neteisėtą veiklą taikydamos atgrasančias priemones ir turi suteikti veiksmingą ir lygiavertę apsaugą visose valstybėse narėse.

Todėl Komisijos pasiūlymas dėl teisės akto yra tinkamas, kadangi įrašomos nuostatos, kuriomis siekiama suvienodinti nacionalines teisines sistemas, įskaitant baudžiamosios teisės priemones, siekiant kovoti su sukčiavimu ir kitomis Sąjungos biudžetui kenkiančiomis neteisėtomis veikomis. Tačiau pranešėjai norėtų patobulinti pasiūlymą, užtikrindami, kad būtų priimtos toliau išvardytos nuostatos.

–   Tikslesnė ir išsamesnė Sąjungos biudžetui kenkiančio sukčiavimo apibrėžtis. Šiuo klausimu Europos Parlamentas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo į direktyvą įtraukiamas sukčiavimas PVM.

–   Nuostata, kuria palengvinamas atsakomųjų priemonių, taikomų su prieiga prie viešųjų ES konkursų susijusiai nesąžiningai veiklai, įskaitant įprastos konkurencijos tarp konkurso dalyvių panaikinimą arba iškraipymą.

–   Nuostatos, kuriomis nusikalstama veika, susijusi su ES biudžeto nuostoliais, laikoma nusikalstama, neskirstant nusikaltimų į smulkius ir sunkius atsižvelgiant į sukčiavimo mastą. Tam atsižvelgdami į ES lygmeniu galiojančias nacionalines nuostatas pranešėjai taip pat siūlo sumažinti nusikaltimų ribą nuo 10 000 iki 5 000 EUR, siekiant leisti valstybėms narėms, jei jos to pageidauja, nustatyti kitokias nei baudžiamosios sankcijos už mažesnio masto sukčiavimą. Taip pranešėjai nori pasiųsti stiprų signalą sukčiams, kad viršijus šią ribą, jų veikla visoje Europoje bus laikoma nusikalstama veika.

–   Mažesni įkalinimo bausmės skyrimo kriterijai už Europos Sąjungos biudžetui kenkiantį sukčiavimą ir kitas neteisėtas veikas, siekiant paskatinti nacionalinių įstatymų suderinimą siekiant aiškiai nustatyti tam tikrą bausmių lygį. Pranešėjai savo požiūrį pagrindė galiojančių teisinių nuostatų valstybėse narėse lyginamąją analize. Europos Parlamentas mano, kad svarbu perduoti žinią, kad Europos Sąjungos biudžetui kenkiantis sukčiavimas nebėra toleruojamas.

–     Nuostata, kuria būtų atsižvelgiama į Eurojusto vaidmenį vykstant valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimui siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

Pranešėjai mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos dėl kovos su sukčiavimu kenkiančiu Europos Sąjungos finansiniams interesams yra svarbus žingsnis ES baudžiamosios teisės srityje. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, panaikinus trijų ramsčių struktūrą ir sustiprinus Europos Parlamento kaip visateisio teisės aktų leidėjo Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje vaidmenį ši sritis buvo gerokai sustiprinta.

Apskritai šio pasiūlymo tikslas yra užtikrinti veiksmingą, proporcingą ir atgrasomąją Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Tuo tikslu direktyva siekiama nustatyti būtinas taisykles, įskaitant nusikaltimų apibrėžtis ir mažiausias bei didžiausias sankcijas, kovos su sukčiavimu ir kita Sąjungos finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla.

Pranešėjai pabrėžia, kad šia direktyva siekiama sukurti sistemą, pagal kurią veiktų būsima Europos prokuratūra. Tai reikšmingas postūmis kuriant Europos baudžiamojo teisingumo erdvę.

Pranešėjai mano, kad, siekiant teisinio tikrumo, geriau vengti nusikaltimų skirstymo į „smulkius“ ir (arba) „sunkius“. Todėl pranešėjai pritaria nuomonei, kad visi ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejai turėtų būti vertinami rimtai.

Pranešėjai taip pat pritaria Komisijos nuomonei, kad sukčiavimą reikėtų atskirti nuo korupcijos ir pinigų plovimo. Tačiau, priešingai nei Komisija, pranešėjai mano, kad mažiausios siūlomos sankcijos turėtų atspindėti skirtumus tarp šių nusikaltimų (o ne tik susijusias sumas).

Pranešėjai taip pat mano, kad tais atvejais, kai kyla pavojus Europos Sąjungos finansiniams interesams, tikslinga nustatyti mažiausią baudžiamųjų sankcijų lygį siekiant užtikrinti už ES finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą skiriamų sankcijų nuoseklumą visoje ES. Toks žingsnis turi būti laikomas pinigų plovimu ir sukčiavimu kaltinamus asmenis nuo palankesnio teisinio reglamentavimo paieškų atgrasančia priemone ir tolesnės Europos baudžiamosios teisenos erdvės plėtros priemone. Tačiau tokios sankcijos neturėtų trukdyti atskiriems valstybių narių teismams ir teisėjams naudotis jų išimtinėmis teisėmis.

Pranešėjai nori užtikrinti glaudų valstybių narių ir atitinkamų ES institucijų ir agentūrų bendradarbiavimą tiriant sukčiavimo atvejus ir užtikrinant baudžiamąjį persekiojimą. Visų pirma, šiuo požiūriu svarbu pripažinti didesnį vaidmenį, kurį Eurojustas galėtų atlikti plėtojant ES baudžiamojo teisingumo sritį.

Pranešėjai taip pat supranta, kad kuriant veiksmingas ir nuo ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo atgrasančias priemones būtina išlaikyti aukštus procesinių garantijų baudžiamuosiuose procesuose standartus visoje ES, ypač kalbant apie ne bis in idem principo taikymą.

Šiuo pranešimu pranešėjai reaguoją į piliečiams ir mokesčių mokėtojams susirūpinimą keliančius klausimus ir siekia sukurti tvirtesnį pagrindą veiksmingai ir lygiavertei Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti visoje Europos Sąjungos teritorijoje.


TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Michaeliui Theureriui

Biudžeto kontrolės komiteto

Pirmininkui

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu teisinio pagrindo (COM(2012) 0363 – C7-0192/2012 – 2012/0193(COD))

Gerb. Pirmininke,

Teisės reikalų komitetas, remdamasis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalimi, lapkričio 27 d. posėdyje nusprendė savo iniciatyva kelti klausimą, ar tinkama pakeisti pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012) 0363) teisinį pagrindą, t. y. ar tinkama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 4 dalį, kurią Komisija yra pasiūliusi kaip teisinį pagrindą, pakeisti SESV 83 straipsnio 2 dalimi.

Bendrosios aplinkybės

1. Pasiūlymas

Remiantis siūloma direktyva apibrėžiamos suderintos baudžiamosios teisės nuostatos, įskaitant nusikalstamų veikų apibrėžtis ir minimalias bei maksimalias sankcijas, kovos su sukčiavimu ir Sąjungos finansinių interesų kitokios apsaugos srityje.

Kalbant konkrečiai, remiantis pasiūlymu apibrėžiama, už kokius veiksmus baudžiama kaip už Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą (3 straipsnis) ir už kokius veiksmus baudžiama kaip už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias į sukčiavimą panašias nusikalstamas veikas (4 straipsnis) – tai galėtų būti viešųjų pirkimų ar dotacijų skyrimo procedūrų pažeidimai, pinigų plovimas, aktyvioji ir pasyvioji korupcija bei lėšų pasisavinimas. Šiame kontekste į pasiūlymą įtraukta ir valstybės tarnautojo apibrėžtis (4 straipsnio 5 dalis). Be to, jame nustatyta, kad baudžiama už kurstymą, bendrininkavimą ir kėsinimąsi, susijusį su šiomis nusikalstamomis veikomis (5 straipsnis), ir pagal jį numatyta juridinių asmenų atsakomybė (6 straipsnis). Jame taip pat apibrėžta, už kokias (ypač sunkias) nusikalstamas veikas baudžiama laisvės atėmimu ir nustatoma minimali ir maksimali šios bausmės riba (8 straipsnis). Kalbant konkrečiai, pasiūlyme reikalaujama, kad už šias rimtas nusikalstamas veikas valstybės narės nustatytų minimalią bent 6 mėnesių ir maksimalią bent 5 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat maksimalią bent 10 metų laisvės atėmimo bausmę, kai nusikalstama veika įvykdoma dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje. Jame taip pat apibrėžtos minimalios sankcijos juridiniams asmenims (9 straipsnis). Be to, į jį įtrauktos nuostatos dėl lėšų įšaldymo ir konfiskavimo (10 straipsnis) ir jurisdikcijos (11 straipsnis). Jame taip pat suderinami senaties terminų apribojimų aspektai (12 straipsnis), įskaitant minimalią 5 metų senaties laikotarpių trukmę ir senaties laikotarpių nutraukimo ir pradžios taisykles.

Pagaliau į pasiūlymą įtrauktos nuostatos dėl santykio su kitais taikomais Sąjungos teisės aktais (14 straipsnis) ir dėl valstybių narių ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) bendradarbiavimo (15 straipsnis).

2. Klausimų keliantys teisiniai pagrindai

a) Pasiūlymo teisinis pagrindas

Komisijos pasiūlymas grindžiamas SESV 325 straipsnio 4 dalimi:

„4. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Audito Rūmais, nustato būtinas priemones Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo srityse, kad valstybėse narėse, taip pat Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose sudarytų veiksmingos ir lygiavertės apsaugos galimybes.“

b) Siūlomas teisinio pagrindo pakeitimas

Teisės reikalų komiteto prašoma įvertinti, ar tinkama kaip teisiniu pagrindu 325 straipsnio 4 dalį pakeisti SESV 83 straipsnio 2 dalimi. SESV 83 straipsnio 2 dalis dėstoma taip:

„2. Jei valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodo būtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės, direktyvose galima nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje. Šios direktyvos priimamos pagal tą pačią įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą, kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepažeidžiant 76 straipsnio.“

Analizė

1. Teismo nustatyti principai

Remiantis Teisingumo Teismo praktika susiformavo konkretūs teisinio pagrindo pasirinkimo principai. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad teisinis pagrindas paveikia esminę kompetenciją ir procedūrą, teisingo teisinio pagrindo pasirinkimas yra konstitucinės svarbos klausimas(1). Antra, remiantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kiekviena institucija turi veikti neviršydama pagal Sutartis jai suteiktų įgaliojimų(2). Trečia, remiantis Teisingumo Teismo praktika, „Bendrijos akto teisinis pagrindas turi būti parinktas remiantis objektyviais kriterijais, kuriems būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir kuriems, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys“(3).

2. Komisijos pasirinktas teisinis pagrindas

Komisija savo pasirinktą teisinį pagrindą aiškina taip: „325 straipsnyje nustatoma ES kompetencija imtis Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitų neteisėtų veikų prevencijos ir kovos su jomis priemonių, „kurių paskirtis yra atgrasinti“(4). 325 straipsnio 4 dalyje nurodoma teisėkūros procedūra, pagal kurią priimamos reikiamos veiksmingos ir lygiavertės apsaugos priemonės.“(5) Komisija toliau aiškina, kad „[k]ova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla – labai specifinė politikos sritis“ ir kad „325 straipsnio, taip pat visos šios prioritetinės politikos srities, tikslas yra ginti bendrą interesą – t. y. ir renkamas, ir leidžiamas Sąjungos viešąsias lėšas“.

3. Siūlomos direktyvos tikslas ir turinys

Remiantis siūloma direktyva „nustatomos nusikalstamų veikų apibrėžtys bei sankcijos ir taip nustatomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su ja priemonės“ (1 straipsnis). 2 konstatuojamoje dalyje toliau aiškinama, jog „tam, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, nuo pačių sunkiausių į sukčiavimą panašių nusikalstamų veikų šioje srityje ir toliau turėtų būti saugomasi ne vien administracinės ir civilinės teisės priemonėmis, bet ir valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatomis, kartu siekiant, kad kiekvienoje šių teisės šakų ir visoje teisinėje sistemoje nebūtų nenuoseklumo“.

Pagrindiniai pasiūlymo elementai, skirti šiam tikslui pasiekti, yra nusikalstamų veikų apibrėžtys, minimalių sankcijų nustatymas ir senaties apribojimo aspektų suderinimas. Šios priemonės išsamiai išdėstytos ankstesnio skirsnio „Bendrosios aplinkybės“ 1 dalyje.

Taigi atrodo, kad pagrindiniai siūlomos direktyvos tikslai yra ir baudžiamosios teisės stiprinimas valstybėse narėse siekiant veiksmingiau kovoti su sukčiavimu ir apsaugoti Sąjungos interesus, ir šių nuostatų derinimas kartu su paaiškinimu ir „pagražinimu“.

Todėl klausimas, ar tinkamas nagrinėjamo pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 325 straipsnio 4 dalis, ar SESV 83 straipsnio 2 dalis, iš esmės susiaurėja iki klausimo, kuri iš šių nuostatų esamu atveju yra lex specialis: ar lex specialis, taikytinas kovos su sukčiavimu / ES finansinių interesų apsaugos srityje, būtų SESV 325 straipsnio 4 dalis, ar lex specialis nacionalinės baudžiamosios teisės aktų konkrečių elementų suderinimo tikslu, kai šis suderinimas itin svarbus norint veiksmingai įgyvendinti Sąjungos politiką srityje, kurios atžvilgiu buvo taikomos derinimo priemonės, būtų SESV 83 straipsnio 2 dalis.

Kalbant apie SESV 325 straipsnį, būtina pažymėti, kad juo pakeista ankstesniojo EB steigimo sutarties 280 straipsnio 4 dalis(6), pagal kurią taikytinos priemonės buvo ribojamos, nes „[š]ios priemonės nesiejamos su nacionalinės baudžiamosios teisės taikymu ar nacionaliniu teisingumo vykdymu“. SESV 325 straipsnio 4 dalyje šis atribojimas nebetaikomas. Todėl galėtų būti teigiama, kad dabar šis straipsnis apima kompetenciją imtis priemonių, reikalingų baudžiamosios teisės nuostatoms suderinti. Nėra abejonių, kad šia išvada grindžiama Komisijos argumentacija pasiūlymo aiškinamajame memorandume, nors klausimas nėra išsamiai išnagrinėtas.

Kita vertus, svarbu prisiminti, kad remiantis Lisabonos sutartimi į SESV 83 straipsnio 2 dalį įtrauktas naujas materialinės baudžiamosios teisės nuostatų derinimo teisinis pagrindas siekiant užtikrinti veiksmingą ES politikos, kurios atžvilgiu buvo taikomos derinimo priemonės, įgyvendinimą. Remiantis šia nuostata patvirtinama ankstesnė Teisingumo Teismo jurisdikcija, pagal kurią – nežiūrint į tai, kad, kaip taisyklė, baudžiamoji teisė nepriskiriama Sąjungos kompetencijai – būta išimčių, pvz., kai, siekiant kovoti su rimtomis nusikalstamomis veikomis aplinkos srityje, buvo itin svarbu taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas baudžiamąsias sankcijas veiksmingumui užtikrinti(7). Taigi paskutinis EB steigimo sutarties 280 straipsnio 4 dalies sakinys galėjo būti išbrauktas dėl to, kad buvo parengtas šis naujas teisinis pagrindas. Įdomu pažymėti, kad panašus išbraukimo atvejis užfiksuotas muitinių bendradarbiavimo srityje: į EB steigimo sutarties 135 straipsnį(8) buvo įtrauktas toks pat paskutinis sakinys, kaip ir EB steigimo sutarties 280 straipsnyje, nors į SESV 33 straipsnį(9) – tai minėtojo straipsnio ekvivalentas SESV – jis nebeįtrauktas.

Kai tai susiję su SESV 83 straipsnio 2 dalies užuomazgomis, verta pažymėti, kad Konvento medžiagoje esama įrodymų, jog teisinio pagrindo, pagal kurį būtų leista tvirtinti būtiniausias taisykles, susijusias su materialine baudžiamąja teise, įtraukimas į Sutartį ES finansiniams interesams apsaugoti buvo laikomas tinkamu(10). Tai patvirtina mintį, kad 83 straipsnio 2 dalis, pagal kurį nustatomas naujas teisinis pagrindas, yra lex specialis kompetencijos materialinės baudžiamosios teisės srityje patikėjimo klausimu. Taip pat turėtų būti pažymėta, kad į SESV 83 straipsnio 2 dalį įtraukti specifiniai reikalavimai (būtini „užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą [...]“) ir pagal jį ribojamas taisyklių, kurios gali būti grindžiamos šia nuostata, turinys (būtiniausios taisyklės „dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje“). Be to, remiantis 83 straipsnio 3 dalimi nustatytas specialus automatiško sustabdymo mechanizmas. Būtų neįtikėtina, jei šių apribojimų būtų galima išvengti remiantis kitu materialiniu teisiniu pagrindu. Leidus remtis kitokiais galimais teisiniais materialinės politikos pagrindais taip pat būtų apsunkintas nuoseklus būsimųjų teisės aktų baudžiamosios teisės derinimo srityje vystymas. Toks ketinimas negalėjo būti numatytas pagal Lisabonos sutartį.

Pagaliau verta paminėti, kad į SESV 86 straipsnį įtraukta nuostata dėl Europos prokuratūros sukūrimo „[s]iekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais“(11). Tai rodo, kad ne visos priemonės kovos su sukčiavimu ir kitos poveikį Sąjungos finansiniams interesams darančios veiklos srityse visapusiškai reguliuojamos pagal SESV 325 straipsnį – taigi paliekama erdvės taikyti SESV 83 straipsnio 2 dalį, kuria remiantis reguliuojamas materialinės baudžiamosios teisės nuostatų organizavimas minėtuoju tikslu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant, kad SESV 83 straipsnio 2 dalis apimtų siūlomą direktyvą, turėtų būti nustatyta, jog siūlomos priemonės itin svarbios kovos su sukčiavimu politikai. Komisija pasiūlymo aiškinamajame memorandume šiuo tikslu yra pateikusi stiprių argumentų.

Kalbant apie siūlomų priemonių turinį, pasiūlymai turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į tai, ar pagal juos neviršijamos „būtiniausios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje“. Iš pirmo žvilgsnio – kadangi Komisija daugiausia siūlė suderintas apibrėžtis ir minimalias sankcijas, taip pat kai kurias gretutines priemones – atrodo, kad SESV 83 straipsnio 2 dalis apima pagrindinius pasiūlymo elementus. Vis dėlto į šią problemą turėtų būti atsižvelgta siekiant tęsti diskusijas teisėkūros procedūros metu.

Teisės reikalų komiteto rekomendacija

Teisės reikalų komitetas minėtąjį klausimą apsvarstė 2012 m. lapkričio 27 d. posėdyje. Šiame posėdyje jis atitinkamai vienbalsiai (17 balsų, susilaikiusių nebuvo(12)) nusprendė rekomenduoti, kad tinkamu pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu teisiniu pagrindu būtų laikoma SESV 83 straipsnio 2 dalis.

Pagarbiai

(pasirašyta) Klaus-Heiner Lehne

(1)

Nuomonė 2/00, Kartagenos protokolas, 2001 m. rink., p. I–9713, 5 punktas; byla C-370/91, Komisija prieš Tarybą, 2009 m. rink., p. I-8917, 46–49 punktai; nuomonė 1/08, Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis, 2009 m. rink., p. I-11129, 110 punktas.

(2)

Byla C-403/05, Parlamentas prieš Komisiją, 2007 m. rink., p. I-9045, 49 punktas ir joje cituojamos bylos.

(3)

Žr. naujausią bylą C-411/06, Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, 2009 m. rink., p. I–7585.

(4)

Žr. SESV 325 straipsnio 1 dalies tekstą: „Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms priešinasi taikydamos pagal šį straipsnį nustatytinas priemones, kurių paskirtis yra atgrasinti ir užtikrinti veiksmingą apsaugą valstybėse narėse ir Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose“.

(5)

COM(2012) 0363, aiškinamasis memorandumas, p. 6.

(6)

EB steigimo sutarties 280 straipsnio 4 dalis: „4. Taryba, spręsdama 251 straipsnyje nustatyta tvarka ir pasikonsultavusi su Audito Rūmais, nustato būtinas priemones Bendrijos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo srityse, kad valstybėse narėse sudarytų veiksmingos ir lygiavertės apsaugos galimybes. Šios priemonės nėra susijusios su nacionalinės baudžiamosios teisės taikymu arba nacionaliniu teisingumo vykdymu“ (pabraukta papildomai).

(7)

Byla C-176/03, Komisija prieš Tarybą, 2005 rink., p. I-07879, 48–51 punktai; byla C-440/05, Komisija prieš Tarybą, 2007 m. rink., p. I-09097, 66–69 punktai.

(8)

EB steigimo sutarties 135 straipsnis: Šios Sutarties taikymo srityje Taryba 251 straipsnyje nustatyta tvarka imasi priemonių valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimui muitinių darbo srityje gerinti. Šios priemonės nėra susijusios su nacionalinės baudžiamosios teisės taikymu arba nacionaliniu teisingumo vykdymu“ (pabraukta papildomai).

(9)

SESV 33 straipsnis: „Sutarčių taikymo srityje Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, imasi priemonių valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimui muitinių darbo srityje gerinti“.

(10)

Galutinė X darbo grupės „Laisvė, saugumas ir teisingumas“ ataskaita, CONV 426/02, p. 10: „Todėl darbo grupė mano, kad į naująją Sutartį tinkama įtraukti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima tvirtinti būtiniausias taisykles [...]. [K]ai nusikaltimas nukreiptas prieš bendrą Europos interesą, kuris pats savaime yra bendros Sąjungos politikos dalykas (pvz., euro klastojimas, Sąjungos finansinių interesų apsauga), materialinės baudžiamosios teisės nuostatų derinimas turėtų būti įtrauktas į priemonių rinkinį siekiant įgyvendinti šią politiką, jei nepakanka remtis su baudžiamąja teise nesusijusiomis taisyklėmis“.

(11)

SESV 86 straipsnio 1 dalis: „1. Siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai“.

(12)

Per galutinį balsavimą dalyvavo: Raffaele Baldassarre (pirmininko pavaduotojas), Sebastian Valentin Bodu (pirmininko pavaduotojas), Françoise Castex (pirmininko pavaduotoja), Sergio Gaetano Cofferati, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Klaus-Heiner Lehne (pirmininkas), Eva Lichtenberger, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Angelika Niebler, Evelyn Regner (pirmininko pavaduotoja), Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Axel Voss, Cecilia Wikström.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (*) (6.11.2013)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

(COM(2012) 0363 – C7‑0192/2012 – 2012/0193(COD))

Nuomonės referentas(*): Tadeusz Zwiefka

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis

PAKEITIMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingus Biudžeto kontrolės komitetą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pranešimus įtraukti šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 nurodomoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 83 straipsnio 2 dalį,

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) tam, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, nuo pačių sunkiausių į sukčiavimą panašių nusikalstamų veikų šioje srityje ir toliau turėtų būti saugomasi ne vien administracinės ir civilinės teisės priemonėmis, bet ir valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatomis, kartu siekiant, kad kiekvienoje šių teisės šakų ir visoje teisinėje sistemoje nebūtų nenuoseklumo;

(2) siekiant užtikrinti veiksmingą, proporcingą ir atgrasančią apsaugą nuo sunkiausių su sukčiavimu susijusių veiksmų ir siekiant užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų optimaliai saugomi, priemones, priimtas administracinės ir civilinės teisės pagrindu, turėtų papildyti teisės aktai, priimti valstybių narių baudžiamosios teisės pagrindu, kartu siekiant, kad kiekvienoje šių teisės šakų ir visoje teisinėje sistemoje nebūtų nenuoseklumo;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Sąjungos finansiniams interesams galima pakenkti, jei viešojo pirkimo konkurso dalyvis, siekdamas apeiti ar iškreipti viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo taisykles, perkančiajai organizacijai arba dotaciją skiriančiai institucijai pateikia informaciją, pagrįstą tiesiogiai ar netiesiogiai iš viešojo pirkimo organizatoriaus neteisėtai gauta informacija. Tokie veiksmai labai panašūs į sukčiavimą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad atitinkamas konkurso dalyvis padarė visą sukčiavimo nusikaltimą, nes gali būti, kad jo pasiūlymas visiškai atitinka visus reikalavimus. Konkurso dalyvių veiksmų derinimas pažeidžia Sąjungos konkurencijos taisykles ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus, todėl jam taikytinos Sąjungos lygmens vykdymo užtikrinimo priemonės ir sankcijos, ir tokiems veiksmams ši direktyva neturėtų būti taikoma;

(6) Sąjungos finansiniams interesams galima pakenkti, jei viešojo pirkimo konkurso dalyvis, siekdamas apeiti ar pažeisti viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo taisykles, perkančiajai organizacijai arba dotaciją skiriančiai institucijai pateikia informaciją, pagrįstą tiesiogiai ar netiesiogiai iš viešojo pirkimo organizatoriaus neteisėtai gauta informacija. Tokie veiksmai labai panašūs į sukčiavimą, tačiau jiems nebūtinai turi būti būdingi visi konkurso dalyvio padaryto viso sukčiavimo nusikaltimo požymiai, nes gali būti, kad jo pasiūlymas atitinka visus būtinus kriterijus. Konkurso dalyvių veiksmų derinimas pažeidžia Sąjungos konkurencijos taisykles ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus, todėl jam taikytinos Sąjungos lygmens vykdymo užtikrinimo priemonės ir sankcijos, ir tokiems veiksmams ši direktyva neturėtų būti taikoma;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

korupcija kelia ypač didelę grėsmę Sąjungos finansiniams interesams ir dažnai gali būti glaudžiai susijusi su sukčiavimo veiksmais. Todėl šioje srityje reikia specialių baudžiamąją atsakomybę nustatančių nuostatų. Reikia užtikrinti, kad šios nusikalstamos veikos būtų įtrauktos į nusikaltimo apibrėžtį, nesvarbu ar jas padaręs asmuo įvykdė tarnybines pareigas, ar ne. Kovojant su pasyviąja korupcija ir pasisavinimu reikėtų nuostatos, kuria į valstybės tarnautojo sąvoką įtraukiami visi galimi tarnautojai – paskirti, išrinkti, įdarbinti pagal sutartį ar nuolatiniai valstybės tarnautojai bei visi kiti asmenys, kurie valdžios institucijų ar kitų viešųjų įstaigų įgalioti teikti paslaugas piliečiams ar apskritai dirba dėl viešojo intereso, kaip antai ES lėšas pagal sutartis valdantys rangovai;

korupcija kelia ypač didelę grėsmę Sąjungos finansiniams interesams ir dažnai gali būti glaudžiai susijusi su sukčiavimo veiksmais. Todėl šioje srityje reikia specialių baudžiamąją atsakomybę nustatančių nuostatų. Reikia užtikrinti, kad šios nusikalstamos veikos būtų įtrauktos į nusikaltimo apibrėžtį, nesvarbu ar jas padaręs asmuo įvykdė tarnybines pareigas, ar ne. Kovojant su pasyviosios korupcijos ir pasisavinimo nusikaltimais būtina įtraukti valstybės tarnautojo apibrėžtį, kuri apimtų visus atitinkamus pareigūnusnesvarbu, ar jie paskirti, ar išrinkti, ar įdarbinti pagal sutartį, kurie jie atlieka oficialias pareigas Sąjungoje, valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse. Privatūs asmenys vis labiau dalyvauja Sąjungos lėšų valdyme. Todėl, siekiant tinkamai saugoti Sąjungos lėšas nuo korupcijos ir pasisavinimo, šioje direktyvoje valstybės tarnautojo apibrėžtis turi apimti ir asmenis, kurie neatlieka oficialių pareigų, tačiau kuriems, nežiūrint į tai, panašiai paskirta valstybės tarnybos funkcija, susijusi su Sąjungos lėšomis, ir kurie ją atlieka; pvz., tai ES lėšas pagal sutartis valdantys rangovai;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) Sąjungos finansinius interesus gali pažeisti ir tam tikri valstybės tarnautojų veiksmai, kuriais siekiama pasisavinti lėšas ar turtą nepaisant tikrosios jų paskirties ir taip pakenkti Sąjungos finansiniams interesams. Todėl būtina nustatyti tikslias nusikaltimų apibrėžtis, apimančias šiuos veiksmus;

(9) Sąjungos finansinius interesus gali pažeisti ir tam tikri valstybės tarnautojų veiksmai, kuriais siekiama pasisavinti lėšas ar turtą nepaisant tikrosios jų paskirties ir taip pakenkti Sąjungos finansiniams interesams. Todėl būtina nustatyti tikslias ir nedviprasmiškas nusikaltimų apibrėžtis, kurios apimtų šiuos veiksmus;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) kad Sąjungos finansinių interesų apsauga atgrasomojo poveikio priemonėmis visoje Sąjungoje būtų lygiavertė, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti tam tikras minimalias sankcijų už direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas rūšis ir dydžius. Sankcijų dydis neturėtų būti neproporcingas padarytiems nusikaltimams. Todėl reikėtų nustatyti piniginę ribą, kurios neviršijus baudžiamoji atsakomybė nebūtų taikoma;

(12) kad Sąjungos finansinių interesų apsauga atgrasomojo poveikio priemonėmis visoje Sąjungoje būtų lygiavertė, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti tam tikras sankcijų už direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas rūšis ir dydžius;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) sunkias nusikalstamas veikas padariusiems fiziniams asmenims turėtų būti numatytos minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmės. Šios sunkios nusikalstamos veikos turėtų būti apibrėžtos nustatant tam tikrą minimalią bendrą žalą (išreikštą pinigų suma), kurią dėl nusikalstamos veikos patyrė Sąjungos ar, tam tikrais atvejais, kitas biudžetas. Nustatyti minimalias ir maksimalias laisvės atėmimo bausmes būtina, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų lygiaverčiai ginami visoje Europoje. Minimali šešių mėnesių sankcija leistų Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio 2 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atveju išduoti ir vykdyti Europos arešto orderį, o tai geriausiai užtikrintų veiksmingą teismų ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Sankcijos taip pat turės stiprų atgrasomąjį poveikį potencialiems nusikaltėliams visoje Europoje. Griežtesnės sankcijos turėtų būti numatytos už nusikalstamas veikas, padarytas dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR;

(14) fiziniams asmenims turėtų būti numatytos minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmės. Nustatyti minimalias ir maksimalias laisvės atėmimo bausmes būtina, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų lygiaverčiai ginami visoje Europoje. Minimali šešių mėnesių sankcija leistų Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio 2 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atveju išduoti ir vykdyti Europos arešto orderį, o tai geriausiai užtikrintų veiksmingą teismų ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Sankcijos taip pat turės stiprų atgrasomąjį poveikį potencialiems nusikaltėliams visoje Europoje. Griežtesnės sankcijos turėtų būti numatytos už nusikalstamas veikas, padarytas dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) Sutartimis įsteigtų institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų biudžetu arba kitu jų valdomu ir prižiūrimu biudžetu.

b) pagal Sutartis įsteigtų institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų biudžetu arba kitu jų valdomu ir prižiūrimu biudžetu.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiame straipsnyje valstybės tarnautojas:

Šiame straipsnyje valstybės tarnautojas:

a) bet kuris teisėkūros, administracinės ar teisminės institucijos tarnautojas, teikiantis viešąsias paslaugas Sąjungos, valstybių narių ar trečiųjų šalių vardu;

a) bet kuris Sąjungos ar nacionalinis pareigūnas, įskaitant bet kurį kitos valstybės narės nacionalinį pareigūną ir bet kurį trečiosios valstybės nacionalinį pareigūną;

 

i) Sąjungos pareigūnas:

 

– be kuris asmuo, kuris yra pareigūnas ar kitas pagal sutartį įdarbintas darbuotojas, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose arba kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose,

 

– bet kuris valstybių narių ar kurios nors viešos ar privačios įstaigos dirbti į Europos Sąjungą komandiruotas asmuo, atliekantis tokias pat funkcijas, kaip Sąjungos pareigūnai ar kiti tarnautojai.

 

Įstaigų, sukurtų vadovaujantis Sutartimis, nariai ir tokių įstaigų darbuotojai laikomi Sąjungos pareigūnais, kadangi jiems netaikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai arba kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos;

 

ii) nacionalinio pareigūno sąvoka suprantama remiantis nuoroda į valstybės, kurioje tam tikrą funkciją atlieka atitinkamas asmuo, nacionalinėje teisėje naudojamą pareigūno ar valstybės tarnautojo apibrėžtį.

 

Nežiūrint į tai, procesinių veiksmų, susijusių su valstybės narės pareigūnu arba su trečiosios valstybės pareigūnu, kuriuos yra inicijavusi kita valstybė narė, atveju pastaroji nėra įpareigota taikyti nacionalinio pareigūno apibrėžties, išskyrus atvejus, kai ši apibrėžtis suderinama su jos nacionaline teise;

b) bet kuris kitas asmuo, neužimantis tokių pareigų, tačiau teikiantis viešąsias paslaugas Sąjungos, valstybių narių ar trečiųjų šalių vardu ir dalyvaujantis valdyme ar priimant sprendimus, susijusius su Sąjungos finansiniais interesais.

b) bet kuris kitas asmuo, paskirtas atlikti ir atliekantis valstybės tarnybos funkciją, susijusią su Sąjungos finansinių interesų valdymu ar su sprendimais dėl šių interesų valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse.

Pagrindimas

Šis pakeitimas pagrįstas dabartine pareigūno apibrėžtimi, įtraukta į galiojančios PIF konvencijos, kurią puikiai žino ir yra pripažinusios valstybės narės, pirmąjį protokolą.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybių narių ir Europos Komisijos (Europos kovos su sukčiavimu tarnybos) bendradarbiavimas

Valstybių narių, Europos Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų, ES tarnautojų, auditorių ir Europos Komisijos (Europos kovos su sukčiavimu tarnybos) bendradarbiavimas

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Europos Audito Rūmai, nacionalinės audito institucijos (pvz., atlikdamos operacijų, vykdytų pagal pasidalijamojo valdymo tvarką, auditą) ir auditoriai, atsakingi už Sutartimis įsteigtų institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų biudžeto arba institucijų valdomo biudžeto, kurio auditą jos atlieka, auditą, atskleidžia OLAF bet kokias nusikalstamas veikas, apie kurias jos sužino atlikdamos savo darbą, ir, jei šito nepadaro, joms numatoma baudžiamoji atsakomybė; be to, baudžiamasis persekiojimas už šį atskleidimą joms negresia;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. ES tarnautojai atskleidžia OLAF bet kurias nusikalstamas veikas, apie kurias sužino atlikdami savo darbą ir, jei šito nepadaro, jiems numatyta baudžiamoji atsakomybė; be to, baudžiamasis persekiojimas už šį atskleidimą jiems negresia;

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Baudžiamosios teisės priemonės kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

Nuorodos

COM(2012) 0363 – C7-0192/2012 – 2012/0193(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CONT

11.9.2012

LIBE

11.9.2012

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

11.9.2012

Susijęs (-ę) komitetas (-ai) - paskelbimo plenariniame posėdyje data

13.6.2013

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Tadeusz Zwiefka

18.9.2012

51 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

10.6.2013

Svarstymas komitete

30.5.2013

9.7.2013

 

 

Priėmimo data

5.11.2013

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Raffaele Baldassarre, Luigi Berlinguer, Sebastian Valentin Bodu, Françoise Castex, Christian Engström, Marielle Gallo, Giuseppe Gargani, Sajjad Karim, Klaus-Heiner Lehne, Antonio Masip Hidalgo, Alajos Mészáros, Bernhard Rapkay, Evelyn Regner, Rebecca Taylor, Alexandra Thein, Cecilia Wikström, Zbigniew Ziobro, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Eva Lichtenberger, József Szájer


PROCEDŪRA

Pavadinimas

Baudžiamosios teisės priemonės kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

Nuorodos

COM(2012)0363 – C7-0192/2012 – 2012/0193(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

11.7.2012

 

 

 

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CONT

11.9.2012

LIBE

11.9.2012

 

 

Nuomonę teikiantis (-ys) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

11.9.2012

JURI

11.9.2012

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

ECON

11.9.2012

 

 

 

Susijęs (-ę) komitetas (-ai)

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

13.6.2013

 

 

 

Pranešėjas(-ai)

       Paskyrimo data

Ingeborg Gräßle

9.12.2013

Juan Fernando López Aguilar

9.12.2013

 

 

51 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

10.6.2013

Teisinio pagrindo užginčijimas

       JURI nuomonės pateikimo data

JURI

27.11.2012

 

 

 

Svarstymas komitete

22.1.2014

20.2.2014

20.3.2014

 

Priėmimo data

20.3.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

2

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Marta Andreasen, Inés Ayala Sender, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Zuzana Brzobohatá, Philip Claeys, Carlos Coelho, Ioan Enciu, Frank Engel, Cornelia Ernst, Monika Flašíková Beňová, Kinga Gál, Kinga Göncz, Ingeborg Gräßle, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Lívia Járóka, Timothy Kirkhope, Juan Fernando López Aguilar, Monica Luisa Macovei, Svetoslav Hristov Malinov, Anthea McIntyre, Nuno Melo, Louis Michel, Claude Moraes, Jan Mulder, Monika Panayotova, Antigoni Papadopoulou, Carmen Romero López, Paul Rübig, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Renate Sommer, Rui Tavares, Kyriacos Triantaphyllides, Axel Voss, Renate Weber, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Cornelis de Jong, Mariya Gabriel, Iliana Malinova Iotova, Jean Lambert, Hubert Pirker, Olle Schmidt, Czesław Adam Siekierski, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Jo Leinen, Emilio Menéndez del Valle, Luis Yáñez-Barnuevo García

Pateikimo data

25.3.2014

Teisinė informacija - Privatumo politika