PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d.
14.7.2014 - (COM(2014) 0324 – C8‑0026/2014 – 2014/0170(NLE)) - *
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Werner Langen
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d.
(COM(2014) 0324 – C8‑0026/2014 – 2014/0170(NLE))
(Konsultavimosi procedūra)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014) 0324),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0026/2014),
– atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos konvergencijos ataskaitą (COM(2014) 0326) ir į 2014 m. birželio mėn. Europos Centrinio Banko (ECB) pranešimą apie konvergenciją,
atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl euro zonos plėtros[1],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl konsultacijų su Europos Parlamentu metodo gerinimo euro zonos plėtros procedūros metu[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0001/2014),
A. kadangi pirmą kartą Lietuva bandė įsivesti eurą 2006 m., kadangi 2013 m. vasario 25 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą siekti įsivesti eurą 2015 m. sausio 1 d. ir kadangi 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas didele balsų dauguma priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą;
B. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsnyje ir Protokole (Nr. 13) dėl konvergencijos kriterijų nustatytos teisinės euro įvedimo sąlygos ir kadangi reikia patenkinti šiuos keturis konvergencijos kriterijus: didelį kainų stabilumą, valstybės finansinės padėties tvarumą, Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribų laikymąsi ir valstybės narės pasiektą konvergencijos ir jos dalyvavimo valiutos kurso mechanizme patvarumą, kurį atspindi ilgalaikių palūkanų normos;
C. kadangi 7-osios Parlamento kadencijos Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas 2014 m. balandžio 7 d. posėdyje didele balsų dauguma priėmė pranešimą dėl euro įvedimo Lietuvoje ir taip pritarė euro įvedimui Lietuvoje;
D. kadangi Lietuva, remiantis 2014 m. birželio 4 d. Europos Centrinio Banko paskelbtu pranešimu apie konvergenciją, atitinka visus konvergencijos kriterijus;
E. kadangi euras yra Sąjungos valiuta ir kadangi iš principo visos valstybės narės, atitinkančios konvergencijos kriterijus, privalo įsivesti eurą, ir tik Danijai ir Jungtinei Karalystei taikoma galimybės pasirinkti sąlyga;
1. pritaria Komisijos pasiūlymui;
2. pritaria tam, kad Lietuva 2015 m. sausio 1 d. įsivestų eurą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. palankiai vertina tai, kad pranešime apie konvergenciją nurodoma, kad vidutinė vienų metų laikotarpio, pasibaigusio 2014 m. balandžio mėn., infliacija Lietuvoje siekė 0,6 proc., taigi Lietuva tenkina atitinkamą konvergencijos kriterijų;
5. palankiai vertina tai, kad pranešime apie konvergenciją nurodoma, kad ataskaitiniais 2013 m. biudžeto deficitas sudarė 2,1 proc., o valdžios sektoriaus skola – 39,4 proc. bendrojo vidaus produkto, taigi Lietuva atitinka atitinkamą konvergencijos kriterijų;
6. palankiai vertina tai, kad konvergencijos ataskaitoje nurodoma, kad per dvejų metų vertinimo laikotarpį nebuvo didelių kurso svyravimų, taigi Lietuva atitinka atitinkamą konvergencijos kriterijų;
7. palankiai vertina tai, kad pranešime apie konvergenciją nurodoma, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Lietuvoje buvo 3,6 proc., taigi Lietuva atitinka atitinkamą konvergencijos kriterijų;
8. palankiai vertina tai, kad, remiantis konvergencijos ataskaita, Lietuvos teisės aktai visiškai suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 131 straipsnyje nustatyta atitikties užtikrinimo prievole;
9. atsižvelgdamas į tai, ypač palankiai vertina tai, kad Lietuvos banko įstatymas atitinka centrinio banko nepriklausomumo principą, numatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 131 straipsnyje ir įtrauktą į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 7 straipsnį;
10. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;
11. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui, euro grupei ir valstybių narių vyriausybėms.
AIŠKINAMOJI DALIS
Lietuva norėjo įsivesti eurą jau 2007 m. sausio 1 d. Tačiau šis planas žlugo 2006 m., nes infliacija Lietuvoje buvo per aukšta. Nuo to laiko šalis toliau darė pažangą ir dėjo daug pastangų siekdama įvykdyti euro įvedimo sąlygas. 2013 m. vasario 25 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą siekti įsivesti eurą 2015 m. sausio 1 d.
Teisinės euro įvedimo sąlygos nustatytos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Protokole (Nr. 13) dėl konvergencijos kriterijų.
Lietuva yra viena iš šalių, kurioms taikoma išimtis dėl euro įvedimo. ECB ir Komisija privalo bent kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu Tarybai pateikti pranešimą apie valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pažangą, padarytą vykdant savo įsipareigojimus, susijusius su ekonomine ir pinigų sąjunga. Pranešimas apie konvergenciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsnio 1 dalį paskelbtas 2014 m. birželio mėn. Šiame pranešime apie konvergenciją patvirtinama, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus.
SESV 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba, remdamasi Komisijos bei ECB ataskaitomis ir Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma sprendžia, kuri iš valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pagal 1 dalyje nustatytus kriterijus tenkina reikalingas sąlygas, ir panaikina išimtis atitinkamoms valstybėms narėms.
Prieš Europos Vadovų Tarybai priimant sprendimą dėl euro įvedimo, Europos Parlamentas atlieka teisėkūros pasiūlymo patikrinimą ir pateikia savo poziciją.
Šiais metais dėl 2014 m. gegužės mėn. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą įgyvendinant šį procesą laiko bus tikrai nedaug, nes, viena vertus, susijusiai valstybei narei (Lietuvai) būtina suteikti 6 mėnesius veiksmingai pasiruošti euro įvedimui ir, antra vertus, pirmas naujos kadencijos Europos Parlamento posėdis bus surengtas tik 2014 m. liepos 1 d.
Atsižvelgdamas į šiuos sunkumus, Parlamentas pritars greitai sprendimo priėmimo procedūrai. Dėl šios priežasties ECON komitetas ir pranešėjas darbą pradėjo dar praėjusioje Parlamento kadencijoje, kad 2014 m. liepos mėn. naujos kadencijos Parlamentui galėtų pateikti laikiną politinę, nors teisiškai ir neįpareigojančią rekomendaciją. Prieš priimant neoficialų pranešimą, 2014 m. kovo mėn. vyko klausymai, kuriuose dalyvavo Lietuvos valdžios institucijų atstovai (finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas) ir Komisija.
Todėl vykstant Sutartyje nustatytai konsultacijų procedūrai naujos kadencijos Parlamentas sprendimą turi priimti dar 2014 m. liepos mėn., norint, kad euras Lietuvoje būtų įvestas 2015 m. sausio 1 d. Taigi naujai išrinktas Parlamentas turi pateikti savo poziciją jau anksčiau taikyta skubos tvarka.
Dėl SESV 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų konvergencijos kriterijų įvykdymo pranešėjas pažymi:
1. Nacionalinės teisės aktų atitiktis 130 bei 131 straipsniams ir ECB statutui
Privaloma laikytis atitinkamų SESV nuostatų (123, 124 ir 130 straipsnių) ir ECB statuto (7, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 37 straipsnių) nuostatų.
2014 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė kelių įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos Lietuvos bankas laisvai disponuoja savo turtu ir pakeičiami su Lietuvos banko auditu susiję nacionalinės audito įstaigos įgaliojimai. Pakeitimais numatyta, kad visas Lietuvos centrinio banko balansinėje ataskaitoje nurodytas turtas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklauso Lietuvos bankui ir kad Lietuvos bankas laisvai juo disponuoja. Pagal ligšiolinius teisės aktus turtas priklausė valstybei ir jį patikos teise Lietuvos bankas tik valdė. Įvedant eurą reikės patikrinti minėtais sprendimais sukurtą teisinę padėtį ir nuostatas dėl atitikties 130 ir 131 straipsniams ir ECB statutui.
Lietuvos Respublikos Seimas pavasarį (2014 m. kovo mėn.) pradėjo diskusiją dėl Euro įvedimo įstatymo projekto. Projekte nustatyta pasiruošimo euro įvedimui, perėjimui nuo lito prie euro, nacionalinės valiutos panaikinimo procedūra ir kiti praktiniai euro įvedimo aspektai. 2014 m. balandžio mėn. įstatymas priimtas didele balsų dauguma. Taigi įvykdytos ir šios teisinės sąlygos.
2. Didelis kainų stabilumas
Ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. Lietuvoje dvylikos mėnesių vidutinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) buvo 0,6 proc., t. y. gerokai mažesnė pamatinę vertę – 1,7 proc. Pamatinė vertė apskaičiuota remiantis trijų geriausius rezultatus pasiekusių valstybių narių (šiuo atveju Latvijos, Portugalijos ir Airijos) duomenimis. Apskaičiuojant šį rodiklį neatsižvelgta į Graikijos, Bulgarijos ir Kipro duomenis kaip į išsiskiriančių šalių duomenis. Apdairi biudžeto politika turėtų padėti išlaikyti ilgalaikį kainų stabilumą ilgesnį laikotarpį.
3. Valstybės finansinės padėties tvarumas
Iš 2014 m. (2014 m. birželio mėn.) pranešimo apie konvergenciją matyti, kad 2013 m. ataskaitiniais metais bendras Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas siekė 2,1 proc. BVP (pamatinė vertė – 3,0 proc.), ir, remiantis Komisijos duomenimis, šis rodiklis toliau mažės. Bendrosios skolos ir BVP santykis buvo 39,4 proc., t. y. gerokai mažesnis už 60 proc. pamatinę vertę. Nuo 2013 m. birželio 21 d. Lietuvai netaikoma perviršinio biudžeto deficito procedūra. Visgi 2014 m. birželio mėn. pradžioje Komisija pasiūlė, kad Taryba, reguliariai teikdama konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, liepos mėn. pradžioje rekomenduotų Lietuvai, be kita ko, sustiprinti „2014 m. biudžeto priemones, atsižvelgiant į išlaidų kriterijų viršijantį išlaidų didėjimą ir į atsirandantį 0,3 % BVP atotrūkį nuo Komisijos 2014 m. pavasario prognozėje reikalaujamų struktūrinių pastangų; šis atotrūkis rodo, kad yra didelio nukrypimo nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų rizika; 2015 m. sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų užtikrintas reikalaujamas 0,5 % BVP koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo“.
4. Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribų laikymasis bent pastaruosius dvejus metus
Lietuvos valiuta litas 2004 m. birželio 28 d. prijungta prie valiutų kurso mechanizmo (VKM II). Lito pagrindinis kursas euro atžvilgiu yra 3,45280 ir remiantis valiutų valdybos modeliu nepasinaudota galimais standartinio ±15 proc. nukrypimo galimybėmis, taip pat nenustatyta jokių svyravimų. Lietuvai prisijungus prie VKM II, valdžios institucijos vienašališkai įsipareigojo išlaikyti tuometinį valiutų valdybos modelį ir taikant keitimo kurso mechanizmą. Taigi vadovaujantis valiutų valdybos modeliu didžiausias dėmesys skiriamas užsienio valiutos atsargoms, nes jomis grindžiamas valiutų valdybos patikimumas. Šioje srityje Lietuvoje problemų taip pat nenustatyta. Taigi minėtas kriterijus yra įvykdytas.
5. Konvergencijos patvarumas, kurį atspindi ilgalaikių palūkanų normų dydis
Ilgalaikių palūkanų normų pokyčiai vertinami remiantis vienos lyginamosios vyriausybės obligacijos, kurios likutinis terminas yra maždaug 10 metų, pajamingumu antrinėje rinkoje.
Remiantis paskutiniu pranešimu apie konvergenciją, nominalios ilgalaikių palūkanų normos jau 2012 m. atitiko leistinas ribas, taigi ir atitinkamus konvergencijos kriterijus.
Iš 2014 m. pranešimo apie konvergenciją matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. vidutinės dvylikos mėnesių ilgalaikių palūkanų normos buvo 3,6 proc., t.y. gerokai mažesnės už 6,2 proc. pamatinę vertę, kuri apskaičiuojama remiantis tų pačių šalių kaip ir kainų stabilumo kriterijaus atveju (Latvijos, Portugalijos ir Airijos) rodikliais.
6. Finansinis stabilumas
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2013 m. rugsėjo mėn. pažymėjo, kad Lietuvos finansų sistema yra likvidi ir gerai užtikrinta kapitalu. Skandinavijos bankai toliau dominuoja Lietuvos finansų sektoriuje ir užima apie 90 proc. rinkos. Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje šiuo metu šiek tiek mažėja trečiąjį 2013 m. ketvirtį 38,3 proc. siekęs likvidumo rodiklis, taip pat mažėja neveiksnių paskolų kiekis ir paskolų ir indėlių santykis.
Europos Komisija Lietuvą paragino daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų pakankama paskolų pasiūla mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Lietuva taip pat turėtų toliau remti investicijų ir ekonomikos augimo skatinimą, nes 2012 m. dėl mažo pasiūlos ir paklausos santykio nedaugėjo teikiamų paskolų.
7. Ypatingas iššūkis – energijos sektorius
Lietuvos energetinė priklausomybė yra didelė:
– Lietuva yra viena iš ES šalių, kuriose kyla didžiausia grėsmė energijos tiekimo saugumui;
– kalbant apie naftą ir dujas, pasakytina, kad Lietuva yra visiškai priklausoma nuo vieno išorės tiekėjo – valstybinio Rusijos tiekėjo bendrovės „Gazprom“; trūksta tiekimo sąsajų su kitomis ES šalimis;
– dujų dalis visų pirma labai padidėjo dėl to, kad siekiama kompensuoti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą, kurio reikalavo ES;
– Lietuvos energijos intensyvumo rodiklis, nepaisant pasiektos pažangos, palyginti su kitomis ES šalimis, yra pakankamai didelis;
– energijos kainoms, kalbant apie reprezentatyviųjų vartojimo prekių ir paslaugų krepšelį, tenka didesnė nei vidutinė dalis.
Lietuvos prezidentūra 2014 m. vasario 8 d. pranešė, kad bus vykdomas veiklos atskyrimas Lietuvos dujų sektoriuje (pagal trečiąjį ES energetikos teisės aktų rinkinį). Lietuvos Vyriausybė planuoja, kad bendrovė „Gazprom“ iki lapkričio mėn. pasitrauks iš dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ veiklos. Šiuo metu bendrovei „Gazprom“ priklauso 37 proc. šio operatoriaus akcijų. Be to, bendrovė „E.ON“ parems energijos bendrovės „Lietuvos dujos“ teisminį procesą (bendrovei „E.ON“ priklauso 38,9 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų) dėl bendrovės „Gazprom“ dominavimo rinkoje išlaikymo metodų.
Lietuvos Vyriausybė supranta šalies energetikos problemas ir mėgina jas spręsti remdamasi plataus užmojo Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija. Ši strategija apima laikotarpį iki 2020 m., joje numatytos įvairios priemonės elektros energijos, dujų ir naftos sektoriuose, visų pirma atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra, naujos atominės elektrinės statyba, nauji elektros energijos ir dujų perdavimo tinklai su kaimyninėmis šalimis ir suskystintų dujų terminalo statyba.
8. Viešoji nuomonė ir politinės diskusijos
Daugiau kaip pusė iš 2013 m. gegužės mėn. apklaustų 1029 lietuvių (52 proc.) buvo neigiamos nuomonės dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos, 40 proc. gyventojų tam pritarė, o 8 proc. nuomonės neturėjo. Lieka tikėtis, kad aiškus Lietuvos Vyriausybės tikslas 2015 m. sausio 1 d. įsivesti eurą sulauks daugiau pritarimo. 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą. Projektui pritarė 87 Seimo nariai, 7 balsavo prieš ir 13 susilaikė. Šis rezultatas rodo aiškų Lietuvos partijų pritarimą euro įvedimui.
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS
|
Nariai, balsavę už: 48 |
PPE: Burkhard Balz, Lara Comi, Markus Ferber, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Krišjānis Kariņš, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Fulvio Martusciello, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Marianne Thyssen
S&D: Hugues Bayet, Andrea Cozzolino, Anneliese Dodds, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Ramón Jáuregui Atondo, Olle Ludvigsson, Emmanuel Maurel, Costas Mavrides, Alessia Maria Mosca, Peter Simon, Catherine Stihler, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker
ECR: Notis Marias, Morten Messerschmidt, Stanisław Ożóg, Sampo Terho, Johan Van Overtveldt
ALDE: Sylvie Goulard, Petr Ježek, Ramon Tremosa i Balcells, Cora van Nieuwenhuizen
Verts/ALE: Sven Giegold, Michel Reimon, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun
|
|
|
Nariai, balsavę prieš: 8 |
ECR: Bernd Lucke
GUE/NGL: Fabio De Masi, Marisa Matias, Rina Ronja Kari
EFDD: Patrick O'Flynn, Marco Valli, Steven Woolfe
NI: Sotirios Zarianopoulos
|
|
|
Susilaikę nariai: 1 |
NI: Michał Marusik |
|
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
14.7.2014 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
48 8 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Burkhard Balz, Hugues Bayet, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Neena Gill, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Othmar Karas, Rina Ronja Kari, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Notis Marias, Marisa Matias, Costas Mavrides, Luděk Niedermayer, Patrick O’Flynn, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Molly Scott Cato, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Cora van Nieuwenhuizen, Johan Van Overtveldt, Jakob von Weizsäcker, Steven Woolfe, Sotirios Zarianopoulos |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Lara Comi, Andrea Cozzolino, Ramón Jáuregui Atondo, Krišjānis Kariņš, Thomas Mann, Fulvio Martusciello, Emmanuel Maurel, Morten Messerschmidt, Alessia Maria Mosca, Michel Reimon, Renato Soru, Catherine Stihler |
||||