REKOMENDACIJA dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES)

14.11.2014 - (09412/2014 – C8‑0042/2014 – 2013/0418(NLE)) - ***

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Pilar Ayuso

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES)

(09412/2014 – C8‑0042/2014 – 2013/0418(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09412/2014),

–       atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES),

–       atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8–0042/2014),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą,

–       atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 7 dalį ir 39 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0036/2014),

1.      pritaria prisijungimui prie Konvencijos;

2.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES) yra pagrindinė tarptautinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti nykstančias faunos ir floros rūšis kontroliuojant tarptautinę prekybą tų rūšių egzemplioriais. Konvencija įsigaliojo 1975 m. ir dabar jai priklauso 178 šalys (įskaitant visas ES valstybes nares). Ji taikoma apie 35 000 rūšių, kurios išvardytos trijuose prieduose pagal joms reikalingos apsaugos lygį, ir ja siekiama užtikrinti, kad tarptautinė prekyba tų rūšių egzemplioriais nekeltų pavojaus jų išlikimui. Bet kurios Konvencijoje nurodytos rūšies importui, eksportui, reeksportui ir įvežimui iš jūros turi būti gautas leidimas taikant licencijavimo sistemą.

CITES nuostatos vienodai įgyvendinamos visose valstybėse narėse nuo 1984 m. sausio 1 d. ir yra reglamentuojamos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 bei įvairiais Komisijos reglamentais (Komisijos reglamentu (EB) Nr. 865/2006, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 792/2012 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 578/2013). CITES reglamentuojami klausimai susiję su aplinkos apsauga ir prekyba. Pirmojoje srityje Sąjunga ir valstybės narės dalijasi kompetencija. Antrojoje srityje Sąjungai tenka išimtinė kompetencija.

Pradiniame Konvencijos tekste buvo nurodyta, kad CITES narės bus tik valstybės. Todėl Europos Sąjunga iki šiol CITES turėjo stebėtojos statusą.

CITES konvencijos Gaborono pakeitimu, priimtu specialios Šalių konferencijos 1983 m. balandžio 30 d. Gaborone (Botsvana), Konvencijos XXI straipsnis buvo iš dalies pakeistas taip, kad galimybė prisijungti prie Konvencijos, kuri anksčiau buvo suteikiama tik valstybėms, galėtų būti suteikta ir suverenių valstybių sudarytoms regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios yra kompetentingos vesti derybas, sudaryti ir įgyvendinti tarptautinius susitarimus jų valstybių narių joms perduotais ir šia Konvencija reglamentuojamais klausimais.

CITES Gaborono pakeitimas įsigaliojo 2013 m. lapkričio 29 d., po to, kai jį ratifikavo du trečdaliai iš 80 šalių, kurios pakeitimo priėmimo dieną buvo Konvencijos šalys. Jam įsigaliojus Europos Sąjunga įgijo galimybę tapti CITES šalimi.

Laikantis praktikos, kad CITES šalys moka įnašus tuoj po prisijungimo, manoma, kad ES kasmet turėtų mokėti 2,5 proc. visos CITES patikos fondo sumos (2015 m. maždaug 115 000 EUR). Atitinkamai bus sumažinta valstybių narių įnašų dalis.

Pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo siekiama patvirtinti Europos Sąjungos prisijungimą prie CITES ir paraginti Tarybos pirmininką paskirti asmenį, kuriam būtų suteikti įgaliojimai Europos Sąjungos vardu deponuoti prisijungimo dokumentą, kaip numatyta Konvencijos XXI straipsnio 1 dalyje, ir kompetencijos deklaraciją, kaip numatyta XXI straipsnio 3 dalyje.

Europos Sąjungos prisijungimas prie CITES suteiks galimybę tinkamai atstovauti ES CITES posėdžiuose ir visapusiškai dalyvauti pagal Konvenciją vykdomoje veikloje, laikantis Sutarčių ir nusistovėjusios išorės atstovavimo praktikos. Tai suteiks galimybę Komisijai vesti derybas Europos Sąjungos vardu ir imtis iniciatyvos siekiant subalansuoto kompromiso tarp 28 valstybių narių pozicijų. Tapus CITES šalimi Europos Sąjungai bus suteikti oficialūs įpareigojimai ir ji taps atskaitinga kitoms šalims už Konvencijos įgyvendinimą ir vykdymą.

Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos prisijungimas neturės įtakos valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal CITES konvenciją. Kaip CITES šalis, ES prisiims visas teises ir pareigas, priklausančias ES kompetencijos sričiai. Europos Sąjunga balsuos dėl visų klausimų, kuriems taikoma acquis arba kurie gali turėti poveikio acquis, kaip antai Reglamentas Nr. 338/97[1] arba kiti atitinkami ES norminiai aktai, o atskiros valstybės narės ir toliau balsuos dėl kitų klausimų. ES vidaus sprendimų priėmimo procesas taip pat nenutrūks dėl to, kad ES prisijungs prie CITES. Visų pirma, tai neturės jokios įtakos tam, kaip Sąjunga ir jos valstybės narės derins CITES šalių konferencijai skirtas bendras pozicijas savo atitinkamose kompetencijos srityse, kaip nustatyta Sutartyse.

Pranešėja pirmiausia mano, kad Europos Sąjungos prisijungimas prie CITES suteiks Europos Sąjungos teisiniam statusui CITES daugiau skaidrumo Konvencijos trečiųjų šalių atžvilgiu. Dabartinis stebėtojos statusas Šalių konferencijos ir daugelio svarbių jos komitetų ir darbo grupių posėdžiuose yra iš tiesų netinkamas šiomis aplinkybėmis.

Be to, pranešėja mano, kad Europos Sąjungos prisijungimas prie CITES yra logiškas ir būtinas žingsnis siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga būtų visiškai pajėgi siekti savo aplinkos politikos tikslų. Prisijungimas suteiktų Komisijai galimybę Europos Sąjungos vardu išreikšti nuoseklią ES poziciją CITES klausimais ir atlikti svarbų vaidmenį derybose vykstant Šalių konferencijoms.

Pranešėja taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES prisijungimas prie CITES faktiškai atspindės dabar taikomą praktiką ir ją supaprastins. Iš tikrųjų, vykstant Šalių konferencijoms valstybės narės šiuo metu balsuoja individualiai, tačiau visada laikosi Tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinama ES pozicija Šalių konferencijose. Kai ES taps Konvencijos šalimi, jai bus suteikta teisė balsuoti Šalių konferencijose (jos balsas bus skaičiuojamas kaip 28 balsai), remiantis pozicija, dėl kurios, kaip ir dabar, bus iš anksto susitariama su valstybėmis narėmis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, pranešėja rekomenduoja Europos Parlamentui pritarti Europos Sąjungos prisijungimui prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos.

• [1]  1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą, OL L 61, 1997 3 3.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Giovanni La Viai

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto

Pirmininkui

BRIUSELIS

Tema:              Nuomonė dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) teisinio pagrindo (COM(2013) 0867 – C8-0042/2014 – 2013/0418(NLE))

Gerb. Pirmininke,

2014 m. rugsėjo 18 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalį, kad šis apsvarstytų minėto Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo tinkamumą.

I. Bendra informacija

Pradžioje Komisijos siūlytas teisinis pagrindas buvo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnis – Sąjungos aplinkos politikos teisinis pagrindas ir SESV 207 straipsnis dėl bendros prekybos politikos kartu su SESV 218 straipsnio 6 dalies a punktu – procedūriniu teisiniu pagrindu dėl tarptautinių susitarimų sudarymo, kuriuo remiantis reikalingas Europos Parlamento pritarimas.

Tarybos Parlamentui pateiktame prašyme pritarti nuoroda į 207 straipsnį ir du pasiūlymo priedo sakiniai dėl vidaus rinkos ir ES išimtinės kompetencijos muitų sąjungos ir bendros prekybos politikos srityse buvo išbraukti.

Tebevykstančios teisėkūros procedūros, kurios tikslas – išdėstyti nauja redakcija reglamentą, kuriuo Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES) įgyvendinama valstybėse narėse[1], siekiant jį atnaujinti, kad į jį būtų įtrauktos nuostatos dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, teisinis pagrindas yra vien SESV 192 straipsnis.

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo susijęs su ES prisijungimu prie CITES, todėl kyla klausimas, ar SESV 207 straipsnis turėtų būti įtrauktas į teisinį pagrindą.

II. Svarbūs Sutarties straipsniai

Kaip pradinio Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas nurodomas šis SESV straipsnis (paryškinta papildomai):

192 straipsnis

(EB sutarties ex 175 straipsnis)

1. Europos Parlamentas ir Taryba įprasta teisėkūros procedūra, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, sprendžia, kokių veiksmų Sąjungai reikia imtis, kad būtų pasiekti 191 straipsnyje nurodyti tikslai.

[...]

207 straipsnis

(EB sutarties ex 133 straipsnis)

1. Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų normas, sudarant susitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis bei intelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, tiesioginėmis užsienio investicijomis, liberalizavimo priemonių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, apibrėžiančias bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistemą.

[...]

218 straipsnis

(EB sutarties ex 300 straipsnis)

[...]

6. Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

Išskyrus tuos atvejus, kai susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo:

a) gavusi Europos Parlamento pritarimą šiais atvejais:

i) asociacijos sutartims;

ii) susitarimui dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;

iii) susitarimams, nustatantiems konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras;

iv) susitarimams, turintiems svarbių padarinių Sąjungos biudžetui;

v) susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra arba speciali teisėkūros procedūra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo.

Skubiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti dėl pritarimo termino;

[...]

SESV 191 straipsnis (pabraukta papildomai):

191 straipsnis

(EB sutarties ex 174 straipsnis)

1. Sąjungos aplinkos politika padeda siekti šių tikslų:

– išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

– saugoti žmonių sveikatą;

– apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius;

– remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.

[...]

4. Atitinkamose savo kompetencijos srityse Sąjunga ir valstybės narės bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Sąjungos bendradarbiavimo priemonės gali būti Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimų dalyku.

Pirmesnė pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijose ir sudaryti tarptautinius susitarimus.

III. Teismo praktika teisinio pagrindo klausimu

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“[2]. Todėl pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą aptariamas teisės aktas gali būti panaikintas.

Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar pasiūlymu:

1. siekiama dvejopo tikslo, ar jį sudaro dvejopas komponentas, iš kurių vieną galima laikyti pagrindiniu arba vyraujančiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, ar

2. tuo pat metu siekiama kelių tikslų, ar jį sudaro keli nedalomai susiję komponentai, iš kurių nė vienas, palyginti su kitu, nėra antrinis ir netiesioginis.

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pirmuoju atveju teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu, t. y. tuo, kuris būtinas pagrindiniam arba vyraujančiam tikslui ar komponentui pagrįsti, o antruoju atveju aktas turės būti grindžiamas keliais atitinkamais teisiniais pagrindais.[3]

Teisės tarnyba nurodo Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Tarybą, (C-94/03, [2006], Rink., p. I-0001), kuriame iškeltas tas pats klausimas kaip Tarybos sprendime. Teisingumo Teismas priėjo tokią išvadą:

51. Atsižvelgiant į visus pirmiau pateiktus argumentus ir, be to, kaip tai aiškiai išplaukia iš konvencijos preambulės aštuntos konstatuojamosios dalies, kurioje teigiama, kad konvencijos šalių prekybos politika ir aplinkosaugos politika turėtų būti suderintos atsižvelgiant į subalansuotos plėtros siekį, darytina išvada, kad ir siekiamų tikslų, ir turinio atžvilgiu ji turi dvi neatsiejamas sudedamąsias dalis, iš kurių nė viena negali būti laikoma papildoma arba netiesiogine, palyginti su kita: viena susijusi su bendra prekybos politika, o kita – su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Todėl pagal šio sprendimo 36 punkte nurodytą teismo praktiką šią konvenciją Bendrijos vardu patvirtinantis sprendimas turėjo būti pagrįstas dviem atitinkamais teisiniais pagrindais – EB 133 straipsniu ir EB 175 straipsnio 1 dalimi kartu su šiuo atveju svarbiomis EB 300 straipsnio nuostatomis.

55. Galiausiai reikia pažymėti, kad, pagrįsdama konvenciją patvirtinantį sprendimą dvigubu teisiniu pagrindu, t. y. EB 133 ir 175 straipsniais, Bendrija kitoms konvencijos šalims taip pat parodo, kokia yra su šia konvencija, kuri, kaip buvo nurodyta pirmiau, priklauso bendrosios prekybos politikos ir Bendrijos aplinkos politikos sritims, susijusios Bendrijos kompetencijos apimtis ir kaip tą kompetenciją pasidalina Bendrija ir jos valstybės narės, turint omenyje tai, kad į tokį pasidalinimą taip pat turi būti atsižvelgta susitarimo įgyvendinimo Bendrijos lygmeniu stadijoje.

56. Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes jis pagrįstas tik EB 175 straipsnio 1 dalimi kartu su EB 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmu sakiniu ir 3 dalies pirmąja pastraipa.

IV. Pasiūlymo tikslas ir turinys

Pasiūlymo tikslas, remiantis jo 4 konstatuojamąja dalimi, yra sudaryti sąlygas ES prisijungti prie CITES, kad ES galėtų visapusiškai dalyvauti pagal CITES vykdomoje veikloje, ir teisiškai įpareigoti ES ir visas jos valstybes nares įgyvendinti Konvenciją ir užtikrinti jos laikymąsi. Taip bus sukurti oficialūs ES įpareigojimai ir ji taps šalimi, atskaitinga kitoms šalims už konvencijos įgyvendinimą;

Be to, 3 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad CITES apimami klausimai susiję su aplinkos apsauga ir prekyba, o tai sritys, kuriose ES yra kompetentinga už derybas dėl tarptautinių susitarimų, jų sudarymą ir įgyvendinimą.

Pasiūlymo priede pateikiama taip suformuluota ES deklaracija (akcentai pridėti):

EUROPOS SĄJUNGOS DEKLARACIJA PAGAL NYKSTANČIŲ LAUKINĖS FAUNOS IR FLOROS RŪŠIŲ TARPTAUTINĖS PREKYBOS KONVENCIJOS XXI STRAIPSNĮ (3 DALĮ)

„Europos Sąjunga pareiškia, kad pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač pagal jos 191 straipsnį, ji yra kompetentinga sudaryti tarptautinius susitarimus ir įgyvendinti juose numatytus įsipareigojimus, kurie padeda siekti šių tikslų:

– apsaugoti žmonių sveikatą, apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius,

– saugoti žmonių sveikatą;

– apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius;

– remti tarptautines priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms, įskaitant klimato kaitos, spręsti.

Be to, Europos Sąjunga savo lygmeniu priima priemones siekdama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą.

Europos Sąjunga turi išimtinę kompetenciją taikyti priemones, susijusias su jos valstybių narių muitų sąjunga ir su jos bendra prekybos politika.

Europos Sąjunga pareiškia, kad ji jau yra priėmusi teisines priemones, privalomas jos valstybėms narėms, apimančias šia Konvencija reglamentuojamus klausimus, įskaitant 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą ir jį įgyvendinantį 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 865/2006, tačiau jais neapsiribojant.

Be to, Europos Sąjunga pareiškia, kad ji yra atsakinga už įsipareigojimų, susijusių su Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, kuriems taikomi galiojantys Sąjungos teisės aktai, įgyvendinimą.

Naudojimasis Sąjungos kompetencija dėl jos pobūdžio gali būti nuolat keičiamas.“

Dvi pirmiau pateiktos pabrauktos pastraipos Tarybos tekste, kuris buvo atsiųstas Parlamentui pritarti, buvo išbrauktos.

CITES preambulėje pateikiama tokia ketvirta nurodomoji dalis:

be to, PRIPAŽINDAMOS, kad norint apsaugoti tam tikras laukinės faunos ir floros rūšis nuo per didelio naudojimo tarptautinėje prekyboje, labai svarbu bendradarbiauti tarptautiniu mastu;

V. Tinkamo teisinio pagrindo nustatymas

Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo tikslas yra teisiškai įpareigoti ES ir visas jos valstybes nares įgyvendinti CITES ir užtikrinti jos laikymąsi, taigi pačios konvencijos tikslas yra labai svarbus siekiant nustatyti, ar pasiūlymu vienu metu siekiama dviejų – aplinkos apsaugos ir prekybos – tikslų, ar vienas iš jų yra tik šalutinis.

Pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad reglamentas, kuriuo CITES įgyvendinama valstybėse narėse, grindžiama tik su aplinkos politika susijusiu teisiniu pagrindu. Iš to galima daryti išvadą, kad aplinkos apsaugos tikslas neturėtų būti laikomas šalutiniu, palyginti su jokiu kitu galimu tikslu, o bent jau vienu iš pagrindinių tikslų.

Taigi kyla klausimas, ar prekybos tikslas turėtų būti laikomas šalutiniu šalia pagrindinio aplinkos apsaugos tikslo. Iš CITES preambulės ketvirtos nurodomosios dalies aišku, kad jos tikslas yra numatyti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant apsaugoti rūšis nuo pereikvojimo, kurį gali lemti tarptautinė prekyba. Remiantis SESV 207 straipsniu, bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais, kurie pagal SESV 191 straipsnį, į kurį pateikiama nuoroda jos 192 straipsnyje, apima tarptautinio lygio priemonių, skirtų regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, rėmimą. Taigi pasiūlymo prekybos aspekto negalima laikyti tik šalutiniu šalia pagrindinio aplinkos apsaugos aspekto, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES turi išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje.

Todėl pasiūlymu vienu metu siekiama dviejų – aplinkos apsaugos ir sąžiningos tarptautinės prekybos – tikslų. Šie du komponentai yra nedalomai susiję ir nė vienas iš jų, palyginti su kitu, nėra antrinis ir netiesioginis. Dėl šių priežasčių į pasiūlymo teisinį pagrindą turi būti įtrauktas SESV 207 straipsnis – pasiūlymas negali būti grindžiamas vien SESV 192 straipsniu.

VI. Išvada ir rekomendacija

Atsižvelgiant į prieš tai pateiktą analizę, tinkamas pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 192, 207 ir 218 straipsniai.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2014 m. spalio 13 d. posėdyje. Šiame posėdyje jis atitinkamai nusprendė, 15 narių balsavus už, 6 – prieš, niekam nesusilaikius[4], rekomenduoti, kad pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) teisinis pagrindas turėtų būti SESV 192 ir 207 straipsniai bei 218 straipsnio 6 dalies a punktas.

Pagarbiai,

(pasirašyta) Pavel Svoboda

• [1]  Žr. 2014 m. balandžio 16 d. Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (nauja redakcija) (P7_TA(2014)0397).
• [2]  Sprendimo Komisija prieš Tarybą (Bendrieji lengvatiniai tarifai) (C-45/86, [1987], Rink. p. 1439, 5 punktas; Sprendimas Komisija prieš Tarybą (C-440/05, [2007], Rink. p. I-9097; Sprendimas Komisija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą (C-411/06, [2009], Rink. p. I-7585).
• [3]  Žr. pirmiau nurodytą bylą C-411/06, 46–47 dalis.
• [4]  Per galutinį balsavimą dalyvavo: Jean-Marie Cavada (einantis pirmininko pareigas, pirmininko pavaduotojas), Max Andersson, Marie-Christine Boutonnet, Daniel Buda, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux (pirmininko pavaduotojas), Andrzej Duda, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Rosa Estaràs Ferragut, Jytte Guteland, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Jiří Maštálka, Angelika Niebler, Julia Reda, Evelyn Regner, Virginie Rozière, Viktor Uspaskich, Tadeusz Zwiefka.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.11.2014
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	61 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Simona Bonafè, Lynn Boylan, Nessa Childers, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Ashley Fox, Elisabetta Gardini, Enrico Gasbarra, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Josu Juaristi Abaunz, Karin Kadenbach, Syed Kamall, Kateřina Konečná, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Teresa Rodriguez-Rubio, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Nils Torvalds, Glenis Willmott, Jadwiga Wiśniewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Renata Briano, Soledad Cabezón Ruiz, Ulrike Müller, József Nagy, Aldo Patriciello, Alojz Peterle, Christel Schaldemose, Bart Staes