PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 11 punktą (Potvyniai Serbijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje)
15.12.2014 - (COM(2014)0648 – C8‑0223/2014 – 2014/2161(BUD))
Biudžeto komitetas
Pranešėjas: José Manuel Fernandes
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 11 punktą (Potvyniai Serbijoje, Kroatijoje ir Bulgarijoje)
(COM(2014)0648 – C8‑0223/2014 – 2014/2161(BUD))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0648 – C8‑0223/2014),
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą[1],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[2], ypač į jo 10 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[3], ypač į jo 11 punktą,
– atsižvelgdamas į bendras išvadas, dėl kurių 2014 m. gruodžio 8 d. sutarė Parlamentas ir Taryba;
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0075/2014),
1. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
2. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS: EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą[1], ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[2], ypač jo 11 punktą,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) Europos Sąjunga įsteigė Europos Sąjungos solidarumo fondą (toliau – fondas), parodydama solidarumą su stichinių nelaimių ištiktų regionų gyventojais;
(2) Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013[3] 10 straipsnyje numatyta galimybė mobilizuoti Fondo lėšas, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos (2011 m. kainomis);
(3) Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 numatytos sąlygos, kuriomis galima mobilizuoti Fondo lėšas;
(4) Serbija pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas dėl potvynių;
(5) Kroatija pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas dėl potvynių;
(6) Bulgarija pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas dėl potvynių,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 79.726.440 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą.
Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrajame biudžete Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšos mobilizuojamos siekiant skirti 79.726.440 EUR mokėjimų asignavimų sumą.
2 straipsnis
Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta ...,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
AIŠKINAMOJI DALIS
Komisija, remdamasi 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 11 punktu, siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas dėl 2014 m. gegužės mėn. potvynių Serbijoje ir Kroatijoje ir 2014 m. birželio mėn. potvynių Bulgarijoje.
2014 m. gegužės mėn. nuo prastų oro sąlygų nukentėjo didžioji Serbijos Respublikos ir kiek mažesnė Kroatijos dalis: tai sukėlė didžiausius žmonių atmenamus potvynius, dėl kurių suardyta didžioji viešosios ir privačiosios infrastruktūros dalis, taip pat padaryta žala šimtams tūkstančių namų ūkių. Po mėnesio intensyvūs ir gausūs krituliai, kurie beveik keturis kartus viršijo mėnesio normą, iškrito kai kuriose Bulgarijos Respublikos dalyse ir sukėlė didelius potvynius bei sutrikdė gyvenimą.
Komisija pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą, iš dalies pakeistą 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2014, (toliau – Reglamentas) ypač pagal jo 2, 3 ir 4 straipsnius, išsamiai išnagrinėjo visas tris paraiškas.
Potvynis yra gamtinės kilmės, todėl atitinka ES solidarumo fondo taikymo sritį.
Serbija. 2014 m. gegužės mėn. nuo prastų oro sąlygų nukentėjo didžioji Serbijos dalis: tai sukėlė didžiausius žmonių atmenamus potvynius, dėl kurių suardyta didžioji viešosios ir privačiosios infrastruktūros dalis, taip pat padaryta žala šimtams tūkstančių namų ūkių. Labiausiai nukentėjo energetikos, kasybos ir žemės ūkio ekonomikos sektoriai, tačiau taip pat daug žalos padaryta transporto infrastruktūrai (keliams, tiltams ir geležinkeliams) ir daugybei nuo potvynių saugančių ir pakrančių apsaugos įrenginių.
Serbijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad bendra tiesioginė šios nelaimės padaryta žala siekia 1,1 mlrd. EUR. Žala apskaičiuota remiantis iškart po nelaimės atlikto atstatymo poreikių vertinimo (jį atliekant dalyvavo ES ir tarptautinės organizacijos) rezultatais. Ši suma atitinka 3,8 % Serbijos BNP ir viršija 174,7 mln. EUR ribą, 2014 m. taikomą Serbijai (t. y. 0,6 % BNP, remiantis 2012 m. duomenimis), kad būtų mobilizuotos Solidarumo fondo lėšos. Kadangi apskaičiuota bendra tiesioginė žala viršija šią ribą, pagal Reglamento 2 straipsnio 2 dalį nelaimė laikoma didele stichine nelaime. Kaip apibrėžta Reglamento 3 straipsnyje, finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausioms gelbėjimo ir atstatymo operacijoms.
Kroatija. Rytinė Kroatijos dalis smarkiai nukentėjo nuo tų pačių oro sąlygų kaip ir Serbija, tik nuostolių mastas mažesnis. Potvynis padarė didelę žalą gyvenamiesiems, komerciniams, komunaliniams pastatams ir infrastruktūros įrenginiams, taip pat žemės ūkio kultūriniams augalams ir gyvuliams. Reikėjo evakuoti daugiau kaip 26 000 žmonių. Sugadinti energijos tiekimo tinklai, buvo smarkiai apgadinti ir (arba) nuo nuošliaužų arba išplauto purvo nukentėjo keliai ir tiltai. Buvo užtvindyta apie 2 700 gyvenamųjų ir daugiau kaip 4 000 ūkinių pastatų, daugelio jų struktūra buvo sugadinta.
Bendrą tiesioginę stichinės nelaimės žalą Kroatijos valdžios institucijos įvertino 297,6 mln. EUR. Ši suma atitinka 0,7 % Kroatijos BNP ir viršija 254,2 mln. EUR ribą, 2014 m. taikomą Kroatijai (t. y. 0,6 % BNP, remiantis 2012 m. duomenimis), kad būtų mobilizuotos Solidarumo fondo lėšos. Kadangi apskaičiuota bendra tiesioginė žala viršija šią ribą, ši nelaimė laikoma didele stichine nelaime.
Kalbant apie Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos bei valdymo, susijusių su nelaimės pobūdžiu, įgyvendinimą, Kroatija šiuo metu įgyvendina 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (vadinamoji Potvynių direktyva). Atliktas preliminarus potvynio rizikos vertinimas. Parengti dviejų bandomųjų zonų potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, o kitų zonų žemėlapiai rengiami. Potvynių rizikos valdymo planai rengiami, tačiau dar neužbaigti.
Bulgarija. Po mėnesio kai kurie Bulgarijos regionai nukentėjo nuo intensyvių ir gausių kritulių, kurie beveik keturis kartus viršijo mėnesio normą ir sukėlė didelius potvynius. Padaryta žala viešajai infrastruktūrai ir įrenginiams energetikos, vandens ir vandens išteklių, telekomunikacijų, transporto, sveikatos, švietimo, skubios pagalbos paslaugų srityse, kultūros paveldui ir saugomoms gamtos teritorijoms. Dėl didelio kiekio išplautos dirvos ir atliekų, užlietų kanalizacijos sistemų ir išsiliejusių nuotekų nukentėjusiuose regionuose pablogėjo gyvenimo sąlygos.
Stichinės nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą Bulgarijos valdžios institucijos įvertino 311,3 mln. EUR. Ši suma atitinka 0,8 % Bulgarijos BNP ir viršija 232,5 mln. EUR ribą, 2014 m. taikomą Bulgarijai (t. y. 0,6 % BNP, remiantis 2012 m. duomenimis), kad būtų mobilizuotos Solidarumo fondo lėšos. Kadangi apskaičiuota bendra tiesioginė žala viršija šią ribą, ši nelaimė laikoma didele stichine nelaime.
Kalbant apie Sąjungos teisės aktų dėl nelaimės rizikos prevencijos ir valdymo, susijusių su nelaimės pobūdžiu, įgyvendinimą, Bulgarija 2010 m. į nacionalinę teisę perkėlė 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (vadinamoji Potvynių direktyva) ir pagal Aplinkos ir vandens ministerijos parengtą potvynių rizikos ir grėsmės įvertinimo metodiką atliko preliminarų kiekvieno upės baseino rajono potvynių rizikos įvertinimą.
Bulgarijos valdžios institucijos nurodė, kad sveikatos sektoriaus nuostolius, siekiančius apie 2,3 mln. EUR, padengs draudimas. Ši suma išskaičiuota iš reikalavimus atitinkančių išlaidų.
Išnagrinėjusi paraiškas[1] ir atsižvelgdama į didžiausią galimą iš Fondo skirti dotaciją, taip pat į asignavimų perskirstymo apimtį, Komisija siūlo iš Europos Sąjungos solidarumo fondo iš viso mobilizuoti 79 726 440 EUR sumą.
Pagalbos iš Solidarumo fondo apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. Solidarumo fondo metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Tarybos bei Europos Parlamento.
Siūloma taikyti tokias pačias procentines normas ir skirti toliau nurodyto dydžio pagalbą:
|
Nelaimė |
Tiesioginiai nuostoliai (mln. EUR) |
Didelės nelaimės riba (mln. EUR) |
Bendra reikalavimus atitinkančių operacijų išlaidų suma (mln. EUR) |
2,5 % tiesioginės žalos, neviršijančios ribos (EUR) |
6 % tiesioginių nuostolių, viršijančių ribą (EUR) |
Taikyta viršutinė riba |
Bendra siūlomos pagalbos suma (EUR) |
|
|
Serbija |
1 105,622 |
174,649 |
381,967 |
4 366 225 |
55 858 380 |
ne |
60 224 605 |
|
|
Kroatija |
297,629 |
254,229 |
108,799 |
6 355 725 |
2 604 000 |
ne |
8 959 725 |
|
|
Bulgarija |
311,328 |
232,502 |
285,440 |
5 812 550 |
4 729 560 |
ne |
10 542 110 |
|
|
IŠ VISO |
|
79 726 440 |
||||||
Tai antras pasiūlymas dėl sprendimo mobilizuoti lėšas 2014 m. ir bendra pirmiau siūlomos pagalbos suma atitinka Reglamento dėl daugiametės finansinės programos (DFP) nuostatas, pagal kurias numatyta bendra 530,6 mln. EUR suma (500 mln. EUR 2011 m. kainomis).
Apibendrinant, kiekvienu iš šių atvejų siūloma iš Solidarumo fondo mobilizuoti lėšų ir į 2014 m. biudžeto 13 06 01 straipsnį Kroatijai ir Bulgarijai įrašyti iš viso 19 501 835 EUR asignavimų, o Serbijai atitinkamai 60 224 605 EUR asignavimų į biudžeto 13 06 02 straipsnį (skirtą narystės siekiančioms šalims), kaip įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų.
Kadangi Solidarumo fondas yra speciali priemonė, kaip apibrėžta DFP reglamente, atitinkami asignavimai turėtų būti įtraukti į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas.
Tuo metu, kai buvo pateiktas šis pasiūlymas mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, Komisija, siekdama, kad į 2014 m. biudžetą būtų įtraukti atitinkami įsipareigojimų asignavimai, kaip numatyta Tarpinstitucinio susitarimo 26 punkte, pateikė taisomojo biudžeto projektą 2014 m. spalio 17 d. TB Nr. 5/2014 projektą) ir atitinkami mokėjimų asignavimai yra perkelti į 2015 m. biudžetą. Tarybos pozicijoje dėl TB Nr. 7/2014 projekto iš dalies pakeisti pradinio Komisijos pasiūlymo aspektai, susiję su finansavimu pagal šį sprendimą. Parlamento pozicija bus patvirtinta priimant EP poziciją dėl TB Nr. 7/2014 projekto.
Teikdama šį pasiūlymą panaudoti Solidarumo fondo lėšas, Komisija pradeda supaprastintą trišalę procedūrą pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 26 punktą, kad abi biudžeto valdymo institucijos galėtų susitarti dėl būtinybės naudoti fondo lėšas ir dėl reikiamos sumos.
Pranešėjas rekomenduoja pritarti Komisijos pasiūlymui dėl sprendimo, kuris pridedamas prie šio pranešimo.
- [1] C(2014) 7380.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
15.12.2014 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
36 1 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Sophie Montel, Clare Moody, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Pina Picierno, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Marco Valli, Monika Vana, Daniele Viotti, Marco Zanni |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Tamás Deutsch, Pablo Echenique, Ernest Maragall, Andrej Plenković, Sergei Stanishev, Nils Torvalds |
||||