PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo

8.4.2015 - (COM(2014) 0040 – C7‑0023/2014 – (2014)0017(COD)) - ***I

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Renato Soru

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 728 KB)
• 001-001 (DOC - 237 KB)
• 002-003 (PDF - 410 KB)
• 002-003 (DOC - 314 KB)
• 004-004 (PDF - 755 KB)
• 004-004 (DOC - 365 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo

(COM(2014) 0040 – C8 0023(2014) – (2014)0017(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014) 0040),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0023(2014)),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonę[1],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0120/2015),

1.      priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.      ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI^[3]*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

2014/0017 (COD)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[4],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[6],

[…]

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[7],

kadangi:

(1)      2007–2008 m. kilusi pasaulinė finansų krizė atskleidė pernelyg spekuliatyvią veiklą, svarbių reglamentavimo spragų, taip pat tokių trūkumų, kaip neveiksminga priežiūra, neskaidrios rinkos ir pernelyg sudėtingi produktai finansų sistemoje. Sąjunga ėmėsi įvairių priemonių, kad bankų sistema taptų tvirtesnė ir stabilesnė, įskaitant griežtesnius kapitalo reikalavimus, geresnio valdymo taisykles ir priežiūros bei pertvarkymo režimus. Šiomis aplinkybėmis taip pat labai svarbi pažanga, padaryta kuriant bankų sąjungą. Krizė taip pat atskleidė poreikį didinti skaidrumą ir griežtinti stebėseną ne tik tradiciniame bankų sektoriuje, bet ir tose srityse, kuriose vykdoma ne bankų teikiamo kreditavimo veikla, t. y. šešėliniame bankų sektoriuje – šios veiklos mastas kelia didelį nerimą, nes jau dabar jis toks, kaip pusė reguliuojamos bankų sistemos. Bet kokie su tokia veikla, kuri atrodo panaši į bankų veiklą, susiję trūkumai ir jų keliamos problemos gali išplisti ir reguliuojamame finansų sektoriuje. Siekiant, kad nepasikartotų didelė finansų krizė, reikėtų užkirsti kelią pernelyg didelio finansinio sverto naudojimui, ypač kai dėl to suaktyvėja šešėlinio bankų sektoriaus veikla;

(1a)    atsižvelgiant į esamas aplinkybes, svarbu nepamiršti, kad pagrindinė finansų sektoriaus funkcija turėtų būti kapitalo nukreipimas į realiąją ekonomiką, kad ji būtų finansuojama, o ne turto spekuliacijos;

(2)       vykdydamos veiklą kovos su šešėline bankininkyste srityje, Finansinio stabilumo taryba (FST) ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) nustatė vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) keliamą riziką. VPĮFS, įskaitant atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą ar skolinimąsi, pirkimo siekiant parduoti atgal arba pardavimo siekiant atpirkti sandorius, likvidumo apsikeitimo sandorius ir užtikrinimo priemone padengtus apsikeitimo sandorius, sudaro sąlygas didinti svertą, procikliškumą ir tarpusavio sąsajas finansų rinkose. Visų pirma nepakankamas skaidrumas naudojant VPĮFS neleido reguliavimo bei priežiūros institucijoms ir investuotojams teisingai įvertinti ir stebėti rizikos, panašios į bankinę riziką, ir tarpusavio sąsajų finansų sistemoje laikotarpiu prieš ir per finansų krizę. Šiomis aplinkybėmis 2013 m. rugpjūčio 29 d. FST priėmė politikos strategiją, kuria siekiama sumažinti šešėlinės bankininkystės keliamą riziką vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriuose. Ją 2013 m. rugsėjo mėn. patvirtino G20 vadovai;

(2a)     atitinkamai 2014 m. spalio 14 d. FST paskelbė užtikrinimo priemonės, pateiktos vykdant VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, vertės sumažinimo reguliavimo sistemą. Kai netaikoma tarpuskaita, tokios operacijos kelia didelę riziką, jei jos nėra tinkamai užtikrintos įkaitu. Nors didesnis pakartotinio užtikrinimo priemonės naudojimo skaidrumas būtų pirmas žingsnis siekiant palengvinti sandorio šalių galimybes analizuoti riziką ir jos išvengti, FST taip pat mano, kad reikia imtis tolesnių reformų užtikrinimo priemonės vertės sumažinimo ir garantinės įmokos reikalavimų srityje, kad rinkos dalyviai sumažintų turto, kuris gaunamas kaip užtikrinimo priemonė, vertę, kai VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, sudaromi su ne bankais. Šiais siūlymais siekiama neleisti susidaryti pernelyg dideliam svertui ir sumažinti koncentracijos ir įsipareigojimų neįvykdymo riziką. FST iki 2016 m. turėtų pabaigti nagrinėti užtikrinimo priemonės vertės sumažinimo klausimus ir parengti galutinį rekomendacijų rinkinį dėl vertės sumažinimo, taikomo užtikrinimo priemonėms, kurias ne bankas pateikia ne bankui, kai sudaromi VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai. EVPRI stebės šiuos veiksmus ir parengs Komisijai ataskaitą, kurioje išdėstys, kaip reikėtų tinkamai sukurti Europos sistemą, atitinkančią esamas FST rekomendacijas dėl užtikrinimo priemonės vertės sumažinimo, kai sudaromi VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai. Kad būtų galima įvertinti, kaip būtų tinkamiausia įgyvendinti FST rekomendacijas Sąjungoje, toje ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas kiekybinis tų rekomendacijų poveikis. Po to Komisija išnagrinės šį klausimą ataskaitoje, kurią pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai, ir prireikus sykiu pateiks atitinkamus teisėkūros pasiūlymus;

(3)      2012 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl šešėlinio bankų sektoriaus. Remdamasi gausia grįžtamąja informacija ir atsižvelgdama į tarptautinius pokyčius, 2013 m. rugsėjo 4 d. Komisija paskelbė Komunikatą ▌dėl šešėlinės bankininkystės. Komunikate pabrėžiama, kad dėl sudėtingo ir neskaidraus VPĮFS pobūdžio sunku nustatyti sandorio šalis ir stebėti rizikos koncentraciją. Dėl to finansų sistemoje, be kita ko, per daug padidėja svertas;

(4)      2012 m. spalio mėn. Erkki Liikaneno pirmininkaujama aukšto lygio ekspertų grupė priėmė ataskaitą dėl Sąjungos bankų sektoriaus struktūros reformos. Be kitų dalykų, joje aptariama tradicinės ir šešėlinės bankų sistemų tarpusavio sąveika. Ataskaitoje pripažinta šešėlinės bankininkystės veiklos keliama rizika, pavyzdžiui, dėl didelio sverto ir procikliškumo, ir raginama mažinti bankų ir šešėlinės bankų sistemos tarpusavio sąsajas, kurios buvo vienas iš užkrato šaltinių sisteminės bankų krizės metu. Ataskaitoje taip pat siūloma tam tikrų struktūrinių priemonių, skirtų likusiems struktūriniams Sąjungos bankų sektoriaus trūkumams šalinti;

(5)      Sąjungos bankų sistemos struktūrinės reformos aptartos atskirame teisės akto pasiūlyme. Tačiau bankams nustačius struktūrines priemones, tam tikra veikla gali būti perkelta į ne taip griežtai reglamentuojamas sritis, tokias kaip šešėlinis bankų sektorius. Dėl šių priežasčių teisės akto dėl struktūrinės Sąjungos bankų sektoriaus reformos pasiūlymą reikėtų papildyti privalomais VPĮFS skaidrumo ir duomenų teikimo reikalavimais, kurie nustatomi šiame reglamente. Taigi, šiame reglamente išdėstytos skaidrumo taisyklės papildo Sąjungos struktūrinės reformos taisykles;

(6)      šiuo reglamentu reaguojama į poreikį didinti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkų, o kartu ir visos finansų sistemos skaidrumą. Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir tarptautinę konvergenciją, šiame reglamente vadovaujamasi FST rekomendacijomis. Juo sukuriama Sąjungos sistema, pagal kurią sandorių duomenų saugykloms ir investuotojams galima veiksmingai teikti informaciją apie VPĮFS. Tarptautinės konvergencijos poreikį dar sustiprina tikimybė, kad po struktūrinės Sąjungos bankų sektoriaus reformos tam tikra veikla, kurią šiuo metu vykdo tradiciniai bankai, gali būti perkelta į šešėlinį bankų sektorių ir ją gali vykdyti finansų ir ne finansų subjektai. Dėl to gali dar labiau sumažėti šios veiklos skaidrumas reguliavimo ir priežiūros institucijoms, ir jos neturėtų galimybės gauti tinkamą rizikos, susijusios su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, apžvalgą. Tai dar labiau pablogintų padėtį, susijusią su reglamentuojamo ir šešėlinio bankų sektoriaus ryšiais tam tikrose rinkose, kurie jau dabar yra gana tvirti;

(7)      tikėtina, kad valstybės narės, siekdamos reaguoti į FST rekomendacijose iškeltas problemas ir numatomus pokyčius po struktūrinės Sąjungos bankų sektoriaus reformos, imsis skirtingų nacionalinių priemonių, dėl kurių gali atsirasti kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir kurios gali pakenkti rinkos dalyviams ir finansiniam stabilumui. Be to, nesant suderintų skaidrumo taisyklių, nacionalinėms valdžios institucijoms sunku palyginti skirtingų valstybių narių mikrolygio duomenis ir suprasti realią atskirų rinkos dalyvių sistemai keliamą riziką. Dėl šių priežasčių būtina užtikrinti, kad Sąjungoje tokių iškraipymų ir kliūčių neatsirastų. Todėl tinkamas teisinis šio reglamento pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, išaiškintas pagal nuoseklią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(8)      naujosiomis skaidrumo taisyklėmis numatomas reikalavimas teikti visų rinkos dalyvių – ir finansų, ir ne finansų subjektų – sudaromų VPĮFS duomenis, įskaitant informaciją apie pagrindinės užtikrinimo priemonės struktūrą, jei pagrindinė užtikrinimo priemonė gali būti arba buvo panaudota, ir taikomus vertės sumažinimus. Siekiant kuo labiau sumažinti papildomas rinkos dalyvių veiklos sąnaudas, ▌naujosios taisyklės ir standartai turėtų būti pagrįsti esama infrastruktūra ir procedūromis, kurios įdiegtos nebiržinių išvestinių finansinių priemonių srityje. Dėl to ši teisinė sistema turėtų būti kuo panašesnė į išvestinių finansinių priemonių sutarčių duomenų teikimo tuo tikslu įregistruotoms sandorių duomenų saugykloms sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012. Taip, be kita ko, turėtų būti sudarytos sąlygos sandorių duomenų saugykloms, kurioms suteikti leidimai pagal tą reglamentą ▌, vykdyti duomenų saugyklos funkcijas, pavestas naujosiomis taisyklėmis, jei jos atitiks tam tikrus papildomus kriterijus, įskaitant trečiųjų valstybių sandorių duomenų saugyklas;

(8a)     ECBS centriniams bankams netaikoma prievolė teikti sandorių duomenų saugykloms sudaromų VPĮFS duomenis, tačiau jie privalo bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir, be kita ko, joms paprašius tiesiogiai joms pateikti sudaromų VPĮFS aprašymą;

(8b)     siekiant užtikrinti veiksmingą vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo sistemos įgyvendinimą, būtinas palaipsnis sandorio šalies reikalavimų įgyvendinimas. Reikėtų atsižvelgti į realų sandorio šalies gebėjimą laikytis duomenų teikimo prievolių;

(9)      tokiu būdu informacija apie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkoms būdingą riziką bus centralizuotai saugoma ir tiesiogiai bei lengvai prieinama Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI)), Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai (EBI)), Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EDPPI)), atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, ESRV ir atitinkamiems Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) centriniams bankams, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), ir kitoms institucijoms, kad būtų galima nustatyti ir stebėti reguliuojamų ir nereguliuojamų subjektų vykdomos šešėlinės bankininkystės veiklos keliamą riziką finansiniam stabilumui. EVPRI, prieš rengdama ar siūlydama persvarstyti šiame reglamente numatytus techninius reguliavimo standartus, turėtų apsvarstyti esamus standartus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnyje, kuriais reglamentuojamos išvestinių finansinių priemonių sandorių duomenų saugyklos, ir būsimus jų pakeitimus, taip pat turėtų siekti užtikrinti, kad atitinkamos kompetentingos institucijos, ESRV ir atitinkami ECBS centriniai bankai, įskaitant ECB, galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su visa jų pareigoms vykdyti būtina informacija;

(10)    nedarant poveikio baudžiamosios ar mokesčių teisės nuostatoms, kompetentingos institucijos, EVPRI, kitos įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie gauna konfidencialią informaciją, turėtų ją naudoti tik atlikdami savo pareigas ir vykdydami savo funkcijas. Tačiau dėl to neturėtų būti užkertamas kelias nacionalinėms įstaigoms, atsakingoms už netinkamo administravimo atvejų prevenciją, tyrimą ar ištaisymą, vykdyti savo funkcijas pagal nacionalinę teisę;

(11)    VPĮFS dažnai naudoja finansų arba ne finansų sandorio šalys, ir joms tai gali kelti riziką. Fondų valdytojai VPĮFS naudoja siekdami veiksmingai valdyti portfelį. Tai gali turėti didelę įtaką tų fondų veiklos rezultatams. VPĮFS gali būti naudojami norint pasiekti investicinius tikslus arba padidinti grąžą. VPĮFS gali būti bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriai, likvidumo apsikeitimo sandoriai arba užtikrinimo priemone padengti apsikeitimo sandoriai. Fondų valdytojai juos plačiai naudoja ir tam, kad sudarytų poziciją, atitinkančią tam tikrą strategiją, ar padidintų grąžą. ▌VPĮFS ▌padidina bendrą fondo riziką, o informacija apie jų naudojimą nėra tinkamai atskleidžiama investuotojams. Labai svarbu užtikrinti, kad tokių fondų investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir įvertinti bendrą investicinių fondų rizikos ir grąžos pobūdį;

(11a)   be to, VPĮFS taip pat naudoja kitos finansų sandorio šalys, pvz., kredito įstaigos, ir ne finansų sandorio šalys. Taip susidaro specifinė rizika akcijų turėtojams arba šių sandorio šalių klientams. Todėl kredito įstaigos turėtų atskleisti veiklos, susijusios su VPĮFS, duomenis. Panašiai reikalaujama, kad biržinės bendrovės atskleistų su VPĮFS susijusios veiklos duomenis savo akcininkams, kad jie, pasirinkdami įmonių, į kurias investuoja, rizikos profilį, galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Atitinkamai tos kredito įstaigos ir biržinės bendrovės, teikdamos reguliarias viešas ataskaitas, turėtų informuoti visuomenę ir apie vykdomą VPĮFS veiklą;

(12)    dėl investicinių sprendimų, priimtų remiantis neišsamia ar netikslia informacija apie fondo investavimo strategiją, investuotojas gali patirti didelių nuostolių. Todėl būtina, kad investiciniai fondai atskleistų visą patikimą ir išsamią informaciją apie tai, kaip jie naudoja VPĮFS. Be to, investicinių fondų atveju visiškas skaidrumas ypač svarbus, nes visas sudarant VPĮFS naudojamas turtas priklauso ne fondų valdytojams, o fondų investuotojams. Todėl išsamios informacijos apie VPĮFS atskleidimas – esminė apsaugos nuo galimų interesų konfliktų priemonė;

(13)    naujosios VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų skaidrumo taisyklės yra glaudžiai susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2009/65/EB[8] ir 2011/61/ES[9], nes jos sudaro kolektyvinio investavimo subjektų įsteigimo, valdymo ir jų akcijų bei investicinių vienetų platinimo teisinį pagrindą;

(14)    kolektyvinio investavimo subjektai gali vykdyti veiklą kaip kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS), kuriuos valdo KIPVPS valdytojai arba investicinės bendrovės, gavusios leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, arba kaip alternatyvaus investavimo fondai (AIF), kuriuos valdo alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV), gavę leidimą arba įregistruoti pagal Direktyvą 2011/61/ES. Tos naujosios skaidrumo taisyklės papildo tų direktyvų nuostatas. Taigi naujosios vienodos VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų skaidrumo taisyklės turėtų būti taikomos kartu su direktyvose 2009/65/EB ir 2011/61/ES nustatytomis taisyklėmis;

(15)    kad investuotojai būtų geriau informuoti apie riziką, susijusią su VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų naudojimu, fondų valdytojai į reguliarias ataskaitas turėtų įtraukti išsamią informaciją apie tokių metodų naudojimą. Dabartinės periodinės ataskaitos, kurias turi pateikti KIPVPS valdymo įmonės arba investicinės bendrovės ir AIF valdytojai, turėtų būti papildytos informacija apie VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų naudojimą;

(15a)   pagal 2012 m. gruodžio 18 d. EVPRI paskelbtas gaires kompetentingoms institucijoms ir KIPVPS valdymo įmonėms (ESMA/2012/832) KIPVPS valdymo įmonėms taikoma neprivaloma sistema, susijusi su duomenų teikimo prievolėmis. Siekiant sumažinti tas gaires jau priėmusių KIPVPS valdymo įmonių ir AIF administracinę naštą, tikslinga nereikalauti dar kartą pateikti prospektų, kurie jau atitinka esamas gaires;

(16)    fondo investavimo politika VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų srityje turėtų būti aiškiai atskleista ikisutartiniuose dokumentuose, kaip antai prospekte KIPVPS fondų atveju ir ikisutartinės informacijos atskleidimo investuotojams dokumente AIF atveju. Taip turėtų būti užtikrinta, kad investuotojai suprastų ir įvertintų būdingą riziką prieš nuspręsdami investuoti į konkretų KIPVPS ar AIF;

(17)    pakartotiniu naudojimu siekiama suteikti likvidumo ir sudaryti sąlygas sandorio šalims sumažinti finansavimo išlaidas. Tačiau jis sukuria sudėtingas užtikrinimo priemonių grandines tarp tradicinio ir šešėlinio bankų sektoriaus, kurios kelia riziką finansiniam stabilumui. Skaidrios informacijos apie tai, kokiu mastu finansinės priemonės, pateiktos kaip užtikrinimo priemonės, yra naudojamos pakartotinai, trūkumas ir atitinkama rizika bankroto atveju gali sumažinti pasitikėjimą sandorio šalimis ir padidinti riziką finansiniam stabilumui;

(18)    šiuo reglamentu siekiama nustatyti griežtesnes sandorio šalių teikiamos informacijos apie pakartotinį naudojimą taisykles. Todėl šiame reglamente numatytos pakartotinio naudojimo taisyklės turėtų būti taikomos, pavyzdžiui, fondams ir depozitoriumams, tik jei nėra nustatyta griežtesnių taisyklių dėl pakartotinio naudojimo pagal investiciniams fondams taikomus teisės aktus, kurie yra lex specialis ir yra viršesni už šiame reglamente pateiktas taisykles. Visų pirma šis reglamentas turėtų neprieštarauti jokioms taisyklėms, kuriomis ribojama galimybė sandorio šalims užsiimti finansinių priemonių, kurias sandorio šalys arba kiti asmenys pateikia kaip užtikrinimo priemones, pakartotiniu naudojimu;

(18a)  sąlygos, kuriomis sandorio šalys turi pakartotinio naudojimo teisę ir gali ja naudotis, jokiu būdu nemažina suteikiamos apsaugos, kai sudaromas finansinio užtikrinimo priemonės perduodant nuosavybės teisę susitarimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/47/EB[10];

(18b)  šiame reglamente termino „pakartotinis naudojimas“ apibrėžtį siekiama suderinti su FST rekomendacijose vartojama ta pačia sąvoka. Šiame reglamente pakartotinis naudojimas apima pakartotinio naudojimo sąvoką, nedarant poveikio tam, kaip šis terminas vartojamas kituose Sąjungos teisės aktuose, kaip antai Direktyvoje 2014/91/ES[11];

(19)    siekiant užtikrinti, kad sandorio šalys laikytųsi pagal šį reglamentą nustatytų įpareigojimų ir kad joms visoje Sąjungoje būtų taikomas panašus požiūris, reikėtų užtikrinti veiksmingas, proporcingas ir atgrasias administracines sankcijas ir priemones. Todėl šiuo reglamentu nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikoma sankcija arba priemonė, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant sankciją arba priemonę, sankcijų arba priemonių skelbimo, pagrindinių įgaliojimų taikyti sankcijas ir administracinių piniginių sankcijų dydžių. Pažeidus investicinių fondų skaidrumo įpareigojimus pagal šį reglamentą turėtų būti taikomos direktyvomis 2009/65/EB ir 2011/61/ES nustatytos priemonės ir sankcijos;

(20)    techniniais finansinių paslaugų sektoriaus standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus suderinamumas ir pakankama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga. EVPRI, rengdama techninius standartus, turėtų užtikrinti veiksmingas administracines ir duomenų teikimo procedūras. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010[12] 10–14 straipsnius deleguotaisiais aktais priimti techninius reguliavimo standartus šiose srityse: išsami informacija apie įvairių rūšių VPĮFS, sandorių duomenų saugyklos registracijos paraiškos duomenų patikslinimas, taip pat sandorių duomenų saugyklų laikomų duomenų skelbimo ir prieigos prie jų dažnumas ir išsami informacija apie tų duomenų skelbimą ir prieigą prie jų;

(21)    Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka įgyvendinimo aktais priimti EVPRI parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl duomenų teikimo formos ir dažnumo, sandorių duomenų saugyklos registracijos paraiškos formos, taip pat dėl keitimosi informacija apie sankcijas su EVPRI procedūrų ir formų;

(22)    pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl subjektų, kuriems reikėtų netaikyti šio reglamento, kad nebūtų ribojami jų įgaliojimai atlikti bendro intereso užduotis, sąrašo pakeitimo; dėl konkrečių nuostatų, susijusių su apibrėžtimis; dėl mokesčių rūšių, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžio ir būdo, kaip sandorių duomenų saugyklos turi juos mokėti, taip pat dėl priedo pakeitimo siekiant atnaujinti informaciją apie VPĮFS ir kitas finansavimo struktūras ir informaciją investuotojams. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(23)    siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl trečiųjų šalių taisyklių vertinimo, kad būtų galima pripažinti trečiųjų šalių sandorių duomenų saugyklas;

(23a)  siekiant užtikrinti veiksmingą šešėlinio bankų sektoriaus reguliavimo sistemą, nepaprastai svarbi nuoseklių tarptautinio lygmens reikalavimų įvedimo ir įgyvendinimo pažanga. Komisija turėtų teikti reguliarias ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl G20 veiksmų plano siekiant griežtesnės šešėlinio bankų sektoriaus priežiūros ir reguliavimo ir jose taip pat apibūdinti priemonių, kurių imasi Sąjunga ir didžiosios trečiųjų valstybių jurisdikcijos, padėtį;

(24)    pagal proporcingumo principą būtina ir tinkama užtikrinti tam tikros rinkos veiklos, kaip antai VPĮFS, pakartotinio naudojimo ir, kai tinka, kitų finansavimo struktūrų, skaidrumą ir sudaryti sąlygas nustatyti bei stebėti atitinkamą riziką finansiniam stabilumui. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(25)    šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į gynybą ir ne bis in idem principo, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šis reglamentas turi būti taikomas atsižvelgiant į šias teises ir principus;

(25a)  pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Jis pateikė nuomonę 2014 m. liepos 11 d.[13],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Dalykas ir taikymo sritis

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) ▌ ir pakartotinio naudojimo skaidrumo taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.          Šis reglamentas taikomas:

a)     VPĮFS sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

1)     Sąjungoje, įskaitant visus jos filialus, kad ir kur jie būtų;

2)     trečiojoje šalyje, jei VPĮFS sudaromas vykdant veiklą ES filialui;

b)     kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonėms ir KIPVPS investicinėms bendrovėms pagal Direktyvą 2009/65/EB;

c)     alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (AIFV), kuriems suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2011/61/ES;

d)     pakartotiniu užtikrinimo priemonių naudojimu užsiimančiai sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

1)     Sąjungoje, įskaitant visus jos filialus, kad ir kur jie būtų;

2)     trečiojoje šalyje bet kuriuo iš šių atvejų:

i)       pakartotinis naudojimas atliekamas vykdant veiklą ES filialui;

ii)      pakartotinis naudojimas yra susijęs su finansinėmis priemonėmis, kurias kaip užtikrinimo priemones pateikė Sąjungoje įsteigta sandorio šalis arba trečiojoje šalyje įsteigtos sandorio šalies ES filialas.

2.        4 ir 15 straipsniai netaikomi:

a)      Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams ir kitoms valstybių narių įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, bei kitoms Sąjungos viešosioms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą;

b)      Tarptautinių atsiskaitymų bankui.

2a.      Šio reglamento 4 straipsnis netaikomas sandoriams, kurių sandorio šalys yra šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose išvardytos įstaigos.

3.        Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatyto leidimo nukrypti sąrašo pakeitimo.

Komisija iš šio straipsnio 2 dalyje nustatyto sąrašo išbraukia sandorio šalis tik dėl 4 straipsnio taikymo tai sandorio šaliai ir tai gali padaryti tik remdamasi įtikinamais argumentais, kad į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą įtrauktai sandorio šaliai taikoma išimtis trukdo į 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą įtrauktoms kompetentingoms institucijoms vykdyti įgaliojimus ir neleidžia joms gauti visos informacijos apie visus vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius.

Komisija į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą įtraukia sandorio šalis tik trečiųjų valstybių centrinių bankų atveju ir gali tai padaryti tik tada, kai lyginamoji atitinkamų trečiųjų valstybių centrinių bankų traktavimo analizė pateikia patikimų argumentų, kad tiems trečiųjų valstybių centriniams bankams reikia netaikyti 4 ir 15 straipsnių.

To siekdama ir prieš priimdama tokius deleguotuosius aktus, Komisija parengia ataskaitą, kurioje pateikia šioje dalyje nurodytus argumentus ir išnagrinėja galimus tokio sprendimo padarinius.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.          sandorių duomenų saugykla – juridinis asmuo, kuris centralizuotai renka ir saugo informaciją apie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius;

2.        sandorio šalys – PSŠ, finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1, 8 ir 9 punktuose, taip pat centriniai vertybinių popierių depozitoriumai (CVPD), kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 punkte;

3.          „įsteigtas“ reiškia:

a)      turintis pagrindinę buveinę, jei sandorio šalis yra fizinis asmuo;

b)     turintis registruotąją buveinę, jei sandorio šalis yra juridinis asmuo;

c)     turintis pagrindinę buveinę, jei sandorio šalis pagal nacionalinę teisę neturi registruotosios buveinės;

4.          filialas – verslo vieta (išskyrus pagrindinę buveinę), kuri yra sandorio šalies dalis ir neturi juridinio asmens statuso;

5.          vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – sandoriai, kuriais sandorio šalis perduoda vertybinius popierius arba biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes tam tikrą datą ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas; vertybinius popierius arba biržos prekes perduodančiai sandorio šaliai tai yra vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas, o sandorio šaliai, kuriai vertybiniai popieriai arba biržos prekės yra perduodami, – vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis;

5a.       pirkimo siekiant parduoti atgal arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris – bet koks sandoris, pagal kurį sandorio šalis perka arba parduoda vertybinius popierius ar biržos prekes arba garantuotas teises ir atitinkamai susitaria tam tikrą dieną parduoti arba atpirkti tos pačios rūšies vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises už nustatytą kainą; sandoris vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises perkančiai sandorio šaliai yra pirkimo siekiant parduoti atgal sandoris, o vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises parduodančiai sandorio šaliai – pardavimo siekiant atpirkti sandoris ir tokiems pirkimo siekiant parduoti atgal arba pardavimo siekiant atpirkti sandoriams netaikomos susitarimų dėl atpirkimo sandorio arba atvirkštinio atpirkimo sandorio, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 82 punkte, nuostatos;

6.          vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris (VPĮFS) yra:

–      atpirkimo sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 83 punkte;

–      vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis;

–      ▌pirkimo siekiant parduoti atgal arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris arba užtikrinimo priemone padengtas ar likvidumo apsikeitimo sandoris;

–      garantinės įmokos skolinimo sandoris, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 272 straipsnio 3 punkte. Šiame reglamente garantinės įmokos skolinimo sandoriai apima ne tik sandorius, kurie yra reglamentuojami įstaigų, apibrėžtų Reglamente (ES) Nr. 575/2013, ir jų sandorio šalių susitarimais;

–      bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2013[14] I priedo 7 punkte. Šiame reglamente bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriai apima ne tik sandorio šalių, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/61/ES, sandorius;

7.          pakartotinis naudojimas – finansinių priemonių, kurias sandorio šalis gavo kaip užtikrinimo priemones, naudojimas savo vardu ir savo naudai arba kitos sandorio šalies, įskaitant visus fizinius asmenis, naudai;

7a.      finansinio užtikrinimo priemonės perduodant nuosavybės teisę susitarimas – susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

7b.      finansinio užtikrinimo neperduodant užtikrinimo priemonės nuosavybės teisės susitarimas – susitarimas dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

8.          finansinės priemonės – finansinės priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje;

▌

10.        biržos prekė – biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 2 straipsnio 1 punkte.

▌

II skyrius

Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių skaidrumas

4 straipsnis

Prievolė teikti VPĮFS duomenis ir jų saugojimas

1.          VPĮFS sandorio šalys išsamius tokių sandorių duomenis pateikia pagal 5 straipsnį įregistruotai arba pagal 19 straipsnį pripažintai sandorių duomenų saugyklai. Šie duomenys pateikiami iškart, kai tik pasidaro įmanoma tuos duomenis pateikti, ir ne vėliau kaip trečią darbo dieną po sandorio sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo dienos.

Prievolė teikti duomenis taikoma VPĮFS, kurie

▌

sudaromi po 28 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos šios dalies taikymo datos.

Sandorio šalis, kuriai taikoma prievolė teikti duomenis, VPĮFS duomenų teikimo užduotį gali pavesti kitam subjektui.

Kai finansų sandorio šalis sudaro VPĮFS su ne finansų sandorio šalimi, kuri jos balanso datą neviršija bent dviejų iš trijų Direktyvos 2013/34/ES[15] 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų rodiklių ribų, abiejų sandorio šalių prievolė teikti duomenis taikoma tik finansų sandorio šaliai.

2.          Sandorio šalys visų savo sudarytų, pakeistų ar nutrauktų VPĮFS duomenis saugo mažiausiai penkerius metus nuo sandorio nutraukimo.

3.          Jeigu nėra sandorių duomenų saugyklos, kuri registruotų VPĮFS duomenis, sandorio šalys užtikrina, kad tokie duomenys būtų pateikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI).

Tokiais atvejais EVPRI užtikrina, kad visi 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti atitinkami subjektai galėtų susipažinti su visais VPĮFS duomenimis, kurių jiems reikia savo atitinkamoms pareigoms ir įgaliojimams vykdyti.

4.          Gavusios informaciją pagal šį straipsnį, sandorių duomenų saugyklos ir EVPRI laikosi atitinkamų ▌informacijos konfidencialumo, vientisumo ir apsaugos sąlygų ir prievolių, nustatytų ▌visų pirma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 80 straipsnyje, ir joms gali būti taikomos atitinkamos baudos, nustatytos to reglamento 65 straipsnyje. Taikant šį straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 80 straipsnyje pateiktos nuorodos į to reglamento 9 straipsnį ir išvestinių finansinių priemonių sutartis laikomos nuorodomis atitinkamai į šį straipsnį ir VPĮFS.

5.          Sandorio šalis, teikianti VPĮFS duomenis sandorių duomenų saugyklai ar EVPRI, arba subjektas, teikiantis tokius duomenis sandorio šalies vardu, nelaikomi pažeidusiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartyje arba bet kokiose įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose.

6.          Duomenis teikiantis subjektas, jo direktoriai arba darbuotojai neprisiima atsakomybės, atsirandančios dėl šių duomenų atskleidimo.

Tai atvejais, kai VPĮFS duomenys turi būti pateikti sandorių duomenų saugyklai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnį ir tame pranešime jau pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė teikti duomenis yra įvykdyta.

7.          Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos centrinių bankų sistema (ECBS) ir atsižvelgdama į jos poreikius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinama informacija apie įvairių rūšių VPĮFS ir kuriuose nurodoma bent toliau nurodyta informacija, atsižvelgiant į VPĮFS rūšį ir galimybę pateikti pozicijos lygmens duomenis, kai nebūtina b punkte numatyta visa išsami informacija:

a)     VPĮFS šalys ir, jei skiriasi, pagal sandorį atsirandančių teisių ir įsipareigojimų gavėjas;

b)     užtikrinimo priemonės pagrindinė suma, valiuta, rūšis, kokybė ir vertė, užtikrinimo priemonės pateikimo būdas, pakartotinio naudojimo galimybė, ar užtikrinimo priemonė buvo pakartotinai panaudota, bet koks užtikrinimo priemonės pakeitimas, atpirkimo norma ar skolinimo mokestis, sandorio šalis, vertės sumažinimas, vertės data, terminas ir pirmo pareikalavimo data;

ba)   data arba datos, nuo kurių atsiranda duomenų teikimo prievolė, taikant palaipsnį įgyvendinimą priklausomai nuo sandorio šalies rūšies ir atsižvelgiant į tai, kad 4 straipsnio 1 dalis taikoma visoms finansų sandorio šalims praėjus šešiems mėnesiams nuo tų techninių reguliavimo standartų priėmimo dienos ir ne finansų sandorio šalims praėjus 12 mėnesių nuo tų techninių reguliavimo standartų priėmimo dienos.

Tų techninių reguliavimo standartų projektuose atsižvelgiama į turto grupių technines charakteristikas, siekiant palengvinti duomenų teikimą, ir užtikrinama atitiktis naujausiems tarptautiniu lygmeniu priimtiems standartams.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. Komisija priima tuos techninius reguliavimo standartus ne vėliau kaip ... [OL: prašom įrašyti datą: [...] mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

8.        Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir atsižvelgdama į jos poreikius, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinama 1 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų apie įvairių rūšių VPĮFS forma ir dažnumas; ta forma kiekvienam sandoriui apima pasaulinius juridinio asmens identifikatorius (LEI), kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 26 straipsnį, arba iki tol, kol bus visiškai įgyvendinta pasaulinė juridinio asmens identifikatorių sistema, apima pereinamojo laikotarpio LEI (pre-LEI), tarptautinius vertybinių popierių identifikavimo numerius (ISIN), taip pat unikalų sandorio identifikatorių (UTI). Šis unikalus sandorio identifikatorius yra Europos lygmeniu sutartas unikalus sandorio identifikavimo numeris, kurį pateikia duomenis teikianti sandorio šalis, arba sugeneruotas ir su kita sandorio šalimi sutartas unikalus kodas.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį. Komisija priima tuos techninius reguliavimo standartus ne vėliau kaip ... [OL: prašom įrašyti datą: [...] mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

III skyrius

Sandorių duomenų saugyklos registracija ir priežiūra

5 straipsnis

Sandorių duomenų saugyklos registracija

1.          Sandorių duomenų saugykla registruojama EVPRI, kaip nustatyta 4 straipsnyje, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir procedūros.

Kad sandorių duomenų saugyklą būtų galima įregistruoti pagal šį straipsnį, ji turi būti Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo ir turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 78 ir 79 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Taikant šį straipsnį, nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnį laikomos nuorodomis į šio reglamento 4 straipsnį.

2.          Sandorių duomenų saugyklos registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje.

3.          Registruota sandorių duomenų saugykla visada laikosi registracijos sąlygų. Sandorių duomenų saugykla nepagrįstai nedelsdama informuoja EVPRI apie bet kokius esminius registracijos sąlygų pasikeitimus.

4.          Sandorių duomenų saugykla pateikia registracijos paraišką arba, jeigu sandorių duomenų saugykla jau yra registruota pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, paraišką išplėsti paslaugas EVPRI.

5.          EVPRI, gavusi paraišką, per 20 darbo dienų įvertina, ar gauta paraiška išsami. Techniniuose standartuose gali būti nurodytos procedūros, kurias turi taikyti sandorių duomenų saugyklos, siekdamos patikrinti, ar joms pagal 4 straipsnio 1 dalį pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi, jeigu EVPRI mano, kad tokios procedūros reikalingos siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui. Jeigu paraiška neišsami, EVPRI nustato datą, iki kada sandorių duomenų saugykla privalo pateikti papildomą informaciją. EVPRI, įvertinusi, kad paraiška išsami, apie tai informuoja sandorių duomenų saugyklą.

6.        EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiai nustatomi 4 dalyje nurodytos registracijos paraiškos duomenys, projektus, atsižvelgdama į poreikį išvengti procedūrų dubliavimosi toms sandorių duomenų saugykloms, kurios pateikia paraišką išplėsti paslaugas, jau teikiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7.          Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatoma 4 dalyje nurodytos registracijos paraiškos forma, projektus.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

6 straipsnis

Pranešimas kompetentingoms institucijoms ir konsultavimasis su jomis prieš registraciją

1.        Jei registracijos paraišką teikianti sandorių duomenų saugykla yra subjektas, kuriam leidimą suteikė arba kurį įregistravo kompetentinga institucija valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, prieš įregistruodama sandorių duomenų saugyklą EVPRI nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša minėtai kompetentingai institucijai ir su ja konsultuojasi.

2.        EVPRI ir atitinkama kompetentinga institucija keičiasi visa informacija, būtina sandorių duomenų saugyklai įregistruoti ir prižiūrėti, ar subjektas tenkina įregistravimo ar leidimo suteikimo valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, sąlygas.

7 straipsnis

Paraiškos nagrinėjimas

1.        Per 40 darbo dienų nuo 5 straipsnio 5 dalyje nurodyto pranešimo gavimo EVPRI išnagrinėja registracijos paraišką, remdamasi sandorių duomenų saugyklos atitiktimi šio skyriaus reikalavimams, ir priima visiškai pagrįstą sprendimą įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti duomenų saugyklą. Tas sprendimas skelbiamas viešai ir jį galima apskųsti atitinkamam specializuotam teismui arba, jei to negalima padaryti, bendrajam teismui per ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.

2.        Pagal 1 dalį priimtas EVPRI sprendimas įsigalioja penktą darbo dieną po jo priėmimo.

8 straipsnis

Pranešimas apie EVPRI sprendimus, susijusius su registracija

1.        Jeigu EVPRI priima sprendimą įregistruoti sandorių duomenų saugyklą, atsisakyti ją įregistruoti arba panaikinti jos registraciją, apie tai ji per penkias darbo dienas praneša sandorių duomenų saugyklai ir pateikia išsamiai pagrįstą savo sprendimo paaiškinimą.

EVPRI nepagrįstai nedelsdama apie savo sprendimą praneša 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai atitinkamai kompetentingai institucijai.

2.        Apie bet kokį savo sprendimą, priimtą laikantis 1 dalies, EVPRI praneša Komisijai.

3.        EVPRI savo interneto svetainėje skelbia sandorių duomenų saugyklų, kurios įregistruotos pagal šį reglamentą, sąrašą. Šis sąrašas atnaujinamas per penkias darbo dienas nuo 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo.

9 straipsnis

EVPRI įgaliojimai

1.        EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 61–68, 73 ir 74 straipsnius jai suteiktais įgaliojimais naudojasi ir taikant šį reglamentą.

Nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 1 ir 2 dalis suprantamos kaip nuorodos į atitinkamai šio reglamento 12 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2.        Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 61–63 straipsnius EVPRI ar jos pareigūnui arba kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikomas teisinės paslapties reikalavimas.

10 straipsnis

Registracijos panaikinimas

1.          Nedarydama poveikio Reglamento (ES) Nr. 648/2012 73 straipsnio taikymui, EVPRI panaikina sandorių duomenų saugyklos registraciją, jei sandorių duomenų saugykla:

a)        aiškiai atsisako registracijos arba per pastaruosius šešis mėnesius nesuteikė jokių paslaugų;

b)        buvo įregistruota pateikus melagingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)        nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias ji buvo įregistruota.

2.          EVPRI nepagrįstai nedelsdama apie sprendimą panaikinti sandorių duomenų saugyklos registraciją praneša 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai atitinkamai kompetentingai institucijai. Tą sprendimą galima per 30 kalendorinių dienų apskųsti atitinkamam specializuotam teismui arba, jei tikslinga, bendrajam teismui. Tokio apeliacinio skundo pateikimas neturi panaikinimo sustabdymo poveikio.

3.          Valstybės narės, kurioje minėta sandorių duomenų saugykla teikia paslaugas ir vykdo veiklą, kompetentinga institucija, kuri laiko, kad buvo įvykdyta viena iš 1 dalyje nustatytų sąlygų, gali paprašyti EVPRI patikrinti, ar tenkinamos sąlygos atitinkamos sandorių duomenų saugyklos registracijai panaikinti. Jeigu EVPRI nusprendžia nepanaikinti atitinkamos sandorių duomenų saugyklos registracijos, ji pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis.

4.          3 dalyje nurodyta kompetentinga institucija yra pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį paskirta institucija.

11 straipsnis

Priežiūros mokesčiai

1.          EVPRI sandorių duomenų saugykloms taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus laikantis šio straipsnio 2 dalies nuostatų. Tie mokesčiai yra proporcingi atitinkamos sandorių duomenų saugyklos apyvartai ir jais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra, taip pat kompensuojamos išlaidos, kurių gali turėti kompetentingos institucijos atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, visų pirma dėl užduočių delegavimo pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį kartu su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 74 straipsniu. Taikant šį straipsnį, nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 72 straipsnio 3 dalį laikomos nuorodomis į šio straipsnio 2 dalį.

1a.      Jeigu sandorių duomenų saugykla įregistruota tiek pagal šį reglamentą, tiek pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, mokesčiais, kuriuos iš sandorių duomenų saugyklos pagal šį reglamentą renka EVPRI, padengiamos tik būtinos papildomos EVPRI išlaidos.

2.        Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriame konkrečiau nustatomos mokesčių rūšys, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo būdas.

12 straipsnis

Duomenų skaidrumas ir prieinamumas

1.          Sandorių duomenų saugykla reguliariai ir lengvai prieinamu būdu skelbia bendras VPĮFS, apie kuriuos jai pranešta, pozicijas pagal VPĮFS rūšis.

2.          Sandorių duomenų saugykla renka ir saugo VPĮFS duomenis ir užtikrina, kad Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai, įskaitant ECB, vykdantį savo pareigas ir įgaliojimus pagal bendrą priežiūros mechanizmą vadovaujantis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, EBA ir EDPPI galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su šiais duomenimis, kad galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus.

3.          Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytų subjektų poreikius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinama:

a)      išsami informacija apie 1 dalyje nurodytas bendras pozicijas ir jos pateikimo dažnumas ir 2 dalyje nurodyti VPĮFS duomenys;

b)     veiklos standartai, reikalingi norint sistemingai apibendrinti ir palyginti skirtingų duomenų saugyklų duomenis;

c)      informacija, su kuria gali susipažinti 2 dalyje nurodyti subjektai, atsižvelgiant į jų atitinkamas pareigas ir įgaliojimus;

ca)    tvarka, pagal kurią sandorių duomenų saugyklos 2 dalyje nurodytiems subjektams suteikia tiesioginę ir nedelsiamą prieigą.

Šiais techninių reguliavimo standartų projektais užtikrinama, kad pagal 1 dalį skelbiama informacija neleistų nustatyti VPĮFS sandorio šalių.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3a.      Visi duomenų perdavimai tarp sandorių duomenų saugyklų (nepaisant to, ar jos yra Sąjungoje ar trečiojoje valstybėje) ir 2 dalyje nurodytų subjektų atliekami laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

IV skyrius

Skaidrumas investuotojams

13 straipsnis

Investicinio fondo periodinių ataskaitų skaidrumas

1.        KIPVPS valdymo įmonės, KIPVPS investicinės bendrovės ir AIFV informuoja savo investuotojus apie tai, kaip jie naudoja VPĮFS ▌:

a)      KIPVPS valdymo įmonės ar investicinės bendrovės šią informaciją įtraukia į savo pusmetines ir metines ataskaitas, nurodytas Direktyvos 2009/65/EB 68 straipsnyje;

b)     AIFV šią informaciją įtraukia į metinę ataskaitą, nurodytą Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnyje.

1a.      Įmonės, įtrauktos į prekybos sąrašus reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo į savo metines finansines ataskaitas, nurodytas Direktyvos 2004/109/EB[16] 5 straipsnyje, įtraukti naudojamų VPĮFS ir užtikrinimo priemonių pakartotinio naudojimo aprašymą.

Valstybėje narėje įsisteigusios ir gavusios veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES[17] kredito įstaigos privalo į savo metines finansines ataskaitas įtraukti naudojamų VPĮFS ir užtikrinimo priemonių pakartotinio naudojimo aprašymą.

2.        Teikiant informaciją apie VPĮFS paisoma esamų reikalavimų pagal Direktyvą 2009/65/EB ir Direktyvą 2011/61/ES, taip pat, jei tikslinga, pateikiami priedo A skirsnyje nurodyti duomenys.

3.        EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai aprašo priedo A skirsnio nuostatas ir atvejus, kada jos yra taikomos, atsižvelgdama į administracinę naštą.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip .... * [OL: prašom įrašyti datą: 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

14 straipsnis

Investicinio fondo ikiinvesticinių dokumentų skaidrumas

1.          KIPVPS prospekte, kuris nurodytas Direktyvos 2009/65/EB 69 straipsnyje, ir AIFV investuotojams atskleidžiamoje informacijoje, kuri nurodyta Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse, patikslinama, kokius VPĮFS ir kitas finansavimo struktūras leidžiama naudoti atitinkamai KIPVPS valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms ir AIFV, ir aiškiai nurodoma, kad šie metodai naudojami.

2.          1 dalyje nurodytame prospekte ir investuotojams atskleidžiant informaciją paisoma esamų reikalavimų pagal Direktyvą 2009/65/EB ir Direktyvą 2011/61/ES, taip pat pateikiami priedo B skirsnyje nurodyti duomenys.

3.          Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedo B skirsnis, siekiant atsižvelgti į rinkos praktikos raidą ir technologinę pažangą ir atsižvelgiant į administracinę naštą.

V skyrius

Pakartotinio naudojimo skaidrumas

15 straipsnis

Finansinių priemonių, gautų kaip užtikrinimo priemonės, pakartotinis naudojimas

1.          Sandorio šalys gali pakartotinai naudoti finansines priemones, gautas kaip užtikrinimo priemonės, jei laikomasi bent visų šių sąlygų:

a)        užtikrinimo priemonę gavusi sandorio šalis ją pateikusią sandorio šalį tinkamai raštu informuoja apie riziką ir pasekmes, kurios gali būti susijusios su:

i)         sutikimu suteikti teisę panaudoti užtikrinimo priemonę, pateiktą pagal užtikrinimo neperduodant užtikrinimo priemonės nuosavybės teisės susitarimą, laikantis Direktyvos 2002/47/EB 5 straipsnio arba

ii)       finansinio užtikrinimo priemonės perduodant nuosavybės teisę susitarimo pasirašymu.

Šiame punkte išdėstytais atvejais užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis turi būti informuota bent apie riziką ir pasekmes, kurios gali kilti užtikrinimo priemonę gavusios sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

b)          užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis iš anksto davė aiškų sutikimą, kurį įrodo užtikrinimo priemonę pateikusios sandorio šalies pasirašytas rašytinis užtikrinimo priemonės susitarimas ar lygiavertė alternatyvi priemonė, nebent sandorio šalis aiškiai sutiko pateikti užtikrinimo priemonę sudarydama finansinio užtikrinimo priemonės perduodant nuosavybės teisę susitarimą.

2.          Sandorio šalys gali įgyvendinti savo teisę į pakartotinį naudojimą, jei laikomasi bent visų šių sąlygų:

a)      pakartotinis naudojimas vykdomas laikantis 1 dalies b punkte nurodyto rašytinio susitarimo sąlygų;

b)     kaip užtikrinimo priemonės gautos finansinės priemonės pervedamos iš jas pateikusios sandorio šalies sąskaitos į atskirą jas gaunančios sandorio šalies vardu atidarytą arba gaunančiosios sandorio šalies turimą sąskaitą.

3.          Šis straipsnis nedaro poveikio griežtesniems sektorių teisės aktams, visų pirma direktyvoms 2011/61/ES ir 2009/65/EB.

VI skyrius

Priežiūra ir kompetentingos institucijos

16 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas ir įgaliojimai

1.          Taikant šį reglamentą, kompetentingomis institucijomis laikomos:

a)      finansų sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis teisės aktais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte;

b) ne finansų sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 5 dalimi;

c)      pagrindinių sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį;

d)     centrinių vertybinių popierių depozitoriumų atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014[18] 11 straipsnį;

e) KIPVPS ir KIPVPS valdymo įmonių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Direktyvos 2009/65/EB 97 straipsnį;

ea)    AIF ir AIF valdymo įmonių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Direktyvos 2011/61/ES 44 straipsnį.

2.          Kompetentingos institucijos naudojasi 1 dalyje nurodytomis nuostatomis joms suteiktais įgaliojimais ir prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

3.          Šio straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos kompetentingos institucijos stebi KIPVPS ar AIF, kurie įsteigti arba kurių akcijos ar investiciniai vienetai platinami jų teritorijose, veiklą, siekdamos patikrinti, ar jie nenaudoja VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų nesilaikydami 13 ir 14 straipsnių.

17 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

1.        16 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir keičiasi informacija, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, visų pirma nustatyti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimus.

2.        16 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamais ECBS nariais, kai to reikia jų pareigoms, visų pirma pagal 4 straipsnį, vykdyti.

2a.      ECBS nariai glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija su atitinkamoms 12 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis.

ECBS nariai konfidencialiai pateikia vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, kurių sandorio šalimi jie yra, duomenis atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kai jos pateikia pagrįstą prašymą, turint vienintelį tikslą šioms institucijoms vykdyti savo atitinkamas pareigas pagal 16 straipsnį.

To siekiant, ECBS nariai visų savo sudarytų, pakeistų ar nutrauktų VPĮFS duomenis saugo mažiausiai penkerius metus nuo sandorio nutraukimo dienos.

ECBS nariai ir atitinkamos kompetentingos institucijos imasi visų reikiamų administracinių ir organizacinių priemonių, kad sudarytų sąlygas keistis informacija, kaip numatyta šioje dalyje.

2b.      EVPRI skelbia metinę ataskaitą dėl bendros VPĮFS apimties pagal sandorio šalies ir sandorių rūšį, remdamasi pagal 4 straipsnį pateiktais duomenimis.

18 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.          Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, dirbantiems arba dirbusiems 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams ir 16 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, EVPRI, EBI ir EDPPI arba kompetentingų institucijų ar EVPRI, EBI ir EDPPI nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams. Jokia konfidenciali informacija, kurią šie asmenys gauna atlikdami savo pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad nebūtų galima nustatyti atskiros sandorio šalies, sandorių duomenų saugyklos arba kito asmens, nedarant poveikio baudžiamosios arba mokesčių teisės reglamentuojamiems atvejams arba šio reglamento nuostatų taikymui.

2.          Nedarant poveikio baudžiamosios teisės arba mokesčių teisės reglamentuojamiems atvejams, kompetentingos institucijos, EVPRI, EBI, EDPPI, kitos įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie gauna konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, gali ją naudoti tik atlikdami savo pareigas ir vykdydami savo funkcijas. Kompetentingų institucijų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, arba kitų institucijų, įstaigų arba fizinių ar juridinių asmenų atveju šią informaciją galima naudoti tuo tikslu, kuriuo ji jiems suteikta, arba administracine arba teismine tvarka nagrinėjant bylas, susijusias su minėtų funkcijų vykdymu (arba abiem atvejais). Jei EVPRI, EBI, EDPPI, kompetentinga institucija arba kita institucija, įstaiga arba asmuo, perduodantis informaciją, sutinka, šią informaciją gaunanti institucija ją gali naudoti kitais nekomerciniais tikslais.

3.          Bet kokiai konfidencialiai informacijai, kuri yra gauta, kuria keičiamasi ar kuri yra perduodama pagal šį reglamentą, taikomos 1 ir 2 dalyse išdėstytos profesinės paslapties sąlygos. Tačiau šiomis sąlygomis nedraudžiama EVPRI, EBI, EDPPI, kompetentingoms institucijoms ar atitinkamiems centriniams bankams keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti pagal šį reglamentą ir kitus teisės aktus, taikomus investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, pensijų fondams, draudimo ir perdraudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, reguliuojamosioms rinkoms arba rinkų operatoriams ar kitiems subjektams, jeigu kompetentinga institucija ar kita institucija, įstaiga arba fizinis ar juridinis asmuo, kurie perdavė šią informaciją, tam pritaria.

4.          1 ir 2 dalys netrukdo kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę keistis konfidencialia informacija, kuri yra gauta ne iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, arba ją perduoti.

VII SKYRIUS

Santykiai su trečiosiomis šalimis

19 straipsnis

Priežiūros tvarkos lygiavertiškumas ir sandorių duomenų saugyklų pripažinimas

1.          Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad trečiosios šalies teisinė ir priežiūros tvarka šio reglamento tikslais atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnyje nustatytas sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 27a straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Kai Komisija priima įgyvendinimo aktą dėl trečiosios valstybės tvarkos lygiavertiškumo, laikoma, kad toje trečiojoje valstybėje esančios VPĮFS sudarančios sandorio šalys atitinka šio reglamento 4 straipsnio reikalavimus, jei jos dėl atitinkamo sandorio toje trečiojoje valstybėje vykdo panašias taikytinas duomenų teikimo prievoles.

2.          Trečiojoje šalyje įsteigta sandorių duomenų saugykla gali teikti paslaugas Sąjungoje įsteigtiems subjektams ir vykdyti su jais susijusią veiklą 4 straipsnio tikslais tik po to, kai EVPRI ją pripažįsta pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.          2 dalyje nurodyta sandorių duomenų saugykla pateikia EVPRI paraišką dėl pripažinimo kartu su visa reikalinga informacija, įskaitant bent jau informaciją, kuri būtina norint patikrinti, ar sandorių duomenų saugyklai suteiktas leidimas ir ar ji veiksmingai prižiūrima trečiojoje šalyje, kuri atitinka visus šiuos kriterijus:

a)      Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 1 dalį, ją pripažino turinčia lygiavertę ir vykdymą užtikrinančią reguliavimo bei priežiūros sistemą;

b)     ji sudarė tarptautinį susitarimą su Sąjunga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnio 2 dalį;

c)      ji sudarė bendradarbiavimo susitarimus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnio 3 dalį, kuriais siekiama užtikrinti, kad Sąjungos institucijos, įskaitant EVPRI, galėtų nedelsdamos ir nuolat naudotis visa reikalinga informacija.

Nuorodos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnio 2 dalyje į išvestinių finansinių priemonių sutartis taikant šį reglamentą laikomos nuorodomis į VPĮFS.

Tarptautiniai susitarimai, kuriuos Sąjunga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnio 2 dalį sudarė su trečiosiomis valstybėmis, iš dalies pakeičiami taip, kad jie būtų taikomi ir VPĮFS.

Komisija prašo Tarybos pateikti naujus derybų nurodymus dėl tebevykstančių derybų dėl tarptautinių Sąjungos susitarimų su trečiosiomis valstybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 75 straipsnio 2 dalį, siekiant išplėsti Tarybos Komisijai pateiktus derybinius nurodymus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatomis.

4.          Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo EVPRI įvertina, ar paraiška išsami. Jeigu paraiška neišsami, EVPRI nustato terminą, iki kurio paraišką pateikusi sandorių duomenų saugykla turi pateikti papildomą informaciją.

5.          Per 180 darbo dienų nuo išsamios paraiškos pateikimo EVPRI raštu informuoja paraišką pateikusią sandorių duomenų saugyklą, ar jai suteikiamas pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti, ir pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.

6.          EVPRI savo interneto svetainėje skelbia pagal šį straipsnį pripažintų sandorių duomenų saugyklų sąrašą.

7.          Nukrypstant nuo 3 dalies b ir c punktų nuostatų, jeigu tarptautiniu susitarimu arba trečiosios valstybės teisės nuostata atitinkamoje trečiojoje valstybėje įregistruotoms ar įsteigtoms sandorių duomenų saugykloms nustatoma neatšaukiama, privaloma ir vykdytina prievolė, kuria užtikrinama, jog 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos nuolat galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su savo atitinkamoms pareigoms ir įgaliojimams vykdyti būtina informacija, laikoma tose sandorių duomenų saugyklose, Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų valstybių valdžios institucijomis dėl abipusio naudojimosi ir keitimosi informacija apie VPĮFS, laikoma toje trečiojoje valstybėje įsteigtose sandorių duomenų saugyklose, su sąlyga, kad būtų išsaugota profesinė paslaptis, įskaitant verslo ir komercinių paslapčių, kuriomis valdžios institucijos dalijasi su trečiaisiais asmenimis, apsaugą. Tie susitarimai gali būti teisinės susitarimo memorandumo formos.

8.          EVPRI, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 76 straipsnyje išdėstytų sąlygų, gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių valdžios institucijomis, kad jos galėtų gauti informaciją apie VPĮFS, saugomą Sąjungos sandorių duomenų saugyklose. Nuorodos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 76 straipsnyje į išvestinių finansinių priemonių sutartis taikant šį reglamentą laikomos nuorodomis į VPĮFS.

VIII skyrius

Administracinės sankcijos ir priemonės

20 straipsnis

Administracinės sankcijos ir priemonės

1.          Nedarant poveikio 25 straipsniui ir valstybių narių teisei numatyti bei taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės pagal nacionalinę teisę kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones bent jau dėl šių pažeidimų:

a)      4 straipsnio pažeidimo;

b)      15 straipsnio pažeidimo;

ba)    18 straipsnio pažeidimo.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos taikomos juridiniams asmenims, pažeidimo atveju valstybės narės kompetentingai institucijai suteikia įgaliojimus taikyti sankcijas, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, valdymo organo nariams ir kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims.

2.          Pagal 1 dalį taikomos administracinės sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, o apskaičiuojant baudas atsižvelgiama į dėl pažeidimo išvengtus nuostolius ar gautą pelną.

3.          Jeigu valstybės narės nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų parengtos atitinkamos priemonės, kurias taikant kompetentingoms institucijoms būtų suteikti visi reikiami įgaliojimai palaikyti ryšius su savo jurisdikcijos policijos ir baudžiamosios justicijos institucijomis, kad gautų konkrečią informaciją apie pradėtą baudžiamąjį tyrimą arba procesą dėl galimų 4, 15 ir 18 straipsnių pažeidimų ir tokią informaciją teiktų kitoms kompetentingoms institucijoms ir EVPRI ir taip įvykdytų įpareigojimą bendradarbiauti tarpusavyje ir prireikus su EVPRI taikant šio straipsnio 1 dalį.

Kompetentingos institucijos savo sankcijų taikymo įgaliojimų įgyvendinimo srityje taip pat gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis.

4.          Jeigu padaromi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, pagal nacionalinę teisę valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas priemones:

a)      nurodyti, kad pažeidimą padaręs asmuo nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;

b)     reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną arba nuostolių, kurių dėl to pažeidimo buvo išvengta, sumą, remiantis kompetentingos institucijos įvertinimu;

c)      paskelbti viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir to pažeidimo pobūdis;

d)     ▌sustabdyti veiklos leidimo galiojimą;

e)      laikinai, o rimtų ir pakartotinių pažeidimų atveju – visam laikui uždrausti bet kokiam vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui ar bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti valdymo funkcijas;

f)      laikinai, o rimtų ir pakartotinių pažeidimų atveju – visam laikui uždrausti bet kokiam vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui ar bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti sandorius savo sąskaita;

g)      skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, remiantis kompetentingos institucijos įvertinimu;

h)      fizinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent 5 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta, apskaičiuota šio reglamento įsigaliojimo dieną;

i)       juridinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – ne mažiau kaip 10 % juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Direktyvos 2013/34/ES[19] reikalavimus, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą apskaitos tvarką pagal paskutines turimas vadovaujančios patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas.

Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms suteikti kitus įgaliojimus taikyti sankcijas, be nurodytųjų šioje dalyje, ir gali numatyti platesnę sankcijų taikymo sritį ir didesnes sankcijas, nei nustatyta šioje dalyje.

Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai, kaip nustatyta šioje dalyje, nedaro poveikio ECB išimtinei kompetencijai pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą panaikinti kredito įstaigų veiklos leidimų rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tikslais.

5.          4 arba 15 straipsnyje nustatytų taisyklių pažeidimas neturi poveikio VPĮFS sąlygų galiojimui arba sandorio šalių galimybei užtikrinti VPĮFS sąlygų vykdymą. Pagal 4 straipsnį apibrėžtų taisyklių pažeidimas nėra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo iš VPĮFS šalies.

6.          Iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės Komisijai ir EVPRI praneša taisykles dėl 1, 3 ir 4 dalių. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

21 straipsnis

Naudojimasis priežiūros ir sankcijų taikymo įgaliojimais

Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų ir kitų priemonių rūšies ir dydžio kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas atitinkamas aplinkybes, prireikus įskaitant:

a)      pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)     už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)      už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip bendra apyvarta juridinio asmens atveju arba metinės pajamos fizinio asmens atveju;

d)     už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)      už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant poreikio užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų dėl pažeidimo gautą pelną ar atlygintų nuostolius, kurių dėl pažeidimo buvo išvengta;

f)      ankstesnius už pažeidimą atsakingo asmens pažeidimus;

g)      priemones, kurių už pažeidimus atsakingas asmuo ėmėsi, kad jie nepasikartotų.

22 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.          Kompetentingos institucijos nustato veiksmingus mechanizmus, kaip pranešti apie faktinius ar galimus 4 ir 15 straipsnių pažeidimus kompetentingoms institucijoms.

2.          Pagal 1 dalį taikomais mechanizmais reglamentuojami bent šie aspektai:

a)      specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir su jais susijusių tolesnių veiksmų procedūros, įskaitant tokių pranešimų perdavimo saugių kanalų nustatymą;

b)     pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, kurie praneša apie pažeidimus arba kurie kaltinami padarę pažeidimus, tinkama apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito nesąžiningo elgesio;

c)      asmens duomenų, susijusių tiek su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, tiek su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsauga, įskaitant jų tapatybės konfidencialumo apsaugą, visais procedūros etapais, nedarant poveikio informacijos atskleidimui, reikalaujamam pagal nacionalinę teisę, kai atliekamas tyrimas arba vėliau vykdomas teisminis procesas.

3.          Valstybės narės reikalauja, kad darbdaviai įdiegtų tinkamas vidines procedūras, pagal kurias jų darbuotojai praneštų apie 4 ir 15 straipsnių pažeidimus.

4.          Valstybės narės pagal nacionalinę teisę gali numatyti finansines paskatas asmenims, teikiantiems svarbią informaciją apie galimus šio reglamento pažeidimus, kai tokie asmenys anksčiau neturėjo kitos teisinės ar sutartinės prievolės pranešti tokią informaciją ir kai tokia informacija yra nauja ir jos pagrindu taikoma administracinė sankcija ar kita priemonė už šio reglamento pažeidimą arba baudžiamoji sankcija.

23 straipsnis

Keitimasis informacija su EVPRI

1.        Kompetentingos institucijos kas šešis mėnesius EVPRI pateikia apibendrintą ir neapibendrintą informaciją apie visas pagal 20 straipsnį taikytas administracines priemones, sankcijas ir baudas. EVPRI skelbia šią informaciją pusmečio ataskaitoje.

2.        Jeigu valstybės narės nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už 20 straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jų kompetentingos institucijos EVPRI kasmet pateikia anoniminius apibendrintus duomenis apie visus pradėtus baudžiamuosius tyrimus ir taikytas baudžiamąsias sankcijas. EVPRI informaciją apie taikytas baudžiamąsias sankcijas skelbia metinėje ataskaitoje. Jeigu kompetentinga institucija viešai atskleidė informaciją apie administracines sankcijas, baudas ir kitas priemones, taip pat baudžiamąsias sankcijas, ji apie tai kartu praneša ir EVPRI.

3.        Jei kompetentinga institucija viešai atskleidė informaciją apie administracinę priemonę, sankciją ar baudžiamąją sankciją, ji kartu apie tai praneša EVPRI.

4.        EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomos 1 ir 2 dalyse nurodyto keitimosi informacija procedūros ir formos, projektus.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [12 mėnesių po reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

24 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.          Vadovaudamosi trečia pastraipa, kompetentingos institucijos bet kokį sprendimą taikyti administracinę sankciją ar kitą priemonę už 4 ir 15 straipsnių pažeidimus paskelbia savo interneto svetainėje iš karto po to, kai apie tą sprendimą informuojamas asmuo, kuriam jis taikomas.

2.          Skelbiant informaciją pagal pirmą pastraipą nurodoma bent pažeidimo rūšis ir pobūdis ir asmens, kuriam taikomas sprendimas, tapatybė.

Pirma ir antra pastraipa netaikomos sprendimams, kuriais skiriamos tiriamojo pobūdžio priemonės.

Kai kompetentinga institucija, įvertinusi kiekvieną konkretų atvejį, mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimas būtų neproporcingas, arba kai toks paskelbimas keltų grėsmę vykdomam tyrimui arba finansų rinkų stabilumui, kompetentinga institucija renkasi vieną iš šių galimybių:

a)      atideda sprendimo paskelbimą iki to laiko, kol nebeliks priežasčių skelbimą atidėti;

b)     skelbia sprendimą anonimiškai, laikydamasi nacionalinės teisės, jeigu taip užtikrinama veiksminga susijusių asmens duomenų apsauga, ir, kai tinka, atideda atitinkamų duomenų skelbimą pagrįstam laikotarpiui, kai galima iš anksto numatyti, kad per tą laikotarpį priežasčių duomenis skelbti anonimiškai nebeliks;

c)      neskelbia sprendimo tuo atveju, jei kompetentinga institucija mano, kad skelbiant sprendimą pagal a arba b punktą būtų nepakankamai užtikrinta:

i)       kad nebūtų pakenkta finansų rinkų stabilumui arba

ii)      tokių sprendimų paskelbimo proporcingumas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos nesvarbaus pobūdžio.

3.          Tuo atveju, kai sprendimas gali būti apskųstas nacionalinei teisminei, administracinei ar kitai institucijai, kompetentingos institucijos taip pat nedelsdamos savo interneto svetainėje paskelbia tokią informaciją ir bet kokią vėlesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus. Sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas sprendimas, taip pat paskelbiamas.

4.          Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet koks pagal šį straipsnį paskelbtas sprendimas jų interneto svetainėje būtų prieinamas bent penkerius metus po jo paskelbimo. Į tuos sprendimus įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos interneto svetainėje yra paliekami tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

25 straipsnis

Sankcijos taikant 13 ir 14 straipsnius

Sankcijos ir kitos priemonės, nustatytos pagal Direktyvą 2009/65/EB ir Direktyvą 2011/61/ES, taip pat taikomos už šio reglamento 13 ir 14 straipsniuose nustatytų prievolių pažeidimus.

IX skyrius

Peržiūra

26 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1.        Ne vėliau kaip ...* [OL: prašom įrašyti datą: 9 mėnesiai po EVPRI ataskaitos arba 15 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šio reglamento efektyvumo ir veiksmingumo ir tolesnių tarptautinių veiksmų, kuriais siekiama didinti VPĮFS rinkų skaidrumą ir toliau mažinti su VPĮFS susijusią riziką, įskaitant FST rekomendacijas dėl užtikrinimo priemonės, pateiktos sudarant VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, vertės sumažinimo. Komisija pateikia tą ataskaitą drauge su visais atitinkamais pasiūlymais dėl teisės aktų.

Kad Komisija galėtų parengti ataskaitą, EVPRI, bendradarbiaudama su EBI ir ESRV, įvertina atitinkamas priemones, kuriomis būtų galima išspręsti pernelyg didelio sverto susidarymo, kai naudojami VPĮFS, problemą ir sumažinti tokio sverto procikliškumą, įskaitant priemones sukurti Europos sistemą, kuri derėtų su esamomis FST rekomendacijomis dėl užtikrinimo priemonės, pateiktos sudarant VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, vertės sumažinimo, ir pateikia Komisijai ataskaitą. Toje ataskaitoje taip pat išnagrinėjamas kiekybinis FST rekomendacijų poveikis. Ataskaita pateikiama Komisijai ne vėliau kaip ...* [OL: prašom įrašyti datą: šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Ataskaita taip pat pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

1b.      Komisija kasmet parengia ataskaitą dėl 11 straipsnio taikymo ir visapusiškai atsiskaito už visus mokesčius, taikytus sandorio duomenų saugykloms, siekiant užtikrinti, kad tie mokesčiai būtų naudojami tik turint vienintelį tikslą padengti būtinas išlaidas pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 648/2012.

2a.      Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir EVPRI, parengia metinę ataskaitą, kurioje įvertina visus įmanomus šiuo reglamentu nustatytų prievolių išvengimo būdus, kuriais galima pasinaudoti sudarant bet kokį sandorį, kurio turinys ar poveikis toks pat kaip vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio. EVPRI stebi visus svarbius rinkos praktikos šiuo klausimu pokyčius ir apie juos praneša.

2b.      EVPRI pateikia metinę ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai dėl galimybių leisti vienpusį sandorių duomenų teikimą aktualumo, kad būtų galima, remiantis duomenų teikimo patirtimi, įvertinti, ar galima išvengti dvigubo sandorio duomenų teikimo ar jį valdyti.

X skyrius

Baigiamosios nuostatos

27 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.          Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.          2 straipsnio 3 dalyje, ▌11 straipsnio 2 dalyje ▌ir 14 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 28 straipsnyje nurodytos datos.

3.          Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, ▌4 straipsnyje, 11 straipsnio 2 dalyje ▌ir 14 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.          Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.          Pagal 2 straipsnio 3 dalį, ▌11 straipsnio 2 dalį ▌ir 14 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad jie prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27a straipsnis

1.        Komisijai padeda [...] komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.        Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.        Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

28 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.          Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.          Šis reglamentas taikomas nuo jo įsigaliojimo dienos, išskyrus:

a)      4 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma visoms finansų sandorio šalims praėjus šešiems mėnesiams nuo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų priėmimo dienos ir visoms ne finansų sandorio šalims praėjus 12 mėnesių nuo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų priėmimo dienos;

b)     13 straipsnį, kuris taikomas nuo ...* [OL: prašom įrašyti datą: 18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos];

c)      14 straipsnį, kuris taikomas nuo ...* [OL: prašom įrašyti datą: šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu                          Tarybos vardu

Pirmininkas                                                  Pirmininkas

• [1]  OL C 451, 2014 12 16, p. 56.
• [2]  OL C 271, 2014 8 19, p. 87.
• [3] ^* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
• [4]           OL C 336, 2014 9 26, p. 5.
• [5]           OL C 271, 2014 12 16, p. 59.
• [6]           OL C 271, 2014 8 19, p. 87.
• [7]           ... m. ... ... d. Europos Parlamento pozicija.
• [8]           2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
• [9]           2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
• [10]           2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).
• [11]         2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/91/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 186).
• [12]          2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
• [13]          OL C 328, ..., p. 3.
• [14]          2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL L 83, 2013 3 22, p. 1).
• [15]            2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
• [16]         2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).
• [17]         2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
• [18]            2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
• [19]          2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

PRIEDAS

A skirsnis. Informacija, kurią reikia pateikti KIPVPS pusmetinėse ir metinėse ataskaitose ir AIF metinėje ataskaitoje

Bendrieji duomenys:

–           paskolintų vertybinių popierių ir biržos prekių suma kaip procentinė viso turto, kurį galima paskolinti, dalis;

–           turto, naudojamo kiekvienos rūšies VPĮFS ir kiekvienai kitai finansavimo struktūrai, suma, išreikšta kaip absoliučioji suma ir kaip fondo valdomo turto procentinė dalis.

Koncentracijos duomenys:

–           10 svarbiausių kaip užtikrinimo priemonės gautų vertybinių popierių ir biržos prekių pagal emitentus visų rūšių VPĮFS ir kitoms finansavimo struktūroms;

–           10 svarbiausių sandorio šalių atskirai kiekvienos rūšies VPĮFS ir kitoms finansavimo struktūroms.

Bendri atskirai kiekvienos rūšies VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų sandorių duomenys, suskirstyti pagal šias kategorijas:

–           užtikrinimo priemonės rūšis ir kokybė;

–           užtikrinimo priemonės termino profilis, suskirstytas pagal tokius terminų intervalus: mažiau nei viena diena, nuo vienos dienos iki vienos savaitės, nuo vienos savaitės iki vieno mėnesio, nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių, nuo trijų mėnesių iki vienų metų, daugiau nei vieni metai, terminas nenustatytas;

–           užtikrinimo priemonės valiuta;

–           termino profilis, suskirstytas pagal tokius terminų intervalus: mažiau nei viena diena, nuo vienos dienos iki vienos savaitės, nuo vienos savaitės iki vieno mėnesio, nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių, nuo trijų mėnesių iki vienų metų, daugiau nei vieni metai, atviri sandoriai;

–           sandorio šalių įsisteigimo šalis;

–           atsiskaitymas ir tarpuskaita (pvz., trišalė, atliekama pagrindinės sandorio šalies, dvišalė).

Piniginės užtikrinimo priemonės pakartotinio naudojimo ▌duomenys:

–           gautos užtikrinimo priemonės dalis, kuri buvo pakartotinai panaudota ▌, palyginti su didžiausia suma, nurodyta prospekte ar investuotojams atskleidžiamoje informacijoje;

–           informacija apie bet kokius apribojimus dėl vertybinių popierių ir biržos prekių, kuriuos galima ▌pakartotinai naudoti, rūšių;

–           piniginės užtikrinimo priemonės reinvesticijų grąža fondui.

Pagal VPĮFS ir kitas finansavimo struktūras fondo gautų užtikrinimo priemonių saugojimas

Depozitoriumų skaičius ir kiekvieno iš jų saugomo turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, suma

Pagal VPĮFS ir kitas finansavimo struktūras fondo suteiktų užtikrinimo priemonių saugojimas

Užtikrinimo priemonių, saugomų atskirtose arba bendrose sąskaitose, arba bet kokiose kitose sąskaitose, procentinė dalis

Duomenys apie kiekvienos rūšies VPĮFS ir kiekvienos rūšies kitų finansavimo struktūrų grąžą ir išlaidas, paskirstytas fondui, fondo valdytojui ir agentui skolintojui absoliučiąja verte ir kaip visos grąžos, gautos iš tos rūšies VPĮFS ir kitos finansavimo struktūros, procentinė dalis.

B skirsnis. Informacija, kurią reikia įtraukti į KIPVPS prospektą ir į AIF investuotojams atskleidžiamą informaciją:

–           bendras fondo naudojamų VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų aprašymas ir jų naudojimo pagrindimas;

–           bendri duomenys, kuriuos reikia pateikti apie kiekvienos rūšies VPĮFS ir kiekvienos rūšies kitą finansavimo struktūrą:

•      turto, kurį galima naudoti tokiuose sandoriuose, rūšys;

•      didžiausia valdomo turto, kurį galima naudoti tokiuose sandoriuose, procentinė dalis;

•      numatoma valdomo turto, kuris bus naudojamas tokiuose sandoriuose, procentinė dalis;

–           kriterijai, pagal kuriuos atrenkamos sandorio šalys (įskaitant teisinę formą, kilmės šalį, mažiausią kredito reitingą);

–           priimtina užtikrinimo priemonė: priimtinos užtikrinimo priemonės aprašymas, įskaitant turto rūšį, emitentą, terminą, likvidumą, taip pat užtikrinimo priemonės diversifikavimo ir koreliacijos politiką;

–           užtikrinimo priemonės vertinimas: taikomos užtikrinimo priemonės vertinimo metodikos aprašymas ir jos pagrindimas, informacija apie tai, ar naudojamas kasdienis vertinimas rinkos verte ir dienos kintamosios garantinės įmokos;

–           rizikos valdymas: su VPĮFS ir kitomis finansavimo struktūromis susijusios rizikos aprašymas, taip pat rizikos, susijusios su užtikrinimo priemonių valdymu, kaip antai operacinės, likvidumo, sandorio šalies, saugojimo ir teisinės rizikos, aprašymas;

–           aprašymas, kaip saugomas paskolintas turtas ir gautos užtikrinimo priemonės (fondo depozitoriumas);

–         dėl VPĮFS ir kitų finansavimo struktūrų gautos grąžos pasidalijimo politika: gautų pajamų procentinių dalių, kurios grąžinamos fondui, valdytojui arba kurias išlaiko tretieji asmenys (pvz., agentas skolintojas), aprašymas.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimas ir skaidrumas
Nuorodos	COM(2014) 0040 – C7-0023/2014 – 2014/0017(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	29.1.2014
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 25.2.2014
Nuomonę teikiantys komitetai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	JURI 25.2.2014
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	JURI 3.9.2014
Pranešėjai        Paskyrimo data	Renato Soru 22.7.2014
Svarstymas komitete	4.11.2014	21.1.2015	23.2.2015
Priėmimo data	24.3.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	49 2 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Michael Theurer, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Matt Carthy, Philippe De Backer, Jeppe Kofod, Thomas Mann, Morten Messerschmidt, Siegfried Mureșan, Michel Reimon, Miguel Urbán Crespo
Pateikimo data	9.4.2015