PRANEŠIMAS dėl Europos energetinio saugumo strategijos
18.5.2015 - (2014/2153(INI))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Algirdas Saudargas
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos energetinio saugumo strategijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM(2014) 0330) ir pridedamus darbinius dokumentus,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“ (COM(2014) 0520),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Energijos vidaus rinkos kūrimo pažanga“ (COM(2014) 0634),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos dujų sistemos atsparumas trumpuoju laikotarpiu. Pasirengimas galimam tiekimo iš Rytų sutrikimui 2014–2015 m. rudenį ir žiemą“ (COM(2014) 0654),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015) 0080,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014) 0398),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014) 0015),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014) 0014),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 20 ir 21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26 ir 27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 5 d. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto surengtą viešąjį klausymą dėl Europos energetinio saugumo strategijos,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013,
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1391/2013, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių,
– atsižvelgdamas į Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir ypač į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006, ir į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos švaraus oro programa“ (COM(2013) 918),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ilgalaikė Europos ir kitų šalių infrastruktūros vizija“ (COM(2013) 0711), kuriame pateiktas energetikos infrastruktūros bendro intereso projektų (BIP) sąrašas,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Komunikato dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo bei 2011 m. lapkričio mėn. Energetikos tarybos išvadų įgyvendinimas“ (COM(2013) 0638),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Tarybos pranešimą dėl pažangos baigiant kurti ES energijos vidaus rinką, kuris yra dalis tolesnės veiklos, susijusios su 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimu,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Skatinimas naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones“ (COM(2013) 0214),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo Europoje ateities perspektyvų (COM(2013) 0180),
– atsižvelgdamas į savo pranešimą dėl 2013 m. įgyvendinimo ataskaitos „Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų plėtra ir taikymas Europoje“,
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012) 0663) ir pridedamus darbinius dokumentus,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011) 0885) ir į Europos Parlamento pranešimą savo iniciatyva „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“ (2012/2103 INI),
_ atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ (COM(2011) 0539),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011) 112),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją,
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“ (COM(2010) 0667),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių strategija“ (COM(2010) 0186),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/EB dėl pastatų energinio naudingumo,
– atsižvelgdamas į aukšto lygio svarstymo grupės ataskaitą dėl energetikos bendrijos ateityje,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/30/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančią Direktyvą 93/12/EEB,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB,
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 17 d. Baltijos jūros regiono valstybių narių ir Komisijos pasirašytą Susitarimo memorandumą dėl Baltijos jūros šalių energijos rinkos jungčių plano,
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Antroji Strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas“ (COM(2008) 0781),
– atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančią Tarybos direktyvą 93/76/EEB,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0164/2015),
A. kadangi siekiant ES gerovės ir saugumo reikia užtikrinti racionalų ir labai efektyvų energijos vartojimą, taip pat stabilų ir tvarų energijos tiekimą už prieinamą kainą, ir kadangi energetinis saugumas visų pirma reiškia politinį nepriklausomumą;
B. kadangi pastaraisiais metais padidinus atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir sumažinus bendrą paklausą padaryta didelė pažanga stiprinant ES energetinį saugumą, o tai padėjo stabilizuoti priklausomybę nuo importo; kadangi, nepaisant to, ES vis dar importuoja 53 proc. visos suvartojamos energijos, t. y. 85 proc. naftos, 67 proc. dujų, 41 proc. kietojo kuro ir apie 95 proc. urano; kadangi ES didelę dalį energijos importuoja iš geopolitiškai nestabilių regionų ir daug valstybių narių vis dar yra priklausomos nuo vieno išorės tiekimo šaltinio, todėl gyventojai, įmonės ir valstybių biudžetai patiria didelių išlaidų, stabdomas Europos ekonomikos augimas ir gerovės augimas ir kyla grėsmė nacionaliniam ir ES saugumui;
C. kadangi 61 proc. į ES importuojamų dujų naudojama pastatuose, daugiausia šildymui, o 75 proc. šių pastatų yra gyvenamieji, taigi, bet kokia dujų tiekimo krizė yra taip pat ir šilumos tiekimo krizė; kadangi greičiausias ir pigiausias būdas dujų naudojimui Sąjungoje sumažinti yra energijos nuostolių gyvenamuosiuose pastatuose mažinimas, užtikrinantis energetinio saugumo privalumus; kadangi ES neturi šilumos tiekimo, susijusio su tiekimo saugumu, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, prieinamumu ir konkurencingumu, strategijos; kadangi bet kokie šildymui skirtų dujų tiekimo sutrikimai, dėl kurių negalima užtikrinti tinkamo šildymo, kelia grėsmę daugelio ES piliečių sveikatai ir gerovei;
D. kadangi patikima ilgalaikė strategija turėtų atsižvelgti į neapibrėžtumą, susijusį su nepastovia naftos ir dujų rinka, kuriai būdingi periodiniai ir laikini kainų svyravimai;
E. kadangi ES išorės energijos išlaidos sudaro daugiau kaip 1 mlrd. EUR per dieną – 400 mlrd. EUR 2013 m. – ir atitinka daugiau kaip penktadalį viso ES importo; kadangi pasaulinė naftos kaina labai sumažėjo ir ES atsirado galimybė imtis svarbių veiksmų pertvarkant mūsų energetikos sistemą, investuojant į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, panaudojant pastatų ir pramonės efektyvaus energijos vartojimo galimybes ir kuriant pažangiąją infrastruktūrą; kadangi pinigais, kurie išleidžiami iškastiniam kurui importuoti, nedaug prisidedama prie investicijų, darbo vietų kūrimo ir augimo Sąjungoje, o nukreipiant šias lėšas į vidaus investicijas būtų paskatintas ekonomikos augimas ir sukurti kokybiškos, aukštos kvalifikacijos vietinės darbo vietos;
F. kadangi dėl didesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo per metus sutaupoma ne mažiau kaip 30 mlrd. EUR, kurie būtų buvę išleisti importuojamam kurui;
G. kadangi dabartinės krizės Ukrainoje sąlygomis patikimo energijos tiekimo užtikrinimo klausimas yra kaip niekad svarbus, ne mažiau svarbūs yra energijos tiekimo įvairinimo ir per didelio priklausomumo nuo importuojamos energijos klausimai;
H. kadangi iš patirties, įgytos 2006 m. ir 2009 m., kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, akivaizdu, kad kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse patirti sutrikimai ir per didelė priklausomybė nuo išorinių energijos tiekėjų įrodė dabartinės energijos tiekimo tvarkos strateginį silpnumą; kadangi šie sutrikimai atskleidžia, kad priemonių, kurių jau imtasi energetikos sektoriuje, nepakanka Europos priklausomybei nuo Rusijos dujų panaikinti;
I. kadangi ES labai priklauso nuo vienos šalies, Rusijos Federacijos, iš kurios į ES importuojama daugiausia naftos (35 proc.), dujų (26 proc.), anglies (30 proc.) ir urano (25 proc.); kadangi Rusijos Federacija energijos išteklius naudoja kaip politinį ginklą ir tokie veiksmai prieštarauja rinkos logikai ir labai didina riziką Europos Sąjungai;
J. kadangi naftos ir gamtinių dujų naudojimas užsienio politikos ir kitų šalių destabilizavimo tikslais stabdo ekonomikos augimą ir, o tai netgi pavojingiau, kelia grėsmę demokratiniam stabilumui Europoje ir suverenių valstybių nepriklausomybei;
K. kadangi energetinio saugumo politika turi spręsti poreikio užtikrinti stabilaus tiekimo iš įvairių energijos šaltinių klausimą, užtikrinti Europos ekonomikai energiją, reikalingą transportui, pramonei ir būstams, tokiu būdu, kuris skatina konkurencingumą ir kovos su klimato kaita politiką, tuo pat metu mažindama priklausomumą nuo tų, kurie sąmoningai siekia energijos išteklius panaudoti savo politiniais tikslais tam, kad galėtų daryti įtaką politinei kitų šalių raidai;
L. kadangi 2014 m. spalio 30 d. sutartas ir jau įgyvendinamas 4,6 mlrd. USD vertės vadinamasis žiemos paketas, kuriuo užtikrinamas patikimas dujų tiekimas Ukrainai ir ES valstybėms narėms, tačiau tik ribotą laiką;
M. kadangi valstybės narės įsipareigojo iki 2014 m. baigti kurti energijos vidaus rinką, o iki 2015 m. – pašalinti ES vadinamąsias energetines salas;
N. kadangi Komisija sudarė energetikos infrastruktūros bendro intereso projektų, kurie turi būti įgyvendinti iki 2020 m., sąrašą, kuris atnaujinamas kas dveji metai ir turėtų visiškai atitikti ES klimato, energetikos ir valstybės pagalbos teisės aktus; kadangi ES 2014 – 2020 m. daugiametės finansinės programos lėšomis prisidedama prie jų finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Investicijų planą, kuriame šiai infrastruktūrai turėtų būti teikiamas prioritetas;
O. kadangi pastarąjį dešimtmetį efektyviau vartojant energiją ekonomikos augimas iš dalies buvo atsietas nuo energijos vartojimo ir šį procesą reikia spartinti;
P. kadangi, Komisijos teigimu, energijos vartojimo intensyvumas pramonės sektoriuje nuo 2001 m. iki 2011 m. sumažėjo 19 proc.; kadangi naudojant efektyvesnius buitinius prietaisus iki 2020 m. būtų galima sutaupyti 100 mlrd. EUR išlaidų energijai, o šiuo metu naujuose pastatuose suvartojama perpus mažiau energijos, nei 1980 m., todėl būtina tęsti šią sėkmingą praktiką;
Q. kadangi, Komisijos duomenimis, papildomai sutaupius 1 proc. energijos, ES dujų importą būtų galima sumažinti 2,6 proc.;
R. kadangi energetinio saugumo strategijoje pirmenybę būtina teikti mažo anglies dioksido kiekio technologijai ir ištekliams;
S. kadangi Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gegužės 22 d. susitikimo išvadose raginama pirmenybę teikti laipsniškam aplinkai arba ekonomikai žalingų subsidijų – taip pat už iškastinį kurą – panaikinimui;
T. kadangi Komisijos pateiktame Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. nustatyta, kad panaikinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taikyti intensyvų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo scenarijų būtų pigiau nei tęsti dabartinę politiką ir kad ilgainiui branduolinės energijos ir iškastinio kuro kainos toliau didės, o atsinaujinančiųjų energijos išteklių – mažės;
U. kadangi, Komisijos teigimu, energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir pažangi infrastruktūra yra trys visais atžvilgiais naudingos galimybės, turint mintyje tai, kad energijos vartojimo efektyvumas yra svarbiausias veiksnys ir pigiausias ir sparčiausias būdas ES namų ūkių ir pramonės sąskaitoms už energiją sumažinti, nes atsinaujinančiųjų išteklių energija gaminama ES ir dažnai netoli vartojimo vietos, sukuriant tvarių vietinių darbo vietų, užtikrinant energetinį saugumą ir padedant pasiekti su klimato kaita susijusius tikslus, nes pažangus perdavimo ir paskirstymo tinklas ES lygmeniu gali užkirsti kelią pajėgumų pertekliui ir elektros tiekimo pertrūkiams valstybėse narėse;
V. kadangi, siekiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją išlaikyti vienu iš pagrindinių ES energetikos ir klimato politikos ramsčių, reikalinga Bendrijos koncepcija ir valstybių narių bendradarbiavimas, nes tada bus galima ekonomiškiau pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus ir geriau panaudoti konkrečias ES regionines galimybes;
W. kadangi 2014 m. spalio 24 d. aukščiausiojo lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė dėl privalomo tikslo ES lygmeniu iki 2030 m. bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių ir dėl orientacinio tikslo ES lygmeniu bent 27 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, turint mintyje tikslą ES lygmeniu – 30 proc. – ir pirmiausia imantis veiksmų tuose sektoriuose, kuriuose būtų galima sutaupyti daugiausia, ir kartu patvirtino privalomą ES tikslą iki 2030 m. ES viduje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu; kadangi atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje ES išlieka lyderės technologijų srityje pozicijoje ir tai turėtų paskatinti kvalifikuotos darbo jėgos judėjimą ir tvarų ekonomikos augimą;
X. kadangi Komisijos pirmininko J. C. Junckerio 2014 m. liepos 15 d. sudarytos naujos Komisijos politiniai prioritetai apima įsipareigojimą pasiekti, kad Europos energetikos sąjunga pasaulyje pirmautų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje;
Y. kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker savo misijos tikslų laiške Komisijos nariams M. A. Cañete ir M. Šefčovičiui viešai pareiškė, kad privalomas 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslas – 30 proc. – yra minimalus, jei Europos Sąjungai norima užtikrinti patikimumą;
Z. kadangi Parlamentas du kartus ragino nustatyti privalomus kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus – iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti CO2 kiekį, naudoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir pagerinti 40 proc. energijos vartojimo efektyvumą, kurie turi būti įgyvendinami numatant individualius nacionalinius tikslus; kadangi privalomi nacionaliniai ir ES energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančiosios energijos tikslai skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir padėtų užtikrinti ES pirmavimą šiose srityse technologijų srityje;
AA. kadangi energetinio saugumo strategijoje reikia atsižvelgti į vartotojų teises, rinkos nuspėjamumą investuotojams ir aiškų pagrindą pramonei;
AB. kadangi pramonė iš ES iškeliama dėl didelių išlaidų energijai, todėl jos dalis bendrajame vidaus produkte mažėja ir iš esmės prarandamos darbo vietos; kadangi Komisija užsibrėžė tikslą pasiekti, kad iki 2020 m. pramonės dalis bendrajame vidaus produkte būtų maždaug 20 proc.;
AC. kadangi pramonės įnašo į BVP grąžinimas iki 20 proc. turi būti laikomas ne mažiau svarbiu ir prioritetiniu siekiu, kaip ir kovos su klimato kaita tikslai, mažo anglies dioksido kiekio technologijų pramonė, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai;
AD. kadangi elektros energijos vaidmuo ir svarba toliau didės ir jiems užtikrinti reikia priimti politinius sprendimus Europos ir nacionaliniu lygmenimis;
AE. kadangi padidinus elektros ir dujų tinklų jungčių lygį padidės energetinis saugumas, pagerės atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, suvienodės kainos, vartotojai gaus daugiau naudos ir bus lengviau išlaikyti valstybių narių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą; kadangi ES turėtų sukurti bendrą reglamentavimo sistemą, skirtą gauti kuo daugiau naudos iš elektros ir dujų tinklų jungčių siekiant visada vartotojams užtikrinti labiausiai prieinamas kainas;
AF. kadangi Parlamentas prašė nustatyti privalomus minimalių tarpvalstybinių perdavimo pajėgumų tikslus;
AG. kadangi energetikos sistema pastaruoju metu tapo labiau decentralizuota, naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija, esama saugyklų pajėgumų bei lankstūs vartotojai yra prisijungę prie aktyvesnio ir pažangesnio paskirstymo tinklų; kadangi tikimasi, jog ši tendencija ateityje išliks;
AH. kadangi investicijos į skirstomuosius tinklus yra ne mažiau reikšmingos, nei investicijos į perdavimo tinklus, ypač atsižvelgiant į vis didesnį energetikos sektoriaus decentralizavimą ir į tai, kad 90 proc. išgautos atsinaujinančios energijos tiekiama į skirstomuosius tinklus;
AI. kadangi greičiau įdiegus pažangiuosius elektros energijos tinklus pagerės energijos vartojimo efektyvumas, padidės atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis, o energetikos sistema bus decentralizuota siekiant stiprinti valstybių narių energetinį saugumą;
AJ. kadangi ES energetikos politikos išorės aspektas turi būti darnesnis ir iki šiol dar negalėjo padėti visapusiškai užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir Sąjungos konkurencingumą;
AK. kadangi valstybės narės atskirai derasi dėl tarpvyriausybinių susitarimų ir Komisija turi ribotas jų priežiūros galimybes;
AL. kadangi energetinis saugumas yra svarbus ES prekybos politikos elementas ir kadangi sudaryta daug partnerystės energetikos srityje susitarimų su trečiosiomis šalimis, kuriose energijos tiekimas yra labai priklausomas nuo iškastinio kuro;
AM. kadangi už visišką ES trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio ir antrojo klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinio, taip pat tolesnių ES teisės aktų energijos vartojimo efektyvumo srityje įgyvendinimą atsakingos visos valstybės narės, o tinkamai ir laiku šių teisės aktų neperkėlus į nacionalinę teisę neįmanoma užtikrinti kitų valstybių narių ir visos ES saugumo;
AN. kadangi Energijos bendrijos susitariančiosios šalys yra elektros energijos ir dujų vidaus rinkos dalyvės ir jas vienodomis sąlygomis reikėtų įtraukti į kovą už energijos tiekimo saugumą visoje Europoje;
AO. kadangi 2015 m. yra ES vystymosi metai ir ES vystymosi po 2015 m. darbotvarkė turėtų būti visapusiškai suderinama su ES išorės energetikos politika klimato, skurdo panaikinimo ir pagarbos žmogaus teisėms srityse;
AP. kadangi miestai yra daugiau kaip 70 proc. išmetamo CO2 kiekio šaltinis ir juose suvartojama 66 proc. energijos; kadangi 2008 m. daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyveno miesto vietovėse ir gyventojų tankumas miestuose didėja, apytikriai apskaičiuota, kad iki 2030 m. miestų gyventojai sudarys 60 proc.; kadangi miestai privalo keisti savo vartojimo ir augimo tendencijas, nes jos kelia minėtą problemą, tačiau būtent miestuose galima greičiausiai ir anksčiausiai įgyvendinti sprendimus;
AQ. kadangi skatinimas visapusiškai laikantis ES acquis eksploatuoti įprastinius vietos naftos ir dujų išteklius tiek tradicinėse gamybos zonose (pvz., Šiaurės jūroje), tiek naujai atrastose zonose (pvz., Viduržemio jūros rytinėje dalyje ir Juodojoje jūroje) sumažins ES priklausomumą nuo išorės tiekėjų ir tranzito šalių;
AR. kadangi energetinio saugumo strategija turi apimti ekonomiškus veiksmus energijos poreikiui mažinti ir tokius pat efektyvius veiksmus dideliems neišvengiamiems sutrikimams įveikti, taip pat solidarumo ir koordinavimo mechanizmus, skirtus energijos gamybai, pažangiai perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrai ir jungiamosioms linijoms apsaugoti ir sustiprinti; kadangi ši infrastruktūra turi būti tinkama taikyti kintantiems atsinaujinantiesiems ištekliams bei labai mažos apimties energijos gamybai ir turi būti įtraukta į visiškai integruotą ir gerai veikiančią energijos vidaus rinką, apimančią ir energijos poreikio mažinimo rinką, kaip svarbiausia energetikos sąjungos, turinčios įvairių išorės tiekėjų ir maršrutų, dalis;
Europos energetikos sąjungos kūrimas
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ ir pažymi, kad jis yra pagrįstas išsamia ES energetinės priklausomybės analize, jame atkreipiamas dėmesys į pagrindines sritis ir aprašomas svarbiausias darbas, kurį būtina atlikti per trumpą, vidutinės trukmės ir ilgą laikotarpį siekiant įveikti energetinio saugumo sunkumus; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad trumpalaikės ir vidutinės trukmės priemonės visiškai atitiktų ilgalaikius ES energetikos, klimato ir aplinkos politikos tikslus;
2. pažymi, kad lygiavertis energetinis saugumas, konkurencingumas ir tvarumas visiškai integruotoje energijos rinkoje yra svarbiausi energetikos sąjungos kūrimo ramsčiai ir kad šią sąjungą galima sukurti mažinant energijos poreikius, plėtojant tvarius energijos išteklius ir juos integruojant, kaupiant išteklius, sujungiant tinklus, mažinant atstumą tarp tarpusavyje priklausomų gamybos grandinių, plečiant pažangiuosius energetikos tinklus, užtikrinant suvienodintą energijos rinkos reguliavimą, padedant kiekvienam piliečiui užsitikrinti prieigą prie pakankamos energijos ir apibrėžiant vieningą derybinę poziciją trečiųjų valstybių atžvilgiu – imantis griežtesnių ES lygmens priemonių ir darnesnių, geriau koordinuojamų nacionalinių politikos priemonių ir veiksmų;
3. pažymi, kad, atsižvelgiant į 2014 m. krizę Ukrainoje ir Komisijos atliktų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, reikėtų dar skubiau baigti kurti vidaus rinką, įskaitant visišką esamų energetikos ir klimato politikos teisės aktų įgyvendinimą visose valstybėse narėse, esamų „energetinių salų“ integraciją, taip pat atnaujinti rizikos vertinimus, prevencinius veiksmų planus ir ekstremalių situacijų valdymo planus;
4. pabrėžia, kad plataus užmojo kovos su klimato kaita politika atitinka tikslus įtvirtinti energetinį saugumą ir mažesnę priklausomybę nuo pasaulio regionų, kuriuose energijos ištekliai naudojami kaip užsienio politikos priemonė;
5. pabrėžia, kad, kaip matyti iš Komisijos atliktų dujų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų, ES pažeidžiama dėl priklausomybės nuo importo iš trečiųjų šalių ir reikėtų skirti dėmesio pažeidžiamiausioms valstybėms narėms; ragina valstybes nares ir Komisiją Europos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis nedelsiant įgyvendinti dujų sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijas;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant energetinės nepriklausomybės svarbios trumpalaikės priemonės, pvz., sumažinti energijos poreikius, plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius ir jų kaupimą, kaupti dujas, plėtoti dujų srauto priešinga kryptimi infrastruktūrą, remti naujus projektus, leidžiančius kuo geriau pasinaudoti esama infrastruktūra, rengti regioninius tiekimo saugumo planus, taip pat veiksmingiau naudotis galimybėmis importuoti suskystintas gamtines dujas, ypač į visiškai nuo vieno gamtinių dujų tiekėjo priklausančias arba per daug pažeidžiamas valstybes nares; dar kartą pabrėžia esminį poreikį gerinti energetikos tinklo jungtis tarp valstybių narių siekiant sukurti integruotą energijos rinką; nurodo, kad dėl visų šių priežasčių Europos miestai ir savivaldybės, regionai, energetikos kooperatyvai ir vietos iniciatyvų vykdytojai įvairiuose sektoriuose, taip pat Komisija, valstybės narės, kaimyninės šalys, reguliavimo institucijos, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (angl. ACER), perdavimo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai ir saugyklų operatoriai turi būtinai bendradarbiauti tarpusavyje;
7. pabrėžia, kad energetikos sąjunga turėtų ne tik užtikrinti tiekimo saugumą, bet ir laikytis išsamaus požiūrio, kuriuo daug dėmesio būtų skiriama svarbiausiems ramsčiams, pvz., visiškai integruotos energijos vidaus rinkos sukūrimui, energijos poreikio mažinimui, energijos rūšių derinio anglies dioksido kiekio mažinimui (visų pirma remiantis tvariais atsinaujinančiais energijos ištekliais), taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kuriais siekiama pirmauti energijos technologijų srityje, pabrėžia, kad ES piliečiams turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys energetikos sąjungoje ir jiems turėtų būti užtikrinti saugios, tvarios ir įperkamos energijos ištekliai;
8. pabrėžia, kad siekdama sukurti tikrą energetikos sąjungą, kurioje būtų įtvirtintas solidarumas apsisaugant nuo išorės energijos tiekimo sutrikimų, ES turi parengti visapusiškai integruotą tarpvalstybinio perteklinės energijos perdavimo mechanizmą; šiuo klausimu mano, kad Komisija, valstybės narės ir perdavimo sistemos operatoriai pirmiausia turi reformuoti ES energijos vidaus rinkos struktūrą ir daugiau dėmesio skirti konkretiems infrastruktūros projektams;
9. pabrėžia, kad vienintelis būdas pasiekti energetinį saugumą, kartu išlaikant prieinamas energijos kainas ir įgyvendinant mūsų kovos su klimato kaita tikslus – sukurti tvarią energetikos sistemą, grindžiamą labai dideliu energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimu ir pažangia infrastruktūra; be to, pabrėžia, kad, siekiant įvykdyti šiuos pokyčius būsimų kartų labui, tinkamų veiksmų reikia imtis šiandien;
10. pripažįsta, kaip svarbu įtraukti vartotojų iniciatyvas, pvz., kooperatyvus, bendruomeninius atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus, ir pabrėžia, kad reikia panaikinti ekonomines, reglamentavimo ir administracines kliūtis, kad vartotojai galėtų aktyviai dalyvauti energetikos sistemoje;
11. pabrėžia, kad energetikos sąjunga turėtų tikrai apimti visą Europą – ir ES, ir bent jau Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis – ir kad Europos energetikos sektoriai turėtų būti integruoti ir už ES ribų, kad globalizuotoje energijos rinkoje būtų padidinta ES svarba ir derybinė galia;
12. pabrėžia, kad kuriant energetikos sąjungą kartu reikia parengti plačią pramonės sektoriaus strategiją, visų pirma nukreiptą į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kuria būtų prisidedama prie ES reindustrializacijos, siekiant tikslo, kad iki 2020 m. 20 proc. ES BVP tektų pramonės sektoriui;
13. pabrėžia, kad energijos nereikėtų taupyti Europos lygmeniu mažinant gamybą ar už Europos ribų iškeliant Europos pramonę;
IŠORĖS ASPEKTAS
Energijos poreikio mažinimas
14. primena, kad mažinti energijos, visų pirma šildymui skirtos energijos, poreikį daugiau sutaupant ir didinant energijos vartojimo efektyvumą svarbu dėl kelių priežasčių, nes, be kita ko, daromas teigiamas poveikis teigiamai veikiamas ES energetiniam saugumui, konkurencingumui, ekonominiam augimui ir tvarumui, taip pat energijos įperkamumui, kovai su energijos nepritekliumi ir ilgalaikių darbo vietų kūrimui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, Tarptautinės energetikos agentūros teigimu, investicijos į energijos vartojimo efektyvumą yra pelningiausios investicijos, nesvarbu, į kokius energijos išteklius būtų investuojama; ragina Komisiją ir valstybes nares energijos vartojimo efektyvumą laikyti vienu iš energijos išteklių, iš kurio matyti sutaupytos energijos vertė; pabrėžia, kad energijos efektyvumas ir su paklausa susiję sprendimai turi turėti tokią pačią svarbą kaip ir gamybos pajėgumai, tinkamai atsižvelgiant į neatidėliotinas ir išskirtines energijos saugumo problemas ir kai tai techniškai įmanoma; todėl ragina valstybes nares, rengiant politikos priemones, visų pirma svarstyti energijos efektyvumo klausimą;
15. pabrėžia, kad galimybių taupyti energiją yra visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant pramonę, pastatus, transportą, žemės ūkį ir paslaugas;
16. ragina Komisiją nustatyti ir panaikinti likusias energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo kliūtis ir sukurti tikrą efektyvaus energijos vartojimo rinką, kad būtų skatinama perduoti geriausią patirtį ir būtų užtikrinamas produktų ir sprendimų prieinamumas visoje ES, siekiant sukurti tikrą energiją efektyviai naudojančių produktų ir paslaugų bendrąją rinką;
17. ragina daugiau dėmesio skirti besivystančiai energijos paslaugų rinkai (įskaitant sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir energijos paslaugų); pabrėžia, kad svarbu parengti standartus kiekvienam investavimo į energijos vartojimo efektyvumą proceso elementui;
18. pažymi, kad Europos Sąjungai dar nesiseka įgyvendinti tikslo iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos (371 mln. TNE) ir kad daugiau nei trečdalį sumažėjusio energijos vartojimo iš tikrųjų galima susieti su mažesniu ekonominės veiklos aktyvumu, o ne su aktyvesnėmis energijos vartojimo efektyvumo politikos priemonėmis; todėl ragina Komisiją griežtai užtikrinti jau priimtų energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų vykdymą ir diskusijose su Europos Parlamentu ir Taryba raginti atnaujinti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir ekologinio projektavimo teisės aktus, atsižvelgiant į energijos sutaupymo galimybes ir atitinkamą rinką;
19. pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės skirtų tinkamus išteklius rinkos priežiūrai, susijusiai su gaminių energijos vartojimo efektyvumu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pramonei ir kartu suteikti vartotojams patikimiausią informaciją ir tinkamas priemones, kad jie galėtų pasirinkti turėdami informaciją , sužinoti, kiek energijos suvartojo, ir sumažinti savo suvartojamos energijos kiekį;
20. yra įsitikinęs, kad skatinant žiedinę ekonomiką ir didinant išteklių naudojimo efektyvumą gali būti labai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir taip svariai prisidėta prie klimato ir energetikos problemų sprendimo;
21. atkreipia dėmesį į tai, kad su energijos poreikiu pastatų sektoriuje galima susieti apie 40 proc. ES suvartojamos energijos ir trečdalį suvartojamų gamtinių dujų, taip pat į tai, kad todėl būtina tinkamomis paskatomis spartinti išsamesnę pastatų renovaciją ir naudoti atsinaujinančių išteklių energiją juos šildant bei vėsinant, siekiant sumažinti energijos poreikį; rekomenduoja ir toliau didinti energijos vartojimo efektyvumo pastatuose standartus, atsižvelgiant į technines inovacijas ir jas skatinant; be to, rekomenduoja toliau remti energijos beveik nevartojančių pastatų statybą, nes ji yra dar vienas itin svarbus žingsnis siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir saugią energetikos sistemą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia ieškoti novatoriškų privataus finansavimo galimybių, ir ragina Europos investicijų banką bei Europos strateginių investicijų fondą aktyviau dalyvauti papildant nacionalines finansavimo schemas, taip pagerinant pramonės konkurencingumą, įtvirtinant didesnį ekonomikos augimą ir sukuriant daugiau darbo vietų; tai bus naudinga ir piliečiams – sumažės sąskaitos už energiją ir pagerės gyvenimo lygis;
22. pripažįsta Europos miestų vietos valdžios institucijų ir piliečių vaidmenį didinant energijos vartojimo efektyvumą geresniu miestų planavimu, su energija susijusių interneto ir IRT technologijų vystymu, bendra energijos gamyba, gamyba nuosavam vartojimui, naudojant šilumos siurblius, modernizuojant, plėtojant ir kuriant centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo sistemas, taip pat didinant netaršesnių viešojo transporto priemonių naudojimą, skatinant aktyvesnius keliavimo būdus, plėtojant ir įgyvendinant pažangiųjų miestų sprendimus ir remiant elektra varomo transporto naudojimą miestuose;
23. mano, kad vietos valdžios institucijos taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį skatinant alternatyvias finansavimo priemones, įskaitant kooperatyvų modelius, ir populiarinant kolektyvinius pirkimo susitarimus, kad vartotojai galėtų sujungti savo energijos paklausą ir taip užsitikrintų mažesnes energijos kainas;
24. mano, kad svarbu vartotojams siūlyti efektyviai naudojant energiją pagamintus gaminius, įskaitant maisto produktus, taip pat jiems teikti tikslią, aktualią, palyginamą ir nepriklausomų subjektų patikrintą informaciją apie tų gaminių energijos vartojimo efektyvumą, kad vartotojai galėtų priimti sprendimą remdamiesi informacija – taip rinkos būtų pertvarkomos ir jose įsitvirtintų labiausiai energiją taupantys prietaisai ir taupios maisto gamybos grandinės;
25. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti ES piliečių informavimo kampaniją, skelbiant, kaip lengvais ir ekonomiškais būdais mažinti energijos vartojimą namų ūkiuose, pabrėžiant, kiek galima sutaupyti energijai skiriamų lėšų; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę 2016 metus paskelbti Europos energijos taupymo metais;
26. pažymi, kad geresnių transporto priemonių charakteristikų standartai ir kuro vartojimo efektyvumas yra labai svarbūs mažinant ES priklausomybę nuo naftos ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl ragina pramonę, valstybes nares ir Komisiją toliau ir sparčiau imtis veiksmų šioje srityje; prašo Komisijos persvarstyti automobiliams ir furgonams išmetamo CO2 kiekio standartus, taikytinus po 2020 m.; tačiau pažymi, kad ilgalaikis transporto išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir energijos poreikio mažinimo bei tiekimo įvairinimo sprendimas yra alternatyvus kuras, ypač elektrifikacija naudojant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją ir remiant tvaresnių rūšių transportą;
27. ragina Komisiją parengti visapusišką strategiją, kuria būtų siekiama elektrifikuoti transportą energijos bendrijoje ir kurioje būtų kalbama ne tik apie investicijas bei paskatas gaminti ir naudoti elektrines transporto priemones, bet ir būtų skatinamos platesnės elektra varomo transporto iniciatyvos, įskaitant traukinius, dviračius ir motorolerius, ypatingą dėmesį atkreipiant į transporto rūšių tarpusavio sąveiką ir jų sąveiką su energijos gamybos sektoriumi pasitelkiant pažangiuosius tinklus ir energijos kaupimo galimybes;
28. ragina valstybes nares ir Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis siekti plataus užmojo ES efektyvaus energijos vartojimo teisės aktų įgyvendinimo tikslų, kad būtų sparčiau imamasi priemonių 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslui įgyvendinti, daugiausia dėmesio skiriant pastatų ir pramonės įrenginių šildymui ir izoliavimui, ir kartu būti pasirengusioms nacionalinėmis ir regioninėmis priemonėmis gerokai sumažinti energijos poreikį prieš sutrinkant energijos tiekimui ir jam sutrikus; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina būsimą Dujų tiekimo saugumo reglamento persvarstymą, kuris, kaip paskelbta, bus energetikos sąjungos teisės aktų rinkinio dalis, ir ragina Komisiją, persvarstant, išnagrinėti galimybę sukurti ES lygmens stebėsenos sistemą tokių sukrėtimų sukeltoms problemoms spręsti; tačiau perspėja, kad trumpalaikės priemonės siekiant sumažinti paklausą turi būti atidžiai planuojamos siekiant užtikrinti, kad visi neatidėliotini veiksmai būtų visapusiškai integruoti ir atitiktų ilgalaikes priemones; be to, ragina Komisiją stebėti, kaip kyla teisinės kliūtys, trukdančios valstybėms narėms didinti energijos vartojimo efektyvumą, ir apie jas pranešti;
29. vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokios trumpalaikės smarkaus energijos poreikio mažinimo priemonės nėra veiksmingas būdas spręsti problemą – Europai reikia platesnio pobūdžio plano tiekimo tęstinumui užtikrinti;
30. ragina Komisiją atidžiai stebėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, ypač nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų ir nacionalinių renovacijos strategijų, ir Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimą; ragina Komisiją atlikti ribotą Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos ir Pastatų energinio naudojimo direktyvos peržiūrą, kad būtų pasiekti ES 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai, daugiau dėmesio skiriant tam, kad būtų padėta pažeidžiamiems vartotojams ir kovojama su energijos nepritekliumi; mano, kad užtikrinant minėtąjį vykdymą energijos vartojimo efektyvumo didinimo matavimas ir patikra turėtų būti atliekami nuolat;
31. ragina Komisiją aktyviai remti valstybių narių pastangas parengti nacionalines renovacijos strategijas, kaip reikalaujama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 4 straipsnyje; prašo 2017 m. parengti naujus šių strategijų variantus, prie kurių daugiau prisidėtų pastatų sektoriaus suinteresuotieji subjektai, kad būtų suformuluotas ilgalaikis (iki 2050 m.) nacionalinis tikslas sumažinti energijos poreikį pastatuose ir būtų parengti 2040, 2030 ir 2020 m. etapai; pažymi, kad Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje išdėstytos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įpareigojimų schemos yra pagrindinė priemonė, dėl kurios iki 2020 m. bus sutaupyta energijos; todėl ragina Europos Komisiją pratęsti šio reikalavimo galiojimą po 2020 m., nes tai viena iš pagrindinių priemonių 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslui pasiekti, ir kartu panaikinti išimtis, mažinančias jos veiksmingumą;
32. pabrėžia, kad privalomas efektyvaus energijos vartojimo tikslas būtų ekonomiškai efektyviausias būdas mažinti Europos energetinę priklausomybę ir kartu apsaugoti pramonę ir namų ūkius nuo didėjančių energijos išlaidų; pabrėžia, kad Parlamentas savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliucijoje[1] ir 2014 m. lapkričio 26 d. rezoliucijoje[2] patvirtino tris privalomus tikslus, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo tikslą – 40 proc., atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslą – bent 30 proc., išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą – bent 40 proc.; atsižvelgdamas į tai apgailestauja dėl nepakankamų užmojų didinti energijos vartojimo efektyvumą, paaiškėjusių iš 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo, kai užsibrėžtas tik 27 proc. neprivalomas tikslas, o individualių tikslų valstybėms narėms nenumatyta;
33. mano, kad efektyvaus energijos vartojimo teisės aktai ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra viena kitą papildančios priemonės, ir ragina skubiai sukurti rinkos stabilumo rezervą, galintį pasiųsti tokį anglies dioksido kainos signalą, kuris paskatintų didinti energijos vartojimo efektyvumą sektoriuose, kuriuose taikoma ATLPS; ragina Komisiją papildyti ATLPS išmetamųjų teršalų norma, kuria investuotojams būtų pasiųstas aiškus signalas, skatinantis laipsniškai atsisakyti labiausiai teršiančių elektros energijos gamybos būdų, pvz., energijos gamybos naudojant anglį;
34. primygtinai ragina Komisiją pasinaudoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo galimybėmis pasiūlant naujus teisės aktus, apimančius:
– tikslinių finansinių paskatų ir teisinių įpareigojimų sistemą, ja užtikrinant bent 3 proc. minimalų optimaliomis išlaidomis atliekamos visapusiškos renovacijos metinį tempą;
– investicijas į energijos poreikio mažinimą, pirmiausia pastatuose, šias investicijas priskiriant investicijoms į infrastruktūrą ir suteikiant joms atitinkamą statusą, o kartu investuojant į energijos tiekimo sritį, kad jai būtų taikomos tokios pat finansavimo sąlygos;
– paskatas ir įpareigojimus didesnėms įmonėms įgyvendinti ekonomiškiausias rekomendacijas, pateiktas atlikus privalomus jų energijos vartojimo auditus, nustatytus Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje;
35. ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl griežto 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų valdymo, siekiant pateikti nekintamas gaires ir sąžiningas taisykles, pagal kurias būtų apskaitomi nacionaliniai įnašai, taip užtikrinti ES tikslo įgyvendinimą, pagerinti galimybes įvykdyti planus ir sudaryti sąlygas integruotai teikti atitinkamų Energijos sąjungos politikos priemonių vykdymo ataskaitas;
36. pažymi, kad, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą optimaliomis sąnaudomis ir išvengti nereikalingų arba per didelių investicijų į infrastruktūrą ir neatgaunamų sąnaudų, svarbu ES energijos vidaus rinkos lygmeniu integruoti energijos paklausos ir pasiūlos planavimą, pirmenybę teikiant poreikio mažinimui ir decentralizuotiems sprendimams;
37. mano, kad investuojant į mažesnį energijos poreikį, pirmiausia pastatuose ir pramonėje, labai didinamas energetinis saugumas, o kartu skatinamas ekonomikos augimas ir kuriamos darbo vietos, ir kad į tai reikėtų atsižvelgti rengiant integruotas ekonomines priemones bei statybos reglamentavimo aktus ir svarstant finansinius asignavimus; pabrėžia, kad valstybėms narėms turėtų būti teikiama daugiau ES finansinės paramos, kad joms būtų lengviau pasiekti šiuos energijos vartojimo efektyvumo tikslus;
Vietos energijos gamybos didinimas
38. pabrėžia, kad ES turėtų parengti veiksmų planą ir toliau remti ilgalaikę tiekimo saugumo didinimo strategiją, kuri apimtų tvarių vietos energijos išteklių, ypač atsinaujinančių išteklių, plėtrą ES visiškai laikantis teisės aktų sveikatos, saugumo ir aplinkos srityse; pabrėžia, kad aktyvesnė vietinė energijos gamyba neturi būti dar labiau didinama ir neturi būti pratęsiama Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro;
39. pabrėžia vis svarbesnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių vaidmenį Europos Sąjungoje užsitikrinant ilgalaikį energijos tiekimą; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos sąnaudos labai sumažėjo;
40. pabrėžia, kad labai svarbu didinti Europos pramonės ir technologijų srities atstovų dalyvavimą visoje energijos gamybos grandinėje, kuri apima ne tik žaliavas, bet ir gamybą, perdirbimą, saugojimą, pervežimą bei paskirstymą, nes jie yra labai svarbūs ES priklausomybės nuo energijos importo mažinimo aspektai; primena, kad ES beveik visiškai priklauso nuo urano tiekimo iš trečiųjų šalių;
41. mano, kad reikėtų atsižvelgti į visus mažaanglius energijos išteklius, kuriais būtų galima padėti užtikrinti energetinį saugumą Sąjungoje, ir juos plėtoti visapusiškai laikantis ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ilgalaikių tikslų ir 2030 m. tikslų, kuriais siekiama vadinamojo dviejų laipsnių klimato politikos tikslo, taip pat laikantis ES aplinkosaugos ir konkurencijos politikos; ragina Komisiją įvertinti Direktyvos 2009/28/EB, ypač jos 13 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų privalomus minimalius atsinaujinančiųjų energijos išteklių naujuose pastatuose ir visapusiškai renovuojamuose pastatuose reikalavimus, įgyvendinimą; mano, kad tradicinių naftos išteklių subsidijos ir išorinių veiksnių priskyrimas vidaus veiksniams iškreipia rinką, todėl ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas ir priimti išmetamo CO2 kiekio veiklos standartus kartu su naujų ir esamų anglies ir branduolinių elektrinių veiklos energetikos standartais, kad būtų suteiktas aiškus tvarių investicijų investavimo signalas ir būtų laipsniškai atsisakoma taršiausių bei pavojingiausių elektros gamybos formų;
42. mano, kad Komisija turėtų parengti tinkamas paprasto įvairių energijos išteklių sąnaudų apskaičiavimo per kiekvienos technologijos naudojimo laiką homogenizavimo priemones;
43. ragina Komisiją ir valstybes nares iš naujo parengti subsidijų priemones siekiant palengvinti energijos rinkos integraciją ir laipsniškai panaikinti visas aplinkosauginiu požiūriu kenksmingas subsidijas, ypač subsidijas iškastiniam kurui, ir, remiantis, inter alia, privalomais ES lygmens tikslais atsinaujinančiosios energijos srityje, visapusiškai panaudoti lėšas atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, kurie, palyginti su įprastiniais energijos šaltiniais, nėra ekonomiškai konkurencingi, finansuoti;
44. pabrėžia, kad sprendžiant energetinio saugumo klausimus turi būti užtikrinta aukšto lygio aplinkos apsauga; todėl, atsižvelgdamas į tai, primena su netradicinio iškastinio kuro gavyba susijusį pavojų ir poveikį aplinkai, klimatui bei sveikatai;
45. mano, kad anglies dioksido požiūriu neutralia branduoline energija vis dar svariai prisidedama prie vietinės ES elektros energijos gamybos; pažymi, kad pasirinkimas, ar naudoti branduolinę energiją, tebėra valstybių narių kompetencijos sritis; tačiau, kalbėdamas apie saugą ir saugumą, atkreipia dėmesį į tai, kad ES turėtų taikyti aukščiausius standartus ir nuolat juos tobulinti siekiant sušvelninti su branduoline energija susijusią riziką ir išvengti avarijų;
46. pripažįsta, kad tol, kol tebeveikia atominės elektrinės ir branduolinės energetikos objektai, visada liks jiems būdinga didelės avarijos rizika, kad ir kokia nežymi ši rizika būtų;
47. laikosi nuomonės, kad turimi branduoliniai įrenginiai ir radioaktyviųjų atliekų saugyklos gali tapti didžiausią žalą darančių teroristinių išpuolių taikiniu; ragina valstybes nares užtikrinti aukščiausią šių objektų saugos ir apsaugos lygį;
48. ragina laipsniškai branduolinės energijos atsisakančias valstybes nares užtikrinti, kad ji būtų pakeista energijos gamyba, kuria būtų prisidedama užtikrinant tokį patį tiekimą ir stabilizuojant bendrą gamybos ir paskirstymo sistemą;
49. primena, kad energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir pažangi infrastruktūra teikia neginčijamą naudą, nes tai yra greičiausias ir pigiausias būdas užtikrinti energetinį saugumą, kartu išlaikant prieinamas kainas, padedant pasiekti mūsų kovos su klimato kaita tikslus ir Europos Sąjungoje sukuriant milijonus darbo vietų;
50. primena, kad Komisijos Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. nustatytos didelės atsinaujinančiosios energijos dalys kaip neišvengiama tvaresnės ir saugesnės energetikos sistemos sąlyga;
51. mano, kad įgyvendinant energijos saugumo strategiją svarbu plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą; pabrėžia, kad siekiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijos svarbu plėtoti tarpvalstybinę infrastruktūrą, vykdyti daugiau mokslinių tyrimų, didinti inovacijas ir vystyti pažangesnius energijos tinklus, rasti naujus energijos saugojimo sprendimus bei plėtoti lanksčias gamybos technologijas;
52. ragina Komisiją išanalizuoti, kaip stabilūs atsinaujinantieji energijos ištekliai, pvz., hidroenergija, ypač hidroakumuliaciniai įrenginiai, tvari biomasės arba geoterminė energija, gali papildyti kintamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius siekiant padidinti elektros energijos rinkos stabilumą;
53. pabrėžia, kad svarbu teikti vietinių energijos išteklių, pvz., hidroelektrinių elektros energijos, kaip atsinaujinančiojo energijos ištekliaus, plėtros iniciatyvas; pakartoja, kad svarbu užtikrinti ES direktyvų, pvz., Atsinaujinančių elektros energijos išteklių direktyvos ir Vandens pagrindų direktyvos, veiksmingumą ir nuoseklumą tam, kad į aplinką būtų geriau integruotos nedidelės hidroelektrinės;
54. ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant padidinti investuotojų pasitikėjimą ir prisidėti prie ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo visuose ES regionuose, užtikrinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos reglamentavimo sistemos skaidrumą, nuoseklumą, stabilumą ir tęstinumą ir vengti atgaline data keisti ekonomines investavimo sąlygas; pabrėžia, kad, siekiant išvengti galimų rinkos iškraipymų ir užtikrinti veiksmingą paramą atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, reikia geriau koordinuoti paramos sistemas atsižvelgiant į Komisijos gaires dėl atsinaujinančiosios energijos rėmimo sistemų projektavimo;
55. pabrėžia, kad ES lygmeniu reikėtų tinkamai finansuoti ilgalaikę vietinių energijos išteklių plėtojimo strategiją;
56. mano, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai atlieka didelį vaidmenį teikiant vietinę energiją ES, tačiau pripažįsta, kad ne visos valstybės narės turi vienodas geografines galimybes pelningai gaminti didelius atsinaujinančiosios energijos kiekius;
57. pripažįsta atsinaujinančiosios energijos naudojimo didesne apimtimi šildymo rinkoje, ypač pastatuose, privalumus; pabrėžia didesnį šiluminių infrastruktūrų ir saugojimo lankstumą sudarant palankias sąlygas kintamiems atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams integruoti išsaugant energiją šilumos pavidalu; pakartoja, kad energetinį saugumą galima padidinti plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo ir (arba) vėsinimo tinklus, kurie yra puiki priemonė dideliu mastu tvariai šilumai integruoti miestuose, nes juose įmanoma vienu metu tiekti šilumą iš įvairių išteklių ir jie nėra priklausomi nuo vieno ištekliaus;
58. pabrėžia, kad trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu reikia ženkliai padidinti ES vietinės energijos gamybos pajėgumus; atsižvelgdamas į tai, primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad daugeliu atveju greičiausias būdas prireikus padidinti elektros energijos tiekimo pajėgumus – įdiegti ir atnaujinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pvz., vėjo ir saulės energiją, nes jų įdiegimo laikas palyginti trumpas; ragina Komisiją toliau tikrinti finansines ir teisines tokių energijos išteklių plėtojimo kliūtis ir valstybėms narėms pateikti oficialias politikos rekomendacijas dėl priemonių, kurios daro poveikį tokios energijos naudojimui;
59. ragina Komisiją parengti aiškų atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimo pasiskirstymą šalyse siekiant investuotojams užtikrinti aiškumą;
60. pabrėžia, kad Europos šildymo ir transporto sektorių elektrifikacija dideliu mastu išlieka labai svarbi norint šiuose sektoriuose ženkliai sumažinti degalų importą;
61. mano, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologija galėtų atlikti svarbų vaidmenį mažinant dėl vietinio iškastinio kuro naudojimo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir taip sudaryti sąlygas įvairesniam ir saugesniam energijos rūšių deriniui; ragina Komisiją gerinti CCS technologijų diegimo sąlygas; mano, kad CCS reikės toliau plėtoti ir gerinti vykdant tiriamąją ir inovacijų veiklą, ir ragina skirti finansavimą nuolatiniam CCS technologijų kūrimui;
62. pabrėžia pridėtinę informacinių ir ryšių technologijų (IRT) integravimo į energetikos sistemą vertę ir ragina Komisiją nustatyti perdavimo sistemos lygmeniu pažangiesiems tinklams taikytinus bendrus standartus, nes jais užtikrinamas stabilus tiekimas ir laisvas energijos srautas tarp valstybių, taip pat didinamas energetinis saugumas, ir ypač paskirstymo sistemos lygmeniu užtikrinti tiekimo saugumą vietos bendruomenėms, miestams ir regionams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia vaidmenį, kurį didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių lygį gali atlikti pažangesnių elektros energijos tinklų ir naujų energijos saugyklų kūrimas;
63. mano, kad atsižvelgiant į didelius senstančių ir netinkamų paskirstymo tinklų investicijų poreikius ir į tai, kad daugelis atsinaujinančiųjų energijos išteklių sujungti paskirstymo tinklo lygmeniu, Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti konkrečias iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamos skirstymo sistemų operatorių investicijos, įskaitant finansines priemones;
64. pabrėžia, kad IRT gali ir turėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant atsakingai vartoti energiją namų ūkiuose, transporte, energijos gamyboje ir apskritai gamyboje; mano, kad pažangieji skaitikliai, ekonomiškas apšvietimas, debesijos kompiuterija ir paskirstytoji programinė įranga gali iš esmės pakeisti energijos vartojimo tendencijas; pabrėžia, kad antras prioritetas po efektyvaus energijos vartojimo iš šaltinių (t. y. pirminės energijos gamyboje) turėtų būti (elektros) energijos nuostolių perduodant ją tinklais mažinimas;
65. pažymi, kad labiau decentralizuota ir lanksti energetikos sistema, kurioje elektros energijos ir šilumos šaltiniai yra arčiau jų naudojimo vietos, gali sudaryti palankias sąlygas nedidelio masto energijos gamybai ir taip vartotojams suteikti galimybę aktyviau dalyvauti energetikos rinkoje ir kontroliuoti savo energijos vartojimą, sumažina perdavimo ir paskirstymo nuostolius, pagerina energijos infrastruktūros atsparumą ir tuo pat metu mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteikia vietos verslo galimybes; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant politiką, kuria šalinamos esamos kliūtys ir prisidedama prie rinkos pokyčių skatinimo, sudaryti palankesnes sąlygas toliau plėtoti vietos ir regiono atsinaujinančiuosius energijos išteklius, vietos ir regiono paskirstymo tinklus ir regiono šildymo tinklus; ragina Komisiją pasiūlyti individualaus energijos vartojimo gaires siekiant skatinti tokį vartojimą ir ginti vartotojų teises;
66. atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus žemės ūkis ir miškininkystė yra svarbios priemonės, kuriomis galima prisidėti prie biomasės energijos gamybos ir užtikrinti efektyvų energijos vartojimą;
67. pažymi, kad 95 proc. Europoje šildymo ir elektros reikmėms suvartojamos medienos biomasės gaminama vietoje;
68. ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymus dėl Reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo peržiūros siekiant nustatyti, kad valstybės narės turėtų parengti strategiją perėjimui, taip pat ir centrinio šildymo srityje, nuo dujų prie tokių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kaip geoterminė, biomasės ir saulės šilumos energija, skatinti;
69. pažymi, kad atsinaujinančiųjų išteklių šildymo technologijos (biomasės, geoterminė ir saulės šilumos energija) yra prieinamos ir jomis galima pakeisti importuojamą iškastinį kurą, tuo pat metu kuriant darbo vietas ir didinant investicijas;
70. ragina Komisiją užtikrinti visapusišką Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (2009/28) įgyvendinimą ir sukurti griežtą valdymo sistemą, kurioje dalyvautų Europos Parlamentas, kartu su veiksmingu reglamentavimu, suteikiančiu galimybę pasiekti 2030 m. atsinaujinančiosios energijos tikslą;
71. pabrėžia, kad ES turi unikalią energetikos pereinamojo proceso galimybę, nes įprastinių elektrinių mažėja, o visos senstančios ir taršios elektros energijos sistemos modernizavimui ateinančiais metais reikėtų didžiulių investicijų, todėl ragina Komisiją įtraukti naujas technologijas ir skatinti tas investicijas, kurioms naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus ir daryti pažangą siekiant decentralizuotos ir pažangios energetikos sistemos, atitinkančios ES piliečių poreikius;
Energetikos technologijų plėtojimas
72. pabrėžia, kad veiksmingai naudojantis moksliniais tyrimais ir technologinėmis naujovėmis stiprinama Europos pramonės pirmaujama padėtis ir stiprinamas Europos verslo ir pramonės konkurencinis pranašumas ir komercinis gyvybingumas, kuriamos naujos darbo vietos, tuo pačiu padedant siekti pagrindinių ES energetikos ir klimato politikos tikslų, įskaitant energijos poreikio mažinimą, tiekimo saugumą, konkurencingumą, taip pat tvarų energijos gamybos, pervežimo ir vartojimo plėtojimą, kovą su energijos nepritekliumi ir ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, atsinaujinančius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą;
73. pabrėžia, kad energetiniam saugumui itin svarbios Europos energetikos sektoriaus technologijos, nes jos padeda išlaikyti strateginius pramoninius įrenginius, praktinę patirtį ir kompetenciją; primena, kad ES siekia plėtoti vidaus išteklius ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, todėl turi būti imamasi konkrečių veiksmų, kad būtų ugdoma Europos technologinė lyderystė svarbiausiuose sektoriuose, kuriuose ES turi arba gali įgyti pasaulinį pranašumą;
74. primena, kad energetikos bendrovės, nuo MVĮ iki didelių įmonių grupių, yra strateginio pobūdžio ir reikia remti jų plėtrą;
75. pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę švietimui, mokymo programoms ir dalijimuisi geriausia patirtimi tarp valstybių narių inovatyvių energijos technologijų, kuriomis galima užtikrinti energijos tiekimą ateityje, srityje;
76. ragina valstybes nares ir Komisiją siekti geresnės nacionalinių ir Europos mokslinių tyrimų programų sąveikos ir koordinavimo, pirmiausia energetikos, transporto, IRT ir statybos srityse, siekiant užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama tokiems bendriems uždaviniams, kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimas atsižvelgiant ne vien tik į šildymo, bet ir aušinimo sektorių, skatinant nedidelio masto atsinaujinančiuosius energijos išteklius, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir plėtojant naujus atsinaujinančius energijos išteklius ir didinant naujų technologijų skverbimąsį į rinką;
77. pripažįsta, kad be didelių investicijų į pasaulyje pirmaujančius Europos mokslinių tyrimų projektus, nebus įmanoma plėtoti esamų ir naujų mažo anglies dioksido kiekio technologijų, kad būtų padedama spręsti klimato krizę, su kuria susiduria planeta;
78. ragina Komisiją toliau remti tokius branduolių sintezės mokslinių tyrimų projektus, kaip ITER, kurie Europai suteiktų visiškai anglies dioksido neišskiriančius šaltinius ir neribotą energijos pasiūlą su nekenksmingomis atliekomis;
79. pabrėžia, kad tinkamai įgyvendinti įsipareigojimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir paversti Europą konkurencinga mažai anglies dioksido išskiriančia ir efektyviai išteklius naudojančia ekonomika turi daug galimybių padidinti ES pasaulinį konkurencingumą, tačiau taip pat reikia užtikrinti, kad jam nebus pakenkta; todėl pabrėžia, kad atlikus išsamų poveikio vertinimą reikia įvertinti tinkamiausią būsimų tikslų lygį ir savybes; todėl mano, kad reikia kompleksinio, darnaus ir nuoseklaus požiūrio į klimato kaitą ir konkurencingumą, tvarumą ir saugumą, pagrįsto suderinta ES energetikos politika, kuri labai priklauso nuo vietos šaltinių ir apima priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas, kad būtų pasiekti klimato tikslai, taip suteikiant įperkamą energiją vartotojams ir užtikrinant pramoninės gamybos galimybę;
80. ragina Komisiją išnagrinėti, kaip sukurti vienodas sąlygas Europos ir ne Europos gamintojams, ypač nagrinėjant tarpvalstybinių anglies pritaikymo priemonių ar teršalų išmetimo standartų galimybes;
81. ragina perskirstyti subsidijas, kad dėmesys būtų sutelktas į visą inovacijų grandinę siekiant pasinaudoti visomis esamų ir plėtojamų technologijų galimybėmis, kad būtų sustiprinta vietos energijos gamyba;
82. pabrėžia, kad veikiančios vidaus energijos rinkos sistemoje naują energijos infrastruktūrą ir geresnes jungiamąsias linijas geriausia finansuoti komercinėmis investicijomis, kurias palengvina rinka pagrįstos kainos;
83. pripažįsta, kad valstybės pagalbos taisyklėmis suteikiamas teisinis valstybės įsikišimo tikrumas, kai esama tam tikrų rinkos trūkumų; ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant didinti energetinį saugumą ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ir efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos, visapusiškai naudotis leidžiamomis galimybėmis finansuoti energetikos projektus valstybės pagalba, taip pat finansinėmis priemonėmis, teikiamomis iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos strateginių investicijų fondo, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, pagal programą „Horizontas 2020“, Europos kaimynystės politikos priemonę, taip pat investicinėmis priemonėmis, kurias teikia Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir viešieji bei privatūs tarpininkai, ir ragina Komisiją atlikti įprastą ES finansinių priemonių ekonominio efektyvumo vertinimą; ragina Komisiją ir Europos investicijų banką skubiai nustatyti naujas priemones ir finansinius produktus, pritaikytus ilgalaikėms investicijoms į mažo anglies dioksido energijos technologijas; palankiai vertina tai, kad investicijų plane energetika yra viena iš prioritetinių sričių; mano, kad Komisija turėtų paaiškinti, kaip ji planuoja panaudoti 315 mlrd. eurų investicijų planą ir kitas turimas lėšas;
84. pripažįsta, kad nors turimomis technologijomis jau įmanoma mažinti energetinę priklausomybę, įvairinti, sustiprinti pasiūlos galimybes visapusiškai panaudojant vietos energijos išteklius ir optimizuoti energetikos tinklo infrastruktūrą, taip pat didinti energijos vartojimo efektyvumą per vidutinės trukmės ir ilgalaikį laikotarpį ir kovoti su energijos nepritekliumi, būtina gerinti esamas CCS, CCU technologijas ir labai efektyvių ir labai lanksčių jėgainių technologijas ir plėtoti naujas energetikos technologijas atsižvelgiant į technologinio neutralumo požiūrį, kuris valstybėms narėms suteikia galimybę visapusiškai panaudoti vietos energijos išteklius, naudojantis bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ lėšomis; todėl mano, kad reglamentu programai „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų būti užtikrintas ir saugomas nuo bet kokio mažinimo;
85. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti IT saugumą ir apsaugoti esminę energetikos infrastruktūrą, kuria teikiamos esminės paslaugos vartotojams, visų pirma atsižvelgiant į pramoninės gamybos pokyčius ir vis didėjantį IRT vaidmenį energetikos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu priimti ir laiku įgyvendinti Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą, kad būtų išsaugotas aukštas svarbių infrastruktūrų tinklo ir informacijos saugumo lygis;
86. primena, kad vis sudėtingesniems Europos energetikos tinklams vis dažniau kils pavojų, o tinklų saugumas bus pažeidžiamas dėl jų IT infrastruktūros; pabrėžia, kad kibernetiniai ginklai, kurie gali būti panaudoti prieš tokią infrastruktūrą, tampa vis sudėtingesni ir prieinamesni; atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia parengti gerai koordinuotą atsaką į Europos kibernetinio saugumo iššūkius, jam skirti pakankamai išteklių, jį įtraukti į energetinio saugumo koncepciją ir skirti reikiamus asignavimus ir pajėgumus Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai ir kitoms panašioms agentūroms;
Visiškai integruotos energijos vidaus rinkos kūrimas
87. ragina kurti gerai integruotas ir konkurencingas regionines elektros ir dujų rinkas, kurios padėtų užtikrinti energijos sistemos tinkamumą ir lankstumą ir kurios veiktų visose Sąjungos dalyse; reikalauja, kad Komisija imtųsi ryžtingų ir skaidrių veiksmų prieš bet kokį protekcionistinį ir antikonkurencinį elgesį ir kliūtis patekti į rinką ir pasitraukti iš jos; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti stabilias nacionalines reglamentavimo sistemas, spręsti administracinių kliūčių klausimą ir supaprastinti nacionalines administracines procedūras, taip pat siekiant užtikrinti vienodas sąlygas piliečių projektams; ypač ragina Komisiją užtikrinti objektyvią rinkos sistemą, kuri padėtų užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoms technologijoms, įskaitant technologijas, turinčias infraribinių požymių, pvz., atsinaujinančiąją energiją, ir didinti tų technologijų, kuriomis labiausiai prisidedama prie tiekimo saugumo, efektyvumo ir aplinkos tvarumo tikslų, dalyvavimą;
88. pabrėžia teigiamą poveikį, kurį rinkos integracija turėjo didmeninėms kainoms ir, galiausiai, mažmeninėms kainoms elektros sektoriuje, dėl kurio piliečiai galėjo gauti energijos prieinamomis kainomis, ir primena, kad potenciali gryna ekonominė nauda, kurią būtų galima gauti baigus kurti vidaus energijos rinką, per metus sudarytų 16–40 mlrd. EUR;
89. pripažįsta, kad ekonominės, reglamentavimo ir administracinės kliūtys šiuo metu neleidžia vartotojams aktyviai dalyvauti energijos sistemoje; pripažįsta, kad vis daugiau vartotojų dalyvauja gaminant savo energiją ir domisi savo energijos tiekėjo pasirinkimu, elgsenos keitimu ir prisijungimu prie bendrų iniciatyvų, pvz., bendruomenės atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektų; todėl ragina Komisiją suteikti piliečiams galimybę tapti vartotojais-gamintojais, kurie yra aktyvesni Europos energijos sistemos veikėjai, o ne būti pasyviais vartotojais;
90. ragina Komisiją remti rinkos taisyklių pritaikymą, kad būtų galima integruoti paskirstytus ir kintamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ypač energijos kaupėjams užtikrinant lengvą pateikimą į rinką;
91. mano, kad vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant baigti kurti skaidrią, vartotojams palankią, gerai veikiančią ir visiškai integruotą dujų ir elektros rinką yra visapusiškas trečiojo energetikos dokumentų rinkinio, apimančio tarpvalstybinį rinkos integravimą, didžiausią dėmesį skiriant dienos ir balansavimo rinkoms, įgyvendinimas ir energijos infrastruktūros bei tarpvalstybinių jungčių plėtojimas; ragina Komisiją atidžiai stebėti trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio įgyvendinimą ir užtikrinti jo vykdymą;
92. pabrėžia, kad Europos Sąjungos konkurencijos politika yra sudedamoji vidaus rinkos dalis ir kad ji turi būti taip pat, kaip ir kitose rinkose, taikoma visiems energijos ištekliams, visiems paskirstymo kanalams ir visiems tiekėjams;
93. palankiai vertina 2014 m. spalio 10 d. Komisijos ataskaitą dėl subsidijų ir ES energijos išlaidų ir ragina Komisiją kasmet atnaujinti savo ataskaitą, kad būtų geriau nustatyta, kuriems sektoriams ir sritims reikia papildomų lėšų, ir nustatyti tie sektoriai, kuriuos dėl subsidijų gali pažeisti rinkos iškraipymai;
94. pabrėžia, kad reguliuojamas energijos kainų nustatymas kenkia konkurencijai ir investicijoms ir kad jo panaikinimas – tai būtina sąlyga gerai veikiančiai energijos rinkai pasiekti;
95. pažymi, kad pagal naujausią vartotojų rinkų rezultatų suvestinę elektros energijos rinka yra viena iš keturių prasčiausiai veikiančių rinkų; pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų siekiant pagerinti informacijos apie energijos kainų analizę ir energijos vartojimo efektyvumo priemones teikimą vartotojams suteikiant jiems galimybę aktyviai dalyvauti reguliuojant energijos naudojimą, įskaitant galimybę lengvai pakeisti savo paslaugų teikėją;
96. pabrėžia, kad didesnės prekybos zonos skatina vidaus energijos rinkos įgyvendinimą ir padeda didinti rinkos efektyvumą, konkurenciją ir likvidumą; atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į didėjančią atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, esant tokioms zonoms remiami reikiami gerai veikiančios ir likvidžios elektros rinkos aspektai; pažymi, kad didesnis likvidumas skatina mažesnes prekybos kainas, investavimo sprendimams atsparias kainas, geresnį jėgainių operatorių rizikos draudimą ir didesnę konkurenciją, kuri savo ruožtu skatina mažesnes energijos kainas;
97. pabrėžia, kad visai ES reikia tarpusavyje sujungtos ir stabilios perdavimo sistemos, kurią įgyvendinus būtų vengiama bet kokio neigiamo poveikio, pvz., neplanuotų energijos srautų;
98. ragina Komisiją aktyviai remti valstybes nares, siekiančias tinklo ir sistemos sujungimo tikslų, ir užtikrinti galimybę gauti reikiamą ES finansavimą šioje srityje;
99. pripažįsta, kad taikant labiau integruotą energetikos sistemą galėtų padidėti tarpvalstybinis solidarumas sutrikus išorės energijos tiekimui ir būtų suteikta galimybė toliau integruoti didėjančius atsinaujinančiosios energijos kiekius; mano, kad Komisija ir valstybės narės turi imtis skubių veiksmų norėdamos užtikrinti, kad energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas bei energijos paklausos valdymas ir saugojimas galėtų veikti kaip funkcinis ES vidaus rinkos elementas tarpvalstybiniu mastu be reikalo jo neribojant; šiuo požiūriu reikėtų užtikrinti optimalų esamos infrastruktūros naudojimą;
100. taip pat pažymi, kad privačių investicijų pritraukimas BIP plėtojimui kuo labiau didinant finansinių priemonių naudojimą turės svarbų sverto poveikį viešajam finansavimui ir taip pat padės atnaujinti investicijas į infrastruktūrą ES;
101. pažymi, kad dujų infrastruktūros plėtojimo lygis nevienodas visoje ES; pabrėžia, kad Baltijos, Vidurio Rytų, Pietryčių ir Vakarų Europos valstybėms narėms reikalingos investicijos, kad būtų užtikrinta visapusiška infrastruktūros integracija ir mažinamas jų pažeidžiamumas dėl vienintelio ar dominuojančio energijos tiekėjo veiklos sutrikimo;
102. palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos pasiūlymą, kad elektros sistemos sujungimas turėtų būti užtikrintas visas valstybes nares integruojant į kontinentinės Europos tinklus, taip pat jos pasiūlymą iki 2020 m. pasiekti bent 10 proc., o iki 2030 m. – bent 15 proc. valstybių narių elektros tinklų sujungimo lygį, taip pat prašo nustatyti dujų jungčių tikslus; ragina Komisiją pasiūlyti konkretų veiksmų planą šiems tikslams pasiekti;
103. pabrėžia, kad ACER atlieka pagrindinį vaidmenį užbaigiant bendros ES elektros ir gamtinių dujų energetikos rinkos kūrimą; apgailestauja, kad, nepaisant didesnių jos užduočių ir atsakomybės, išteklių, kurie būtini agentūrai veiksmingai vykdyti REMIT reglamente nustatytus įgaliojimus stebėti didmenines energijos rinkas, nepadaugėjo;
104. pabrėžia, kad jungčių išplėtimas ir atnaujinimas Pietų Europos šalyse galėtų prisidėti prie tolesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių įsisavinimo ir energetinio saugumo regione; jais taip pat galėtų būti skatinama regiono energijos rinkos integracija likusioje ES ir didinamas energijos tiekimo saugumas;
105. pabrėžia, kad būtina nutiesti daugiau energetikos tinklų jungčių tarp Iberijos pusiasalio ir likusios Europos Sąjungos dalies, kaip pabrėžė Europos Vadovų Taryba;
106. pabrėžia, kad, kol bus visiškai panaikinta visų valstybių narių perdavimo sistemos kontrolės priklausomybė nuo trečiųjų šalių operatorių ir bus užtikrintas sinchroninis kontinentinės Europos tinklų veikimas, reikia toliau vykdyti elektros ir dujų sistemos testavimus nepalankiausiomis sąlygomis;
107. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų labai svarbu sparčiau įgyvendinti strateginės infrastruktūros projektus, taip pat panaikinti energetines salas, todėl ragina Komisiją aktyviau dalyvauti šiame procese; pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą apima tiek energijos paklausos, tiek pasiūlos priemones; yra įsitikinęs, kad ES finansavimas būtinas norint įgyvendinti šiuos svarbius Europos energijos infrastruktūros projektus, kuriais siekiama užtikrinti tiekimą ir išteklius;
108. pabrėžia, kad tvirtinant didelius infrastruktūros projektus reikia nuolat tikrinti, ar negalima tų pačių energetinio saugumo rezultatų pasiekti įgyvendinant mažesnės apimties projektus, taikant efektyvaus energijos vartojimo priemones arba sumaniai koreguojant perdavimo arba paskirstymo tinklus, kad būtų išvengta pajėgumų pertekliaus arba vilkinamų projektų, o ribotos lėšos būtų panaudojamos kaip įmanoma veiksmingiau;
109. pabrėžia, kad įgyvendinant tuos strateginės infrastruktūros projektus prisidedama prie vidutinės trukmės ir ilgalaikių energetinio saugumo aspektų ir visapusiškai laikomasi ES ilgalaikių įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir ES aplinkosaugos ir kitų atitinkamų teisės aktų;
110. ragina Komisiją įvertinti Europos pagalbinių pajėgumų strategijos reikalingumą ir galimą vaidmenį užtikrinant vidinį atsparumą išoriniams tiekimo sukrėtimams;
111. pripažįsta, kad tam tikromis aplinkybėmis ES elektros rinkoje reikėtų pajėgumų kompensavimo mechanizmų; pabrėžia, kad norint išvengti Europos rinkos neveiksmingumo ar perteklinio pajėgumo, reikia suderinti poziciją Europos lygmeniu; pabrėžia tai, kad visų pirma reikia išnagrinėti alternatyvius sprendimus, pvz., geresnes jungtis ir išteklių lankstumą;
112. ragina nedelsiant ir visapusiškai laikantis terminų įgyvendinti pirmą kartą 2013 m. patvirtintus ir nuolat atnaujinamus bendro intereso projektų (BIP) sąrašo projektus; pabrėžia, kad BIP įgyvendinimas turėtų būti pagrindinė ES jungčių srities tikslų įgyvendinimo dalis; pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti svarbiausius Europos energetinio saugumo strategijoje išvardytus projektus ir iniciatyvas;
113. pabrėžia Europos strateginių investicijų fondo ir EITP vaidmenį remiant BIP įgyvendinimą ir su tuo susijusį poreikį daugiau kitos finansinės programos išteklių nukreipti į EITP biudžetą, skirtą energetikos infrastruktūros projektams; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad ES finansavimas ypač svarbus komerciniu požiūriu negyvybingam energijos tiekimo infrastruktūros projektų saugumui prieš ir po 2020 m.;
114. pabrėžia, kad reikia stiprinti regioninį bendradarbiavimą visoje ES ir Energijos bendrijoje, taip pat ir gamtinių dujų saugyklų ir pažangiųjų elektros saugojimo sistemų srityje, nes vietos ir regionų lygmeniu galima veiksmingiau spręsti energetinio saugumo problemas, taip pat racionaliau gaminti, saugoti, valdyti ir vartoti energiją; pažymi, kad Baltijos jūros šalių energijos rinkos jungčių planas, kuriuo Baltijos jūros regiono šalis siekiama integruoti į ES energetikos infrastruktūros tinklus, yra puikus regioninio bendradarbiavimo pavyzdys;
115. ragina Komisiją atlikti tyrimą, kad būtų išnagrinėti nauji ir ekonomiškai efektyvūs Europos elektros rinkos struktūros variantai, siekiant užtikrinti, kad vartotojai elektrą gautų priimtinomis kainomis, ir užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui;
116. pabrėžia, kad būtina užtikrinti visiems ES piliečiams prieinamą energijos kainą; mano, kad, vengiant nereikalingo vartojimo, didinant efektyvumą, stiprinant jungtis, didinant rinkos integraciją ir investuojant į tvarią energiją, ypač pastatuose, daugelis namų ūkių galėtų vienodomis sąlygomis patekti į bendrą, tvarią, konkurencingą ir saugią energijos rinką ir išvengti energijos nepritekliaus, su kuriuo 2012 m. susidūrė vienas iš keturių ES piliečių; ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl energijos nepritekliaus Europoje kartu su kovos su juo veiksmų planu, kuriame būtų pateikiamas apibrėžimas ir rodikliai;
117. pabrėžia, kad ES turi stiprų pramoninį mažo anglies dioksido kiekio energijos technologijų, pvz., atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir branduolinės energijos, pagrindą, kuris gali prisidėti prie didesnio ES ir jos kaimyninių šalių energetinio saugumo mažinant išorinę priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo;
IŠORĖS ASPEKTAS
Išorės tiekimo įvairinimas
118. pabrėžia, kad priklausomybė nuo vienintelio energijos išteklių tiekėjo, dėl kurios atsiranda pažeidžiamumas ir konkurencijos stoka, gali stabdyti ekonominį augimą ir kelti grėsmę saugumui nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat, kad todėl būtina nuosekliai įgyvendinti visus energijos tiekėjų įvairinimo projektus; pabrėžia, kad ES tiekėjų, maršrutų ir energijos išteklių įvairinimo veiksmai turėtų būti paspartinti atsižvelgiant į būsimas energijos reikmes ir poreikį šiuos veiksmus papildyti paklausos mažinimo priemonėmis;
119. pabrėžia, kad įvairinant tiekimą reikia mažinti išimtinį priklausomumą nuo vienintelio parengto naudoti branduolinio kuro tiekėjo, tiekiančio kurą dvidešimčiai branduolinių reaktorių, veikiančių penkiose valstybėse narėse;
120. pabrėžia, kad mažinant priklausomybę nuo vieno tiekėjo, neturi padidėti priklausomybė nuo kito tiekėjo, visų pirma suskystintųjų dujų atžvilgiu;
121. ragina geriau suderinti ES prekybos ir energetikos politiką; mano, kad ES laisvosios prekybos susitarimais turėtų būti gerinamas rinkos prieinamumas energijos išteklių ir produktų srityse tiek su nusistovėjusiais ilgalaikiais partneriais, tiek ir su naujomis ir perspektyviomis šalimis partnerėmis, tokiuose regionuose (bet ne tik), kaip Vidurinė Azija, Šiaurės Afrika ir Amerikos žemynai;
122. pabrėžia, kad prekyba atlieka svarbų vaidmenį energetinio saugumo atžvilgiu ir kad tvirtos energetikos partnerystės, sustiprintos ES prekybos susitarimuose įtrauktais energetikai skirtais skyriais, yra svarbiausios priemonės; mano, kad ypač svarbu šiuose skyriuose stiprinti ES energijos įvairinimą ir mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo tik iš kelių tiekėjų, nustatyti energetikos produktų kokybės standartus ir kurti bendrus tvarios energijos gamybos standartus, skatinti įvairinti tiekimo maršrutus ir vietos energijos gamybą, ypač iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kadangi Europos energetinio saugumo strategijoje turėtų būti skatinamas vietos energijos išteklių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas, tarpusavio jungčių plėtojimas ir energijos vartojimo mažinimo politika; mano, kad tiesioginės užsienio investicijos į strateginius energetinės infrastruktūros įrenginius Sąjungoje taip pat gali turėti neigiamų pasekmių ir turėtų būti stebimos Komisijos; ragina Komisiją valstybėms narėms teikti kuo geresnę techninę pagalbą, siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai energetikos srityje būtų greitai ir tinkamai įgyvendinami; pažymi, kad, tais atvejais, kai valstybės narės turi neigiamą prekybos balansą, dažniausia to priežastis yra importuojamo iškastinio kuro kainos;
123. nurodo, kad prekybos susitarimuose jau esama pirmųjų mėginimų bendradarbiauti energijos vartojimo efektyvumo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo srityse (pvz., JAV „Energy Star“ ženklas); ragina dėti tam daugiau pastangų ateityje;
124. ragina Komisiją laikytis tikslo į Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimą įtraukti konkretų su energija susijusį skyrių, kadangi tai būtų naudinga ES energetiniam saugumui ir tarptautinių energijos rinkų atvėrimui; atsižvelgdamas į tai prašo Komisijos toliau stengtis laikytis laisvosios prekybos politikos, susijusios su kuru, įskaitant SGD ir žalią naftą;
125. mano, kad ES ir JAV prekyba suskystintosiomis gamtinėmis dujomis (SGD) padėtų visiškai integruoti ES dujų rinką į pasaulinę rinką ir ženkliai prisidėtų prie energijos vidaus rinkos užbaigimo;
126. apgailestauja dėl to, kad Taryboje stringa diskusijos dėl prekybos apsaugos priemonių modernizavimo, nors Parlamentas išreiškė tvirtą paramą griežtesnėms priemonėms, nukreiptoms prieš nesąžiningą importą iš trečiųjų šalių;
127. pabrėžia, kad įvairinant ES energiją pirmenybę reikia teikti tiems projektams, kuriais įvairinami maršrutai ir ištekliai, ir laikytis visų ES teisės aktų reikalavimų; atkreipia dėmesį į tai, kad įvairinant maršrutus reikia ieškoti patikimų tiekėjų ir kad tiekimo susitarimuose bet kokiu atveju turėtų būti numatyti aiškūs, veiksmingi ir lengvai pritaikomi įpareigojimai ir baudų nuostatos, kad būtų užtikrinta, jog politiniai įvykiai nedarytų poveikio energijos tiekimui; pabrėžia SGD ir jų teikiamų galimybių svarbą ES energetiniam saugumui;
128. mano, kad energijos nereikėtų naudoti kaip politinio spaudimo priemonės bet kokiame tarptautinio bendradarbiavimo kontekste;
129. mano, kad Rusijos nebegalima laikyti patikima partnere, nes ji atvirai ginčija ES teisę, taip pat Pasaulio prekybos organizacijoje, ir energijos tiekimu naudojasi politiniais tikslais; pažymi, kad tiekimo įvairinimas gerina valstybių derybinę poziciją išorinių dujų tiekėjų atžvilgiu, todėl pabrėžia, kad ES turi pasimokyti iš buvusių energetinių krizių su Rusija;
130. mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti dujų tiekimo infrastruktūrai ir naujiems SGD terminalams, taip pat veiksmingesniam esamos infrastruktūros naudojimui;
131. atkreipia dėmesį į Norvegijos ir ES partnerystės energetikos srityje naudą; pabrėžia strateginę Adrijos jūros dujotiekio (TAP) ir pietinio dujų koridoriaus užbaigimo svarbą Europos energijos įvairinimui ir energetiniam saugumui ir apgailestauja dėl projekto „Nabucco“ nesėkmės; pabrėžia, kad papildomi SDG pajėgumai rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Juodojoje jūroje padės pasiekti ES tikslą įvairinti dujų tiekimą valstybėms narėms ir Energijos bendrijos šalims Pietryčių Europoje; taip pat pabrėžia, kad svarbu Šiaurės–pietų dujų koridoriais sujungti Vidurio Europos dujų mazgus su Pietryčių Europa;
132. pabrėžia, kad SGD pasirinkimas dujų tiekimui į Rytų Europos valstybes nares sudarys sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir gali padėti gamtinių dujų kiekio importą vykdyti ne pagal sutartis, kuriose numatytas indeksavimas pagal naftos kainą, o pagal sutartis, kuriomis suderintos mazgų ir vietos kainos;
133. pabrėžia, kad didelės dujų atsargos Šiaurės Afrikos šalyse ir neseniai rytiniame Viduržemio jūros regione atrastos atsargos Viduržemio jūros regionui suteikia galimybę tapti aktyviu dujų transportavimo į Europą vamzdyno tinklo centru; ragina Viduržemio jūros regiono dujų mazgui suteikti padidintus SGD pajėgumus; pabrėžia, kad ES, siekdama didinti savo energetinį saugumą, turėtų pasinaudoti galimybėmis, susijusiomis su šiais dujų rezervais;
134. pabrėžia, kad vystant energetikos partnerystę su ne ES šalimis reikia atsižvelgti į ES pažangą;
135. pabrėžia, kad trečiųjų šalių bendrovės, dalyvaujančios visos ES ir Energijos bendrijos energijos gamybos grandinėje, apimančioje žaliavas, gamybą, transportavimą, paskirstymą ir dujų saugojimą, privalo laikytis visų ES teisės aktų reikalavimų, kad būtų galima išvengti rinkos iškraipymų ir užtikrinti konkurencingą ir skaidrią energijos vidaus rinką atsižvelgiant į bendruosius energetinio saugumo interesus; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios bendrovės taip pat veiktų atsižvelgdamos į ES klimato ir energetikos politikos tikslus;
136. nepaisydamas pastarųjų įvykių, darančių įtaką žalios naftos „Brent“ kainai už barelį, atkreipia dėmesį į tai, kad dujų kainų indeksavimo naftos kainų atžvilgiu panaikinimas tebėra svarbus dėl didėjančio disbalanso tarp šių dviejų energetikos šaltinių;
137. ragina visose rinkose ir pirmiausia Europos rinkoje remti energijos gamybos ir paskirstymo Europos pramonės sektorius;
138. ragina Komisiją, valstybes nares ir Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti strateginius energetikos paklausos (mažinimo) ir energijos tiekimo infrastruktūros projektus ir užtikrinti, kad Parlamentas būtų apie tai informuojamas; mano, kad esama infrastruktūra turi būti prisidedama prie regioninės integracijos;
139. pabrėžia, kad vykdant su energetiniu saugumu susijusius infrastruktūros projektus turi būti visiškai laikomasi demokratiniu būdu pareikštos valios ir turi dalyvauti poveikį dėl planavimo ir statybų patiriančios vietos bendruomenės;
Koordinavimas ir bendra pozicija
140. patvirtina visa apimantį visų valstybių narių tarpusavio solidarumo principą; pabrėžia, kad, nors pažeidžiamumo mastas tiekimo sutrikimams skiriasi, energijos tiekimo saugumui užtikrinti reikia imtis kolektyvinių veiksmų, nes jis svarbus visoms valstybėms narėms; pabrėžia, kad nė viena valstybė narė neturėtų savo veiksmais arba neveikimu mažinti kitos valstybės narės arba visos ES saugumo; mano, kad valstybėms narėms reikia bent jau geresnės komunikacijos, konsultacijų ir bendradarbiavimo;
141. pakartoja, kad bendradarbiavimas energetikos srityje privalo būti paremtas pagrindinėmis ES vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybėms principui, ir juo būtina skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi šalyse partnerėse, taip pat naikinti energijos nepriteklių; visus ES išorės politikos veikėjus palaikant ryšius su trečiosiomis valstybėmis visada propaguoti atsinaujinančiosios energijos plėtojimą ir energijos vartojimo efektyvumą ir remti tarptautines kovos su klimato kaita pastangas; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją užtikrinti atidų ES branduolinės infrastruktūros stebėjimą, kurį atliktų ne ES subjektai, taip pat atidžiai stebėti branduolinio saugumo standartus ES kaimyninėse šalyse ir Europos branduolinių atliekų valdymą, nes jis gali tapti užsienio politikos iššūkiu;
142. pabrėžia, kad reikia aktyviai stiprinti bendradarbiavimą su ES partneriais ir pripažinti svarbų tarptautinio bendradarbiavimo vaidmenį energetikos, ypač energetinio saugumo, srityje; šiuo požiūriu pabrėžia, kad visi tarpvyriausybiniai susitarimai su susijusiomis trečiosiomis šalimis turi būti pagrįsti tarpusavio pagarbos principu;
143. pabrėžia, kad energetinis saugumas yra glaudžiai susijęs su geopolitinės ir saugumo politikos klausimais ir kad atsižvelgiant į šį platesnį kontekstą reikėtų imtis visų energetinio saugumo priemonių ir kad jos turėtų padėti mažinti ES priklausomybę nuo išorinių energijos išteklių;
144. ragina išsamiai įvertinti bendrų strateginių dujų atsargų nustatymo ir pastebimo dujų transportavimo priešinga kryptimi pajėgumų didinimo mastą, vertę ir metodus, siekiant išspręsti tiekimo sukrėtimų klausimą ir užtikrinti, kad dujos būtų veiksmingai nukreiptos ten, kur jų reikia krizės atveju, ypač atsižvelgiant į valstybių narių solidarumą; sudarant tokius pasiūlymus reikėtų atsižvelgti į dabartinio energetikos sektoriaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus;
145. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti ES užsienio ir bendros saugumo ir gynybos politikos veiksmų nuoseklumą ir bendrą suderinamumą su energetikos politika; atsižvelgdamas į tai mano, kad reikia glaudaus Europos išorės veiksmų tarnybos, valstybių narių, Komisijos ir Parlamento koordinavimo;
146. atkreipia dėmesį į tai, kad Energijos bendrija turėtų būti veiksminga visos Europos energetinio saugumo didinimo priemonė; pabrėžia, kad reikėtų toliau gerinti jos vykdymo užtikrinimo mechanizmą ir institucinę struktūrą, siekiant didinti skaidrumą, demokratiją ir investicijų stabilumą; mano, kad Energijos bendrija gali būti naudinga siekiant įtraukti šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates į ES solidarumo mechanizmus; pabrėžia, kad tai turėtų sustiprinti Europos kaimynystės politiką energetikos srityje;
147. ragina valstybes nares didinti Energijos bendrijos sekretoriato pajėgumus ir kompetenciją ir nuodugniai išnagrinėti Aukšto lygio svarstymo grupės pasiūlymus dėl Energijos bendrijos reformos ir imtis atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti spartų ir veiksmingą ES energetikos acquis įgyvendinimą Energijos bendrijos susitariančiosiose šalyse; pabrėžia, kad reikia didinti ne tik ES, bet ir visos Europos energetinį saugumą; pabrėžia, kad Vakarų Balkanų valstybės turi didžiulį atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą ir ragina jas įtraukti į Energijos bendriją ir į bendrą energijos rinką;
148. pabrėžia, kad energetinio saugumo iššūkis – pašalinti neapibrėžtumus, dėl kurių tarp valstybių kyla įtampa, ir sumažinti rinkos trūkumus, kurie atsveria prekybos privalumus; todėl pabrėžia poreikį skatinti pasaulinio demokratinio valdymo struktūras, skirtas žaliavoms, ir tarptautines prekybos energija taisykles, kad būtų sumažinta tarptautinė įtampa, pagerintas teisinis stabilumas šioje srityje ir paremtas sąžiningos pasaulinės energijos rinkos, kurios visi dalyviai gautų prekybos privalumus, kūrimas, pabrėžiant galimybes gauti deramas pajamas ištekliais turtingoms valstybėms ES ir už jos ribų, kurios paremtų jų ekonomikos plėtrą ir skurdo panaikinimo strategijas; pabrėžia glaudesnio bendradarbiavimo su Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiomis šalimis energetikos srityje svarbą;
149. ragina Komisiją geriau pasinaudoti Kaimynystės investicine priemone ir bendrai finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus;
150. pripažįsta Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos partnerystės (E5P) (tai daug donorų turintis fondas, kurį valdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas) vertę siekiant palengvinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir anglies dioksido išmetimo sumažinimą Rytų Europos šalyse partnerėse;
151. ragina Komisiją išnagrinėti galimą bendro pirkimo mechanizmo struktūrą ir tinkamumą bei jo poveikį dujų vidaus rinkos veikimui, susijusioms bendrovėms, taip pat jo vaidmenį siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą; pažymi, kad, atsižvelgiant į kelis galimus bendro pirkimo mechanizmų modelius, reikia toliau imtis veiksmų siekiant nustatyti geriausią rinka grindžiamą modelį, kurį būtų galima taikyti ES regionams ir susijusiems tiekėjams, taip pat kokiomis ypatingomis sąlygomis galėtų būti pradedamas taikyti bendro pirkimo mechanizmas ;
152. mano, kad svarbiausia būsimos Europos energetikos sąjungos kūrimo sąlyga yra baigta kurti integruota ES energijos vidaus rinka; tam reikia visapusiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, kuris apima ir paklausos valdymą, ir energijos tiekimo sistemos optimizavimą, pažangiosios energetikos infrastruktūros ir energetikos tinklų jungčių plėtojimą, taip pat taikyti stiprų ES energetikos politikos išorės aspektą, grindžiamą geru pozicijų derinimu ir bendra pozicija trečiųjų šalių atžvilgiu;
153. pripažįsta, kad į Lisabonos sutartį įtraukta klimato kaitos švelninimo, energijos vartojimo efektyvumo skatinimo ir atsinaujinančiuosius išteklius naudojančių technologijų vystymo politika yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos dalių; mano, kad energetikos tikslų 2020 ir 2030 m. raida atspindi poreikį įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnį ir todėl į šiuos tikslus turi būti atsižvelgiama Komisijai sudarant bet kokias dvišales sutartis;
154. pažymi, kad abipusiškumo principas turi atlikti svarbų vaidmenį sudarant energetikos srities sutartis su trečiosiomis šalimis, tačiau turi būti užtikrinti kokybės standartai ir atitiktis reglamentavimo sistemai;
155. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia didinti ES gebėjimą priimti bendrąją poziciją siekiant darniau spręsti diplomatinius energetikos klausimus šalyse partnerėse ir daugiašaliuose forumuose; šiuo atžvilgiu pažymi, kad, siekiant mažinti neatitikties ES teisės aktams galimybę, reikėtų reikalauti, kad Komisija dalyvautų kaip stebėtoja derybose dėl tarpvyriausybinių susitarimų, taip pat atliekant jose pasiektų susitarimų ex ante ir ex post vertinimą;
156. ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis mechanizmą, siekiant didinti skaidrumą ir suteikti valstybėms narėms daugiau svorio derybose su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytas privalomas tarpvyriausybinių susitarimų ex ante vertinimas, atsižvelgiama į pasekmes ES energijos vidaus rinkai ir užtikrinamas jų suderinamumas su ES teise; ragina valstybes nares prašyti, kad Komisija dalyvautų derybose dėl energetikos susitarimų su ne ES šalimis; ragina Komisiją parengti energetikos susitarimų su ne ES šalimis modelį, įskaitant Sąjungos interesams svarbias išlygas; ragina Komisiją, siekiant stiprinti demokratiją ir didinti skaidrumą, reguliariai informuoti Parlamentą apie ES ir ne ES šalių energetikos susitarimus; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę ateityje sukurti valstybėms narėms, kurios to pageidautų, bendrą energijos išteklių pirkimo mechanizmą;
157. visiškai pritaria Europos Vadovų Tarybai, kad vengiant papildomo popierizmo ir biurokratijos reikėtų parengti ir 2015 m. pasiūlyti patikimą, demokratinę ir skaidrią valdymo sistemą, kurią taikant būtų galima padėti užtikrinti, kad ES pasiektų savo energetikos politikos tikslus, valstybėms narėms paliekant reikiamą veiksmų laisvę ir visapusiškai gerbiant jų laisvę pasirinkti energijos rūšių derinį; pabrėžia, kad Parlamentas turi imtis aktyvaus ir tvirto vaidmens plėtojant, įgyvendinant ir persvarstant energetikos sąjungos valdymo sistemas;
158. ragina Komisiją padėti kuo skubiau baigti kurti Europos energetikos sąjungą energijos poreikio ir energijos pasiūlos, mažesnių energijos nuostolių, įvairių ir saugių išorės santykių energetikos srityje ir gerai veikiančios energijos vidaus rinkos, kurioje ištekliai naudojami efektyviai, požiūriu; ragina valstybes nares ir Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis rodyti tvirtą politinę valią siekti energetikos sąjungos tikslų;
159. pabrėžia, kad būtina užtikrinti reguliarią Europos energetinio saugumo strategijos įgyvendinimo peržiūrą ir kad būtina atlikti metinį su šia strategija susijusios pažangos vertinimą atsižvelgiant į susijusius energetinio saugumo uždavinius; ragina Komisiją teikti metines ataskaitas apie Europos energetinio saugumo strategijos padėtį;
160. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, įskaitant ir energetikos, fizinės apsaugos;
161. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Energijos bendrijos sekretoriatui ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0063.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įžanga
Prasidėjusi krizė Ukrainoje priminė Europos Sąjungai energetinio saugumo svarbą ir lemiamą vaidmenį įtvirtinant stiprią Europos politinę ir ekonominę poziciją. Dėl energijos rinkos pažeidžiamumo, susijusio su geopolitika, energetikos politika tapo vienu iš strateginių užsienio reikalų prioritetų. Todėl Europos Sąjungai reikia formuoti energetikos politiką, grindžiamą pozicijų derinimu ir vieninga pozicija.
Komunikate dėl Europos energetinio saugumo strategijos Europos Komisija nurodė svarbiausius energetikos sektoriaus uždavinius, o dabar reikia politinio impulso iš Europos Parlamento, kad būtų galima apibrėžti didesnio energetinio saugumo sistemą. Šiame pranešime taip pat aptariami Komisijos komunikatai „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“, „Energijos vidaus rinkos kūrimo pažanga“ ir „Europos dujų sistemos atsparumas trumpuoju laikotarpiu“. Iš visų šių dokumentų matyti dabartinė ES energijos rinkos padėtis.
Nors pastaraisiais metais didinant ES energetinį saugumą padaryta didelė pažanga, ES vis dar susiduria su įvairiais sunkumais, pvz., nestabilumu energiją tiekiančiuose regionuose, vidaus rinkos susiskaidymu ir klimato kaita. ES importuoja 53 proc. visos savo suvartojamos energijos ir daugelis valstybių narių vis dar yra priklausomos nuo vieno išorės tiekimo šaltinio, o tai stabdo Europos ekonomikos augimą ir kelia grėsmę nacionaliniam ir ES saugumui.
Pranešėjas mano, kad strategija yra ne trumpalaikis veiksmų planas, bet ilgalaikė strategija, kuria nustatomi strateginiai Europos energetinio saugumo tikslai. Todėl pranešime nurodomi veiksmai, kuriais būtų galima mažinti energijos poreikį, didinti vietos energijos gamybą ir plėtoti energetikos technologijas, ir tolesni veiksmai, kuriais būtų galima kurti visiškai integruotą ir gerai veikiančią energijos vidaus rinką, solidarumo ir koordinavimo mechanizmus.
Europos energetiniam saugumui užtikrinti skirta Europos energetikos sąjunga
Naujajai Komisijai pradėjus eiti pareigas, aiškėja nauja energetikos sąjungos koncepcija; ją reikia paaiškinti ir išplėtoti. Siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad reikia bendros energetikos politikos, sukurtas naujas Komisijos pirmininko pavaduotojo, atsakingo už energetikos sąjungą, portfelis. Nustatant energetikos sąjungos kūrimo veiksmus, Europos Parlamentą reikėtų laikyti tarpininku. Pranešėjas mano, kad Europos energetinio saugumo strategija turėtų būti neatsiejama nuo platesnės naujos energetikos sąjungos koncepcijos, ir norėtų paskatinti naująją Komisiją toliau dirbti šia kryptimi.
Energetikos sąjunga turi ne tik užtikrinti tiekimo saugumą, bet ir būti kuriama remiantis visapusiška strategija, pagal kurią daug dėmesio skiriama svarbiausiems ramsčiams, pvz., visiškai integruotos energijos vidaus rinkos sukūrimui, energijos poreikio mažinimui, energijos rūšių derinio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Glaudžiu pozicijų derinimu ir vieninga pozicija trečiųjų valstybių atžvilgiu grindžiama energetikos politika yra energetikos sąjungos pagrindas, todėl reikėtų apsvarstyti bendro dujų pirkimo galimybę.
Energijos poreikio mažinimas
Mažinti energijos poreikį didinant energijos vartojimo efektyvumą ypač svarbu siekiant ES energetinio saugumo, konkurencingumo ir tvarumo. Efektyvus energijos vartojimas turėtų teigiamą poveikį tokiose srityse, kaip energijos tiekimas, energijos nepriteklius, energijos kainos, pramonės našumas, užimtumas ir išteklių valdymas. Vis dėlto, nepaisant šių didžiulių galimybių, Europos Sąjungai dar nesiseka vykdyti įsipareigojimo iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos. Todėl ES turėtų dėti daugiau pastangų siekdama labai padidinti energijos vartojimo efektyvumą po 2020 m., nes esamų priemonių nepakanka.
Europos miestų vietos valdžios institucijos galėtų labai padėti didinti energijos vartojimo efektyvumą vykdydamos kogeneracinę gamybą, modernizuodamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, daugiau naudodamos mažiau taršias viešojo transporto priemones, skatindamos aktyvesnius keliavimo būdus ir renovuodamos pastatus.
Vietos energijos gamybos didinimas ir energetikos technologijų plėtojimas
Siekdama mažinti energetinę priklausomybę, ES turi didinti savo vietos energijos gamybą ir plėtoti energetikos technologijas. Pranešime pabrėžiama, kad vietos energijos ištekliams plėtoti Europos Sąjungoje reikia ilgalaikės strategijos. ES turėtų apsvarstyti galimybę plėtoti bet kurį energijos išteklių, kuriuo būtų galima didinti ES energetinį saugumą. Taikant naujas energetikos technologijas turėtų būti lengviau mažinti energetinę priklausomybę, įvairinti ir stiprinti pasiūlos galimybes, optimizuoti energetikos tinklo infrastruktūrą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Gerai veikianti energijos vidaus rinka
Gerai veikiančioje energijos vidaus rinkoje užtikrinamas įvairių energijos tiekėjų, galinčių teikti patikimas paslaugas mažesnėmis kainomis, dalyvavimas. Europa jau yra gerokai pasistūmėjusi kurdama energijos vidaus rinką. Vis dėlto, siekiant plėtoti jungtis ir pašalinti kliūtis, kad būtų galima užtikrinti konkurencingas ir gerai integruotas regionines energijos rinkas, reikia daugiau pastangų. Pranešėjas palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos nuomonę, kad pirmiausia reikėtų spręsti nepakankamų valstybių narių tinklų jungčių su Europos dujų ir elektros tinklais problemą ir užtikrinti sinchroninį valstybių narių tinklų veikimą kontinentinės Europos tinkluose. Ją išsprendus, būtų lengviau pasiekti bent 15 proc. valstybių narių tinklų sujungimo lygio tikslą. Be to, būtina nedelsiant veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti ir taikyti trečiojo energetikos dokumentų rinkinio nuostatas.
ES energetikos politikos išorės aspektas
Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį Rusijos nebegalima laikyti patikima partnere, nes ji nedviprasmiškai ginčija ES teisę ir naudojasi energija politiniais tikslais. Todėl labai reikia įvairinti energijos tiekimo maršrutus ir šaltinius, taip pat pirmiausia užtikrinti, kad maršrutai būtų nukreipti į patikimus tiekėjus.
Svarbus energetinio saugumo aspektas yra regioninė integracija, todėl ES turi dėti daugiau pastangų siekdama įgyvendinti strateginės energetikos infrastruktūros projektus.
Pranešėjas atkreipia dėmesį į solidarumo principą ir pabrėžia, kad energetinio saugumo reikia siekti bendrais veiksmais. Valstybės narės turėtų užtikrinti derybų skaidrumą ir laikytis bendros pozicijos užsienio tiekėjų atžvilgiu. Kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl Europos dujų sistemos atsparumo trumpuoju laikotarpiu, šiuo metu valstybių narių tiekimo strategijos yra iš esmės vienašališkos ir nepakankamai koordinuojamos. Todėl Parlamentas ragina Komisiją išnagrinėti galimus bendro dujų pirkimo mechanizmus.
Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų pabrėžti Energijos bendrijos svarbą. Energijos bendrijos įgyvendinamas ES energetikos acquis galėtų būti veiksminga visos Europos energetinio saugumo didinimo priemonė. Svarbu didinti ne tik ES, bet ir visos Europos energetinį saugumą, nes jį padidinus būtų galima sustiprinti Europos kaimynystės politiką energetikos srityje.
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (24.3.2015)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos energetinio saugumo strategijos
(2014/2153(INI))
Nuomonės referentas: Arne Lietz
PASIŪLYMAI
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad nuosekli energetikos politika turi būti neatsiejama ES bendros išorės politikos dalis ir kad reikia dėti daugiau pastangų ir užtikrinti geresnę sąveiką, kad energetikos tikslai būtų suderinti su patikima užsienio politika; primena, kad bendradarbiavimas energetikos srityje yra kertinis Europos integracijos akmuo; pabrėžia, kad energetinio saugumo klausimais turi rūpintis visa ES nepaisant skirtingo kai kurių valstybių narių pažeidžiamumo lygmens; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybą glaudžiai bendradarbiauti koordinuojant atitinkamas valstybių narių ir ES institucijų užsienio politikos priemones;
2. mano, kad atsižvelgiant į didelę ES priklausomybę nuo energijos importo ir dabartinį vienintelio dujų tiekėjo dominavimą, būtina kuo greičiau įvairinti energijos tiekimo šaltinius ir maršrutus bei stiprinti ES gebėjimą veiksmingai reaguoti į galimas dujų tiekimo krizes bei gerinti gebėjimą atlaikyti trečiųjų šalių spaudimą, kai energija naudojama kaip politinė priemonė; pabrėžia, kad labai svarbu iš esmės pagerinti ES energetikos saugumą mažinant ES priklausomybę nuo Rusijos ir didinant jos atsparumą išorės spaudimui; mano, kad todėl būtina užtikrinti didesnę administracinę ir finansinę paramą jau egzistuojantiems ir alternatyviems energijos tiekimo infrastruktūros projektams, taip pat nustatyti naujus tiekimo maršrutus iš Kaspijos jūros regiono, Artimųjų Rytų, Viduržemio jūros regiono ir Centrinės Azijos regiono šalių;
3. palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti energetikos sąjungą ir ragina ją sparčiai įgyvendinti; primena, kad visavertė energetikos sąjunga gali būti sukurta tik tuomet, jei energetikos politika bus glaudžiai derinama su užsienio politika; ypač pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir jos valstybės narės kurtų bendrą solidarumu grindžiamą energetikos politiką, kuri leistų joms tarptautiniu lygmeniu laikytis vieningos pozicijos ir vykdyti bendrus veiksmus, taip pat darniau spręsti diplomatinius energetikos klausimus; ragina Komisiją įvertinti galimybes sukurti savanoriško paklausos sujungimo mechanizmus, kurie galėtų padidinti ES įtaką derybose; ragina Komisiją persvarstyti sprendimą, kuriuo buvo nustatytas keitimosi informacija apie valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpvyriausybinius susitarimus energetikos srityje mechanizmas, siekiant sustiprinti jo nuostatas ir užtikrinti suderinamumą su energijos vidaus rinkos teisės aktais ir su aktyvesniu Komisijos vaidmeniu;
4. ragina vykdant plėtros politiką ir šiuo metu peržiūrint Europos kaimynystės politiką (EKP) daug dėmesio skirti energetiniam saugumui; be to, pabrėžia, kad Energijos bendrija turėtų būti naudojama kaip priemonė siekiant dar labiau integruoti mūsų kaimynines šalis į ES energijos rinką; mano, kad, sukūrus bendrą teisinę erdvę, pagrįstą normomis, susijusiomis su acquis, ir vidaus energijos rinkos principais, būtų pagerintas energijos tiekimo ir tranzito saugumas; mano, kad būtina atlikti kritinę mūsų kaimynystėje vykdomų dujotiekio projektų apžvalgą ir vadovautis strateginiu požiūriu visiškai atsižvelgiant į dabartinę politinę situaciją;
5. pakartoja, kad bendradarbiavimas energetikos srityje privalo būti paremtas ES pagrindinėmis vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir teisinės valstybėms principams, o juo būtina skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi šalyse partnerėse, taip pat naikinti energijos nepriteklių; ragina visus ES išorės politikos veikėjus palaikant ryšius su trečiosiomis valstybėmis visada propaguoti atsinaujinančiosios energijos plėtojimą ir energijos vartojimo efektyvumą ir remti tarptautines pastangas kovoti su klimato kaita; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją užtikrinti griežtą ES branduolinės infrastruktūros stebėjimą, kurį atliktų ne ES subjektai, taip pat atidžiai stebėti branduolinio saugumo standartus ES kaimyninėse šalyse ir Europos branduolinių atliekų valdymą, kas gali tapti užsienio politikos iššūkiu;
6. yra susirūpinęs dėl besikartojančių Rusijos pranešimų apie tai, kad bus nutrauktas dujų tiekimas Ukrainai, ir ragina visas susitarimo, kuris buvo sudarytas tarpininkaujant buvusiam už energetiką atsakingam Komisijos nariui Güntheriui Oettingeriui, šalis rasti priimtiną sprendimą;
7. pabrėžia, kad norint ES sustiprinti tiekimo saugumą, būtina sumažinti jos priklausomybę nuo importo pereinant prie tvarios, mažiau iškastinio kuro naudojančios ekonomikos, paremtos privalomų ir ambicingų tikslų, kuriais siekiama paskatinti tiek energijos efektyvumą, tiek energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, įgyvendinimu, taip pat kurti pažangią, šiuolaikišką ir tarpusavyje susietą infrastruktūrą; todėl ragina visapusiškai išnaudoti esamus jungiamųjų linijų pajėgumus ir įgyvendinti naujus valstybes nares jungiančios infrastruktūros projektus, taip pat pabrėžia Europos infrastruktūros tinklų priemonės svarbą mažinant ES energijos rinkos susiskaidymą; todėl ragina nedelsiant sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
23.3.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
39 9 3 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Tunne Kelam, Afzal Khan, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Ioan Mircea Pașcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Kati Piri, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Charles Tannock, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) |
Zigmantas Balčytis, Reinhard Bütikofer, Liisa Jaakonsaari, Marek Jurek, Gabrielius Landsbergis, Antonio López-Istúriz White, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Traian Ungureanu |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
José Blanco López, Jude Kirton-Darling, Susanne Melior, Maria Noichl, Gabriele Preuß, Ricardo Serrão Santos |
||||
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (16.4.2015)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos energetinio saugumo strategijos
(2014/2153(INI))
Nuomonės referentas: Helmut Scholz
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. primena, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, siekdamos įveikti Europos energetinio saugumo strategijos iššūkius, atsižvelgiant į pasaulinio masto apribojimus šiose politikos srityse, turi, remdamosi galiojančiomis teisės sistemomis, imtis bendrų veiksmų tarptautiniu mastu, tarptautiniuose prekybos forumuose atkreipti dėmesį į energetinio saugumo ir tvarumo problemas, įskaitant aplinkosaugos dempingo problemos sprendimo būdus, kai trečiosios šalys nevykdo savo tarptautinių įsipareigojimų; pabrėžia, kad energijos poreikio mažinimas, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir vietos energijos išteklių naudojimo skatinimas yra veiksmingiausi būdai priklausomybei nuo išorės energijos tiekėjų mažinti ir klimato kaitos tikslams pasiekti; pabrėžia, kad švietimo energetikos srityje skatinimas gali padėti pasiekti užterštumo mažinimo tikslą ir pagerinti vartojimo įpročius;
2. dar kartą primena, kad energija yra pagrindinis žmogaus poreikis, ji taip pat būtina žmogaus ekonominei veiklai ir ypač pramonės bei kitų ekonomikos sektorių konkurencingumui; todėl primygtinai reikalauja, kad ES energetinio saugumo strategijoje piliečiams ir įmonėms būtų užtikrinta prieinama, tvari, stabili, saugi ir prognozuojama galimybė naudotis energija ir turėtų būti sustiprinta viešoji kontrolė, reguliavimas ir sąžininga konkurencija, kad būtų galima sutelkti dėmesį į energijos nepritekliaus problemą ir remti šios problemos sprendimo priemones, nes su šia problema susiduria daug ES piliečių (Eurostato parengtos Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS)) ir besivystančių šalių gyventojų (Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis); primena, kad priimant sprendimus dėl stambių energetinės infrastruktūros projektų turėtų būti įtraukiamos visos tiesiogiai suinteresuotos vietos bendruomenės; pabrėžia, kad Sąjungos energetinio saugumo strategija turėtų sudaryti esminę įtraukios Sąjungos ekonomikos augimo strategijos dalį;
3. ragina geriau suderinti ES prekybos ir energetikos politiką; mano, kad ES laisvosios prekybos susitarimais turėtų būti gerinamas rinkos prieinamumas energijos išteklių ir produktų srityse tiek su nusistovėjusiais ilgalaikiais partneriais, tiek ir su naujomis ir perspektyviomis šalimis partnerėmis, tokiuose regionuose (bet ne tik), kaip Vidurio Azija, Šiaurės Afrika ir Amerikos žemynai;
4. pabrėžia, kad prekyba atlieka svarbų vaidmenį energetinio saugumo atžvilgiu ir kad tvirtos energetikos partnerystės, sustiprintos ES prekybos susitarimuose įtrauktais energetikai skirtais skyriais yra svarbiausios priemonės; mano, kad ypač svarbu šiuose skyriuose stiprinti ES energijos įvairinimą ir mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo tik iš kelių tiekėjų, nustatyti energetikos produktų kokybės standartus ir kurti bendrus tvarios energijos gamybos standartus, skatinti įvairinti tiekimo maršrutus ir vietos energijos gamybą, ypač iš atsinaujinančiųjų išteklių, kadangi Europos energetinio saugumo strategijoje turėtų būti skatinamas vietos energijos išteklių naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas, tarpusavio jungčių plėtojimas ir energijos vartojimo mažinimo politika; mano, kad tiesioginės užsienio investicijos į strateginius energetinės infrastruktūros įrenginius Sąjungoje taip pat gali turėti neigiamų pasekmių ir turėtų būti stebimos Komisijos; ragina Komisiją ES valstybėms narėms teikti kuo geresnę techninę pagalbą, siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai energetikos srityje būtų laiku ir tinkamai įgyvendinami; pažymi, kad, tais atvejais, kai ES valstybės narės turi neigiamą prekybos balansą, dažniausia to priežastis yra importuojamo iškastinio kuro kainos;
5. atsižvelgdamas į teisėtą ES interesą padidinti jos energetinį saugumą, tikisi, kad esminiai klausimai, pvz., prekyba energijos ištekliais, įskaitant naftą ir gamtines dujas, bus įtraukti į derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo;
6. pabrėžia, kad reikalingas stiprus Europos prekybos politikos ir energetikos politikos, užsienio politikos ir BSGP koordinavimas, kad būtų užtikrintas Europos energetikos strategijos veiksmingumas ir būtų geriau suderinti mūsų išorės veiksmai;
7. nurodo, kad prekybos susitarimuose jau esama pirmųjų mėginimų bendradarbiauti energijos vartojimo efektyvumo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo srityse (pvz., JAV „Energy Star“ ženklas); ragina dėti tam daugiau pastangų ateityje;
8. pabrėžia, kad didelė ir nediversifikuota priklausomybė nuo dujų importo gali būti sumažinta remiant decentralizuotą, bendruomeninę bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, kuri įvairiuose ES regionuose stiprintų vertės grandines;
9. primena, kad sudarant prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis ir toliau turi būti nuosekliai laikomasi ES vidaus politikos;
10. pabrėžia, kad mažinant priklausomybę nuo vieno tiekėjo, neturi padidėti priklausomybė nuo kito tiekėjo, visų pirma suskystintųjų dujų atžvilgiu; primena, kad dauguma Europos Sąjungos gyventojų nepritaria didžiatūrio hidraulinio ardymo technologijai;
11. mano, kad ES ir JAV prekyba suskystintosiomis gamtinėmis dujomis visiškai integruotų ES dujų rinką į pasaulinę rinką ir ženkliai prisidėtų prie energijos vidaus rinkos užbaigimo;
12. pabrėžia, kad vykdant su energetiniu saugumu susijusius infrastruktūros projektus turi būti visiškai laikomasi demokratiniu būdu pareikštos valios ir turi dalyvauti poveikį dėl planavimo ir statybų patiriančios vietos bendruomenės;
13. ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis mechanizmą, siekiant didinti skaidrumą ir suteikti valstybėms narėms daugiau svorio derybose su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytas privalomas tarpvyriausybinių susitarimų ex ante vertinimas, atsižvelgiama į pasekmes ES energijos vidaus rinkai ir užtikrinamas jų suderinamumas su ES teise; ragina valstybes nares prašyti, kad Komisija dalyvautų derybose dėl energetikos susitarimų su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją parengti energetikos susitarimų su trečiosiomis šalimis modelį, įskaitant Sąjungos interesams svarbias išlygas; ragina Komisiją, siekiant stiprinti demokratiją ir didinti skaidrumą, reguliariai informuoti Parlamentą apie Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę ateityje sukurti valstybėms narėms, kurios to pageidautų, bendrą energijos išteklių pirkimo mechanizmą;
14. ragina Komisiją nustatyti, kokios galimybės valstybių narių vardu vesti bendras derybas su užsienio tiekėjais dėl energijos tiekimo sutarčių;
15. pabrėžia, kad energetikos susitarimams visada turi būti taikomas abipusiškumo principas, užtikrinant kokybės standartų ir teisinių bendrųjų sąlygų laikymąsi; ragina, atsižvelgiant į bendrą ES energijos vidaus rinką, įtraukti energetikos susitarimus į įprastą teisėkūros procedūrą, siekiant užtikrinti demokratiją, skaidrumą ir atitiktį ES teisei;
16. pabrėžia, kad svarbu panaikinti bet kokią valstybių narių ar regionų izoliaciją nuo Europos dujų ir elektros tinklų;
17. pabrėžia, kad valstybės narės prašymu Komisija galėtų dalyvauti kaip stebėtoja derybose dėl tarpvyriausybinių susitarimų;
18. pabrėžia, kad energetinio saugumo iššūkis – pašalinti neapibrėžtumus, dėl kurių tarp valstybių kyla įtampa, ir sumažinti rinkos trūkumus, kurie atsveria prekybos privalumus; todėl pabrėžia poreikį skatinti pasaulinio demokratinio valdymo struktūras, skirtas žaliavoms, ir tarptautines prekybos energija taisykles, kad būtų sumažinta tarptautinė įtampa, pagerintas teisinis stabilumas šioje srityje ir paremtas sąžiningos pasaulinės energijos rinkos, kurios visi dalyviai gautų prekybos privalumus, kūrimas, pabrėžiant galimybes gauti deramas pajamas ištekliais turtingoms valstybėms Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kurios paremtų jų ekonomikos plėtrą ir skurdo panaikinimo strategijas; pabrėžia glaudesnio bendradarbiavimo su Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiomis šalimis energetikos srityje svarbą;
19. mano, kad ES turėtų padėti labiausiai pažeidžiamoms valstybėms įvairinti savo šaltinius ir tiekimo maršrutus, taip pat panaudojant tarpvalstybines jungtis ir reversinį tiekimą, dėmesį skiriant atsinaujinančiųjų išteklių energijai, vietos energijos ištekliams ir susijusioms saugykloms bei energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms pagal regionines strategijas, tokiu būdu būtų prisidėta prie priklausomybės nuo tam tikrų svyruojančių tarptautinių energijos rinkų mažinimo; mano, kad taip pat yra svarbu plėtoti naujas energijos gamybos iš įvairių šaltinių technologijas siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą visame pasaulyje, tai turėtų padėti panaikinti energijos nepriteklių, prisidėtų prie pasaulinio tvaraus vystymosi ir sustiprintų pasaulines pastangas kovojant su klimato kaita;
20. pabrėžia, kad ES turėtų pasinaudoti Rytų Viduržemio jūros išteklių galimybėmis, ypač siekiant sukurti Rytų Viduržemio jūros dujų mazgą per koridorių nuo pietryčių Viduržemio jūros iki Europos, siekiant didinti ES energetinį saugumą; mano, kad ES turėtų skatinti energetikos sektoriaus bendradarbiavimo iniciatyvas tarp rytinių Viduržemio jūros šalių, taip prisidedant prie taikos ir tautų klestėjimo;
21. pripažįsta, kad Europos strateginių investicijų fondas ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra svarbiausi mechanizmai infrastruktūrai plėtoti ir privačioms investicijoms į ES pritraukti; taip pat pažymi, kad platesnis finansinių priemonių naudojimas turės svarbų sverto poveikį viešajam finansavimui ir pritrauks pasaulines investicijas į ES;
22. pabrėžia, kad strateginės infrastruktūros, kuriomis skatinamas tiekimo, išteklių ir maršrutų įvairinimas, pvz., saugojimo, importo ir pervežimo įrenginiai, taip pat gamtinių dujų skystinimo ir pakartotinio dujinimo įrenginiai, gali sudaryti sąlygas didesniems kiekiams tiekti esant ekstremaliai padėčiai; pažymi, kad šiuos infrastruktūros objektus galima remti specialiais reglamentavimo susitarimais ir (arba) viešuoju finansavimu, kaip nurodyta Reglamente dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros ir Reglamente dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, (Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, atitinkamai) ir (arba) teikiant finansinę paramą per ES finansines priemones, remiantis strateginiais ES tikslais;
23. mano, kad ES privačių ir valstybinių įmonių galimybės eksportuoti švarias, saugias ir veiksmingas energijos gamybos ir kaupimo technologijas yra ypatingai svarbios, ypač atsižvelgiant į pasaulinį augantį energijos poreikį; pataria didinti investicijas į naujų energijos gamybos ir kaupimo technologijų tyrimus, plėtrą ir taikymą; ragina žymiai sumažinti šioms technologijoms taikomus tarifus PPO susitarime dėl aplinkos apsaugos prekių ir ES laisvosios prekybos susitarimuose;
24. ragina Komisiją užtikrinti griežtesnį antikonkurencinio elgesio ir antidempingo priemonių stebėjimą siekiant apsaugoti Europos energetikos sektorių nuo nesąžiningo importo iš trečiųjų šalių;
25. apgailestauja, kad Taryboje stringa diskusijos dėl prekybos apsaugos priemonių, nors Parlamentas išreiškė stiprų griežtesnių priemonių prieš nesąžiningą importą iš trečiųjų šalių palaikymą;
26. ragina Komisiją užtikrinti, kad jos siekiai ir veikla energetinio saugumo srityje atitiktų bendrus ES politikos tikslus, ypač tarptautinės taikos ir vystymosi klausimais, ir kad integruojant valstybes į pasaulio ekonomiką būtų įtrauktos ir jų galimybės naudotis energija;
27. mano, kad energetinį saugumą Europos Sąjungoje galima veiksmingai pasiekti ne tik finansuojant naujas infrastruktūras ir įrenginius, bet ir remiant esamų technologijų tobulinimą, atliekant mokslinius naujų sprendimų tyrimus ir vykdant technologinę plėtrą ir skatinant naudoti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas;
28. dar kartą patvirtina, kad reikalingos esminės investicijos į energetiką ir energetikos infrastruktūrą, visų pirma į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir ekologiškas technologijas.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
14.4.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 6 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
William (The Earl of) Dartmouth, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Alexander Graf Lambsdorff, Gabrielius Landsbergis, Jörg Leichtfried, Marine Le Pen, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler, Jan Zahradil |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Klaus Buchner, Nicola Danti, Danuta Maria Hübner, Sander Loones, Frédérique Ries, Jarosław Wałęsa |
||||
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (30.3.2015)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos energetinio saugumo strategijos
(2014/2153(INI))
Nuomonės referentė: Merja Kyllönen
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. mano, kad siekdama spręsti dabartinius pasaulinius energetikos ir su klimato kaita susijusius uždavinius Europos Sąjunga turi imtis bendrų, veiksmingų ir teisingų veiksmų tarptautiniu mastu;
2. mano, kad uždaviniai, kuriuos lemia energetinis saugumas ir klimato kaita, gali būti išspręsti tik pasitelkiant bendrą strategiją abiem šiais klausimais; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti aplinkosauginiu požiūriu tvarų energijos rūšių derinį ir stabilų energijos tiekimą piliečiams ir verslo subjektams prieinamomis kainomis visoje Europoje, itin svarbu derinti priemones, kuriomis skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija ir plėtojamos inovatyvios energetikos technologijos ir kurios yra esminiai energetinio saugumo veiksniai;
3. todėl palankiai vertina įsipareigojimą užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą energetikos politikos srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu į bet kokius energetinio saugumo planus įtraukti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą visoje ES ir skatinti investicijas į vietos atsinaujinančiuosius energijos išteklius;
4. pabrėžia, kad klimato kaita, nekonkurencingos energijos kainos ir itin didelė priklausomybė nuo nepatikimų trečiųjų šalių tiekėjų kelia grėsmę Europos energetikos sistemos tvarumui;
5. laikosi nuomonės, kad didėjant ES priklausomybei nuo iškastinio kuro, importuojamo iš dažniausiai nepatikimų trečiųjų šalių tiekėjų, ES tampa pažeidžiama ir taip užkertamas kelias plėtoti patikimą, veiksmingą ir nuoseklią bendrą Europos energetikos politiką;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis energetinis saugumas gali būti pasiektas nedidelėmis sąnaudomis, jeigu ši problema būtų sprendžiama valstybėms narėms bendradarbiaujant; todėl pabrėžia, kad tinkamai sujungta ir veikianti elektros energijos ir dujų rinka gali atlikti svarbų vaidmenį įvairinant tiekėjus, išteklius ir maršrutus Europoje;
7. ragina Komisiją vadovautis aktyvesniu požiūriu užtikrinant, kad valstybės narės laikytųsi Europos teisės aktų dėl skaidrių ir tinkamai veikiančių energijos rinkų kūrimo;
8. pabrėžia, kad svarbu koordinuoti valstybių narių energetikos politiką ir laikytis tvirtesnės ES pozicijos vykdant išorės energetikos politiką;
9. pabrėžia, kad didesnis energetinis saugumas neatsiejamas nuo būtinybės pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; taigi tvirtai ragina Komisiją pateikti plataus užmojo 2030 m. tikslus ir parengti visa apimančią ES energetikos ir klimato strategiją, grindžiamą tikslu sumažinti ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, pradedant Komisijos komunikatu ir atsižvelgiant į Parlamento 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano[1];
10. pabrėžia, kad energetinio saugumo didinimas užtikrinant didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pavyzdžiui, vėjo, saulės ir geoterminės energijos, kartu yra labai naudingas klimatui, oro kokybei, visuomenės sveikatai bei aplinkai;
11. mano, kad efektyvaus energijos vartojimo teisės aktai ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra viena kitą papildančios priemonės, ir ragina skubiai sukurti rinkos stabilumo rezervą, galintį pasiųsti tokį anglies dioksido kainos signalą, kuris paskatintų didinti energijos vartojimo efektyvumą sektoriuose, kuriuose taikoma ATLPS; ragina Komisiją papildyti ATLPS išmetamųjų teršalų norma, kuria investuotojams būtų pasiųstas aiškus signalas, skatinantis laipsniškai atsisakyti labiausiai teršiančių elektros energijos gamybos būdų, pvz., energijos gamybos naudojant anglį;
12. tvirtai ragina panaikinti ES energetines salas, kurias iš pradžių buvo numatyta panaikinti iki 2015 m.; todėl tvirtina, kad, siekiant nutraukti valstybių narių energetinę izoliaciją, būtina kurti energijos jungtis; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sparčiau įgyvendinti strateginius infrastruktūros projektus, ypač tuos, kurie skirti valstybių narių energetinei izoliacijai nutraukti, ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius išteklius sudarant palankesnes sąlygas jų paskirstymui; todėl ragina Komisiją pirmenybę teikti tarpusavio jungčių projektų, kuriais siekiama sukurti ES energijos vidaus rinką, ES finansavimo priemonėms;
13. pabrėžia, kad veiksmų siekiant būtinų esminių ES energetikos sistemos permainų bus imamasi tik po to, kai, atsižvelgus į valstybių narių pajėgumus, kartu su jomis bus parengtos atitinkamos priemonės; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečius trumpalaikius ir ilgalaikius veiksmus ir veiksmų planus, įskaitant teisės aktus; ragina užtikrinti, kad ES ir valstybės narės daug investuotų į energetikos srities mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurie užtikrintų aplinkosaugos požiūriu tvarias inovatyvias energetikos technologijas; pabrėžia švietimo, mokymo, dalijimosi gerąja patirtimi ir bandomųjų projektų valstybėse narėse, kuriais gerinant vietos sistemų atsparumą didinamas energetinis saugumas, svarbą;
14. primena savo ankstesnes pozicijas dėl nacionaliniu lygmeniu privalomų plataus užmojo tikslų, susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumu, kuriais siekiama mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos, nustatymo;
15. laikosi nuomonės, kad energijos taupymas ir efektyvus energijos vartojimas yra greiti ir ekonominiu požiūriu veiksmingi būdai tokiems klausimams, kaip energetinis saugumas, priklausomybė nuo išorės tiekėjų, aukštos kainos, nedarbas ir aplinkos apsaugos problemos, spręsti; pabrėžia, kad energijos taupymas ir efektyvus energijos vartojimas turi potencialą konkrečiuose sektoriuose, ypač, pvz., statybų ir transporto sektoriuje; atkreipia dėmesį į centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo sistemų vaidmenį mažinant energijos paklausą; atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak Tarptautinės energetikos agentūros, energijos vartojimo efektyvumas yra svarbiausias veiksnys užtikrinant kuro tiekimą pasaulyje, nes dėl jo mokama mažiausia kaina, užtikrinamas prieinamumas ir tvarumas; pabrėžia, kad ES ir nacionalinės politikos priemonėmis būtina skatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir su paklausa susijusius sprendimus, nes jie duos didelę ilgalaikę naudą užtikrinant Europos energijos tiekimo saugumą; todėl ragina Komisiją nustatyti aiškius pastatų renovacijos visoje ES tikslus, nes tai padės sukurti naujų darbo vietų ir pagyvins ES ekonomiką;
16. yra įsitikinęs, kad skatinant žiedinę ekonomiką ir didinant išteklių naudojimo efektyvumą gali būti labai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir taip svariai prisidėta prie klimato ir energetikos problemų sprendimo;
17. ragina Komisiją pirmenybės tvarka patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir tokiu būdu taip pat būtų sprendžiama žemo konkurencingumo problema, atsiradusi dėl aukštų energijos kainų;
18. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu siekiant iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos visapusiškai įgyvendinti ES energijos vartojimo efektyvumo teisės aktus, toliau plėtoti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, Ekologinio projektavimo direktyvą, Ekologinio ženklinimo direktyvą ir Pastatų energinio naudingumo direktyvą ir šioms sritims skirti didesnį ES finansavimą; ragina Komisiją atidžiau stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinamos šios direktyvos; pabrėžia, kad persvarstant šias direktyvas energijos nepritekliaus problema turėtų būti laikoma prioritetine, o priemonėse didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas socialiniam būstui ir neefektyviausiems būstams, kuriuose gyvena nedideles pajamas gaunančios šeimos;
19. pripažįsta, kad mažesnė tarša taikant išmetamųjų teršalų normą tiesiogiai susijusi su energijos vartojimo efektyvumu ir ilgalaikiu taupymu energetikos sektoriuje;
20. primena, kad Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos straipsnis dėl energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų yra pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą; ragina Komisiją pratęsti šios nuostatos taikymą po 2020 m. kartu panaikinant išimtis, dėl kurių mažėja jos veiksmingumas;
21. ragina Komisiją padidinti siekius, susijusius su produktams taikomais energijos vartojimo efektyvumo standartais, įskaitant 2015–2017 m. ekologinio projektavimo darbo plane nurodytus naujus standartus, taip pat užtikrinti didesnį skaidrumą ir informavimo apie prietaisų suvartojamą energiją sistemų veiksmingumą, siekiant suteikti namų ūkiams ir įmonėms galimybę pasinaudoti visu ekonominiu energijos taupymo potencialu ir prisidėti prie Europos energetikos saugumo ir ilgalaikių išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų;
22. laikosi nuomonės, kad aiškūs privalomi 2030 m. klimato ir energijos tikslai kartu su plataus užmojo veiksmų planu ir ES teisės aktuose nustatyta veiksminga valdymo struktūra taip pat prisidės prie energetinio saugumo; pabrėžia, kad kuriant stabilų pagrindą, reikalingą investicijoms į Europos energetikos infrastruktūrą, būtina ilgalaikė perspektyva, todėl svarbu nedelsiant parengti 2020–2030 m. klimato ir energetikos teisės aktų sistemą; todėl ragina Komisiją pagal įprastą teisėkūros procedūrą kuo greičiau pateikti visus reikalingus pasiūlymus;
23. dar kartą tvirtina, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos lemia aplinkosauginiu požiūriu tvarių ir inovatyvių technologijų plėtrą ir yra itin svarbūs siekiant, kad jau turimos vietinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos taptų prieinamesnės ir konkurencingesnės; todėl ragina ES skirti didesnę paramą moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;
24. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti saugios, tvarios ir pigios energijos tiekimą ES piliečiams ir įmonėms yra būtinas reguliavimo tikrumas, grindžiamas aiškia politine kryptimi; primena, kad šiuo klausimu Parlamentas paragino nustatyti privalomą 2030 m. ES tikslą sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 proc., palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, privalomą 2030 m. ES tikslą padidinti energijos vartojimo efektyvumą 40 proc. ir privalomą 2030 m. ES tikslą, pagal kurį bent 30 proc. bendro suvartojamo energijos kiekio turi sudaryti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta energija;
25. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų rengiant ir diegiant mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir daugiau dėmesio skirti atsinaujinantiesiems energijos ištekliams siekiant toliau užtikrinti energijos tiekimo įvairinimą ir sutaupyti importuoto kuro pirkimo išlaidas;
26. ragina Komisiją sukurti paramos sistemą, pagal kurią būtų skatinama naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kuri užtikrintų tarptautinį konkurencingumą, ir parengti pasiūlymus, kuriuose būtų nustatyta, kad iki 2030 m. ES bent 30 proc. energijos gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat užtikrinti, kad atsinaujinančiosios energijos vartojimas didėtų bent jau ne mažesniu tempu nei šiuo metu, pripažįstant, kad valstybių narių pajėgumai plėtoti ir naudoti šiuos išteklius yra nevienodi;
27. teigiamai vertina tai, kad Komisija atsinaujinančiąją energiją kartu su efektyviu energijos vartojimu ir energetikos infrastruktūra vertina kaip į pasirinkimą, dėl kurio nereikės gailėtis, kaip patvirtinta Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. ir pritarta Europos Parlamente, ir pabrėžia, kad svarbu plėtoti pažangesnius elektros energijos tinklus ir naujus lanksčios, paskirstytos ir mikrolygmens energijos gamybos ir saugojimo būdus; todėl pripažįsta, kad elektros energijos gamybos, šildymo ir transporto sektoriuose naudojant gamtines dujas būtų galima prisidėti prie veiksmingo perėjimo prie visiškai anglies dioksido neišskiriančio energijos rūšių derinio ES;
28. atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES yra pasaulinė atsinaujinančiųjų energijos išteklių lyderė ir šiame sektoriuje jau sukūrė apie pusę milijono darbo vietų; mano, kad padidinus atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį bus galima užtikrinti ilgalaikiškesnį augimą ir didesnį energetinį saugumą;
29. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti investicijas į energetikos srities mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“;
30. atkreipia dėmesį į hidroenergiją, kaip į labai svarbų vietos ir atsinaujinantįjį energijos išteklių, kuriam ir toliau teks svarbus vaidmuo Europos elektros energijos gamybos ir saugojimo sektoriuje;
31. atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus žemės ūkis ir miškininkystė yra svarbios priemonės, galinčios prisidėti prie biomasės energijos gamybos ir užtikrinti efektyvų energijos vartojimą;
32. ragina Komisiją pripažinti, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos (CCS), kurios gali atlikti svarbų vaidmenį įtraukus jas į sprendimų, skirtų Europoje išmetamam anglies dioksido kiekiui mažinti, rinkinį, yra vertingos;
33. ragina Komisiją skatinti ir finansuoti perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos technologijų ir išlaikyti CCS technologijų finansavimą inovacijų fondų (pvz., NER300 ir NER400) lėšomis;
34. pažymi, jog labai svarbu, kad investicijos į energijos perdavimą atitiktų investicijų į atsinaujinančiuosius ir kitus energijos išteklius tempą; pabrėžia, kad norint sėkmingai pereiti prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos reikia papildomų jungčių, dėl kurių lengviau vyktų tarpvalstybinė prekyba, padidėtų ES balansavimo pajėgumai ir taip būtų užtikrinta ekonomiškai efektyvesnė atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracija;
35. pabrėžia, kad jungčių plėtojimas ir modernizavimas Pietų Europos šalyse galėtų prisidėti prie platesnio atsinaujinančiosios energijos vartojimo ir energetinio saugumo šiame regione, taip pat paspartinti regiono energetikos rinkų sujungimą su likusių ES šalių rinkomis ir padidinti energijos tiekimo saugumą;
36. mano, jog tai, kad tebėra energetiškai izoliuotų geografinių regionų, aiškiai prieštarauja ES energetinio saugumo tikslui; todėl pabrėžia, kad reikia nustatyti privalomus ir konkrečiam laikotarpiui skirtus būtinus tarpvalstybinių jungčių pajėgumų tikslus; ragina Komisiją įdiegti tinkamas stebėsenos priemones, skirtas užtikrinti, kad šie tikslai būtų įgyvendinti laiku;
37. pabrėžia, kad sprendžiant energetinio saugumo klausimus turi būti užtikrinta aukšto lygio aplinkos apsauga; todėl primena su netradicinio iškastinio kuro gavyba susijusį pavojų ir poveikį aplinkai, klimatui bei sveikatai;
38. ragina Komisiją ir valstybes nares iš naujo parengti subsidijų priemones siekiant palengvinti energijos rinkos integraciją ir laipsniškai panaikinti visas aplinkosauginiu požiūriu kenksmingas subsidijas, ypač subsidijas iškastiniam kurui, ir, remiantis, inter alia, privalomais ES lygmens tikslais atsinaujinančiosios energijos srityje, visapusiškai panaudoti lėšas atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, kurie, palyginti su įprastiniais energijos šaltiniais, nėra ekonomiškai konkurencingi, finansuoti;
39. pakartoja, kad transporto srityje skubiai reikia imtis efektyvumo didinimo ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo veiksmų siekiant sumažinti šio sektoriaus priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių ir bendrą poveikį klimatui; ragina imtis veiksmingų priemonių laikantis išsamaus ir tvaraus požiūrio ir siekiant skatinti išmetamų teršalų kiekio mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą, alternatyvaus kuro plėtojimą ir transporto sektoriaus elektrifikaciją;
40. mano, kad reikėtų skatinti suskystintų gamtinių dujų, kaip švaresnio pereinamojo laikotarpio kuro, naudojimą sunkiųjų krovininių transporto priemonių ir jūrų sektoriuje;
41. mano, kad būsto sektoriuje pirmenybę reikėtų teikti kapitalinei renovacijai, skirtai energijos vartojimo efektyvumui didinti, ir anglies dioksido neišskiriantiems pastatams.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
26.3.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
57 10 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marco Affronte, Margrete Auken, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Nils Torvalds, Glenis Willmott, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Nicola Caputo, Herbert Dorfmann, Linnéa Engström, Luke Ming Flanagan, Jan Huitema, Karol Karski, Elisabeth Köstinger, Merja Kyllönen, Anne-Marie Mineur, Alessandra Mussolini, James Nicholson, Marit Paulsen, Bart Staes, Theodor Dumitru Stolojan, Tom Vandenkendelaere |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Marie-Christine Boutonnet, Anthea McIntyre, Emilian Pavel |
||||
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0086.
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (18.3.2015)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos energetikos saugumo strategijos
(2014/2153(INI))
Nuomonės referentė: Filiz Hyusmenova
PASIŪLYMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad Europos Sąjungoje energijos rinka negali būti nuolat susiskaidžiusi; todėl ragina visapusiškai įgyvendinti turimą reguliavimo sistemą (trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį), sukurti pakankamai jungčių tarp valstybių narių ir modernizuoti tinklus; be to, mano, kad pagrindinis ES energetinio saugumo strategijos tikslas turi būti užtikrinti, kad nė viena valstybė narė arba visa ES kartu, nebūtų pernelyg pažeidžiama dėl vieno energijos tiekėjo tiekimo trikdžių; pabrėžia, kad energetinio saugumo politika yra sudaryta iš įvairių elementų, taip pat geriau pasirengta nagrinėti energijos tiekimo sutrikimus, užtikrinti bendradarbiavimą ir koordinavimą, susijusį su trečiosiomis šalimis ir nauja infrastruktūra, kuri yra tokia pat svarbi kaip ir siekiai plėtoti atsinaujinančiąją energiją, įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (ir parengta taip, kad su jais derėtų);
2. pabrėžia teigiamą poveikį, kurį rinkos integracija turėjo didmeninėms kainoms ir, galiausiai, mažmeninėms kainoms elektros energijos sektoriuje, dėl kurio piliečiai galėjo gauti energijos prieinamomis kainomis, ir primena, kad potenciali gryna ekonominė nauda, kurią būtų galima gauti sustiprinus vidaus energijos rinką, per metus sudarytų 16 - 40 mlrd. EUR;
3. mano, kad ES energetikos politika turėtų būti siekiama nagrinėti nekonkurencingas energijos kainas, dėl kurių padidėjo ekonomikos krizė ir sumažėjo Europos pramonės konkurencingumas, o tai turi poveikio bendram mūsų piliečių energetiniam saugumui;
4. pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės skirtų tinkamus išteklius rinkos priežiūrai, susijusiai su gaminių energijos vartojimo efektyvumu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pramonei ir kartu suteikti vartotojams patikimiausią informaciją ir tinkamas priemones, kad jie galėtų padaryti informacija pagrįstus pasirinkimus, sužinoti, kiek energijos suvartojo, ir sumažinti savo suvartojamos energijos kiekį;
5. pažymi, kad pagal naujausią vartotojų rinkų rezultatų suvestinę elektros energijos rinka yra viena iš keturių prasčiausiai veikiančių rinkų; pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų siekiant pagerinti informacijos apie energijos kainų suskirstymą ir energijos vartojimo efektyvumo priemones teikimą vartotojams suteikiant jiems galimybę aktyviai dalyvauti reguliuojant energijos naudojimą, įskaitant galimybę lengvai pakeisti savo paslaugų teikėją;
6. primena savo ankstesnę poziciją dėl ambicingų energijos vartojimo efektyvumo tikslų nustatymo bei dėl šiems tikslams įgyvendinti skirtų priemonių įgyvendinimo paspartinimo svarbos; pabrėžia, kad Europos lygmens energijos vartojimo efektyvumo priemonės yra ypač svarbios norint užtikrinti ES energetinę nepriklausomybę, tuo pačiu metu užtikrinant tvarią plėtrą, mokymų stiprinimą, darbo vietų kūrimą ir ekonominių sąlygų verslui, ypač MVĮ, gerinimą ir todėl pritaria Europos strateginių investicijų fondo sukūrimui; todėl reikalauja investuoti į energijos efektyvumą didinančias priemones, o ypač į pastatų energetinį efektyvumą;
7. pabrėžia, kad svarbūs sektoriai galėtų turėti naudos iš ES ir nacionalinio lygmens energijos efektyvumo priemonių; ragina valstybes nares visiškai išnaudoti pagal viešųjų pirkimų direktyvas teikiamas galimybes, būtent energetikos sektoriuje, siekiant patobulinti naujovių ir aplinkos apsaugos kriterijais grindžiamo vertinimo procesą sudarant sąlygas mažai energijos naudojančių pastatų statybai plėtoti ir mažai energijos naudojančių gaminių asortimentui išplėsti; pabrėžia, kad yra svarbu vartotojams pateikti tikslią ir paprastą informaciją apie tokių gaminių energijos suvartojimo efektyvumą; laikosi nuomonės, kad tolesni indėliai į energijos vartojimo efektyvumo politiką galėtų būti dedami tobulinant ir toliau plėtojant energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir ekologinio projektavimo srities teisės aktus;
8. pabrėžia papildomą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) integravimo energijos sistemose naudą kuo būtų labiau skatinamas energijos vartojimo efektyvumas, mažesnė paklausa ir mažesnės kainos vartotojams bei jiems suteikiamos galimybės geriau valdyti savo energijos suvartojimą; skatina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares imtis ilgalaikių veiksmų visuomenės švietimo srityje, siekiant didinti jos informuotumą apie įvairias energijos vartojimo mažinimo priemones; pabrėžia, kad yra svarbu siekti ambicingų energijos efektyvumo tikslų gyvenamųjų būstų sektoriuje, siekiant paspartinti pastatų renovacijos mastą ir patobulinti centralizuoto šildymo sistemas;
9. primena, kad būtina stiprinti ES pasirengimą galimoms dujų tiekimo krizėms ir gebėjimą veiksmingai į jas reaguoti; pabrėžia 2015 m. sausio 15 d. Komisijos pradėtų konsultacijų svarbą siekiant nustatyti sritis, kuriose reikia tobulinti galiojančias ES taisykles, kad būtų galima užtikrinti dujų tiekimo saugumą; pažymi, kad energetinio saugumo srityje reikalingas geresnis ir glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas;
10. pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymas turėtų teigiamą poveikį aplinkos apsaugai ir ekonomikai, kartu prisidedant prie ES energetinės nepriklausomybės; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai išnaudoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą šildymo ir vėsinimo sektoriuje ir kurti pažangesnius energijos tinklus ir naujus energijos kaupimo sprendimus; pabrėžia, kad technologijai esant esminiu faktoriumi siekiant energijos paklausos sumažinimo, būtina remti novatoriškus projektus, skirtus atsinaujinančios energijos šaltiniams ir švariai energijai; ragina remti Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 II priede nurodytos „saugios, švarios ir efektyviai naudojamos energijos“ finansavimą, dėl kurio ES galės tapti pasaulio lydere atsinaujinančiosios ir švarios energijos srityje; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti atsinaujinančiosios energijos reguliavimo stabilumą ir užtikrinti investicijų, skirtų laikantis ES energetikos tikslų, apsaugą, sudarant vienodas veiklos sąlygas Europos lygmeniu;
11. ragina skirti daugiau dėmesio besivystančiai energijos paslaugų rinkai (įskaitant sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir energijos paslaugų); pabrėžia, kad svarbu parengti standartus kiekvienam investavimo į energijos vartojimo efektyvumą proceso elementui; reikalauja investuoti į energijos efektyvumą didinančias priemones, o ypač į pastatų energetinį efektyvumą; pabrėžia, kad svarbūs sektoriai galėtų turėti naudos iš ES ir nacionalinio lygmens energijos efektyvumo priemonių; pabrėžia, kad koordinuota ir plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo politika ir priemonės, skirtos gyvenamųjų namų sektoriui, yra stabilus strateginis ir ilgalaikis sprendimas, kaip kovoti su energijos nepritekliumi;
12. primena valstybėms narėms, kad neseniai parengta Europos energetinio saugumo strategija; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares didinti valstybės reguliuojamąją ir finansinę paramą, siekiant paspartinti pastatų renovaciją ir centrinio šildymo sistemų modernizavimą;
13. ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus skirti lėšų technologijoms, skirtoms anglies dioksido surinkimui ir saugojimui, plėtoti;
14. ragina Komisiją ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų išspręsta energijos perdavimo apribojimų prie nacionalinių sienų problema; pastebi, kad būtų įmanoma sutaupyti 15 mlrd. EUR per metus (10 proc. dujų didmeninės kainos), jei būtų sprendžiami dabartiniai rinkos trūkumai, dėl kurių ES valstybėse narėse atsiranda nekonkurencingų kainų skirtumų; mano, kad didesnis ACER vaidmuo yra būtinas gerai veikiančiai vidaus energijos rinkai, nes jai reikalinga didelio masto infrastruktūros plėtra, jungiamosios linijos, kurios sudaro sąlygas tarpvalstybinei prekybai, ir griežtas galiojančių taisyklių dėl pralaidumo galios paskirstymo vykdymo užtikrinimas; ragina dėti daugiau pastangų gerinant tarpvalstybines jungtis ir plečiant pažangiuosius energetikos tinklus; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės tebėra energetinės salos, nes trūksta gerai veikiančių infrastruktūros jungčių su likusia ES dalimi, o kai kuriuose ES regionuose vis daugiau su pertrūkiais tiekiamos atsinaujinančiosios energijos negali būti perduodama vartotojams, nes trūksta infrastruktūros;
15. pabrėžia, kad reguliuojamas energijos kainų nustatymas kenkia konkurencijai ir investicijoms ir kad jo panaikinimas – tai būtina sąlyga gerai veikiančiai energijos rinkai pasiekti;
16. primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti priemones (nustatytas trečiajame energijos vidaus rinkos dokumentų rinkinyje), kuriomis siekiama užtikrinti galimybę naudotis teise pasirinkti energijos tiekėją; pabrėžia, kad galimybė naudotis šia teise yra ne tik labai svarbi vartotojams, bet ir dar labiau skatina didmenines energijos rinkas;
17. mano, kad patobulinta ir stabilesnė prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema užtikrintų investicijų, reikalingų norint pasiekti ES ilgalaikius tikslus energetikos ir klimato srityse, pritraukimą. pabrėžia, kad priemonės, kuriomis siekiama stiprinti prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, neturėtų turėti įtakos energijai imlios pramonės konkurencingumui, siekiant užkirsti kelią įmonių perkėlimui, darbo vietų panaikinimui ir protų nutekėjimui už Europos Sąjungos ribų.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
17.3.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 5 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Antanas Guoga, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Lucy Anderson, Jussi Halla-aho, Kaja Kallas, Emma McClarkin, Jens Nilsson, Julia Reda, Adam Szejnfeld, Lambert van Nistelrooij, Josef Weidenholzer, Kerstin Westphal |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Andrea Bocskor, Roger Helmer, György Hölvényi, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Emilian Pavel |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
7.5.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
42 13 4 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Bendt Bendtsen, David Borrelli, Gianluca Buonanno, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Soledad Cabezón Ruiz, Philippe De Backer, Christian Ehler, Adam Gierek, Hans-Olaf Henkel, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Nadine Morano, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Miloslav Ransdorf, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Miriam Dalli, Cornelia Ernst, Eugen Freund, Francesc Gambús, Benedek Jávor, Olle Ludvigsson, Svetoslav Hristov Malinov, Vladimír Maňka, Marian-Jean Marinescu, Luděk Niedermayer, Piernicola Pedicini, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Sofia Sakorafa, Paul Tang, Indrek Tarand, Cora van Nieuwenhuizen |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Daniela Aiuto, Fernando Maura Barandiarán, Claudia Tapardel |
||||