REKOMENDACIJA dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimo dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu sudarymo Europos Sąjungos vardu

18.5.2015 - (10883/2014 – C8-0088/2015 – 2014/0151(NLE)) - ***

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Giovanni La Via

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimo dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu sudarymo Europos Sąjungos vardu

(10883/2014 – C8-0088/2015 – 2014/0151(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10883/2014),

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimą dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu (10941/2014);

–       atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8–0088/2015),

–       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto laišką,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–       atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0166/2015),

1.      pritaria susitarimo sudarymui;

2.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Islandijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimo dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu sudarymo Europos Sąjungos vardu

Pagrindiniai faktai

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas buvo pasirašytas 1997 m. ir juo nustatytas tarptautiniu mastu privalomas išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslas. 2002 m. ES ratifikavo šį protokolą ir pareiškė, kad ji ir tuo metu 15 valstybių narių pasinaudos šia nuostata, kad bendrai vykdytų ES išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Todėl pagal Kioto protokolo atitikties mechanizmą Europos Sąjunga ir jos valstybės narės prisiėmė bendrą atsakomybę už įsipareigojimo pirmuoju laikotarpiu (2008–2012 m.) 8 proc. sumažinti bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, vykdymą.

Taryba savo 2012 m. kovo 9 d. išvadose sutiko antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui pasiūlyti bendrą kiekybinį 20 proc. išmetamų teršalų kiekio, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinimo Sąjungos įsipareigojimą. Šia Tarybos pozicija jos valstybės narės vadovavosi 2012 m. gruodžio mėn. vykusioje Dohos klimato kaitos konferencijoje, per kurią 192 Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolo šalys patvirtino šio protokolo pakeitimą.

Dohos pakeitimu nustatomas antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis, prasidedantis 2013 m. sausio 1 d. ir pasibaigsiantis 2020 m. gruodžio 31 d. Jame kartu nustatyti išmetamų teršalų sumažinimo įpareigojimai, kurių laikydamosi Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Islandija per 2013‒2020 m. laikotarpį bendrai įsipareigojo sumažinti savo vidutinį metinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 80 proc. bazinių metų (daugiausia 1990 m.) kiekio. Tas įsipareigojimas nustatytas remiantis bendru išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, kuris leidžiamas 2013–2020 m. laikotarpiu pagal ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį.

„Bendras įsipareigojimų vykdymas“ – techninis Kioto protokolo terminas. Tai reiškia, kad kelios šalys gali susitarti siekti savo išmetamų teršalų mažinimo įpareigojimų bendromis jėgomis. Bendrai įvykdžius įsipareigojimus, laikoma, kad visos šalys, dalyvaujančios bendrai vykdant įsipareigojimus, laikosi Kioto protokolo prievolių dėl išmetamų teršalų kiekio mažinimo. Tik tuo atveju, jei įsipareigojimai bendrai neįvykdyti, kiekviena šalis tampa atsakinga už savo išmetamų teršalų kiekį pagal bendro įsipareigojimų vykdymo sąlygas.

Pranešėjo pozicija

Pranešėjas palankiai vertina pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriame suteikiamas pagrindas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimo dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant įsipareigojimus JTBKKK antruoju įsipareigojimų laikotarpiu sudarymui.

Pranešėjas norėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus, susijusius su pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo.

Islandija yra Kioto protokolo I priede nurodyta šalis, pasiekusi savo individualų tikslą pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu. Pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu Islandija galėjo padidinti išmetamų teršalų kiekį vidutiniškai ne daugiau kaip 10 proc. Galiausiai šiuo laikotarpiu Islandijos išmetamų teršalų kiekis vidutiniškai sumažėjo 2 proc.

Islandija pareiškė ketinanti vykdyti įsipareigojimus antruoju įsipareigojimų laikotarpiu drauge su ES ir jos valstybėmis narėmis dar 2009 m. Taryba palankiai įvertino šį prašymą ir padarė išvadą, kad bendrai vykdant įsipareigojimus antruoju įsipareigojimų laikotarpiu turėtų prisijungti Islandija. Taryba taip pat paprašė, kad į tai atsižvelgdama Komisija parengtų atitinkamus pasiūlymus. 2014 m. Komisija (veikianti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu) ir Islandija užbaigė derybas, būtinas norint bendrai vykdyti Kioto protokolo įsipareigojimus antruoju laikotarpiu.

Islandija priklauso ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ES ATLPS) ir laikosi reglamento dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos mechanizmo. Taikant ES teisės aktus Islandijai reikia suteikti tokias teises ir prievoles, kokios priskiriamos bendrai įsipareigojimus vykdančioms valstybėms narėms.

Islandija suinteresuota bendrai vykdyti įsipareigojimus su ES ir jos valstybėmis narėmis nepriklausomai nuo to, ar ji prisijungs prie ES, ar ne. Todėl Islandijos ir ES derybos dėl narystės neturi įtakos bendram įsipareigojimų vykdymui, dėl kurio bendrai susitarė ES, jos valstybės narės ir Islandija Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu.

Kioto protokole reikalaujama, kad bendro įsipareigojimų vykdymo susitarimo šalys nustatytų ir kartu su savo ratifikavimo dokumentais praneštų apie kiekvienai šio susitarimo šaliai paskirtą išmetamų teršalų kiekį (Kioto protokolo 4 straipsnio 1 dalis). Kiekvienai valstybei narei ir Islandijai paskirtas išmetamų teršalų kiekis nurodytas Tarybos sprendimo dėl Dohos pakeitimo, kuriam taikoma analogiška pritarimo procedūra, projekto I priedo 1 lentelėje (išreikštas anglies dioksido ekvivalento tonomis (tCO2eq).

Siūlomame sprendime dėl ratifikavimo nustatyta, kad ES, jos valstybės narės ir Islandija turi pateikti bendrą pradinę ataskaitą, kurią rengia Komisija, o kiekviena valstybė narė ir Islandija – atskiras pradines ataskaitas.

Išvada

Pranešėjas mano, kad Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimu dėl Islandijos dalyvavimo bendrai įgyvendinant ES įsipareigojimus Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu bus duotas aiškus ženklas apie bendrus Europos Sąjungos veiksmus, siekiant spręsti klimato kaitos klausimus tarptautiniu lygmeniu. ES jau seniai yra tarptautinių derybų klimato kaitos klausimais varomoji jėga ir padėjo parengti JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir Kioto protokolą.

Todėl pranešėjas mano, kad reikia ratifikuoti du Tarybos sprendimus dėl Kioto protokolo Dohos pakeitimo ir Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Kioto protokolo įsipareigojimus be reikalo nedelsiant ir, žinoma, gerokai iki JTBKKK konferencijos, kuri vyks 2015 m. Paryžiuje. Europos Sąjunga yra kovos su klimato kaita lyderė pasauliniu mastu, palaikanti plataus masto kovos su klimato kaita politiką. ES primygtinai ragina sudaryti plataus masto, išsamų ir teisiškai privalomą susitarimą. ES vykdo įsipareigojimus antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu, kuris tęsiasi nuo 2013 iki 2020 m. ir kuris yra perėjimo prie būsimo pasaulinio klimato kaitos režimo dalis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, pranešėjas siūlo, kad atsakingas komitetas ir Europos Parlamentas pritartų Tarybos sprendimui.

Laiško forma pateiktas Užsienio reikalų komiteto nuomonės projektas

Užsienio reikalų komitetas

Pirmininkas

Nuoroda: D(2015)18586

201295           29.04.2015

Giovanni La Via

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos

komiteto pirmininkas

Tema:     Užsienio reikalų komiteto nuomonė, pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimo dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu sudarymo Europos Sąjungos vardu

Gerbiamas Pirmininke,

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą rekomenduoti Europos Parlamentui pritarti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimui dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu pasirašymo Europos Sąjungos vardu.

Tai, kad Europos įsipareigojimai gali įsigalioti ir pagal tarptautinę teisę tapti teisiškai privalomais, siunčia aiškų signalą, jog ES ir jos valstybės narės, tarptautiniu lygmeniu spręsdamos klimato kaitos klausimus, įsipareigoja laikytis taisyklėmis pagrįstos daugiašalės sistemos.

Todėl aš itin palankiai vertinu tai, kad Islandija pareiškė ketinanti vykdyti šiuos įsipareigojimus antruoju įsipareigojimų laikotarpiu drauge su ES ir jos valstybėmis narėmis.

Pagarbiai

(parašas)

Elmar Brok

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.5.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	64 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Cristian-Silviu Bușoi, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Josu Juaristi Abaunz, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Renata Briano, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, Esther Herranz García, Jan Huitema, Merja Kyllönen, James Nicholson, Aldo Patriciello, Gabriele Preuß, Bart Staes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Marek Jurek, Emilian Pavel, Catherine Stihler