REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo sudarymo Europos Sąjungos vardu ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo projekto

18.5.2015 - (10400/2014 – C8- 0029/2015 – 2013/0376(NLE)) - ***

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Elisabetta Gardini

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo sudarymo Europos Sąjungos vardu ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo projekto

(10400/2014 – C8-0029/2015 – 2013/0376(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10400/2014),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio mėn. Dohoje, Katare, vykusioje šalių konferencijos aštuntojoje sesijoje, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu, patvirtintą Kioto protokolo pakeitimą (Kioto protokolo Dohos pakeitimas),

–       atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0029/2015),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

-      atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto laišką,

–       atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0167/2015),

1.      pritaria Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimui;

2.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Jungtinėms Tautoms.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo sudarymo Europos Sąjungos vardu ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo

Pagrindiniai faktai

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas buvo pasirašytas 1997 m. ir juo nustatytas tarptautiniu mastu privalomas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas. 2002 m. ES ratifikavo šį protokolą ir pareiškė, kad dabartiniu metu ji ir 15 jos valstybių narių pasinaudos šia nuostata, kad bendrai vykdytų ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Todėl pagal Kioto protokolo atitikties mechanizmą Europos Sąjunga ir jos valstybės narės prisiėmė bendrą atsakomybę už įsipareigojimo pirmuoju laikotarpiu (2008–2012 m.) 8 proc. sumažinti bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, vykdymą.

Taryba savo 2012 m. kovo 9 d. išvadose sutiko antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui pasiūlyti bendrą kiekybinį 20 proc. išmetamųjų teršalų kiekio, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinimo Sąjungos įsipareigojimą.

Šia Tarybos pozicija jos valstybės narės vadovavosi 2012 m. gruodžio mėn. vykusioje Dohos klimato kaitos konferencijoje, per kurią 192 Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo šalys patvirtino šio protokolo pakeitimą.

Dohos pakeitimu nustatomas antrasis Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis, kuris prasidėjo 2013 m. sausio 1 d. ir baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., ir teisiškai privalomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai, pagal kuriuos Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Islandija įpareigojamos 2013–2020 m. savo vidutinį metinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 80 proc. jų bazinių metų (daugiausia 1990 m.) kiekio. Tas įsipareigojimas nustatytas remiantis bendru išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, kuris leidžiamas 2013–2020 m. laikotarpiu pagal ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį.

Be šių įpareigojimų, Dohos pakeitimu nustatomi dar trys daliniai Kioto protokolo teksto pakeitimai, kurie turi būti įgyvendinti antruoju įsipareigojimų laikotarpiu ir yra susiję su šiais aspektais: pirma, su naujų dujų (azoto trifluorido) įtraukimu; antra, su įsipareigojimų didinimo mechanizmu nustatant supaprastintą procedūrą, kuria šaliai suteikiama galimybė įsipareigojimo laikotarpiu pakoreguoti savo įsipareigojimą jį padidinant; ir, trečia, su nuostata, pagal kurią šalies tikslas automatiškai pakoreguojamas, kad jos išmetamųjų teršalų kiekis 2013–2020 m. neviršytų jos vidutinio 2008–2010 m. išmetamųjų teršalų kiekio.

Dohos pakeitimui turi pritarti Kioto protokolo šalys; jis įsigalios tik kitą dieną po to, kai konvencijos depozitaras iš ne mažiau kaip trijų ketvirtadalių Kioto protokolo šalių gaus priėmimo dokumentus.

Pranešėjos pozicija

Šiame Tarybos sprendimo projekte nustatytas Dohos pakeitimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu pagrindas ir bendro Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimų vykdymo sąlygos. Juo reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų veiksmų, kad vidaus ratifikavimo procedūros būtų baigtos ne vėliau kaip per 2015 m. trečiąjį ketvirtį;

Pranešėja palankiai vertina Tarybos sprendimo dėl Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo projektą. Pranešėja norėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus, susijusius su Tarybos sprendimo projektu.

Visų pirma, pranešėja apgailestaudama pažymi, kad antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu, kaip parodyta Kioto protokolo B priede, daugiausia ES šalys prisijungia vykdyti įsipareigojimų antruoju laikotarpiu, o labiausiai teršiančios šalys susilaiko. ES turėtų nustatyti visas turimas ir galimas politines, diplomatines ir ekonomines priemones, kad įtikintų šias šalis pasirašyti privalomą tarptautinį susitarimą, kuriuo būtų nustatytos vienodos sąlygos, siekiant, kad ES nebūtų vienintelė prisiimanti visus kovos su klimato kaita įsipareigojimus. Bet koks naujas tarptautinis susitarimas, kuris bus sudarytas šiais metais Paryžiuje, turi būti itin plataus masto ir tuo pačiu realistinis, jei turime nenukrypti nuo tikslo, kad planetos temperatūra nepakiltų daugiau nei 2° C.

Atsižvelgdama į bendro įsipareigojimų vykdymo susitarimą, pranešėja primena, kad ES ir jos valstybės narės, remdamosi 2009 m. priimtu klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkiniu, visų pirma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) ir Sprendimu dėl pastangų pasidalijimo, jau siekia tikslo iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 proc., todėl jos iš tikrųjų galėjo susitarti dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu. Šiuo požiūriu pranešėja norėtų pabrėžti, kad šiuo pasiūlymu nekeičiami valstybių narių pagal 2009 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinio teisės aktus nustatyti tikslai ar prisiimti įsipareigojimai.

Kioto protokole reikalaujama, kad bendro įsipareigojimų vykdymo susitarimo šalys nustatytų ir kartu su savo ratifikavimo dokumentais praneštų apie kiekvienai šio susitarimo šaliai paskirtą išmetamųjų teršalų kiekį (Kioto protokolo 4 straipsnio 1 dalis). Kiekvienai valstybei narei ir Islandijai paskirtas išmetamųjų teršalų kiekis (išreikštas anglies dioksido ekvivalento tonomis (tCO2eq) nurodytas siūlomo Tarybos sprendimo I priedo 1 lentelėje.

Nors Islandija nėra ES valstybė narė, ji dalyvauja ES ATLPS ir antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu ketina bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taikant ES teisės aktus ir sudarant naują ES, visų valstybių narių ir Islandijos susitarimą, kuriam taikoma analogiška pritarimo procedūra, Islandijai reikia suteikti tokias teises ir prievoles, kokios priskiriamos bendrai įsipareigojimus vykdančioms valstybėms narėms.

Atsižvelgdama į ataskaitų teikimo ir apskaitos reikalavimus, antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu kiekviena šalis turi pateikti ataskaitą jos nustatytosios normos apskaičiavimui palengvinti ir įrodyti, kad yra pajėgi atsiskaityti už savo išmetamuosius teršalus ir nustatytąją normą (pradinė ataskaita). Išsamūs pradinių ataskaitų reikalavimai nustatyti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sprendime Nr. 2/CMP.8.

Siūlomame sprendime dėl ratifikavimo nustatyta, kad ES, jos valstybės narės ir Islandija turi pateikti bendrą pradinę ataskaitą, kurią rengia Komisija, o kiekviena valstybė narė ir Islandija – atskiras pradines ataskaitas. Bendroje pradinėje ataskaitoje turėtų būti pateikiama reikiama su bendrais įsipareigojimais susijusi informacija, kuria remiantis apskaičiuojama bendra nustatytoji norma, ir nustatoma ES nustatytoji norma.

Išvada

Pranešėja mano, kad priėmus ratifikavimo sprendimą dėl Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro įsipareigojimų vykdymo Europos Sąjungos vardu bus duotas aiškus ženklas, kad ES ir jos valstybės narės stengiasi spręsti klimato kaitos klausimus tarptautiniu lygmeniu ir vadovauja šiam procesui. Būtent todėl pranešėja mano, kad oficialus Dohos pakeitimo įsigaliojimas yra vienas iš pirmenybinių Europos Sąjungos tikslų, nes Kioto protokolu labai prisidedama prie visuotinių kovos su klimato kaita pastangų. Pranešėja taip pat ragina Tarybą užtikrinti, kad valstybės narės galėtų ne vėliau kaip iki 2015 m. trečiojo ketvirčio užbaigti vidaus ratifikavimo procedūras; kartu su ES jos gali deponuoti savo priėmimo dokumentus gerokai iki 2015 m. Paryžiuje vyksiančios klimato kaitos konferencijos.

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, pranešėja siūlo, kad atsakingas komitetas ir Europos Parlamentas be reikalo nedelsdami pritartų Tarybos sprendimui.

LAIŠKO FORMA PATEIKTA PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS (ITRE) KOMITETO NUOMONĖ

305433 25.03.2015

Ref:IPOL-COM-ITRE D (2015) 9602

RvAimu

Giovanni La Via

Pirmininkas

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Briuselis,

Dalykas:          Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui pateikta nuomonė dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (ITRE/8/002S4 _I COM (2013)0768.- 2013/0376(NLE)]

Gerbiamas pirmininke,

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetas ragina ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetą rekomenduoti Parlamentui pritarti pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo patvirtinimo ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

Pagarbiai

(parašas)

Jerzy Buzek

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.5.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	60 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Cristian-Silviu Bușoi, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Josu Juaristi Abaunz, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Renata Briano, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, Jan Huitema, Merja Kyllönen, James Nicholson, Aldo Patriciello, Gabriele Preuß, Bart Staes
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Marek Jurek, Emilian Pavel, Catherine Stihler