Procedūra : 2015/2036(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0171/2015

Pateikti tekstai :

A8-0171/2015

Debatai :

PV 10/06/2015 - 13
CRE 10/06/2015 - 13

Balsavimas :

PV 11/06/2015 - 5.4
CRE 11/06/2015 - 5.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0232

PRANEŠIMAS     
PDF 182kWORD 105k
21.5.2015
PE 546.620v02-00 A8-0171/2015

dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos

(2015/2036(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Ioan Mircea Pașcu

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos

(2015/2036(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, ypač į savo 2015 m. sausio15 d. rezoliuciją(1),

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos jūrinio aspekto(2), 2012 m. rugsėjo 12 d. dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos(3), 2012 m. liepos 3 d. dėl Rytų partnerystės prekybos aspektų(4) ir 2011 m. gruodžio 14 d. dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(5),

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos(6),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 21 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. ES Tarybos išvadas,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2015 m. sausio 29 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Ukrainos,

–       atsižvelgdamas į naujausius 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. kovo 16 d. Užsienio reikalų tarybos pareiškimus,

–       atsižvelgdamas į ES asociacijos susitarimus su Ukraina, Moldova ir Gruzija,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos Federacijos, visų pirma į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą(7), 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo(8) ir į 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklės(9),

–       atsižvelgdamas į Velse vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0171/2015),

A.     kadangi Juodosios jūros baseinas yra vienas iš svarbiausių strateginių pasaulio regionų, labai svarbus ES ir jos valstybėms narėms, ypač atsižvelgiant į jų saugumo ir gynybos užtikrinimą, taip pat svarbus atsižvelgiant į ES kaimynystės politiką ir Rytų partnerystę; kadangi stipresnio Europos Sąjungos ir šio regiono šalių bendradarbiavimo svarba buvo pripažinta 2008 m. paskelbtoje ES regioninės politikos iniciatyvoje „Juodosios jūros sinergija“; kadangi visų šiuo metu Moldovos Respublikoje (Padniestrėje) ir Gruzijoje (Pietų Osetijoje ir Abchazijoje) vykstančių užsitęsusių konfliktų, taip pat užsitęsusio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto (Kalnų Karabache) vieta – Juodosios jūros baseinas;

B.     kadangi Juodosios jūros baseinas yra labai svarbi išorinė Europos Sąjungos siena;

C.     kadangi Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos įvykdytą Krymo ir Sevastopolio aneksiją, pažeidžiant JT chartiją, Paryžiaus chartiją ir ESBO Helsinkio baigiamąjį aktą ir Rusijai nesilaikant įsipareigojimų pagal 1994 m. Budapešto memorandumą, ir jos nepripažins; kadangi Rusija ėmėsi veiksmų situacijai Rytų Ukrainoje destabilizuoti; kadangi dėl to buvo nustatyti ES ir Krymo prekybos apribojimai;

D.     kadangi NATO pasmerkė Rusijos Federacijos karinę eskalaciją Kryme, jos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją ir pažeidžiant tarptautinę teisę tebevykdomą sąmoningą Rytų Ukrainos destabilizavimą;

E.     kadangi karinė pusiausvyra Juodosios jūros baseine po neteisėtos Krymo aneksijos pasikeitė ir dabar Rusija neteisėtai kontroliuoja šimtus kilometrų Krymo pakrantės ir jai priklausančius vandenis, esančius prieš NATO ir ES jūrų sieną; kadangi Rusija kursto agresijos veiksmus Ukrainos teritorijoje;

F.     kadangi iki neteisėtos aneksijos Rusijos žemės ir oro pajėgos Kryme buvo labai nedidelės ir skirtos daugiausia Sevastopolio – pagrindinės Rusijos Juodosios jūros laivyno bazės – ir dviejų gretimų karinio jūrų laivyno bazių gynybai; kadangi aneksavus Krymą buvo labai susilpnintos Ukrainos ginkluotosios pajėgos, visų pirma jos karinis jūrų laivynas, kurį perėmė Rusijos pajėgos; kadangi po aneksijos Kryme ir Juodosios jūros baseine sutelkusi karines pajėgas Rusija subūrė bendras puolamąsias pajėgas, kurias sudarė karinės jūrų, žemės ir oro pajėgos;

G.     kadangi po aneksijos Rusija paspartino Juodosios jūros laivyno plėtrą ir modernizavimą; kadangi Juodosios jūros laivyno modernizavimo planas yra vienas iš pačių ambicingiausių 2011–2020 m. Rusijos valstybinės ginklų įsigijimo programos dalių; kadangi 2014 m. gruodžio mėn. Rusijos vyriausybė patvirtino naują karinę doktriną, kurioje teigiama, kad NATO kelia pagrindinę grėsmę Rusijos saugumui;

H.     kadangi 2007 m. Rusija sustabdė savo dalyvavimą sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (angl. CFE); kadangi 2015 m. kovo 11 d. Rusija nutraukė savo dalyvavimą jungtinės konsultacinės grupės pagal CFE posėdžiuose ir taip visiškai pasitraukė iš sutarties;

I.      kadangi Turkija yra ES šalis kandidatė, NATO sąjungininkė, ji turi didelį karinį jūrų laivyną ir yra aktyvi regioninė užsienio politikos veikėja ir svarbiausia ES partnerė, ypač energetikos ir sienų saugumo klausimais; kadangi Turkijos strateginė padėtis taip pat labai svarbi atsižvelgiant į kitą didelę NATO ir ES keliančią grėsmę – „Da'esh“ („Islamo valstybe“) pasiskelbusią grupuotę; kadangi Turkija gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su Juodosios jūros regiono grėsmėmis ir su „Da'esh“; kadangi Turkija, nors ir laiko Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją neteisėta, dar nepateikė aiškios pozicijos dėl šios aneksijos ir jos pasekmių; kadangi neseniai išreikštos Turkijos diplomatijos pozicijos, ypač dėl netoli vykstančių konfliktų, yra gana dviprasmiškos ir nėra suderintos su ES bei NATO pozicijomis; kadangi Turkija yra strateginė partnerė saugumo srityje ir atlieka svarbų vaidmenį Juodosios jūros regione, taip pat ir pagal 1936 m. Montrė konvencijos įgaliojimus;

J.      kadangi ES reakcija į 2008 m. Rusijos agresiją Gruzijos atžvilgiu ir Gruzijos teritorinio vientisumo pažeidimą galėjo paskatinti Rusiją panašiai elgtis Ukrainoje; kadangi ES, NATO ir JAV pasmerkė 2014 m. lapkričio mėn. ir 2015 m. kovo mėn. Rusijos ir atitinkamai Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistinių vyriausybių pasirašytas „sutartis“ ir dar kartą patvirtino, kad remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; kadangi šiomis „sutartimis“ pažeidžiami pagrindiniai tarptautinės teisės principai ir nesilaikoma Rusijos tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. ugnies nutraukimo susitarimą;

K.     kadangi nuo to laiko, kai Rusijos pajėgos okupavo Abchaziją, Cchinvalio regioną (Pietų Osetija) ir galiausiai Krymą, Krymas tapo žmogaus teisių pažeidimo arena; kadangi nuo Kryme vykdomų žmogaus teisių pažeidimų kenčia mažumų grupės ir Rusijos okupacijos priešininkai, visų pirma vietos Krymo totoriai, Ukrainą palaikantys ir pilietinės visuomenės aktyvistai ir žmonės, pageidavę pasilikti Ukrainos pilietybę;

Juodosios jūros strateginės ir saugumo padėties pokyčiai

1.      tvirtai remia Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos nepripažinimą; pakartoja savo įsipareigojimą remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą pagal Jungtinių Tautų Chartiją, ypač jos 2 straipsnį; visapusiškai pritaria Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kad ES nepripažins neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos; pabrėžia, kad šia aneksija taip pat pažeidžiama 1997 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis; pabrėžia, jog būtina, kad ES ir jos valstybės narės laikytųsi bendros pozicijos ES santykių su Rusija atžvilgiu;

2.      su susirūpinimu pažymi, kad dėl neteisėtos Krymo aneksijos itin greitai labai pasikeitė strateginė Juodosios jūros baseino ir gretimų rajonų padėtis; mano, kad agresyvūs Rusijos veiksmai reiškia Rusijos grįžimą prie priešiškos blokų tipo politikos; įspėja, kad, okupuodama visą pusiasalį, kuriame ji dislokavo nuolatines jūrų laivyno pajėgas, Rusija užsiėmė labai gerą vietą tiek vakarų (Balkanai, Padniestrė ir Dunojaus žiotys), tiek pietų (Viduržemio jūros regiono rytinė dalis) atžvilgiu, ir kad įvykdžiusi neteisėtą Krymo aneksiją Rusija įsigijo „pietų Kaliningradą“ – kitą avanpostą, tiesiogiai besiribojantį su NATO;

3.      mano, kad geostrateginės padėties pokyčiai, besikeičianti Juodosios jūros baseino karinė padėtis ir prievartinė Rusijos įvykdyta Krymo aneksija yra didesnių ir sisteminių problemų, kylančių normomis pagrįstai Europos saugumo struktūrai po Šaltojo karo, požymiai; mano, kad ES ir valstybės narės privalo reaguoti į šiuos saugumo srities uždavinius ir atsižvelgdamos į juos persvarstyti savo užsienio ir saugumo politiką ir kad tai turi atsispindėti peržiūrėtoje Europos saugumo strategijoje, Europos jūrų saugumo strategijoje ir ES Juodosios jūros strategijoje; yra susirūpinęs dėl didelį pavojų keliančio išaugusio Rusijos spaudimo ES rytiniame pasienyje, įskaitant Rumunijai, Lenkijai ir Baltijos šalims daromą spaudimą;

4.      pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti savo atsparumą ir reaguoti į kaip ginklo naudojamos informacijos ir informacijos saugumo problemas; palankiai vertina 2015 m. kovo 19–20 d. paskelbtą Tarybos sprendimą dėl kovos su Rusijos propaganda projekto, kuris apima kelių televizijos kanalų rusų kalba finansavimą;

5.      yra labai susirūpinęs dėl šiuo metu Rusijos vykdomo gynybinių ir puolamųjų karinių pajėgų telkimo Juodojoje jūroje ir dėl planuojamų Rusijos Juodosios jūros laivyno plėtros ir modernizavimo, papildomai įsigyjant šešis naujus modernius dyzelinius „Rostovo prie Dono“ tipo povandeninius laivus ir šešias naujas „Admirolo Grigorovičiaus“ tipo fregatas; primena, kad puolamųjų oro pajėgų įrangos išdėstymas ir Krymo karinės infrastruktūros gerinimas sustiprins Rusijos puolamąją karinę poziciją, taip pat ir jos gebėjimą demonstruoti galią už savo teritorijos ribų;

6.      susirūpinęs pažymi, kad Rusija nuolat telkia karines pajėgas okupuotuose Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionuose; pažymi, kad tokia plataus veikimo nuotolio gynybinio ir puolamojo pobūdžio karinė infrastruktūra kelia rimtą grėsmę visam Juodosios jūros regionui;

7.      susirūpinęs pažymi, kad Rusija, dislokavusi naujas jūrų gynybos (priešlaivines) raketas (kurių veikimo nuotolis – 600 km ir kurios gali pasiekti Bosforo sąsiaurį) ir užtikrinusi, kad Rusijos naikintuvai kontroliuotų apie tris ketvirtadalius Juodosios jūros baseino oro erdvės (praktiškai patrigubinusi oro uostų Kryme skaičių), itin sustiprino savo oro ir jūrų gynybos pajėgas Juodosios jūros baseine; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Rusija sustiprino savo pajėgumus strateginiu ir taktiniu požiūriu: strateginiu požiūriu – didelio nuotolio bombonešiai, galintys nešti sparnuotąsias raketas, ir žvalgybos orlaiviai, skraidantys netoli Juodosios jūros vakarinės pakrantės, turi galimybę pasiekti pačią Vidurio Europą; taktiniu požiūriu – dvi karinio jūrų laivyno pėstininkų brigados, kurios gali būti perkeliamos „Mistral“ tipo sraigtasparnešiais, kelia didelę dislokavimo grėsmę; ragina Prancūziją vienareikšmiškai ir galutinai atsisakyti parduoti Rusijai desantinius laivus-amfibijas;

8.      yra giliai susirūpinęs dėl prezidento V. Putino pareiškimo, kad, jei Rusijai užimant Krymą Vakarai būtų įsikišę ir pasipriešinę Krymo aneksijai, jis buvo pasiruošęs paskelbti Rusijos branduolinių pajėgų parengtį; tai pat yra giliai susirūpinęs dėl aukšto rango Rusijos pareigūnų grasinamojo pobūdžio pareiškimų, kad Rusija turi teisę dislokuoti ir laikyti branduolinius ginklus Kryme ir kad tai turės pasaulinio masto padarinių; susirūpinęs pažymi, kad 2015 m. kovo mėn. vykdydama karines pratybas Rusija Kryme dislokavo neatskleistą kiekį strateginių branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių Tu-22M3; yra susirūpinęs dėl 2014 m.gruodžio mėn. naujosios Rusijos karinės doktrinos, kuria leidžiama naudoti branduolinį ginklą prieš jo neturinčią valstybę;

9.      pažymi, kad galimas Rusijos dvejopų galimybių ginklų sistemų dislokavimas Kryme verčia abejoti gerais Rusijos ketinimais siekiant derybų dėl daugiašalio branduolinio nusiginklavimo darbotvarkės pažangos per būsimą Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūrą, ir tai sumenkina jau atliktą šios srities darbą;

10.    mano, kad tai, jog Rusijos naikintuvai neseniai praskrido arti NATO karo laivų ir žvalgybos platformų Juodojoje jūroje, aiškiai parodo agresyvesnę Rusijos poziciją Juodosios jūros baseine ir įspėja apie padidėjusią eskalacijos riziką; ragina naudoti tiesiogines karines ryšio linijas, kad būtų išvengta tragiškų nesusipratimų, kurie galėtų turėti didelių karinių ir saugumo padarinių;

11.    yra giliai susirūpinęs dėl ypač rimtos padėties Rytų Ukrainoje, nes ten vykstantis karas destabilizuoja Ukrainą ir visą regioną, taip pat dėl galimos grėsmės, kad separatistų kontroliuojamoje teritorijoje palei vakarinę Azovo jūros pakrantę (Mariupolį) bus sukurtas sausumos koridorius, jungiantis Rusijos teritoriją su Krymu, dėl kurio Ukraina galėtų būti visiškai atskirta nuo jūros; primygtinai ragina Ukrainą ir Moldovos Respubliką imtis priemonių siekiant užkirsti kelią ginklų ir karo reikmenų tiekimui į Padniestrės regioną sausumos ir oro keliais;

12.    smerkia tai, kad Rusija tiesiogiai ir netiesiogiai remia separatistų grupuotes Ukrainoje, taip pat tiekdama ginklus ir naujus kovotojus, ir taip sudarydama palankias sąlygas tęsti karą; yra susirūpinęs dėl pranešimų apie karo nusikaltimus, įvykdytus Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamame regione, įskaitant keleivinio lėktuvo MH-17 numušimą, dėl kurio aplinkybių šiuo metu atliekamas nepriklausomas tarptautinis tyrimas; primygtinai ragina Rusiją nedelsiant atitraukti visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir laikytis Minsko susitarimų; primygtinai ragina Rusiją ir visas susijusias šalis pasinaudoti savo įtaka ir užkirsti kelią karo veiksmams ir tolesniems karo nusikaltimams ir išvengti naujų aukų; pakartoja, kad karo nusikaltimo vykdytojams amnestija negali būti suteikta;

13.    apgailestauja, kad Juodosios jūros regioninės bendradarbiavimo saugumo srityje iniciatyvos „BLACKSEAFOR“ ir „Black Sea Harmony“, kurių tikslas – parodyti likusiam pasauliui, kad pakrantės šalys gali prisiimti pirminę atsakomybę už savo saugumą, kartu išsaugant galimybę ateityje atgaivinti šių šalių bendradarbiavimą, šiuo metu yra sustabdytos;

Tvirta pozicija ir bendradarbiavimas su Rusija

14.    pabrėžia, kad santykiai su Rusija, svarbia tarptautinės sistemos veikėja, apskritai ilgainiui turėtų būti grindžiami bendradarbiavimu, o ne konfliktais; tačiau laikosi nuomonės, kad dėl po paskutinių Rusijos veiksmų prarasto pasitikėjimo bet koks atnaujintas bendradarbiavimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu turi būti grindžiamas, visų pirma, stipria strategine NATO garantija savo rytinėms narėms ir, antra, sąlyga, kad pasikeis Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu, visų pirma visiškai ir besąlygiškai įgyvendinant 2014 m. rugsėjo mėn. ir 2015 m. vasario mėn. Minsko susitarimus (kurie sudaryti dėl konflikto Rytų Ukrainoje), ir kad Krymas bus grąžintas Ukrainai, taigi bus atkurta ankstesnė padėtis (status quo ante) ir Ukrainos valdžios institucijų kontrolė Ukrainos teritorijoje pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas;

15.    tikisi, kad bus laikomasi 2015 m. vasario 12 d. pasiekto Minsko susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir tai suteiks laiko rasti politinį sprendimą derybų keliu; yra susirūpinęs dėl daugybės pranešimų, kad Rusija ir separatistai pažeidžia šį susitarimą; pabrėžia, kad būtina visiškai laikytis esamos tarptautinės teisės sistemos;

16.    mano, kad tuo atveju, jei Rusija visapusiškai nesilaikys Minsko susitarimų dėl ugnies nutraukimo, toliau destabilizuos padėtį Rytų Ukrainoje ir nenutrauks neteisėtos Krymo aneksijos, sankcijų režimas turėtų būti tęsiamas ir griežtinamas ir turėtų būti apsvarstyta galimybė tiekti Ukrainai gynybos ginklus ir remti Ukrainą jai didinant savo gynybos pajėgumus; mano, kad besiribojančios valstybės gali labai prisidėti sujungdamos savo pastangas, todėl ragina Ukrainą, Moldovos Respubliką ir Gruziją svarstyti galimybę sustiprinti savo bendradarbiavimą, taip pat ir karinėje srityje, pvz., sukurti sujungtąsias pajėgas, ir ragina NATO valstybes nares apsvarstyti, kaip būtų galima remti tokias iniciatyvas; pabrėžia, kad ES turi pademonstruoti vienybę, solidarumą ir įsipareigojimą taikyti Rusijai sankcijas už veiksmus laužant galiojančias tarptautinės teisės taisykles;

17.    ragina ES valstybes nares toliau tvirtai ir vieningai laikytis sutartų sankcijų prieš Rusiją, taip pat sustabdyti bet kokį karinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą gynybos srityje ir nutraukti sutartis, pvz., dėl „Mistral“ klasės desantinių laivų-amfibijų tiekimo Rusijai;

Energetikos, jūrų, sienų ir žmonių saugumas Juodosios jūros regione

18.    palankiai vertina ES energetikos politikos, kuria siekiama didinti energetinį saugumą visose valstybėse narėse, įgyvendinimą; primygtinai ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad sumažintų savo energetinę priklausomybę ir užtikrintų naftos ir dujų naudojimo ir transportavimo saugumą Juodosios jūros regione; ragina ES, be kita ko, investuojant ir taikant finansines priemones, remti Juodosios jūros energijos išteklių diversifikavimo iniciatyvas kaip dalį energetinio nepriklausomumo strategijos; ragina Komisiją atnaujinti dujotiekio „Nabucco“ statybos darbus; mano, kad konstruktyvūs ir pasitikėjimu grindžiami santykiai tarp kaimyninių šalių yra geriausias energijos tiekimo valstybėms narėms užtikrinimas;

19.    yra susirūpinęs dėl to, kad naftos ir dujų naudojimo ir transportavimo Juodosios jūros regione teikiama nauda vis labiau priklauso nuo militarizavimo, kurį lėmė neteisėta Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, lygio ir nuo vėlesnio jos pajėgumų didinimo regione; dar kartą patvirtina, kad atsižvelgiant į nestabilumo galimybę ir, visų pirma į Europos priklausomybę nuo Juodosios jūros dėl energijos tiekimo tranzito, ES yra strategiškai suinteresuota atgrasyti šio regiono veikėjus nuo balansavimo ant karo ribos ir todėl jai gali tekti mobilizuoti Europos karinį jūrų laivyną ir oro pajėgas Juodojoje jūroje; prašo valstybių narių imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas naftos ir dujų naudojimo ir transportavimo Juodosios jūros regione saugumas;

20.    pabrėžia, kad dabartinė krizė daro poveikį bendradarbiavimui kitose svarbiose srityse, kaip antai sienų valdymas ir saugumas (visų pirma migracijos kontrolė), neteisėta prekyba ir kova su organizuotu nusikalstamumu;

21.    smerkia žmogaus teisių pažeidimus Kryme, vykdomus jį okupavus Rusijos pajėgoms, įskaitant bauginimą ir didėjantį prievartinį žmonių dingimą(10), žodžio laisvės cenzūrą ir mažumų, ypač etninių ir tautinių mažumų, persekiojimą; smerkia sistemingą vietinių Krymo totorių, kurie dalyvavo Ukrainos teritorinį vientisumą remiančiose demonstracijose, persekiojimą; primena, kad tūkstančiai Krymo totorių pabėgo iš savo tėvynės bijodami persekiojimo ir ieško prieglobsčio kituose Ukrainos regionuose; išreiškia savo solidarumą su jais ir primygtinai ragina gerinti padėtį; ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti Krymo totorių vykdomosios institucijos – Medžlio – narių persekiojimą; ragina Rusiją visapusiškai gerbti Krymo vietos gyventojų žmogaus teises ir ragina Ukrainą, ES ir jos valstybes nares stebėti, kaip Kryme laikomasi žmogaus teisių;

22.    ragina atlikti tyrimus ir sudaryti geresnių galimybių tarptautinėms žmogaus teisių stebėjimo organizacijoms dalyvauti tiriant visus rimtų žmogaus teisių pažeidimų atvejus Kryme; ragina Ukrainos vyriausybę naudotis visomis jos nuožiūroje esančiomis priemonėmis jos teritorijoje įvykdytiems karo nusikaltimams tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn; ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant Hagos tribunolą, imtis veiksmų galimiems nusikaltimams, vykdytiems neteisėtos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje metu, tirti;

23.    atkreipia dėmesį į milžinišką Juodosios jūros baseino aplinkos pažeidžiamumą; pabrėžia, kad didėjanti šio regiono militarizacija kelia papildomą pavojų šiai trapiai ekosistemai, ir ragina sukurti veiksmingą visų pakrantės šalių incidentų prevencijos mechanizmą su patikima visų pakrantės šalių informacijos mainų sistema nelaimės atveju;

24.    primena, kad, atsižvelgiant į Rusijos vykdomą hibridinį karą Ukrainoje, ES turi likti vieninga ir laikytis bendros pozicijos; yra tvirtai įsitikinęs, kad vienybė yra būtina sąlyga norint veiksmingai reaguoti į visas saugumo grėsmes ir politinius iššūkius, kylančius dėl įvairių Rusijos karinių ir nekarinių veiksmų Ukrainoje;

ES ir kitų tarptautinių veikėjų vaidmuo

25.    pabrėžia, kad Juodosios jūros regionas iš tiesų turėtų būti ES prioritetas; mano, kad dabartinis Juodosios jūros sinergijos (JJS) modelis yra pasenęs; dar kartą ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą kuo skubiau parengti išsamią ES strategiją, skirtą Juodosios jūros regionui; pabrėžia, kad ES jūrų saugumo strategijos nuostatos turėtų būti taip pat taikomos ir Juodosios jūros regiono atveju; ragina peržiūrėti Europos saugumo strategiją ir tikisi, kad peržiūrint Europos kaimynystės strategiją visose su šiuo regionu susijusiose programose bus sustiprintas BSGP bendradarbiavimas su Juodosios jūros pakrantės šalimis partnerėmis;

26.    pabrėžia, kad nepaisant to, jog JJS yra praktiškai sustabdyta, veiksmingas bendradarbiavimas su valstybėmis Juodosios jūros baseine turėtų tęstis; palankiai vertina vykdomas bendros saugumo ir gynybos politikos misijas – ES patariamąją misiją, ES stebėsenos misiją ir ES pasienio pagalbos misiją – kaip svarbias ES indėlio dalis sprendžiant užsitęsusius konfliktus regione; palankiai vertina valstybių narių pastangas stiprinti Juodosios jūros pakrantės valstybių karinius pajėgumus ir taip padidinti jų galimybes reaguoti į krizines situacijas regione; mano, kad ES turi taikyti drąsų ir į rezultatus orientuotą požiūrį, visų pirma ekonomikos, gynybos ir saugumo srityse, kad sustiprintų ES iš vidaus, atnaujintų ir pagerintų esamas priemones ir padidintų Sąjungos galimybes reaguoti į įvykius kaimynynėse teritorijose, keliančius grėsmę Europos saugumui;

27.    pabrėžia, kad labai svarbu bendradarbiauti su NATO, ypač NATO narėmis esančiomis Juodosios jūros pakrantės valstybėmis, ir Jungtinėmis Valstijomis, nes Juodosios jūros baseinas yra svarbiausia euroatlantinio saugumo dalis; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą šiame regione labai svarbu modernizuoti ir stiprinti tų Juodosios jūros pakrantės valstybių karinius pajėgumus, kurios yra ES ir NATO narės; teigiamai vertina NATO įsipareigojimą remti Juodosios jūros pakrantės valstybių regionines pastangas užtikrinti saugumą ir stabilumą; pabrėžia ES ir NATO paramos būtinybę siekiant išlaikyti Juodąją jūrą atvira ekonomikos zona; ragina Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) išplėsti veiksmų, susijusių su Juodosios jūros saugumu, taikymo sritį; ragina ES remti stipresnį ESBO dalyvavimą ir naujas ESBO iniciatyvas šiame regione, kuriomis siekiama palengvinti saugumo padėtį;

28.    primena, kad visų pirma dėl saugumo padėties Juodosios jūros baseine visoms valstybėms narėms turi būti užtikrintas vienodas saugumo lygis pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį;

29.    palankiai vertina NATO valstybių narių įsipareigojimą užtikrinti kolektyvinį saugumą ir, prireikus, vykdyti Vašingtono sutarties 5 straipsnio nuostatas; teigiamai vertina Velse vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime priimtą sprendimą dėl strateginių paramos priemonių ir pasirengimo veiksmų plano, nes tai svarbūs labiausiai nukentėjusių NATO valstybių narių saugumo aspektai; ragina NATO toliau stiprinti savo pajėgumus kibernetinės ir priešraketinės gynybos srityje, be kita ko, Juodosios jūros regione, ir kurti nenumatytų atvejų planus siekiant užkirsti kelią asimetriniam bei hibridiniam karui ir priešintis jam;

30.    ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas ieškant sprendimų, kaip padidinti savo gynybos biudžetą iki 2 proc. lygio; palankiai vertina Niuporte vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime NATO narių duotą pažadą užtikrinti, kad jų gynybos išlaidos iki 2024 m. pasieks būtiną 2 proc. lygį; išreiškia susirūpinimą dėl kelių partnerių pareiškimų, kad jos planuoja naują gynybos biudžeto mažinimą; šiuo atžvilgiu primena Vašingtono sutarties 3-ąjį straipsnį;

31.    primena, kad nors 2008 m. Gruzijos ir Ukrainos pateikti prašymai dėl NATO narystės veiksmų plano buvo nepriimti, Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime NATO paskelbė, kad Gruzija ir Ukraina taps Aljanso narėmis; pažymi, kad po 2008 m. karo Gruzijoje ir 2014 m. neteisėtos Krymo aneksijos Rusija teritoriniu požiūriu suluošino šias dvi šalis, kad jos negalėtų tapti NATO narėmis; mano, kad nors ir negali jų ginti tiesiogiai, NATO turi moralinę pareigą remti Gruzijos ir Ukrainos galimybes pačioms apsiginti;

32.    pabrėžia, kad NATO turėtų išlaikyti savo įprastą viršenybę jūroje ir ore Juodosios jūros baseine ir išlikti pajėgi stebėti teritoriją;

33.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei visoms Juodosios jūros regiono šalims.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0011.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0380.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0276.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0576.

(6)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0025.

(7)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0248.

(8)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0457.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0025.

(10)

Pagal 2002 m. Romos statuto 7 straipsnio 1 dalies i punktą.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

4.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

13

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Mario Borghezio, Klaus Buchner, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Eduard Kukan, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Kati Piri, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reinhard Bütikofer, Neena Gill, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Liisa Jaakonsaari, Anneli Jäätteenmäki, Marek Jurek, Antonio López-Istúriz White, Norbert Neuser, Urmas Paet, Gilles Pargneaux, Soraya Post, Marietje Schaake, Renate Sommer, István Ujhelyi, Traian Ungureanu, Paavo Väyrynen, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Victor Boştinaru, Jonás Fernández

Teisinė informacija - Privatumo politika