Procedūra : 2014/2233(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0182/2015

Pateikti tekstai :

A8-0182/2015

Debatai :

PV 06/07/2015 - 16
CRE 06/07/2015 - 16

Balsavimas :

PV 07/07/2015 - 5.13
CRE 07/07/2015 - 5.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0250

PRANEŠIMAS     
PDF 222kWORD 179k
5.6.2015
PE 544.336v02-00 A8-0182/2015

dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse

(2014/2233(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėjas: Jan Zahradil

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse

(2014/2233(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 208 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo(1),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(2),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB(3),

–       atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto atitinkamas nuomones dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011) 0896), pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (COM(2011) 0895) ir pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo (COM(2011) 0897),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Privačiųjų ir viešųjų investicijų telkimas ekonomikai gaivinti ir ilgalaikiams struktūriniams pokyčiams skatinti. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės plėtojimas“ (COM(2009) 0615), „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ (COM(2014) 0263), „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020), „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010) 0612), „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012) 0173) ir „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011) 0681),

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“(4), 2013 m. sausio 29 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“(5) ir 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės ir Bendrijos viešuosius pirkimus ir lengvatas reglamentuojančių teisės aktų(6),

–       atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu 2010 m. EIM parengtą ataskaitą „Europos MVĮ tarptautinimas“,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikato „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010) 0491) 5 dalį, 2010 m. kovo mėn. pradėtus taikyti JT moterų įgalinimo principus, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas, taip pat į Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) baigiamojo dokumento 46 dalį,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. EBPO rekomendaciją dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės viešojo valdymo principų(7), 1997 m. EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir 2011 m. gegužės mėn. atnaujintas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(8),

–       atsižvelgdamas į atitinkamas TDO konvencijas,

–       atsižvelgdamas į JT Europos ekonominės komisijos 2008 m. leidinį „Gero valdymo skatinimo įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes vadovas“ (angl. 2008 Guidebook on Promoting Good Governance in Public-Private Partnerships)(9),

–       atsižvelgdamas į JT tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) 2001 m. paskelbtą leidinį „Iš privačių išteklių finansuojamų infrastruktūros projektų teisėkūros vadovas“ (angl. Legislative Guide on Privately Financed Infrastructure Projects)(10) ir dokumentus, pristatytus 2013 m. gegužės 2–3 d. Vienoje surengtame UNCITRAL tarptautiniame viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kolokviume,

–       atsižvelgdamas į 2010 m. Andų plėtros korporacijos (isp. Corporación Andina de Fomento, CAF) ataskaitą „Infraestructura pública y participación privada: conceptos y experiencias en América y España“,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. Azijos plėtros banko (angl. Asian Development Bank, ADB), Amerikos valstybių plėtros banko (angl. Inter-American Development Bank, IDB), Pasaulio banko grupės ir Viešosios ir privačiosios infrastruktūrų patariamosios institucijos (angl. Public-Private Infrastructure Advisory Facility, PPIAF) parengtą leidinį „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės rekomendacijų vadovas. 2.0 versija“ (angl. Public-Private Partnerships Reference Guide: Version 2.0)(11),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8–0182/2015),

A.     kadangi aplinka, kurioje esama galimybių viešojo ir privačiojo sektorių sąveikai ir viešojo ir privačiojo sektorių subjektų bendradarbiavimui, pavyzdžiui, vykdant bendras iniciatyvas ir steigiant bendras įmones, yra naudinga šalių visuomenei ir ekonominei sandarai ir padeda didinti jų dinamiškumą;

B.     kadangi, nors viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė (VPSP) yra ilgalaikė priemonė, taikoma vyriausybės politikoje tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu, tačiau jai nenustatyta tarptautiniu mastu pripažįstama apibrėžtis ir išsami reguliavimo sistema; kadangi praktiškai VPSP yra suprantama kaip platus ir įvairus viešojo sektoriaus subjektų (vyriausybių, agentūrų ir tarptautinių organizacijų arba jų junginio) ir privačiojo sektoriaus subjektų (įmonių arba ne pelno organizacijų) bendradarbiavimo santykių spektras ir paprastai reiškia, kad privatusis sektorius teikia infrastruktūrą arba turtą, kurį įprastai teikia vyriausybės;

C.     kadangi VPSP yra svarbus ekonomikos augimo, inovacijų, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo veiksnys tiek bendrojoje rinkoje, tiek užsienio šalyse ir atlieka strateginį vaidmenį modernizuojant infrastruktūrą, ypač energetikos, vandens, kelių ir skaitmeninę infrastruktūrą; kadangi ES įmonės gerai pasirengusios konkuruoti dėl tokių susitarimų ir juos vykdyti;

D.     kadangi VPSP susitarimai gali būti įvairių formų, o bendrosios rinkos teisės aktų nuostatomis nustatomi aukšti procedūriniai standartai; kadangi šios teisės aktų nuostatos persvarstytos ir konsoliduotos priimant Direktyvas 2014/24/ES ir 2014/25/ES dėl viešųjų pirkimų, Direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijų ir gaires dėl institucionalizuotos VPSP;

E.     kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė siekiant teikti infrastruktūrą, tiekti prekes ir teikti pagrindines paslaugas yra sudėtinga techniniu požiūriu;

F.     kadangi nuo 2007 m. pasaulio ekonomikos krizė itin paveikė visas išsivysčiusias, besiformuojančios rinkos ekonomikos ir besivystančias šalis ir padarė poveikį biudžeto politikai ir institucinių bei privačiųjų subjektų, ypač MVĮ, galimybėms gauti lėšų, reikalingų projektams įgyvendinti, ir pakenkė infrastruktūros plėtrai, kitiems projektams, kuriems įgyvendinti reikia didelio kapitalo, ir pagrindinių paslaugų teikimui;

G.     kadangi dėl per ekonomikos ir valstybės skolos krizę padidėjusių valstybių biudžeto apribojimų vis daugiau vyriausybių imasi novatoriškų sprendimų, pvz., viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, kurios, jei tinkamai įgyvendintos, gali padėti gerinti viešųjų paslaugų sąnaudas, veiksmingumą, efektyvumą ir kokybę ir užtikrinti, kad viešoji infrastruktūra būtų įgyvendinta laiku, tinkamai dalyvaujant viešiesiems ir privatiesiems subjektams;

H.     kadangi teigiamo poveikio, susijusio su VPSP, gaunama dėl geresnio projektų vykdymo, gero naudos ir sąnaudų santykio, galimybės patiriamas sąnaudas finansuoti ilguoju laikotarpiu, inovacijų ir mokslinių tyrimų skatinimo, taip pat dėl lankstesnės ir labiau kvalifikuotos valdymo aplinkos;

I.      kadangi prekybos liberalizavimas ir investicijos patys savaime nėra siekis, o veikiau priemonės, kuriomis turėtų būti padedama sukurti gerovę ir prisidėti gerinant pasaulio gyventojų gyvenimo kokybę, ir kadangi šiuo atžvilgiu esama galimybės vystyti novatorišką politiką, taip pat naujas priemones, kaip antai naujai sukurtas finansines priemones, ir laisvosios prekybos susitarimų, kurie naudingi trečiųjų šalių vyriausybėms siekiant užtikrinti infrastruktūros, bendro intereso prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, tinklą, tuo pat metu suteikiant galimybių ar sudarant sąlygas tolesniam ES įmonių dalyvavimui užsienyje vykdomuose investicijų projektuose, kuriuose išvien veikia privačiosios bendrovės ir viešojo sektoriaus subjektai;

J.      kadangi VPSP būdingas ilgas gyvavimo ciklas, kartais trunkantis nuo 10 iki 30 metų, ir kadangi VPSP gyvavimo ciklas turėtų būti reikšmingas ir atitikti tikslus, kurių siekiama darbo, prekių ir paslaugų, kurios turi būti tiekiamos ar teikiamos dirbtinai neiškraipant konkurencijos ir nekuriant didesnių sąnaudų ir nereikalingos naštos viešojo administravimo įstaigoms ir mokesčių mokėtojams, srityse;

K.     kadangi ES prekybos politika neturi nei skatinti, nei užkirsti kelio savarankiškai priimti sprendimą pasinaudoti ar nepasinaudoti VPSP, tačiau, priėmus sprendimą, ES užduotis yra užtikrinti, kad mūsų didelės, vidutinės, mažosios ir labai mažos įmonės patektų geriausiomis sąlygomis į valstybės partnerės viešųjų pirkimų rinką, suteikdamos pridėtinę vertę vietos bendruomenei, laikantis atvirumo, dalyvavimo, atsakomybės, veiksmingumo ir politikos suderinamumo principų;

L.     kadangi tai, kad privačiajame sektoriuje socialinė infrastruktūra ir ja teikiamos garantijos gali būti nepakankamai vertinamos, su infrastruktūros teikimu susijusios didelės sąnaudos, kai kurių sektorių vaidmuo kaip natūralių monopolijų arba jų strateginė reikšmė reiškia, kad daugeliu atvejų tada, kai būtina teikti pirmenybę viešiesiems interesams, atvira konkurencija ir privatizacija nėra pačios tinkamiausios politikos galimybės;

M.    kadangi todėl VPSP tikslas yra derinti tai, kas abiejuose pasauliuose yra geriausio, – teikti visuotinės svarbos paslaugas ir infrastruktūrą, tačiau tą daryti užtikrinant aktyvesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą, o ne privatizacijos procesus;

N.     kadangi daugelyje besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir besivystančių šalių nedera privačių įmonių dinamika ir tai, kad trūksta patikimos viešosios infrastruktūros; kadangi tokie atotrūkiai (kurie yra ypač dideli Indijoje ir Brazilijoje) pakenkė galimam augimui, dėl jų sumenko eksporto ir (arba) importo pajėgumai arba buvo sutrikdytos gamybos linijos, nes trūksta pakankamai išplėtotos uosto infrastruktūros, esama vidaus transporto (geležinkelių, krovinių vežimo arba greitkelių) sistemos trūkumų arba elektros energijos gamybos įrengimai ir elektros energijos paskirstymo tinklai veikia netinkamai; kadangi tokie atotrūkiai taip pat daro neigiamą poveikį žmonių gerovei (dėl nepakankamo kanalizacijos ir vandens paskirstymo tinklų skaičiaus); kadangi įgyvendinant VPSP sudaromos sąlygos taikyti integruotus sprendimus, pagal kuriuos partneris arba konsorciumas teikia statybos (statybų, inžinerines ir architektūros), finansavimo (injekcijų privačiomis lėšomis siekiant suteikti projektui bent išankstinį finansavimą) ir eksploatavimo (priežiūros, stebėsenos ir valdymo) paslaugas;

O.     kadangi tarpvyriausybinės organizacijos taip pat naudojosi VPSP, kad galėtų skirti paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims pasitelkiant vystymosi ir bendradarbiavimo srityse veikiančias partnerystes (kelios iš jų, pvz., Pasaulio bankas, regionų rekonstrukcijos bankai, Maisto ir žemės ūkio organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF), naudojosi VPSP, kad galėtų įgyvendinti veiksmus); kadangi, atsižvelgiant į geografinį aspektą, JAV, Australija, Japonija, Malaizija, Singapūras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos Azijos ir Lotynų Amerikos šalys (vadovaujamos Čilės) turi sukaupusios VPSP taikymo patirties; kadangi EBPO šalys (Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija) taip pat turi susijusių teisės aktų; kadangi Jungtinė Karalystė vykdo geriausiai išvystytą programą VPSP atžvilgiu (pagal privataus finansavimo iniciatyvą finansuojama apie 20 proc. viešųjų investicijų); kadangi ES pirmauja VPSP infrastruktūros rinkoje, sukurdama daugiau kaip 45 proc. nominaliosios VPSP vertės;

P.     kadangi VPSP buvo naudojamasi įgyvendinant struktūrinių fondų, plėtros, transeuropinių tinklų, jungtinių technologijų iniciatyvų, strategijos „Europa 2020“, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (pažangių gamybos technologijų, energiją taupančių pastatų, ekologiškų transporto priemonių iniciatyvų, tvarių procesų pramonės, fotonikos, robotikos, efektyvių kompiuterijos technologijų ir 5G tinklų), e. mokymosi, kartu su universitetais vykdomų mokslinių tyrimų projektų programas ir kitas programas, įgyvendinamas sveikatos srityje (kaip antai naujoviškų vaistų iniciatyva); kadangi Europos investicijų bankas ir Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kompetencijos centras įgyvendino projektus ES, jos kaimynystėje ir kitose šalyse; kadangi ES taip pat prisidėjo pasinaudodama Pasauliniu energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondu; kadangi Europos strateginių investicijų fondas ketina remti keletą Europos Sąjungoje įgyvendinamų VPSP, kuriose gali dalyvauti prekybos partnerių įmonės;

Q.     kadangi ES viešųjų pirkimų rinkos iki šiol yra itin atviros tarptautinei konkurencijai ir jose taikomos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti tikrą ir sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje ir sudaryti vienodas sąlygas tarptautiniams investuotojams konkuruoti; kadangi ES nėra diskriminuojama dėl užsienio nuosavybės ar kontrolės ir kadangi norėdamos dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje užsienio įmonės gali įsisteigti vietoje;

R.     kadangi į ES laisvosios prekybos susitarimus įtrauktos nuostatos, kuriomis sudaroma galimybių įmonėms teikti VPSP siūlymus dalyvaujant rinkoje ir steigiant įstaigas; kadangi taikytina tvarka ir galimybės, kuriomis gali pasinaudoti Korėja, Kolumbija ir (arba) Peru, Centrinės Amerikos šalys, Singapūras ir Kanada (taip pat Vietnamas ir Japonija) yra apibrėžtos skirtingai ir konkrečiai; kadangi vykdant derybas su skirtingais partneriais reikia vadovautis palyginti lanksčiu požiūriu; kadangi vis dėlto ir toliau reikia siekti tikslo prisidėti prie socialinio ir ekonominio vystymosi, aplinkos tvarumo, demokratijos ir gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautiniu mastu pripažintų apsaugos standartų skatinimo, įskaitant deramo darbo vietų kūrimą; kadangi daugiašaliu lygmeniu Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir Sutartimi dėl viešųjų pirkimų (GPA) taip pat nustatoma daug įsipareigojimų, kaip nustatoma ir kitomis daugiašalėmis priemonėmis, pvz., prekybos paslaugomis susitarimu (TISA); kadangi dėl to sąlygos Europos Sąjungoje tampa konkurencingesnės;

Bendroji informacija

1.  pabrėžia, jog reikia skatinti deramo darbo vietų kūrimą, konkurencingumą ir produktyvumą Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse rengiant novatorišką politiką ir naujas priemones, kuriomis būtų skatinama ekonominės veiklos vykdytojų veikla, siekiant iš naujo paskatinti tvarų augimą, be kita ko, investuojant už bendrosios rinkos ribų; mano, kad kaip viena iš daugelio galimybių VPSP galėtų lemti ES įmonių augimą ir tuo pat metu galėtų būti naudinga mūsų trečiosioms šalims partnerėms, nes įgyvendinant tokias VPSP būtų galima teikti infrastruktūrą, tiekti bendro intereso prekes ir teikti paslaugas;

2.  primena, kad įgyvendinant VPSP turėtų būti sukurta didelė pridėtinė vertė piliečiams ir vartotojams, užtikrinta paslaugų ir (arba) prekių kokybė ir suteikta konkrečių konkurencinių ir ekonominių privalumų viešojo administravimo institucijoms vyriausybės ir vietos lygmenimis, išvengiant papildomos viešajam sektoriui tenkančios naštos ar nuostolių;

3.  ragina Komisiją propaguoti VPSP apibrėžtį, kuri tarptautiniu lygmeniu galėtų būti pripažinta kaip ilgalaikis viešųjų subjektų ir privačiųjų investuotojų ryšys, siekiant teikti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą pagal sutartyse aiškiai nustatytas sąlygas, kurių laikymąsi galima lengvai įvertinti pasitelkus rodiklius, užtikrinant, kad už sąlygų laikymąsi būtų sąžiningai ir tinkamai atlyginama;

4.  pažymi, kad MVĮ ir didesnės įmonės gali teikti unikalios privačiojo sektoriaus praktinės patirties ir gerosios praktikos pavyzdžių ir sudaryti galimybę pasinaudoti tinklais, kuriuose dalyvauja ne ES šalių valdžios institucijos, veiksmingai padėdamos įgyvendinti tvaraus vystymosi politiką; mano, kad MVĮ gali geriausiai išnaudoti savo potencialą, jeigu jos kurs tinklus ir vykdys veiklą pasaulio lygmeniu, taip pat dalyvaus ne tik Europos rinkose, be kita ko, pasitelkdamos VPSP; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją propaguoti ir skatinti konsorciumų ir kitų didelių įmonių ir MVĮ bendradarbiavimo formų kūrimą, kad pastarosioms būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti VPSP projektais;

5.  pabrėžia, kad plėtojant VPSP būtina atsižvelgti visų pirma į iššūkius, su kuriais ES įsikūrusios MVĮ susiduria konkuruodamos tarptautinėse rinkose pagal VPSP, ir poreikį užtikrinti, kad MVĮ turėtų realios, teisingos ir abipusės prieigos, ypač viešųjų paslaugų sektoriuose, galimybę, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/25/ES; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu nustatyti konkrečias taisykles, pagal kurias MVĮ būtų leidžiama teikti pasiūlymus kaip klasteriams ar grupėms ir naudotis atviromis ir skaidriomis subrangos grandinėmis;

Iššūkiai

6.  apgailestauja dėl to, kad, nors ES viešųjų pirkimų rinkos iki šiol iš esmės buvo atviros tarptautinei konkurencijai, ES įmonės užsienio šalyse vis dar susiduria su rimtomis kliūtimis; ragina Komisiją garantuoti, kad į ES prekybos susitarimus būtų įtrauktos priemonės, skirtos užtikrinti, kad mūsų įmonės, ypač MVĮ, konkuruotų užsienyje vienodomis sąlygomis su užsienio nacionalinėmis įmonėmis; taip pat prašo užtikrinti geras galimybes naudotis informacija, susijusia su pasiūlymų teikimu ir sutarties skyrimo kriterijais, ir nustatyti aiškias šios informacijos taisykles, taip pat panaikinti diskriminacines ir nepagrįstas kliūtis prekybai viešųjų pirkimų, paslaugų ar investicijų srityje (pvz., fiskalinis diskriminavimas, reguliavimo kliūtys siekiant įsteigti filialus ar patronuojamąsias įmones ir galimybių gauti finansavimą apribojimas); ragina šalis partneres taikyti atviros vyriausybės principus, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir išvengta interesų konfliktų, ir apdairiai taikyti VPSP praktiką, atsižvelgiant ne tik į projektų sąnaudų ir naudos analizes ir gyvybingumą, bet ir į viešųjų institucijų finansiniai ir techniniai pajėgumai prižiūrėti paslaugos arba infrastruktūros įgyvendinimą atsižvelgiant į visuotinį viešąjį interesą;

7.  pripažįsta, kad su VPSP susijusius iššūkius galima įveikti taikant gero valdymo principus, pvz., užtikrinant taisyklių skaidrumą ir aiškumą, ir šiuo tikslu svarbiausi klausimai yra šie: projektų sutarčių skyrimas, įgyvendinimas ir vertinimas nuo pradinių etapų; rizikos perleidimo modeliavimas ir nustatymas (ypač vidutinės trukmės ir ilgalaikio ekonominio veiksmingumo vertinimas); suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas; kova su korupcija ir sukčiavimu; atsakingos administracijos finansiniai ir techniniai pajėgumai tinkamai planuoti ir prižiūrėti sutarčių įgyvendinimą; teisinio tikrumo stiprinimas laikantis sistemos, pagal kurią užtikrinamas valdžios institucijų teisėtų įgaliojimų vykdymas; ragina Komisiją ir valstybes nares (kurios šiuo požiūriu yra nepaprastai svarbios) skatinti taikyti šiuos principus ir atitinkamus gerosios praktikos pavyzdžius už Sąjungos ribų;

8.  primena, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms būdinga didelė vertė, jos techniškai sudėtingos ir susitarimų šalys prisiima ilgalaikius įsipareigojimus; pažymi, kad todėl jų atžvilgiu reikia numatyti atitinkamą lankstumą ir procedūrines apsaugos priemones siekiant užtikrinti skaidrumą, nediskriminavimą ir vienodas sąlygas;

9.  primena, kad infrastruktūros projektams (ypač susijusiems su statyba, aplinka, telekomunikacijomis ar energetikos tinklais) būdinga įvairių rūšių rizika ir kad vyriausybė, pasitelkdama VPSP, perduoda dalį rizikos privačiajam rangovui, taigi tuomet abi šalys gali turėti naudos, bet taip pat dalijasi su šiais projektais susijusia rizika ir atsakomybe; taip pat pabrėžia, kad, siekiant sumažinti projekto sąnaudas ir užtikrinti sėkmingą jo įgyvendinimą ir gyvybingumą, būtina tinkamai dalytis rizika;

10. primena, kad aukštos kokybės, prieinamos ir ekonomiškai efektyvios paslaugos, teikiamos visuomenei Europos Sąjungoje ir už jos ribų, – tai būtina sąlyga siekiant užtikrinti sėkmingą VPSP įgyvendinimą ir gyvybingumą; primena, jog tai, kad modelius ir sutartis pasirinkti sudėtinga, daro poveikį projekto raidai; įspėja, kad tam tikrais etapais VPSP buvo naudojamasi vien tam, kad būtų pasiektas formalios atitikties valdžios sektoriaus deficito tikslams tikslas; pabrėžia, kad reikia nustatyti tinkamą institucinę sistemą, kurioje būtų derinami tokie aspektai, kaip politiniai įsipareigojimai, geras valdymas ir tinkami pagrindiniai teisės aktai, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant VPSP piliečiams būtų pasiūlytos geresnės kokybės ir didelės aprėpties paslaugos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu tinkamai įvertinti susijusių įmonių profilį ir patirtį siekiant nustatyti jų suteiktų paslaugų kokybę ir tai, ar jų verslo veikla buvo vykdoma atsakingai;

Privačiojo sektoriaus dalyvavimas vystymosi srityje

11. pabrėžia, kad ES prekybos, investicijų ir vystymosi politikos sritys yra tarpusavyje susijusios ir kad Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus tose politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES investicijų politika būtų nukreipta į tas finansines pasirinktis, kurios apima realų socialinio poveikio vertinimą;

12. pabrėžia, be kita ko, didėjantį VPSP potencialą siekiant skatinti novatoriškus sprendimus ir mobilizuoti ilgalaikes privačias lėšas ir vietos išteklius vystymosi tikslams įgyvendinti, turint omenyje tai, kad infrastruktūros, vandentiekos ir elektros energijos atžvilgiu besivystančioms šalims reikia labai daug investicijų, kurių privatusis sektorius pats vienas negalės skirti ir kurių didžiąją dalį galėtų suteikti privatusis sektorius; mano, kad pasitelkiant VPSP taip pat galima kurti technologijų ir verslo modelių inovacijas ir mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta privačiojo sektoriaus atskaitomybė; tačiau atkreipia dėmesį į atvejus, kai tam tikrose besivystančiose šalyse įgyvendinant VPSP privačiojo sektoriaus dalyvavimas neužtikrino tikėtinų rezultatų; pažymi, kad todėl reikia teikti techninę paramą, kuri padėtų sustiprinti teisines ir institucines sistemas, kuriose plėtojama VPSP, ypač atsižvelgiant į pajėgumą tinkamai vertinti, planuoti ir prižiūrėti tokių projektų įgyvendinimą, ir suteikti viešiesiems partneriams galimybę reikalauti, kad privačios įmonės atlygintų žalą sutarties sąlygų nesilaikymo atveju;

13. pažymi, kad VPSP yra vystymosi darbotvarkei svarbus klausimas ir tokios partnerystės vis labiau skatinamos kaip būdas siekiant panaikinti infrastruktūros finansavimo stoką išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;

14. primygtinai ragina Komisiją – nes ji nurodė savo pageidavimą per ateinančius metus gerokai plačiau naudoti derinimą – įgyvendinti Europos Audito Rūmų Specialiojoje ataskaitoje dėl finansavimo derinimo pateiktas rekomendacijas ir įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo mechanizmą, ypač kalbant apie vystymąsi ir finansinį papildomumą, skaidrumą ir atskaitomybę;

15. ragina ES institucijas skatinti ES įmones, dalyvaujančias VPSP trečiosiose šalyse, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse, vykdyti veiklą vadovaujantis politikos suderinamumo principu, laikantis EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, kad būtų atsižvelgta į vystomojo bendradarbiavimo tikslus; ragina Komisiją skatinti tvarias investicijas, atsižvelgiant į vystymosi tikslus, ir prioritetą visų pirma skirti ilgalaikei vietos ekonomikos plėtrai ir remti projektus, kuriuos vykdant pagrindinis dėmesys skiriamas, pvz., aplinkos apsaugai, skurdo mažinimui, švietimui, atliekų tvarkymui arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimui;

16. pabrėžia, kad paramos vystymuisi srityje VPSP yra veiksmingas būdas panaudoti Europos lėšas tuo pat metu remiant ES prioritetus ir suderinamumą su kitomis politikos sritimis; ragina Komisiją aktyviau dalyvauti ir investuoti į VPSP plėtojimą ir naudoti VPSP kaip priemonę siekiant padidinti ribotą Sąjungos biudžetą vystymuisi;

17. pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus investicijos ir lėšos turbūt bus pagrindinis veiksnys, skatinsiantis tvarų augimą, kuris, planuojama, besivystančiose šalyse artimiausiais metais sieks maždaug 5 %; pripažįsta, kad tokiomis privačiojo sektoriaus lėšomis gali būti padedama remti vietos ekonomiką ir įmones ir užtikrinti deramas darbo vietas, taigi sudaromos sąlygos panaikinti skurdą su sąlyga, kad tiesioginės užsienio investicijos bus tinkamai reguliuojamos ir susietos su konkrečia šalių partnerių ekonomikos pažanga, pvz., perduodant technologijas ir sudarant mokymosi galimybes vietos darbo jėgai; šiomis aplinkybėmis mano, kad VPSP gali būti naudinga mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nes dėl neproporcingos investicijų rizikos nepakanka paskatų privačioms investicijoms; pabrėžia, kad įgyvendinant būsimas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes vykdant laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę turėtų būti siekiama skurdo mažinimo ir kitų tvaraus vystymosi tikslų ir jos turėtų būti suderintos su šalių partnerių nacionaliniais vystymosi planais;

18. pažymi, kad tinkamai struktūruota ir veiksmingai įgyvendinama VPSP gali būti labai naudinga, be kita ko, inovacijų, didesnio veiksmingumo naudojant išteklius ir kokybės užtikrinimo bei tikrinimo požiūriu; taip pat pažymi, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės besivystančiose šalyse turi būti įvertintos remiantis jų pajėgumu siekti vystymosi rezultatų ir kad reikalingas sąžiningas rizikos paskirstymas viešajam ir privačiajam sektoriams; pabrėžia, kad iki šiol daugiausia VPSP besivystančiose šalyse įgyvendinama energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose ir privačiojo sektoriaus įmonės retai dalyvauja socialinės infrastruktūros projektuose todėl drąsina tas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurių pagrindinis tikslas – tvaraus vystymosi tikslų siekimas;

19. ragina teikti didesnę techninę pagalbą, įskaitant vietos darbuotojų mokymą ir keitimąsi technologijomis, šalių partnerių vyriausybėms tam, kad būtų padidintas jų pajėgumas imtis atsakomybės už VPSP ir prisiimti savo atsakomybės dalį už VPSP projektų valdymą, be kita ko, padedant joms sudaryti bankų sistemas ir įsteigti mokesčių administracijas, galinčias atlikti viešųjų ir privačiųjų lėšų finansinį valdymą ir jas tvarkyti; atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnė patirtis rodo, kad VPSP sutartys, dėl kurių blogai susiderėta, kai kuriais atvejais gali padidinti valstybės skolą, ir ragina nustatyti atsakingo finansavimo reglamentavimo sistemą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę besivystančioms šalims teikti techninę pagalbą ir konsultuoti, kaip parengti ir savo rinkose įgyvendinti ES standartus;

20. tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų politikos ir teisėkūros priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, be kita ko, galimybės kreiptis į teismą srityje;

21. pabrėžia, kad plėtros agentūros turi užtikrinti, jog valstybės vystymuisi skirtas finansavimas būtų naudojamas besivystančių šalių vietos ekonomikos tinklams remti ir jis nebūtų nukreiptas paramą teikiančių valstybių privačioms įmonėms bei daugiašalėms įmonėms skatinti; ypač pabrėžia, kad įgyvendinant VPSP turėtų būti remiamas šalies labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimų stiprinimas;

22. primena, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus; ragina lyčių aspektą įtraukti į VPSP planavimą ir įgyvendinimą, pvz., tikslinių investicijų tikslu naudojant pagal lytį suskirstytus duomenis ir analizes ir sutartyse nustatant moterims palankius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; šiuo požiūriu ragina daugiau paramos teikti vietos MVĮ, ypač moterims verslininkėms, kad jos galėtų gauti naudos iš augimo, kurį labiausiai skatintų privatusis sektorius;

Galimos priemonės siekiant suteikti ES įmonėms galimybių dalyvauti VPSP su ES nepriklausančiomis šalimis

23. ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir šiuo metu vykstančiose dvišalėse derybose su trečiosiomis šalimis susitarti dėl esminių patekimo į rinką įsipareigojimų tarptautiniu lygmeniu, laikantis teigiamo ir abipusio požiūrio, kuris sudarytų sąlygas tarptautinei konkurencijai, kad būtų pašalinti ES ir kitų prekybos partnerių skirtumai, susiję su viešųjų pirkimų rinkų atvirumo lygiu; prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant pašalinti administracines, procedūrines ir technines kliūtis, dėl kurių ES įmonės negali dalyvauti užsienio VPSP;

24. ragina Komisiją, derantis dėl prekybos ir investicijų susitarimų su kitomis šalimis, remti kliūčių, kurios kyla ES įmonėms, ypač MVĮ, steigiant VPSP šiose šalyse, šalinimą ir remti ES piliečių profesinį judumą šiose valstybėse, kad ES įmonės vienodomis sąlygomis galėtų konkuruoti su vietos ir trečiųjų šalių įmonėmis;

25. ragina Komisiją, siekiant parengti gaires, stebėti užsienio šalyse veikiančias ES įmones ir padaryti išvadas atsižvelgiant į jų sėkmės istorijas, modelius ir gerąją praktiką ir apsvarstyti galimybę įsteigti virtualius dokumentų arba stebėjimo centrus, kad ES įmonės, ypač MVĮ, galėtų lengviau pasinaudoti informacija apie VPSP galimybes; ragina Komisiją skatinti kurti naudotojui patogias platformas ir tinklus, siekiant skatinti suinteresuotųjų subjektų struktūrinį dialogą, ir teikti techninę paramą, susijusią su teisine sistema ir tikėtinais iššūkiais; prašo Komisijos atlikti tyrimą dėl Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų (LPS) ir jų įgyvendinimo poveikio ES įmonių galimybėms dalyvauti užsienio VPSP; mano, kad toks tyrimas galėtų atskleisti konkretų LPS poveikį VPSP srityje ir ilgainiui padėti nustatyti, kokios kliūtys dar liko nepanaikintos;

26. ragina Komisiją skatinti taikyti aiškias ir išsamias atskaitomybės taisykles tarptautiniu lygmeniu, siekiant sumažinti su VPSP susijusius neaiškumus ir kartu skatinant patikimą biudžeto politiką ir projektų tvarumą;

27. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES remiamos įstaigos, pvz., Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME) ir Europos įmonių tinklas, taip pat galėtų naudotis informacija, kaip sudaryti VPSP ne ES valstybėse ir kaip skatinti mažąsias ir vidutines įmones dalyvauti įgyvendinant VPSP trečiosiose šalyse, ir šia informacija dalytis su MVĮ;

28. pabrėžia kad, siekiant pritraukti tarpvalstybinių privačiojo sektoriaus lėšų įgyvendinant VPSP, labai svarbu suteikti pakankamai tikrumo, kad šios ilgalaikės investicijos bus vykdomos aiškioje, stabilioje ir saugioje aplinkoje, kurioje įtvirtintas geras valdymas, teisinis tikrumas, skaidrumas, vienodas požiūris, nediskriminavimas ir veiksmingas ginčų sprendimas; ragina Komisiją ir Tarybą šiuo tikslu bendradarbiauti kompetentinguose tarptautiniuose forumuose ir tarptautinėse finansų institucijose siekiant užtikrinti, kad šioje srityje būtų nustatyta reikiama teisinė sistema ir kad ji būtų skaidri, demokratinė, integracinė, veiksminga ir ekonomiškai efektyvi;

VPSP ES nepriklausančiose šalyse: naujos ES įmonių darbo vietos ir augimo galimybės

29. yra įsitikinęs, kad ES įmonės, aktyviau dalyvaudamos didelio masto tarptautinėse VPSP, galėtų gauti didelės naudos deramo darbo vietų kūrimo, produktyvumo, konkurencingumo ir technologinio pajėgumo bei inovacijų kūrimo ES atžvilgiu; primena, kad 2010 m. Komisijos tyrime „Europos MVĮ tarptautinimas“ pabrėžiamas teigiamas tarptautinimo ir inovacijų ryšys produktų, paslaugų ir procesų atžvilgiu;

30. pabrėžia, kad vykdant veiksmus šioje srityje reikia atsižvelgti, visų pirma, į ES įsteigtų ir VPSP dalyvaujančių MVĮ sunkumus konkuruojant tarptautinėse rinkose, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad MVĮ būtų nustatytos konkrečios ir teisingos patekimo sąlygos; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu nustatyti konkrečias taisykles, pagal kurias MVĮ būtų leidžiama teikti pasiūlymus kaip klasteriams ar grupėms ir naudotis atviromis ir skaidriomis subrangos grandinėmis; mano, kad MVĮ turėtų būti skatinamos dalyvauti kaip subrangovės arba kaip konsorciumo dalis viešųjų pirkimų konkursuose dėl sutarčių;

31. primena ES laimėjimus, pasiektus įgyvendinant VPSP infrastruktūros plėtros, taip pat pažangiausiose technologijų, mokslinių tyrimų ir e. mokymosi srityse ir kituose didelės pridėtinės vertės sektoriuose, ir ragina Komisiją nustatyti projektus, kuriuos įgyvendinant pasiekta geriausių rezultatų Europos Sąjungoje, ir skatinti visų rūšių ES įmones, ypač MVĮ, imtis tokių iniciatyvų užsienyje;

o

o         o

32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos investicijų bankui.

(1)

OL L 94, 2014 3 28, p. 1.

(2)

OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(3)

OL L 94, 2014 3 28, p. 243.

(4)

OL C 56E, 2013 2 26, p. 87.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0050.

(6)

OL C 313 E, 2006 12 20, p. 447.

(7)

http://www.oecd.org/governance/budgeting/PPP-Recommendation.pdf.

(8)

http://www.oecd.org/daf/anti-bribery/ConvCombatBribery_ENG.pdf.

(9)

www.unece.org/fileadmin/DAM/ceci/publications/ppp.pdf.

(10)

http://www.uncitral.org/pdf/english/texts/procurem/pfip/guide/pfip-e.pdf.

(11)

http://api.ning.com/files/Iumatxx-0jz3owSB05xZDkmWIE7GTVYA3cXwt4K4s3Uy0NtPPRgPWYO1lLrWaTUqybQeTXIeuSYUxbPFWlysuyNI5rL6b2Ms/PPPReferenceGuidev02Web.pdf.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėjas mano, kad kai kurios teigiamos su VPSP susijusios patirties įgyta dėl geresnio projektų įgyvendinimo (t. y. projektų įgyvendinimo laiko ir biudžeto atžvilgiu), gero kokybės rodiklio arba vertės ir kainos santykio, galimybių gauti ilgalaikį finansavimą infrastruktūros statybos sąnaudoms padengti, inovacijų ir mokslinių tyrimų skatinimo, privačiojo sektoriaus dalyvavimo kuriant ir vykdant projektus, taip pat dėl finansavimo, lankstesnės ir kvalifikuotesnės valdymo aplinkos, naudos, kurios gauta skyrus išteklių gerai įsitvirtinusioms įmonėms ir MVĮ ir sustiprinus ES įmonių konkurencingumą bei jų galimybes dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose trečiosiose šalyse.

Pranešėjo nuomone, statant, valdant, prižiūrint infrastruktūrą arba užtikrinant jos veikimą transporto srityje (keliai, geležinkeliai, metro), viešojo sektoriaus pastatuose ir įrengimuose (kalėjimuose, mokyklose, ligoninėse), aplinkoje (vandens ir atliekų apdorojimas arba tvarkymas), teikiant komunalines, telekomunikacijų arba energijos tinklų paslaugas arba kuriant naujas technologijas ar produktus, gali būti gaunama daug naudos ir susiduriama su rizika, kurią privatusis ir viešasis sektoriai galėtų pasidalyti.

Pranešėjas tvirtina, kad Europos įmonės, aktyviau dalyvaudamos dideliuose tarptautiniuose projektuose, ypač VPSP, gautų didelės naudos darbo vietų kūrimo, produktyvumo, konkurencingumo ir technologijų bei inovacijų atžvilgiu, o taip pat būtų gauta naudos ir būtų pasiektas ekonomikos augimas visoje ES ir priimančiosiose šalyse. Todėl pranešėjas norėtų, kad dėmesys būtų skiriamas VPSP teikiamoms galimybėms ne ES įmonėse, ir primygtinai ragina ES institucijas imtis reikiamų veiksmų siekiant paskatinti ES įmones, ypač MVĮ, dalyvauti VPSP projektuose.


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (8.5.2015)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse

(2014/2233(INI))

Nuomonės referentas: Brian Hayes

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES prekybos, investicijų ir vystymosi politikos sritys yra tarpusavyje susijusios ir kad Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus tose politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES investicijų politika būtų nukreipta į tas finansines pasirinktis, kurios apima realų socialinio poveikio vertinimą;

2.  pabrėžia tai, kad privačiojo sektoriaus investicijos ir lėšos turbūt bus pagrindinis veiksnys, skatinsiantis tvarų augimą, kuris, planuojama, besivystančiose šalyse artimiausiais metais sieks maždaug 5 %; pripažįsta, kad tai gali padėti remti vietos ekonomiką ir bendroves bei užtikrinti deramas darbo vietas ir taip panaikinti skurdą su sąlyga, kad tiesioginės užsienio investicijos (TUI) bus tinkamai reguliuojamos ir susietos su konkrečia šalių partnerių ekonomikos pažanga, pvz., perduodant technologijas ir sudarant mokymosi galimybes vietos darbo jėgai; šiomis aplinkybėmis mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali būti naudingos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nes dėl neproporcingos investicijų rizikos nepakanka paskatų privačioms investicijoms; pabrėžia, kad įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes vykdant laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę turėtų būti siekiama skurdo mažinimo ir kitų tvaraus vystymosi tikslų ir jos turėtų būti suderintos su šalių partnerių nacionaliniais plėtros planais;

3.  pažymi, kad tinkamai struktūruotos ir veiksmingai įgyvendinamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali būti labai naudingos, pvz., inovacijų, didesnio veiksmingumo naudojant išteklius ir kokybės užtikrinimo bei tikrinimo požiūriu; taip pat pažymi, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės besivystančiose šalyse turi būti įvertintos remiantis jų pajėgumu siekti vystymosi rezultatų ir kad reikalingas sąžiningas rizikos paskirstymas viešajam ir privačiajam sektoriams; pabrėžia, kad iki šiol daugiausia viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių besivystančiose šalyse įgyvendinama energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose ir privačiojo sektoriaus įmonės retai dalyvauja socialinės infrastruktūros projektuose; todėl drąsina tas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurių pagrindinis tikslas – tvaraus vystymosi tikslų siekimas;

4.  ragina teikti didesnę techninę pagalbą, įskaitant vietos darbuotojų mokymą ir keitimąsi technologijomis, šalių partnerių vyriausybėms tam, kad būtų padidintas jų pajėgumas imtis atsakomybės už viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir prisiimti savo atsakomybės dalį už viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų valdymą padedant joms sudaryti bankų sistemas ir įsteigti mokesčių administracijas, galinčias atlikti viešųjų ir privačiųjų lėšų finansinį valdymą ir jas valdyti; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais ankstesnė patirtis rodo, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartys, dėl kurių blogai susiderėta, galėtų padidinti valstybės skolą ir primygtinai ragina sukurti atsakingo finansavimo reglamentavimo sistemą;

5.  tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų politikos ir teisėkūros priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusią su galimybe kreiptis į teismą;

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ne visuomet yra nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas tikslingas viešųjų finansų panaudojimas; ypač pažymi, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės tikslai dažnai yra apibrėžti labai bendrai ir paprastai nėra konkrečių, išmatuojamų, pasiekiamų ir savalaikių tikslų kriterijų; pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų būti priemonė, atlyginanti už atsakingą privačių įmonių elgesį; todėl mano, kad turėtų būti nustatyta patikima reguliavimo sistema siekiant užtikrinti, kad šios investicijos atitiktų žmogaus teisių, socialinius, aplinkosaugos ir skaidrumo standartus tuo pačiu metu garantuojant, jog privatusis sektorius mokėtų savo dalį mokesčių; taip pat pažymi, kad įgyvendinant kiekvieną viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektą, kuriam skiriama oficiali parama vystymuisi, reikia atlikti poveikio į neturtinguosius orientuotam vystymuisi ex ante vertinimą, užtikrinant gyventojų teises, ypač prieigą prie žemės, vandens ir pagrindinių socialinių paslaugų; pabrėžia, kad parengiamuoju projektų etapu konsultuojantis su pilietine visuomene reikia susitarti dėl išmatuojamų rezultatų rodiklių ir stebėsenos, taip pat dėl vertinimo mechanizmų ir juos veiksmingai įgyvendinti; pabrėžia, kad oficialus konsultacinis ir priežiūros vaidmuo, kurį atlieka parlamentai ir pilietinė visuomenė, yra svarbus siekiant užtikrinti visapusišką skaidrumą, teisėtumą ir atskaitomybę;

7.  mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės yra svarbus novatoriškas nuolat didėjančio valstybės investicijų trūkumo sprendimas; pripažįsta, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali kelti organizacinių ir institucinių sunkumų viešajam sektoriui, nes jos yra sudėtingo pobūdžio, joms reikia kitokių gebėjimų ir naujų įgaliotų institucijų; šiuo požiūriu pabrėžia gero valdymo, teisinės valstybės ir įtraukių, atvirų ir skaidrių viešųjų institucijų svarbą; pakartoja ES vadovavimo per tarpvyriausybines derybas dėl visuotinės vystymosi programos po 2015 m. svarbą stiprinant 16-ąjį tvaraus vystymosi tikslą, susijusį su teisingumu ir veiksmingomis institucijomis;

8.  primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgdamas į tai, kad ji nurodė savo pageidavimą per ateinančius metus gerokai plačiau naudoti derinimą, įgyvendinti Europos Audito Rūmų Specialiojoje ataskaitoje dėl derinimo naudojimo pateiktas rekomendacijas ir įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo sistemą, ypač kalbant apie vystymą ir finansinį papildomumą, skaidrumą ir atskaitomybę;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje dalyvaujančios įmonės visu projektų įgyvendinimo laikotarpiu laikytųsi įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) principų, įskaitant JT pasaulinį susitarimą dėl žmogaus teisių, JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus, pagrindinius TDO darbo standartus, aplinkos standartus ir JT konvenciją prieš korupciją; mano, kad projektų įgyvendinimo laikotarpiu taip pat reikėtų atsižvelgti į EBPO rekomendacijas, ypač į jų IV skyrių, skirtą žmogaus teisių apsaugai; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti vykdytinus atskaitomybės mechanizmus;

10. ragina ES remti vykstantį JT tarptautinio teisiškai privalomo teisės akto dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių veiklos reglamentavimo atsižvelgiant į žmogaus teisių nuostatas rengimo procesą, nes šiame dokumente bus išdėstytos tarptautinių bendrovių prievolės žmogaus teisių srityje, taip pat bendrovių prievolės valstybėms ir bus nustatytos veiksmingos nukentėjusiųjų teisių gynimo priemonės tais atvejais, kai nacionalinė jurisdikcija aiškiai negali vykdyti veiksmingo tokių bendrovių baudžiamojo persekiojimo;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse MVĮ yra darbo vietų ir gerovės kūrimo varomoji jėga, padedanti sukurti apie 90 % darbo vietų; mano, jog būtina kartu su vietos privačiuoju sektoriumi, kuris itin svarbus vietos išteklių mobilizavimui ir darbo vietų kūrimui, ir Europos MVĮ bei pradedančiosiomis įmonėmis vis aktyviau dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse siekiant sutelkti ilgalaikį finansavimą ir kurti technologijų ir verslo modelių inovacijas ir mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama privačiojo sektoriaus atskaitomybė;

12. pabrėžia, kad plėtros agentūros turi užtikrinti, jog valstybės vystymuisi skirtas finansavimas būtų naudojamas besivystančių šalių vietos ekonomikos tinklams remti ir jis nebūtų nukreiptas privačioms įmonėms bei valstybių donorių daugiašalėms bendrovėms skatinti; ypač pabrėžia, kad įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes turėtų remiamas nacionalinių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių gebėjimų stiprinimas;

13. primena, kad Europos Sąjunga yra įsipareigojusi visais savo veiksmais skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą; primygtinai ragina lyčių aspektą įtraukti į viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių planavimą ir įgyvendinimą, pvz., tikslinėms investicijoms naudojant pagal lytį suskirstytus duomenis ir analizę ir sutartyse nustatant moterims palankius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; šiuo požiūriu ragina daugiau paramos teikti vietos MVĮ, ypač moterims verslininkėms, kad jos galėtų gauti naudos iš augimo, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius;

14. siūlo, kad Komisija sudarytų palankesnes sąlygas daugiašalio suinteresuotųjų subjektų struktūrinio dialogo platformoms, apimančioms, pavyzdžiui, darbuotojus, verslininkus ir darbdavius atstovaujančias organizacijas, didinti pasitikėjimą ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, pvz., vyriausybėms, paramos teikėjams, privačiajam sektoriui, filantropiniams fondams, vietos valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO) ir nevyriausybinėms organizacijoms, susitarti dėl bendrų tikslų, kad būtų užtikrintas tikrumas investiciniu ir administraciniu požiūriu; šiuo požiūriu pabrėžia svarbų ES delegacijų įvairiose šalyse kaip tarpininkų tokiuose dialoguose vaidmenį.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

0

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Nirj Deva, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Tiziana Beghin, Julie Ward


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (7.5.2015)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse

(2014/2233(INI))

Nuomonės referentė: Dita Charanzová

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės yra labai svarbios kaip ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo veiksnys tiek bendrojoje rinkoje, tiek užsienyje; pabrėžia strateginį viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vaidmenį modernizuojant infrastruktūrą, ypač energetikos, vandens, kelių ir skaitmeninę infrastruktūras; pažymi, kad Europos įmonės gerai pasirengusios konkuruoti dėl tokių susitarimų ir juos vykdyti;

2.  pabrėžia, kad teigiamo poveikio, susijusio su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis, gaunama dėl geresnio projektų vykdymo, gero sąnaudų ir kokybės santykio, galimybės patiriamas sąnaudas finansuoti ilguoju laikotarpiu, inovacijų ir mokslinių tyrimų skatinimo, taip pat dėl lankstesnės ir labiau kvalifikuotos valdymo aplinkos;

3.  atsižvelgia į tai, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms būdingas ilgas gyvavimo ciklas, kartais trunkantis nuo 10 iki 30 metų; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių gyvavimo ciklas turėtų būti reikšmingas ir atitikti tikslus, kurių siekiama darbo, prekių ir paslaugų, kurios turi būti teikiamos dirbtinai neiškraipant konkurencijos ir nekuriant didesnių sąnaudų ir nereikalingos naštos viešojo administravimo įstaigoms ir mokesčių mokėtojams, srityse;

4.  primena, kad įgyvendinant infrastruktūros projektus (ypač susijusius su statyba, aplinka, telekomunikacijomis ar energetikos tinklais) susiduriama su nemaža būdingos rizikos ir kad vyriausybė, pasitelkdama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, perduoda dalį rizikos privatiems rangovams, taigi tada abi šalys gali turėti naudos, bet taip pat dalijasi su šiais projektais susijusia rizika ir atsakomybe; taip pat pabrėžia, kad, siekiant sumažinti projekto sąnaudas ir užtikrinti sėkmingą jo įgyvendinimą ir gyvybingumą, būtina tinkamai dalytis rizika;

5.  primena, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms būdinga didelė vertė, jos techniškai sudėtingos ir susitarimų šalys prisiima ilgalaikius įsipareigojimus; pažymi, kad todėl joms reikalingas atitinkamas lankstumas ir procedūrinės apsaugos priemonės siekiant užtikrinti skaidrumą, nediskriminavimą ir vienodas sąlygas;

6.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir prieigą visiems viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės subjektams, ypač vykdant sąžiningas ir skaidrias atrankos procedūras, kurias vyriausybės taiko plėtojant tokias partnerystes;

7.  pabrėžia, kad plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes būtina atsižvelgti visų pirma į iššūkius, su kuriais ES įsikūrusios MVĮ susiduria konkuruodamos tarptautinėse rinkose pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystes, ir poreikį užtikrinti, kad MVĮ turi realios, teisingos ir abipusės prieigos, ypač viešųjų paslaugų sektoriuose, galimybę, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/25/ES; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kaip svarbu nustatyti konkrečias taisykles, pagal kurias MVĮ, kaip klasteriams ar grupėms, būtų leidžiama teikti pasiūlymus ir naudotis atviromis ir skaidriomis subrangos grandinėmis;

8.  primena, kad, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, turėtų būti sukuriama didelė pridėtinė vertė piliečiams ir vartotojams, užtikrinama paslaugų ir (arba) prekių kokybė ir suteikiama konkrečių konkurencinių ir ekonominių privalumų viešojo administravimo institucijoms vyriausybės ir vietos lygmenimis, išvengiant papildomos naštos ar nuostolių viešajam sektoriui;

9.  pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali būti įvairių formų, tačiau bendrosios rinkos teisinėmis nuostatomis nustatomi aukšti procedūriniai standartai; pažymi, kad šios teisinės nuostatos persvarstytos ir konsoliduotos priimant direktyvas 2014/24/ES ir 2014/25/ES dėl viešųjų pirkimų, Direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijų ir gaires dėl institucionalizuotų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę besivystančioms šalims teikti techninę pagalbą ir konsultuoti, kaip parengti ir savo rinkose įgyvendinti ES standartus;

10. pabrėžia, kad ES viešųjų pirkimų rinkos yra atviros tarptautinei konkurencijai, jose taikomos taisyklės, kuriomis siekiama didinti sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje, jų tikslas – siekti integracinio augimo, pagrįsto principu, kad pirkimo sutartys skiriamos ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiems konkurso dalyviams, ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas tarptautiniams investuotojams; primena, kad nediskriminuojama dėl užsienio nuosavybės ar kontrolės ir kad užsienio įmonės, norėdamos dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje, gali įsisteigti vietoje;

11. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos prekybos susitarimuose būtų nustatytos reikiamos sąlygos, kad Europos įmonės galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su vietinėmis įmonėmis užsienio šalyse; mano, kad tos sąlygos apima prieigą prie susijusių paslaugų ir aiškias bei teisingas galimybių gauti informaciją apie konkursus ir sutarčių skyrimo kriterijus taisykles; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas ir internetinių procedūrų tobulinimas yra itin svarbūs mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei sudarant ilgalaikes ir įtraukias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

12. pabrėžia, kad, siekiant privatųjį sektorių sudominti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis, ypač tarpvalstybinėmis, labai svarbu deramai užtikrinti investuotojams, kad jie, skirdami ilgalaikių investicijų, gaus naudos dėl saugios aplinkos, teisinio tikrumo ir gero valdymo; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą investicijų ir ekonominio turto, kurį Europos įmonės turi už ES ribų pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus, apsaugą;

13. ragina Komisiją dirbti prekybos politikos ir susitarimų srityje siekiant atverti rinkos prieigą Europos įmonėms sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes už ES ribų;

14. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES remiamos įstaigos, kaip antai Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (angl. European Agency for Small and Medium-sized Enterprises, EASME) ir Europos įmonių tinklas, taip pat galėtų naudotis informacija, kaip sudaryti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes valstybėse už ES ribų, ir ja dalytis su MVĮ bei skatinti mažas ir vidutines įmones dalyvauti steigiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes trečiosiose šalyse;

15. ragina Komisiją, derantis dėl prekybos ir investicijų susitarimų su kitomis šalimis, remti kliūčių, kurių kyla ES įmonėms, ypač MVĮ, steigiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes šiose šalyse, šalinimą ir remti ES piliečių profesinį judumą į šias valstybes, kad ES įmonės vienodomis sąlygomis galėtų konkuruoti su vietinėmis ir trečiųjų valstybių įmonėmis.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Anna Maria Corazza Bildt, Nicola Danti, Dennis de Jong, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Marlene Mizzi, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Țurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Arimont, Biljana Borzan, Birgit Collin-Langen, Jens Nilsson, Julia Reda, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Petras Auštrevičius, Damiano Zoffoli


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, Daniel Caspary, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Yannick Jadot, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Jörg Leichtfried, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Matteo Salvini, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Goffredo Maria Bettini, Dita Charanzová, Georgios Epitideios, Seán Kelly, Sander Loones, Adina-Ioana Vălean, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Cecilia Wikström

Teisinis pranešimas - Privatumo politika