PRANEŠIMAS dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų

9.6.2015 - (2015/2058(INI))

Vystymosi komitetas
Pranešėja: Elly Schlein
Nuomonės referentas(*):
Hugues Bayet, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų

(2015/2058(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Monterėjaus deklaraciją (2002 m.), Dohos konferenciją vystymosi finansavimo klausimais (2008 m.), Paryžiaus deklaraciją (2005 m.) ir Akros pokyčių darbotvarkę (2008 m.),

–       atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 68/204 ir Nr. 68/279 dėl Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos, kuri vyks 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija),

–       atsižvelgdamas į JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto darbą[1],

–       atsižvelgdamas į JT pavyzdinę išsivysčiusių ir besivystančių šalių dvigubo apmokestinimo vengimo sutartį[2] ,

–       atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui[3],

–       atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos komunikatą „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“ (COM(2010) 0163),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (COM(2015) 0044),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. Komisijos komunikatą dėl mokesčių skaidrumo kaip kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonės (COM(2015) 0136),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais[4];

–       atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“[5],

–       atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo[6],

–       atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“[7],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu[8],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.[9],

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ES 2013 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos[10],

–       atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad skurdo panaikinimas – tai pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, ir nustatomas politikos suderinamumo vystymosi labui principas,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0184/2015),

A.     kadangi neteisėti finansiniai srautai, t. y. visi neužregistruoti, privatūs, su neteisėtai gautu, perduotu ar panaudotu kapitalu susiję finansiniai srautai, paprastai yra siejami su mokesčių vengimu ir mokestinio sukčiavimo veikla, pvz., piktnaudžiavimu sandorių kainodara, pažeidžiant principą, kad mokesčiai turėtų būti mokami tuomet, kai yra gautas pelnas, ir kadangi visi pagrindiniai tarptautiniai dokumentai ir konferencijos vystymosi finansavimo srityje nustatė, kad mokesčių vengimas ir mokestinio sukčiavimo veikla labiausiai kliudo vystymosi tikslais telkti vidaus pajamas;

B.     kadangi, anot organizacijos „Global Financial Integrity“ pranešime pateiktų apskaičiavimų, suma, gauta sudėjus tiesiogines užsienio investicijas ir oficialią paramą vystymuisi (OPV) 2003–2012 m. yra šiek tiek mažesnė, nei neteisėtų finansinių srautų apimtis; kadangi neteisėti finansiniai srautai yra maždaug dešimt kartų didesni už besivystančių šalių gautos paramos, skirtos skurdui panaikinti ir gerovei bei tvariai plėtrai užtikrinti, sumą, o tokiu būdu per metus iš besivystančių šalių neteisėtai nuteka kapitalo, kuris sudaro apie 1 trilijoną JAV dolerių;

C.     kadangi daugelio besivystančių šalių vystymosi strategijose, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, numatyta, kad valstybės pajamas turi sudaryti iš gavybos pramonės šakų gaunamos lėšos, tačiau gavybos pramonės potencialas padidinti valstybės biudžetą apskritai nepakankamai išnaudojamas dėl netinkamų apmokestinimo taisyklių arba sunkumų jas vykdant, kadangi sudarant susitarimus tarp besivystančių šalių vyriausybių ir gavybos įmonių paprastai laikomasi ad hoc požiūrio, nesilaikoma aiškių taisyklių ir skaidrumo;

D.     kadangi dėl didelės neformaliojo sektoriaus apimties besivystančių šalių ekonomikose beveik neįmanoma užsitikrinti plačios pajamų apmokestinimo bazės, ir kadangi šalyse, kur didelė gyventojų dalis gyvena skurdo sąlygomis, nemaža BVP dalis nėra apmokestinama;

E.     kadangi taikant sąžiningą, subalansuotą, veiksmingą ir skaidrią apmokestinimo tvarką, vyriausybės yra aprūpinamos nepaprastai svarbiomis lėšomis, skirtomis užtikrinti piliečių teises į tokias pagrindines viešąsias paslaugas kaip visiems prieinama sveikatos priežiūra ir švietimas, ir kadangi veiksminga finansų perskirstymo politika prisidedama mažinant didėjančios nelygybės padarinius tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos;

F.     kadangi, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenimis, apie 30 proc. nuo tarpvalstybinių įmonių investicijų srautų apimties prieš patenkant į jų paskirties šalį gamybos priemonių forma buvo nukreipiama per tranzito šalis;

G.     kadangi pelno mokesčio pajamos sudaro didelę besivystančių šalių nacionalinių pajamų dalį, dėl to joms labai didelį poveikį daro pelno mokesčio vengimas, o pastaraisiais metais besivystančios šalys nuosekliai mažino pelno mokesčių lygius;

H.     kadangi mokesčių rojai ir slaptumo principo besilaikančios jurisdikcijos, kur leidžiama neskelbti finansinių duomenų, kartu su nuliniais mokesčių tarifais, kuriais pritraukiami kapitalo srautai ir pajamos, kurie būtų apmokestinami kitose šalyse, sukuria nesveiką konkurenciją mokesčių srityje, kenkia mokesčių sistemos teisingumui ir iškreipia prekybą ir investicijas, tai daro poveikį ypač besivystančioms šalims, kurios kasmet praranda apie 189 mlrd. JAV dolerių mokestinių pajamų;

I.      kadangi mokesčiai gali būti patikimas ir tvarus pajamų šaltinis besivystančiose šalyse, kuris pasižymi stabilumu ir dėl to yra pranašesnis palyginti su įprastais finansavimo mechanizmais, pvz., lengvatinėmis paskolomis, bet tik su sąlyga, kad taikoma sąžininga, subalansuota, veiksminga ir skaidri apmokestinimo tvarka, sukurta veiksminga ir efektyvi mokesčių administravimo politika, užtikrinanti mokestinių prievolių vykdymą, ir užtikrinamas skaidrus ir atsakingas valstybės pajamų naudojimas;

J.      kadangi potenciali veiksmingos ir skaidrios apmokestinimo tvarkos ir fiskalinės politikos nauda – tai ne tik turimų išteklių, skirtų plėtrai skatinti, padidėjimas; tai taip pat turi teigiamą šalutinį poveikį geram valdymui ir valstybės kūrimui, stiprinant demokratines institucijas, teisės viršenybę, vyriausybės ir piliečių socialinį susitarimą, kad būtų sukurtas abipusis mokesčių, visuomenės ir socialinių paslaugų ryšys, ir būtų stengiamasi skatinti stabilų vyriausybės biudžetą, tokiu būdu skatinant ilgalaikę nepriklausomybę nuo užsienio paramos ir sudarant sąlygas besivystančioms šalims reaguoti ir teikti atsakyti už nacionalinius tikslus bei prisiimti atsakomybę už savo politinius sprendimus;

K.     kadangi poreikis didinti vidaus pajamas labai padidėjo dėl ekonominės ir finansų krizės;

L.     kadangi besivystančių šalių ištekliai, sukaupti pasitelkiant vidaus pajamas, vis didėjo ir buvo pasiekta svarbi pažanga su tarptautinių paramos teikėjų pagalba;

M.    kadangi besivystančios šalys, rinkdamos mokestines pajamas, susiduria su dideliais politiniais, administraciniais ir techniniais sunkumais dėl nepakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių mokesčiams surinkti, menkų administracinių pajėgumų, skirtų išspręsti mokesčių tarptautinėms bendrovėms nustatymo sudėtingumo klausimą, mokesčių rinkimo infrastruktūros stygiaus, aukštos kvalifikacijos darbuotojų nutekėjimo iš mokesčių administravimo įstaigų, korupcijos, politinės sistemos teisėtumo trūkumo, nepakankamo tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje, netolygaus pajamų paskirstymo ir prasto mokesčių valdymo;

N.     kadangi dabartinio pasaulio prekybos liberalizavimo kontekste per pastaruosius dešimtmečius buvo palaipsniui naikinamos kliūtys prekybai ir padidėjo tarpvalstybinės prekybos prekėmis apimtis, tačiau besivystančios šalys, kurios labai priklauso nuo prekybos mokesčių, taip pat patiria sunkumų kompensuodamos sumažėjusius prekybos mokesčius i ir pereidamos prie kitų vietos išteklių tipų, ypač subalansuoto mokesčių rinkinio;

O.     kadangi pastaraisiais metais padidėjo išsivysčiusių ir besivystančių šalių sudarytų mokesčių sutarčių, kurie buvo panaudoti mažinant tarpvalstybinių finansinių sandorių apmokestinimą, iki minimumo sumažinant besivystančių šalių vidaus išteklių sutelkimo pajėgumus ir sudarant galimus kanalus, pagal kuriuos tarptautinės bendrovės gali išvengti apmokestinimo; kadangi Nyderlandų valdžios institucijų neseniai atliktame tyrime padaroma išvada, kad Nyderlandų apmokestinimo tvarka sudarė sąlygas išskaičiuojamojo mokesčio vengimui, dėl to besivystančios šalys negavo pajamų iš dividendų ir palūkanų apmokestinimo mokesčiu prie pajamų šaltinio, kurių suma siekia 150–550 mln. eurų per metus;[11]

P.     kadangi besivystančios šalys, kurioms būdingos siauros mokesčių bazės, surenka palyginti daug mažiau pajamų nei išsivysčiusios ekonomikos šalys (mokesčių ir BVP santykis siekia nuo 10 % iki 20 %, o EBPO priklausančių šalių ekonomikose tai sudaro 30–40 %); kadangi yra daug galimybių padidinti mokesčių bazę ir mokesčių įplaukas, kad vyriausybė turėtų išteklių savo esminėms funkcijoms vykdyti;

Q.     kadangi besivystančios šalys mėgino pritraukti investicijas, visų pirma siūlydamos skirtingas mokesčių lengvatas ir išimtis, kurios nėra skaidrios ir nebuvo grindžiamos tinkama sąnaudų ir naudos analize, dažnai joms nepavyksta pritraukti realių ir tvarių investicijų, dėl to besivystančių šalių ekonomikos konkuruoja, siekdamos pasiūlyti palankiausią mokesčių režimą, tai nulemia nepatenkinamus rezultatus kalbant apie veiksmingas ir efektyvias apmokestinamo tvarkas ir žalingą konkurenciją mokesčių srityje;

R.     kadangi valstybės narės jau įsipareigojo skirti 0,7 proc. jų BNP oficialiai paramai vystymuisi (OPV), ir kadangi paramos, skiriamos vidaus išteklių sutelkimui remti, apimtis vis dar maža – 2011 m. ji nesiekė net 1 proc. visos OPV, o 2012 m. pagal apskaičiavimus tik 0,1 proc. (118,4 mln. JAV dolerių) buvo skirta pajėgumams didinti mokesčių srityje;

S.     kadangi daug besivystančių šalių negali pasiekti net minimalaus mokesčių lygio, kuris yra būtinas pagrindinėms jų funkcijoms, viešosioms paslaugoms ir jų skurdo mažinimo pastangoms finansuoti;

T.     kadangi Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) ir valstybių narių vystymosi finansų įstaigos remia privačias įmones besivystančiose šalyse, tiesiogiai suteikdamos paskolas, arba per savo finansinius tarpininkus, pvz., komercinius bankus ir privataus kapitalo fondus, kurie savo ruožtu perskolina įmonėms arba į jas investuoja;

U.     kadangi besivystančios šalys yra turėtų būti geriau atstovaujamos tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje struktūrose ir procedūrose, kad jos galėtų vienodomis teisėmis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką;

V.     kadangi Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetas – tai papildomas Ekonominės ir Socialinės tarybos organas, kuris skiria ypatingą dėmesį besivystančioms šalims ir pereinamosios ekonomikos šalims;

W.    kadangi surinkus pakankamos apimties valstybės finansus būtų galima ryžtingai skatinti teisingesnę visuomenę, kurioje nėra vietos vyrų ir moterų diskriminacijai ir kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vaikams ir kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

1.      ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti plataus užmojo veiksmų planą komunikato forma, siekiant paremti besivystančias šalis kovojant su mokesčių vengimu ir padėti joms sukurti sąžiningą, subalansuotą, veiksmingą ir skaidrią apmokestinimo tvarką, atsižvelgiant į EBPO paramos vystymuisi komiteto darbą, atliktą prieš prasidedant Vystymosi finansavimo konferencijai, kuri įvyks 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija), ir tarptautinių mokesčių sutarčių poveikį besivystančioms šalims;

2.      atkakliai tvirtina, kad veiksmingas vidaus išteklių telkimas ir mokesčių sistemų stiprinimas bus nepakeičiamas veiksnys įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) pakeisiančią laikotarpio po 2015 m. programą – perspektyvią strategiją, skirtą ilgainiui panaikinti priklausomybę nuo užsienio pagalbos, ir kad veiksminga ir sąžininga apmokestinimo tvarka labai svarbi norint panaikinti skurdą, nelygybę, kurti gerą valdymą ir stiprinti valstybę; primena, kad tam tikra tarptautinė ekonominė veikla padarė poveikį šalių galimybėms rinkti vidaus vyriausybės pajamas ir pasirinkti apmokestinimo struktūrą, tuo tarpu didesnis kapitalo mobilumas, kartu su mokesčių rojais, labai pakeitė apmokestinimo sąlygas; taip pat reiškia susirūpinimą dėl korupcijos lygio ir neskaidraus viešojo administravimo, nes jie kliudo mokestines pajamas investuoti į valstybės kūrimą, viešąsias paslaugas ar viešąją infrastruktūrą;

3.      pažymi, kad mokesčių ištekliai vis dar sudaro nedidelė BVP dalį daugelyje besivystančių šalių, dėl to jos ypatingai pažeidžiamos individualių mokesčių mokėtojų ir bendrovių mokesčių vengimo ir mokesčių sukčiavimo veiklos atveju; pabrėžia, kad dėl mokesčių vengimo ir slėpimo besivystančios šalys patiria didelių finansinių nuostolių, tai skatina korupciją ir kenkia ES vystymosi politikai, ir kad tinkamų šiai praktikai užkirsti skirtų priemonių vykdymas nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu mastu turėtų būti vienas svarbiausių ES ir jos valstybių narių prioritetų, atsižvelgiant į besivystančių šalių poreikius ir sunkumus, su kuriais jos susiduria, rinkdamos mokestines pajamas; mano, kad ES turėtų atlikti vadovaujamąjį vaidmenį, skatindama pastangas tarptautiniu mastu kovojant su mokesčių rojais, mokesčių sukčiavimu ir vengimu, rodydama pavyzdį, ir kad ji turėtų bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis, imtis veiksmų prieš tam tikrų tarptautinių bendrovių taikomas agresyvias mokesčių vengimo praktikas, taip pat ieškoti būdų padėti joms nepasiduoti spaudimui konkuruoti mokesčių srityje;

Kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu besivystančiose šalyse veiksmų planas

4.      ragina Komisiją imtis konkrečių ir veiksmingų priemonių, siekiant paremti besivystančias šalis ir regionines mokesčių administravimo sistemas, pvz., Afrikos mokesčių administracijos forumą ir Amerikos mokesčių administracijų centrą, kovojant su mokesčių vengimu, kuriant sąžiningą, subalansuotą, veiksmingą ir skaidrią mokesčių politiką, skatinant administracines reformas ir siekiant padidinti besivystančių šalių nacionalinėms mokesčių administravimo įstaigoms skiriamos finansinės ir techninės pagalbos dalį bendroje pagalbos vystymuisi sumoje; mano, kad reikėtų teikti šią paramą siekiant stiprinti teismines institucijas ir su korupcija kovojančias įstaigas šiose šalyse; ragina apibendrinti valstybių narių ir paramą gaunančių šalių žinias viešojo sektoriaus srityje, siekiant stiprinti bendradarbiavimo veiklą, tuo tarpu užtikrinant, kad visų pirma paramą gaunančios šalys gautų konkrečių rezultatų; pritaria seminarų, mokymo sesijų, ekspertų misijų, mokomųjų vizitų ir konsultacijų rengimui;

5.      ragina Komisiją gerą valdymą mokesčių ir sąžiningo, subalansuoto, veiksmingo ir skaidraus mokesčių rinkimo klausimą įtraukti į vieną pirmųjų dialogo politikos sričių tema (politikos, plėtros ir prekybos srityje) darbotvarkės ir visų vystomojo bendradarbiavimo susitarimų su šalimis partnerėmis punktų, skatinant jų atsakomybę ir atskaitomybę viduje, kuriant aplinką, kurioje nacionaliniai parlamentai galėtų prasmingai prisidėti formuojant valstybės biudžetą ir prižiūrint jo vykdymą, įskaitant vidaus pajamas ir mokesčių klausimus, ir remti pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant visuomeninę mokesčių valdymo kontrolę, mokestinio sukčiavimo atvejų stebėseną, be kita ko, kuriant veiksmingus informatorių ir žurnalistų naudojamų informacijos šaltinių apsaugos mechanizmus;

6.      primygtinai ragina, kad informacija apie tikrąją bendrovių, korporacijų ir kitų institucijų nuosavybę būtų paskelbta viešai atviru duomenų formatu siekiant užkirsti kelią naudojimuisi anonimiškomis fiktyviomis įmonėmis ir panašiomis teisinėmis struktūromis pinigų plovimo tikslais, neteisėtai veiklai arba teroristiniams veiksmams finansuoti arba korumpuotų asmenų ir nusikaltėlių tapatybei paslėpti, ir paslėpti pavogtas valstybės lėšas arba pelną, gautą iš neteisėtos prekybos ir neteisėto mokesčių vengimo; be to, mano, kad visos šalys turėtų bent patvirtinti ir visapusiškai įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas dėl kovos su pinigų plovimu;

7.      ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma principo, kuriuo vadovaujantis biržoje kotiruojamos arba nekotiruojamos tarptautinės bendrovės iš visų šalių ir sektorių, ypač tos, kurios užsiima gamtinių išteklių gavyba, patvirtintų ataskaitų pagal atskiras šalis modelį kaip standartą, reikalaujant dėl kiekvienos šalies skelbiamose metinėse ataskaitose nurodyti kiekvienoje teritorijoje, kurioje jos veikia, visų įsisteigusių patronuojamųjų bendrovių pavadinimus, atitinkamai jų finansinės veiklos rezultatus, atitinkamą informaciją apie mokesčius, turtą ir darbuotojų skaičių ir užtikrinti, kad ši informacija būtų viešai prieinama, tuo tarpu siekiant mažinti administracinę naštą netaikyti šių taisyklių labai mažoms įmonėms; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, siekiant atitinkamai iš dalies pakeisti Apskaitos direktyvą; primena, kad viešas skaidrumas yra itin svarbus žingsnis siekiant sutvarkyti dabartinę mokesčių sistemą ir užtikrinti visuomenės pasitikėjimą; ragina EBPO rekomenduoti, kad visos tarptautinės bendrovės viešai paskelbtų jos siūlomą ataskaitų pagal atskiras šalis modelį, siekiant užtikrinti, kad visos mokesčių institucijos visose šalyse turėtų galimybę gauti išsamią informaciją, tai leistų joms įvertinti sandorių kainodaros riziką ir nuspręsti, kaip veiksmingiausiai panaudoti audito išteklius; pabrėžia, kad taikant užsienio investuotojams mokesčių lengvatas ir išimtis pagal dvišalius apmokestinimo susitarimus, tarptautinėms bendrovėms suteikiamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas palyginti su vidaus įmonėmis, ypač MVĮ;

8.      ragina peržiūrėti apmokestinimo sąlygas ir taisykles, kurios šiuo metu taikomos gavybos pramonei; ragina ES didinti paramą besivystančioms šalims, siekiant paremti tinkamą gamtinių išteklių gavybos apmokestinimo tvarką, stiprinti priimančiųjų šalių vyriausybių derybines pozicijas, kad jie galėtų gauti didžiausią naudą iš savo gamtinių išteklių bazės, ir skatinti jų ekonomikos įvairinimą; pritaria Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvai ir tam, kad ji būtų išplėsta įmonėms–gamintojoms ir biržoje prekiaujančioms įmonėms;

9.      pritaria automatinio keitimosi informacija mechanizmo, vienos iš svarbiausių pasaulinio skaidrumo didinimo ir bendradarbiavimo stiprinimo kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu, priemonių patvirtinimui; tačiau pripažįsta, kad reikia nuolat teikti finansinę paramą bei technines žinias ir skirti pakankamai laiko tam, jog besivystančios šalys galėtų sustiprinti būtinus informacijos siuntimo ir tvarkymo pajėgumus; taigi pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad EBPO visuotinis automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartas numatytų pereinamąjį laikotarpį besivystančioms šalims, pripažįstant, kad abipusiškas šio standarto taikymas toms šalims, kurios neturi išteklių ir pajėgumų būtinai reikiamos informacijos rinkimo, tvarkymo ir persiuntimo infrastruktūrai sukurti, reikštų, kad jos faktiškai neįtraukiamos; be to, mano, kad reikėtų numatyti bendrą konfidencialumo standartą;

10.    ragina iki 2015 m. pabaigos nustatyti mokesčių rojaus apibrėžtį, sankcijas ekonominės veiklos vykdytojams, kurie jais naudojasi, ir juodąjį sąrašą šalių, įskaitant ES, kurios nekovoja su mokesčių vengimu arba jį laiko priimtinu; ragina ES paremti tų besivystančių šalių, kurios veikia kaip mokesčių rojai, ekonomikos perorientavimą; prašo valstybes nares, turinčias priklausinių ir teritorijų, kurie nėra Sąjungos dalis, bendradarbiauti su šių teritorijų valdžios institucijomis siekiant priimti mokesčių skaidrumo principus ir užtikrinti, kad jie nebūtų mokesčių rojais;

11.    ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares užtikrinti, kad derybose dėl susitarimų mokesčių ir investicijų srityje su besivystančiomis šalimis, pajamos arba pelnas iš tarpvalstybinės veiklos būtų apmokestinami kilmės šalyje, kur vertė kuriama arba gaunama; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad JT pavyzdinė mokesčių konvencija užtikrina teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą tarp kilmės ir gyvenamosios vietos šalių; pabrėžia, kad vedant derybas dėl mokesčių sutarčių Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų laikytis politikos nuoseklumo principo vystymosi srityje, kaip nurodyta SESV 208 straipsnyje;

12.    ragina Komisiją ir visas valstybes nares, kad šios sektų kai kurių valstybių narių pavyzdžiu ir atliktų Europos mokesčių politikos poveikio besivystančioms šalims įvertinimą ir dalytųsi pažangiąja patirtimi, siekiant pagerinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir pagerinti šiuo metu taikomą praktiką bei geriau atsižvelgti į galimą neigiamą šalutinį poveikį besivystančioms šalims ir ypatingus šių šalių poreikius; šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina persvarstytą Komisijos veiksmų planą dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, kuris turi būti pristatytas 2015 m., ir ragina valstybes nares nedelsiant susitarti dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės;

13.    tvirtai remia įvairias dabartines tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama pertvarkyti pasaulinę sistemą, įskaitant EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) iniciatyvas, kurių dėmesio centre – aktyvesnis besivystančių šalių dalyvavimas tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje struktūrose ir procesuose; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad JT mokesčių komitetas būtų pertvarkytas į tikrą tarpvyriausybinę įstaigą, turinčią geresnę įrangą ir atitinkamai papildomų išteklių JT Ekonominės ir Socialinės tarybos struktūroje, užtikrinant, kad visos šalys galėtų vienodomis teisėmis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką; pabrėžia, kad sankcijų taikymą reikėtų svarstyti nebendradarbiaujančioms jurisdikcijoms ir finansų institucijoms, veikiančioms mokesčių rojuje;

14.    pabrėžia, kad turint pakankamos apimties valstybės finansus būtų galima prisidėti prie lyčių nelygybės problemos sprendimo ir suteikti lėšas siekiant geriau paremti vaikus ir pažeidžiamas visuomenės grupes, ir pripažįsta, kad mokesčių vengimas daro poveikį individualių asmenų gerovei, tuo tarpu jis labai kenkia nedideles pajamas turintiems namų ūkiams, daugelyje iš jų neproporcingai didelę dalį sudaro moterys;

15.    susirūpinęs pažymi, kad daugelis besivystančių šalių derybose su tam tikrais tiesioginiais užsienio investuotojais atsiduria labai silpnoje pozicijoje; laikosi nuomonės, jog reikėtų reikalauti, kad įmonės prisiimtų aiškiai apibrėžtus įsipareigojimus, kad jų investicijos turėtų teigiamą šalutinį poveikį vietos bendruomenei ir (arba) priimančiosios šalies socialinei ir ekonominei raidai; ragina Komisiją ir Tarybą bei šalių partnerių vyriausybes užtikrinti, kad mokesčių lengvatos nebūtų papildomos mokesčių vengimo alternatyvos; pabrėžia, kad paskatos turėtų būti skaidresnės ir idealiu atveju pritaikytos tam, kad būtų skatinamos investicijos į tvarų vystymąsi;

16.    ragina EIB, ERPB ir valstybių narių vystymosi finansų įstaigas stebėti ir užtikrinti, kad paramą gaunančios bendrovės ir kiti juridiniai vienetai, nedalyvautų mokesčių vengimo ir slėpimo veikloje, naudodamiesi lengvatinių mokesčių centruose ir mokesčių rojuje įsteigtais finansų tarpininkais, arba skatindami neteisėtus kapitalo srautus, ir didinti jų politikos skaidrumą, pvz., viešai skelbiant visas ataskaitas ir tyrimų rezultatus; ragina EIB taikyti išsamius patikrinimus, kuriais reikalaujama teikti metines ataskaitas pagal šalis, sekti tikrus savininkus ir kontroliuoti sandorių kainodara, siekiant užtikrinti investicijų skaidrumą ir užkirsti kelią mokesčių vengimui ir mokesčių slėpimui;

17.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

• [1]  http://www.un.org/esa/ffd/tax/
• [2]  http://www.un.org/esa/ffd/tax/unmodel.htm
• [3]  OL L 309, 2005 11 25, p. 15.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0205.
• [5]  OL C 199E, 2012 7 7, p. 37.
• [6]  OL C 341 E, 2010 12 16, p. 29.
• [7]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0394.
• [8]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0163.
• [9]  Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.
• [10]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0251.
• [11]  „Vertinimo aspektai vystymosi finansavimo srityje. Nyderlandų pelno mokesčio politikos poveikio besivystančioms šalims tyrimas.“ Nyderlandų Užsienio reikalų ministerijos Politikos sričių ir veiklos vertinimo departamento užsakytas tyrimas, 2013 m. lapkričio mėn.

AIŠKINAMOJI DALIS

I. Vidaus išteklių pajamų sutelkimo besivystančiose šalyse suvokimas

Kodėl svarbu telkti pajamas?

Vidaus ištekliai yra ir toliau bus didžiausias besivystančių šalių finansavimo šaltinis. Nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį jiems tenkanti BVP dalis vis didėjo, vidutinis mokesčių ir BVP santykis besivystančiose šalyse vis dar yra per žemas: besivystančios šalys surenka palyginti daug mažiau pajamų nei išsivysčiusios ekonomikos šalys. Mokesčių ir BVP santykis mažas pajamas gaunančiose šalyse siekia nuo 10 % iki 20 %, o daugelyje tokių šalių jis nesiekia 15 % (tai paprastai laikoma riba, kurios nepasiekus vyriausybėms sudėtinga finansuoti savo pagrindines funkcijas ir paslaugas). EBPO šalyse jis siekia 30–40 %. Ekspertai sutinka, kad yra daug galimybių padidinti mokesčių įplaukas: 52 besivystančiose šalyse atlikti organizacijos „Oxfam“ skaičiavimai parodė, kad žymiai pagerinus mokesčių surinkimą galėtų būti sutelkti papildomi 269 mlrd. JAV dolerių viešosioms paslaugoms finansuoti. Todėl nepaprastai svarbu užtikrinti, kad nacionalinių mokesčių surinkimas taptų labiau prognozuojamas, stabilus ir patikimas ir kad visos visuomenės grupės – pavieniai asmenys ir bendrovės – mokėtų pagal savo išgales.

Su kokiomis problemomis susiduriama taikant esamas sistemas?

· Prekyba. Besivystančiose šalyse neproporcingai didelė viešųjų išteklių dalis gaunama iš prekybos, kurią paprasta apmokestinti, tačiau biudžetai nukenčia nuo nepastovių prekių kainų, be to, nėra sudaroma pakankamai galimybių padidinti mokestines pajamas. Besivystančios šalys patiria sunkumų kompensuodamos dėl dabartinio pasaulio prekybos liberalizavimo sumažėjusius prekybos mokesčius ir pereidamos prie kitų vietos išteklių tipų.

· Neformalusis sektorius. Neformalusis sektorius riboja pajamų telkimą besivystančiose šalyse, kur šis reiškinys yra plačiai paplitęs ir miesto, ir kaimo vietovėse. Administracinės įplaukų surinkimo iš neformaliojo sektoriaus sąnaudos yra potencialiai didelės, kadangi dėl savo pobūdžio jis priklauso mokesčių inspektorių kompetencijai, o dėl didelio neformaliojo sektoriaus beveik neįmanoma užsitikrinti plačios pajamų apmokestinimo bazės.

· Politiniai apribojimai. Tikėtina, jog, siekdamos gauti mokestinės naudos, socialinės ir ekonominės interesų grupės stengsis paveikti vyriausybes ir nuolat darys įtaką mokesčių politikos ir administravimo srityje dirbantiems pareigūnams, tokiu būdu skatindamos korupciją.

· Administraciniai apribojimai. Mokesčių administravimo įstaigų su įstatymų įgyvendinimo ir atitikties užtikrinimu susiję gebėjimai yra nevienodi. Ypač tais atvejais, kai šalims reikia nustatyti mokesčius tarptautinėms bendrovėms, dėl šio uždavinio sudėtingumo besivystančioms šalims kyla rimtų sunkumų. Kiti uždavinių, kuriuos turi išspręsti besivystančios šalys, pavyzdžiai – aukštos kvalifikacijos darbuotojų perėjimas iš mokesčių administravimo įstaigų į tarptautines organizacijas ir privataus sektoriaus įmones, mokesčių rinkimo infrastruktūros stygius ir poreikis modernizuoti IT sistemas.

· Ekonominiai apribojimai. Besivystančios šalys dažnai gali pasikliauti tik nedidele mokesčių baze. Šalyse, kuriose didelė gyventojų dalis gyvena skurdo sąlygomis, nemaža BVP dalis nėra apmokestinama. Dėl lėtos ekonominės plėtros pramonės sektorius paprastai yra nepakankamai išvystytas, o žemės ūkio sektorius yra didelis, taigi dažniausiai paprasčiau surinkti mokesčius iš pirmojo sektoriaus.

· Lenktynės dėl žemesnių standartų. Pastaraisiais metais besivystančių šalių vyriausybės nuolat mažino pelno mokesčio tarifus ir siūlė įvairias mokesčių paskatas ir lengvatas siekdamos pritraukti investuotojus ir paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau įrodymai byloja, kad šios iniciatyvos nėra svarbus užsienio investicijų skatinimo veiksnys. Todėl dėl šios praktikos šalių ekonomikos supriešinamos; jos konkuruoja siekdamos pasiūlyti palankiausią mokesčių režimą. Šios lenktynės dėl žemesnių standartų daugiau naudos teikia tarptautinėms korporacijoms, o ne besivystančioms šalims.

· Gavybos pramonės šakos. Klausimai, susiję su tuo, kaip investuotojai ir vyriausybės pasidalina išteklių įplaukomis, besivystančioms šalims yra nepaprastai svarbūs. Kasybos investicijų fiskalinis traktavimas įvairiose šalyse yra labai skirtingas, o susitarimai dažnai yra ad hoc pobūdžio ir nelabai skaidrūs, dėl jų politikai ir bendrovės derasi tiesiogiai, netaikydami mokesčių sistemos ir nesivadovaudami aiškiomis gairėmis. Korupcijos ir mažesnės pajamų dalies tikimybė didelė

Kokios to pasekmės?

Neteisėti finansiniai srautai – tai visi neužregistruoti, privatūs, su neteisėtai gautu, perduotu ar panaudotu kapitalu susiję finansiniai srautai. 2011 m. besivystančių šalių dėl neteisėtų finansinių srautų prarasti vidaus ištekliai iš viso sudarė daugiau nei 630 milijardų JAV dolerių, o tai prilygsta 4,3 % besivystančios šalies BVP (tokiu atveju labiausiai nukenčia mažas pajamas gaunančios šalys). Neteisėti srautai – tai tik vienas būdų, kaip besivystančios šalys praranda pelno mokesčio pajamas. Neteisėtas mokesčių vengimas, kuomet bendrovės stengiasi išvengti mokesčių, pasitelkdamos sudėtingas vidaus struktūras ir surasdamos mokesčių įstatymų spragų, yra dar viena svarbi problema. Įmonių pelno mokesčiai visame pasaulyje mažėja. Tai ypač paveikia besivystančias šalis, kadangi jos yra labai priklausomos nuo pelno mokesčio: pelno mokesčio pajamos sudaro didelę jų nacionalinių pajamų dalį.

Literatūros ir duomenų šia tema yra nedaug, o taip yra iš dalies dėl to, kad sudėtinga įvertinti mokesčių vengimo ir slėpimo mastą. Remiantis vienu tyrimu, kasmet iš besivystančių šalių per korupcijos veiklos tinklą, apimantį neskaidrius su gamtos ištekliais susijusius sandorius, anonimiškų fiktyvių įmonių naudojimą, pinigų plovimą ir neteisėtą mokesčių slėpimą, atimamas mažiausiai 1 trilijonas JAV dolerių. Organizacija „Global Financial Integrity“ apskaičiavo, kad dėl neteisėtų finansinių srautų 2003–2012 m. besivystančios šalys prarado 6,6 trilijono JAV dolerių. Organizacija „Oxfam“ pranešė, kad neapmokėti bendrovių mokestiniai įsipareigojimai besivystančiose šalyse sudaro 104 mlrd. JAV dolerių per metus. Organizacija „ActionAid“ apskaičiavo, kad mokesčių slėpimo ir vengimo sąlygotas tipinis pelno mokesčio atotrūkis besivystančiose šalyse (faktinio surinkto mokesčio ir numatomo surinkti mokesčio skirtumas) siekia apie 20 %.

Susiję mokesčių slėpimo būdai besivystančiose šalyse:

· Asmenų pajamų arba įmonių pelno melagingas deklaravimas ir nedeklaravimas siekiant išvengti tiesioginio pajamų apmokestinimo arba mokesčių prievolių.

· Netinkama sandorių kainodara tarp slapta susitarusių eksportuotojų ir importuotojų sudarant suklastotas sąskaitas faktūras – tai įprastas būdas neteisėtai pervesti pinigus iš besivystančių šalių į finansines sąskaitas užsienyje siekiant išvengti mokesčių.

· PVM Sukčiavimas, kuris apima melagingus pareiškimus apie verslo sandorius, kuriems taikomas PVM.

· Mokesčių pareigūnų papirkinėjimas.

Susiję mokesčių vengimo būdai besivystančiose šalyse:

· Pelno perkėlimas – tai teisės aktų reglamentuojamo mokesčių kodekso spragų teisėtas panaudojimas. Paprastai mokesčių administratoriai tarptautinių bendrovių patronuojamąsias įmones traktuoja kaip atskirus subjektus. Pelno perkėlimą galima užtikrinti manipuliuojant pervedimo kainomis arba pasinaudojant grupės vidaus paskolomis. Be šios praktikos, tarptautinės bendrovės, siekdamos sumažinti grupės bendrą mokesčių naštą, gali iškraipyti pervedimo kainas manipuliuodamos pelno paskirstymu, visų pirma didelių ir mažų mokesčių jurisdikcijose.

· Sąmoningas sprendimas dėl tam tikro nematerialiojo turto (patentų, prekių ženklų ir autorių teisių) vietos pasirinkimo suteikia tarptautinėms bendrovėms galimybę pagal esamą teisinę sistemą optimizuoti savo bendrą mokestinę atsakomybę.

· Mokesčių paskatos ir lengvatos esant tam tikroms aplinkybėms (nepotizmui, korupcijai, menkam skaidrumui) yra vadinamasis oficialiai patvirtintas mokesčių slėpimas. Mokesčių paskatos užsienio įmonėms ne tik gali sudaryti galimybes išvengti mokesčių, bet ir gali skatinti neteisėtą šalies įmonių mokesčių slėpimo veiklą, vidaus investicijas pervadinant į tiesiogines užsienio investicijas (abipusius susitarimus) arba parduodant įmones patronuojamosioms bendrovėms, apsimetusiomis naujais investuotojais: tai būdas atitikti atleidimo nuo mokesčių, kuris suteikiamas tik naujiems investuotojams, reikalavimus (pinigų plovimas).

II. Esamų globalių sprendimų analizė

Mokesčių sutartys tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių

Prarastas mokestines pajamas taip pat gali iškreipti mokesčių sutartys, kurios sudaro pagrindinę tarptautinio mokesčių reglamentavimo dalį. Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, pagal dvišales sutartis dviem jas pasirašiusioms šalims paskirstomos apmokestinimo teisės. Kalbant apie dvišales tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių sudarytas mokesčių sutartis, visuotinį susirūpinimą kelia tai, kad išsivysčiusios šalys sugeba labiau apsaugoti savo interesus nei besivystančios šalys. Antra, kadangi mokesčių sutartys yra naudojamos tarpvalstybinių finansinių pervedimų mokesčiams sumažinti, jos tapo viena pagrindinių tarptautinių įmonių priemonių, kurias jos taiko perkeldamos pelną iš šalių, kuriose jis buvo gautas, į tas jurisdikcijas, kuriose tarptautinės bendrovės gali mokėti mažai mokesčių ar visai jų nemokėti.

Daugelis pasaulio mokesčių sutarčių yra grindžiamos EBPO pavyzdine mokesčių konvencija, kurioje nustatyta sistema, kaip vyriausybėms paskirstyti vienoje šalyje (gyvenamosios vietos šalyje, kuri dažnai yra išsivysčiusi šalis) įsisteigusių, bet kitoje šalyje (kilmės šalyje, kuri dažnai yra besivystanti šalis) veikiančių bendrovių apmokestinimo teises. Kadangi EBPO pavyzdinė mokesčių konvencija buvo traktuojama kaip pirmenybę teikianti gyvenamosios vietos šalims (t. y. EBPO šalims), bendradarbiaujant su JT buvo parengta kita pavyzdinė mokesčių konvencija siekiant užtikrinti labiau subalansuotą apmokestinimo teisių paskirstymą. Tačiau daugelis išsivysčiusių šalių, vesdamos derybas su besivystančiomis šalimis, vis dar primygtinai reikalauja, kad būtų naudojamas EBPO modelis.

Pasauliniu mastu vykdomi veiksmai: EBPO BEPS veiksmų planas

EBPO pasiūlyto ir Didžiojo dvidešimtuko patvirtinto veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) tikslas – iš naujo apibrėžti tarptautines mokesčių taisykles siekiant pažaboti pelno perkėlimo veiklą ir užtikrinti, kad bendrovės mokėtų mokesčius, jei yra vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė. Turint omeny tai, kad besivystančios šalys labai priklauso nuo pelno apmokestinimo, šis procesas galėtų būti joms labai naudingas. Tačiau yra keletas priežasčių, kodėl užbaigus šį procesą (turint omeny jo dabartinę būklę) nebus gauti rezultatai, kurie užtikrintų progresyvesnes mokesčių sistemas visame pasaulyje, arba kodėl jis nebus naudingas besivystančioms šalims:

· BEPS taikymo sritis yra per siaura, o jį taikant per daug dėmesio skiriama turtingų šalių (EBPO narių) interesams. Jo 15 veiksmų planas neišsprendžia daugelio didžiausią rūpestį keliančių problemų (pavyzdžiui, mokesčių paskatų problemos), o besivystančioms šalims aktualiausių veiksmų vykdymo pažanga vis dar yra vangi.

· Kadangi šis veiksmų planas yra sukurtas visų pirma išsivysčiusioms šalims, besivystančios šalys neturi būtinų teisėkūros priemonių, skirtų mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemoms spręsti. Jos susiduria su sunkumais stiprindamos gebėjimus, kurie yra reikalingi įgyvendinant labai sudėtingas taisykles ir metant iššūkį tarptautinėms bendrovėms, o veiksmus vykdyti joms dažnai kliudo informacijos stygius.

Valdymo požiūriu EBPO yra atskaitinga tik savo nariams, o vykdant BEPS procesą neužtikrinamas tinkamas atstovavimas ir atskaitomybė. Su besivystančiomis šalimis konsultuojamasi, tačiau antraplanės konsultacijos negali kompensuoti dalyvavimo vienodomis teisėmis galimybių trūkumo.

Kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu besivystančiose šalyse veiksmų plano būtinybė

Pranešėja, atsižvelgdama į geresnio vidaus išteklių sutelkimo svarbą ir problemas, su kuriomis susiduria besivystančios šalys spręsdamos mokesčių vengimo ir slėpimo klausimus, ir turėdama omeny vystymosi finansavimo konferenciją, kuri bus surengta Adis Abeboje bei įvairias dabartines tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama reformuoti pasaulinę mokesčių sistemą, siūlo griežtų rekomendacijų, kurias EP turėtų paremti, sąrašą. Be kita ko, ji siūlo:

didinti besivystančioms šalims ir regioninėms mokesčių administravimo sistemoms teikiamą finansinę ir techninę pagalbą; patvirtinti pagrįstus sprendimus siekiant padidinti skaidrumą ir sutvirtinti bendradarbiavimą kovojant su mokesčių vengimu, kaip antai automatinio keitimosi informacija mechanizmą ir ataskaitų teikimą pagal šalis, atsižvelgiant į besivystančių šalių poreikius ir jų patiriamus apribojimus; ES ir valstybių narių lygmeniu atlikti mokesčių politikos poveikio besivystančioms šalims įvertinimą; vedant derybas dėl mokesčių sutarčių išlaikyti kilmės šalių apmokestinimo teises ir sukurti tikrą tarpvyriausybinę įstaigą, užtikrinančią, kad besivystančios šalys vienodomis sąlygomis galėtų dalyvauti vykdant pasaulinę esamų tarptautinių mokesčių taisyklių reformą.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ  (8.5.2015)

pateikta Vystymosi komitetui

„Mokesčių slėpimas ir mokestinis sukčiavimas: iššūkiai valdymui, socialinei apsaugai ir vystymuisi besivystančiose šalyse“
(2015/2058(INI))

Nuomonės referentas (*): Hugues Bayet

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, jog besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims nepaprastai svarbu apmokestinti pelną ekonominės veiklos vietoje; pabrėžia, kad tai aktualu ir su besivystančiomis šalimis vedant derybas dėl mokesčių sutarčių;

2.  teigiamai vertina veiksmus, ypač vykdytus plėtojant EBPO veiklą, kuriais buvo siekiama remti besivystančias šalis šioms stiprinant savo mokesčių sistemas ir kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir neteisėtu kapitalo judėjimu;

3.  reiškia susirūpinimą dėl korupcijos lygio ir neskaidraus viešojo administravimo daugelyje besivystančių šalių, nes jie kliudo mokestines pajamas investuoti į valstybės kūrimą, viešąsias paslaugas ar viešąją infrastruktūrą;

4.  ragina valstybes nares nedelsiant susitarti dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), kuri pirmiausiai taptų privaloma Europos bendrovėms ir Europos kooperatinėms bendrovėms, o vėliau ir visoms kitoms bendrovėms, išskyrus labai mažas įmones ir MVĮ, kaip nurodyta 2012 m. balandžio 19 d. Parlamento teisėkūros rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)[1];

5.  primena, kad reikia iki 2015 m. pabaigos parengti mokesčių rojų ir šalių, kurios iškreipia konkurenciją palankiomis mokestinėmis sąlygomis, įskaitant ES valstybes nares, juodąjį sąrašą; laikosi nuomonės, kad į mokesčių rojų apibrėžtį reikėtų įtraukti bent EBPO nustatytus kriterijus kartu su šiomis nuostatomis: „taikomos mokesčių priemonės, kurios neapima mokesčių arba apima nominalius mokesčius, stokojama veiksmingo keitimosi informacija su užsienio mokesčių institucijomis ir trūksta teisės aktų, teisinių ar administracinių nuostatų skaidrumo arba pranašumai suteikiami net tais atvejais, kai šalyje, kurioje gaunama mokestinė nauda, faktiškai nevykdoma jokia ūkinė veikla ar nedaroma didelė ekonominė įtaka“; be to, ragina suformuluoti apibrėžtį tarptautiniu lygmeniu (pvz., Jungtinių Tautų lygmeniu);

6.  prašo valstybes nares, turinčias priklausinių ir teritorijų, kurie nėra Sąjungos dalis, bendradarbiauti su jais siekiant priimti mokesčių skaidrumo principus ir užtikrinti, kad jie nebūtų mokesčių rojais;

7.  ragina Komisiją siekiant padėti besivystančioms šalims stiprinti gebėjimus kovoti su mokestiniu sukčiavimu, korupcija, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu sukurti į programas „Fiscalis“ ir „Hercules“ panašią programą, kuri apimtų visų pirma techninę pagalbą žmogiškųjų išteklių mokymams ir administracinių struktūrų vystymą; pabrėžia, jog būtina, kad tokia pagalba būtų teikiama skaidriai;

8.  ragina Komisiją plėtoti tolesnes iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama skatinti gerą valdymą mokesčių klausimais trečiosiose šalyse, kovojama su agresyviu mokesčių planavimu, šalinamos dvigubo apmokestinimo (neapmokestinimo) spragos ir kovojama su dirbtine apmokestinimo tvarka; pažymi, kad valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo (neapmokestinimo) turi būti grindžiami bendrais standartais; tvirtina, kad su mokesčių rojais ar nebendradarbiaujančiomis jurisdikcijomis neturėtų būti sudaromi jokie susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo (neapmokestinimo);

9.  ragina ES įstaigas nebendradarbiauti su tomis jurisdikcijomis, kurios laikomos nebendradarbiaujančiomis mokesčių klausimais, arba su įmonėmis, baustomis už mokestinį sukčiavimą, mokesčių slėpimą ar agresyvų mokesčių planavimą, pvz., užtikrinant, kad tokios institucijos kaip Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) per savo finansinius tarpininkus daugiau nebendradarbiautų su nebendradarbiaujančiomis jurisdikcijomis, kurios numato mokestines priemones, kurias taikant nemokami jokie ar mokami tik simboliniai mokesčiai, veiksmingai nesikeičiama informacija su užsienio mokesčių administratoriais ir trūksta teisės aktų, teisinių ir administracinių nuostatų skaidrumo, ir įsipareigojant neteikti ES finansavimo įmonėms, baustoms už mokestinį sukčiavimą, mokesčių slėpimą ar agresyvų mokesčių planavimą;

10. primena valstybių narių pažadą įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus kuo skubiau oficialiai paramai vystymuisi skirti 0,7 % savo bendrojo vidaus produkto;

11. prašo Komisiją visapusiškai bendradarbiauti su EBPO, G20 ir besivystančiomis šalimis mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) klausimais, reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui ir Tarybai dėl padarytos pažangos; palankiai vertina būsimą persvarstytą Komisijos 2015 m. veiksmų planą dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu ir ragina Komisiją parengti ES direktyvą dėl kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu;

12. ragina diegiant naują pasaulinį standartą, pereinamajam ir neabipusiam laikotarpiui įgyvendinti bandomuosius automatinio keitimosi informacija apie mokesčius projektus su besivystančiomis šalimis;

13. be to, ragina Komisiją pasiūlyti ES bendrovių teisės pakeitimus siekiant veiksmingai uždrausti fiktyvias įmones ir panašius subjektus įvedant, pavyzdžiui, esminius reikalavimus ir apriboti direktorių skaičių;

14. palankiai vertina EBPO iniciatyvą „Mokesčių inspektoriai be sienų“ ir ragina Komisiją ir valstybes nares dalyvauti šiame projekte;

15. pabrėžia, kad reikia skubiai atlikti tarptautinių mokesčių sutarčių poveikio tyrimą ir valstybių narių pelno mokesčio režimų ir jų dvišalių mokesčių sutarčių su besivystančiomis šalimis šalutinio poveikio analizę remiantis anksčiau Tarptautinio valiuotos fondo atliktų tyrimų principais ir metodika; taip pat ragina įvertinti nacionalinės mokesčių politikos ir specialiosios paskirties subjektų bei panašių teisinių struktūrų poveikį;

16. ragina EBPO priklausančias šalis, peržiūrėjus ES veikiančios Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) darbus, parengti jų vyriausybių elgesio kodeksą siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistemos būtų administruojamos veiksmingai;

17. pabrėžia, kad būtų galima sumažinti kūrybingo mokesčių planavimo įmonių atžvilgiu apimtį, pavyzdžiui, taikant privalomus visuotinius standartus, ir pasiekti, kad daugiau nebūtų verta taikyti tokią praktiką kaip pelno perkėlimas ir dirbtinis pelno sumažinimas;

18. ragina valstybes nares paremti kovos su mokestiniu sukčiavimu įtraukimą į vystymosi po 2015 m. darbotvarkę;

19. ragina valstybes nares pritarti privalomam viso pasaulio nacionalinių mokesčių administratorių automatiniam keitimuisi informacija;

20. ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma principo, kuriuo vadovaujantis tarptautinės bendrovės patvirtintų ataskaitų teikimo pagal atskiras šalis reikalavimą, kuris būtų taikomas kaip standartas visuose sektoriuose ir visose šalyse (ataskaitos turėtų būti įtraukiamos į jų metines ataskaitas), tačiau tuo pat metu sumažinti administracinę naštą netaikant šio reikalavimo MVĮ;

21. ragina įsteigti tarpvyriausybinę mokesčių įstaigą prie Jungtinių Tautų, kuri siektų užtikrinti, kad besivystančios šalys galėtų vienodomis teisėmis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką;

22. ragina skubiai įgyvendinti Kovos su pinigų plovimu direktyvą ir Lėšų pervedimo reglamentą; vis dėlto mano, kad dar yra tobulinimo galimybių, ir ragina valstybes nares pasinaudoti esamomis lankstumo galimybėmis, numatytomis Kovos su pinigų plovimu direktyvoje, siekiant naudotis neribojamais viešaisiais registrais, kuriuose galima susipažinti su svarbia informacija apie bendrovių, savitarpio fondų, fondų ir kitų juridinių asmenų savininkus;

23. teigiamai vertina tai, kad į Komisijos skaidrumo dokumentų rinkinį buvo įtrauktas įsipareigojimas atlikti galimybės užtikrinti, kad visų ekonomikos sektorių ataskaitos pagal atskiras šalis būtų viešai skelbiamos, poveikio įvertinimą; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į užtikrinimo, kad visų ekonomikos sektorių ataskaitos būtų viešai skelbiamos, sąnaudas, taip pat į naudą Europos ir besivystančioms šalims; primena, kad viešas skaidrumas yra itin svarbus žingsnis siekiant sutvarkyti dabartinę mokesčių sistemą ir užtikrinti visuomenės pasitikėjimą; labai ragina Komisiją užtikrinti, kad ši informacija būtų viešai prieinama.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.5.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 2 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Esther de Lange, Fabio De Masi, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Michael Theurer, Ramon Tremosa i Balcells, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Isabella De Monte, Marian Harkin, Eva Joly, Eva Kaili, Barbara Kappel, Verónica Lope Fontagné, Jacek Saryusz-Wolski, Romana Tomc, Beatrix von Storch

• [1]  OL C 258 E, 2013 9 7, p. 134.

GALUTINIO VARDINIO BALSAVIMO REZULTATAI

„Už“ balsavę nariai: 24	PPE: Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Paul Rübig, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská   S&D: Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Louis-Joseph Manscour, Linda McAvan, Norbert Neuser, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira   ECR: Bernd Lucke   ALDE: Beatriz Becerra Basterrechea, Charles Goerens, Paavo Väyrynen   GUE/NGL: Dennis De Jong, Miguel Urbán Crespo   Verts/ALE:Heidi Hautala, Maria Heubuch   EFDD: Ignazio Corrao
„Prieš“ balsavę nariai: 0
Susilaikę nariai: 0

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	1.6.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Bernd Lucke, Louis-Joseph Manscour, Paul Rübig
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Miguel Urbán Crespo, Dennis de Jong