PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo
22.6.2015 - (COM(2013)0813 – C7‑0431/2013 – 2013/0402(COD)) - ***I
Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Constance Le Grip
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo
(COM(2013)0813 – C8‑0431/2013 – 2013/0402(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0813),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0431/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8–0199/2015),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[2]*
Komisijos pasiūlymas
---------------------------------------------------------
2013/0402 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA
dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],
pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu[4],
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) įmonės ir nekomercinės mokslinių tyrimų įstaigos investuoja į praktinės patirties ir informacijos, kurios yra žinių ekonomikos mainų priemonė ir suteikia konkurencinį pranašumą, įgijimą, kūrimą ir taikymą. Tokios investicijos į intelektinio kapitalo didinimą ir taikymą lemia jų konkurencingumą rinkoje ir novatoriškos veiklos rezultatus, taigi ir investicijų grąžą – pagrindinę verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros varomąją jėgą. Įmonės gali naudotis įvairiomis priemonėmis, kad užtikrintų nuosavybės teises į savo novatoriškos veiklos rezultatus tais atvejais, kai dėl atvirumo nebūtų galima visapusiškai pasinaudoti savo investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas rezultatais. Viena iš tokių priemonių – naudojimasis ▌intelektinės nuosavybės teisėmis, pavyzdžiui, patentais, dizaino teisėmis ar autorių teisėmis. Kita priemonė – apsaugoti priėjimą prie žinių, kurios yra vertingos subjektui ir nėra plačiai žinomos, ir tomis žiniomis naudotis. Tokia vertinga neatskleista praktinė patirtis ir verslo informacija, kuri turi likti konfidenciali, vadinama komercine paslaptimi. Įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, komercines paslaptis vertina lygiai taip pat kaip patentus ir kitų formų intelektinės nuosavybės teises, ir konfidencialumą, kaip verslo konkurencingumo ir mokslinių tyrimų inovacijų valdymo priemonę, taiko įvairiausiai informacijai: ne vien technologinėms žinioms, bet ir komerciniams duomenims, kaip antai informacijai apie klientus ir tiekėjus, verslo planus ar rinkos tyrimus ir strategijas. Ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) vertina komercines paslaptis ir labiau jomis pasikliauna, nes intelektinės nuosavybės teisių naudojimas paprastai būna brangus, o MVĮ dažnai neturi pakankamų specializuotų žmogiškųjų ar finansinių išteklių tokioms teisėms valdyti ir jas saugoti. Apsaugodamas tiek daug įvairios praktinės patirties ir komercinės informacijos komercinėmis paslaptimis, kurios papildo intelektinės nuosavybės teises arba yra naudojamos kaip alternatyva šioms teisėms, kūrėjas gali gauti pelno iš savo kūrinių ir inovacijų, todėl jos yra ypač svarbios verslo konkurencingumui, taip pat mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir novatoriškos veiklos rezultatams;
(2) atvirosios inovacijos skatina rinkoje pritaikyti naujas idėjas, kurios atitinka vartotojų poreikius bei padeda spręsti socialinius uždavinius. Tai yra svarbus naujų žinių kūrimo svertas ir skatina kurti naujus novatoriškus verslo modelius, grindžiamus bendrai sukurtų žinių naudojimu. ▌Siekiant padidinti verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lygį vidaus rinkoje labai svarbu mokslinius tyrimus vykdyti bendrai, be kita ko, bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu. Žinių ir informacijos sklaida turėtų būti laikoma pagrindiniu veiksniu, galinčiu užtikrinti įmonėms, visų pirma MVĮ, teigiamus pokyčius ir vienodas plėtros galimybes. Vidaus rinkoje, kur kliūtys tokiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui sumažintos iki minimumo, o bendradarbiavimas nėra iškraipytas, intelektinė kūryba ir inovacijos turėtų skatinti investicijas į novatoriškus procesus, paslaugas ir produktus. Tokia intelektinei kūrybai ir inovacijoms palanki aplinka, kurioje nesudaroma kliūčių judumui užimtumo tikslais, taip pat svarbi užimtumo augimui ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumo didinimui. Vykdant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir novatorišką veiklą komercinės paslaptys yra svarbi priemonė, leidžianti įmonėms, visų pirma MVĮ, ir mokslinių tyrimų įstaigoms apsaugoti tarpusavio žinių mainus vidaus rinkoje ir už jos ribų. Komercinės paslaptys yra vienas iš dažniausiai įmonių naudojamų intelektinės kūrybos ir novatoriškos praktinės patirties apsaugos būdų; kita vertus, galiojančia Sąjungos teisine sistema jos yra mažiausiai apsaugotos nuo trečiųjų šalių neteisėto gavimo, naudojimo arba atskleidimo;
(3) novatoriškos įmonės vis dažniau susiduria su nesąžiningais tiek Sąjungai priklausančių, tiek jai nepriklausančių valstybių subjektų veiksmais, kuriais siekiama neteisėtai pasisavinti komercines paslaptis, pavyzdžiui, vagystėmis, neteisėtu kopijavimu, pramoniniu šnipinėjimu, konfidencialumo reikalavimų pažeidimu. Pastarojo meto pokyčiai, kaip antai globalizacija, vis dažnesnis naudojimasis užsakomosiomis paslaugomis, ilgesnės tiekimo grandinės, platesnis informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, didina šių veiksmų riziką. Dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo sumažėja teisėta komercinės paslapties turėtojo galimybė gauti pelną už savo, kaip pradininko, novatoriškos veiklos rezultatus. Neturint veiksmingų ir palyginamų teisinių priemonių komercinėms paslaptims apsaugoti Sąjungoje, mažėja paskatos imtis tarpvalstybinės novatoriškos veiklos vidaus rinkoje ir neįmanoma pasinaudoti komercinių paslapčių galimybėmis skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Todėl neskatinamos inovacijos ir kūrybingumas, mažėja investicijos, o tai trukdo sklandžiai veikti vidaus rinkai ir mažina jos galimybes didinti augimą;
(4) Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis) ▌, be kita ko, numatytos nuostatos dėl komercinių paslapčių apsaugos nuo trečiųjų šalių neteisėto gavimo, naudojimo arba atskleidimo – tai įprasti tarptautiniai standartai. Ši sutartis, patvirtinta Tarybos sprendimu 94/800/EB, yra privaloma visoms valstybėms narėms, taip pat pačiai Sąjungai[5]. Siekdamos apsaugoti komercines paslaptis nuo neteisėto pasisavinimo, kai kurios valstybės narės yra priėmusios teisės aktus; vis dėlto kai kurios valstybės narės neapibrėžė komercinių paslapčių ir neturi privalomų teisės aktų dėl apsaugos nuo neteisėto komercinių paslapčių pasisavinimo. Dėl tokios padėties atsiranda spragų ir kliūčių veiksmingam vidaus rinkos veikimui. Taip pat tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti, kokiais atvejais komercinės paslapties gavimas, naudojimas ir jos atskleidimas yra teisėtas ar neteisėtas, ir apriboti teisių gynimo procedūrų taikymo laikotarpį, kad būtų galima pasiekti šios direktyvos tikslą užtikrinti nuoseklią komercinių paslapčių apsaugą Sąjungoje;
(5) ▌ valstybių narių teisės aktuose yra didelių skirtumų, susijusių su komercinių paslapčių apsauga nuo kitų asmenų neteisėto gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Pavyzdžiui, ne visos valstybės narės yra priėmusios nacionalines komercinės paslapties ir (arba) neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo apibrėžtis, todėl apsauga nėra lengva pasinaudoti ir jos aprėptis skirtingose valstybėse narėse skiriasi. Be to, civilinėje teisėje numatytos teisių gynimo priemonės, kuriomis galima pasinaudoti neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju, yra nenuoseklios, ne visose valstybėse narėse yra numatyta galimybė įpareigoti trečiąsias šalis, kurios nėra teisėto komercinės paslapties turėtojo konkurentai, nutraukti naudojimąsi komercine paslaptimi ir jo neatnaujinti. Valstybėse narėse taip pat skirtingai traktuojamos trečiosios šalys, kurios komercinę paslaptį gavo sąžiningai, bet paskui ją naudodamos sužinojo, kad ją gavo dėl to, kad kita šalis anksčiau ją gavo neteisėtai;
(6) nacionalinės taisyklės skiriasi ir pagal tai, ar jose numatyta galimybė teisėtiems komercinių paslapčių turėtojams siekti, kad būtų sunaikintos trečiųjų šalių neteisėtai naudojantis komercine paslaptimi pagamintos prekės, kad būtų grąžinti arba sunaikinti bet kokie dokumentai, bylos ar medžiaga, kuriuose yra arba kuriais įgyvendinama neteisėtai gauta ar panaudota komercinė paslaptis. Be to, taikomose nacionalinėse žalos apskaičiavimo taisyklėse ne visada atsižvelgiama į nematerialinį komercinių paslapčių pobūdį, todėl tais atvejais, kai konkrečios informacijos rinkos vertės negalima nustatyti, yra sunku parodyti, kiek pelno faktiškai negauta arba kiek neteisėtai praturtėjo pažeidėjas. Tik keliose valstybėse narėse apskaičiuojant žalą leidžiama taikyti abstrakčias taisykles, grindžiamas pagrįstu autoriniu atlyginimu arba mokesčiu, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jeigu komercinės paslapties naudojimui būtų reikėję gauti licenciją. Be to, daugelyje valstybių narių taisyklėmis nėra garantuojama, kad komercinės paslapties konfidencialumas bus išsaugotas, jeigu komercinės paslapties turėtojas pareikš ieškinį dėl tariamai trečiosios šalies neteisėtai gautos, panaudotos ar atskleistos komercinės paslapties, todėl sumažėja taikomų priemonių ir teisių gynimo priemonių patrauklumas, susilpnėja siūloma apsauga;
(7) valstybėse narėse teikiamos teisinės komercinių paslapčių apsaugos skirtumai rodo, kad Sąjungoje komercinės paslaptys nėra vienodai apsaugomos ir tai lemia vidaus rinkos susiskaidymą šioje srityje, taip pat silpnesnį bendrą atgrasomąjį taisyklių poveikį. Vidaus rinka yra veikiama, jeigu dėl tokių skirtumų sumažėja paskatos įmonėms plėtoti su inovacijomis susijusią tarpvalstybinę ekonominę veiklą, įskaitant bendradarbiavimą su partneriais vykdant mokslinius tyrimus arba gamybinę veiklą, užsakant paslaugas arba investuojant kitose valstybėse narėse, kai reikia naudoti informaciją, apsaugotą kaip komercinė paslaptis. Tarpvalstybinė mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tinklų veikla, taip pat su inovacijomis susijusi veikla, įskaitant susijusią gamybinę veiklą ir paskesnę tarpvalstybinę prekybą, tampa mažiau patrauklios, jas vykdyti Sąjungoje darosi sunkiau ir tai taip pat nulemia su inovacijomis susijusį neveiksmingumą Sąjungos mastu. Be to, didesnė verslo rizika kyla valstybėse narėse, kuriose apsauga palyginti yra mažesnė ir komercines paslaptis lengviau pavogti arba gauti kitaip. Dėl to vidaus rinkoje neveiksmingai paskirstomas kapitalas augimą skatinančioms inovacijoms, nes išauga išlaidos apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama atsverti nepakankamą teisinę apsaugą kai kuriose valstybėse narėse. Tai, be kita ko, palanku nesąžiningų konkurentų veiklai, nes prekes, pagamintas neteisėtai gavus komercines paslaptis, jie galėtų platinti visoje vidaus rinkoje. Dėl teisės aktų skirtumų taip pat palengvėja prekių importas iš trečiųjų šalių į Sąjungą per tuos įvežimo punktus, kuriuose apsauga yra silpnesnė, jeigu šių prekių dizainas sukurtas, jos pagamintos ar parduodamos naudojant pavogtas ar kitaip neteisėtai gautas komercines paslaptis. Apskritai dėl tokių skirtumų kliudoma tinkamai veikti vidaus rinkai;
(8) tikslinga numatyti Sąjungos lygmens taisykles, kad nacionalinės teisinio reglamentavimo sistemos būtų panašios, siekiant visoje vidaus rinkoje užtikrinti pakankamą ir nuoseklų teisių gynimo lygį neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju. Todėl svarbu nustatyti vienodą komercinės paslapties apibrėžtį neapribojant objekto, kuris turi būti apsaugotas nuo neteisėto pasisavinimo. Todėl tokia apibrėžtis turėtų būti suformuluota taip, kad apimtų verslo informaciją, technologinę informaciją ir praktinę patirtį, atsižvelgiant ir į teisėtus interesus tokią informaciją laikyti paslaptyje, ir į teisėtus lūkesčius, kad toks konfidencialumas bus išsaugotas. Be to, tokia informacija arba praktinė patirtis turėtų turėti komercinę vertę (faktinę arba potencialią). Turėtų būti laikoma, kad tokia informacija arba praktinė patirtis turi komercinę vertę visų pirma tuo atveju, jeigu neautorizuotas jos gavimas, naudojimas arba atskleidimas gali pakenkti ją teisėtai valdančio asmens interesams, arba jeigu tai kenkia jo potencialui mokslo ir technologijų srityje, verslo ar finansiniams interesams, strateginėms pozicijoms arba gebėjimui konkuruoti. Dėl tokios apibrėžties pobūdžio į ją neturėtų būti įtraukta nereikšminga informacija ir ji neturėtų apimti žinių bei įgūdžių, kuriuos darbuotojai įgyja įprastai dirbdami savo darbą, kurie apskritai žinomi asmenims, vykdantiems veiklą toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su aptariamąja informacija, arba kuriuos tokie asmenys gali lengvai įgyti;
(9) taip pat yra svarbu nustatyti aplinkybes, kuriomis teisinė apsauga yra pateisinama. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kokie veiksmai ir praktika turi būti laikomi neteisėtu komercinės paslapties gavimu, naudojimu arba atskleidimu. ▌
(9a) svarbu patikslinti, kad priemonės, priimtos siekiant apsaugoti komercines paslaptis nuo neteisėto gavimo, atskleidimo ir naudojimo, neturėtų daryti poveikio Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, kuriomis reikalaujama atskleisti informaciją, įskaitant komercines paslaptis, visuomenei arba valdžios institucijoms, taisyklių, kuriomis valdžios institucijoms, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, leidžiama rinkti informaciją, arba taisyklių, kuriomis toms valdžios institucijoms leidžiama atskleisti atitinkamą informaciją visuomenei, taikymui. Tai visų pirma susiję su taisyklėmis dėl Sąjungos institucijų ir organų arba nacionalinių valdžios institucijų turimos su verslu susijusios informacijos atskleidimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001[6], Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006[7] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB[8] arba kitomis taisyklėmis dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais arba dėl nacionalinių valdžios institucijų skaidrumo įpareigojimų;
(9b) komercinių paslapčių gavimas, naudojimas arba atskleidimas, jeigu to reikalaujama arba tai leidžiama pagal teisės aktus, pagal šią direktyvą turėtų būti laikomas teisėtu, nedarant poveikio bet kokiems įpareigojimams užtikrinti komercinės paslapties konfidencialumą arba riboti jos naudojimą, kurie tokios informacijos gavėjams gali būti taikomi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę. Šia direktyva valdžios institucijos neturėtų būti atleidžiamos nuo konfidencialumo įpareigojimų, kurių jos turi laikytis tvarkydamos komercinių paslapčių turėtojų perduotą informaciją, neatsižvelgiant į tai, ar šie įpareigojimai būtų nustatyti pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę. Be kita ko, tai susiję su konfidencialumo įpareigojimais tvarkant viešųjų pirkimų informaciją, perduodamą perkančiosioms organizacijoms, kaip nustatyta, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES[9], Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES[10] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES[11];
(9c) šia direktyva nenumatyta taikyti baudžiamųjų sankcijų asmenims, kurie neteisėtai gauna, naudoja ar atskleidžia komercinę paslaptį. Todėl šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei papildyti savo civilinės ir komercinės teisės nuostatas baudžiamosios teisės priemonėmis. Vis dėlto rengdamos tokias priemones valstybės narės turėtų visapusiškai atsižvelgti į šioje direktyvoje nustatytas apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta derama pusiausvyra tarp komercinių paslapčių išsaugojimo ir laisvės užsiimti verslu, taip pat saviraiškos ir informacijos laisvių;
(10) siekiant skatinti inovacijas ir didinti konkurenciją, šios direktyvos nuostatomis neturėtų būti sukurta jokių išimtinių praktinės patirties arba informacijos, apsaugotos kaip komercinė paslaptis, naudojimo teisių. Todėl išlieka galimybė, kad kiti asmenys savarankiškai sukurs tokią pačią praktinę patirtį arba informaciją, o komercinės paslapties turėtojo konkurentai taip pat gali imtis teisėtai įsigyto produkto apgrąžos inžinerijos. Vis dėlto, nors reikėtų skatinti sveiką konkurenciją, kurią lemia teisėtas duomenų, ypač sukurtų pritaikant apgrąžos inžineriją, naudojimas, itin svarbu kovoti su nesąžininga komercine praktika;
(10a) kai kuriuose pramonės sektoriuose, kuriuose kūrėjai ir naujovių kūrėjai negali naudotis išimtinėmis teisėmis ir naujovės tradiciškai kuriamos pasikliaujant komercinėmis paslaptimis, į rinką patekusiems produktams gali būti lengvai pritaikyta apgrąžos inžinerija. Tokiais atvejais minėtieji kūrėjai ir naujovių kūrėjai gali nukentėti dėl vadinamojo parazitinio kopijavimo arba padirbimo praktikos, kurią vykdant neatlygintinai pasinaudojama šių kūrėjų reputacija ir pastangomis kurti naujoves. Kai kuriuose nacionalinės teisės aktuose dėl kovos su nesąžininga konkurencija numatytos kovos su tokia praktika priemonės. Nors šia direktyva nesiekiama atlikti kovos su nesąžininga konkurencija teisės reformos ar harmonizuoti šios teisės, pageidautina, kad Komisija atidžiai išnagrinėtų klausimą, ar šioje srityje reikėtų imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu;
(11) atsižvelgiant į proporcingumo principą, priemonės ir teisių gynimo priemonės, kurios yra skirtos apsaugoti komercinėms paslaptims, o ypač atgrasančios nuo neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ir atskleidimo, turėtų būti parengtos taip, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinkos sklandaus veikimo tikslo būtų siekiama nekeliant pavojaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms ar viešajam interesui, pavyzdžiui, visuomenės saugumui, vartotojų apsaugai, visuomenės sveikatai ir aplinkos apsaugai, ir nepažeidžiant minėtųjų teisių, laisvių ar viešojo intereso, taip pat nedarant poveikio darbuotojų judumui. Šiuo požiūriu priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis užtikrinama, kad kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į tokius veiksnius, kaip komercinės paslapties vertė, veiksmų, dėl kurių neteisėtai gaunama, naudojama arba atskleidžiama komercinė paslaptis, sunkumas, taip pat tokių veiksmų poveikis. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad kompetentingoms teisminėms institucijoms būtų suteikta diskrecija įvertinti bylos šalių interesus, taip pat trečiųjų šalių, įskaitant, kai tinkama, vartotojus, interesus;
(12) sklandus vidaus rinkos veikimas sutriktų, jeigu numatytos priemonės ir teisių gynimo priemonės būtų naudojamos šios direktyvos tikslų neatitinkančiais neteisėtais sumetimais, pavyzdžiui, kuriant nepagrįstas kliūtis vidaus arba darbuotojų judumui. Todėl svarbu užtikrinti, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai skirti sankcijas už piktnaudžiavimą ieškovams, kurie, turėdami nesąžiningų ketinimų, pateikia akivaizdžiai nepagrįstas paraiškas; ▌
(12a) pagal šią direktyvą numatytomis priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis neturėtų būti ribojama informavimo apie galimus pažeidimus veikla. Todėl komercinių paslapčių apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, kai komercinės paslapties atskleidimas tenkina viešąjį interesą, jeigu kartu tiesiogiai atskleidžiamas nederamas elgesys ar pažeidimas. Šia nuostata neturėtų būti užkertamas kelias kompetentingoms teisminėms institucijoms numatyti galimybės išimties tvarka netaikyti priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių, jei atsakovas turėjo tinkamą pagrindą sąžiningai manyti, kad jo elgesys atitiko atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus kriterijus;
(12b) itin svarbu, kad valstybės narės gerbtų spaudos ir žiniasklaidos laisvę, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 2 dalyje, siekiant užtikrinti, kad šia direktyva nebūtų ribojamas žurnalistų darbas, ypač susijęs su tyrimais, šaltinių apsauga ir visuomenės teise susipažinti su informacija;
(12c) dėl to, kad internetinės paslaugos vis didesniu mastu naudojamos verslo veiklai ir moksliniams tyrimams atlikti, daugiau konfidencialių duomenų saugoma virtualiose saugyklose ir aktyviau vykdoma elektroninė prekyba, ir dėl skaitmeninimo apskritai atsiranda poreikis visoje Sąjungoje priimti suderintus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama apsauga nuo neteisėtai pasisavintų komercinių paslapčių naudojimo, o tai savo ruožtu užtikrintų įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ir apsaugą ir skatintų bendrosios skaitmeninės rinkos, kuri yra vienas iš veiksmingai veikiančios vidaus rinkos pagrindų, kūrimą;
(13) sklandžiai veikiančios mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinkos apsaugos ir teisinio tikrumo sumetimais ir atsižvelgiant į tai, kad teisėti komercinių paslapčių turėtojai turėtų rūpintis, kad būtų išsaugotas jų vertingų komercinių paslapčių konfidencialumas, ir prižiūrėti, kaip jos yra naudojamos, yra tikslinga apriboti galimybę pareikšti ieškinį dėl komercinės paslapties apsaugojimo per trejų metų laikotarpį nuo tada, kai komercinės paslapties turėtojas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti, kad trečioji šalis neteisėtai gavo, naudoja arba atskleidė jo komercinę paslaptį;
(14) dėl tikimybės, kad komercinė paslaptis bus atskleista per teismo procesą, teisėti komercinės paslapties turėtojai dažnai nenori pareikšti ieškinio, kad apsaugotų savo komercines paslaptis, todėl kyla pavojus, kad sumažės numatytų priemonių ir teisių gynimo priemonių veiksmingumas. Dėl šios priežasties būtina nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriais būtų apsaugotas komercinės paslapties, dėl kurios bylinėjamasi, konfidencialumas per visą teismo procesą, pradėtą jai apsaugoti, su sąlyga, kad bus taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, užtikrinančios teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Šie reikalavimai turėtų apimti galimybę apriboti teisę susipažinti su įrodymais ar dalyvauti teismo posėdžiuose arba reikalavimą skelbti tik nekonfidencialias teismo sprendimų dalis. Jei pagrindinis teismo proceso tikslas yra įvertinti informacijos, kuri yra ginčo objektas, pobūdį, tokie apribojimai neturėtų sutrukdyti tam, kad bent vienas kiekvienos šalies atstovas ir atitinkami jų teisiniai atstovai turėtų neribotą prieigą prie visų bylos dokumentų. Be to, teisėjas, taikydamas tokius apribojimus, turėtų užtikrinti, kad kiekvienai šaliai būtų tinkamai atstovaujama. Pasibaigus teismo procesui tokios apsaugos priemonės turėtų likti galioti tol, kol komercine paslaptimi apsaugota informacija taps vieša;
(15) trečiosios šalies neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ir atskleidimo padariniai jos teisėtam turėtojui gali būti lemtingi, nes paviešinus komercinę paslaptį jos turėtojui nebebūtų įmanoma atkurti padėties, kokia buvo prieš paslaptį prarandant. Todėl labai svarbu numatyti greitai taikomas ir prieinamas laikinąsias priemones, kuriomis būtų iš karto nutrauktas neteisėtas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas. Tokia pagalba turi būti prieinama nereikalaujant sulaukti sprendimo dėl bylos esmės, tinkamai paisant teisių į gynybą ir proporcingumo principo, atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus. Taip pat gali būti reikalaujama pateikti pakankamas garantijas, kad bus padengtos išlaidos ir atlyginta žala, kurias dėl nepagrįsto reikalavimo patyrė atsakovas, visų pirma tais atvejais, kai dėl bet kokio delsimo teisėtas komercinės paslapties turėtojas patiria nepataisomą žalą;
(16) dėl tos pačios priežasties taip pat svarbu numatyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesniam neteisėtam komercinės paslapties naudojimui arba atskleidimui. Kad draudžiamosios priemonės būtų veiksmingos ir proporcingos, jų taikymo trukmė ▌turėtų būti pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis pranašumas, kurį galėjo įgyti trečioji šalis dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, įskaitant, kai tokia komercinė paslaptis naudojama teikiant paslaugas, tačiau ši taikymo trukmė taip pat turėtų būti apribota, kad neatsirastų nepagrįstų kliūčių konkurencijai vidaus rinkoje. Bet kuriuo atveju, jokia tokios rūšies priemonė negali būti vykdytina, jeigu informacija, iš pradžių apsaugota komercine paslaptimi, yra paviešinta dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu;
(17) komercinė paslaptis gali būti neteisėtai naudojama kuriant, gaminant, tobulinant ar parduodant paslaugas, prekes ar jų dalis, kurios gali išplisti vidaus rinkoje, taip pažeisdamos komercinės paslapties turėtojo komercinius interesus ir trukdydamos vidaus rinkai veikti. Tokiais atvejais, kai įrodomas neteisėto gavimo faktas, ir tada, kai aptariamoji komercinė paslaptis turi didelį poveikį ją naudojant pagamintų prekių kokybei, vertei ar kainai arba padeda mažinti jų gamybos išlaidas, palengvina ar paspartina jų gamybos ar pardavimo procesą, svarbu, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai nurodyti taikyti atitinkamas priemones, kad tos prekės nebūtų pateiktos rinkai arba būtų iš jos pašalintos. Atsižvelgiant į pasaulinį prekybos pobūdį, taip pat būtina, kad priemonės apimtų draudimą importuoti tas prekes į Sąjungą arba jas sandėliuoti siekiant pasiūlyti ar pateikti jas rinkai. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, taikant taisomąsias priemones prekės nebūtinai turi būti sunaikintos tais atvejais, kai galima pasinaudoti kitomis perspektyviomis galimybėmis, kaip antai pašalinti prekių pažeidžiančiąją savybę arba panaudoti prekes ne rinkoje, pavyzdžiui, labdaros organizacijoms jas paskirstant kaip aukas;
(18) asmuo komercinę paslaptį iš pradžių gali gauti sąžiningai ir tik vėliau, pavyzdžiui, gavęs pirminio komercinės paslapties turėtojo įspėjimą, sužinoti, kad aptariamąją komercinę paslaptį gavo iš šaltinių, kurie ją naudojo arba atskleidė neteisėtai. Siekdamos išvengti, kad tokiomis aplinkybėmis numatytos taisomosios priemonės arba draudimai nesukeltų neproporcingos žalos tam asmeniui, valstybės narės turėtų numatyti galimybę atitinkamais atvejais kaip alternatyvą skirti piniginę kompensaciją nukentėjusiajai šaliai su sąlyga, kad tokia kompensacija neviršytų autorinių atlyginimų ar mokesčių, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jeigu tas asmuo būtų paprašęs leidimo naudoti aptariamąją komercinę paslaptį laikotarpiu, kuriuo pirminis komercinės paslapties turėtojas galėjo uždrausti ją naudoti, sumos. Vis dėlto, jeigu neteisėtas komercinės paslapties naudojimas yra šioje direktyvoje nenumatytas teisės pažeidimas arba dėl jo greičiausiai nukentėtų vartotojai, toks neteisėtas naudojimas neturėtų būti leidžiamas;
(19) siekiant išvengti, kad asmeniui, kuris žinodamas arba turėdamas pagrindo žinoti, neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, tokie veiksmai nebūtų naudingi ir siekiant užtikrinti, kad nukentėjęs komercinės paslapties turėtojas kiek įmanoma galėtų būti tokioje padėtyje, kurioje jis būtų buvęs, jeigu tokių veiksmų nebūtų buvę, būtina numatyti atitinkamą kompensaciją už dėl neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Skiriant žalos nukentėjusiam komercinės paslapties turėtojui atlyginimo sumą reikėtų atsižvelgti į visus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, į komercinės paslapties turėtojo negautas pajamas arba pažeidėjo nesąžiningai gautą pelną ir atitinkamais atvejais – į moralinę teisių turėtojui padarytą žalą. Kitu atveju, pavyzdžiui, kai, atsižvelgiant į nematerialinį komercinių paslapčių pobūdį, faktiškai patirtą žalą yra sunku įvertinti, jos atlyginimo sumą būtų galima nustatyti pagal tokius elementus, kaip autorinis atlyginimas ar mokesčiai, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jei pažeidėjas būtų paprašęs leidimo naudotis aptariamąja komercine paslaptimi. Siekiama ne numatyti pareigą nustatyti baudžiamąsias žalos atlyginimo sumas, o užtikrinti, kad kompensacija būtų paremta objektyviu kriterijumi kartu atsižvelgiant į komercinės paslapties turėtojo patirtas išlaidas, tokias kaip identifikavimo ir mokslinių tyrimų išlaidos;
(20) bylose dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo priimtus sprendimus verta skelbti, be kita ko, kai tinkama, naudojant pastebimą reklamą, nes tai yra papildoma atgrasomoji priemonė būsimiems pažeidėjams ir padeda didinti visuomenės informuotumą, jeigu taip skelbiant neatskleidžiama komercinė paslaptis arba neproporcingai nepažeidžiamas fizinių asmenų privatumas ir reputacija. Be to, būtina didinti informuotumą, ypač MVĮ, apie galimą žalos atlyginimą ir teisių gynimo priemones neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ar atskleidimo atvejais;
(21) priemonių ir teisių gynimo priemonių, kuriomis gali naudotis komercinių paslapčių turėtojai, veiksmingumas galėtų sumažėti, jeigu nebūtų laikomasi kompetentingų teisminių institucijų priimtų atitinkamų sprendimų. Dėl šios priežasties būtina užtikrinti, kad tos institucijos turėtų tinkamus įgaliojimus skirti sankcijas;
(22) siekiant sudaryti sąlygas vienodai taikyti komercinių paslapčių apsaugos priemones, tikslinga numatyti valstybių narių bendradarbiavimo ir informacijos mainų tarpusavyje ir su Komisija sistemas, visų pirma sukuriant valstybių narių paskirtų korespondentų tinklą. Be to, siekdama patikrinti, ar šiomis priemonėmis pasiekiamas joms nustatytas tikslas, Komisija, kai tinkama, pasitelkusi Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centrą, turėtų išnagrinėti šios direktyvos taikymą ir taikomų nacionalinių priemonių veiksmingumą;
(23) šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir principų, kurie visų pirma yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, teisės į asmens duomenų apsaugą, saviraiškos ir informacijos laisvės, įskaitant žiniasklaidos laisvę, laisvės pasirinkti profesiją ir teisės dirbti, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, teisės į gerą administravimą, teisės susipažinti su byla laikantis verslo slaptumo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą;
(24) svarbu, kad būtų gerbiama bet kurio byloje dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo dalyvaujančio asmens, kurio asmens duomenys yra tvarkomi, teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB[12] reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šią direktyvą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms nepriklausomoms valdžios institucijoms;
(25) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. vidaus rinkoje nustatyti pakankamą ir palyginamą teisių gynimo lygį neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atvejais ir taip užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(26) šia direktyva neturėtų būti siekiama nustatyti suderintų teisminio bendradarbiavimo, jurisdikcijos, sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo taisyklių ar nagrinėti taikytiną teisę. Šios direktyvos taikymo sričiai taip pat turėtų iš esmės toliau būti taikomi kiti tokius klausimus bendrai reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai;
(27) ši direktyva neturėtų daryti poveikio konkurencijos taisyklių, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių, taikymui. Šioje direktyvoje numatytos priemonės neturėtų būti taikomos tokiu su Sutartimi nesuderinamu būdu, kad be reikalo varžytų konkurenciją;
(27a) šia direktyva neturėtų būti pažeidžiama darbuotojų judėjimo laisvė ir įsisteigimo laisvė, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 48 ir 49 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnyje. Į tai turėtų būti atsižvelgta taikant šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones;
(28) priemonės, priimtos siekiant apsaugoti komercines paslaptis nuo neteisėto gavimo, atskleidimo ir naudojimo, neturėtų daryti poveikio bet kurio kito susijusio kitų sričių teisės akto, įskaitant aplinkos apsaugos ir atsakomybės už žalą aplinkai, vartotojų apsaugos, sveikatos ir saugos reikalavimų, sveikatos apsaugos, intelektinės nuosavybės teisių, privatumo, teisės susipažinti su dokumentais bei informacija, ir sutarčių teisės aktų taikymui. Vis dėlto, jeigu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB[13] ir šios direktyvos taikymo sritis sutampa, ši direktyva yra viršesnė kaip lex specialis,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I skyrius
Dalykas ir taikymo sritis
1 straipsnisDalykas
ir taikymo sritis
1. Šioje direktyvoje nustatytos neatskleistos praktinės patirties ir komercinės verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, ▌naudojimo ir atskleidimo taisyklės.
2. Ši direktyva nedaro poveikio:
a) žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 2 dalyje;
b) Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad komercinės paslapties turėtojai dėl viešojo intereso atskleistų informaciją, įskaitant komercines paslaptis, valdžios, administracinėms ar teisminėms institucijoms, kad šios galėtų vykdyti savo pareigas, taikymui;
c) Sąjungos institucijų ir organų ar nacionalinių valdžios institucijų turimos su verslu susijusios informacijos, kurią jos turi vykdydamos pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatytus įpareigojimus ir įgaliojimus ir laikydamosi tokių įpareigojimų ir įgaliojimų, atskleidimui;
d) informacijos, žinių, patirties ir įgūdžių, kuriuos darbuotojai sąžiningai įgijo įprastai dirbdami savo ankstesnį darbą arba palaikydami kitus sutartinius santykius ir kurie nepatenka į 2 straipsnio 1 punkte pateikiamos komercinės paslapties apibrėžties taikymo sritį, naudojimui;
e) socialinių partnerių savarankiškumui ir jų teisėms sudaryti kolektyvinį susitarimą laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės ir praktikos;
f) valstybių narių pareigai laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos;
g) valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatoms. Vis dėlto valstybės narės negali riboti 4 straipsnyje numatytų išimčių, taikydamos baudžiamosios teisės nuostatas, kuriomis baudžiama už neteisėtą komercinės paslapties gavimą, naudojimą ar atskleidimą, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 punkte.
Šia direktyva nenumatoma jokių pagrindų, kuriais remdamasis komercinės paslapties turėtojas galėtų atsisakyti atskleisti informaciją, jei tokią informaciją reikalaujama atskleisti pagal teisės aktus arba jei to reikalauja administracinės ar teisminės institucijos, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas. Tokiu atveju atskleidžiant informaciją nedaromas poveikis jokiai pareigai neatskleisti informacijos arba riboti jos naudojimą, kuri gali būti numatyta pagal Sąjungos ar nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos nustatomi atitinkamos informacijos gavėjai.
3. Šioje direktyvoje komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai tokia paslaptis gauta bet kuriuo iš šių būdų:
a) nepriklausomai atradus ar sukūrus;
b) stebint, analizuojant, išardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį informaciją įgijęs asmuo, nesuvaržytas jokios teisiškai galiojančios pareigos riboti komercinės paslapties gavimą, turi teisėtai;
c) naudojantis darbuotojų arba darbuotojų atstovų teisėmis į informaciją ir konsultavimąsi pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir (arba) praktiką;
d) atlikus bet kokius kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis atitinka sąžiningą komercinę praktiką.
Komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas laikomas teisėtu, jeigu tokio gavimo, naudojimo ar atskleidimo reikalaujama arba jis leidžiamas pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, nedarant poveikio jokiai kitai pareigai neatskleisti komercinės paslapties arba riboti tokios paslapties naudojimą, kuri gali būti numatyta pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) komercinė paslaptis – praktinė patirtis ir verslo informacija, atitinkanti visus šiuos reikalavimus:
a) yra slapta ta prasme, kad jos kaip visumos arba tikslios jos sudėties ir komponentų konfigūracijos apskritai nežino arba lengvai jos negauna asmenys, vykdantys veiklą toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
b) turi komercinę vertę, nes yra slapta;
c) yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi teisėtai tokią informaciją valdantis asmuo, kad tam tikromis aplinkybėmis ją išlaikytų slaptą.
Komercine paslaptimi nelaikoma patirtis ir įgūdžiai, kuriuos darbuotojai sąžiningai įgijo įprastai dirbdami savo darbą.
2) komercinės paslapties turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai valdantis komercinę paslaptį;
3) pažeidėjas – fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį;
4) pažeidžiančios prekės – prekės, kurių koncepcija, savybės, veikimas, gamybos procesas arba prekyba yra daug geresni dėl neteisėtai gautos, panaudotos arba atskleistos komercinės paslapties.
II skyrius
Neteisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas
3 straipsnis
Neteisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad komercinių paslapčių turėtojai turėtų teisę prašyti taikyti šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, kad užkirstų kelią neteisėtam komercinės paslapties gavimui, naudojimui arba atskleidimui arba gintų savo teises tai įvykus.
2. Laikoma, kad komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo yra neteisėtas visais atvejais, kai ji gauta šiais atvejais:
a) neteisėtai priėjus prie dokumentų, objektų, reikmenų, sudedamųjų medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, arba padarius jų kopiją;
b) pavogus;
c) davus kyšį;
d) apgaulės būdu;
e) pažeidus arba paskatinus pažeisti konfidencialumo susitarimą arba bet kokią kitą pareigą išlaikyti slaptumą;
f) atlikus bet kokius kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis laikomi prieštaraujančiais sąžiningai komercinei praktikai.
3. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo ▌naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė bet kurį iš šių veiksmų:
a) neteisėtai gavo komercinę paslaptį;
b) pažeidė teisiškai galiojantį konfidencialumo susitarimą arba bet kokią kitą pareigą išlaikyti komercinės paslapties slaptumą;
c) pažeidė teisiškai galiojančią sutartinę arba bet kokią kitą pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.
3a. 3 dalimi nenumatoma jokių pagrindų, kuriais remdamiesi komercinės paslapties turėtojai galėtų riboti naudojimąsi patirtimi ir įgūdžiais, kuriuos darbuotojai sąžiningai įgijo įprastai dirbdami savo darbą, arba nustatyti darbuotojams bet kokius papildomus apribojimus eiti naujas pareigas, be jų darbo sutartyje numatytų apribojimų pagal atitinkamą Sąjungos ir nacionalinę teisę.
4. Komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba tam tikromis aplinkybėmis turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip apibrėžta 3 dalyje.
5. ▌Pažeidžiančių prekių gamyba, siūlymas ar pateikimas rinkai arba pažeidžiančių prekių importas, eksportas arba sandėliavimas šiais tikslais taip pat laikomas neteisėtu komercinės paslapties naudojimu, jeigu tokią veiklą atlikęs asmuo žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis panaudota neteisėtai, kaip nustatyta 3 dalyje.
4 straipsnis
Išimtys
Valstybės narės užtikrina, kad teisė taikyti šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones nebūtų suteikta, kai komercinė paslaptis tariamai gauta, naudojama arba atskleista tokiais atvejais:
a) siekiant teisėtai pasinaudoti saviraiškos ir informacijos laisve, įskaitant žiniasklaidos laisvę, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;
b) siekiant atskleisti ▌nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiką, jeigu ▌atsakovas veikė dėl viešojo intereso;
c) kai komercinę paslaptį atskleidė darbuotojai savo atstovams, vykdantiems teisėtas atstovimo funkcijas, kaip numatyta pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, jei šis atskleidimas buvo būtinas toms funkcijoms vykdyti;
▌
e) siekiant apsaugoti bendrąjį viešąjį interesą ar bet kokį kitą teisėtą interesą, pripažintą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę ir teismų praktiką.
III skyrius
Priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės
1 SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
5 straipsnis
Bendroji pareiga
1. Valstybės narės numato priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti civilinėje teisėje numatyto teisių gynimo prieinamumą neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ir atskleidimo atveju.
2. Šios priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės:
a) yra nešališkos ir teisingos;
b) nėra bereikalingai sudėtingos arba reikalaujančios daug išlaidų, dėl jų nėra nustatomi nepagrįsti terminai arba nėra nepateisinamai vilkinama;
c) yra veiksmingos ir atgrasančios.
6 straipsnis
Proporcingumas ir piktnaudžiavimas procesu
1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šią direktyvą numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones kompetentingos teisminės institucijos taikytų:
a) proporcingai;
b) nesukurdamos kliūčių teisėtai prekybai, konkurencijai ir darbuotojų judumui;
c) numatydamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo jomis priemones.
2. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu kompetentingos teisminės institucijos nustato, kad ieškinys dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, atskleidimo ar naudojimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nustato, kad ieškovas teismo bylą iškėlė piktnaudžiaudamas arba turėdamas nesąžiningų ketinimų ▌, kompetentingos teisminės institucijos turi teisę imtis šių priemonių:
a) skirti sankcijas ieškovui;
b) nurodyti paskleisti informaciją apie sprendimą, priimtą pagal 14 straipsnį.
Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės neturi poveikio atsakovo galimybei reikalauti žalos atlyginimo ▌. Valstybės narės gali numatyti, kad dėl tokių priemonių pradedamas atskiras procesas.
7 straipsnis
Senaties terminas
Valstybės narės užtikrina, kad ieškiniai dėl šioje direktyvoje numatytų priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių taikymo galėtų būti pareikšti ▌per trejus metus ▌nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti apie paskutinį faktą, suteikiantį pagrindą pareikšti ieškinį.
Valstybės narės nustato senaties termino nutraukimui arba sustabdymui taikomas taisykles.
8 straipsnis
Komercinių paslapčių konfidencialumo išsaugojimas per teismo procesą
1. Valstybės narės užtikrina, kad šalims, jų teisiniams atstovams arba advokatams, teismo pareigūnams, liudytojams, ekspertams ir visiems kitiems asmenims, dalyvaujantiems teismo procese dėl netesėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, arba turintiems teisę susipažinti su dokumentais, sudarančiais nagrinėjamos teismo bylos dalį, būtų neleidžiama naudoti arba atskleisti bet kurios komercinės paslapties ar tariamos komercinės paslapties, kurią kompetentingos teisminės institucijos, reaguodamos į tinkamai pagrįstą suinteresuotosios šalies paraišką, įvardijo kaip konfidencialią ir kurią jie sužinojo dalyvaudami tokiame procese arba turėdami tokią teisę. Valstybės narės taip pat gali kompetentingoms teisminėms institucijoms leisti imtis tokių priemonių savo iniciatyva.
Pirmoje pastraipoje nurodyta pareiga lieka galioti pasibaigus teismo procesui. Vis dėlto ji nustoja galioti bet kuriomis iš šių aplinkybių:
a) jeigu galutiniu sprendimu nustatoma, kad tariama komercinė paslaptis neatitinka 2 straipsnio 1 punkte išdėstytų reikalavimų;
b) jeigu aptariamoji informacija ilgainiui tampa plačiai žinoma arba lengvai gaunama asmenims tos aplinkos, kurioje paprastai dirbama su ta informacija;
2. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios tinkamai pagrįstą šalies paraišką, galėtų imtis specialių priemonių, kurių reikia, kad būtų išsaugotas bet kurios komercinės paslapties arba tariamos komercinės paslapties, naudojamos arba nurodomos per teismo procesą dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, konfidencialumas. Valstybės narės taip pat gali kompetentingoms teisminėms institucijoms leisti imtis tokių priemonių savo iniciatyva.
Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės apima bent galimybę:
a) apriboti teisę susipažinti su bet kuriuo visu šalių arba trečiųjų šalių pateiktu dokumentu, kuriame yra komercinių paslapčių arba tariamų komercinių paslapčių, arba jo dalimi, suteikiant tokią teisę ribotam skaičiui asmenų su sąlyga, kad galimybė susipažinti su visu tokiu dokumentu būtų suteikiama bent vienam kiekvienos šalies atstovui ir, jei to reikia vykstant teismo procesui, atitinkamiems kiekvienos šalies advokatams ir (arba) teisiniams atstovams;
b) apriboti teisę dalyvauti teismo posėdžiuose, per kuriuos gali būti atskleistos komercinės paslaptys arba tariamos komercinės paslaptys, ir teisę susipažinti su atitinkamais jų protokolais ar išrašais, suteikiant tokias teises ribotam skaičiui asmenų su sąlyga, kad tarp jų būtų bent vienas kiekvienos šalies atstovas ir, jei to reikia vykstant teismo procesui, atitinkami kiekvienos šalies advokatai ir (arba) teisiniai atstovai;
c) trečiosioms šalims pateikti nekonfidencialią bet kurio teismo sprendimo versiją, iš kurios būtų pašalintas arba kurioje būtų cenzūruotas tekstas su informacija, įvardyta kaip komercinės paslaptys.
▌
3. Spręsdamos, patvirtinti ar atmesti komercinės paslapties išsaugojimo priemones, ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į tai, kad būtina užtikrinti teises į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, į šalių ir, kai tinkama, į trečiųjų šalių teisėtus interesus ir į bet kokią galimą žalą bet kuriai šaliai ir, kai tinkama, trečiajai šaliai, kurią sukeltų tokių priemonių patvirtinimas arba atmetimas.
4. Asmens duomenys pagal 1, 2 ir 3 dalis tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB.
2 skirsnis
Laikinosios ir prevencinės priemonės
9 straipsnis
Laikinosios ir prevencinės priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos komercinės paslapties turėtojo prašymu galėtų nurodyti tariamam pažeidėjui taikyti bet kurią iš šių laikinųjų ir prevencinių priemonių:
a) laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, uždrausti jam tai daryti;
b) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti pažeidžiančias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba sandėliuoti šiais tikslais;
c) sulaikyti arba pristatyti įtariamas pažeidžiančias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekiant užkirsti kelią jų patekimui į rinką ar išleidimui į apyvartą joje.
2. Valstybės narės užtikrina, kad teisminės institucijos kaip 1 dalyje nurodytų priemonių alternatyvą galėtų nustatyti sąlygą, kad norint toliau tariamai neteisėtai gauti, naudoti arba atskleisti komercinę paslaptį, turi būti pateiktos garantijos, kuriomis užtikrinama, kad komercinės paslapties turėtojui bus kompensuota. Pateikiant garantijas neleidžiama atskleisti komercinių paslapčių.
10 straipsnis
Taikymo sąlygos ir apsaugos priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos 9 straipsnyje nurodytų priemonių atžvilgiu turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymų, kurie gali būti pagrįstai laikomi turimais, kad jos pakankamai aiškiai įsitikintų: komercinė paslaptis yra, pareiškėjas yra teisėtas komercinės paslapties turėtojas ir komercinė paslaptis buvo gauta neteisėtai, komercinė paslaptis yra neteisėtai naudojama ar atskleista arba yra neišvengiama, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista.
2. Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos, patenkinti ar atmesti paraišką, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Atliekant tokį vertinimą prireikus atsižvelgiama į komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, ar kitas specifines komercinės paslapties ypatybes, taip pat tyčinius ar netyčinius atsakovo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių užtikrinimui.
3. Valstybės narės užtikrina, kad 9 straipsnyje nurodytos laikinosios priemonės būtų atšauktos arba kitaip nustotų galioti atsakovo prašymu, jeigu:
a) per taikyti priemones nurodančios kompetentingos teisminės institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį, jei valstybės narės teisė leidžia nustatyti tokį laikotarpį, arba, jei toks laikotarpis nenustatytas, per 20 darbo dienų arba 31 kalendorinę dieną (pasirenkamas ilgesnis laikotarpis) pareiškėjas kompetentingai teisminei institucijai nepareiškia ieškinio, dėl kurio būtų priimamas sprendimas dėl bylos esmės;
b) per tą laiką aptariamoji informacija nebeatitinka 2 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu.
4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos galėtų nustatyti, kad 9 straipsnyje nurodytos laikinosios priemonės būtų taikomos su sąlyga, kad pareiškėjas pateiks atitinkamą garantiją ar lygiavertį užtikrinimą, kuriuo užtikrinama, kad būtų atlyginta bet kokia atsakovo arba, jei taikoma, bet kurio kito asmens dėl priemonių taikymo patirta žala.
5. Jeigu laikinosios priemonės atšaukiamos remiantis 3 dalies a punktu, jeigu jos netenka galios dėl bet kokio pareiškėjo veiksmo ar neveikimo, arba jeigu yra nustatoma, kad komercinė paslaptis nebuvo neteisėtai gauta, atskleista ar naudojama, arba nebuvo tokių veiksmų grėsmės, kompetentingos teisminės institucijos atsakovo arba nukentėjusios trečiosios šalies prašymu turi teisę įpareigoti pareiškėją atsakovui arba nukentėjusiai trečiajai šaliai atitinkamai atlyginti bet kokią taikant tas priemones patirtą žalą.
3 skirsnis
Priemonės pagal sprendimą dėl bylos esmės
11 straipsnis
Draudimai ir taisomosios priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad komercinė paslaptis buvo neteisėtai gauta, naudojama arba atskleista, kompetentingos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu gali pažeidėjui taikyti vieną ar kelias iš toliau išvardytų priemonių:
a) nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, jam uždrausti tai daryti;
b) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti pažeidžiančias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba sandėliuoti šiais tikslais;
c) priimti tinkamas taisomąsias priemones dėl pažeidžiančių prekių;
ca) sunaikinti visas fizines ir (arba) elektronines laikmenas, kuriose išsaugota arba kuriomis įgyvendinama komercinė paslaptis, arba jų dalį, arba prireikus pristatyti visas fizines ir (arba) elektronines laikmenas arba jų dalį pareiškėjui.
2. 1 dalies c punkte nurodytos taisomosios priemonės apima:
▌
b) pažeidžiančių prekių atšaukimą iš rinkos;
c) prekių pažeidžiančiosios savybės pašalinimą;
d) pažeidžiančių prekių sunaikinimą arba, kai tinkama, pašalinimą iš rinkos, jeigu tokiais veiksmais nebus pažeista aptariamosios komercinės paslapties apsauga;
e) visų arba dalies dokumentų, objektų, reikmenų, sudedamųjų medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kuriais įgyvendinama komercinė paslaptis, sunaikinimą arba, kai tinkama, visų arba dalies šių dokumentų, objektų, reikmenų, sudedamųjų medžiagų ir elektroninių bylų pristatymą komercinės paslapties turėtojui.
3. Valstybės narės užtikrina, kad nurodydamos pašalinti pažeidžiančias prekes iš rinkos teisminės institucijos komercinės paslapties turėtojo prašymu gali nurodyti, kad prekės būtų pristatytos turėtojui arba labdaros organizacijoms teisminių institucijų nustatytomis sąlygomis, siekiant užtikrinti, kad aptariamosios prekės vėl nepatektų į rinką.
Svarstant prašymą taikyti taisomąsias priemones tinkamai atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą, taikytinas taisomąsias priemones ir trečiųjų asmenų interesus, laikantis proporcingumo principo.
Teisminės institucijos nurodo, kad 1 dalies c punkte nurodytos priemonės būtų taikomos pažeidėjo sąskaita, nebent yra ypatingų priežasčių to nedaryti. Šios priemonės neturi poveikio bet kokiai žalai, kuri gali būti padaryta komercinės paslapties turėtojui dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo.
12 straipsnis
Taikymo sąlygos, apsaugos priemonės ir alternatyvios priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdamos prašymą priimti nutartį dėl draudimo ir taisomųjų priemonių, numatytų 11 straipsnyje, ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Toks vertinimas prireikus apima komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, atsakovo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, užtikrinimui.
Valstybės narės pasirūpina, kad kompetentingos institucijos tinkamai apribotų 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priemonės taikymo trukmę siekiant užtikrinti, kad ta trukmė būtų pakankama bet kokiam komerciniam ar ekonominiam pranašumui, kurį pažeidėjas galėjo gauti neteisėtai gavęs, atskleidęs arba panaudojęs komercinę paslaptį, pašalinti ir kad būtų išvengta nepagrįstų kliūčių sąžiningai konkurencijai, inovacijoms ir darbuotojų judumui kūrimo.
2. Valstybės narės užtikrina, kad 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos priemonės būtų atšauktos arba kitaip nustotų galioti atsakovui paprašius, jeigu per tą laiką aptariamoji informacija nebeatitinka 2 straipsnio 1 punkto sąlygų dėl priežasčių, kurios negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susietos su atsakovu.
3. Valstybės narės numato, kad tuo atveju, kai taikomos 11 straipsnyje numatytos priemonės, vienos iš šalių prašymu kompetentinga teisminė institucija vietoje tų priemonių taikymo gali įpareigoti sumokėti piniginę kompensaciją nukentėjusiajai šaliai, jeigu taikomos visos šios sąlygos:
a) atitinkamas asmuo komercinės paslapties naudojimo metu arba atskleidimo momentu nežinojo ir tomis aplinkybėmis negalėjo žinoti, kad komercinė paslaptis gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai;
b) pritaikius aptariamas priemones tas asmuo patirtų neproporcingą žalą;
c) piniginė kompensacija nukentėjusiajai šaliai yra pagrįstai pakankama.
Jeigu vietoje 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyto įpareigojimo įpareigojama sumokėti piniginę kompensaciją, tokia piniginė kompensacija neviršija autorinių atlyginimų ar mokesčių, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jeigu tas asmuo būtų paprašęs leidimo naudoti aptariamąją komercinę paslaptį laikotarpiu, kuriuo naudoti komercinę paslaptį galėjo būti uždrausta, sumos.
13 straipsnis
Žalos atlyginimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios nukentėjusiosios šalies paraišką, įpareigotų pažeidėją, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad neteisėtai gauna, atskleidžia arba naudoja komercinę paslaptį, atlyginti komercinės paslapties turėtojui nuostolius, atitinkančius dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo faktiškai padarytą žalą.
1a. Valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę ir praktiką gali apriboti darbuotojų atsakomybę už savo darbdaviams neteisėtu darbdavio komercinės paslapties gavimu, naudojimu arba atskleidimu padarytą žalą, kai darbuotojų veiksmuose tyčios nėra.
2. Nustatydamos žalos atlyginimo sumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į visus atitinkamus veiksnius, tokius kaip neigiami ekonominiai padariniai, įskaitant nukentėjusios šalies negautą pelną, visą pažeidėjo nesąžiningai gautą pelną ir atitinkamais atvejais – į kitus ne ekonominius veiksnius, pavyzdžiui, moralinę žalą, kurią komercinės paslapties turėtojas patyrė dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo.
Tačiau atitinkamais atvejais kompetentingos teisminės institucijos taip pat gali nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, grindžiamą tokiais elementais, kaip bent jau autorinių atlyginimų ar mokesčių, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jei pažeidėjas būtų paprašęs leidimo naudoti aptariamąją komercinę paslaptį, suma.
14 straipsnis
Teismo sprendimų skelbimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad teismo procesuose dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo kompetentingos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu galėtų nurodyti pažeidėjo sąskaita vykdyti atitinkamas priemones, skirtas informacijai apie sprendimą skleisti, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą spaudos ir elektroninės žiniasklaidos priemonėse, įskaitant oficialų pažeidėjo tinklalapį.
2. Bet kokia šio straipsnio 1 dalyje nurodyta priemone išsaugomas komercinių paslapčių konfidencialumas, kaip numatyta 8 straipsnyje.
3. Spręsdamos, ar nurodyti vykdyti vieną iš priemonių, numatytų 1 dalyje, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į tai, ar paskelbus informaciją apie pažeidėją bus galima nustatyti fizinį asmenį ir, jeigu taip, ar šios informacijos paskelbimas būtų pateisinamas, ypač atsižvelgiant į šiuos kriterijus: galimą žalą, kurią tokia priemonė gali padaryti pažeidėjo privatumui ir reputacijai, ▌pažeidėjo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį ▌ir tikimybę, kad pažeidėjas toliau neteisėtai naudos arba atskleis komercinę paslaptį.
IV skyrius
Sankcijos, ataskaitos ir baigiamosios nuostatos
15 straipsnis
Sankcijos už šioje direktyvoje nustatytų pareigų nesilaikymą
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos galėtų skirti sankcijas šalims, jų teisiniams atstovams ir bet kuriam kitam asmeniui, kuris nevykdo pagal 8, 9 ir 11 straipsnius priimtų priemonių arba atsisako jas vykdyti.
Jei tai yra numatyta pagal nacionalinę teisę, nevykdant pagal 9 ir 11 straipsnį priimtos priemonės, prireikus skiriama reguliariai mokama bauda.
Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
16 straipsnis
Informacijos mainai ir korespondentai
Siekiant skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir informacijos mainus tarpusavyje ir su Komisija, kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelis nacionalinius korespondentus klausimams, susijusiems su šioje direktyvoje numatytų priemonių įgyvendinimu. Informaciją apie nacionalinį korespondentą (korespondentus) jos praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.
17 straipsnis
Ataskaitos
1. Iki 20XX XX XX [treji metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos] Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, pasitelkusi Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centrą, parengia pradinę ataskaitą apie teismo procesų dėl neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo arba atskleidimo pagal šią direktyvą tendencijas.
2. Iki 20XX XX XX [ketveri metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos] Komisija parengia tarpinę šios direktyvos taikymo ataskaitą, kurioje nurodomas jos galimas poveikis pagrindinėms teisėms, darbuotojų judumui ir apsaugai nuo nesąžiningos konkurencijos, taip pat galimybės toliau gerinti bendradarbiavimą ir inovacijų diegimą, ir ją pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje tinkamai atsižvelgiama į Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro parengtą ataskaitą.
3. Iki 20XX XX XX [aštuoneri metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos] Komisija įvertina šios direktyvos poveikį ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
18 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais ne vėliau kaip iki 20XX XX XX [24 mėn. nuo šios direktyvos priėmimo dienos] įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
19 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
20 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
- [1] OL C 226, 2014 7 16, p. 48.
- [2] * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas ˛ymimas pusjuod˛iu kursyvu, o ibrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
- [3] OL C 226, 2014 7 16, p.48.
- [4] OL C, , p. .
- [5] 1994 m. gruod˛io 22 d. Tarybos sprendimas dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1).
- [6] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
- [7] 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).
- [8] 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 041, 2003 02 14, p. 26).
- [9] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).
- [10] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
- [11] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
- [12] 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
- [13] 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (29.4.2015)
pateikta Teisės reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo
(COM(2013) 0813 – C7‑0431/2013 – 2013/0402(COD))
Nuomonės referentė: Michèle Rivasi
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Apsauga nuo neteisėto komercinių paslapčių gavimo, atskleidimo ir naudojimo yra labai svarbi siekiant verslo subjektams sudaryti sąžiningas komercines sąlygas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad žinių ir informacijos sklaida būtina ir inovacijų bei kūrybos procesui. Įmonės dažnai būna labiau suinteresuotos keistis komercinėmis paslaptimis negu jas slėpti. Kartu skaidrumas ir galimybė susipažinti su informacija taip pat reikalingi siekiant daryti įtaką svarbioms viešosios politikos kryptims, pvz., aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugai.
Turi būti rasta tinkama pusiausvyra, kad nebūtų atvertas kelias piktnaudžiaujant netinkamai įgyti komercines paslaptis ar jas paskleisti ir kad būtų užtikrinta, jog informacija, kuria turėtų būti dalijamasi ir keičiamasi, naudojantis pernelyg plataus pobūdžio apsauga nebūtų laikoma slapta. Siekdama užtikrinti šią pusiausvyrą, nuomonės referentė pasiūlė keturiais aspektais iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą.
Aiškesnis apibrėžčių išdėstymas ir direktyvos patikslinimas
Kovos su neteisėtu komercinių paslapčių gavimu, atskleidimu ir naudojimu teisines procedūras ir teisių gynimo priemones ES turi derinti aiškiai suvokdama nagrinėjamo klausimo sritį ir apibrėžtį. Tai dar svarbiau todėl, kad šia direktyva į daugumą ES nacionalinių įstatymų bus įtraukta nauja teisinė koncepcija. Jeigu komercinės paslapties apibrėžtis bus pernelyg neaiški, kils teisinis neapibrėžtumas ir galingiausiems ekonomikos dalyviams bus sudarytos geresnės sąlygos piktnaudžiauti šia sąvoka mažesniųjų subjektų ir visos visuomenės sąskaita.
Nuomonės referentė siūlo aiškiau apibrėžti, kas turėtų būti laikoma komercine paslaptimi. Tai būtina ne tik todėl, kad direktyvą būtų galima tinkamai įgyvendinti, bet ir todėl, kad ši nauja direktyva bus naudojama kaip vienintelis ES orientyras derantis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo.
Nors komercinių paslapčių apsauga ir svarbi, ji nėra intelektinės nuosavybė teisė. Todėl taikant šią apsaugą neturėtų būti sukuriama naujų išimtinių teisių. Komisijos pasiūlyme vartojant intelektinės nuosavybės teisių terminiją gaunamas dviprasmiškumas, galintis turėti poveikį teisiniam aiškinimui bylinėjimosi atveju. Būtent todėl nuomonės referentė siūlo pakeisti keletą vartojamų terminų siekiant išvengti formuluočių, paprastai vartojamų intelektinės nuosavybės teisių srityje.
Teisėtų teisių ir galimybės susipažinti su informacija užtikrinimas
Direktyvos taikymo sritis – verslo subjektų tarpusavio santykiuose užtikrinti tinkamą gynybos nuo nesąžiningos komercinės praktikos lygį.
Tačiau direktyvoje reikia nedviprasmiškai nustatyti atvejus, kuriais informacijos atskleidimas nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį. Taip yra, kai atskleisti informaciją reikalaujama ES ir (arba) nacionalinėmis taisyklėmis arba, vykdydamos savo įgaliojimus, to reikalauja valdžios institucijos.
Apskritai komercinių paslapčių apsauga neturi trukdyti įgyvendinti teisėtą viešąjį interesą, pvz., apsaugoti vartotojus, darbuotojus, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybę, aplinką, pagrindines teises, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, taip pat užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai.
Darbuotojų judumo užtikrinimas
Žinių ir gebėjimų sklaida taip pat yra pramonės subjektų ir mokslinių tyrimų sektorių dinamiškumo ir kūrybingumo sąlyga, kaip įrodo Silicio slėnis: tai neatskiriamai susiję su darbuotojų judumu. Inovacijoms ir profesinei raidai svarbu, kad kvalifikuoti darbuotojai galėtų persikelti iš vienos įmonės į kitą. Todėl apsauga nuo neteisėto komercinių paslapčių gavimo, atskleidimo ir naudojimo neturėtų tapti kliūtimi darbuotojų judumui.
Keletas tyrimų parodė, kad regionai ir valstybės, užtikrinantys darbdavių ir darbuotojų sudarytų griežtų nekonkuravimo susitarimų vykdymą, patiria labiausiai kvalifikuotų darbuotojų „protų nutekėjimą“, juose mažėja investicijų ir inovacijų.
Į tai reikia atsižvelgti nustatant šioje direktyvoje numatytų priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių senaties terminus: nepagrįsta darbuotojams užkrauti ilgesnį negu vienų metų senaties terminą. Apskritai turi būti sukurta naujas idėjas kuriančių darbuotojų ir išteklius bei sąlygas šioms idėjoms plėtoti teikiančių įmonių interesų pusiausvyra. Direktyva turi šią pusiausvyrą atspindėti.
Sąžiningo bylinėjimosi proceso užtikrinimas, ypač smulkiems verslo subjektams
Kaip ir kitais bylinėjimosi atvejais, didesni verslo subjektai turi finansinių pajėgumų kreiptis į teismus, o mažosios ir vidutinės įmonės šių pajėgumų paprastai neturi. Svarbu užtikrinti, kad dideli subjektai nepiktnaudžiautų ieškiniais dėl komercinių paslapčių, siekdami išstumti galimus konkurentus iš rinkos.
Komercinės paslapties apsauga nesukuria jokių turtinių teisių, ja tik užkertamas kelias neteisėto pobūdžio gavimui, atskleidimui ir naudojimui. Todėl pareigą įrodyti, kad informacija iš tikrųjų gauta neteisėtai, turėtų tekti būtent asmeniui, teisėtai valdančiam neatskleistą informaciją.
PAKEITIMAI
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(1) įmonės ir nekomercinės mokslinių tyrimų įstaigos investuoja į praktinės patirties ir informacijos, kurios yra žinių ekonomikos mainų priemonė, įgijimą, kūrimą ir taikymą. Tokios investicijos į intelektinio kapitalo didinimą ir taikymą lemia jų konkurencingumą rinkoje, taigi ir investicijų grąžą – pagrindinę verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros varomąją jėgą. Įmonės gali naudotis įvairiomis priemonėmis, kad užtikrintų nuosavybės teises į savo novatoriškos veiklos rezultatus tais atvejais, kai dėl atvirumo nebūtų galima visapusiškai pasinaudoti savo investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas rezultatais. Viena iš tokių priemonių – naudojimasis oficialiomis intelektinės nuosavybės teisėmis, pavyzdžiui, patentais, dizaino teisėmis ar autorių teisėmis. Kita priemonė – apsaugoti priėjimą prie žinių, kurios yra vertingos subjektui ir nėra plačiai žinomos, ir tomis žiniomis naudotis. Tokia neatskleista praktinė patirtis ir verslo informacija, kuri turi likti konfidenciali, vadinama komercine paslaptimi. Įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, komercines paslaptis vertina lygiai taip pat kaip patentus ir kitų formų intelektinės nuosavybės teises, ir konfidencialumą, kaip verslo ir mokslinių tyrimų inovacijų valdymo priemonę, taiko įvairiausiai informacijai: ne vien technologinėms žinioms, bet ir komerciniams duomenims, kaip antai informacijai apie klientus ir tiekėjus, verslo planus ar rinkos tyrimus ir strategijas. Apsaugodamas tiek daug įvairios praktinės patirties ir komercinės informacijos komercinėmis paslaptimis, kurios papildo intelektinės nuosavybės teises arba yra naudojamos kaip alternatyva šioms teisėms, kūrėjas gali gauti pelno iš savo kūrinių ir inovacijų, todėl jos yra ypač svarbios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir novatoriškos veiklos rezultatams; |
(1) įmonės ir nekomercinės mokslinių tyrimų įstaigos investuoja į praktinės patirties ir informacijos, kurios yra žinių ekonomikos mainų priemonė, įgijimą, kūrimą ir taikymą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Tokios investicijos į intelektinio kapitalo didinimą ir taikymą lemia jų konkurencingumą ir novatoriškos veiklos rezultatus rinkoje, taigi ir investicijų grąžą – pagrindinę verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros varomąją jėgą. Įmonės gali naudotis įvairiomis priemonėmis, kad užtikrintų nuosavybės teises į savo novatoriškos veiklos rezultatus tais atvejais, kai dėl atvirumo nebūtų galima visapusiškai pasinaudoti savo investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas rezultatais. Viena iš tokių priemonių – naudojimasis intelektinės nuosavybės teisėmis, pavyzdžiui, patentais, dizaino teisėmis ar autorių teisėmis. Kita priemonė – apsaugoti priėjimą prie komercinę vertę turinčios informacijos ir naudotis žiniomis, kurios yra vertingos subjektui ir nėra žinomos arba lengvai prieinamos asmenims toje aplinkos, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, arba kitiems asmenims, kuries dėl tos informacijos atskleidimo ar naudojimo gali gauti ekonominės vertės. Tokia neatskleista praktinė patirtis ir verslo informacija, kuri turi likti konfidenciali, vadinama komercine paslaptimi. Ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) vertina komercines paslaptis ir labiau jomis pasikliauna, nes intelektinės nuosavybės teisių naudojimas paprastai būna brangus, o MVĮ dažnai neturi pakankamų specializuotų žmogiškųjų išteklių ar finansinių išteklių intelektinės nuosavybės teisėms valdyti ir saugoti. Įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, komercines paslaptis vertina lygiai taip pat kaip patentus ir kitų formų intelektinės nuosavybės teises, ir konfidencialumą, kaip verslo ir mokslinių tyrimų inovacijų valdymo priemonę, taiko įvairiausiai informacijai: ne vien technologinėms žinioms, bet ir komerciniams duomenims, kaip antai informacijai apie klientus ir tiekėjus, verslo planus ar rinkos tyrimus ir strategijas. Apsaugodamas tiek daug įvairios praktinės patirties ir komercinės informacijos komercinėmis paslaptimis, kurios papildo intelektinės nuosavybės teises arba yra naudojamos kaip alternatyva šioms teisėms, kūrėjas gali gauti pelno iš savo kūrinių ir inovacijų, todėl jos yra ypač svarbios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir novatoriškos veiklos rezultatams; |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(2) atvirosios inovacijos yra svarbus naujų žinių kūrimo svertas ir skatina kurti naujus novatoriškus verslo modelius, grindžiamus bendrai sukurtų žinių naudojimu. Vykdant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir novatorišką veiklą komercinės paslaptys yra svarbi priemonė, leidžianti įmonėms apsaugoti žinių mainus vidaus rinkoje ir už jos ribų. Siekiant padidinti verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lygį vidaus rinkoje labai svarbu mokslinius tyrimus vykdyti bendrai, be kita ko, bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu. Atvirosios inovacijos skatina naujas idėjas pritaikyti rinkoje ir taip atsižvelgti į vartotojų poreikius bei spręsti socialinius uždavinius. Vidaus rinkoje, kur kliūtys tokiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui sumažintos iki minimumo, o bendradarbiavimas nėra iškraipytas, intelektinė kūryba ir inovacijos turėtų skatinti investicijas į novatoriškus procesus, paslaugas ir produktus. Tokia intelektinei kūrybai ir inovacijoms palanki aplinka taip pat svarbi užimtumo augimui ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumo didinimui. Komercinės paslaptys yra vienas iš dažniausiai įmonių naudojamų intelektinės kūrybos ir novatoriškos praktinės patirties apsaugos būdų; kita vertus, galiojančia Sąjungos teisine sistema jos yra mažiausiai apsaugotos nuo trečiųjų šalių neteisėto gavimo, naudojimo arba atskleidimo; |
(2) atvirosios inovacijos skatina naujas idėjas pritaikyti rinkoje ir taip atsižvelgti į vartotojų poreikius bei spręsti socialinius uždavinius. Tai yra svarbus naujų žinių kūrimo svertas ir skatina kurti naujus novatoriškus verslo modelius, grindžiamus bendrai sukurtų žinių naudojimu. Siekiant padidinti verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lygį vidaus rinkoje labai svarbu mokslinius tyrimus vykdyti bendrai, be kita ko, bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu. Tokia intelektinei kūrybai ir inovacijoms palanki aplinka, kurioje užtikrintas judumas užimtumo tikslais, taip pat svarbi užimtumo augimui ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumo didinimui. Vykdant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir novatorišką veiklą komercinės paslaptys yra priemonė, leidžianti įmonėms ir (arba) mokslinių tyrimų įstaigoms apsaugoti tarpusavio žinių mainus vidaus rinkoje ir už jos ribų. Galiojanti Sąjungos teisinė sistema dėl trečiųjų šalių neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ar atskleidimo suskirstyta į 28 atskirus teisės aktus ir taip kuriamos kliūtys veiksmingam vidaus rinkos veikimui; |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(4) Pasaulio prekybos organizacijoje įdėtų tarptautinių pastangų šiai problemai spręsti rezultatas – sudaryta Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis). Joje, be kita ko, numatytos nuostatos dėl komercinių paslapčių apsaugos nuo trečiųjų šalių neteisėto gavimo, naudojimo arba atskleidimo – tai įprasti tarptautiniai standartai. Ši sutartis, patvirtinta Tarybos sprendimu 94/800/EB5, yra privaloma visoms valstybėms narėms, taip pat pačiai Sąjungai; |
(4) Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), be kita ko, numatytos nuostatos dėl komercinių paslapčių apsaugos nuo trečiųjų šalių neteisėto gavimo, naudojimo arba atskleidimo – tai įprasti tarptautiniai standartai. Ši sutartis, patvirtinta Tarybos sprendimu 94/800/EB5, yra privaloma visoms valstybėms narėms, taip pat pačiai Sąjungai. Siekdamos apsaugoti komercines paslaptis nuo neteisėto pasisavinimo, kai kurios valstybės narės yra priėmusios teisės aktus, tačiau kai kurios valstybės narės neapibrėžė komercinių paslapčių ir neturi privalomų teisės aktų dėl neteisėto komercinių paslapčių pasisavinimo, dėl to kuriamos spragos ir kliūtys veiksmingam vidaus rinkos veikimui. Taip pat tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti, kokiais atvejais komercinės paslapties gavimas, naudojimas ir jos atskleidimas yra teisėtas ar neteisėtas, ir apriboti teisių gynimo procedūrų taikymo laikotarpį, kad būtų pasiektas šios direktyvos tikslas dėl nuoseklios komercinių paslapčių apsaugos Sąjungoje;
|
__________________ |
__________________ |
5 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1). |
5 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994 12 23, p. 1). |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(8) tikslinga numatyti Sąjungos lygmens taisykles, kad nacionalinės teisinio reglamentavimo sistemos būtų panašios, siekiant visoje vidaus rinkoje užtikrinti pakankamą ir nuoseklų teisių gynimo lygį neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju. Todėl svarbu nustatyti vienodą komercinės paslapties apibrėžtį neapribojant objekto, kuris turi būti apsaugotas nuo neteisėto pasisavinimo. Todėl tokia apibrėžtis turėtų būti suformuluota taip, kad apimtų verslo informaciją, technologinę informaciją ir praktinę patirtį, atsižvelgiant ir į teisėtus interesus tokią informaciją laikyti paslaptyje, ir į teisėtus lūkesčius, kad toks konfidencialumas bus išsaugotas. Dėl tokios apibrėžties pobūdžio į ją neturėtų būti įtraukta nereikšminga informacija ir ji neturėtų apimti žinių bei įgūdžių, kuriuos darbuotojai įgyja įprastai dirbdami ir kuriuos gali žinoti ir įgyti asmenys tos aplinkos, kurioje paprastai dirbama su aptariamąja informacija; |
(8) tikslinga numatyti Sąjungos lygmens taisykles, kad nacionalinės teisinio reglamentavimo sistemos būtų panašios, siekiant visoje vidaus rinkoje užtikrinti pakankamą ir nuoseklų teisių gynimo lygį neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju. Todėl svarbu nustatyti vienodą komercinės paslapties apibrėžtį. Todėl tokia apibrėžtis turėtų būti suformuluota taip, kad apimtų verslo informaciją ir neatskleistą praktinę patirtį, kai yra teisėtas interesas tokią informaciją laikyti paslaptyje ir teisėti lūkesčiai, kad toks konfidencialumas bus išsaugotas. Dėl tokios apibrėžties pobūdžio į ją neturėtų būti įtraukta nereikšminga informacija ir ji neturėtų apimti žinių bei įgūdžių, kuriuos darbuotojai įgyja įprastai dirbdami ir kuriuos gali žinoti ir įgyti asmenys tos aplinkos, kurioje paprastai dirbama su aptariamąja informacija, ir konkurentai. Sąlygos, kuriomis naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, neturėtų riboti gautos patirties ir praktinės patirties naudojimo sąžiningoje praktikoje, pvz., laikantis darbo sutarties ar bet kokių kitų sutartinių santykių. Tai turėtų užtikrinti, kad nekils pavojaus darbuotojų judumui, ir tuo pačiu užtikrinti tinkamą komercinių paslapčių apsaugą. Ši direktyva neturi poveikio socialinių partnerių autonomijai ir jų teisei sudaryti kolektyvinius susitarimus, laikantis nacionalinės teisės, tradicijų, praktikos ir kartu laikantis Sutarties nuostatų; |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(9) taip pat yra svarbu nustatyti aplinkybes, kuriomis teisinė apsauga yra pateisinama. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kokie veiksmai ir praktika turi būti laikomi neteisėtu komercinės paslapties gavimu, naudojimu arba atskleidimu. Atvejai, kai Sąjungos institucijos ar nacionalinės valdžios institucijos atskleidžia su verslu susijusią informaciją, kurią jos turi vykdydamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/20016 nustatytas pareigas arba pagal kitas susipažinimo su dokumentais taisykles, neturėtų būti laikomi neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu; |
(9) taip pat yra svarbu nustatyti aplinkybes, kuriomis teisinė apsauga yra pateisinama. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kokie veiksmai ir praktika turi būti laikomi neteisėtu komercinės paslapties gavimu, naudojimu arba atskleidimu. Atvejai, kai Sąjungos institucijos ar nacionalinės valdžios institucijos atskleidžia su verslu susijusią informaciją, kurią jos turi vykdydamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/20016 nustatytas pareigas arba pagal kitas susipažinimo su dokumentais taisykles, neturi būti laikomi neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu. Panašiai, kai viešoji įstaiga, vykdydama savo funkcijas pagal nacionalinius arba Sąjungos teisės aktus, gauna arba atskleidžia komercinę paslaptį, toks naudojimas ar atskleidimas neturėtų būti laikomas neteisėtu. Tai taip pat turėtų galioti, kai siekiama užtikrinti teisėtų interesų apsaugą, įskaitant vartotojų apsaugą, darbuotojų apsaugą, visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą, pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, apsaugą ir nesąžiningos konkurencijos prevenciją; |
__________________ |
__________________ |
6 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). |
6 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(10) siekiant skatinti inovacijas ir didinti konkurenciją, šios direktyvos nuostatomis neturėtų būti sukurta jokių išimtinių praktinės patirties arba informacijos, apsaugotos kaip komercinė paslaptis, naudojimo teisių. Todėl išlieka galimybė, kad kiti asmenys savarankiškai sukurs tokią pačią praktinę patirtį arba informaciją, o komercinės paslapties turėtojo konkurentai taip pat gali imtis teisėtai įsigyto produkto apgrąžos inžinerijos; |
(10) siekiant skatinti inovacijas ir didinti konkurenciją, šios direktyvos nuostatomis ir jos įgyvendinimu neturėtų būti sukurta jokių išimtinių praktinės patirties arba informacijos, apsaugotos kaip komercinė paslaptis, naudojimo teisių. Šios direktyvos nuostatomis dėl komercinių paslapčių apsaugos neįsteigiama intelektinės nuosavybės teisė, taigi neturėtų būti įmanoma jomis remtis vien tam, kad būtų apribota konkurencija. Todėl išlieka galimybė, kad kiti asmenys savarankiškai sukurs tokią pačią praktinę patirtį arba informaciją, o komercinės paslapties turėtojo konkurentai taip pat gali imtis teisėtai įsigyto produkto apgrąžos inžinerijos, jeigu tai atitinka sąžiningą komercinę praktiką; |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10a) daugelio gaminių pardavimas, ypač taikant viešųjų pirkimų procedūrą, vis labiau priklauso nuo konfidencialių duomenų pateikimo reguliavimo ir administravimo institucijoms. Tam tikri duomenys gaunami atlikus bandymus, į kuriuos tenka investuoti daug lėšų. Jeigu institucijos atskleidžia tokius duomenis arba jų dalį ir juos gauna tretieji asmenys, rinkoje jie neturėtų būti naudojami nesąžiningai; |
Pagrindimas | |
Teisėtas gavimas, naudojimas ir atskleidimas nėra sistemingai susiję, tad praktikoje duomenys vėliau gali būti pakartotinai naudojami ar atskleidžiami neteisėtai. Jeigu teisei į informaciją bus neprotingai teikiama pirmenybė prieš komercinių paslapčių apsaugą, įmonės stengsis nepatikėti vyriausybinėms institucijoms konfidencialios informacijos ir bus daugiau piktnaudžiaujama prašant leisti susipažinti su tokiais duomenimis. | |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(11) atsižvelgiant į proporcingumo principą, priemonės ir teisių gynimo priemonės, kurios yra skirtos apsaugoti komercinėms paslaptims, turėtų būti parengtos taip, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinkos sklandaus veikimo tikslo būtų siekiama nekeliant pavojaus kitiems viešojo intereso tikslams ir principams. Šiuo požiūriu priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis užtikrinama, kad kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į komercinės paslapties vertę, veiksmų, dėl kurių neteisėtai gaunama, naudojama arba atskleidžiama komercinė paslaptis, sunkumą, taip pat tokių veiksmų poveikį. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad kompetentingoms teisminėms institucijoms būtų suteikta diskrecija įvertinti bylos šalių interesus, taip pat trečiųjų šalių, įskaitant, kai tinkama, vartotojus, interesus; |
(11) atsižvelgiant į proporcingumo principą, priemonės ir teisių gynimo priemonės, kurios yra skirtos apsaugoti komercinėms paslaptims, turėtų būti parengtos taip, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinkos sklandaus veikimo tikslo būtų siekiama ypač atgrasant nuo neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo ir nekeliant pavojaus kitiems viešojo intereso tikslams ir principams, pvz., vartotojų apsaugai, sveikatos ir aplinkos apsaugai. Šiuo požiūriu priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis užtikrinama, kad kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į visas susijusias aplinkybes, pvz., komercinės paslapties vertę, veiksmų, dėl kurių neteisėtai gaunama, naudojama arba atskleidžiama komercinė paslaptis, sunkumą, taip pat tokio naudojimo arba atskleidimo poveikį. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad kompetentingoms teisminėms institucijoms būtų suteikta diskrecija įvertinti bylos šalių interesus, taip pat trečiųjų šalių, įskaitant, kai tinkama, vartotojus, interesus; |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(11a) įvedus ir įgyvendinus vienodą komercinių paslapčių apibrėžtį ir įvedus ir įgyvendinus vienodas komercinių paslapčių apsaugos taisykles vidaus rinkoje, kitomis priemonėmis, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų riboti dalijimąsi patirtimi ir jos naudojimą, ir darbuotojų samdymą bei judumą, turėtų būti laikomasi proporcingumo principo, siekiant skatinti inovacijas ir laisvą konkurenciją; |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(12) sklandus vidaus rinkos veikimas sutriktų, jeigu numatytos priemonės ir teisių gynimo priemonės būtų naudojamos šios direktyvos tikslų neatitinkančiais neteisėtais sumetimais. Todėl svarbu užtikrinti, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai skirti sankcijas už piktnaudžiavimą ieškovams, kurie, turėdami nesąžiningų ketinimų, pateikia akivaizdžiai nepagrįstas paraiškas. Taip pat svarbu, kad numatytomis priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis nebūtų ribojama saviraiškos ir informacijos laisvė (apimanti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kaip nurodyta Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje) arba informavimo apie galimus pažeidimus veikla. Todėl komercinių paslapčių apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, kai komercinės paslapties atskleidimas tenkina viešąjį interesą, jeigu kartu atskleidžiamas nederamas elgesys ar pažeidimas; |
(12) sklandus vidaus rinkos veikimas sutriktų, jeigu numatytos priemonės ir teisių gynimo priemonės būtų naudojamos šios direktyvos tikslų neatitinkančiais neteisėtais sumetimais, pvz., kuriant nepagrįstas kliūtis vidaus arba darbo rinkai. Todėl svarbu užtikrinti, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai skirti sankcijas už piktnaudžiavimą ieškovams, kurie, turėdami nesąžiningų ketinimų, pateikia akivaizdžiai nepagrįstas paraiškas. Taip pat svarbu, kad numatytomis priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis nebūtų ribojama saviraiškos ir informacijos laisvė (apimanti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kaip nurodyta Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje) arba informavimo apie galimus pažeidimus veikla. Todėl komercinių paslapčių apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, kai komercinės paslapties atskleidimas tenkina viešąjį interesą, jeigu kartu atskleidžiamas nederamas elgesys ar pažeidimas; |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(12a) platesnis internetinių paslaugų naudojimas verslo veiklai ir moksliniams tyrimams atlikti, saugant daugiau konfidencialių duomenų virtualiose saugyklose, didesnis elektroninės prekybos naudojimas ir bendras skaitmeninimas skatina visoje Sąjungoje priimti suderintus teisės aktus, kuriais būtų saugomos neteisėtai pasisavintos komercinės paslaptys, o tai savo ruožtu užtikrintų įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ir apsaugą ir skatintų bendrosios skaitmeninės rinkos, kuri yra vienas iš veiksmingai veikiančios vidaus rinkos pagrindų, sudarymą; |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(13) teisinio tikrumo sumetimais ir atsižvelgiant į tai, kad teisėti komercinių paslapčių turėtojai turėtų rūpintis, kad būtų išsaugotas jų vertingų komercinių paslapčių konfidencialumas, ir prižiūrėti, kaip jos yra naudojamos, yra tikslinga apriboti galimybę pareikšti ieškinį dėl komercinės paslapties apsaugojimo ribotą laikotarpį nuo tada, kai komercinės paslapties turėtojas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti, kad trečioji šalis neteisėtai gavo, naudoja arba atskleidė jo komercinę paslaptį; |
(13) sklandaus mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinkos veikimo apsaugos ir teisinio tikrumo sumetimais ir atsižvelgiant į tai, kad teisėti komercinių paslapčių turėtojai turėtų rūpintis, kad būtų išsaugotas jų vertingų komercinių paslapčių konfidencialumas, ir prižiūrėti, kaip jos yra naudojamos, yra tikslinga apriboti galimybę pareikšti ieškinį dėl komercinės paslapties apsaugojimo ribotą laikotarpį nuo tada, kai komercinės paslapties turėtojas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti, kad trečioji šalis neteisėtai gavo, naudoja arba atskleidė jo komercinę paslaptį; |
Pagrindimas | |
Praktinis dvejų metų trukmės senaties termino poveikis yra ribotas, atsižvelgiant į tai, kad paprastai įmonės greitai išsprendžia neteisėto komercinių paslapčių pasisavinimo klausimą, siekdamos laikinųjų priemonių. Vis dėlto svarbu, kad norint išvengti pažeidimų, kurie kliudytų inovacijoms ir vilkintų patekimą į vidaus rinką, būtų taikomas griežtas senaties terminas. | |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(14) dėl tikimybės, kad komercinė paslaptis bus atskleista per teismo procesą, teisėti komercinės paslapties turėtojai dažnai nenori pareikšti ieškinio, kad apsaugotų savo komercines paslaptis, todėl kyla pavojus, kad sumažės numatytų priemonių ir teisių gynimo priemonių veiksmingumas. Dėl šios priežasties būtina nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriais būtų apsaugotas komercinės paslapties, dėl kurios bylinėjamasi, konfidencialumas per visą teismo procesą, pradėtą jai apsaugoti, su sąlyga, kad bus taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, užtikrinančios teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Šie reikalavimai turėtų apimti galimybę apriboti teisę susipažinti su įrodymais ar dalyvauti teismo posėdžiuose arba reikalavimą skelbti tik nekonfidencialias teismo sprendimų dalis. Pasibaigus teismo procesui tokios apsaugos priemonės turėtų likti galioti tol, kol komercine paslaptimi apsaugota informacija taps vieša; |
(14) dėl tikimybės, kad komercinė paslaptis bus atskleista per teismo procesą, teisėti komercinės paslapties turėtojai dažnai nenori pareikšti ieškinio, kad apsaugotų savo komercines paslaptis, todėl kyla pavojus, kad sumažės numatytų priemonių ir teisių gynimo priemonių veiksmingumas. Dėl šios priežasties būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp nustatytų konkrečių reikalavimų, kuriais būtų apsaugotas komercinės paslapties, dėl kurios bylinėjamasi, konfidencialumas per visą teismo procesą, pradėtą jai apsaugoti, ir atitinkamų apsaugos priemonių, užtikrinančių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Šie reikalavimai turėtų apimti galimybę apriboti teisę susipažinti su įrodymais ar dalyvauti teismo posėdžiuose su proceso šalimis nesusijusiems asmenims, t. y., reikalavimą skelbti tik nekonfidencialias teismo sprendimų dalis. Kad būtų užtikrinta galimybė susipažinti su informacija bylose, kuriose apribota galimybė susipažinti su informacija, bent vienas kiekvienos šalies asmuo ir, atitinkamai, jų teisininkas turėtų turėti galimybę susipažinti su įrodymais ar dalyvauti teismo posėdžiuose. Pasibaigus teismo procesui tokios apsaugos priemonės turėtų likti galioti tol, kol komercine paslaptimi apsaugota informacija taps vieša; |
Pagrindimas | |
Reikia patikslinti, kad būtina užtikrinti proceso šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir informaciją apie teismo procesą, tuo pačiu apsaugant komercinę paslaptį, dėl kurios bylinėjamasi. | |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(15) trečiosios šalies neteisėto komercinės paslapties gavimo padariniai jos teisėtam turėtojui gali būti lemtingi, nes paviešinus komercinę paslaptį jos turėtojui nebebūtų įmanoma atkurti padėties, kokia buvo prieš paslaptį prarandant. Todėl labai svarbu numatyti greitai taikomas ir prieinamas laikinąsias priemones, kuriomis būtų iš karto nutrauktas neteisėtas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas. Tokia pagalba turi būti prieinama nereikalaujant sulaukti sprendimo dėl bylos esmės, tinkamai paisant teisių į gynybą ir proporcingumo principo, atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus. Taip pat gali būti reikalaujama pateikti pakankamas garantijas, kad bus padengtos išlaidos ir atlyginta žala, kurias dėl nepagrįsto reikalavimo patyrė atsakovas, visų pirma tais atvejais, kai dėl bet kokio delsimo teisėtas komercinės paslapties turėtojas patiria nepataisomą žalą; |
(15) trečiosios šalies neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo padariniai jos teisėtam turėtojui gali būti lemtingi, nes paviešinus komercinę paslaptį jos turėtojui nebebūtų įmanoma atkurti padėties, kokia buvo prieš paslaptį prarandant. Todėl labai svarbu numatyti greitai taikomas ir prieinamas laikinąsias priemones, kuriomis būtų iš karto nutrauktas neteisėtas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas. Tokia pagalba turi būti prieinama nereikalaujant sulaukti sprendimo dėl bylos esmės, tinkamai paisant teisių į gynybą ir proporcingumo principo, atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus. Taip pat gali būti reikalaujama pateikti pakankamas garantijas, kad bus padengtos išlaidos ir atlyginta žala, kurias dėl nepagrįsto reikalavimo patyrė atsakovas, visų pirma tais atvejais, kai dėl bet kokio delsimo teisėtas komercinės paslapties turėtojas patiria nepataisomą žalą; |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(16) dėl tos pačios priežasties taip pat svarbu numatyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesniam neteisėtam komercinės paslapties naudojimui arba atskleidimui. Kad draudžiamosios priemonės būtų veiksmingos, jų trukmė, kai tam tikromis aplinkybėmis ją reikia apriboti, turėtų būti pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis pranašumas, kurį galėjo įgyti trečioji šalis dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Bet kuriuo atveju, jokia tokios rūšies priemonė negali būti vykdytina, jeigu informacija, iš pradžių apsaugota komercine paslaptimi, yra paviešinta dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu; |
(16) dėl tos pačios priežasties taip pat svarbu numatyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesniam neteisėtam komercinės paslapties naudojimui arba atskleidimui. Kad draudžiamosios priemonės būtų veiksmingos, jų trukmė turėtų būti pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis pranašumas, kurį galėjo įgyti trečioji šalis dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, ir jos turėtų būti apribotos laiku, kad būtų išvengta nepagrįstų kliūčių konkurencijai vidaus rinkoje. Bet kuriuo atveju, jokia tokios rūšies priemonė negali būti vykdytina, jeigu informacija, iš pradžių apsaugota komercine paslaptimi, yra paviešinta dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu; |
Pagrindimas | |
Jeigu kaltinamasis nebegauna komercinės naudos iš neteisėto pasisavinimo, toliau draudimas taikomas tik kaip atgrasomoji priemonė ir ribojamoji priemonė ir jis tuo pačiu metu trukdo konkurencijai ir inovacijoms. | |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(17) komercinė paslaptis gali būti neteisėtai naudojama kuriant, gaminant ar parduodant prekes ar jų dalis, kurios gali išplisti vidaus rinkoje taip pažeisdamos komercinės paslapties turėtojo komercinius interesus ir trukdydamos vidaus rinkai veikti. Tokiais atvejais ir tada, kai aptariamoji komercinė paslaptis turi didelį poveikį ją naudojant pagamintų prekių kokybei, vertei ar kainai arba padeda mažinti jų gamybos išlaidas, palengvina ar paspartina jų gamybos ar pardavimo procesą, svarbu, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai nurodyti taikyti atitinkamas priemones, kad tos prekės nebūtų pateiktos rinkai arba būtų iš jos pašalintos. Atsižvelgiant į pasaulinį prekybos pobūdį, taip pat būtina, kad priemonės apimtų draudimą importuoti tas prekes į Sąjungą arba jas sandėliuoti siekiant pasiūlyti ar pateikti jas rinkai. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, taikant taisomąsias priemones prekės nebūtinai turi būti sunaikintos tais atvejais, kai galima pasinaudoti kitomis perspektyviomis galimybėmis, kaip antai pašalinti prekių pažeidžiančiąją savybę arba panaudoti prekes ne rinkoje, pavyzdžiui, labdaros organizacijoms jas paskirstant kaip aukas; |
(17) komercinė paslaptis gali būti neteisėtai naudojama kuriant, gaminant, tobulinant ar parduodant paslaugas, prekes ar jų dalis, kurios gali išplisti vidaus rinkoje taip pažeisdamos komercinės paslapties turėtojo komercinius interesus ir trukdydamos vidaus rinkai veikti. Tokiais atvejais, kai įvyksta neteisėtas gavimas, ir tada, kai aptariamoji komercinė paslaptis turi didelį poveikį ją naudojant pagamintų prekių kokybei, vertei ar kainai arba padeda mažinti jų gamybos išlaidas, palengvina ar paspartina jų gamybos ar pardavimo procesą, svarbu, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai nurodyti taikyti atitinkamas priemones, kad tos prekės nebūtų pateiktos rinkai arba būtų iš jos pašalintos. Atsižvelgiant į pasaulinį prekybos pobūdį, taip pat būtina, kad priemonės apimtų draudimą importuoti tas prekes į Sąjungą arba jas sandėliuoti siekiant pasiūlyti ar pateikti jas rinkai. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, taikant taisomąsias priemones prekės nebūtinai turi būti sunaikintos tais atvejais, kai galima pasinaudoti kitomis perspektyviomis galimybėmis, kaip antai pašalinti prekių pažeidžiančiąją savybę arba panaudoti prekes ne rinkoje, pavyzdžiui, labdaros organizacijoms jas paskirstant kaip aukas; |
Pagrindimas | |
Reikia išaiškinti, kad direktyva apima neteisėtą komercinių paslapčių pasisavinimą siekiant kurti paslaugas. | |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(19) siekiant išvengti, kad asmeniui, kuris žinodamas arba turėdamas pagrindo žinoti, neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, tokie veiksmai nebūtų naudingi ir siekiant užtikrinti, kad nukentėjęs komercinės paslapties turėtojas kiek įmanoma galėtų būti tokioje padėtyje, kurioje jis būtų buvęs, jeigu tokių veiksmų nebūtų buvę, būtina numatyti atitinkamą kompensaciją už dėl neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Skiriant žalos nukentėjusiam komercinės paslapties turėtojui atlyginimo sumą reikėtų atsižvelgti į visus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, į komercinės paslapties turėtojo negautas pajamas arba pažeidėjo nesąžiningai gautą pelną ir atitinkamais atvejais – į moralinę teisių turėtojui padarytą žalą. Kitu atveju, pavyzdžiui, kai, atsižvelgiant į nematerialinį komercinių paslapčių pobūdį, faktiškai patirtą žalą yra sunku įvertinti, jos atlyginimo sumą būtų galima nustatyti pagal tokius elementus, kaip autorinis atlyginimas ar mokesčiai, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jei pažeidėjas būtų paprašęs leidimo naudotis aptariamąja komercine paslaptimi. Siekiama ne numatyti pareigą nustatyti baudžiamąsias žalos atlyginimo sumas, o užtikrinti, kad kompensacija būtų paremta objektyviu kriterijumi kartu atsižvelgiant į komercinės paslapties turėtojo patirtas išlaidas, tokias kaip identifikavimo ir mokslinių tyrimų išlaidos; |
(19) siekiant išvengti, kad asmeniui, kuris žinodamas arba turėdamas pagrindo žinoti, neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, tokie veiksmai nebūtų naudingi ir siekiant užtikrinti, kad nukentėjęs komercinės paslapties turėtojas kiek įmanoma galėtų būti tokioje padėtyje, kurioje jis būtų buvęs, jeigu tokių veiksmų nebūtų buvę, būtina numatyti atitinkamą kompensaciją už dėl neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Skiriant žalos nukentėjusiam komercinės paslapties turėtojui atlyginimo sumą reikėtų atsižvelgti į visus atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui, į komercinės paslapties turėtojo negautas pajamas arba pažeidėjo nesąžiningai gautą pelną ir, kai komercinės paslapties turėtojas yra fizinis asmuo, – į moralinę teisių turėtojui padarytą žalą. Kitu atveju, pavyzdžiui, kai, atsižvelgiant į nematerialinį komercinių paslapčių pobūdį, faktiškai patirtą žalą yra sunku įvertinti, jos atlyginimo sumą būtų galima nustatyti pagal tokius elementus, kaip autorinis atlyginimas ar mokesčiai, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jei pažeidėjas būtų paprašęs leidimo naudotis aptariamąja komercine paslaptimi. Siekiama ne numatyti pareigą nustatyti baudžiamąsias žalos atlyginimo sumas, o užtikrinti, kad kompensacija būtų paremta objektyviu kriterijumi kartu atsižvelgiant į komercinės paslapties turėtojo patirtas išlaidas, tokias kaip identifikavimo ir mokslinių tyrimų išlaidos; |
Pagrindimas | |
Reikia išaiškinti, kad tik fiziniai asmenys gali reikalauti žalos atlyginimo dėl moralinės žalos. | |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(20) bylose dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo priimtus sprendimus verta skelbti, be kita ko, kai tinkama, naudojant pastebimą reklamą, nes tai yra papildoma atgrasomoji priemonė būsimiems pažeidėjams ir padeda didinti visuomenės informuotumą, jeigu taip skelbiant neatskleidžiama komercinė paslaptis arba neproporcingai nepažeidžiamas fizinių asmenų privatumas ir reputacija; |
(20) bylose dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo priimtus sprendimus verta skelbti, be kita ko, kai tinkama, naudojant pastebimą reklamą, nes tai yra papildoma atgrasomoji priemonė būsimiems pažeidėjams ir padeda didinti visuomenės informuotumą, jeigu taip skelbiant neatskleidžiama komercinė paslaptis arba neproporcingai nepažeidžiamas fizinių asmenų privatumas ir reputacija. Taip pat būtina didinti informuotumą, ypač MVĮ, apie galimą žalos atlyginimą ir teisių gynimo priemones neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo atvejais; |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(22) siekiant sudaryti sąlygas vienodai taikyti komercinių paslapčių apsaugos priemones, tikslinga numatyti valstybių narių bendradarbiavimo ir informacijos mainų tarpusavyje ir su Komisija sistemas, visų pirma sukuriant valstybių narių paskirtų korespondentų tinklą. Be to, siekdama patikrinti, ar šiomis priemonėmis pasiekiamas joms nustatytas tikslas, Komisija, kai tinkama, pasitelkusi Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centrą, turėtų išnagrinėti šios direktyvos taikymą ir taikomų nacionalinių priemonių veiksmingumą; |
(22) siekiant sudaryti sąlygas vienodai taikyti komercinių paslapčių apsaugos priemones, tikslinga naudoti esamas valstybių narių bendradarbiavimo ir informacijos mainų tarpusavyje ir su Komisija sistemas. Be to, siekdama patikrinti, ar šiomis priemonėmis pasiekiamas joms nustatytas tikslas, Komisija turėtų išnagrinėti šios direktyvos taikymą ir taikomų nacionalinių priemonių veiksmingumą; |
Pagrindimas | |
Kadangi komercinė paslaptis nėra laikoma intelektinės nuosavybės teise ir yra saugoma nesąžiningos konkurencijos kontekste, neatrodo, kad Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras yra tinkama įstaiga padėti Komisijai. Be to, valstybės narės ir Europos Komisija turėtų naudoti esamus bendradarbiavimo ir informacijos tinklus, o ne kurti naujus, kad būtų mažinama administracinė našta. | |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(23) šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir principų, kurie visų pirma yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, teisės į asmens duomenų apsaugą, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės pasirinkti profesiją ir teisės dirbti, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, teisės į gerą administravimą, teisės susipažinti su byla laikantis verslo slaptumo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą; |
(23) įgyvendinant šią direktyvą reikėtų užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių teisių ir principų, kurie visų pirma yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, teisės į asmens duomenų apsaugą, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės pasirinkti profesiją ir teisės dirbti, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, teisės į gerą administravimą, teisės susipažinti su byla laikantis verslo slaptumo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą. Todėl šios direktyvos nuostatos neturėtų būti taikomos, jeigu informacijos atskleidimas atitiktų viršesnį viešąjį interesą arba galėtų būti laikomas pagrindine teise; |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(27) ši direktyva neturėtų daryti poveikio konkurencijos taisyklių, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių, taikymui. Šioje direktyvoje numatytos priemonės neturėtų būti taikomos tokiu su Sutartimi nesuderinamu būdu, kad be reikalo varžytų konkurenciją; |
(27) ši direktyva neturėtų daryti poveikio konkurencijos taisyklių, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių, taikymui. Šioje direktyvoje numatytos priemonės neturėtų būti taikomos tokiu su Sutartimi nesuderinamu būdu, kad nesąžiningai varžytų konkurenciją, vilkintų pateikimą į vidaus rinką arba kurtų kliūtis darbuotojų judumui; |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(27a) ši direktyva neturėtų daryti įtakos darbuotojų judėjimo laisvei ir įsisteigimo teisės taikymui. Taip pat ji neturėtų daryti įtakos darbuotojų atstovų teisei gauti ir atskleisti komercines paslaptis, susijusias su naudojimusi jų teisėmis į informaciją, konsultavimąsi ir dalyvavimą, laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų ir praktikos; |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(28) priemonės, priimtos siekiant apsaugoti komercines paslaptis nuo neteisėto gavimo, atskleidimo ir naudojimo, neturėtų daryti poveikio bet kurio kito susijusio kitų sričių teisės akto, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių, privatumo, teisės susipažinti su dokumentais ir sutarčių teisės aktus, taikymui. Vis dėlto, jeigu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB8 ir šios direktyvos taikymo sritis sutampa, ši direktyva yra viršesnė kaip lex specialis, |
(28) priemonės, priimtos siekiant apsaugoti komercines paslaptis nuo neteisėto gavimo, atskleidimo ir naudojimo, neturėtų daryti poveikio bet kurio kito susijusio kitų sričių teisės akto, įskaitant aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugą, vartotojų apsaugos, sveikatos ir saugos reikalavimų, sveikatos apsaugos, intelektinės nuosavybės teisių, privatumo, teisės susipažinti su dokumentais bei informacija, ir sutarčių teisės aktų taikymui. Vis dėlto, jeigu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB8 ir šios direktyvos taikymo sritis sutampa, ši direktyva yra viršesnė kaip lex specialis, |
__________________ |
__________________ |
8 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45). |
8 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45). |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Šioje direktyvoje nustatytos komercinių paslapčių apsaugos nuo neteisėto gavimo, atskleidimo ir naudojimo taisyklės. |
Šioje direktyvoje nustatytos neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo gavimo, atskleidimo ir naudojimo be tokią informaciją teisėtai valdančių fizinių ar juridinių asmenų leidimo ir nesilaikant sąžiningos komercinės praktikos taisyklės. Valstybės narės gali numatyti griežtesnes taisykles, su sąlyga, kad užtikrintas jų suderinamumas su 4 ir 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 8 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio, 12 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis. |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Bet kokiai informacijai, kurią atskleisti reikalaujama Sąjungos arba nacionalinėmis taisyklėmis arba kurią atskleisti, vykdydamos savo įgaliojimus, reikalauja valdžios institucijos, ši direktyva netaikoma. |
Pagrindimas | |
Taip aiškiau išdėstyti taikymo sritį būtina siekiant užtikrinti, kad įmonės neapeitų valstybių narių įstatymais ar Sąjungos teisės aktais nustatytų pareigų atskleisti informaciją, teigdamos, jog tai „komercinė paslaptis“. | |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 b pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Ši direktyva neturi poveikio socialinių partnerių autonomijai ir jų teisei sudaryti kolektyvinius susitarimus, laikantis nacionalinės teisės, tradicijų ir praktikos ir laikantis sutarties nuostatų. |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1) komercinė paslaptis – informacija, atitinkanti visus šiuos reikalavimus: |
1) komercinė paslaptis – neatskleista praktinė patirtis ir verslo informacija, atitinkanti visus šiuos reikalavimus: |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunktis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) yra slapta ta prasme, kad jos kaip visumos arba tikslios jos sudėties ir komponentų konfigūracijos apskritai nežino arba lengvai jos negauna asmenys tos aplinkos, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; |
a) yra slapta ta prasme, kad jos kaip visumos arba tikslios jos sudėties ir komponentų konfigūracijos nežino arba lengvai jos negauna asmenys tos aplinkos, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis | |
b) turi komercinę vertę, nes yra slapta; |
b) turi didelę realią arba galimą komercinę vertę, nes yra slapta ir ją atskleidus būtų padaryta didelė žala ją teisėtai valdančio asmens teisėtiems ekonominiams interesams; |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto c papunktis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi teisėtai tokią informaciją valdantis asmuo, kad tam tikromis aplinkybėmis ją išlaikytų slaptą. |
c) yra objektas pagrįstų ir įrodomų veiksmų, kurių imasi teisėtai tokią informaciją valdantis asmuo, stengiantis ją išlaikyti slapta, naudodamasis priemonėmis (įskaitant technines ir sutartines priemones), kurias gali patikrinti atitinkamos kompetentingos teisminės institucijos. |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2) komercinės paslapties turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai valdantis komercinę paslaptį; |
2) komercinės paslapties turėtojas – registruotas rinkoje veikiantis subjektas, teisėtai valdantis šią paslaptį; |
Pagrindimas | |
Komercinės paslapties valdymas turi būti įteisintas, kad tokia paslaptis netaptų „paslaptinga“ komercine paslaptimi. | |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3) pažeidėjas – fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį; |
3) pažeidėjas – fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai tiesiogiai arba per trečiąją šalį gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercines paslaptis sąžiningai komercinei praktikai prieštaraujančiu būdu; |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4) pažeidžiančios prekės – prekės, kurių dizainas, kokybė, gamybos procesas arba prekyba yra daug geresni dėl neteisėtai gautos, panaudotos arba atskleistos komercinės paslapties. |
4) neteisėtos prekės – produktai arba paslaugos, kurių atžvilgiu įrodyta, kad jų dizainas, savybės, gamybos procesas arba prekyba gavo naudos iš neteisėtai gautos, panaudotos arba atskleistos komercinės paslapties. |
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad komercinių paslapčių turėtojai turėtų teisę prašyti taikyti šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, kad užkirstų kelią neteisėtam komercinės paslapties gavimui, naudojimui arba atskleidimui arba gintų savo teises tai įvykus. |
1. Valstybės narės užtikrina, kad teisėtai komercinę paslaptį valdantys fiziniai ar juridiniai asmenys turėtų teisę prašyti taikyti šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, kad gintų savo teises neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atvejais. |
Pagrindimas | |
Žr. pirmesnįjį apibrėžties „turėtojas“ pakeitimą. Sąvokos „turėtojas“ vartojimas yra klaidinantis ir nereikalingas, nes nuo šios sąvokos prieinama prie intelektinės nuosavybės teisių sąvokos, o komercinės paslaptys šiai kategorijai nepriklauso. Vartojant formuluotę „komercinę paslaptį teisėtai valdantis fizinis ar juridinis asmuo“ tekstas taps tikslesnis, taigi, siūlome šią formuluotę vartoti visame tekste. | |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Laikoma, kad komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo yra neteisėtas visais atvejais, kai ji gauta tyčia arba dėl didelio aplaidumo atliekant šiuos veiksmus: |
2. Laikoma, kad komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo yra neteisėtas visais atvejais, kai ji gauta tyčia atliekant šiuos veiksmus: |
Pagrindimas | |
Šiame pasiūlyme terminas „didelis aplaidumas“ nesuteikia aiškumo dėl to, kaip jį vienodai įgyvendins kompetentingos teisminės institucijos. | |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) neteisėtai priėjus prie dokumentų, objektų, reikmenų, sudedamųjų medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, arba padarius jų kopiją; |
a) neteisėtai priėjus prie komercinės paslapties bet kokiu pavidalu – dokumentų, objektų, reikmenų, sudedamųjų medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, padarius jų kopiją arba juos pasisavinus; |
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) pavogus; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies c punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) davus kyšį; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies d punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
d) apgaulės būdu; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies e punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
e) pažeidus arba paskatinus pažeisti konfidencialumo susitarimą arba bet kokią kitą pareigą išlaikyti slaptumą; |
e) pažeidus arba buvo paskatinus pažeisti susitarimą dėl konfidencialumo išlaikymo; |
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies f punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
f) atlikus bet kokius kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis laikomi prieštaraujančiais sąžiningai komercinei praktikai. |
f) atlikus veiksmus, kurie laikomi prieštaraujančiais sąžiningai komercinei praktikai. |
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo tyčia arba dėl didelio aplaidumo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė bet kurį iš šių veiksmų: |
3. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinę paslaptį teisėtai valdančio fizinio ar juridinio asmens sutikimo tyčia, siekdamas gauti ekonominės naudos, įgyti pranašumą arba pakenkti komercinę paslaptį teisėtai valdančio asmens ekonominiams interesams arba dėl didelio aplaidumo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė bet kurį iš šių veiksmų: |
Pagrindimas | |
Su neteisėto gavimo apibrėžtimi turi būti neatskiriamai susijęs ketinimas vykdyti nesąžiningą komercinę praktiką, o ne įgyvendinti teisėtą viešąjį interesą susipažinti su informacija. | |
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) neteisėtai gavo komercinę paslaptį; |
a) neteisėtai gavo ir panaudojo arba atskleidė komercinę paslaptį; |
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalies b punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) pažeidė konfidencialumo susitarimą arba bet kokią kitą pareigą išlaikyti komercinės paslapties slaptumą; |
b) pažeidė pagal nacionalinės arba Sąjungos teisės aktus teisiškai galiojantį konfidencialumo susitarimą arba bet kokią kitą pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą arba atskleidimą; |
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalies c punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) pažeidė sutartinę arba bet kokią kitą pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą. |
c) pažeidė teisiškai galiojančią sutartinę pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą arba atskleidimą. |
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ca) komercinę paslaptį gavo teisėtai, bet ją panaudojo arba atskleidė sąžiningai komercinei praktikai prieštaraujančiu būdu, kuris gali pakenkti komercinę paslaptį teisėtai asmens komerciniams interesams ir (arba) trukdyti vidaus rinkai tinkamai veikti. |
Pagrindimas | |
Teisėtas gavimas, naudojimas ir atskleidimas nėra sistemingai susiję, tad praktikoje duomenys vėliau gali būti naudojami ar atskleidžiami neteisėtai. | |
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
3a. Vykdant 3 dalyje išvardytas pareigas negalima nepagrįstai apriboti naudojimosi patirtimi, sąžiningai įgyta dirbant arba palaikant kitus sutartinius santykius. Šia sąlyga nepažeidžiamos kolektyvinių sutarčių ir nacionalinių darbo teisės sistemų nuostatos. |
Pagrindimas | |
Siekiant nesudaryti kliūčių darbuotojų judumui, reikia užtikrinti, kad nebus pernelyg ribojamas profesinės patirties įgijimas. | |
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba tam tikromis aplinkybėmis turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip apibrėžta 3 dalyje. |
4. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba tam tikromis aplinkybėmis turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai ar netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip apibrėžta 3 dalyje. |
Pagrindimas | |
Komercinių paslapčių naudotojai turėtų galėti imtis veiksmų prieš bet kurį neteisėtai įgytą informaciją gavusį asmenį. | |
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 5 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
5. Sąmoninga ir tyčinė pažeidžiančių prekių gamyba, siūlymas ar pateikimas rinkai arba pažeidžiančių prekių importas, eksportas arba sandėliavimas šiais tikslais laikomas neteisėtu komercinės paslapties naudojimu. |
5. Pažeidžiančių prekių gamyba, siūlymas ir pateikimas rinkai, importas, eksportas arba sandėliavimas šiais tikslais laikomi neteisėtu komercinės paslapties naudojimu, kai tokią veiklą vykdantis asmuo žinojo arba tomis aplinkybėmis turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo gauta, naudojama ar atskleista neteisėtai, kaip apibrėžta 3 dalyje. |
Pagrindimas | |
Tam, kad pasyvių informacijos gavėjų veiksmai būtų neteisėti, reikia iš anksto apibrėžti žinojimo kriterijų. | |
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai ji gauta bet kuriuo iš šių būdų: |
1. Komercine paslaptimi nėra laikoma informacija, gauta: |
Pagrindimas | |
Intelektinė nuosavybė turi būti įregistruota kitaip nei komercinė paslaptis, nes, remiantis apibrėžimu, šiai paslapčiai neturi būti priskiriami turimi ir būsimi patentai, pramoniniai dizainai ir teisės į autoriaus nuosavybę. | |
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
-a) komercinę paslaptį teisėtai valdančio asmens komercine sutartimi su gavėju; |
Pagrindimas | |
Dažniausias komercinės paslapties gavimo būdas yra paprastas komercinis būdas, kaip patvirtinta atlikus poveikio vertinimo tyrimą: 60 % įmonių keičiasi komercinėmis paslaptimis. | |
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) nepriklausomai atradus ar sukūrus; |
a) padarius nepriklausomus techninius išradimus ir projektus arba nepriklausomai pagaminus prekes, kurių savybės yra vienodos arba panašios į prekių, tiekiamų į rinką teisėtai komercinę paslaptį valdančių asmenų, savybes; |
Pagrindimas | |
Jeigu komercine paslaptimi bus laikomi tik komercinė ir ekonominė veikla, o ne turimos arba galimos intelektinės nuosavybės elementai, visi nepriklausomi išradimai arba naujovės negalės būti komercinės teisės pažeidimo objektas. | |
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) stebint, analizuojant, išardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį informaciją įgijęs asmuo turi teisėtai; |
b) viešai prieinamu tapusio produkto arba objekto, kurį taip pat gali teisėtai valdyti fizinis asmuo arba rinkos dalyvis, galintys naudotis nepriklausomais išradimais, technologijų projektais ir pagal juos pagamintomis prekėmis; |
Pagrindimas | |
Komercinė rinkos dalyvių paslaptis negali tapti kliūtimi kitų asmenų novatoriškai veiklai technologijų pažangos srityje. | |
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) naudojantis darbuotojų atstovų teisėmis į informaciją ir konsultavimąsi pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir (arba) praktiką; |
c) naudojantis darbuotojų arba jų atstovų teisėmis į informaciją, konsultavimąsi ir dalyvavimą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir (arba) praktiką; |
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ca) reikalaujant arba leidžiant valdžios institucijoms, kurios vykdo savo pareigas pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę; |
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
cb) buvusiame darbe darbuotojų gautomis žiniomis, kvalifikacijomis ir įgūdžiais. Sutarčių prievolės ir kiti veiksmai, kuriais gali būti ribojamas tokių žinių naudojimas, atitinka proporcingumo principą, atsižvelgiant į inovacijų ir laisvos konkurencijos interesą; |
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c c punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
cc) valdybai ar stebėtojų tarybai vykdant joms suteiktus atskaitomybės reikalavimus. |
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Valstybės narės užtikrina, kad teisė taikyti šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones nebūtų suteikta, kai komercinė paslaptis tariamai gauta, naudojama arba atskleista tokiais atvejais: |
2. Komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas laikomas teisėtu, jeigu komercinė paslaptis tariamai gauta, naudojama arba atskleista tokiais atvejais: |
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) siekiant teisėtai pasinaudoti saviraiškos ir informacijos laisve; |
a) siekiant teisėtai pasinaudoti saviraiškos ir informacijos laisve, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje; |
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) siekiant atskleisti pareiškėjo nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiką, jeigu tariamas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas buvo būtinas tokiam atskleidimui ir jeigu atsakovas veikė dėl viešojo intereso; |
b) siekiant tinkamu būdu atskleisti pareiškėjo nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiką, su sąlyga, kad kaltinamasis, nebūdamas aplaidus, turėjo pagrindą manyti, kad tariamas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas buvo būtinas tokiam atskleidimui; |
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ba) vykdant darbuotojų darbo sutarties sąlygas; |
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies e punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
e) siekiant apsaugoti teisėtą interesą. |
e) siekiant apsaugoti teisėtą interesą, pripažintą Sąjungos ar nacionalinės teisės aktais. |
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ea) siekiant apsaugoti viešąją tvarką, įskaitant žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybę ar sveikatą arba siekiant išvengti didelės žalos aplinkai. |
Pagrindimas | |
Siekiant išvengti neapibrėžtumo dėl teisės aktų viršenybės, galimybė susipažinti su informacija siekiant užtikrinti aukšto lygio socialinę ir aplinkos apsaugą turi būti aiškiai įtvirtinta kaip teisėtas gavimo būdas. | |
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies e b punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
eb) kai komercinė paslaptis atskleista nebiržinių bendrovių valdybos arba stebėtojų tarybos nariams vykdant atskaitomybės reikalavimus; |
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies e c punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ec) kai komercinę paslaptį prašo atskleisti ir (arba) atskleidžia savo įgaliojimus vykdanti valdžios institucija, kaip reikalaujama arba leidžiama nacionalinės arba Sąjungos teisės aktuose. |
Pagrindimas | |
Įmonėms neturėtų būti leidžiama atsisakyti pateikti informaciją remiantis „komercine paslaptimi“, kai pateikti informaciją reikalaujama pagal įstatymą arba, vykdydamos savo įgaliojimus, to reikalauja valdžios institucijos. Esama daug tokios praktikos pavyzdžių ir dažnai valdžios institucijos, ypač vietos lygmens, neturi gebėjimų reaguoti į atsisakymą atskleisti informaciją. | |
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) proporcingai; |
a) proporcingai komercinės paslapties turėtojo patirtai ekonominei žalai; |
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) nesukurdamos kliūčių teisėtai prekybai vidaus rinkoje; |
b) nesukurdamos kliūčių teisėtai prekybai, neribodamos konkurencijos ir darbuotojų judumo vidaus rinkoje; |
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) numatydamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo jomis priemones. |
c) numatydamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo jomis priemones, kuriomis užtikrinamas žalos atlyginimas piktavališkai arba neteisingai apkaltintiems atsakovams. |
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ca) užtikrindamos, kad prievolė įrodyti, jog komercinė paslaptis buvo gauta neteisėtai, tektų komercinę paslaptį teisėtai valdančiam asmeniui ir kad nebūtų taikoma nė viena iš 4 straipsnyje paminėtų išimčių. |
Pagrindimas | |
Komercinių paslapčių apsauga nesukuria jokių turtinių teisių, todėl ji taikoma, kai siekiama apsisaugoti nuo neteisėto pobūdžio gavimo. Tai reiškia, kad neatskleistą informaciją teisėtai valdantis asmuo turėtų turėti prievolę įrodyti, jog informacija iš tikrųjų gauta neteisėtai ir netaikoma nė viena išimtis. Jeigu taip nebūtų, šis asmuo de facto naudotųsi turtine teise. | |
Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu kompetentingos teisminės institucijos nustato, kad ieškinys dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, atskleidimo ar naudojimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nustato, kad ieškovas teismo bylą iškėlė turėdamas nesąžiningų ketinimų nepagrįstai vilkinti arba apriboti atsakovo patekimą į rinką arba jį kitaip įbauginti ar prie jo priekabiauti, kompetentingos teisminės institucijos turi teisę imtis šių priemonių: |
Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu kompetentingos teisminės institucijos nustato, kad ieškinys dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, atskleidimo ar naudojimo yra nepagrįstas, ir nustato, kad ieškovas teismo bylą iškėlė turėdamas nesąžiningų ketinimų nepagrįstai vilkinti arba apriboti atsakovo patekimą į rinką arba jį kitaip įbauginti ar prie jo priekabiauti arba užtikrinti, kad nebūtų atskleista viešajam interesui svarbi informacija, kompetentingos teisminės institucijos turi teisę imtis šių priemonių: |
Pagrindimas | |
Sankcijos už nepagrįstus ieškinius turi būti taikomos visais atvejais (kaip išdėstyta 4 straipsnyje), kai nustatoma, kad gavimas, atskleidimas ar naudojimas yra teisėti. | |
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos a a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
aa) nurodyti, kad būtų visiškai atlyginta ekonominė žala ir patirti nuostoliai, jeigu jų yra, taip pat galima moralinė žala komercinę paslaptį tariamai neteisėtai gavusiam, naudojusiam ar su pa susipažinusiam asmeniui. |
Pagrindimas | |
Klaidingai apkaltintiems asmenims turi būti užtikrintas tinkamas žalos atlyginimas. | |
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad ieškiniai dėl šioje direktyvoje numatytų priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių taikymo galėtų būti pareikšti bent per vienerius metus, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti apie paskutinį faktą, suteikiantį pagrindą pareikšti ieškinį. |
Valstybės narės užtikrina, kad ieškiniai dėl šioje direktyvoje numatytų priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių taikymo galėtų būti pareikšti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti apie paskutinį faktą, suteikiantį pagrindą pareikšti ieškinį. |
Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Valstybės narės turi teisę nustatyti taisykles, jose išdėstydamos aplinkybes, kuriomis nutraukiamas arba sustabdomas senaties terminas. |
Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad šalims, jų teisiniams atstovams, teismo pareigūnams, liudytojams, ekspertams ir visiems kitiems asmenims, dalyvaujantiems teismo procese dėl netesėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, arba turintiems teisę susipažinti su dokumentais, sudarančiais nagrinėjamos teismo bylos dalį, būtų neleidžiama naudoti arba atskleisti bet kurios komercinės paslapties ar tariamos komercinės paslapties, kurią jie sužinojo dalyvaudami tokiame procese arba turėdami tokią teisę. |
1. Valstybės narės užtikrina, kad šalims, jų atstovams, teismo pareigūnams, liudytojams, ekspertams ir visiems kitiems asmenims, dalyvaujantiems teismo procese dėl netesėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, arba turintiems teisę susipažinti su dokumentais, sudarančiais nagrinėjamos teismo bylos dalį, būtų neleidžiama naudoti arba atskleisti bet kurios komercinės paslapties ar tariamos komercinės paslapties, kurią kompetentingos teisminės institucijos po konsultacijų su trečiosiomis šalimis įvardijo konfidencialia ir kurią jie sužinojo dalyvaudami tokiame procese arba turėdami tokią teisę. |
Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Pirmoje pastraipoje nurodyta pareiga nustoja galioti bet kuriomis iš šių aplinkybių: |
Pirmoje pastraipoje nurodyta pareiga toliau taikoma iki teisminės procedūros pabaigos, išskyrus bet kuriomis iš šių aplinkybių: |
Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) jeigu per teismo procesą nustatoma, kad tariama komercinė paslaptis neatitinka 2 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų; |
a) jeigu per teismo procesą priimtame galutiniame privalomame sprendime nustatoma, kad tariama komercinė paslaptis neatitinka 2 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų; |
Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) apriboti teisę susipažinti su bet kuriuo visu šalių arba trečiųjų šalių pateiktu dokumentu, kuriame yra komercinių paslapčių, arba jo dalimi; |
a) apriboti teisę susipažinti su bet kuriuo visu šalių arba trečiųjų šalių pateiktu dokumentu, kuriame yra komercinių paslapčių, arba jo dalimi, su sąlyga, kad abi proceso šalys, atitinkamai, jų advokatas ar atstovas teisme ir prireikus jų ekspertai ir teismo darbuotojai turi galimybę visapusiškai susipažinti su tokiais dokumentais; |
Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies b punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) apriboti teisę dalyvauti teismo posėdžiuose, per kuriuos gali būti atskleistos komercinės paslaptys, ir teisę susipažinti su atitinkamais jų protokolais ar išrašais. Išimtinėmis aplinkybėmis, jei tam yra tinkamas pagrindas, kompetentingos teisminės institucijos gali apriboti šalių teisę dalyvauti šiuose teismo posėdžiuose ir nurodyti juos vykdyti tik dalyvaujant šalių teisiniams atstovams ir įgaliotiesiems ekspertams su sąlyga, kad bus laikomasi 1 dalyje nurodytos pareigos išsaugoti konfidencialumą; |
b) apriboti teisę dalyvauti teismo posėdžiuose, per kuriuos gali būti atskleistos komercinės paslaptys, ir teisę susipažinti su atitinkamais jų protokolais ar išrašais, jeigu kiekviena šalis, jų advokatas ar atstovas teisme ir prireikus jų ekspertai ir teismo pareigūnai turi galimybę visapusiškai susipažinti su tokiais posėdžiais, protokolais ar išrašais. Išimtinėmis aplinkybėmis, jei tam yra tinkamas pagrindas, kompetentingos teisminės institucijos gali apriboti šalių teisę dalyvauti šiuose teismo posėdžiuose ir nurodyti juos vykdyti tik dalyvaujant vienam kiekvienos šalies atstovui ir šalių teisiniams atstovams ir įgaliotiesiems ekspertams su sąlyga, kad bus laikomasi 1 dalyje nurodytos pareigos išsaugoti konfidencialumą; |
Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies c punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) pateikti nekonfidencialią bet kurio teismo sprendimo versiją, iš kurios būtų pašalintas tekstas su komercinėmis paslaptimis. |
c) viešai paskelbti nekonfidencialią bet kurio teismo sprendimo versiją, iš kurios būtų pašalintas tekstas su komercinėmis paslaptimis. |
Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Jeigu, atsižvelgdama į poreikį apsaugoti komercinę paslaptį arba tariamą komercinę paslaptį ir laikydamasi šios dalies antros pastraipos a punkto, kompetentinga teisminė institucija nusprendžia, kad šalies teisėtai valdomi įrodymai negali būti atskleisti kitai šaliai ir jeigu šie įrodymai yra reikšmingi bylos baigčiai, teisminė institucija vis tiek gali leisti atskleisti tą informaciją teisiniams kitos šalies atstovams ir, kai tinkama, įgaliotiesiems ekspertams su sąlyga, kad bus laikomasi 1 dalyje nurodytos pareigos išsaugoti konfidencialumą. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 3 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Spręsdamos, patenkinti ar atmesti 2 dalyje nurodytą paraišką, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į šalių ir, kai tinkama, į trečiųjų šalių teisėtus interesus ir į bet kokią galimą žalą bet kuriai šaliai ir, kai tinkama, trečiajai šaliai, kurią sukeltų tokios paraiškos patenkinimas ar atmetimas. |
3. Spręsdamos, patenkinti ar atmesti 2 dalyje nurodytą paraišką, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į būtinybę užtikrinti teises į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, šalių ir, kai tinkama, į trečiųjų šalių teisėtus interesus ir į bet kokią galimą žalą bet kuriai šaliai ir, kai tinkama, trečiosioms šalims, kurią sukeltų tokios paraiškos patenkinimas ar atmetimas. |
Pagrindimas | |
Komercinių paslapčių apsauga per teismo procesą turi būti užtikrinama nepažeidžiant teisingo bylos nagrinėjimo principo. | |
Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos 9 straipsnyje nurodytų priemonių atžvilgiu turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymų, kurie gali būti pagrįstai laikomi turimais, kad jos įsitikintų: komercinė paslaptis yra, pareiškėjas yra teisėtas komercinės paslapties turėtojas ir komercinė paslaptis buvo gauta neteisėtai, komercinė paslaptis yra neteisėtai naudojama ar atskleista arba yra neišvengiama, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista. |
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos 9 straipsnyje nurodytų priemonių atžvilgiu turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymų, kad susijusi praktinė patirtis ir verslo informacija atitinka komercinės paslapties kriterijus, kad pareiškėjas yra komercinės paslapties turėtojas ir komercinė paslaptis buvo gauta neteisėtai ir kad komercinė paslaptis yra neteisėtai naudojama ar atskleista arba tikėtina, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista. |
Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos, patenkinti ar atmesti paraišką, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos turėtų atsižvelgti į komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, atsakovo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, užtikrinimui. |
2. Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos, patenkinti ar atmesti paraišką, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Toks įvertinimas atitinkamais atvejais apima komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, į tai, ar atsakovo veiksmai gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį buvo tyčiniai, į atsakovo elgesį gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, užtikrinimui. |
Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) per taikyti priemones nurodančios kompetentingos teisminės institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį, jei valstybės narės teisė leidžia nustatyti tokį laikotarpį, arba, jei toks laikotarpis nenustatytas, per 20 darbo dienų arba 31 kalendorinę dieną (pasirenkamas ilgesnis laikotarpis) pareiškėjas kompetentingai teisminei institucijai nepareiškia ieškinio, dėl kurio būtų priimamas sprendimas dėl bylos esmės; |
a) per taikyti priemones nurodančios kompetentingos teisminės institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį, jei valstybės narės teisė leidžia nustatyti tokį laikotarpį, arba, jei toks laikotarpis nenustatytas, per 20 darbo dienų arba 31 kalendorinę dieną (pasirenkamas ilgesnis laikotarpis), prasidedantis tą dieną, kai teisminė institucija priėmė sprendimą, pareiškėjas kompetentingai teisminei institucijai nepareiškia ieškinio, dėl kurio būtų priimamas sprendimas dėl bylos esmės; |
Pagrindimas | |
Būtina nurodyti dieną, nuo kurios įsigalioja apsaugos priemonė, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą. | |
Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 5 a dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
5a. Kai kompetentingos teisminės institucijos įsitikina, kad komercinė paslaptis yra, kad pareiškėjas yra teisėtas komercinės paslapties turėtojas ir kad neteisėtas komercinės paslapties gavimas, naudojimas ar atskleidimas yra neišvengiamas, taikomos 9 straipsnyje nurodytos laikinosios priemonės ir netaikomos jokios kitose direktyvose numatytos priemonės. |
Pagrindimas | |
9 straipsnis dėl laikinųjų ir prevencinių priemonių taikomas su komercine paslaptimi susijusiais atvejais. Šiuo pakeitimu siekiama išaiškinti, kad šios nuostatos yra išimtinai savarankiškos ir atskiros nuo Direktyvoje 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo numatytų priemonių, kad būtų išvengta klaidinimo ir klaidingo aiškinimo, ir teikti reikiamas apsaugos priemones, kad jokia valstybė narė ar teismas netaikytų Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių padėčiai, susijusiai su komercine paslaptimi, kai direktyva bus įgyvendinta. | |
Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad komercinė paslaptis buvo neteisėtai gauta, naudojama arba atskleista, kompetentingos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu gali įpareigoti pažeidėją: |
1. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad komercinė paslaptis buvo neteisėtai gauta, naudojama arba atskleista, kompetentingos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu gali įpareigoti pažeidėją: |
Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
-a) pareiškimą dėl neteisėto gavimo, atskleidimo arba naudojimo; |
Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ca) visų arba dalies fizinių ar elektroninių laikmenų, kuriose išsaugota arba kuriais įgyvendinama komercinė paslaptis, sunaikinimas arba, prireikus, visų arba dalies fizinių ar elektroninių laikmenų pristatymas pareiškėjui. |
Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) pareiškimą dėl pažeidimo; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalies c punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) prekių pažeidžiančiosios savybės pašalinimą; |
c) pažeidžiančių prekių savybės, gautos neteisėtai naudojantis komercine paslaptimi, pašalinimą; |
Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalies d punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
d) pažeidžiančių prekių sunaikinimą arba, kai tinkama, pašalinimą iš rinkos, jeigu tokiais veiksmais nebus pažeista aptariamosios komercinės paslapties apsauga; |
d) neteisėtų prekių pašalinimą iš rinkos ir jų perdavimą labdaros organizacijoms remiantis teisminių institucijų nustatytomis sąlygomis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad šios prekės nepatektų į rinką, ir su sąlyga, kad tokiais veiksmais nebus pažeista aptariamosios komercinės paslapties apsauga; |
Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
da) kraštutiniu atveju prekės sunaikinamos; |
Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalies e punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
e) visų arba dalies dokumentų, objektų, reikmenų, sudedamųjų medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kuriais įgyvendinama komercinė paslaptis, sunaikinimą arba, kai tinkama, visų arba dalies šių dokumentų, objektų, reikmenų, sudedamųjų medžiagų ir elektroninių bylų pristatymą komercinės paslapties turėtojui. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Valstybės narės užtikrina, kad nurodydamos pašalinti pažeidžiančias prekes iš rinkos teisminės institucijos komercinės paslapties turėtojo prašymu gali nurodyti, kad prekės būtų pristatytos turėtojui arba labdaros organizacijoms teisminių institucijų nustatytomis sąlygomis, siekiant užtikrinti, kad aptariamosios prekės vėl nepatektų į rinką. |
Išbraukta. |
Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Svarstant prašymą taikyti taisomąsias priemones turi būti atitinkamai atsižvelgta į pažeidimo rimtumą, reikalaujamas taisomąsias priemones ir trečiųjų asmenų interesus, kaip numato proporcingumo principas. |
Pagrindimas | |
Būtina paaiškinti, kad teismo įsakymams taikomas proporcingumo principas. | |
Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdamos prašymą priimti nutartį dėl draudimo ir taisomųjų priemonių, numatytų 11 straipsnyje, ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, pažeidėjo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, užtikrinimui. |
1. Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdamos prašymą priimti nutartį dėl draudimo ir taisomųjų priemonių, numatytų 11 straipsnyje, ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į visus svarbius bylos aspektus, pvz., komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, į tai, ar pažeidėjo veiksmai gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį buvo tyčiniai, į pažeidėjo elgesį gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, užtikrinimui. |
Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Jeigu kompetentingos institucijos apriboja 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priemonės taikymo trukmę, ta trukmė yra pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį pažeidėjas galėjo gauti neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį. |
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atitinkamai apribotų 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priemonės taikymo trukmę, kad ta trukmė būtų pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį pažeidėjas galėjo gauti neteisėtai gavęs, atskleidęs arba panaudojęs komercinę paslaptį ir kad būtų išvengta nepagrįstų kliūčių sąžiningai konkurencijai, inovacijoms ir darbuotojų judumui kūrimo. |
Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Valstybės narės užtikrina, kad 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priemonės būtų atšauktos arba kitaip nustotų galioti atsakovui paprašius, jeigu per tą laiką aptariamoji informacija nebeatitinka 2 straipsnio 1 punkto sąlygų dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu. |
2. Valstybės narės užtikrina, kad 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos priemonės būtų atšauktos arba kitaip nustotų galioti atsakovui paprašius, jeigu per tą laiką aptariamoji informacija nebeatitinka 2 straipsnio 1 punkto sąlygų dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu. |
Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 3 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) atitinkamas asmuo iš pradžių sužinojo komercinę paslaptį sąžiningai ir atitinka 3 straipsnio 4 dalies sąlygas; |
a) atitinkamas asmuo naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį nežinojo ir tomis aplinkybėmis negalėjo žinoti, kad komercinė paslaptis gauta iš kito asmens, kuris ją naudojo arba atskleidė neteisėtai; |
Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Jeigu vietoje 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto įpareigojimo įpareigojama sumokėti piniginę kompensaciją, tokia piniginė kompensacija neviršija autorinių atlyginimų ar mokesčių, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jeigu tas asmuo būtų paprašęs leidimo naudoti aptariamąją komercinę paslaptį laikotarpiu, kuriuo naudoti komercinę paslaptį galėjo būti uždrausta, sumos. |
Jeigu vietoje 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyto įpareigojimo įpareigojama sumokėti piniginę kompensaciją, tokia piniginė kompensacija neviršija autorinių atlyginimų ar mokesčių, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jeigu tas asmuo būtų paprašęs leidimo naudoti aptariamąją komercinę paslaptį laikotarpiu, kuriuo naudoti komercinę paslaptį galėjo būti uždrausta, sumos. |
Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios nukentėjusiosios šalies paraišką, įpareigotų pažeidėją, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad neteisėtai gauna, atskleidžia arba naudoja komercinę paslaptį, atlyginti komercinės paslapties turėtojui nuostolius, atitinkančius faktiškai padarytą žalą. |
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios nukentėjusiosios šalies paraišką, įpareigotų pažeidėją, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad neteisėtai gauna, atskleidžia arba naudoja komercinę paslaptį, atlyginti komercinės paslapties turėtojui nuostolius, atitinkančius dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, atskleidimo arba naudojimo faktiškai padarytą žalą. |
Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
Valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę ir praktiką turi apriboti darbuotojų atsakomybę už savo darbdaviams neteisėtu darbdavio komercinės paslapties gavimu, naudojimu arba atskleidimu padarytą žalą, kai darbuotojų veiksmuose tyčios nėra. Ši galimybė taip pat taikoma, kai komercinės paslaptys neteisėtai gaunamos, naudojamos ir atskleidžiamos po to, kai baigėsi darbuotojo užimtumo laikas. |
Pakeitimas 103 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Nustatydamos žalos atlyginimo sumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į visus atitinkamus veiksnius, tokius kaip neigiami ekonominiai padariniai, įskaitant nukentėjusios šalies negautą pelną, visą pažeidėjo nesąžiningai gautą pelną ir atitinkamais atvejais – į kitus ne ekonominius veiksnius, pavyzdžiui, moralinę žalą, kurią komercinės paslapties turėtojas patyrė dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. |
2. Nustatydamos žalos atlyginimo sumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, tokius kaip neigiami ekonominiai padariniai, įskaitant nukentėjusios šalies negautą pelną, visą pažeidėjo nesąžiningai gautą pelną ir atitinkamais atvejais –į kitus ne ekonominius veiksnius, pavyzdžiui, moralinę žalą, kurią komercinės paslapties turėtojas patyrė dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. |
Pakeitimas 104 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Iki 20XX XX XX [treji metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę pabaigos] Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino agentūra, pasitelkusi Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centrą, parengia pradinę ataskaitą apie teismo procesų dėl neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo arba atskleidimo pagal šią direktyvą tendencijas. |
1. Iki 20XX XX XX [treji metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę pabaigos] Europos Komisija parengia pradinę ataskaitą apie teismo procesų dėl neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo arba atskleidimo pagal šią direktyvą tendencijas. |
Pagrindimas | |
Kadangi komercinė paslaptis nėra laikoma intelektinės nuosavybės teise ir yra saugoma nesąžiningos konkurencijos kontekste, neatrodo, kad Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras yra tinkama įstaiga padėti Komisijai. | |
Pakeitimas 105 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Iki 20XX XX XX [ketveri metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę pabaigos] Komisija parengia tarpinę šios direktyvos taikymo ataskaitą ir ją pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje tinkamai atsižvelgiama į Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro parengtą ataskaitą. |
2. Iki 20XX XX XX [ketveri metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę pabaigos] Komisija parengia tarpinę šios direktyvos taikymo ataskaitą, taip dėl galimo žalingo poveikio pagrindinėms teisėms ir darbuotojų judumui, taip pat dėl galimo tolesnio bendradarbiavimo inovacijų srityje gerinimo specialų dėmesį skiriant poveikiui MVĮ, ir ją pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje tinkamai atsižvelgiama į ataskaitą dėl teismo procesų tendencijų ir vertinamas šios direktyvos poveikis ypač atvirųjų inovacijų, bendrų mokslinių tyrimų ir darbuotojų judumo mastui. |
Pagrindimas | |
Kadangi komercinė paslaptis nėra laikoma intelektinės nuosavybės teise ir yra saugoma nesąžiningos konkurencijos kontekste, neatrodo, kad Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras yra tinkama įstaiga padėti Komisijai. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsauga nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo |
||||
Nuorodos |
COM(2013) 0813 – C7-0431/2013 – 2013/0402(COD) |
||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
JURI 9.12.2013 |
|
|
|
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ITRE 9.12.2013 |
||||
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Michèle Rivasi 22.7.2014 |
||||
Svarstymas komitete |
25.9.2014 |
22.1.2015 |
|
|
|
Priėmimo data |
14.4.2015 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
46 5 4 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Soledad Cabezón Ruiz, Philippe De Backer, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Peter Eriksson, Adam Gierek, Theresa Griffin, András Gyürk, Roger Helmer, Hans-Olaf Henkel, Dawid Bohdan Jackiewicz, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Csaba Molnár, Nadine Morano, Dan Nica, Aldo Patriciello, Miloslav Ransdorf, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Miguel Urbán Crespo, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Pascal Arimont, Simona Bonafè, Lefteris Christoforou, Cornelia Ernst, João Ferreira, Eugen Freund, Michèle Rivasi, Maria Spyraki, Pavel Telička, Marco Zullo |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Daniela Aiuto, Stanisław Ożóg |
||||
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (30.3.2015)
pateikta Teisės reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo
(COM(2013) 0813 – C7‑0431/2013 – 2013/0402(COD))
Nuomonės referentė: Lara Comi
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ypač svarbus, nes jo pagrindinis tikslas – nustatyti standartus, kurie padėtų padidinti Europos įmonių konkurencingumą diegiant inovacijas, tuo pačiu metu stiprinant ES vidaus rinką ir Europos lyderystę pasaulinėje pramonės rinkoje.
Vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant naujas idėjas, produktus ar paslaugas sukaupiama daug neatskleistos informacijos, kuri yra vertinga ekonominiu požiūriu ir labai svarbi siekiant idėjos arba verslo konkurencingumo, tačiau nepatenka į intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sritį.
Todėl komercinės paslaptys yra papildoma priemonė, svarbi ir būtina siekiant Europos lygmeniu reglamentuoti jų įgijimą, naudojimą ir sklaidą.
Direktyva siekiama suvienodinti nacionalinės teisės nuostatas, kurios yra labai skirtingos, nustatyti bendras apibrėžtis, priemones ir nuobaudas, suteikti veiklos vykdytojams didesnį teisinį tikrumą ir taip sustiprinti ES bendrąją rinką.
Tačiau reikia integruoti Europos Komisijos siūlomą taikymo srities mastą nurodant, kad valstybės narės, vadovaudamosi minimalaus derinimo principu, gali nustatyti arba išlaikyti griežtesnes nacionalinės teisės nuostatas. Tokios nuostatos iš tiesų gali stimuliuoti vidaus rinką iš vidaus ir veikti ją kaip svertas.
Pagal galiojančią TRIPS sutartį direktyvoje pateikiamos apibrėžtys siekiant suderinti ES teisės aktus su tarptautiniais standartais, todėl tikslinga atlikti patobulinimų šia linkme.
Nagrinėjant vartotojų apsaugos klausimą, siūlomame tekste kalbama apie pagrindinių teisių apsaugą. Tačiau šiame pasiūlyme daug dėmesio skiriama ne tik individo ar vartotojo teisėms, bet ir darbuotojo ar specialisto ir, be abejo, juridinių asmenų teisėms. Visos jos išvardytos 23 ir 24 konstatuojamosiose dalyse.
Pradiniame tekste plačiau kalbama apie kai kurias iš šių teisių. Nepalaikome tokio riboto požiūrio ir manome, kad reikėtų aptarti visas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytas teises.
O dėl senaties termino, įsigilinę į skirtingus rinkos dalyvių poreikius, pritariame, kad reikia pasiūlyti trumpiausią ir ilgiausią terminą, bet manome, jog, siekiant, kad komercinių paslapčių apsauga būtų veiksmingesnė, tinkamiausia būtų jį pailginti.
Šioje srityje konfidencialumas turi būti užtikrinamas ypač plačiai. Todėl svarbu visose srityse, o ypač per teismo procesus, kuriais siekiama apsaugoti šias paslaptis, taikyti tokias taisykles ir priemones, kad būtų išvengta netinkamo jų atskleidimo.
Nėra abejonės, kad tinkami ES teisės aktai dėl komercinių paslapčių ir taptų naudinga priemone rinkoje veikiančioms įmonėms – ypač MVĮ, kurios dėl dydžio dažnai labiausiai nukenčia dėl tinkamų apsaugos priemonių trūkumo, – ir palengvintų bendrųjų įmonių steigimą bei tarpvalstybinį verslininkų bendradarbiavimą.
PAKEITIMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(2) atvirosios inovacijos yra svarbus naujų žinių kūrimo svertas ir skatina kurti naujus novatoriškus verslo modelius, grindžiamus bendrai sukurtų žinių naudojimu. Vykdant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir novatorišką veiklą komercinės paslaptys yra svarbi priemonė, leidžianti įmonėms apsaugoti žinių mainus vidaus rinkoje ir už jos ribų. Siekiant padidinti verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lygį vidaus rinkoje labai svarbu mokslinius tyrimus vykdyti bendrai, be kita ko, bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu. Atvirosios inovacijos skatina naujas idėjas pritaikyti rinkoje ir taip atsižvelgti į vartotojų poreikius bei spręsti socialinius uždavinius. Vidaus rinkoje, kur kliūtys tokiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui sumažintos iki minimumo, o bendradarbiavimas nėra iškraipytas, intelektinė kūryba ir inovacijos turėtų skatinti investicijas į novatoriškus procesus, paslaugas ir produktus. Tokia intelektinei kūrybai ir inovacijoms palanki aplinka taip pat svarbi užimtumo augimui ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumo didinimui. Komercinės paslaptys yra vienas iš dažniausiai įmonių naudojamų intelektinės kūrybos ir novatoriškos praktinės patirties apsaugos būdų; kita vertus, galiojančia Sąjungos teisine sistema jos yra mažiausiai apsaugotos nuo trečiųjų šalių neteisėto gavimo, naudojimo arba atskleidimo; |
(2) atvirosios inovacijos yra svarbus naujų žinių kūrimo svertas ir skatina kurti naujus novatoriškus verslo modelius, grindžiamus bendrai sukurtų žinių naudojimu. Vykdant mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir novatorišką veiklą komercinės paslaptys yra svarbi priemonė, leidžianti įmonėms apsaugoti žinių mainus vidaus rinkoje ir už jos ribų. Siekiant padidinti verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros lygį vidaus rinkoje labai svarbu mokslinius tyrimus vykdyti bendrai, be kita ko, bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu. Atvirosios inovacijos skatina naujas idėjas pritaikyti rinkoje ir taip atsižvelgti į vartotojų poreikius bei spręsti socialinius uždavinius. Vidaus rinkoje, kur kliūtys tokiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui sumažintos iki minimumo, o bendradarbiavimas nėra iškraipytas, intelektinė kūryba ir inovacijos turėtų skatinti investicijas į novatoriškus procesus, paslaugas ir produktus. Tokia intelektinei kūrybai ir inovacijoms palanki aplinka taip pat svarbi užimtumo augimui ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumo didinimui. Komercinės paslaptys yra vienas iš dažniausiai įmonių naudojamų intelektinės kūrybos ir novatoriškos praktinės patirties apsaugos būdų; kita vertus, galiojančia Sąjungos teisine sistema jos yra mažiausiai apsaugotos nuo trečiųjų šalių neteisėto gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Žinių ir informacijos skleidimas vis dėlto turėtų būti laikomas labai svarbiu norint užtikrinti įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, teigiamus pokyčius ir vienodas verslo plėtros galimybes; |
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(8) tikslinga numatyti Sąjungos lygmens taisykles, kad nacionalinės teisinio reglamentavimo sistemos būtų panašios, siekiant visoje vidaus rinkoje užtikrinti pakankamą ir nuoseklų teisių gynimo lygį neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju. Todėl svarbu nustatyti vienodą komercinės paslapties apibrėžtį neapribojant objekto, kuris turi būti apsaugotas nuo neteisėto pasisavinimo. Todėl tokia apibrėžtis turėtų būti suformuluota taip, kad apimtų verslo informaciją, technologinę informaciją ir praktinę patirtį, atsižvelgiant ir į teisėtus interesus tokią informaciją laikyti paslaptyje, ir į teisėtus lūkesčius, kad toks konfidencialumas bus išsaugotas. Dėl tokios apibrėžties pobūdžio į ją neturėtų būti įtraukta nereikšminga informacija ir ji neturėtų apimti žinių bei įgūdžių, kuriuos darbuotojai įgyja įprastai dirbdami ir kuriuos gali žinoti ir įgyti asmenys tos aplinkos, kurioje paprastai dirbama su aptariamąja informacija; |
(8) tikslinga numatyti Sąjungos lygmens taisykles, kad nacionalinės teisinio reglamentavimo sistemos būtų panašios, siekiant visoje vidaus rinkoje užtikrinti pakankamą ir nuoseklų civilinėje teisėje numatytų teisių gynimo lygį neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju. Todėl svarbu nustatyti vienodą komercinės paslapties apibrėžtį neapribojant objekto, kuris turi būti apsaugotas nuo neteisėto pasisavinimo. Todėl tokia apibrėžtis turėtų būti suformuluota taip, kad apimtų verslo informaciją, technologinę informaciją ir praktinę patirtį, atsižvelgiant ir į teisėtus interesus tokią informaciją laikyti paslaptyje, ir į teisėtus lūkesčius, kad toks konfidencialumas bus išsaugotas. Be to, tokia informacija ar praktinė patirtis turėtų turėti komercinę vertę, realią ar galimą, o ją atskleidus būtų padaryta žala ją teisėtai valdančio asmens teisėtiems komerciniams interesams. Dėl tokios apibrėžties pobūdžio į ją neturėtų būti įtraukta nereikšminga informacija ir ji neturėtų apimti žinių bei įgūdžių, kuriuos darbuotojai įgyja įprastai dirbdami ir kuriuos gali apskritai žinoti ir lengvai įgyti asmenys tos aplinkos, kurioje paprastai dirbama su aptariamąja informacija; |
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10a) ši direktyva neturėtų daryti poveikio teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir vykdyti bei imtis protesto veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką, kurie atitinka Sąjungos teisę; |
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 b konstatuojamoji dalis (nauja) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10b) jeigu viešoji įstaiga gauna arba atskleidžia komercinę paslaptį, kai tai numatyta arba leidžiama pagal įstatymus, toks naudojimas ar atskleidimas neturėtų būti laikomas neteisėtu. Tačiau toks gavimas arba atskleidimas turėtų aiškiai atitikti atitinkamos viešosios įstaigos įgaliojimus, o šių įgaliojimų viršijimas turėtų būti laikomas neteisėtu; |
Pagrindimas | |
Reikia patikslinti, kad komercinės paslapties gavimas arba atskleidimas nėra neteisėtas, kai valstybinių įstaigų prašymai pateikti informaciją nustatyti įstatymuose. | |
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(11) atsižvelgiant į proporcingumo principą, priemonės ir teisių gynimo priemonės, kurios yra skirtos apsaugoti komercinėms paslaptims, turėtų būti parengtos taip, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinkos sklandaus veikimo tikslo būtų siekiama nekeliant pavojaus kitiems viešojo intereso tikslams ir principams. Šiuo požiūriu priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis užtikrinama, kad kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į komercinės paslapties vertę, veiksmų, dėl kurių neteisėtai gaunama, naudojama arba atskleidžiama komercinė paslaptis, sunkumą, taip pat tokių veiksmų poveikį. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad kompetentingoms teisminėms institucijoms būtų suteikta diskrecija įvertinti bylos šalių interesus, taip pat trečiųjų šalių, įskaitant, kai tinkama, vartotojus, interesus; |
(11) atsižvelgiant į proporcingumo principą, priemonės ir teisių gynimo priemonės, kurios yra skirtos apsaugoti komercinėms paslaptims, o ypač atgrasančios nuo neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ir atskleidimo, turėtų būti parengtos taip, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinkos sklandaus veikimo tikslo būtų siekiama nekeliant pavojaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms ar viešajam interesui, pvz., visuomenės apsaugai, vartotojų apsaugai, visuomenės sveikatai ir aplinkos apsaugai, ir nedarant poveikio darbuotojų judumui. Šiuo požiūriu priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis užtikrinama, kad kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į tokius veiksnius kaip komercinės paslapties vertė, veiksmų, dėl kurių neteisėtai gaunama, naudojama arba atskleidžiama komercinė paslaptis, sunkumas, taip pat tokių veiksmų poveikis. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad kompetentingoms teisminėms institucijoms būtų suteikta diskrecija įvertinti bylos šalių interesus, taip pat trečiųjų šalių, įskaitant, kai tinkama, vartotojus, interesus; |
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(12) sklandus vidaus rinkos veikimas sutriktų, jeigu numatytos priemonės ir teisių gynimo priemonės būtų naudojamos šios direktyvos tikslų neatitinkančiais neteisėtais sumetimais. Todėl svarbu užtikrinti, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai skirti sankcijas už piktnaudžiavimą ieškovams, kurie, turėdami nesąžiningų ketinimų, pateikia akivaizdžiai nepagrįstas paraiškas. Taip pat svarbu, kad numatytomis priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis nebūtų ribojama saviraiškos ir informacijos laisvė (apimanti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kaip nurodyta Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje) arba informavimo apie galimus pažeidimus veikla. Todėl komercinių paslapčių apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, kai komercinės paslapties atskleidimas tenkina viešąjį interesą, jeigu kartu atskleidžiamas nederamas elgesys ar pažeidimas; |
(12) sklandus vidaus rinkos veikimas sutriktų, jeigu numatytos priemonės ir teisių gynimo priemonės būtų naudojamos šios direktyvos tikslų neatitinkančiais neteisėtais sumetimais, pvz., siekiant sukurti nepagrįstų kliūčių vidaus rinkoje arba darbo jėgos judumui. Todėl svarbu užtikrinti, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai skirti sankcijas už piktnaudžiavimą ieškovams, kurie, turėdami nesąžiningų ketinimų, pateikia akivaizdžiai nepagrįstas paraiškas. Taip pat svarbu, kad numatytomis priemonėmis ir teisių gynimo priemonėmis nebūtų ribojama saviraiškos ir informacijos laisvė (apimanti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kaip nurodyta Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje) arba informavimo apie galimus pažeidimus veikla. Todėl komercinių paslapčių apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, kai komercinės paslapties atskleidimas tenkina viešąjį interesą, jeigu kartu atskleidžiamas nederamas elgesys ar pažeidimas; |
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(13) teisinio tikrumo sumetimais ir atsižvelgiant į tai, kad teisėti komercinių paslapčių turėtojai turėtų rūpintis, kad būtų išsaugotas jų vertingų komercinių paslapčių konfidencialumas, ir prižiūrėti, kaip jos yra naudojamos, yra tikslinga apriboti galimybę pareikšti ieškinį dėl komercinės paslapties apsaugojimo ribotą laikotarpį nuo tada, kai komercinės paslapties turėtojas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti, kad trečioji šalis neteisėtai gavo, naudoja arba atskleidė jo komercinę paslaptį; |
(13) siekiant išsaugoti sklandų mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinkos veikimą bei teisinio tikrumo sumetimais ir atsižvelgiant į tai, kad teisėti komercinių paslapčių turėtojai turėtų rūpintis, kad būtų išsaugotas jų vertingų komercinių paslapčių konfidencialumas, ir prižiūrėti, kaip jos yra naudojamos, yra tikslinga apriboti galimybę pareikšti ieškinį dėl komercinės paslapties apsaugojimo trejų metų laikotarpiui nuo tada, kai komercinės paslapties turėtojas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti, kad trečioji šalis neteisėtai gavo, naudoja arba atskleidė jo komercinę paslaptį; |
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(15) trečiosios šalies neteisėto komercinės paslapties gavimo padariniai jos teisėtam turėtojui gali būti lemtingi, nes paviešinus komercinę paslaptį jos turėtojui nebebūtų įmanoma atkurti padėties, kokia buvo prieš paslaptį prarandant. Todėl labai svarbu numatyti greitai taikomas ir prieinamas laikinąsias priemones, kuriomis būtų iš karto nutrauktas neteisėtas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas. Tokia pagalba turi būti prieinama nereikalaujant sulaukti sprendimo dėl bylos esmės, tinkamai paisant teisių į gynybą ir proporcingumo principo, atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus. Taip pat gali būti reikalaujama pateikti pakankamas garantijas, kad bus padengtos išlaidos ir atlyginta žala, kurias dėl nepagrįsto reikalavimo patyrė atsakovas, visų pirma tais atvejais, kai dėl bet kokio delsimo teisėtas komercinės paslapties turėtojas patiria nepataisomą žalą; |
(15) trečiosios šalies neteisėto komercinės paslapties gavimo padariniai jos teisėtam turėtojui gali būti lemtingi, nes paviešinus komercinę paslaptį jos turėtojui nebebūtų įmanoma atkurti padėties, kokia buvo prieš paslaptį prarandant. Todėl labai svarbu numatyti greitai taikomas ir prieinamas laikinąsias priemones, kuriomis būtų iš karto nutrauktas neteisėtas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas, įskaitant atvejus, kai tokia komercinė paslaptis naudojama paslaugoms teikti. Tokia pagalba turi būti prieinama nereikalaujant sulaukti sprendimo dėl bylos esmės, tinkamai paisant teisių į gynybą ir proporcingumo principo, atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus. Taip pat gali būti reikalaujama pateikti pakankamas garantijas, kad bus padengtos išlaidos ir atlyginta žala, kurias dėl nepagrįsto reikalavimo patyrė atsakovas, visų pirma tais atvejais, kai dėl bet kokio delsimo teisėtas komercinės paslapties turėtojas patiria nepataisomą žalą; |
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(16) dėl tos pačios priežasties taip pat svarbu numatyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesniam neteisėtam komercinės paslapties naudojimui arba atskleidimui. Kad draudžiamosios priemonės būtų veiksmingos, jų trukmė, kai tam tikromis aplinkybėmis ją reikia apriboti, turėtų būti pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis pranašumas, kurį galėjo įgyti trečioji šalis dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Bet kuriuo atveju, jokia tokios rūšies priemonė negali būti vykdytina, jeigu informacija, iš pradžių apsaugota komercine paslaptimi, yra paviešinta dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu; |
(16) dėl tos pačios priežasties taip pat svarbu numatyti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesniam neteisėtam komercinės paslapties naudojimui arba atskleidimui. Kad draudžiamosios priemonės būtų veiksmingos ir proporcingos, jų trukmė turėtų būti pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis pranašumas, kurį galėjo įgyti trečioji šalis dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, įskaitant, kai tokia komercinė paslaptis naudojama teikiant paslaugas, ir apribota, kad neatsirastų nepagrįstų kliūčių konkurencijai vidaus rinkoje. Bet kuriuo atveju, jokia tokios rūšies priemonė negali būti vykdytina, jeigu informacija, iš pradžių apsaugota komercine paslaptimi, yra paviešinta dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu; |
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(17) komercinė paslaptis gali būti neteisėtai naudojama kuriant, gaminant ar parduodant prekes ar jų dalis, kurios gali išplisti vidaus rinkoje taip pažeisdamos komercinės paslapties turėtojo komercinius interesus ir trukdydamos vidaus rinkai veikti. Tokiais atvejais ir tada, kai aptariamoji komercinė paslaptis turi didelį poveikį ją naudojant pagamintų prekių kokybei, vertei ar kainai arba padeda mažinti jų gamybos išlaidas, palengvina ar paspartina jų gamybos ar pardavimo procesą, svarbu, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai nurodyti taikyti atitinkamas priemones, kad tos prekės nebūtų pateiktos rinkai arba būtų iš jos pašalintos. Atsižvelgiant į pasaulinį prekybos pobūdį, taip pat būtina, kad priemonės apimtų draudimą importuoti tas prekes į Sąjungą arba jas sandėliuoti siekiant pasiūlyti ar pateikti jas rinkai. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, taikant taisomąsias priemones prekės nebūtinai turi būti sunaikintos tais atvejais, kai galima pasinaudoti kitomis perspektyviomis galimybėmis, kaip antai pašalinti prekių pažeidžiančiąją savybę arba panaudoti prekes ne rinkoje, pavyzdžiui, labdaros organizacijoms jas paskirstant kaip aukas; |
(17) komercinė paslaptis gali būti neteisėtai naudojama kuriant, gaminant ar parduodant prekes ar jų dalis, kurios gali išplisti vidaus rinkoje taip pažeisdamos komercinės paslapties turėtojo komercinius interesus ir trukdydamos vidaus rinkai veikti. Atvejais, kai neteisėtas gavimas buvo įrodytas, ir tada, kai aptariamoji komercinė paslaptis turi didelį poveikį ją naudojant pagamintų prekių kokybei, vertei ar kainai arba padeda mažinti jų gamybos išlaidas, palengvina ar paspartina jų gamybos ar pardavimo procesą, svarbu, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai nurodyti taikyti atitinkamas priemones, kad tos prekės nebūtų pateiktos rinkai arba būtų iš jos pašalintos. Atsižvelgiant į pasaulinį prekybos pobūdį, taip pat būtina, kad priemonės apimtų draudimą importuoti tas prekes į Sąjungą arba jas sandėliuoti siekiant pasiūlyti ar pateikti jas rinkai. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, taikant taisomąsias priemones prekės nebūtinai turi būti sunaikintos tais atvejais, kai galima pasinaudoti kitomis perspektyviomis galimybėmis, kaip antai pašalinti prekių pažeidžiančiąją savybę arba panaudoti prekes ne rinkoje, pavyzdžiui, labdaros organizacijoms jas paskirstant kaip aukas; |
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(27) ši direktyva neturėtų daryti poveikio konkurencijos taisyklių, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių, taikymui. Šioje direktyvoje numatytos priemonės neturėtų būti taikomos tokiu su Sutartimi nesuderinamu būdu, kad be reikalo varžytų konkurenciją; |
(27) ši direktyva neturėtų daryti poveikio konkurencijos taisyklių, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių, taikymui. Šioje direktyvoje numatytos priemonės neturėtų būti taikomos tokiu su Sutartimi nesuderinamu būdu, kad nesąžiningai varžytų konkurenciją, vilkintų patekimą į vidaus rinką ir (arba) sukurtų kliūtis darbuotojų judumui; |
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 konstatuojamoji dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(28) priemonės, priimtos siekiant apsaugoti komercines paslaptis nuo neteisėto gavimo, atskleidimo ir naudojimo, neturėtų daryti poveikio bet kurio kito susijusio kitų sričių teisės akto, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių, privatumo, teisės susipažinti su dokumentais ir sutarčių teisės aktus, taikymui. Vis dėlto, jeigu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB8 ir šios direktyvos taikymo sritis sutampa, ši direktyva yra viršesnė kaip lex specialis, |
(28) priemonės, priimtos siekiant apsaugoti komercines paslaptis nuo neteisėto gavimo, atskleidimo ir naudojimo, neturėtų daryti poveikio bet kurio kito susijusio kitų sričių teisės akto, įskaitant aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugą, vartotojų apsaugos, sveikatos ir saugos reikalavimų, sveikatos apsaugos, intelektinės nuosavybės teisių, privatumo, teisės susipažinti su dokumentais bei informacija, ir sutarčių teisės aktų taikymui. Vis dėlto, jeigu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB8 ir šios direktyvos taikymo sritis sutampa, ši direktyva yra viršesnė už lex specialis, |
__________________ |
__________________ |
8 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45). |
8 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45). |
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Šioje direktyvoje nustatytos komercinių paslapčių apsaugos nuo neteisėto gavimo, atskleidimo ir naudojimo taisyklės. |
Šioje direktyvoje nustatytos neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo taisyklės. |
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1) komercinė paslaptis – informacija, atitinkanti visus šiuos reikalavimus: |
1) komercinė paslaptis – praktinė patirtis ir verslo informacija, atitinkanti visus šiuos reikalavimus: |
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b papunktis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) turi komercinę vertę, nes yra slapta; |
b) turi realią arba galimą komercinę vertę, nes yra slapta; |
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto c papunktis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi teisėtai tokią informaciją valdantis asmuo, kad tam tikromis aplinkybėmis ją išlaikytų slaptą. |
c) yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi komercinės paslapties turėtojas, kad tam tikromis aplinkybėmis ją išlaikytų slaptą. |
Pagrindimas | |
Pakeičiama siekiant užtikrinti suderinamumą su 2 straipsnio 2 dalyje vartojamais terminais. | |
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto c a papunktis (naujas) | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ca) yra susijusi su bandymais arba kitais slaptais duomenimis, kuriems parengti prireikė didelių pastangų ir kurie turi būti pateikiami siekiant gauti leidimą tiekti rinkai chemijos, farmacijos ar žemės ūkio produktus, susijusius su naujų cheminių medžiagų naudojimu. |
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4) pažeidžiančios prekės – prekės, kurių dizainas, kokybė, gamybos procesas arba prekyba yra daug geresni dėl neteisėtai gautos, panaudotos arba atskleistos komercinės paslapties. |
4) pažeidžiančios prekės – prekės, kurių dizainas, kokybė, savybės, veikimas, gamybos procesas arba prekyba yra geresni dėl neteisėtai gautos, panaudotos arba atskleistos komercinės paslapties. |
Pagrindimas | |
Sąvokos „savybės“ ir „veikimas“ apima kitus aspektus, kurių neapima prekių kokybė. Prekė turėtų būti laikomi pažeidžiančia, jeigu tampa kokiu nors požiūriu geresnė dėl neteisėtai pasisavintos komercinės paslapties, neatsižvelgiant į tai, ar ji „daug“ geresnė. | |
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Laikoma, kad komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo yra neteisėtas visais atvejais, kai ji gauta tyčia arba dėl didelio aplaidumo atliekant šiuos veiksmus: |
2. Laikoma, kad komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo yra neteisėtas visais atvejais, kai ji gauta atliekant šiuos veiksmus: |
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 2 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) neteisėtai priėjus prie dokumentų, objektų, reikmenų, sudedamųjų medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, arba padarius jų kopiją; |
a) neteisėtai priėjus prie dokumentų, objektų, reikmenų, sudedamųjų medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis, arba padarius jų kopiją; |
Pagrindimas | |
Būtina išaiškinti, kad komercinės paslapties turėtojas saugomas tik nuo neteisėto komercinės paslapties gavimo, o ne nuo atvirkštinės inžinerijos, kuri yra teisėta. | |
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo tyčia arba dėl didelio aplaidumo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė bet kurį iš šių veiksmų: |
3. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė bet kurį iš šių veiksmų: |
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba tam tikromis aplinkybėmis turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip apibrėžta 3 dalyje. |
4. Komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo, gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį, žinojo arba tomis aplinkybėmis turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip apibrėžta 3 dalyje. |
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 5 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
5. Sąmoninga ir tyčinė pažeidžiančių prekių gamyba, siūlymas ar pateikimas rinkai arba pažeidžiančių prekių importas, eksportas arba sandėliavimas šiais tikslais laikomas neteisėtu komercinės paslapties naudojimu. |
5. Pažeidžiančių prekių gamyba, siūlymas ar pateikimas rinkai arba pažeidžiančių prekių importas, eksportas arba sandėliavimas šiais tikslais taip pat laikomi neteisėtu komercinės paslapties naudojimu, kai tokią veiklą vykdantis asmuo žinojo arba tomis aplinkybėmis turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo naudojama neteisėtai, kaip apibrėžta 3 dalyje. |
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai ji gauta bet kuriuo iš šių būdų: |
1. Komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai ji gauta bet kuriuo iš šių būdų: |
a) nepriklausomai atradus ar sukūrus; |
a) nepriklausomai atradus ar sukūrus; |
b) stebint, analizuojant, išardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį informaciją įgijęs asmuo turi teisėtai; |
b) stebint, analizuojant, išardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį informaciją įgijęs asmuo, kurio neįpareigoja jokia teisiškai galiojanti pareiga riboti komercinės paslapties gavimą, turi teisėtai; |
c) naudojantis darbuotojų atstovų teisėmis į informaciją ir konsultavimąsi pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir (arba) praktiką; |
c) naudojantis darbuotojų atstovų teisėmis į informaciją ir konsultavimąsi pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir (arba) praktiką; |
c) atlikus bet kokius kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis atitinka sąžiningą komercinę praktiką. |
d) atlikus bet kokius kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis atitinka sąžiningą komercinę praktiką. |
|
Komercinės paslapties gavimas, naudojimas ir atskleidimas laikomas teisėtu, jeigu tokio gavimo, naudojimo ar atskleidimo reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę ir leidžiama pagal jų nuostatas, apsaugant komercinių paslapčių turėtojo teises. |
2. Valstybės narės užtikrina, kad teisė taikyti šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones nebūtų suteikta, kai komercinė paslaptis tariamai gauta, naudojama arba atskleista tokiais atvejais: |
2. Komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ar atskleidimas laikomas teisėtu, jeigu komercinė paslaptis tariamai gauta, naudojama arba atskleista tokiais atvejais: |
a) siekiant teisėtai pasinaudoti saviraiškos ir informacijos laisve; |
a) siekiant teisėtai pasinaudoti saviraiškos ir informacijos laisve; |
b) siekiant atskleisti pareiškėjo nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiką, jeigu tariamas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas buvo būtinas tokiam atskleidimui ir jeigu atsakovas veikė dėl viešojo intereso; |
b) siekiant atskleisti nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiką, jeigu tariamas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas buvo būtinas tokiam atskleidimui ir jeigu atsakovas veikė dėl viešojo intereso; |
c) kai komercinę paslaptį atskleidė darbuotojai savo atstovams, vykdantiems teisėtas atstovimo funkcijas; |
c) kai komercinę paslaptį atskleidė darbuotojai savo atstovams, vykdantiems teisėtas atstovimo funkcijas pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę bei praktiką; |
d) siekiant įvykdyti nesutartinę prievolę; |
|
e) siekiant apsaugoti teisėtą interesą. |
e) siekiant apsaugoti teisėtą interesą, pripažintą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę. |
|
2a. Ši direktyva nedaro poveikio: |
|
a) Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad komercinės paslapties turėtojai dėl viešojo intereso atskleistų informaciją, įskaitant komercines paslaptis, valdžios institucijoms, kad šios galėtų vykdyti savo pareigas, taikymui; |
|
b) informacijos, žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių, kuriuos darbuotojai įgijo ankstesnėje darbo vietoje, naudojimui, jeigu tai nenumatyta 3 straipsnyje. |
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) nesukurdamos kliūčių teisėtai prekybai vidaus rinkoje; |
b) nesukurdamos kliūčių teisėtai prekybai, konkurencijai ir darbuotojų judumui vidaus rinkoje; |
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad ieškiniai dėl šioje direktyvoje numatytų priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių taikymo galėtų būti pareikšti bent per vienerius metus, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti apie paskutinį faktą, suteikiantį pagrindą pareikšti ieškinį. |
Valstybės narės užtikrina, kad ieškiniai dėl šioje direktyvoje numatytų priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių taikymo galėtų būti pareikšti per trejus metus nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo pagrindo sužinoti apie paskutinį faktą, suteikiantį pagrindą pareikšti ieškinį. |
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad šalims, jų teisiniams atstovams, teismo pareigūnams, liudytojams, ekspertams ir visiems kitiems asmenims, dalyvaujantiems teismo procese dėl netesėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, arba turintiems teisę susipažinti su dokumentais, sudarančiais nagrinėjamos teismo bylos dalį, būtų neleidžiama naudoti arba atskleisti bet kurios komercinės paslapties ar tariamos komercinės paslapties, kurią jie sužinojo dalyvaudami tokiame procese arba turėdami tokią teisę. |
Valstybės narės užtikrina, kad šalims, jų teisiniams atstovams, teismo pareigūnams, liudytojams, ekspertams ir visiems kitiems asmenims, dalyvaujantiems teismo procese dėl netesėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, arba turintiems teisę susipažinti su dokumentais, sudarančiais nagrinėjamos teismo bylos dalį, būtų neleidžiama naudoti arba atskleisti bet kurios komercinės paslapties ar tariamos komercinės paslapties, kurią jie sužinojo dalyvaudami tokiame procese arba turėdami tokią teisę. Valstybės narės taip pat gali kompetentingoms teisminėms institucijoms leisti imtis tokių priemonių savo iniciatyva. |
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Pirmoje pastraipoje nurodyta pareiga nustoja galioti bet kuriomis iš šių aplinkybių: |
Pirmoje pastraipoje nurodyta pareiga lieka galioti iki teismo proceso pabaigos. Ši pareiga visais atvejais nustoja galioti bet kuriomis iš šių aplinkybių: |
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) jeigu per teismo procesą nustatoma, kad tariama komercinė paslaptis neatitinka 2 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų; |
a) jeigu galutiniu sprendimu nustatoma, kad tariama komercinė paslaptis neatitinka 2 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų; |
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios tinkamai pagrįstą šalies paraišką, galėtų imtis specialių priemonių, kurių reikia, kad būtų išsaugotas bet kurios komercinės paslapties arba tariamos komercinės paslapties, naudojamos arba nurodomos per teismo procesą dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, konfidencialumas. |
Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios pagrįstą šalies paraišką, galėtų imtis specialių priemonių, kurių reikia, kad būtų išsaugotas bet kurios komercinės paslapties arba tariamos komercinės paslapties, naudojamos arba nurodomos per teismo procesą dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, konfidencialumas. Valstybės narės taip pat gali įgalioti kompetentingas teismines institucijas taikyti tarnybines priemones. |
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) apriboti teisę susipažinti su bet kuriuo visu šalių arba trečiųjų šalių pateiktu dokumentu, kuriame yra komercinių paslapčių, arba jo dalimi; |
a) apriboti teisę susipažinti su bet kuriuo visu šalių arba trečiųjų šalių pateiktu dokumentu, kuriame yra komercinių paslapčių, arba jo dalimi, jeigu su jais turi galimybę susipažinti abi suinteresuotosios šalys arba jų atstovai; |
Pagrindimas | |
Siekiama užtikrinti, kad abi šalys galėtų susipažinti su informacija, kuri turi esminę reikšmę bylai. | |
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos b punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) apriboti teisę dalyvauti teismo posėdžiuose, per kuriuos gali būti atskleistos komercinės paslaptys, ir teisę susipažinti su atitinkamais jų protokolais ar išrašais. Išimtinėmis aplinkybėmis, jei tam yra tinkamas pagrindas, kompetentingos teisminės institucijos gali apriboti šalių teisę dalyvauti šiuose teismo posėdžiuose ir nurodyti juos vykdyti tik dalyvaujant šalių teisiniams atstovams ir įgaliotiesiems ekspertams su sąlyga, kad bus laikomasi 1 dalyje nurodytos pareigos išsaugoti konfidencialumą; |
b) teisę dalyvauti teismo posėdžiuose, per kuriuos gali būti atskleistos komercinės paslaptys arba tariamos komercinės paslaptys, ir teisę susipažinti su atitinkamais jų protokolais ar išrašais suteikti ribotam asmenų skaičiui su sąlyga, kad bent vienam kiekvienos šalies asmeniui, atitinkamam jos teisininkui ar atstovui byloje ir teismo pareigūnams suteikiamos visapusiškos galimybės dalyvauti tokiame teismo posėdyje, susipažinti su protokolais ar išrašais; |
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 3 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Spręsdamos, patenkinti ar atmesti 2 dalyje nurodytą paraišką, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į šalių ir, kai tinkama, į trečiųjų šalių teisėtus interesus ir į bet kokią galimą žalą bet kuriai šaliai ir, kai tinkama, trečiajai šaliai, kurią sukeltų tokios paraiškos patenkinimas ar atmetimas. |
3. Spręsdamos, patenkinti ar atmesti komercinės paslapties išsaugojimo priemones, ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į tai, kad būtina užtikrinti teises į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, į šalių ir, kai tinkama, į trečiųjų šalių teisėtus interesus ir į bet kokią galimą žalą bet kuriai šaliai ir, kai tinkama, trečiajai šaliai, kurią sukeltų tokios paraiškos patenkinimas ar atmetimas. |
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos komercinės paslapties turėtojo prašymu galėtų nurodyti tariamam pažeidėjui taikyti bet kurią iš šių laikinųjų ir prevencinių priemonių: |
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) |
Pagrindimas | |
(Dėl šio pakeitimo tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) | |
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Valstybės narės užtikrina, kad teisminės institucijos galėtų nustatyti sąlygą, kad norint toliau tariamai neteisėtai gauti, naudoti arba atskleisti komercinę paslaptį, turi būti pateiktos garantijos, kuriomis užtikrinama, kad komercinės paslapties turėtojui bus kompensuota. |
2. Valstybės narės užtikrina, kad teisminės institucijos kaip 1 dalyje nurodytų priemonių alternatyvą galėtų nustatyti sąlygą, kad norint toliau tariamai neteisėtai naudoti arba atskleisti komercinę paslaptį, turi būti pateiktos garantijos, kuriomis užtikrinama, kad komercinės paslapties turėtojui bus kompensuota. |
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos 9 straipsnyje nurodytų priemonių atžvilgiu turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymų, kurie gali būti pagrįstai laikomi turimais, kad jos įsitikintų: komercinė paslaptis yra, pareiškėjas yra teisėtas komercinės paslapties turėtojas ir komercinė paslaptis buvo gauta neteisėtai, komercinė paslaptis yra neteisėtai naudojama ar atskleista arba yra neišvengiama, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista. |
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos 9 straipsnyje nurodytų priemonių atžvilgiu turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymų, kurie gali būti pagrįstai laikomi turimais, kad jos įsitikintų, jog aptariamas dalykas atitinka komercinės paslapties kriterijus, kad pareiškėjas yra teisėtas komercinės paslapties turėtojas ir kad komercinė paslaptis buvo gauta neteisėtai, komercinė paslaptis yra neteisėtai naudojama ar atskleista arba yra neišvengiama, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista. |
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos, patenkinti ar atmesti paraišką, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos turėtų atsižvelgti į komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, atsakovo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, užtikrinimui. |
2. Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos, patenkinti ar atmesti paraišką, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos turėtų atsižvelgti į visus svarbius bylos aspektus, pvz., komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, atsakovo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, užtikrinimui. |
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 4 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos galėtų nustatyti, kad 9 straipsnyje nurodytos laikinosios priemonės būtų taikomos su sąlyga, kad pareiškėjas pateiks atitinkamą garantiją ar lygiavertį užtikrinimą, kuriuo užtikrinama, kad būtų atlyginta bet kokia atsakovo arba, jei taikoma, bet kurio kito asmens dėl priemonių taikymo patirta žala. |
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) |
Pagrindimas | |
(Dėl šio pakeitimo tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) | |
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad komercinė paslaptis buvo neteisėtai gauta, naudojama arba atskleista, kompetentingos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu gali įpareigoti pažeidėją: |
1. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad komercinė paslaptis buvo neteisėtai gauta, naudojama arba atskleista, kompetentingos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu gali įpareigoti pažeidėjui taikyti vieną ar kelias iš toliau išvardytų priemonių: |
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 dalies a punktas | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) pareiškimą dėl pažeidimo; |
Išbraukta. |
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdamos prašymą priimti nutartį dėl draudimo ir taisomųjų priemonių, numatytų 11 straipsnyje, ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, pažeidėjo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, užtikrinimui. |
Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėdamos prašymą priimti nutartį dėl draudimo ir taisomųjų priemonių, numatytų 11 straipsnyje, ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į visus svarbius bylos aspektus. Toks įvertinimas atitinkamais atvejais apima komercinės paslapties vertę, priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti, pažeidėjo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo arba naudojimo poveikį, teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims, teisėtiems trečiųjų šalių interesams, viešajam interesui ir pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, užtikrinimui. |
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Jeigu kompetentingos institucijos apriboja 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priemonės taikymo trukmę, ta trukmė yra pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį pažeidėjas galėjo gauti neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį. |
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atitinkamai apribotų 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos priemonės taikymo trukmę taip, kad ji būtų pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį pažeidėjas galėjo gauti neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį. |
Pagrindimas | |
Jei atsakovas nebegali naudotis komerciniu pranašumu dėl neteisėto pasisavinimo, vienintelis tolesnio draudimo taikymas reikštų tik atgrasymą ir nubaudimą, o per tą laiką būtų trukdoma konkurencijai ir inovacijoms. | |
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Jeigu vietoje 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto įpareigojimo įpareigojama sumokėti piniginę kompensaciją, tokia piniginė kompensacija neviršija autorinių atlyginimų ar mokesčių, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jeigu tas asmuo būtų paprašęs leidimo naudoti aptariamąją komercinę paslaptį laikotarpiu, kuriuo naudoti komercinę paslaptį galėjo būti uždrausta, sumos. |
Jeigu vietoje 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyto įpareigojimo įpareigojama sumokėti piniginę kompensaciją, tokia piniginė kompensacija neviršija autorinių atlyginimų ar mokesčių, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jeigu tas asmuo būtų paprašęs leidimo naudoti aptariamąją komercinę paslaptį laikotarpiu, kuriuo naudoti komercinę paslaptį galėjo būti uždrausta, sumos. |
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios nukentėjusiosios šalies paraišką, įpareigotų pažeidėją, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad neteisėtai gauna, atskleidžia arba naudoja komercinę paslaptį, atlyginti komercinės paslapties turėtojui nuostolius, atitinkančius faktiškai padarytą žalą. |
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos, gavusios nukentėjusiosios šalies paraišką, įpareigotų pažeidėją, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad neteisėtai gauna, atskleidžia arba naudoja komercinę paslaptį, atlyginti komercinės paslapties turėtojui nuostolius, atitinkančius dėl pažeidimo faktiškai padarytą žalą. |
|
Valstybės narės gali pagal nacionalinę teisę ir praktiką apriboti darbuotojo prievolę atlyginti darbdaviui neteisėtu darbdavio komercinės paslapties gavimu, naudojimu arba atskleidimu padarytą žalą, kai darbuotojo veiksmuose tyčios nėra. |
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 3 dalis | |
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Spręsdamos, ar nurodyti vykdyti viešinimo priemonę, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į galimą žalą, kurią tokia priemonė gali padaryti pažeidėjo privatumui ir reputacijai, kai pažeidėjas yra fizinis asmuo, taip pat į komercinės paslapties vertę, pažeidėjo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ar naudojimo poveikį ir tikimybę, kad pažeidėjas toliau neteisėtai naudos arba atskleis komercinę paslaptį. |
3. Spręsdamos, ar nurodyti vykdyti vieną iš priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ir vertindamos jos proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į tai, ar paskelbus informaciją apie pažeidėją bus galima nustatyti fizinį asmenį ir, jeigu taip, ar šios paskelbimas būtų pateisinamas, ypač atsižvelgiant į šiuos kriterijus: galimą žalą, kurią tokia priemonė gali padaryti pažeidėjo privatumui ir reputacijai, pažeidėjo veiksmus gaunant, atskleidžiant ar naudojant komercinę paslaptį, ir tikimybę, kad pažeidėjas toliau neteisėtai naudos arba atskleis komercinę paslaptį. |
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsauga nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo |
||||
Nuorodos |
COM(2013) 0813 – C7-0431/2013 – 2013/0402(COD) |
||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
JURI 9.12.2013 |
|
|
|
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
IMCO 9.12.2013 |
||||
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Lara Comi 7.10.2014 |
||||
Svarstymas komitete |
18.3.2014 |
5.11.2014 |
17.11.2014 |
3.12.2014 |
|
|
21.1.2015 |
23.2.2015 |
16.3.2015 |
|
|
Priėmimo data |
24.3.2015 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
27 4 7 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Daniel Dalton, Nicola Danti, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Antanas Guoga, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Jiří Maštálka, Marlene Mizzi, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Roberta Metsola, Franz Obermayr, Adam Szejnfeld, Ulrike Trebesius, Sabine Verheyen, Inês Cristina Zuber |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Jonathan Arnott, Philippe De Backer, Ashley Fox, Andrey Novakov |
||||
PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsauga nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo |
||||
Nuorodos |
COM(2013)0813 – C7-0431/2013 – 2013/0402(COD) |
||||
Pateikimo Europos Parlamentui data |
27.11.2013 |
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
JURI 9.12.2013 |
|
|
|
|
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
EMPL 23.10.2014 |
ITRE 9.12.2013 |
IMCO 9.12.2013 |
|
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
EMPL 23.10.2014 |
|
|
|
|
Pranešėjai Paskyrimo data |
Constance Le Grip 22.9.2014 |
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
13.10.2014 |
11.11.2014 |
23.3.2015 |
16.4.2015 |
|
Priėmimo data |
16.6.2015 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
19 2 3 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Sergio Gaetano Cofferati, Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Constance Le Grip, Cecilia Wikström |
||||
Pateikimo data |
22.6.2015 |
||||