Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 konstatuojamoji dalis
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
(1) valstybės narės ir Sąjunga turėtų veikti siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę administracijos ir darbuotojų pareigų pasidalijimo tvarką, užimtumą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje;
|
(1) valstybės narės ir Sąjunga turėtų veikti siekdamos plėtoti veiksmingą ir suderintą užimtumo strategiją, skirtą kovoti su rimtomis nedarbo pasekmėmis, ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos, socialinių ir aplinkos pokyčių, t. y. tikslingai skatindamos mokymus mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose bei pritaikydamos švietimo sistemas, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslai. Reikėtų dėti dideles pastangas siekiant padidinti darbuotojų, turinčių itin žemą išsilavinimą ar kvalifikaciją ir negalinčių greitai gauti mokymų ar įgyti įgūdžių, užimtumą ir sumažinti vis didėjantį didelio masto ir ilgalaikį nedarbą, ypatingą dėmesį skiriant atsiliekantiems regionams. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę administracijos ir darbuotojų pareigų pasidalijimo tvarką, užimtumą turi laikyti prioritetu ir bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje. Sąjunga šias pastangas turėtų papildyti politiniais pasiūlymais, kuriais būtų siekiama Sutarties tikslų ir užtikrinama įtrauki, integruota darbo rinka bei deramos darbo sąlygos visoje Sąjungoje, įskaitant deramą darbo užmokestį, suderintą vedant kolektyvines derybas;
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
|
(1a) Eurostato skaičiavimais, 2015 m. sausio mėn. Sąjungoje buvo 23 815 000 bedarbių, iš kurių 18 059 000 euro zonoje;
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
|
(1b) šiandien būtina nustatyti patikimus visiško skurdo rodiklius, nes tokiomis sąlygomis gyvena daugybė ES piliečių, palyginti su Tarybos sprendime 2010/707/ES1a pateiktais duomenimis, iš kurių buvo matyti, kad būtina pašalinti skurdo ir atskirties riziką ne mažiau kaip 20 milijonų žmonių;
|
|
|
|
____________
|
|
|
|
1a 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 308, 2010 11 24, p. 46).
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 konstatuojamoji dalis
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
(2) Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminavimu, užtikrinti vienodas galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą. Apibrėždama ir įgyvendindama savo politiką ir veiklą, Sąjunga turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi bei aukštu švietimo ir mokymo lygiu;
|
(2) Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi, visų formų skurdu ir diskriminavimu, užtikrinti vienodas galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą. Šiam bendram tikslui neturėtų kelti pavojaus pašalinis kitų teisės aktų ar politikos priemonių poveikis. Apibrėždama ir įgyvendindama savo politiką ir veiklą, Sąjunga turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi bei aukštu švietimo ir mokymo lygiu.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
(3) užimtumo gairės atitinka bendras ekonominės politikos gaires;
|
(3) užimtumo gairės atitinka bendras ekonominės politikos gaires, kuriose neturi būti numatyti tik fiskaliniai ir su pinigais susiję tikslai;
|
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 konstatuojamoji dalis
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
(4) valstybės narės savo ekonomikos politiką turėtų laikyti bendro intereso reikalu ir ją derinti Taryboje. Taryba turėtų priimti užimtumo gaires ir bendras ekonominės politikos gaires, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi valstybių narių ir Sąjungos politikoje;
|
(4) valstybės narės savo ekonomikos politiką kartu su socialine politika turėtų laikyti bendro intereso reikalu ir ją derinti Taryboje. Taryba turėtų priimti užimtumo gaires ir bendras ekonominės politikos gaires, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi valstybių narių ir Sąjungos politikoje;
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
|
(4a) siekiant užtikrinti demokratiškesnį sprendimų dėl integruotų gairių, kurios daro poveikį piliečiams ir darbo rinkoms visoje Sąjungoje, priėmimą, svarbu, kad dėl užimtumo gairių ir bendrų ekonominės politikos gairių sprendimą priimtų Taryba ir Europos Parlamentas. Pagal integruotas gaires valstybėms narėms pirmiausia turi būti leista Sąjungos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis taikyti tvarius ir integruotus ekonomikos modelius;
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
(5) pagal Sutarties nuostatas Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos derinimo priemones. Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos ir biudžeto priežiūrai. Europos semestro racionalizavimas ir sustiprinimas, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, dar pagerins jo veikimą;
|
(5) pagal Sutartį Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos, kurios daro didelį poveikį socialinei ir užimtumo padėčiai Sąjungoje, derinimo priemones. Šios politikos kryptys kai kuriose Sąjungos dalyse gali lemti ekonomikos sąstingį ir defliaciją, kuriems esant nebūtų skatinamas augimas ir užimtumas. Todėl itin svarbu atsižvelgti į naujus socialinius rodiklius ir asimetrinius sukrėtimus, kuriuos dėl finansų ir ekonomikos krizės patyrė tam tikros valstybės narės. Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo ir socialinės politikos priežiūrai, ir turėtų būti geriau pritaikytas strategijos „Europa 2020“ tikslams siekti. Europos semestro racionalizavimas ir sustiprinimas, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, gali dar pagerinti jo veikimą, tačiau taikant šią priemonę dar nebuvo pagerinta ekonominė padėtis nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
|
(5a) Europos socialinių reikalų observatorijos (OSE) duomenimis, įvairių pajamų rėmimo ir socialinės apsaugos formų esama jau 26 Europos Sąjungos narėse.1a Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga komisijos narė Marianne Thyssen pareiškė, kad „jeigu [ji] galėtų nuspręsti dėl to, kas vyksta visose valstybėse narėse Europoje, visose Europos šalyse būtų nustatytos minimalias pajamos“;
|
|
|
|
____________
|
|
|
|
1a http://www.eesc.europa.eu/resources/docs/revenu-minimum_-etude-ose_-vfinale_en--2.pdf
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
(5b) kad būtų sukurta Europos minimalaus atlyginimo reglamentavimo sistema, trūksta ES lygmens reglamentavimo kompetencijos;
|
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
(6) finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino esminius Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikos trūkumus. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti tvirtą, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia suderintų ir plataus užmojo politikos veiksmų ir Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir Sąjungos ekonomikos valdymu. Šie veiksmai, kuriais derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, turėtų apimti postūmį investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir laikytis fiskalinės atsakomybės;
|
(6) finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino rimtus valstybių narių ekonomikos ir Sąjungos koordinavimo mechanizmų trūkumus. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti tvirtą, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje, taigi reikia panaikinti didžiulius nedarbo židinius, kurie susidarė tam tikrose jos teritorijos dalyse. Tam reikia tvirtų, suderintų, plataus užmojo ir, svarbiausia, veiksmingų politikos veiksmų ir Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir Sąjungos ekonomikos valdymu. Šie veiksmai, kuriais derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, turėtų apimti postūmį investicijoms, ypač skirtoms labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, taip pat inovatyvių pradedančiųjų įmonių, skatinančių ekologiškų darbo vietų kūrimą, plėtrai. Šie veiksmai turėtų apimti labiau įtraukios, teisėmis grindžiamos darbo rinkos, kurioje užtikrinama derama socialinė apsauga, kūrimą. Jie taip pat turėtų apimti socialinės apsaugos priemones, kaip antai garantuotos minimalios pajamos, kurios būtų nustatomos pagal nacionalinę praktiką, siekiant kovoti su visišku skurdu ir socialine atskirtimi;
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 konstatuojamoji dalis
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
(7) valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų spręsti dėl krizės socialinio poveikio ir siekti sukurti darnią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius ir jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenėje ir ekonomikoje. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės kiekvienam ir sumažintas skurdas ir socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ekonomikos augimas atneštų naudą visiems piliečiams ir visiems regionams;
|
(7) valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų spręsti dėl krizės socialinio poveikio kilusias problemas, pateikdamos patikimesnius su visišku skurdu susijusius duomenis, ir siekti sukurti įtraukią ir teisingesnę visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius ir jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenėje ir ekonomikoje. Turėtų būti užtikrinta nediskriminacinė prieiga ir galimybės kiekvienam ir iš esmės sumažintas skurdas ir socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir tinkamų socialinės gerovės sistemų veikimą ir pašalinant nereikalingas administracines kliūtis ir kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, ypač tas, kurios daro poveikį neįgaliesiems. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ekonomikos augimas atneštų naudą visiems piliečiams ir visiems regioniniams ir vietos subjektams. Bendroje užimtumo ataskaitoje pateikta pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinė yra itin naudinga priemonė šiuo klausimu, padedanti laiku aptikti pagrindines užimtumo ir socialines problemas ir skirtumus ir nustatyti sritis, kuriose labiausia reikia imtis politinių veiksmų. Vis dėlto į tolesnius suvestinės leidimus reikėtų įtraukti ir pagal lytis suskirstytus duomenis;
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
|
(7a) Audito Rūmai nustatė tris su Jaunimo garantijų iniciatyva susijusias problemas: bendro finansavimo tinkamumas, „aukštos kokybės pasiūlos“ apibrėžtis ir Komisijos vykdoma stebėsena bei atsiskaitymas apie schemos taikymo rezultatus;
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
|
(7b) Tarybos sprendime 2010/707/ES nustatyti šie tikslai: iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą; sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį iki mažiau nei 10 proc.; bent iki 40 proc. padidinti 30–34 metų amžiaus asmenų, turinčių tretinį ar lygiavertį išsilavinimą, dalį; skatinti socialinę įtrauktį, ypač mažinant skurdą, kad skurdas ir atskirtis nebegrėstų bent 20 mln. žmonių. Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas užimtumo ir socialinėje srityse tebėra pagrindinis valstybių narių užimtumo politikos tikslas;
|
|
|
|
________________
|
|
|
|
1a 2010 m. spalio 707 d. Tarybos sprendimas 2010/21/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 308, 2010 46 24, p. 46).
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
(8) veiksmai pagal šias gaires – svarbus indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Šios gairės yra integruotas Europos ir nacionalinių politikos priemonių rinkinys, kurį valstybės narės ir Sąjunga turėtų įgyvendinti, kad būtų pasiektas teigiamas šalutinis koordinuotų struktūrinių reformų poveikis, atitinkamas bendras ekonominės politikos krypčių derinys ir nuoseklesnis Europos politikos priemonių įnašas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;
|
(8) veiksmai pagal šias gaires – svarbus indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kurie dar nebuvo pasiekti dar ir dėl to, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į finansų ir ekonomikos krizės poveikį užimtumui ir socialinei atskirčiai. 2014 m. viešųjų konsultacijų strategijos „Europa 2020“ klausimais rezultatai aiškiai parodė, kad strategijoje nustatyti užimtumo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo bei švietimo tikslai tebėra labai aktualūs ir vienodai svarbūs, tarpusavyje susiję bei vieni kitus papildantys. Šios gairės yra integruotas Europos ir nacionalinių politikos priemonių rinkinys, kurį valstybės narės ir Sąjunga turėtų įgyvendinti, kad būtų pasiektas teigiamas šalutinis koordinuotų reformų, kuriomis siekiama sumažinti nelygybę ir padidinti piliečių gerovę, poveikis, atitinkamas bendras ekonominės politikos krypčių derinys ir nuoseklesnis Europos politikos priemonių įnašas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
(9) nors šios gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, taip pat socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;
|
(9) formuodamos ir įgyvendindamos nacionalinę politiką, valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą valdymą. Nors šios gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos, stebimos ir vertinamos kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, parlamentais, taip pat socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;
|
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 konstatuojamoji dalis
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
(10) bendros ekonominės politikos gairės nustato valstybėms narėms reformų įgyvendinimo kryptis ir atspindi tarpusavio priklausomybę. Jos atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Šios gairės turėtų būti bet kokių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas,
|
(10) bendros ekonominės politikos gairės ir užimtumo gairės nustato valstybėms narėms reformų įgyvendinimo kryptis ir turėtų būti bet kokių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Kadangi valstybių narių ekonomika ir darbo rinkos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, Taryba, priimdama konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, turėtų atsižvelgti į kaimyninių šalių bei šalių, su kuriomis atitinkama valstybė narė turi aiškių sąsajų dėl darbuotojų migracijos tendencijų ar kitų susijusių rodiklių, padėtį. Todėl Komisija tuo atveju, jei konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos turi būti pakoreguotos, turėtų turėti tikslius ir atnaujintus statistinius duomenis,
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės 1 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kurti darbo vietas, mažinti kliūtis įmonėms samdyti žmones, skatinti verslumą ir ypač remti mažų įmonių kūrimą ir augimą, kad padidėtų moterų ir vyrų užimtumas. Valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir puoselėti socialines inovacijas.
|
Valstybės narės, bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, turėtų veiksmingai ir skubiai spręsti rimtas nedarbo problemas, sudaryti palankesnes sąlygas kurti tvarias ir kokybiškas darbo vietas bei investuoti į jų kūrimą, spręsti galimybių sudarymo rizikos grupėms problemas ir mažinti kliūtis įmonėms samdyti įvairių lygių kvalifikaciją turinčius žmones visuose darbo rinkos sektoriuose, įskaitant biurokratizmo mažinimą, laikantis darbo ir socialinių standartų, skatinti jaunimo verslumą ir ypač remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, kad padidėtų moterų ir vyrų užimtumas. Valstybės narės, be kita ko, turėtų aktyviai skatinti žaliąsias, baltąsias ir mėlynąsias darbo vietas, socialinę ekonomiką ir puoselėti socialines inovacijas.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės 2 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Mokesčių našta turėtų būti perkelta nuo darbo jėgos kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas užimtumas ir augimas, tuo pačiu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir augimą skatinančioms išlaidoms. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas turėtų būti nukreiptas į atitinkamas mokesčių naštos dalis; juo taip pat turėtų būti šalinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje ir paskatos joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis.
|
Mokesčių našta turėtų būti perkelta nuo darbo jėgos kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas užimtumas ir augimas, tuo pačiu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir išlaidoms, kurios skiriamos valstybės investicijoms, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas turėtų būti nukreiptas į atitinkamas mokesčių naštos dalis; juo taip pat turėtų būti kovojama su diskriminacija ir šalinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje ir paskatos joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie neįgaliuosius ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis, laikantis galiojančių darbo standartų.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės 3 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės kartu su socialiniais partneriais turėtų skatinti taikyti darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, kurie leistų darbo užmokesčiui reaguoti į produktyvumo pokyčius. Čia turėtų būti atsižvelgiama į gebėjimų ir vietos darbo rinkos sąlygų skirtumus, taip pat į regionų, sektorių ir bendrovių ekonominės veiklos rezultatų skirtumus. Nustatydami minimalų darbo užmokestį, valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų įvertinti jo poveikį dirbančiųjų skurdui, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui.
|
Siekiant kurti darbo vietas ir mažinti skurdą Sąjungoje, tebėra svarbu vykdyti politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad atlyginimai būtų deramos pragyvenimo pajamos. Todėl valstybės narės kartu su socialiniais partneriais turėtų laikytis darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų, kurie leistų tikram darbo užmokesčiui reaguoti į produktyvumo pokyčius ir padėtų mažinti buvusius skirtumus nedidinant defliacijos spaudimo, ir skatinti juos taikyti. Šiais mechanizmais turėtų būti užtikrinama pakankamai išteklių svarbiausiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į skurdo rodiklius, kurie būdingi kiekvienai valstybei narei atskirai. Čia turėtų būti tinkamai įvertinami gebėjimų ir vietos darbo rinkos sąlygų skirtumai siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti deramą atlyginimą. Nustatydami minimalų darbo užmokestį pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką, valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų užtikrinti, kad jis būtų deramas, ir įvertinti jo poveikį dirbančiųjų skurdui, šeimų ūkių pajamoms, bendrai paklausai, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 5 gairės 3 a pastraipa (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų sumažinti biurokratizmą, kad būtų sumažinta mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkanti našta, nes jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo.
|
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 1 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes tinkamai aprūpindamos asmenis reikalingomis žiniomis ir įgūdžiais. Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas į švietimo ir profesinio mokymo sistemas ir gerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą, kad gerėtų darbo jėgos įgūdžiai ir kad ji galėtų geriau numatyti ir atitikti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius skaitmenėjančioje ekonomikoje. Valstybės narės turėtų sustiprinti pastangas gerinti visuotinę prieigą prie kokybiško suaugusiųjų mokymo ir įgyvendinti aktyvaus senėjimo strategijas, kad profesinis gyvenimas taptų ilgesnis.
|
Valstybės narės turėtų skatinti tvarų našumą ir kokybiško įsidarbinimo galimybes tinkamai aprūpindamos asmenis reikalingomis ir visiems prieinamomis žiniomis ir įgūdžiais. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir transporto paslaugų sritims, kuriose trūksta arba vidutinės trukmės laikotarpiu ims trūkti darbuotojų. Valstybės narės turėtų daryti veiksmingas investicijas į kokybišką ir įtraukų švietimą nuo mažens ir profesinio mokymo sistemas ir gerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą, kad gerėtų darbo jėgos praktinės žinios ir įgūdžiai ir didėtų įgūdžių įvairovė, kad ji galėtų geriau numatyti ir atitikti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius skaitmenėjančioje ekonomikoje ir visos visuomenės poreikius. Todėl reikėtų atsižvelgti į tai, kad socialiniai emociniai gebėjimai, pvz., komunikaciniai gebėjimai, tampa vis svarbesni daugeliui profesijų.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 1 a pastraipa (nauja)
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
|
Valstybės narės turėtų skatinti verslumą tarp jaunimo, inter alia, rengdamos laisvai pasirenkamus verslumo kursus ir skatindamos kurti studentų įmones aukštosiose mokyklose ir kolegijose. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų labiau stengtis, kad jaunuoliai baigtų mokyklą ir kad būtų užtikrintas sklandesnis perėjimas prie profesinės veiklos įgijus išsilavinimą ir baigus mokymus, pagerėtų prieiga prie aukštos kokybės suaugusiųjų mokymosi visiems ir panaikintos kliūtys jo siekti, ypatingą dėmesį skiriant didelės rizikos grupėms ir jų reikmėms, siūlant galimybę persikvalifikuoti, kai netekus darbo ir keičiantis darbo rinkai kyla aktyvios reintegracijos būtinybė. Tuo pat metu valstybės narės turėtų įgyvendinti vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, kad darbas sveikatai tinkamomis sąlygomis būtų įmanomas iki pat faktinio pensinio amžiaus.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 1 b pastraipa (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Užtikrindamos būtiną įgūdžių lygį, kurio reikalauja nuolatiniai pokyčiai darbo rinkoje, ir remdamos švietimą ir mokymą kartu su suaugusiųjų mokymosi programomis, valstybės narės turėtų turėti galvoje, kad reikalingas ir žemos kvalifikacijos darbas ir kad aukštos kvalifikacijos darbuotojams įsidarbinti lengviau negu vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojams.
|
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 1 c pastraipa (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Galimybė naudotis prieinamomis aukštos kokybės ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis turėtų būti visapusiškos politikos ir investicijų prioritetas, kartu remiant šeimas ir tėvus bei taikant derinimo priemones, kad tėvai galėtų subalansuoti darbą ir šeimos gyvenimą – tai padėtų užkirsti kelią mokyklą anksti paliekančių vaikų skaičiaus augimui ir užtikrinti jaunimui daugiau galimybių darbo rinkoje.
|
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 2 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Turėtų būti įveiktas didelis nedarbas ir užkirstas kelias ilgalaikiam nedarbui. Ilgalaikių bedarbių skaičius turėtų būti žymiai sumažintas visa apimančiomis ir viena kitą papildančiomis ir sutvirtinančiomis strategijomis, įskaitant konkrečios aktyvios paramos suteikimą ilgalaikiams bedarbiams, kad jie grįžtų į darbo rinką. Būtina plačiai spręsti jaunimo nedarbo klausimą, be kita ko, aprūpinant atitinkamas institucijas reikalingomis priemonėmis visiškai ir nuosekliai įgyvendinti jų nacionalinius Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus.
|
Nedarbo – pirmiausia ilgalaikio nedarbo ir didelio nedarbo regionuose – klausimas turėtų būti sprendžiamas veiksmingai ir nedelsiant, be to, kelias nedarbui turėtų būti užkirstas taikant įvairias paklausos ir pasiūlos valdymo priemones. Ilgalaikių bedarbių skaičius ir įgūdžių neatitikimo bei pasenusių įgūdžių problema turėtų būti sprendžiama visa apimančiomis ir viena kitą papildančiomis ir sutvirtinančiomis strategijomis, įskaitant asmeninėmis reikmėmis pagrįstos aktyvios paramos ir tinkamų socialinės apsaugos schemų užtikrinimą ilgalaikiams bedarbiams, kad jie sąmoningai ir atsakingai grįžtų į darbo rinką. Būtina plačiai spręsti jaunimo nedarbo klausimą vadovaujantis bendra jaunimo užimtumo strategija. Tai apima investicijas į sektorius, kuriuose gali būti kuriamos kokybiškos darbo vietos jaunimui, ir atitinkamų subjektų, pvz., jaunimo paramos tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, jaunimo organizacijų ir viešų užimtumo tarnybų, aprūpinimą priemonėmis, kurios reikalingos jų nacionaliniams Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planams visiškai ir nuosekliai įgyvendinti, tačiau taip pat greitą išteklių įsisavinimą valstybėse narėse. Prieiga prie finansavimo tiems, kurie nusprendžia pradėti verslą, turėtų būti palengvinta teikiant daugiau informacijos, ribojant pernelyg didelę biurokratiją ir sudarant galimybę kelių mėnesių bedarbio išmokas paversti išankstine dotacija startuoliui pradėti pateikus verslo planą ir laikantis nacionalinės teisės aktų.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 2 a pastraipa (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės, rengdamos ir taikydamos kovos su nedarbu priemones, turėtų atsižvelgti į vietos ir regionų skirtumus bei bendradarbiauti su vietos užimtumo tarnybomis.
|
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 3 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Turėtų būti šalinamos struktūrinės švietimo ir mokymo sistemų silpnybės, kad būtų užtikrinti kokybiški mokymo rezultatai ir išspręsta mokyklos nebaigimo problema. Valstybės narės turėtų didinti išsimokslinimo lygį ir apsvarstyti dvejopo mokymosi sistemų galimybę bei galimybę tobulinti profesinį mokymą, tuo pačiu metu didindamos ne formaliojo švietimo sistemoje įgytų gebėjimų pripažinimo galimybes.
|
Turėtų būti šalinamos struktūrinės švietimo ir mokymo sistemų silpnybės, kad būtų užtikrinti kokybiški mokymo rezultatai ir išspręsta mokyklos nebaigimo problema ir skatinamas visa apimantis aukštos kokybės švietimas pradedant pačiu pagrindiniu lygmeniu. Tam būtinos lanksčios švietimo sistemos, pagal kurias ypatingas dėmesys būtų skiriamas praktikai. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų didinti lavinantis įgyjamų žinių kokybę sudarydamos galimybę išsilavinimą įgyti visiems, rengti ir tobulinti savo reikmėms pritaikytas dvejopo mokymosi sistemas gerindamos profesinį mokymą ir esamas programas, pvz., Europasą, kartu prireikus užtikrindamos galimybę prireikus pakeisti kvalifikaciją ir už formaliojo švietimo sistemos ribų įgytos kvalifikacijos pripažinimą. Turėtų būti stiprinami švietimo ir darbo rinkos ryšiai kartu užtikrinant pakankamai platų švietimą, kad žmonės įgytų solidų pagrindą rasti darbą visą gyvenimą.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 3 a pastraipa (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų labiau pritaikyti savo mokymo sistemas prie darbo rinkos poreikių, kad pereiti prie darbinės veiklos baigus mokymus būtų lengviau. Pirmiausia atsižvelgiant į skaitmeninimą ir naujas technologijas, nepaprastai svarbios žaliosios darbo vietos ir sveikatos priežiūra.
|
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 4 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Turėtų būti mažinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje, ypač moterims, vyresniems darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir teisėtiems migrantams. Darbo rinkoje turi būti užtikrinta lyčių lygybė, įskaitant vienodą darbo užmokestį, taip pat galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ankstyvuoju ugdymu ir priežiūra.
|
Turi būti toliau mažinama diskriminacija darbo rinkoje – taip pat ir susijusi su prieiga prie jos – ypač kalbant apie grupes, patiriančias diskriminaciją ar atskirtį, pvz., moteris, vyresnius darbuotojus, jaunimą, neįgaliuosius ir teisėtus migrantus. Darbo rinkoje turi būti užtikrinta lyčių lygybė, įskaitant vienodą darbo užmokestį, taip pat galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ankstyvuoju ugdymu ir priežiūra bei lankstumas, būtinas norint nuo atskirties apsaugoti asmenis, sustabdžiusius karjerą dėl pareigų šeimoje, pvz., neformaliuosius slaugytojus. Atsižvelgdamos į tai valstybės narės turėtų liautis blokavusios direktyvas dėl moterų įmonių valdybose ir dėl nėštumo ir gimdymo atostogų.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 4 a pastraipa (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Šiuo požiūriu valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad nesimokančių ir nedirbančių (NEET) jaunų moterų daugiau nei vyrų ir kad NEET jaunimo reiškinį daugiausia lemia išaugęs jaunimo nedarbas, tačiau taip pat ir nepakankamo išsilavinimo nulemtas neveiklumas.
|
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 6 gairės 5 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Kad pagerėtų užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas ir viešasis administravimas, valstybės narės turėti visiškai išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų paramą.
|
Kad būtų kovojama su skurdu, pagerėtų kokybiškas užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas, viešasis administravimas ir viešosios paslaugos, valstybės narės turėtų visapusiškai veiksmingai ir produktyviai išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų paramą. Taip pat turėtų būti mobilizuoti Europos strateginių investicijų fondas ir jo investavimo platformos siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, o darbuotojai turėtų įgūdžių, kurie būtini Sąjungai norint pereiti prie tvaraus augimo modelio.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 1 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų mažinti darbo rinkos segmentaciją. Darbo santykių apsaugos taisyklės ir institucijos turėtų sudaryti tinkamą įdarbinimo aplinką ir teikti pakankamą apsaugą dirbantiesiems ir ieškantiems darbo arba dirbantiems pagal laikinąsias ar civilinės teisės sutartis. Turėtų būti užtikrinta užimtumo kokybė socialinio ir ekonominio saugumo, švietimo ir mokymosi galimybių, darbo (įskaitant sveikatos ir saugos) sąlygų ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo atžvilgiu.
|
Valstybės narės turėtų mažinti darbo rinkos segmentaciją kovodamos su mažų garantijų darbu, dideliu nedarbu, nedeklaruojamu darbu ir nefiksuoto darbo laiko sutartimis. Darbo santykių apsaugos taisyklės ir institucijos turėtų sudaryti tinkamą įdarbinimo aplinką ir teikti pakankamą apsaugą dirbantiesiems ir ieškantiems darbo arba dirbantiems pagal laikinąsias, darbo ne visą darbo laiką, netipines ar civilinės teisės sutartis aktyviai įtraukdamos socialinius partnerius ir skatindamos kolektyvines derybas. Turėtų būti užtikrinta užimtumo kokybė visiems socialinio ir ekonominio saugumo, patvarumo, deramo darbo užmokesčio, teisių darbe, deramų sąlygų darbo vietoje (įskaitant sveikatos ir saugos aspektus), socialinės apsaugos, lyčių lygybės, švietimo ir mokymosi galimybių atžvilgiu. Todėl būtina padėti jaunimui ateiti į darbo rinką, skatinti ilgai nedirbusiųjų reintegraciją ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą teikiant priežiūros paslaugas už prieinamą kainą ir modernizuojant darbo organizavimą. Visoje Sąjungoje turėtų būti skatinama didesnė darbo sąlygų konvergencija.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 1 a pastraipa (nauja)
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
|
Sudarius galimybes patekti į darbo rinką turėtų būti skatinamas verslumas, tvarus darbo vietų kūrimas visuose sektoriuose, įskaitant žaliąsias darbo vietas, taip pat socialinė priežiūra ir inovacijos, kad būtų geriausiai panaudojami žmonių įgūdžiai, puoselėjimas jų vystymas visą gyvenimą ir skatinamos darbuotojų siūlomos inovacijos.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 2 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus ir socialinius partnerius rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politikos priemones, kaip įprasta nacionalinėje praktikoje, ir remti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimo ir efektyvumo gerinimą.
|
Valstybės narės turėtų glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, regionų ir vietos valdžios institucijas rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politikos priemones, kaip numatyta pagal partnerystės principą ir nacionalinę praktiką, ir remti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimo ir efektyvumo gerinimą, ypač tose valstybėse, kuriose esama didelių problemų, susijusių su darbo užmokesčio devalvacija, kurios priežastis – neseniai panaikintas darbo rinkų reguliavimas ir silpnos kolektyvinės derybos.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 3 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų stiprinti aktyvias darbo rinkos priemones plėsdamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir sąveiką su pasyviomis priemonėmis. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti atitiktį darbo rinkos poreikiams ir remti tvarų perėjimą darbo rinkoje, viešosioms įdarbinimo tarnyboms teikiant individualizuotą pagalbą ir diegiant veiksmingumo matavimo sistemas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos sistemos veiksmingai įtrauktų ir įgalintų tuos, kas gali dalyvauti darbo rinkoje, apsaugotų (laikinai) neįtrauktuosius į darbo rinkas ir (arba) negalinčius jose dalyvauti ir parengtų asmenis galimiems pavojams; investuodamos į žmogiškąjį kapitalą. Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas ir įgyvendinti veiksmingas kovos su diskriminacija priemones.
|
Valstybės narės turėtų užtikrinti pagrindinius aktyvių darbo rinkos priemonių kokybės standartus tobulindamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir sąveiką su pagalbinėmis, pvz., socialinės apsaugos, priemonėmis. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti galimybes patekti į darbo rinką, stiprinti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą ir remti tvarų perėjimą darbo rinkoje, itin aukštos kvalifikacijos viešosioms įdarbinimo tarnyboms teikiant individualizuotą pagalbą ir diegiant veiksmingumo matavimo sistemas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos sistemos veiksmingai įtrauktų ir įgalintų tuos, kas gali dalyvauti darbo rinkoje, apsaugotų (laikinai) neįtrauktuosius į darbo rinkas ir (arba) negalinčius jose dalyvauti ir parengtų asmenis galimiems pavojams ir kintančioms ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, investuodamos į žmogiškąjį kapitalą. Valstybės narės turėtų nustatyti minimalias pajamas, kurios proporcingai atitiktų jų konkrečią socialinę ir ekonominę padėtį – tai būtų viena galimų priemonių skurdui mažinti. Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas ir įgyvendinti veiksmingas kovos su diskriminacija priemones.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 4 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Turėtų būti užtikrinamas darbuotojų judumas, kad būtų galima išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, be kita ko, gerinant pensijų perkėlimo galimybę ir kvalifikacijos pripažinimą. Kartu valstybės narės turėtų prižiūrėti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis.
|
Darbuotojų judumas turėtų būti užtikrinamas kaip pagrindinė teisė ir laisvas pasirinkimas, kad būtų galima išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, be kita ko, gerinant pensijų perkėlimo galimybę ir veiksmingą kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą, taip pat atsikratant biurokratijos ir kitų esamų kliūčių. Kartu valstybės narės turėtų spręsti kalbos kliūčių klausimą, tobulindamos mokymo sistemas šioje srityje. Valstybės narės taip pat turėtų tinkamai pasinaudoti EURES tinklu darbuotojų judumui skatinti. Turėtų būti skatinama investuoti į regionus, netenkančius darbo jėgos, kad būtų švelninamos protų nutekėjimo pasekmės, o mobilieji darbuotojai būti skatinami grįžti.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 a gairės (nauja) antraštė
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemų kokybės ir rezultatų gerinimas
|
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 a gairė (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų teikti prioritetą galimybės naudotis priežiūros ir kokybiško ankstyvojo ugdymo už prieinamą kainą paslaugomis užtikrinimui, nes ir viena, ir kita yra svarbios pagalbinės priemonės darbo rinkos subjektams ir jomis prisidedama prie bendro užimtumo lygio didinimo, kartu padedant asmenims atlikti savo pareigas. Valstybės narės turėtų parengti visapusišką politiką ir skirti investicijas, būtinas norit gerinti šeimoms ir tėvams skiriamą paramą ir derinimo priemones, kuriomis naudodamiesi tėvai galėtų derinti darbą ir šeiminį gyvenimą – taip būtų prisidėta prie ankstyvo mokyklos nelankymo prevencijos, o jaunuoliai įgytų daugiau galimybių darbo rinkoje.
|
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės antraštė
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
Teisingumo užtikrinimas, kova su skurdu ir lygių galimybių skatinimas
|
Socialinio teisingumo užtikrinimas, kova su skurdu ir lygių galimybių skatinimas
|
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 1 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos teiktų veiksmingą, efektyvią ir tinkamą apsaugą visais asmens gyvenimo etapais, užtikrindamos teisingumą ir šalindamos nelygybės apraiškas. Reikia, kad socialinė politika būtų paprastesnė ir tikslingesnė ir kad ją papildytų prieinamos ir kokybiškos vaikų priežiūros ir švietimo paslaugos, mokymas ir pagalba ieškant darbo, būsto parama ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, galimybė naudotis tokiomis būtiniausiomis paslaugomis kaip banko sąskaita ir internetas; taip pat reikia imtis kovoti su mokyklos nebaigimu ir socialine atskirtimi.
|
Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų gerinti savo socialinės apsaugos sistemas užtikrindamos pagrindinius standartus, kad būtų teikiama veiksminga, efektyvi ir tvari apsauga visais asmens gyvenimo etapais, užtikrindamos orų gyvenimą, solidarumą, teisę į socialinę apsaugą, visapusišką pagarbą socialinėms teisėms, teisingumą ir šalindamos nelygybės apraiškas, taip pat užtikrindamos įtrauktį siekiant panaikinti skurdą, pirmiausia kalbant apie žmones, išstumtus iš darbo rinkos ir priklausančius pažeidžiamesnėms grupėms. Reikia, kad socialinė politika būtų paprastesnė, tikslingesnė ir didesnio užmojo – taip pat ir užtikrinant prieinamas ir kokybiškas vaikų priežiūros ir švietimo paslaugas, efektyvų mokymą ir pagalbą ieškant darbo, būsto paramą ir visiems prieinamas aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, galimybę naudotis tokiomis būtiniausiomis paslaugomis kaip banko sąskaitos ir internetas; be to, reikia imtis kovoti su mokyklos nebaigimu, ypač dideliu skurdu, socialine atskirtimi ir, kalbant bendriau, su visų formų skurdu. Ypač ryžtingai turėtų būti sprendžiama vaikų skurdo problema.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 2 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Šiuo tikslu turi būti naudojamos įvairios priemonės, kurios viena kitą papildo, įskaitant įtraukimo į darbo rinką paslaugas ir pajamų paramą, pritaikytą individualiems poreikiams. Socialinės apsaugos sistemos turi būti kuriamos taip, kad jomis galėtų pasinaudoti visi turintys tokią teisę, kad būtų remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui, jį mažinti ir nuo jo apsaugoti.
|
Šiuo tikslu turi būti naudojamos įvairios priemonės, kurios viena kitą papildo, įskaitant įtraukimo į darbo rinką paslaugas ir pajamų paramą, pritaikytą individualiems poreikiams. Šiuo požiūriu kiekviena valstybė narė turėtų savo nuožiūra nustatyti minimalių pajamų dydį atsižvelgdama į nacionalinę praktiką, kad jis proporcingai atitiktų konkrečią atitinkamos valstybės narės socialinę ir ekonominę padėtį. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti kuriamos taip, kad jos būtų lengviau prieinamos ir jomis nediskriminuojant galėtų pasinaudoti visi, kad būtų remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai, taip pat kitokiai rizikai, pvz., pablogėjusiai sveikatai ar nedarbui, juos mažinti ir nuo jų apsaugoti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, kurie skursta dėl ilgalaikio savo tėvų nedarbo.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 3 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Pensijų sistemos turėtų būti reformuotos, kad būtų užtikrintas jų tvarumas ir pakankamumas moterims ir vyrams ilgėjant gyvenimo trukmei ir vykstant demografiniams pokyčiams; be kita ko, įstatymu nustatytas pensinis amžius turėtų būti susietas su numatoma gyvenimo trukme, faktinis pensinis amžius turėtų būti didinamas ir turi būti kaupiamos papildomos santaupos pensijai.
|
Pensijų sistemų struktūra turėtų būti tokia, kad jų tvarumas, saugumas ir pakankamumas moterims ir vyrams būtų užtikrinamas stiprinant pensijų sistemas ir siekiant užtikrinti deramas – bent skurdo ribą viršijančias – pajamas išėjus į pensiją. Pensijų sistemos turėtų būti tokios, kad būtų konsoliduojami, toliau vystomi ir tobulinami trys taupymo pensijai sistemų ramsčiai. Pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimas – ne vienintelė priemonė, kurią taikant galima spręsti su senėjimu susijusias problemas. Pensijų sistemų reformos turėtų, inter alia, atspindėti ir darbo rinkos tendencijas, gimstamumą, demografinę padėtį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės rodiklį. Geriausias būdas spręsti senėjimo problemą – didinti bendrą užimtumo lygį, užtikrinant, inter alia, socialines investicijas į vyresnių žmonių aktyvumą.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 4 pastraipa
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų gerinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų prieinamumą, produktyvumą ir efektyvumą užtikrindamos finansinį tvarumą.
|
Valstybės narės turėtų gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir gerovės paslaugų kokybę, įperkamumą, prieinamumą, produktyvumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas susijusiuose sektoriuose, gerindamos solidarumu grindžiamą finansavimą ir taip užtikrindamos finansinį šių sistemų tvarumą.
|
|
|
|
|
|
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 4 a pastraipa (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad kovotų su skurdu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, gerintų prieinamumą neįgaliesiems, siekdamos skatinti lyčių lygybę ir gerinti viešąjį administravimą.
|
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 4 b pastraipa (nauja)
|
|
|
|
|
Komisijos siūlomas tekstas
|
Pakeitimas
|
|
|
|
Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai, kuriais remdamosi valstybės narės nustato savo nacionalinius tikslus atsižvelgdamos į savo atitinkamą atspirties poziciją ir nacionalines aplinkybes – iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą; sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį iki mažiau nei 10 proc.; bent iki 40 proc. padidinti 30–34 metų amžiaus asmenų, turinčių tretinį ar lygiavertį išsilavinimą, dalį; skatinti socialinę įtrauktį, ypač mažinant skurdą, kad skurdas ir atskirtis nebegrėstų bent 20 mln. žmonių1a.
|
|
|
|
__________________
|
|
|
|
Gyventojais vadinamas tam tikras skaičius žmonių, kuriems skurdas ir atskirtis gresia pagal tris rodiklius (skurdo rizika, materialinis nepriteklius ir namų ūkis, kuriame nėra nė vieno dirbančiojo). Valstybės narės gali savo nuožiūra nusistatyti nacionalinius tikslus pagal joms tinkamiausius rodiklius, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir prioritetus.
|
|
|
|
|
|