PRANEŠIMAS dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą
24.6.2015 - (2014/2149(INI))
Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Mircea Diaconu
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę, kurioje pažymima, kad Sutarties signatarai semiasi „įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo“, ir ypač į Sutarties 3 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnį,
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 22 straipsnį,
atsižvelgdamas į UNESCO 2005 m. spalio d. priimtą Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB[1],
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006[2],
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006[3],
atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB[4],
atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (Nauja redakcija)[5],
atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo,[6]
atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Europos Tarybos bendrąją kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją (Faro konvenciją)[7],
atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių[8],
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo ir 2015–2018 m. darbo plano kultūros srityje bei Europos kultūros paveldo metų[9],
atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją 2011/711/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo[10],
atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),
atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (COM(2014) 0477),
atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0207/2015),
A. kadangi kultūra ir kultūros paveldas yra bendri ištekliai ir bendros gėrybės bei vertybės, kuriais niekas negali naudotis išskirtinėmis teisėmis, o visapusiškas jų potencialas skatinti tvarią žmogaus socialinę raidą ir socialinę bei ekonominę plėtrą dar turi būti pripažintas ir visapusiškai išnaudotas tiek įgyvendinant ES strategijas, tiek siekiant JT laikotarpio po 2015 m. vystymosi tikslų;
B. kadangi sprendimų priėmimo procese privalu atsižvelgti į daugeriopą kultūros poveikį visuomenei;
C. kadangi kultūros paveldas savo pobūdžiu yra nevienalytis, atspindi kultūrų ir kalbų įvairovę ir pliuralizmą ir turi įtakos regionų vystymuisi, socialinei sanglaudai, žemės ūkiui, jūrų reikalams, aplinkai, turizmui, švietimui, skaitmeninei darbotvarkei, išorės santykiams, muitinių bendradarbiavimui, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms;
D. kadangi kultūros, kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas veikia kaip valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo katalizatorius;
E. kadangi didinant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, populiarinant Europos kultūros paveldą ir stiprinant Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą siekiama skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą;
F. kadangi paveldo ištekliai – ilgalaikis turtas, atliekantis vertės kūrimo funkciją ir padedantis ugdyti įgūdžius, prisidedantis prie ekonomikos augimo ir turizmo skatinimo, taip pat padedantis kurti darbo vietas;
G. kadangi kultūros paveldo projektai neretai yra novatoriškos ir tvarios ekonominės veiklos, kurią vykdant plėtojamos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo ir mokslinių tyrimų galimybės, pavyzdžiai;
H. kadangi materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas atlieka svarbų vaidmenį kuriant, išsaugant ir remiant Europos kultūrą ir nacionalinį, regioninį, vietinį ir asmeninį tapatumą ir šiuolaikinių Europos tautų tapatumą;
I. kadangi kultūros paveldo priežiūros, restauravimo ir išsaugojimo, pasiekiamumo ir naudojimosi juo politika pirmiausia priklauso nacionalinės, regionų ir vietos atsakomybės sričiai, bet kartu kultūros paveldo klausimas turi ir aiškų europinį aspektą ir yra tiesiogiai keliamas įgyvendinant ne vienos srities ES politiką, įskaitant susijusią su žemės ūkiu, aplinka, moksliniais tyrimais ir inovacijomis;
J. kadangi SESV 167 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą“;
K. kadangi SESV 167 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga veikia siekdama gerinti Europos tautų kultūros ir istorijos pažinimą ir populiarinimą, skatinti valstybes nares bendradarbiauti, o prireikus – paremti ir papildyti jų veiklą europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos srityje;
L. kadangi Tarybos 2014 m. lapkričio 25 d. priimtame darbo plane kultūros srityje paveldas vadinamas vienu iš keturių ES darbo kultūros srityje 2015–2018 m. prioritetų;
M. kadangi dėl pagal lytis suskirstytų duomenų apie kultūrą trūkumo, taip pat ir kultūros paveldo srityje, nuo politiką formuojančių ir sprendimus priimančių asmenų nuslepiama lyčių nelygybė ir su ja susiję iššūkiai;
N. kadangi informacija apie finansavimo galimybes naudojantis ES programomis su kultūros paveldu susijusiose, pvz., vietos ir regionų vystymosi, kultūrinio bendradarbiavimo, mokslinių tyrimų, švietimo, MVĮ ir pilietinės visuomenės rėmimo ir turizmo, srityse nors ir prieinama, tačiau yra fragmentiška;
O. kadangi turėtų būti stiprinama Europos Tarybos programos „Europos kultūros keliai“ kultūrinė ir turistinė vertė populiarinant bendrą Europos kultūros paveldą ir plėtojant tvarų kultūrinį turizmą;
P. kadangi Europos Sąjungos kultūros paveldo ir „Europa Nostra“ apdovanojimais Europos paveldo srityje skatinamas meistriškumas, remiantis pavyzdžio galia įkvepiama imtis veiksmų ir skatinama keistis geriausios patirties pavyzdžiais;
Q. kadangi Paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo chartijoje (Venecijos chartija), Europos architektūros paveldo konvencijoje (Granados konvencija) ir Archeologijos paveldo apsaugos konvencijoje (Valetos konvencija) aiškiai apibrėžti tarptautiniu mastu pripažinti kultūros paveldo restauravimo ir archeologinių darbų standartai;[11]
Integruotas požiūris
1. mano, kad nepaprastai svarbu naudoti turimus išteklius kultūros paveldui remti, stiprinti ir populiarinti vadovaujantis integruotu požiūriu, kartu atsižvelgiant į kultūros, ekonominius, socialinius, istorinius, švietimo, aplinkosauginius ir mokslinius aspektus;
2. mano, kad, jei norima užtikrinti kultūrinį dialogą ir tarpusavio supratimą, kultūros paveldo atžvilgiu būtina vadovautis integruotu požiūriu; yra įsitikinęs, kad toks požiūris gali padėti užtikrinti tvirtesnę socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, kartu prisidedant prie strategijoje „Europa 2020“ išdėstytų tikslų siekio;
3. atsižvelgdamas į būtinybę vystyti naują integruotą požiūrį į kultūros paveldą, pateikia Komisijai šias konkrečias rekomendacijas:
a) laikantis visus sektorius apimančių ir lanksčių dabartinių Komisijos darbo metodų, Komisijoje nustatyti bendrą požiūrį gerinant skirtingų politikos sričių, kurioms aktualus kultūros paveldo klausimas, sąveiką ir informuoti Parlamentą apie šios glaudesnės sąveikos rezultatus;
b) užtikrinti, kad potencialiems naudos gavėjams paprastu ir prieinamu būdu, pvz., per bendrą ES informacijos platformą ir keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais, būtų teikiama informacija apie esamas kultūros paveldui skirtas Europos finansavimo eilutes;
c) paskelbti Europos paveldo metus, pageidautina 2018 m., ir skirti tam pakankamą biudžetą, be kita ko, siekiant didinti būsimų kartų informuotumą ir skleisti žinias apie Europos kultūros paveldo vertybes ir jų apsaugą, ir ne vėliau kaip 2016 m. Europos Parlamentui pateikti Europos paveldo metų programą;
d) pagal savo politinį ir horizontalųjį požiūrį pripažinti, kad kultūros paveldas yra kilnojamas ir nekilnojamas, materialus ir nematerialus, taip pat neatsinaujinantis išteklius, kurio autentiškumą privalu išsaugoti;
4. ragina artimiausiu metu nustatyti istorinės aplinkos, kuri dar žinoma kaip nekilnojamasis paveldas, politinį pagrindą, į kurį būtų įtraukta paminklų, archeologijos ir istorinių kraštovaizdžių reglamentavimo sistema, laikantis SESV 4 straipsnio;
5. skatina šiuolaikines kūrybines inovacijas architektūros ir dizaino srityse remiantis pagarba praeičiai ir dabarčiai ir kartu užtikrinant aukštą kokybę ir nuoseklumą;
Europos finansavimas kultūros paveldui
6. atkreipia dėmesį į Sąjungos įsipareigojimą saugoti ir stiprinti Europos kultūros paveldą įgyvendinant įvairias programas („Kūrybiška Europa“, „Horizontas 2020“, „Erasmus+“, „Europa piliečiams“), skiriant finansavimą (Europos struktūriniai ir investicijų fondai) ir vykdant tokius veiksmus, kaip Europos kultūros sostinė, Europos paveldo dienos ir Europos paveldo ženklas; ragina ES ir valstybes nares dar labiau remti mokslinius tyrimus;
7. prašo Komisijos:
a) sukurti bendrą ES portalą, skirtą materialiajam ir nematerialiajam kultūros paveldui, ir jame telkti informaciją apie visas ES programas, pagal kurias finansuojamas kultūros paveldas; jis turėtų būti suskirstytas pagal tris pagrindinius aspektus: materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo objektų duomenų bazė, į kurią taip pat būtų įtraukti geriausios patirties, susijusios su apsauga ir populiarinimu, pavyzdžiai ir visos atitinkamos nuorodos, informacija apie kultūros paveldo finansavimo galimybes, taip pat Europos kultūros paveldo būklės duomenys ir kultūros objektų konservavimui svarbūs duomenys, pavyzdžiui, klimato duomenys, arba jau atliktos restauracijos duomenys; naujienos apie politikos pokyčius, veiksmus ir renginius, susijusius su kultūros paveldu, bei nuorodos į juos;
b) skiriant finansavimą remti studijas, mokslinius tyrimus ir bandomąsias priemones, ypač skirtas kultūros paveldo stiprinimo procesų poveikiui analizuoti, konkretiems rodikliams ir kriterijams, susijusiems su to paveldo tiesioginiu ir netiesioginiu indėliu į ekonominio ir socialinio vystymosi procesus, nustatyti, kultūros ir socialinėms inovacijoms teritoriniame kontekste tiesiogiai remti, kad kultūros paveldas galėtų sustiprinti vystymąsi ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę;
c) stiprinti naują sukurtą daugiašalio finansavimo principą, pagal kurį įgyvendinant vieną didelio masto projektą galima papildomai naudoti įvairias Europos lėšas;
d) skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;
e) pritaikyti projektų valdymo laiko apskaičiavimo reikalavimus struktūrinių fondų atveju, siekiant optimaliau atsižvelgti į specifinius išsaugojimo, restauravimo ir apsaugos projektų reikalavimus;
f) persvarstyti 5 mln. EUR ribą, kuri taikoma kultūros paveldo projektams, pateiktiems siekiant įgyvendinti nedidelio masto infrastruktūros veiksmus[12], ir nustatyti bent tokią pat ribą, kokia taikoma UNESCO projektams, t. y. 10 mln. EUR;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamento persvarstymo principas, pirmiausia integruoto finansavimo principas konkrečiais atvejais irgi gali būti praktiškai pritaikomas remiant stambaus masto projektus; tačiau pripažįsta, kad būtina skatinti ir remti ir nedideles kultūros iniciatyvas, kurios ypač svarbios vietos vystymuisi ir gali padėti išsaugoti kultūros paveldą, taip pat skatinti vietos ir regioninį vystymąsi bei socialinį ir ekonominį augimą apskritai;
9. ragina Komisiją į gaires, taikomas kultūros paveldui skirtoms kitos kartos struktūrinių fondų lėšoms, įtraukti privalomą kokybės kontrolės sistemą, kuri būtų taikoma visu projekto vykdymo laikotarpiu;
10. atkreipia ypatingą dėmesį į valstybių narių vaidmenį užtikrinant aukštą veiklos vykdytojų profesinių žinių ir gebėjimų lygį ir veiklos struktūrą, kurią įgyvendinant galima užtikrinti geriausią praktiką kultūros paveldo apsaugos srityje, taip pat taikant tinkamas kokybės tikrinimo sistemas, kaip reikalaujama pagal tarptautines chartijas;
11. ragina Komisiją užtikrinti, kad deleguotuosiuose aktuose ir kvietimuose pareikšti susidomėjimą, taip pat vykdant 2014–2020 m. sanglaudos politikos reglamentų rengimo iniciatyvas tinkamomis finansuoti sritimis būtų laikomos inovacijos paveldo išsaugojimo srityje, taip pat nedidelį poveikį aplinkai turintys sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti efektyvų energijos vartojimą istoriniuose pastatuose;
12. ragina valstybes nares svarstyti galimas mokestines paskatas, susijusias su restauravimo, apsaugos ir išsaugojimo darbais, pvz., galimybę sumažinti PVM at kitus mokesčius, nes Europos kultūros paveldas valdomas ir privačių asmenų;
13. primygtinai ragina Komisiją įvertinti geriausią patirtį, susijusią su Europos fiskaline politika, ir rekomenduoti valstybėms narėms tinkamus tokios patirties pavyzdžius; ragina valstybes nares laikytis šių rekomendacijų ir tarpusavyje keistis geriausia praktika siekiant kuo labiau skatinti privačiojo sektoriaus paramą materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo projektams ir didinti jų poveikį atitinkamų teritorijų ekonominiam vystymuisi ir socialinei sanglaudai;
Nauji valdymo modeliai
14. teigiamai vertina Tarybos iniciatyvą parengti kultūros paveldo sričiai skirtas naujų dalyvaujamojo valdymo modelių gaires didinant kultūros paveldo, kaip bendro turto, vertę ir stiprinant vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos lygmens planų sąsajas;
15. ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų vystomos teisinės priemonės, kurias taikant būtų galima įgyvendinti alternatyvius finansavimo ir administravimo modelius, pvz., įtraukiant bendruomenę, pilietinę visuomenę, taip pat viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, siekiant įgyvendinti veiksmus, susijusius su kultūros paveldu (išsaugojimu, restauravimu, apsauga, plėtojimu ir populiarinimu);
16. ragina Komisiją ir valstybes nares Europos mastu inicijuoti visų valdymo lygmenų politikos formuotojų dialogą, kuriame dalyvautų kultūros ir kūrybos sektorių, turizmo paslaugų operatorių tinklų, privačiojo ir viešojo sektoriaus veikėjų partnerysčių, taip pat NVO atstovai;
17. ragina visus suinteresuotuosius subjektus dalyvauti kultūros paveldo valdymo procese, siekiant surasti tvaraus kultūros paveldo išsaugojimo ir jo ekonominio bei socialinio potencialo plėtojimo pusiausvyrą;
18. pabrėžia, kad ERPF kultūros paveldo projektai yra praktinis daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principo pavyzdys bei svarbus ERPF išlaidų elementas; atkreipia ypatingą dėmesį į tarpvalstybinių projektų, kurie padeda didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą bei skatinti įtrauktį, svarbą; atsižvelgdamas į tai ragina imtis priemonių siekiant stiprinti ir didinti paramą finansavimui pagal viešojo ir privačiojo sektoriaus susitarimus;
19. pabrėžia, kad nauji valdymo modeliai turi apimti kokybės kontrolės sistemą, kuri būtų taikoma bet kokio alternatyvaus kultūros paveldo finansavimo ir administravimo atveju;
20. primygtinai ragina valstybes nares didinti išlaidų, susijusių su kultūros paveldo objektais, kontrolę ir skatinti bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kitokia neteisėta veikla šioje srityje;
21. siūlo nustatyti, kad prie Europos Sąjungos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų pridedamas jo poveikio kultūros paveldui vertinimas ir kad, nustačius neigiamą poveikį kultūros paveldui, jis turėtų būti išbraukiamas iš tokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo srities kaip išimtis;
Kultūros paveldo ekonominis ir strateginis potencialas
22. pažymi, kad kultūros paveldas prisideda prie inovatyvių darbo vietų, produktų, paslaugų ir procesų kūrimo ir gali būti kūrybiškų idėjų šaltinis, skatinantis naują ekonomiką, kartu, tinkamai valdant, darydamas palyginti nedidelį poveikį aplinkai;
23. pripažįsta, kad kultūros paveldas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį įgyvendinant ne vieną pavyzdinę strategijos „Europa 2020“ iniciatyvą, pvz., Europos skaitmeninę darbotvarkę, iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę ir globalizacijos eros pramonės politiką; todėl ragina strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūroje ryžtingiau pripažinti Europos kultūros paveldo, kaip strateginio ištekliaus pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui užtikrinti, vaidmenį;
24. pažymi, kad kultūros paveldo sritis pajėgi kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas; primygtinai ragina valstybes nares imtis iniciatyvų, susijusių su kultūros paveldo srities darbuotojų ir mokslininkų mokymo valdymo ir išsaugojimo klausimais plėtojimu, ir visų pirma palankiai vertina ilgalaikį mokslininkų tinklų finansavimą, pvz., pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ teikiamas dotacijas;
25. pabrėžia materialaus ir nematerialaus UNESCO nurodyto kultūros ir gamtos paveldo svarbą Europos turizmui;
26. pabrėžia galimybę kuriant makroregioninius strateginius planus didesnį dėmesį skirti kultūros turizmui, kad jis būtų geriau įtrauktas į Europos bendradarbiavimo strateginę programą;
27. ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti ir remti „švelnaus“ transporto iniciatyvas (vaikščiojimą pėsčiomis, jodinėjimą ir važinėjimą dviračiu), taip atveriant naujus kelius kultūriniam ir gamtiniam turizmui;
28. ragina valstybes nares dirbti kartu su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti maksimalią kultūros paveldo vertę mūsų visuomenėse ir maksimaliai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir augimo ES;
29. nurodo, kad kultūrinis turizmas, kuris sudaro 40 proc. Europos turizmo, augimo ir užimtumo potencialo požiūriu yra pagrindinis ekonomikos sektorius, kurio plėtojimą reikia toliau skatinti naudojant naujas technologijas; tačiau pabrėžia, kad svarbu apsaugoti kultūros ir gamtos paveldą kuriant tvarias, mažiau agresyvias ir didesnę pridėtinę vertę suteikiančias turizmo formas, pagal kurias turizmo sektorius integruotas į vietos plėtros strategijas;
30. reiškia susirūpinimą dėl kultūros paveldo, kuris yra labai svarbus europinei tapatybei, išsaugojimo, restauravimo, apsaugos ir populiarinimo politikos padėties; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse dėl ekonomikos ir finansų krizės buvo labai sumažintas kultūros paveldo apsaugai skiriamas finansavimas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos kultūros paveldo vertinimui būtų skiriama pakankamai lėšų ir rodoma pakankamai iniciatyvos;
31. ragina Komisiją skatinti kultūros ir kūrybos sektorių kompetenciją, inovacijas ir konkurencingumą remiant menininkų, kūrėjų ir kultūros srities specialistų darbą;
32. pažymi, kad turi būti nedelsiant numatyta konkreti kultūros paveldo vieta Komisijos Investicijų plane Europai;
33. atkreipia dėmesį į būtinybę tobulinti metodinę sistemą siekiant gerinti statistiką, susijusią su kultūros paveldo sritimi; ragina Komisiją pasiūlyti visoms valstybėms narėms vienodų rodiklių, kuriais būtų galima naudotis kultūros paveldo padėčiai stebėti ir vertinti, rinkinį; pabrėžia būtinybę gauti daugiau mokslinių tyrimų rezultatų visais kultūros paveldo aspektais ir juos tarpusavyje susieti, siekiant įveikti susiskaidymą šioje srityje; atsižvelgdamas į tai nurodo, kad, siekiant gauti daugiau mokslinių tyrimų projektų rezultatų, labai svarbūs vadinamieji didieji duomenys; pabrėžia, kad, siekiant įvertinti esamą ir galimą kultūros paveldo ekonominę vertę, labai svarbu sistemingiau rinkti statistinius duomenis;
34. mano, kad įmones ir įstaigas, veikiančias įvairiose paveldo išsaugojimo srityse, Komisija turėtų klasifikuoti kaip sudarančias konkretų sektorių, kuriame jos taiko pridėtinę vertę turinčius tradicinius metodus ir suteikia galimybę ekologiškai ir tvariai išsaugoti paveldą;
35. pripažįsta, kad būtina skubiai spręsti jaunimo nedarbo problemą, ir pabrėžia, kad kultūros paveldas yra sritis, turinti potencialo kurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir galinti tvirčiau susieti švietimą ir profesinį gyvenimą, pvz., rengiant kokybiškas pameistrystės ir mokomosios praktikos programas bei vystant pradedančiųjų įmonių ir MVĮ verslą ir socialinę ekonomiką; šiuo požiūriu ragina valstybes nares kurti naujas ir novatoriškas finansavimo galimybes, kurios padėtų remti šio sektoriaus darbuotojų ir mokslininkų mokymą bei švietimą kultūros paveldo išsaugojimo ir valdymo klausimu ir judumą;
36. ragina Europos Komisiją laikantis integruoto požiūrio ir remiantis mokslu skatinti bendras kultūros paveldo ir turizmo programas, kurios būtų naudojamos kaip gairės ir gerosios praktikos pavyzdys;
37. kviečia valstybes nares strategiškai planuoti su kultūros paveldu susijusius projektus, kurie vestų į regionų ir vietos vystymąsi, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programas, naujų darbo vietų kūrimą, tvarų kaimo ir miesto vietovių atkūrimą ir tradicinių įgūdžių, susijusių su kultūros paveldo restauravimu, apsaugą ir rėmimą;
38. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ekonominį ir statistinį tyrimą, susijusį su įmonėmis, valdymo įstaigomis ir įvairių specializacijų profesijomis kultūros paveldo išsaugojimo ir sklaidos srityje, taip pat su konkrečia šių įmonių, įstaigų ir profesijų įtaka gamybos sistemai ir užimtumui;
39. atkreipia dėmesį į būtinybę kurti, plėtoti ir skatinti dirbančiųjų kultūros paveldo sektoriuje judumo ir mainų galimybes užtikrinant profesinės kvalifikacijos pripažinimą laikantis Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, nustatant minimalius profesinius (gebėjimų ir žinių) standartus ir taikant juos valstybėse narėse, ypač restauravimo ir konservavimo srityje; šiuo požiūriu ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl atitinkamų programų taikymo srities išplėtimo, kad į jas būtų įtrauktas kultūros paveldo valdytojų ir darbuotojų (pavyzdžiui, pilių valdytojų) judumo aspektas, siekiant keistis patyrimu ir geriausios patirties pavyzdžiais;
40. ragina valstybes nares pabrėžti šios srities paveldo turto vertę skatinant tyrimus, kuriuos atliekant būtų galima nustatyti kultūros objektų ekonominę ir kultūrinę vertę, kad būtų galima jų konservavimo išlaidas paversti investicijomis į jų vertę;
41. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę, kad pagal jos būsimą Strateginę inovacijos darbotvarkę Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) sukurtų žinių ir inovacijos bendriją (ŽIB) kultūros paveldo ir kūrybos sektoriaus srityje ir taip tiesiogiai paremtų holistinę mokslinių tyrimų ir inovacijų viziją;
42. dar kartą pabrėžia, kad svarbu į švietimo programas įtraukti švietimą dailės, muzikos, teatro ir kino klausimais, kaip esminį kultūros paveldo pažinimo, meninės veiklos ir saviraiškos, taip pat socialinių emocinių gebėjimų, skatinančių kūrybiškumą ir inovacijas, elementą;
43. skatina valstybes nares į visus švietimo sistemos lygius įtraukti mokomuosius dalykus, susijusius su kultūros paveldu;
44. atkreipia ypatingą dėmesį į esamą didelį įmonių veiklos vystymo ir įtraukios koncepcijos turizmo sektoriuje potencialą, ypač turizmo srities MVĮ, tačiau taip pat naujoms įmonėms, ne pelno sektoriui ir kitoms organizacijoms, kurios prisideda prie Europos kultūros paveldo išsaugojimo, apsaugos ir populiarinimo; pabrėžia, kad, be kultūros išteklių, paslaugų kokybė ir aukšto lygio profesiniai įgūdžiai, aukštos kvalifikacijos šios srities specialistų turėjimas ir internetinė sklaida yra esminiai Europos turizmo sektoriaus sėkmės ir konkurencingumo veiksniai; pabrėžia, kad, siekiant priartinti kultūros paveldą prie žmonių, būtini moksliniai tyrimai, inovacijos ir naujos technologijos, ypač telekomunikacijų srityje; be to, mano, kad siekiant MVĮ konkurencingumo turėtų būti panaikinta nereikalinga joms tenkanti našta ir kad turėtų būti persvarstyti teisės aktai, turintys neigiamą poveikį turizmo sektoriaus MVĮ;
Galimybės ir iššūkiai
45. atkreipia dėmesį į kultūros paveldo skaitmeninimo potencialą: tai ir priemonė mūsų praeičiai išsaugoti, ir švietimo, mokslinių tyrimų galimybių, kokybiškų darbo vietų kūrimo, geresnės socialinės integracijos, platesnės neįgaliųjų arba atokiuose regionuose gyvenančių asmenų prieigos ir ekonominės plėtros šaltinis; pabrėžia, kad, norint skaitmeninti paveldą, reikia atitinkamai finansuoti mažąsias ir vidutines arba atskirtas kultūros įstaigas ir kad, siekiant užtikrinti didesnę šio paveldo auditoriją ir platesnę jo sklaidą, pakankamas finansavimas yra labai svarbus; pabrėžia, kad dėl skaitmeninimo ir naujų technologijų teikiamų galimybių, kurios niekada nepakeis prieigos prie originalaus paveldo ir susijusios tradicinių dalyvavimo kultūrinėje veikloje formų teikiamos socialinės naudos, skaitmeninimo metu ir po jo neturėtų būti atsainiai žiūrima į originalų konservavimą ar ignoruojamos tradicinės kultūros skatinimo formos;
46. palaiko skaitmenines inovacijas meno ir paveldo sektoriuje ir pažymi, kad e. infrastruktūros naudojimas gali pritraukti naują auditoriją ir užtikrinti geresnę prieigą prie skaitmeninio kultūros paveldo ir naudojimąsi juo; pabrėžia esamų priemonių, pvz., Europos skaitmeninės bibliotekos (Europeana) interneto svetainę, svarbą ir ragina tobulinti šios svetainės paieškos kriterijus siekiant padidinti patogumą naudotojams;
47. pabrėžia būtinybę didinti kultūros paveldo, visų pirma Europos filmų paveldo, skaitmeninimo, išsaugojimo ir prieinamumo internete lygį;
48. pabrėžia, kaip svarbu plėtoti tikras demokratines ir dalyvavimu grindžiamas idėjas apie Europos paveldą, įskaitant idėjas apie religinių ir etninių mažumų paveldą; atkreipia dėmesį į paveldo vietoves, kuriose įtvirtinti skirtingi arba ginčijami praeities aspektai, ir pabrėžia, kad dėl susitaikymo proceso neturėtų būti slopinamas istorinis bendruomenių sąmoningumas; ragina valstybes nares apsvarstyti kultūros paveldo pateikimo etiką ir metodus ir atsižvelgti į interpretavimo įvairovę;
49. patvirtina, kad religinis paveldas yra nematerialaus Europos kultūros paveldo dalis; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad su religine praktika siejamos vietos, veikla ir objektai Europos kultūros paveldo srityje nebūtų ignoruojami arba kokia nors forma diskriminuojami;
50. mano, kad religinis istorinis paveldas, įskaitant architektūrą arba muziką, turi būti saugomas dėl savo kultūrinės vertės, neatsižvelgiant į tai, kokios religinės konfesijos atstovai juos sukūrė;
51. pabrėžia kultūrų dialogo tiek Europoje, tiek už jos ribų svarbą ir mano, kas Sąjunga turėtų skatinti tokį dialogą kaip atitinkamą kovos su bet kokios kilmės radikalizmu priemonę;
52. atkreipia dėmesį į specifinius valstybių narių tautinių mažumų ypatumus, susijusius su kultūros paveldu; todėl ragina išsaugoti jų kultūros paveldą ir skatinti bei saugoti kultūrų įvairovę;
53. pabrėžia, kad neturėtų būti dėl kultūros diskriminuojamos religinės ir etninės mažumos;
54. pabrėžia, kaip svarbu remti migrantų bendruomenių kultūrinę veiklą;
55. pakartoja, kad kultūros paveldas svariai prisideda prie kultūros ir kūrybos sektorių veiklos, o per kultūrą – prie socialinės įtraukties;
56. pabrėžia, kaip svarbu suteikti daugiau galimybių neįgaliesiems patekti į kultūros paveldo vietoves;
57. atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį ir visų pirma nematerialųjį kultūros paveldą, kuris atspindi gyvąją kultūrą ir padeda skatinti tradicinius amatus, ir ragina Komisiją šį aspektą platesniu mastu įtraukti į atitinkamas programas;
58. pabrėžia kulinarinio paveldo, kurį reikia saugoti ir remti, svarbą; mano, kad per sąveiką su kitomis ES politikos sritimis, kaip antai bendra žemės ūkio politika ir vartotojų apsaugos politika, būtų galima optimizuoti šiai sričiai skiriamų lėšų panaudojimą;
59. pažymi, kad kultūros paveldas ir turizmas yra vienas kitam naudingi, nes kultūros paveldas duoda nemažai pajamų turizmo pramonei, o turizmas teikia naudą kultūrai, nes skatina rodyti ir išsaugoti kultūros vertybes ir suteikia jų išsaugojimui reikalingų pajamų;
60. pabrėžia, kad kultūros turizmas turi atlikti svarbų vaidmenį išsaugant ir suvokiant mūsų kultūros paveldo vertę – šis paveldas apima ne tik fizinį paveldą ir kraštovaizdį, bet ir nematerialųjį paveldą, pvz., kalbas, religijos ir kulinarijos tradicijas;
61. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares toliau bendradarbiauti siekiant visais atitinkamais lygmenimis įgyvendinti veiksmus, susijusius su kultūros paveldo ir kultūros turizmo skatinimu, kurie įtraukti į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010) 0352);
62. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į radikalius demografinius ir socialinius pokyčius, mūsų bendras Europos kultūros paveldas ir planuojami šiai temai skirti metai yra labai svarbūs tam, kad piliečiai save tapatintų su Europos Sąjunga ir Sąjungoje stiprėtų bendruomenės jausmas;
63. mano, kad bendro Europos kultūros paveldo suvokimas ir ateities kartoms bus orientyras ir galimybė formuoti Europos tapatybę ir vertybes, kaip antai pagarba vienas kitam grindžiamas sugyvenimas už savo valstybės narės ribų; todėl rekomenduoja ypač atsižvelgti į jaunąją kartą, be kita ko, planuojant Europos kultūros paveldo metus;
64. džiaugiasi dėl didelės Europos kultūros sostinių sėkmės; ragina sukurti šių miestų tinklą, kad jie būtų geriau matomi, keistis patirtimi ir gerąja praktika, taip pat siekiant padėti būsimiems kandidatas, ir palengvinti renginių ir specialių išvykų organizavimą;
65. ragina, siekiant suartinti Europoje gyvenančius žmones, naudotis kultūros paveldu kaip mokomąja priemone, skirta socialiniams klausimams spręsti;
66. atkreipia dėmesį į grėsmę aplinkai, kuri turi įtakos didelei daliai ES paveldo vietų, ir primygtinai ragina valstybes nares savo ilgalaikėse paveldo išsaugojimo ir restauravimo metodų finansavimo strategijose atsižvelgti į klimato kaitos ir žmogaus veiklos padarinius paveldo išsaugojimo ir restauravimo metodams; be to, rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos Sąjungai labiau remti mokslinius tyrimus šioje srityje, be kitų dalykų, siekiant tiksliau ištirti įvairų klimato kaitos poveikį kultūros paveldui ir sukurti atsakomąsias priemones;
67. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares kartu su Europos investicijų banku plėtoti pagal programą „Europa Nostra“ vykdomą iniciatyvą „Pavojuje esančios vietos“, nustatant naujus Europos paveldo, kuriam gresia pavojus, pavyzdžius, rengiant veiksmų planus ir ieškant galimų finansavimo šaltinių; pažymi, kad šios iniciatyvos plėtojimas yra vienas iš būdų pritraukti privačias investicijas paveldui stiprinti;
68. ragina Komisiją geriau koordinuoti ir remti valstybių narių pastangas kovoti su kultūros paveldo objektų vagystėmis, kontrabanda ir neteisėta prekyba jais tiek ES, tiek už jos ribų; prašo grąžinti neteisėtai iš valstybių narių teritorijos išvežtus kultūros objektus;
69. primena, kad svarbu saugoti ir konservuoti kultūros paveldą, ypač nuo bėgant laikui atsirandančios žalos, taip pat nuo vandalizmo ir plėšimo; atkreipia dėmesį į plėšimo pavojų, kurį daugelyje archeologinių vietovių šiuo metu dar kelia organizuoti lobių ieškotojai, ypač kai paveldas yra po vandeniu ir institucijoms sunku prie jo prieiti ir jį prižiūrėti; šiuo klausimu ragina ES valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti atpažįstant ir susigrąžinant kultūros vertybes, taip pat kovojant su neteisėta prekyba šiomis vertybėmis;
70. atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį kultūros paveldas atlieka Sąjungos išorės santykių srityje – palaikant politikos dialogą ir bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis, ir ragina valstybes nares, Komisiją ir Tarybą pagyvinti kultūros srities diplomatiją; be to, nurodo tarpdalykinių mokslinių tyrimų projektų, kuriuos kartu vykdo valstybės narės ir ES nepriklausančios trečiosios šalys, potencialą išsaugant kultūros paveldą;
71. ragina valstybes nares, ES ir tarptautinę bendruomenę dėti pastangas ir imtis prevencijos priemonių siekiant apsaugoti Europos ar trečiųjų valstybių kultūros paveldą, jį registruoti ir restauruoti, jeigu jam tyčia keliamas pavojus ir jis niokojamas dėl karo veiksmų ir pažeidžiant kultūrinę bei religinę tapatybę, taip pat bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., ICCROM, ICBS (angl. International Committee of the Blue Schield), civilinėmis ir karinėmis institucijomis, kultūros įstaigomis ir profesinėmis asociacijomis;
72. ragina priimti tarptautinius susitarimus siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros paveldu; pabrėžia, kad būtina išvien su JT ir UNESCO apginti kultūros paveldą, kuriam gresia pavojus, ir kovoti su kultūros objektų grobstymu ir naikinimu konfliktų zonose;
73. pabrėžia ES turimos praktinės patirties potencialą išsaugant kultūros paveldą – per teroro išpuolius ir karą apgadintas ar sugriautas kultūros vertybes;
74. pritaria tam, kad būtų kuriami tarptautiniai kultūros turizmo produktai, atspindintys bendras Europos vertybes ir paveldą; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir kitomis organizacijomis, formuojančiomis kultūros ir turizmo politiką, kaip antai Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija (UNWTO) ir UNESCO, toliau bendrai finansuoti ir populiarinti tinklus, tarpvalstybinius regioninius projektus ir, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Taryba, programą „Europos kultūros keliai“ – tai geriausias tarpvalstybinio Europos masto teminio turizmo projektų pavyzdys;
75. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL L 347, 2013 12 20, p. 221.
- [2] OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
- [3] OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
- [4] OL L 347, 2013 12 20, p. 104.
- [5] OL L 159, 2014 5 28, p. 1.
- [6] OL L 175, 2013 6 27, p. 1.
- [7] 2005 m. spalio 13 d. priimta Europos Tarybos Ministrų Komiteto, tų pačių metų spalio 27 d. Fare (Portugalija) pateikta pasirašyti valstybėms narėms ir 2011 m. birželio 1 d. įsigaliojusi.
- [8] OL C 183, 2014 6 14, p. 36.
- [9] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
- [10] OL L 283, 2011 10 29, p. 39.
- [11] Venecijos chartija, kurią 1965 m. priėmė Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba (ICOMOS); Granados konvencija, kurią 1985 m. priėmė Europos Taryba; Valetos konvencija, kurią 1992 m. priėmė Europos Taryba.
- [12] Žr. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006, 3 straipsnio 1 dalies e punktą.
AIŠKINAMOJI DALIS
Kultūros paveldas nėra apibrėžiamas viena sąvoka: esama daug oficialių apibrėžčių, kurios turi būti suvokiamos atsižvelgiant į kontekstą, kuriam buvo suformuluotos. Šio pranešimo tikslais kultūros paveldo sąvoka apima materialųjį kultūros paveldą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir esantį po vandeniu), nematerialųjį kultūros paveldą (žodinę tradiciją, scenos meno rūšis, apeigas) ir skaitmeninį kultūros paveldą.
Pirma, šis pranešimas grindžiamas naujausiais parengtais politikos dokumentais kultūros paveldo tema[1] ir jame apibendrinami esminiai viešosios diskusijos, susijusios su šia tema, klausimai. Antra, pranešime atsižvelgta į viešojo klausymo „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą: dabartinė padėtis ir perspektyvos“, kurį CULT komitetas surengė 2014 m. gruodžio 2 d., išvadas. Jame taip pat pateiktas bendras sektoriaus ir suinteresuotųjų šalių indėlis, siekiant įvardyti pagrindinius iššūkius šioje srityje ir pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip juos atremti.
A. Integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą praktinis įgyvendinimas
Ir Europos Komisijos komunikate, ir dviejų pastaruoju metu Tarybai pirmininkavusių valstybių išvadose pažymima, kad požiūris į kultūros paveldo sritį turi būti integruotas. Visgi tebėra keletas praktinių žingsnių, kuriuos būtina žengti norint įgyvendinti šią politikos rekomendaciją.
Kalbant apie ES institucijas, pastebėta, kad su kultūros paveldu susiję klausimai priklauso keleto Europos Komisijos generalinių direktoratų atsakomybei. Taigi jų darbas papildomas, dėl to nepaprastai svarbu, kad jie glaudžiau tarpusavyje bendradarbiautų šioje srityje ir koordinuotų savo veiklą, susijusią su kultūros paveldu arba jį veikiančią.
Be to, Europos finansavimas kultūros paveldui prieinamas pagal ne vieną ES programą. „Kūrybiška Europa“, „Horizontas 2020“, Europos regioninės plėtros fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – tik keletas jų. Visa informacija, susijusi su šiomis finansavimo galimybėmis viešai prieinama, tačiau išbarstyta nesuskaičiuojamoje daugybėje interneto svetainių, pateikiama labai technokratiškai ir išversta vos į keletą oficialiųjų ES kalbų. Todėl svarbus geresnis šios informacijos pateikimas potencialiems naudos gavėjams. Taigi pranešime raginama sukurti bendrą ES portalą, skirtą kultūros paveldui, kuriame būtų sukaupta informacija, susijusi su visomis ES programomis, pagal kurias finansuojamas kultūros paveldas. Jį turėtų sudaryti trys pagrindiniai skirsniai: informacija apie kultūros paveldo finansavimo galimybes, geriausios praktikos ir meistriškumo kultūros paveldo srityje pavyzdžių duomenų bazė ir susijusios nuorodos, taip pat naujienos apie politikos pokyčius, veiksmus ir renginius, susijusius su kultūros paveldu, bei nuorodos į juos.
Europos metai, skirti kultūros paveldui, puikiai įkūnytų šį atnaujintą ES įsipareigojimą skatinti kultūros paveldą. Tinkamai suplanavus šią iniciatyvą, kultūros paveldo sritis suklestėtų ir atskleistų savo įspūdingą potencialą. Kad tokia iniciatyva kažką pakeistų, Europos kultūros paveldo metams reikalingas tinkamas biudžetas, o veikla, organizuojama jų laikotarpiu, turėtų būti papildomai vykdoma ir valstybėse narėse.
B. Iššūkių, su kuriais susiduria sektorius, pavertimas naujomis galimybėmis
Konsultacijų dėl šio pranešimo metu pripažintos suinteresuotosios šalys, paveldo srities specialistai ir kiti kultūros paveldo srities ekspertai iškėlė keletą konkrečių problemų. Taigi pranešimo tikslas – pasiūlyti keletą galimų būtų, kaip šalinti pagrindines kliūtis, dėl kurių kultūros paveldo sektorius šiuo metu negali išvystyti savo visapusiško potencialo.
Kaip visada, daug problemų susijusios su finansavimu, o kalbant konkrečiai – su struktūrinių fondų lėšomis, kurios skiriamos regionų vystymosi projektams, apimantiems kultūros paveldo vietas. Kai kuriais iš šių atvejų nepakankamai dėmesio buvo skirta restauravimo darbų kokybei ir dėl to paveldo vietos neteko savo kultūrinės vertės. Todėl kur kas daugiau dėmesio turi būti skiriama restauravimo projektų kokybei, būtinybei įdarbinti kvalifikuotą darbo jėgą tokiems projektams įgyvendinti ir kokybės kontrolės mechanizmui apskritai, kad būtų išvengta neatitaisomos žalos. Tai turėtų atitikti tarptautiniu mastu pripažintus restauravimo darbų standartus, kurie įtraukti į Venecijos chartiją ir Granados konvenciją, skirtą Europos architektūros paveldo apsaugai. Atsižvelgiant į valstybių narių pateiktus prašymus ir tikėtinas išlaidas, patiriamas tinkamai įgyvendinant restauravimo projektą, pranešime Komisija taip pat raginama persvarstyti 5 mln. EUR ribą, nustatytą smulkiems kultūros infrastruktūros projektams.
Kitas šiame pranešime pateiktas esminis raginimas – parengti teisines alternatyvaus valdymo modelių priemones. Šiuo metu pripažinta, kad į apsaugos ir populiarinimo veiklą, susijusią su kultūros paveldu, turime labiau įtraukti vietos bendruomenes, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių. ES jau esama daugybė nepaprastai veiksmingų bendruomenės dalyvavimo iniciatyvų arba viešojo ir privačiojo sektoriaus įmonių pavyzdžių, tačiau ne visos valstybės narės yra numačiusios teisines nuostatas, taikytinas tokiems alternatyviems modeliams. Todėl pranešime pritariama idėjai toliau nagrinėti dalyvaujamojo valdymo galimybes, tačiau visais lygmenimis turi būti taikomas kokybės kontrolės mechanizmas ir valstybės narės turi užtikrinti teisines priemones.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir kultūros paveldo skaitmeninimo klausimui. Net jei skaitmeninimas yra tik priemonė, jis padeda išsaugoti mūsų praeitį ir sudaro nemažai galimybių moksliniams tyrimams atlikti, darbo vietoms kurti ir ekonomikai vystyti.
Pranešime taip pat pateikiamos konkrečios rekomendacijos, susijusios su kultūros paveldo specialistams skirtais mokymais, jų įgūdžių ugdymu ir judumu, taip pat su galimybėmis į kultūros darbo rinką įsilieti jauniems paveldo specialistams.
C. Kultūros paveldo ekonominis potencialas
Gali pasirodyti, kad kultūra ir ekonomika yra dvi visiškai skirtingos sampratos, tačiau iš tikrųjų kultūros paveldo sritis turi didžiulį ekonominį potencialą.
Vis dėlto nepanašu, kad tai būtų Europos viešosios politikos prioritetas, nes kultūra aiškiai nėra minima nei strategijoje „Europa 2020“, nei J.-C. Junckerio Investicijų plane Europai – ką bekalbėti apie kultūros paveldą. Pats laikas kultūros klausimui skirti daugiau dėmesio politinėje darbotvarkėje ir įvertinti tikrąją jos vertę ekonominiam augimui ir užimtumui. Svarbus ne tik politinės svarbos suteikimas šiam klausimui – mums būtina tinkamai surinkta statistika, kuri apimtų plataus spektro įgūdžius ir darbą, susijusius su kultūra apskritai ir su kultūros paveldu konkrečiai. Šiuo metu taip nėra, kadangi taikant tradicines duomenų rinkimo sistemas atsižvelgiama tik į dalį atitinkamų įgūdžių ir užimtumo galimybių. Dėl to pranešime prašoma renkant su kultūra susijusią statistiką taikyti visapusiškesnę sistemą.
D. Kultūros paveldas kitose politikos srityse
Su kultūros paveldu susijusius aspektus apima ne viena politikos sritis ir, norėdami parengti išties integruotą požiūrį, turime į tai atsižvelgti.
Pavyzdžiui, kultūros paveldas sudaro puikias galimybes moksliniams tyrimams restauravimo ir išsaugojimo srityje atlikti ir potencialiai tai galėtų tapti inovacijų inkubatoriumi, pasinaudojant šioje srityje prieinamomis finansavimo galimybėmis.
Kultūros paveldo vietos taip pat gali būti regionų vystymosi ir turizmo variklis. Visoje Europoje yra nesuskaičiuojamai daug tokių atvejų pavyzdžių ir pranešėjas ragina valstybes nares, kurios neišnaudoja viso savo paveldo vietų potencialo, tai daryti ir tai darant elgtis atsakingai, siekiant skatinti vietos ekonomiką ir didinti regiono patrauklumą apskritai.
Be to, kultūra turi atlikti didesnį vaidmenį ES išorės santykių srityje. Kultūra – vienas didžiausių turtų, kuriuos turime Europoje, ir vis dar esama galimybių tobulinti dabartinę politiką ir programas.
Išvada
Kultūros paveldas – tai nebylus amžius trunkančios mūsų istorijos, kūrybiškumo ir kovos liudininkas. Tai vienas Europos kultūros ramsčių ir mūsų bendras palikimas ateities kartoms. Todėl įgyvendinant bet kokią viešąją politiką kultūros paveldo srityje turėtų būti atsižvelgta į dvi perspektyvas: kad kultūros paveldas gali būti svarbus užimtumo ir pajamų šaltinis – į tai turėtų būti ypač atsižvelgta dabartiniame ekonominiame kontekste – ir kad pagrindine kultūros paveldo verte lieka jo kultūrinė vertė. Ideali integruota kultūros paveldo strategija turėtų apimti abi medalio puses ir derinti būtinybę skubiai užtikrinti augimą ir užimtumą su suvokimu, kad kultūros paveldas – tai ilgalaikiai ištekliai, kuriems būtinas tvarus vystymo planas.
- [1] 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatas „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (COM(2014) 477), 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių, 2014 m. lapkričio 12 d. Tarybos išvados dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo ir 2014 m. lapkričio mėn. Regionų komiteto nuomonė dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą.
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (7.5.2015)
pateikta Kultūros ir švietimo komitetui
„Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“
(2014/2149(INI))
Nuomonės referentas: Miltiadis Kyrkos
PASIŪLYMAI
1. primena, kad dėl savo turtingo kultūrinio, meninio, religinio ir istorinio paveldo, gamtos turtų, geografinės padėties, gamtovaizdžių įvairovės ir patrauklaus gyvenimo būdo Europa yra labiausiai pasaulyje turistų lankoma vieta ir kad kultūros turizmas sudaro apie 40 proc. Europos turizmo;
2. pabrėžia, kad kultūros turizmas turi atlikti svarbų vaidmenį išsaugant ir suvokiant mūsų kultūros paveldo vertę – šis paveldas apima ne tik fizinį paveldą ir kraštovaizdį, bet ir neapčiuopiamą paveldą, pvz., kalbas, religijos ir kulinarijos tradicijas;
3. pažymi, kad kultūros paveldas ir turizmas yra vienas kitam naudingi, nes kultūros paveldas duoda nemažai pajamų turizmo pramonei, o turizmas teikia naudą kultūrai, nes skatina rodyti ir išsaugoti kultūros vertybes ir suteikia jų išsaugojimui reikalingų pajamų;
4. siunčia aiškų politinį signalą, kad Europos įvairovė ir daugiakultūriškumas teikia daug galimybių plėtoti bet kokį teminį turizmą ir koordinuotai skatinti įvairialypį turizmą ir kultūrinius mainus; pabrėžia, kad bet kokia kultūros turizmo darbotvarkė turi būti pagrįsta Europos įvairove, autentiškumu, tvarumu, visišku prieinamumu ir aukšta kokybe;
5. atkreipia dėmesį į 13-ąjį Europos turizmo forumą, kuris 2014 m. spalio 30–31 d. vyko Neapolyje ir kuriame ypač daug kalbėta apie turizmo ir kultūros sąveikos svarbą bei jų indėlį į ekonomikos augimą ir užimtumą;
6. pabrėžia, kad integruotas požiūris, susijęs su materialiojo ir nematerialiojo kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimu, puoselėjimu ir jo vertės didinimu, yra galinga socialinių inovacijų ir įtraukaus vietos, regionų, miesto ir kaimo vystymosi varomoji jėga ir kad jis prisideda prie tvaraus kultūros turizmo stiprinimo kartu mažindamas sezoniškumo poveikį; ypač:
a) pažymi, kad būtina aktyviai įtraukti vietos bendruomenes ir privačius suinteresuotuosius subjektus;
b) pažymi, kad svarbu naujus įgūdžius ir profesinius profilius kultūros srityje priderinti pagal Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatoriaus (ESCO);
c) remia kultūros turinio skaitmeninimą ir jo prieinamumą internetu siekiant, kad jis būtų prieinamas platesnei visuomenei taip įtraukiant kuo daugiau jaunimo;
d) ragina taikyti strateginį požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, dalijimąsi žiniomis ir pažangią specializaciją;
7. pabrėžia, kokią didelę reikšmę kultūra ir kultūros paveldas turi vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis skatinant kurti verslo inovacijas ir plėtoti su turizmu susijusią ekonominę veiklą, ypač teikti lankytojams skirtas paslaugas turizmo mazguose ir įvairias paslaugas, apimančias visą sektorių; pažymi, kad kultūros paveldo išsaugojimas, vystymas ir populiarinimas yra labai svarbūs įvairiems verslo sektoriams, ypač turizmui;
8. pabrėžia, kad kultūros turizmas gali suteikti postūmį vietos ekonomikai – populiarinti vietos gamybą, skatinti kurti verslą, didinti turizmo sektoriaus paklausą tarp vartotojų ir kuo labiau padidinti šalyje viduje kuriamą pridėtinę vertę;
9. atkreipia ypatingą dėmesį į kultūros turizmo skatinimo kaimo, salų, pakrančių ir kalnų regionuose, kur aptinkama nesugadinta gamta ir kraštovaizdžiai, regioninės ar mažumų kalbos ir tarmės, tradicinė kultūra (tradiciniai liaudies menai, kostiumai, rankdarbiai, vietos festivaliai, judumo kultūra, kulinarijos tradicijos), vietos įmonių produktai bei paslaugos, autentika, pramonės ir žemės ūkio paveldas bei kultūrinis etninių mažumų paveldas, potencialą; primena, kad kultūros turizmas šiuose regionuose padeda įvairinti tradicinę ekonominę veiklą ir skatinti vietos gyventojus pasilikti regione, taip užkertant kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui ir užtikrinant, kad dauguma kultūrinę vertę turinčių vietovių nebūtų apleistos ir nesugriūtų ir kad neišnyktų tradicijos ir papročiai; ragina valstybes nares sukurti tvarią įvairiarūšę infrastruktūrą ir pagerinti tarpvalstybines jungtis – įskaitant naujų informacinių ir ryšių technologijų, kaip antai integruoto kelionių planavimo ir bilietų pardavimo paslaugos, plėtrą – kaip priemonę turistų lankomų vietų apskritai, o ypač mažesnių ir atokesnių vietų patrauklumui ir prieinamumui oru, jūra, keliais ir geležinkeliu stiprinti;
10. pažymi, kad naujų vidaus vandens kelių ir daugiarūšio transporto jungčių kūrimas gali būti lemiamas įnašas į tvarų kultūros turizmo augimą;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis suderintų veiksmų siekiant sukurti politikos priemones, kuriomis būtų skatinamas kaimo turizmas, nepamirštant, kad tai yra sausumos ir kaimo regionų plėtros varomoji jėga; primygtinai ragina Europos institucijas paveldą susieti su vietos bendruomenėmis, kad būtų pasinaudota vietos suinteresuotųjų subjektų veikla kaimo ir atokiuose regionuose; laikosi nuomonės, kad daug dėmesio turėtų būti skiriama žmogiškųjų išteklių mokymui ir finansinei paramai paveldui išsaugoti, nes suteikiant postūmį kultūros turizmui kaimo vietovėse taip pat skatinama atsisakyti masinio turizmo;
12. pabrėžia, kad kultūros turizmo regioninei plėtrai valstybėse narėse reikalingos investicijų į infrastruktūrą programos, kad būtų teikiamos būtinosios elementarios paslaugos;
13. yra susirūpinęs dėl šiam sektoriui skirtų ES reguliavimo priemonių ir biudžeto lėšų trūkumo; pabrėžia, kad dėl regioninės politikos veiksmų programų pakeitimų dar labiau sumažinta parama kultūros paveldo politikai;
14. primena, kad daugelis kultūros struktūrų, dažnai veikiančių bendruomeniniais ir savanoriškais pagrindais, nepriskiriamos rinkos ekonomikos sričiai ir joms skiriama valstybės parama dėl ekonomikos krizės buvo drastiškai sumažinta; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus siekiant paskatinti bet kokia forma (paramos arba kitokiais būdais) vykdyti privataus kapitalo indėlį į kultūrinio paveldo projektus;
15. pažymi, kad visais lygmenimis (tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos) turėtų būti parengta integruota ir koordinuota koncepcija, apimanti visus suinteresuotuosius subjektus bei vietos bendruomenę, ir atsižvelgdamas į tai ragina kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes siekiant pasinaudoti kultūros išteklių teikiamomis ekonominėmis galimybėmis;
16. ragina Komisiją ir valstybes nares Europos mastu inicijuoti visų valdymo lygmenų politikos formuotojų dialogą, kuriame dalyvautų kultūros ir kūrybos sektorių, turizmo paslaugų operatorių tinklų, privačiojo ir viešojo sektoriaus veikėjų partnerysčių, taip pat NVO atstovai;
17. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares toliau bendradarbiauti siekiant visais atitinkamais lygmenimis įgyvendinti veiksmus, susijusius su kultūros paveldo ir kultūros turizmo skatinimu, kurie įtraukti į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010) 0352);
18. ragina Komisiją peržiūrėti minėtąjį 2010 m. birželio 30 d. komunikatą;
19. yra įsitikinęs, kad sukūrus ir populiarinant „Europos prekės ženklą“ būtų sukurta didelė pridėtinė vertė Europos, kaip turistų lankomiausio regiono pasaulyje, populiarinimo ir ypač Europos kultūros paveldo skatinimo požiūriu; todėl ragina visų valstybių narių valdžios institucijas bendradarbiaujant su Komisija papildyti tokį prekės ženklą savo nacionaliniais ir regioniniais veiksmais ir kartu svarbiuose tarptautiniuose renginiuose ir didelio masto turizmo mugėse populiarinti Europą kaip regioną, kuriame sutelktos aukštos kokybės turizmo vietos;
20. pritaria tam, kad būtų kuriami tarptautiniai kultūros turizmo produktai, atspindintys bendras Europos vertybes ir paveldą; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir kitomis organizacijomis, formuojančiomis kultūros ir turizmo politiką, kaip antai Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija (UNWTO) ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), toliau bendrai finansuoti ir populiarinti tinklus, tarpvalstybinius regioninius projektus ir, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Taryba, programą „Europos kultūros keliai“ – tai geriausi tarpvalstybinio Europos masto teminio turizmo projektų pavyzdžiai;
21. be to, pabrėžia, kad svarbu vystyti tarpregioninius ir tarpvalstybinius kultūros ir turizmo produktus ir paslaugas, kurių pagrindas yra suderinti veiksmai, kurie remiasi sąveika, padeda taupyti išteklius ir stiprinti bei skatinti bendrą kultūrinę tapatybę ir viso regiono konkurencingumą; ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas šiam procesui;
22. pabrėžia kulinarinio paveldo, kurį reikia saugoti ir remti, svarbą; mano, kad per sąveiką su kitomis ES politikos sritimis, kaip antai bendra žemės ūkio politika ir vartotojų apsaugos politika, būtų galima optimizuoti šiai sričiai skiriamų lėšų panaudojimą;
23. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama kuo geriau pasinaudoti povandeniniu Europos kultūros paveldu, ir pirmiausia įrengti Europos povandeninio paveldo kelius, kurie leistų eksponuoti sudužusius laivus ir nuskendusius miestus arba juos paversti muziejais;
24. remia iniciatyvų, kuriomis demonstruojama Europos paveldo vertė, didinamas kultūros vietų matomumas ir kurios daro ypatingą tvarų poveikį vietos ir regionų lygmeniu, kūrimą; tarp šių iniciatyvų – Europos dviračių arba piligrimystės keliai, panoraminiai traukinių maršrutai, Europos turistiniai geležinkeliai (kuriami rekonstruojant apleistas geležinkelio linijas ir stotis), Europos kultūros sostinės, Europos sporto sostinės, tinklai „Europa Nostra“ ir „Natura 2000“, Europos paveldo ženklas, Europos paveldo dienos ir Europos Sąjungos apdovanojimas už kultūros paveldą; ragina populiarinti jaunimo kultūros turizmą ir sudaryti jam geresnes sąlygas;
be to, ketina remti iniciatyvas, kuriose aktyviai dalyvauja jaunimas, kaip antai Europos jaunimo sostinių iniciatyva;
25. džiaugiasi dėl didelės Europos kultūros sostinių sėkmės; ragina sukurti šių miestų tinklą, kad jie būtų geriau matomi, keistis patirtimi ir gerąja praktika, taip pat siekiant padėti būsimiems kandidatas, ir palengvinti renginių ir specialių išvykų organizavimą;
26. teigiamai vertina tokias naujas iniciatyvas, kaip Europos kultūros paveldo metai, kurios ugdo sąmoningumą būtinybės apsaugoti Europos materialųjį ir nematerialųjį paveldą; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares daugiau nuveikti siekiant populiarinti Europos pramonės paveldą, kaip savo bendrų kultūros interesų dalį – jo teikiamos galimybės dar nėra pakankamai pripažintos;
27. ragina Komisiją didinti valstybių narių ir pagrindinių šio sektoriaus suinteresuotųjų šalių informuotumą apie būtinybę užtikrinti Europos kultūros paveldo vietų prieinamumą ir įperkamumą visiems, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliesiems, riboto judumo asmenims, jaunimui, senyvo amžiaus žmonėms ir nedideles pajamas turinčioms šeimoms;
28. dar kartą atkreipia dėmesį į svarbų ekologiškai ir ekonomiškai tvaraus ir atsakingo turizmo principą ir reiškia įsitikinimą, kad ES veiksmais pirmiausia turėtų būti skatinamas turizmo klestėjimas Europoje, tačiau jais turi būti reaguojama ir į susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su galimu neigiamu turizmo paskatintų struktūrinių pokyčių poveikiu ir grėsme, kurį kultūros paveldui kelia masinis turizmas; laikosi nuomonės, kad ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, turi parengti gaires, kuriomis būtų siekiama sumažinti žalingą masinio turizmo poveikį atokiems regionams, įskaitant ES atokiausius ir salų regionus, ypač sezono metu;
29. primena, kad svarbu saugoti ir puoselėti kultūros paveldą, ypač nuo bėgant laikui atsirandančios žalos, taip pat nuo vandalizmo ir plėšimo; atkreipia dėmesį į plėšimo pavojų, kurį daugelyje archeologinių vietovių šiuo metu dar kelia organizuoti lobių ieškotojai, ypač kai paveldas yra po vandeniu ir institucijoms sunku prie jo prieiti ir jį prižiūrėti; šiuo klausimu ragina ES valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti atpažįstant ir susigrąžinant kultūros vertybes, taip pat kovojant su neteisėta prekyba šiomis vertybėmis;
30. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares kartu su Europos investicijų banku plėtoti pagal programą „Europa Nostra“ vykdomą iniciatyvą „Pavojuje esančios vietos“, nustatant naujus Europos paveldo, kuriam gresia pavojus, pavyzdžius, rengiant veiksmų planus ir ieškant galimų finansavimo šaltinių; pažymi, kad šios iniciatyvos plėtojimas yra vienas iš būdų pritraukti privačias investicijas paveldui stiprinti;
31. atkreipia ypatingą dėmesį į didelį įmonių veiklos vystymo ir įtraukios koncepcijos turizmo sektoriuje potencialą, ypač turizmo srities MVĮ, tačiau taip pat naujoms įmonėms, ne pelno sektoriui ir kitoms organizacijoms, kurios prisideda prie Europos kultūros paveldo išsaugojimo, apsaugos ir populiarinimo; pabrėžia, kad, be kultūros išteklių, paslaugų kokybė, aukšto lygio profesiniai įgūdžiai, aukštos kvalifikacijos šios srities specialistai ir internetinė sklaida yra esminiai Europos turizmo sektoriaus sėkmės ir konkurencingumo veiksniai; pabrėžia, kad, siekiant priartinti kultūros paveldą prie žmonių, būtini moksliniai tyrimai, inovacijos ir naujos technologijos, ypač telekomunikacijų srityje; be to, mano, kad siekiant MVĮ konkurencingumo turėtų būti panaikinta nereikalinga joms taikoma našta ir kad turėtų būti persvarstyti teisės aktai, turintys neigiamą poveikį turizmo sektoriaus MVĮ;
32. mano, kad dėl ekonomikos krizės šis sektorius buvo per mažai finansuojamas – tai vienas iš sektorių, kuriems skiriamos lėšos sumažintos labiausiai, todėl daugelis didelę kultūrinę vertę turinčių vietų buvo apleistos ir pamirštos, o tai skurdina visuomenę ir daro neigiamą poveikį turizmui; ragina Komisiją užtikrinti, kad visi svarbūs suinteresuotieji subjektai, kaip antai MVĮ ir nacionalinio, regioninio bei vietos masto pilietinės visuomenės organizacijos, galėtų lengvai gauti informacijos apie ES kultūros turizmo išsaugojimui ir populiarinimui skiriamas lėšas ir kad ši informacija būtų teikiama ES oficialiosiomis kalbomis; be to, ragina užtikrinti, kad būtų dar labiau supaprastintos administracinės procedūros, susijusios su tiesiogine prieiga prie šių lėšų, ypač MVĮ, kurių dalis turizmo sektoriuje labai didelė; ragina Komisiją užtikrinti didesnį skaidrumą šių lėšų naudojimo klausimu; ragina Komisiją būti atviresnę tvirtinant integruotas finansavimo veiksmų programas, skirtas kultūros paveldui populiarinti; ragina Komisiją imtis priemonių, kad sukūrus tinkamą reglamentavimo aplinką būtų mažinama administracinė našta siekiant padidinti turizmo sektoriaus verslo įmonių, ypač MVĮ ir naujų įmonių, skaičių;
33. pabrėžia galimybę kuriant makroregioninius strateginius planus didesnį dėmesį skirti kultūros turizmui, kad jis būtų geriau įtrauktas į Europos bendradarbiavimo strateginę programą;
34. remia Komisijos įgyvendinamas iniciatyvas, susijusias su turtingo Europos kultūros paveldo skaitmeninimu – taip svariai prisidedama prie jos unikalaus kultūros turto populiarinimo visame pasaulyje, ir mano, jog svarbu, kad šios iniciatyvos būtų įgyvendinamos ir vietos lygmeniu, mažų įmonių labui; pabrėžia didelę bibliotekų ir archyvų sektoriaus reikšmę siekiant išsaugoti ir populiarinti fizinį ir skaitmeninį Europos kultūros paveldą ir suteikti galimybę su juo susipažinti; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis nustatyti ir suskaitmeninti materialų ir nematerialų Europos UNESCO pasaulio paveldą, kad jį būtų galima pateikti interneto svetainėje visiteurope.com;
35. primena, jog tam, kad paveldas būtų propaguojamas, jis taip pat turi būti pritaikytas prie naujo piliečių gyvenimo būdo, todėl ragina Komisiją apsvarstyti išsamią skaitmeninės komunikacijos strategiją, skirtą supažindinti su jos pradėtomis iniciatyvomis ir parama kultūros projektams, skirtiems paveldui ir modernumui susieti (pvz., naudojant naujas technologijas muziejuose);
36. pabrėžia kultūros turizmo svarbą ir specifinį pobūdį – jis neatsiejamas nuo švietimo ir ES mokymosi visą gyvenimą programų, kaip antai „Erasmus+“; pabrėžia, kad kultūros turizmo tikslinė grupė labai plati, todėl jis turi būti pritaikytas prie įvairių amžiaus grupių – nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių – švietimo ir kultūros poreikių;
37. rekomenduoja Komisijai sukurti bendrą ES portalą, skirtą kultūros paveldui, kuriame būtų kaupiama informacija apie visas ES programas, pagal kurias finansuojamas kultūros paveldas; mano, kad sukūrus šį portalą kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų įgyvendinti jo populiarinimo kampanija, kad galimi naudos gavėjai sužinotų apie jo buvimą;
38. rekomenduoja parengti vienodą, supaprastintą ryšių strategiją, kurioje Europa būtų įvardyta kaip unikali lankytina vieta, ir todėl teigiamai vertina iniciatyvą „Kelionė į Europą 2020“, kurios tikslas – sukurti Europos portalą, kuriame būtų pristatomos nacionalinės valstybių narių interneto svetainės; be to, rekomenduoja kurti daugiakalbius portalus, kuriuose būtų informuojama apie lankytinas vietas, esančias už didelių miestų ribų, ir didinamas kultūros ir pramonės paveldo produktų matomumas;
39. siūlo Europos Komisijai populiarinti programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“ kaip kultūros paveldo finansavimo mechanizmą;
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
5.5.2015 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
40 3 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Claudia Tapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Rosa D’Amato, Martina Dlabajová, Maria Grapini, Henna Virkkunen |
||||
Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (8.5.2015)
pateikta Kultūros ir švietimo komitetui
dėl integruoto požiūrio į kultūros paveldą Europoje
(2014/2149(INI))
Nuomonės referentas: Andrea Cozzolino
PASIŪLYMAI
Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. mano, kad, jei norima užtikrinti kultūrinį dialogą ir tarpusavio supratimą, kultūros paveldo atžvilgiu būtina vadovautis integruotu požiūriu; yra įsitikinęs, kad toks požiūris gali padėti užtikrinti tvirtesnę socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, kartu prisidedant prie strategijoje „Europa 2020“ išdėstytų tikslų siekio;
2. pažymi, kad kultūros paveldo projektai dažnai yra novatoriškos ir tvarios ekonominės veiklos, kurią įgyvendinant kuriamos darbo vietos, vystomi mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) – o jos yra pagrindinis ES ekonomikos variklis – verslo ir mokslinių tyrimų pajėgumai, pavyzdžiai; pažymi, kad kultūros paveldas yra bendra viešoji gėrybė ir daro teigiamą poveikį socialinėms inovacijoms, pažangiam, tvariam ir įtraukiam augimui, konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui; todėl ragina Komisiją skatinti valstybes nares investuoti į kultūros paveldą, taip pat padėti apsaugoti ir išlaikyti regioninę, nacionalinę ir Europos kultūros tapatybę;
3. pabrėžia, kad, skatinant išsaugoti kultūros paveldo vertybes ir jas įtraukiant į tvaraus turizmo produktus bus pritraukiami žmonės ir padedama stiprinti vietos / regioninę ekonomiką; atsižvelgdamas į kultūros paveldo ekonominę svarbą, taip pat kultūros paveldo ir tvaraus turizmo sąsajas, ragina Komisiją apibrėžti visapusišką požiūrį – turint galvoje ir pastaruoju metu pradėtą įgyvendinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) iniciatyvą – į kultūros paveldo, pvz., miestų infrastruktūros vystymo, rekonstrukcijai ir statyboms būtinos standartizacijos ir derinimo bei paminklų išsaugojimo, finansavimą, kadangi istorijos paveldo įvairovė ir ypatingi bruožai reikalauja specifinių sprendimų ir metodų;
4. ragina Komisiją atsižvelgiant į veiklą, susijusią su ESIF ir strategijos „Europa 2020“ peržiūra, paremti Europos kultūros paveldo projektus, įskaitant stambaus masto projektus, kadangi juos įgyvendinant kuriamos darbo vietos visuose regionuose, ypač jaunimui, ir prisidedama prie socialinės sanglaudos; pažymi, kad investicijos į kultūros paveldą įvairiapusiškai naudingos – taip stiprinama tikroji Europos paveldo vertė – ir pabrėžia, kad būtina stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes finansavimo tikslais;
5. ragina Komisiją įvertinti galimybę skatinti sukurti teminę investicijų platformą naudojantis ESIF ir pritraukti viešą ir privatų finansavimą taikomųjų mokslinių tyrimų sritims, siekiant išsaugoti ir stiprinti kultūros paveldą; be to, pažymi, kad vykdant su ESIF susijusią veiklą ir toliau turi būti stiprinamas integruotas požiūris į kultūros paveldą; todėl pabrėžia, kad svarbu plėtoti ES struktūrinių fondų, bendrųjų programų ir kitų kultūros sektoriui prieinamų išteklių sąveiką; ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės integruoja kultūros paveldą į vietos ir regionų ekonominį vystymąsi, ir nukreipti jas teisinga linkme, kad būtų užtikrintas maksimalus veiksmingumas ir nauda, taip pat informuoti Parlamentą apie investicijas kultūros paveldo srityje ir pasiektus rezultatus;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad nusiteikimas persvarstyti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamentą ir pirmiausia integruoto finansavimo principas specifiniais atvejais irgi gali būti praktiškai pritaikomi remiant stambaus masto projektus; tačiau pripažįsta, kad būtina skatinti ir remti ir nedideles kultūros iniciatyvas, kurios ypač svarbios vietos vystymuisi ir gali padėti išsaugoti kultūros paveldą, taip pat skatinti vietos ir regioninį vystymąsi bei socialinį ir ekonominį augimą apskritai;
7. mano, kad stambūs projektai yra minėtojo integruoto finansavimo ir unikalaus Europos kultūros paveldo išsaugojimo naudos pavyzdys – tai rodo tiesioginis ir nuolatinis Komisijos įsitraukimas į šiuos projektus ir vadovavimas juos įgyvendinant; pabrėžia būtinybę pripažinti jų svarbą – tai būtų pirmas žingsnis kultūrų ryšių ir Europos regionų vienijimosi linkme;
8. pažymi, kad Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 3 straipsnio 1 dalies e punkte kalbama apie investicijas į „nedidelius infrastruktūros objektus“; teigiamai vertina kultūros paslaugų finansavimo galimybes, numatytas to paties reglamento 5 straipsnio 9 dalies a punkte;
9. pažymi, kad šio pobūdžio infrastruktūros investicijų projektų visų sąnaudų viršutinė riba, Komisijos pasiūlyta per derybas dėl regioninių veiksmų programų, siekia 5 mln. (UNESCO pasaulio paveldo vietų atveju – 10 mln. EUR);
10. pažymi, kad dėl šios viršutinės ribos – pirmiausia todėl, kad ji susijusi su visomis sąnaudomis – gali būti stipriai apribotas valstybių narių pajėgumas finansuoti tokius integruotuosius projektus, kuriais padedama išsaugoti ir stiprinti kultūros paveldą; visgi pažymi, kad kultūros infrastruktūros projektai galėtų būti kombinuojami su kultūros švietimo projektais (visapusiškai pasinaudojant skaitmeninimo galimybėmis), taip pat su MVĮ skirtais projektais ir t. t., kurių atveju visa investuojama suma galėtų būti gerokai didesnė nei 5 mln. EUR;
11. ragina Komisiją pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir regionais svarstyti galimybę padidinti 5 mln. EUR sumą atsižvelgiant į tai, kad gali būti ribojamos valstybių narių galimybės veiksmingai panaudoti ERPF lėšas; taip pat prašo Komisijos skatinti veiksmingą įvairių kultūros projektams finansuoti skirtų lėšų derinimą ir užtikrinti lankstumą specifinių projektų atveju, kai investicijos į infrastruktūrą viršija 5 mln. EUR ribą;
12. pabrėžia, kad ERPF kultūros paveldo projektai yra praktinis daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principo pavyzdys bei svarbus ERPF išlaidų elementas; atkreipia ypatingą dėmesį į tarpvalstybinių projektų, kurie padeda didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą bei skatinti įtrauktį, svarbą; atsižvelgdamas į tai ragina imtis priemonių siekiant stiprinti ir didinti paramą finansavimui pagal viešojo ir privačiojo sektoriaus susitarimus;
13. pažymi, kad šio pobūdžio projektai – dažni geros integruotų projektų vykdymo miestų vietovėse praktikos pavyzdžiai, taigi jais prisidedama prie miestų darbotvarkės plėtojimo; atkreipia dėmesį į Europos kultūros sostinių iniciatyvų miesto aspektą: šiomis iniciatyvomis prisidedama prie kultūros tinklų miestuose vystymo ir ilgainiui skatinamos kūrybiškos iniciatyvos, pvz., įvairių vietos ir regionų kultūros tradicijų tapatybės išsaugojimas; be to, ragina kurti universalius turizmo produktus, grindžiamus integruotu plėtros / strateginiu planu, taip pat informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemonių, rinkodaros priemonių ir kitų novatoriškų metodų naudojimu, siekiant padidinti kultūros paveldo matomumą;
14. mano, kad Švietimo ir kultūros GD turėtų Europos inovacijos ir technologijos institute (EIT) sukurti žinių ir inovacijos bendriją (ŽIB), skirtą būtent kultūros paveldo išsaugojimui, ir kad ši ŽIB turėtų tiesiogiai remti holistinę mokslinių tyrimų ir inovacijų viziją;
15. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti VALOR – projektų rezultatų sklaidos platformą, tačiau ragina Komisiją į šią platformą įtraukti ir geros kultūros projektų, 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais vykdytų naudojantis ERPF, praktikos pavyzdžių; siūlo atlikti konkrečių metodų, naudojamų duomenims į portalą įkelti, techninę analizę; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti bendrą ES duomenų bazę / portalą, kuriuose būtų talpinama informacija apie kultūros paveldo projektus, finansuojamus pagal visas ES programas ir iniciatyvas, ir ragina Komisiją pradėti taikyti bendrą ES duomenų bazę / portalą siekiant informuoti potencialius naudos gavėjus apie esamas Europos finansavimo eilutes;
16. mano, kad, įgyvendinant integruotas ir tvarias miestų strategijas (ERPF reglamento Nr. 1301/2013 7 straipsnis) ir bendruomenės inicijuojamas vietos plėtros strategijas (Bendrųjų nuostatų reglamento Nr. 1303/2013 32 straipsnis) turėtų būti stiprinama paveldo išsaugojimo politika (ypač istoriniams centrams taikoma politika), turėtų būti įgyvendinama pažangi specializacija, o būstas pritaikomas atsižvelgiant į poreikius, susijusius su klimato kaita, turėtų būti labiau naudojamos IRT ir rinkodaros priemonės bei taikomi kiti novatoriški metodai, siekiant stiprinti kultūros paveldo matomumą;
17. ragina Komisiją paskelbti Europos kultūros paveldo metus.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
5.5.2015 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
37 1 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Victor Boștinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Anna Hedh, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Olaf Stuger, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Isabella Adinolfi, Enrique Calvet Chambon, Josu Juaristi Abaunz, Ivana Maletić, Bronis Ropė, Marco Zullo |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Ulrike Trebesius |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
16.6.2015 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
22 0 2 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Jill Evans, Petra Kammerevert, Rikke Karlsson, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Norbert Erdős, Mary Honeyball, Marc Joulaud, Ernest Maragall |
||||