Procedūra : 2014/2150(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0208/2015

Pateikti tekstai :

A8-0208/2015

Debatai :

PV 11/04/2016 - 18
CRE 11/04/2016 - 18

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.11
CRE 12/04/2016 - 5.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0104

PRANEŠIMAS     
PDF 251kWORD 224k
24.6.2015
PE 551.792v03-00 A8-0208/2015

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva

(2014/2150(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėja: Sylvia-Yvonne Kaufmann

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva

(2014/2150(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–       atsižvelgdamas į praktines priemones, kurios skirtos SESV 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą ir dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(2),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(3),

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės(4),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)“(5),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo(6),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo(7),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl pažangaus reglamentavimo,

–       atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (COM(2014) 0368),

–       atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos komunikatus dėl ES reglamentavimo kokybės (COM(2012) 0746) ir COM(2013) 0685),

–       atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo (19-ąją ataskaitą dėl geresnės teisėkūros 2011 m.) (COM(2012) 0373),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pažangus reglamentavimas – atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius“ (COM(2013) 0122),

–       atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl MVĮ skirto pažangaus reglamentavimo stebėsenos ir konsultavimosi šiais klausimais (SWD(2013) 0060),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010) 0543),

–       atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais gaires,

–       atsižvelgdamas į Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti 2014 m. liepos 24 d. galutinę ataskaitą „Biurokratijos mažinimas Europoje. Dabartinė padėtis ir perspektyvos“ ir ypač į keturių šios aukšto lygio grupės narių, turinčių patirties darbuotojų gynimo, visuomenės sveikatos, aplinkos ir vartotojų gynimo srityse, atskirąją nuomonę, kuri pateikta priede Nr. 12,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(8),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015) 0215);

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo pasiūlymas“ (COM(2015) 0216);

–       atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą dėl REFIT platformos sukūrimo (C(2015) 3261) ir į Komisijos komunikatą „REFIT platforma. Struktūra ir veikimas“ (C(2015) 3260);

–       atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko sprendimą dėl nepriklausomos Reguliavimo kontrolės valdybos įsteigimo (C(2015) 3263), Komisijos komunikatą „Reguliavimo kontrolės valdyba. Tikslas, užduotys ir personalas“ (C(2015) 3262) ir Komisijos komunikatą „Aiškinamojo memorandumo struktūra“ (C(2015) 3264/2);

–       atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geresnio reglamentavimo gairės“ (SWD(2015) 0111),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0208/2015),

A.     kadangi REFIT programa yra viena iš pagrindinių naujosios Komisijos geresnio reglamentavimo strategijos dalių;

B.     kadangi REFIT programa siekiama įtvirtinti geresnės teisėkūros procedūrą, supaprastinti ES teisę ir sumažinti administracinę ir (arba) reglamentavimo naštą, taip pat imtis veiksmų siekiant užtikrinti gerą valdymą, kuris būtų paremtas faktais grindžiamu politikos formavimu ir pagal kurį esminį vaidmenį atliktų poveikio vertinimas ir ex post kontrolė;

C.     kadangi Komisija, siekdama sustiprinti savo veiklą pagal REFIT programą, sukūrė naują REFIT platformą, sudarytą iš dviejų grupių: vyriausybių atstovų grupės, t. y. kiekvienos valstybės narės viešojo administravimo institucijos aukšto lygio specialistų, ir suinteresuotųjų subjektų grupės, t. y. ne daugiau kaip 20 specialistų, iš kurių du atstovaus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, o kiti bus ekonomikos sektoriaus, taip pat MVĮ, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai;

D.     kadangi naudojant metinę REFIT rezultatų suvestinę galima įvertinti pažangą, padarytą visose politikos srityse, ir kiekvienos Komisijos nurodytos iniciatyvos įgyvendinimo pažangą, įskaitant veiksmus, kurių ėmėsi Parlamentas ir Taryba;

E.     kadangi 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros pakeitė dabartinė Lisabonos sutartimi sukurta teisinė sistema;

F.     kadangi per pastaruosius metus geresnio reglamentavimo darbotvarkė vis dėlto padėjo gerinti teisėkūros praktiką; kadangi yra sukurta daug ir įvairiai pavadintų šios srities Komisijos iniciatyvų ir programų, pvz., dėl geresnio reglamentavimo, geresnės teisėkūros, pažangaus reglamentavimo, reglamentavimo kokybės, programa pagal principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, dėl kokybės patikros, Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa, tačiau jos nesuteikia pakankamo aiškumo ir skaidrumo, t. y. neaiškūs jų tikslai ir taikomos priemonės, visų pirma gyventojams, todėl jas būtų geriau sujungti;

G.     kadangi Komisija savo 2015 m. gegužės 19 d. Komunikatu „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ nustatė nuoseklų ir visapusišką geresnio reglamentavimo modelį, kuriuo atsižvelgiama į visą politinį teisėkūros ciklą ir reikalaujama tikslingo visų institucijų tarpusavio bendravimo, ir kadangi Parlamentas išsamiai apsvarstys šį komunikatą, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai Sąjungos piliečiams;

H.     kadangi visi ES sutarties 3 straipsnyje nurodyti Sąjungos tikslai yra vienodai svarbūs; kadangi Komisija pabrėžia, jog programoje REFIT neabejojama dabartiniais politikos tikslais, ši programa taip pat nedaro neigiamo poveikio piliečių sveikatai ir saugumui, vartotojams, darbuotojams ar aplinkai;

I.      kadangi per antrą 2014 m. pusmetį Komisija surengė viešas konsultacijas dėl savo poveikio vertinimo gairių peržiūros ir konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais gairių;

J.      kadangi Komisija, rengdama savo 2015 m. darbo programą, pagrįsdama savo poziciją, kodėl atsiėmė daug nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pirmą kartą pritaikė vadinamąjį politinio tęstinumo nebuvimo principą;

K.     kadangi 2015 m. darbo programoje Komisija planuoja sutelkti savo veiksmus svarbiausiems ekonominiams ir socialiniams uždaviniams spręsti, o jos nauja struktūra siekiama užtikrinti nuoseklesnį politikos požiūrį, tokiu būdu didinant skaidrumą ES, vadinasi, ir priimtinumą piliečiams;

Geresnis reglamentavimas

1.      atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio sprendimą pavesti pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui geresnio reglamentavimo atsakomybės sritį, o tai atitinka Parlamento raginimus ir pabrėžia didelę politinę šio klausimo svarbą; tikisi, kad dėl šio paskyrimo Europos lygmeniu bus galima sukurti aukščiausios kokybės teisės aktus, kurie atitiks piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų lūkesčius, ir užtikrina, kad nekils grėsmės viešosios politikos tikslams, įskaitant vartotojų, aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos bei saugos standartus;

2.      pabrėžia, kad atsižvelgiant į pernelyg didelį biurokratizmo lygį visoje ES ir į tai, kad reikia supaprastinti teisės aktus, geresnis reglamentavimas turėtų apimti viešojo administravimo visais Europos Sąjungos lygmenimis kultūrą, Sąjungos aktų įgyvendinimą ir taikymą Europos Sąjungos, taip pat nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant užtikrinti gerą administravimą ir Europai palankų elgesį visais lygmenimis;

3.      pabrėžia, kad Komisija turėtų teikti prioritetą tam tikrų priemonių plėtrai ir skirti daugiau dėmesio teisėkūros procedūra priimamų aktų kokybei ir geresniam esamų teisės aktų įgyvendinimui, o ne teisės aktų kiekiui; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad sąnaudos neturėtų būti lemiamas veiksnys ir kad vienintelis tinkamas kriterijus turėtų būti teisės akto kokybė bei tai, kad REFIT programa negali daryti neigiamo poveikio tvarumui ar bet kokiems socialiniams, darbo, aplinkos ir vartotojų standartams;

4.      siūlo Komisijai apsvarstyti, ar derėtų, rengiant riboto laikotarpio teisėkūros iniciatyvas, taikyti laikinojo galiojimo išlygas, jei tai nesukelia teisinio netikrumo, ir tam tikrais tinkamais atvejais į teisėkūros priemones įtraukti peržiūros priemones, kad būtų reguliariai iš naujo įvertinamas teisėkūros priemonių aktualumas Europos lygmeniu;

5.      pabrėžia, kad Europos standartas paprastai pakeičia 28 nacionalinius standartus, o tai stiprina vidaus rinką ir mažina biurokratiją;

6.      palankiai vertina 2015 m. gegužės 19 d. geresnio reglamentavimo priemonių paketą; remia tolesnį Komisijos įsipareigojimą siekti geresnės teisėkūros darbotvarkės; pabrėžia, kad REFIT komunikate numatytas darbas turėtų būti laikomas nuolatiniu procesu, kuriuo užtikrinama, kad Europos lygmeniu galiojantys teisės aktai atitiktų paskirtį, jais būtų siekiama bendro teisės aktų leidėjų tikslo ir patenkinami piliečių, visų pirma darbuotojų, įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, lūkesčiai;

7.      atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą derėtis dėl naujo tarpinstitucinio geresnės teisėkūros susitarimo, kuriame būtų atsižvelgiama į Lisabonos sutartimi ir Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimu nustatytus pokyčius, būtų įtvirtinta geriausia patirtis teisėkūros planavimo, poveikio vertinimo, sistemingų ES teisės aktų ex post patikrinimų, deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų įgyvendinimo ir tvarkymo procedūrų taikymo srityse, ir pabrėžia, kad yra pasiryžęs baigti derybas iki metų pabaigos;

8.      palankiai vertina Komisijos patvirtinimą, kad jos geresnio reglamentavimo strategija nereikš, jog tam tikras politikos sritis reikia mažiau reglamentuoti arba išsižadėti mums svarbių vertybių, kaip antai socialinės ir aplinkos apsaugos ir pagrindinių teisių, įskaitant teisę į sveikatos priežiūrą;

9.      pripažįsta, kad Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė atliko puikų darbą – pateikė Europos Komisijai daug pasiūlymų dėl administracinės naštos mažinimo ir nurodė geriausią patirtį, kaip galima įgyvendinti ES teisės aktus valstybėse narėse mažiausiai biurokratiniu būdu; atkreipia dėmesį į tai, kad keturi Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės nariai nesutiko su kai kuriomis šios grupės galutinėje ataskaitoje dėl administracinės naštos pateiktomis išvadomis ir parengė atskirąją nuomonę; tikisi, kad Komisija atsižvelgs į visiems šioje procedūroje dalyvavusiems suinteresuotiesiems subjektams rūpimus aspektus;

10.    pabrėžia socialinio dialogo ir socialinių partnerių savarankiškumo svarbą; pabrėžia, ypač atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį, kad socialiniai partneriai gali, kaip nustatyta SESV 155 straipsnyje, sudaryti susitarimus, kurių pagrindu bendru pasirašiusiųjų šalių prašymu tie susitarimai gali tapti ES teisės aktais; tikisi, kad Komisija gerbs šalių savarankiškumą ir derybose pasiektus susitarimus, taip pat rimtai vertins jiems rūpimus klausimus, ir pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo darbotvarkė neturėtų būti pretekstas nekreipti dėmesio į socialinių partnerių pasiektus susitarimus ar juos apeiti, todėl pareiškia, kad atmestų visus socialinių partnerių susitarimų poveikio vertinimus;

11.    primena, kad per praėjusią Parlamento kadenciją tarpinstituciniu lygmeniu kilo daug ginčų, ar reikia rinktis įgyvendinimo, ar deleguotuosius aktus; todėl mano, kad svarbu nustatyti konkrečias gaires, kaip buvo prašoma 2012 m. vasario 25 d. Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje;

12.    palankiai vertina Komisijos pasiryžimą supaprastinti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir programos „Horizontas 2020“ paramos lėšų administravimą;

Skaidrumas ir konsultavimasis su suinteresuotaisiais subjektais

13.    palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino svarbų vaidmenį, kuris programoje REFIT tenka konsultavimosi procesui; pabrėžia, kad pagal ES sutarties 11 straipsnio 2 dalį visos ES institucijos privalo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene; ragina institucijas derybose dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo ypatingą dėmesį skirti privalomam nuolatiniam dialogui su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene;

14.    nurodo, kad tik pasiekus didesnį skaidrumą ES veikimas taps veiksmingesnis, o pilietinės visuomenės pasitikėjimas ES padidės;

15.    šiuo atveju palankiai vertina tai, jog Komisija pabrėžia, kad dialogas su piliečiais, socialiniais partneriais ir kitais ekonominiais ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais padeda užtikrinti skaidrų, tinkamai orientuotą ir darnų ES teisėkūros procesą, ir pritaria Komisijos ketinimui aiškiau parodyti, kaip ji rengia pasiūlymus, pavyzdžiui, teisės aktų tekstus arba komunikatus;

16.    pažymi, kad Komisija savo geresnio reglamentavimo strategijoje gerokai daugiau reikšmės skiria viešoms konsultacijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje Komisija skelbs dvylikos savaičių viešas konsultacijas: a) prieš rengiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų, b) vertinant galiojančius teisės aktus ir atliekant jų tinkamumo patikrą ir c) rengiant planus ir atliekant ex ante poveikio vertinimus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijai priėmus pasiūlymą, ji dar suteiks piliečiams ir suinteresuotosioms šalims galimybę per aštuonias savaites išsakyti savo nuomonę apie tą Komisijos pasiūlymą ir šias pastabas pateiks Tarybai ir Parlamentui;

17.    atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad visų suinteresuotųjų šalių konsultacijų procese išsakytos pastabos ir grįžtamosios nuomonės būtų vertinamos proporcingai ir skaidriai, taip pat užtikrinti, kad viešomis konsultacijomis savo tikslais negalėtų piktnaudžiauti pakankamai finansinių ir organizacinių išteklių turintys suinteresuotieji subjektai; ragina Komisiją skelbti savo padarytas konsultacijų išvadas;

18.    pažymi, kad poveikio vertinimai skelbiami tik Komisijai priėmus atitinkamą politinę iniciatyvą; mano, kad, siekiant Komisijos sprendimų priėmimo skaidrumo, poveikio vertinimus būtina skelbti ir tuo atveju, kai Komisija nusprendžia neinicijuoti pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

19.    pažymi, kad patariamąjį statusą turintis Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra svarbus pilietinės visuomenės atstovas; pažymi, kad taip pat patariamąjį statusą turintis Regionų komitetas yra svarbus ES regionų ir savivaldybių atstovas ir ES teisės aktų įgyvendinimo vertintojas; nurodo, kad pagal galiojančią teisę Parlamentas, Taryba ir Komisija gali iš anksto konsultuotis su abiem patariamaisiais organais visais atvejais, kai Parlamentas ir Taryba nusprendžia, kad tai naudinga; laikosi nuomonės, kad tinkamai iš anksto pasikonsultavus su šiais komitetais dėl konkrečių klausimų ir sumaniai pasinaudojus jų specifine ekspertine informacija būtų galima prisidėti siekiant geresnio reglamentavimo tikslo;

20.    mano, kad regionines ir vietos valdžios institucijas reikėtų labiau įtraukti į ES politikos formavimą, visų pirma ankstyvuoju teisės aktų rengimo etapu, pasinaudojant valstybių narių regioniniu ir vietos lygmenimis sukaupta ekspertine informacija ir patirtimi; pažymi, kad visos ES institucijos, vykdydamos savo teisėkūros veiklą, privalo laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

21.    palankiai vertina Komisijos ketinimą teisėkūros procesui suteikti daugiau skaidrumo ir į visą procesą labiau įtraukti piliečius ir suinteresuotuosius subjektus;

22.    palankiai vertina Komisijos sprendimą ateityje prieš valstybių narių balsavimą dėl pozicijos atsakingame komitete skelbti keturių savaičių viešas konsultacijas ir dėl deleguotųjų aktų bei svarbių įgyvendinimo aktų projektų;

23.    ragina Komisiją persvarstyti savo vertinimo gaires, sustiprinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir konsultavimąsi su jais ir naudojant kuo labiau tiesioginį metodą, kad ES piliečiai galėtų dalyvauti priimant sprendimus;

24.    atkreipia dėmesį į naują Komisijos tvarkomos geresnio reglamentavimo svetainės skiltį „Pasisakyk ir sumažink naštą“ ir ragina gautas pastabas vertinti subalansuotai ir skaidriai ir Komisijoje, ir naujoje REFIT platformoje; vis dėlto mano, kad REFIT grupės procesai ir svarstymai neturėtų būti pernelyg apsunkinantys – tai turėtų būti įstaiga, sugebanti greitai reaguoti ir atlikti išsamesnį darbą Europos teisės aktų priėmimo procese; laikosi nuomonės, kad konsultacijos naudojantis šia Komisijos interneto svetaine, negali pakeisti viešųjų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais;

Poveikio vertinimas ir Europos pridėtinė vertė

25.    pažymi, kad poveikio vertinimas yra svarbus įrankis padedant priimti sprendimus visose ES institucijose ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant geresnį reglamentavimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiau vykdyti savo įsipareigojimus vertinti būsimų ir esamų teisės aktų poveikį; vis dėlto pabrėžia, kad tokie vertinimai negali pakeisti politinių vertinimų ir sprendimų ir kad Europos Parlamento narių politinės veiklos laisvė negali būti suvaržyta jokiu aspektu;

26.    mano, kad poveikio konkurencingumui vertinimas turėtų sudaryti didelę poveikio vertinimo dalį; mano, kad persvarstytų gairių projekte turėtų būti nustatytos gairės, kurių reikėtų laikytis galutinėje analizėje vertinant ir apsvarstant poveikį konkurencingumui; pritaria dabar galiojančiai prielaidai, kad pasiūlymai, kuriais daromas neigiamas poveikis konkurencingumui, neturėtų būti priimami, nebent būtų pateikiami įrodymai dėl didelės naudos, kurios negalima apskaičiuoti kiekybiškai;

27.    mano, kad sprendimams dėl antrinės teisės aktų, kaip ir dėl pirminės teisės aktų, turėtų būti taikomi geresnio reglamentavimo principai; ragina Komisiją, kai įmanoma, prie deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų pridėti poveikio vertinimą, taip pat konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis ir subjektais;

28.    mano, kad poveikio vertinimai turi būti išsamūs, kad, visų pirma, turi būti subalansuotai įvertintos pasekmės ekonomikai, socialinei sričiai ir aplinkai ir įvertintas poveikis pagrindinėms piliečių teisėms bei vyrų ir moterų lygybei; pabrėžia, kad sąnaudų ir naudos analizė yra tik vienas iš daugelio kriterijų;

29.    atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių, kaip antai Švedijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, veikia nepriklausomos įstaigos, kurios vyriausybėms padeda teisėkūros procesuose, siekiant juntamai ir įrodomai įmonėms ir piliečiams sumažinti administracinę naštą ir su informacijos teikimo prievolėmis susijusias išlaidas; pažymi, kad būtų galima atsižvelgti į jau veikiančių geresnio reglamentavimo įstaigų geriausią praktiką ir patirtį; pažymi, kad Komisijos Poveikio vertinimo valdybą (PVV) pakeitė nepriklausoma Reglamentavimo patikros valdyba (RPV), ir tikisi, kad nepriklausomų ekspertų įtraukimas padarys teigiamą įtaką poveikio vertinimo procesui Komisijoje; vis dėlto, primygtinai ragina užtikrinti, kad Reglamentavimo patikros valdyba teiktų išimtinai tik patariamojo, o ne privalomojo pobūdžio pastabas; pabrėžia, kad poveikio vertinimai turi būti nuoseklūs ir juose turi būti atsižvelgiama į visus pakeitimus, kurie atlikti per tarpžinybinį konsultacijų etapą, ir turėtų būti grindžiami, be kita ko, skaičiavimais, kokias papildomas sąnaudas valstybės narės patirtų, jei nebūtų rastas sprendimas Europos Sąjungos lygmeniu; mano, kad RPV nuomonė turėtų būti pridėta prie galutinio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; siūlo būsimose derybose dėl tarpinstitucinio susitarimo aptarti klausimą, ar Reglamentavimo kontrolės taryba galėtų būti naudinga institucijoms kaip išimtinai patariamasis organas;

30.    palankiai vertina tai, kad Tarybos darbo grupės dabar, ankstyvuoju diskusijų dėl tam tikrų teisėkūros procedūra priimamų aktų etapu, rengiasi išnagrinėti atitinkamus Komisijos atliktus poveikio vertinimus pagal orientacinį patikrinimų sąrašą; vis dėlto, apgailestauja, kad Tarybos sekretoriate dar nėra poveikio vertinimo skyriaus, ir mano, kad pirmiau minėtas sprendimas galėtų padėti Tarybai įgyvendinti savo įsipareigojimus vertinant visus esminius Komisijos pasiūlymų pakeitimus;

31.    atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas įsteigė savo Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktoratą, kuris teiks daugybę ex ante ir ex post poveikio vertinimo paslaugų Parlamento komitetams, vertins dabartinės ir būsimos ES politikos pridėtinę vertę bei politines mokslo ir technologijų sričių galimybes; pažymi, kad remiantis iš Komisijos gauta informacija, Parlamentas atliko maždaug 20 savo pakeitimų Komisijos pasiūlymams poveikio vertinimų; dar kartą primena, kad Parlamento specializuoti komitetai turėtų nuosekliau naudotis jau turimomis poveikio vertinimo priemonėmis, visų pirma tada, kai numatoma atlikti esminius pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimus; vis dėlto pažymi, kad tai neturėtų suvaržyti Europos Parlamento narių veikimo laisvės;

32.    pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į visus pagrindinius Sąjungos principus, įskaitant solidarumo ir proporcingumo principą; ragina visas ES institucijas visuomet apsvarstyti trumpalaikį ir ilgalaikį teisės aktų poveikį;

33.    pažymi, kad būtų galima geriau išnaudoti „atvėsimo laikotarpį“ pasibaigus deryboms, bet prieš galutinį balsavimą (šiuo metu jis naudojamas teisinei ir lingvistinei peržiūrai), kad būtų atliktas poveikio vertinimas ir patikrintas subsidiarumas;

34.    mano, kad visos ES institucijos turėtų parengti bendrą poveikio vertinimams taikomą metodiką, ir ragina jas šį klausimą kaip prioritetą įtraukti į būsimas derybas dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo; pabrėžia, kad būtina neriboti Parlamento ir Tarybos teisėkūros prerogatyvų keisti Komisijos pasiūlymus;

35.    ragina Komisiją rengiant įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus didinti tiek viešų, tiek privačių konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojus, mastą, kad būtų atsižvelgta į tai, kaip geriau padidinti informuotumą apie pasiūlymus pirminiame etape;

MVĮ ir principas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“

36.    atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pritarė idėjai toliau gerinti MVĮ tyrimą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 20 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir kad MVĮ yra ekonominės veiklos, augimo ir užimtumo pagrindas; pritaria siūlymui apsvarstyti galimybę MVĮ taikyti priderintus susitarimus ir švelnesnę tvarką atliekant poveikio vertinimą tais atvejais, kai galima įrodyti, kad dėl to nesumažėja teisės aktų veiksmingumas ir kad išimtys ar švelnesnė tvarka neskatina vidaus rinkos susiskaidymo ar nemažina MVĮ galimybių į ją patekti; todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą svarstyti galimybę MVĮ taikyti lankstesnes taisykles, o labai mažoms įmonėms reikalavimų visiškai netaikyti tais atvejais, kai tai įmanoma ir prasminga ir dėl to ne mažiau veiksmingai bus pasiekti siūlomo teisės akto socialiniai, aplinkos ir ekonominiai tikslai;

37.    ragina Komisiją nemažinti savo užmojų, mažinant administracinę naštą MVĮ kurti pagrindą kokybiškų darbo vietų kūrimui, ir primygtinai ragina nekelti grėsmės visuomenės gerovės tikslams, įskaitant vartotojams palankius, aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos bei saugos standartus, taip pat lyčių lygybės standartus; pabrėžia, kad dėl sumažintos administracinės naštos neturėtų sumažėti užimtumo standartai ar išaugti mažų garantijų darbo sutarčių skaičius ir kad su MVĮ ir labai mažų įmonių darbuotojais turėtų būti elgiamasi taip pat ir jiems turėtų būti taikoma tokia pat aukšto lygio apsauga kaip ir didesnių įmonių darbuotojams;

38.    pabrėžia, kad vertinant naujas taisykles dėl jų poveikio MVĮ jokiu būdu neturėtų būti pakenkta darbuotojų teisėms;

39.    pabrėžia, kad reikia aiškiau suformuluotų reglamentų, kuriuos būtų galima paprastai įgyvendinti ir kurie padėtų visiems veikėjams veikti laikantis įstatymų; pabrėžia, kad paprastesnis ir pažangesnis reglamentavimas gali sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti nuoseklų teisės aktų perkėlimą ir veiksmingesnį bei labiau suderintą nuostatų taikymą valstybėse narėse;

Ex post vertinimas

40.    palankiai vertina tai, kad Komisija į geresnį reglamentavimą įtraukia ex post analizę; pabrėžia, kad siekiant piliečiams ir įmonėms užtikrinti teisinį aiškumą tokią analizę reikėtų atlikti per pakankamą laikotarpį, pageidautina nuo perkėlimo į nacionalinę teisę praėjus keleriems metams; tačiau primena, kad ex post vertinimai niekada neturėtų atstoti Komisijos kaip Sutarčių saugotojos pareigos veiksmingai ir laiku stebėti, kaip valstybės narės taiko Sąjungos teisę ir imtis visų veiksmų, siekiant užtikrinti jos tinkamą taikymą;

41.    pabrėžia, kad ES teisėkūros ir įvairių sričių politikos įgyvendinimo ir veiksmingumo vertinimui pagal rezultatus, kurių teisės aktų leidėjas jais siekė, yra svarbūs ex post vertinimas ir politikos veiksmingumo vertinimas;

42.    mano, kad atliekant naujų teisės aktų ex post vertinimą reikėtų įtraukti nacionalinius parlamentus, nes tai būtų naudinga rengiant Komisijos ataskaitas ir padėtų išsiaiškinti skirtingas nacionalines problemas, kylančias dėl atskirų teisės aktų ir reglamentų;

ES teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse

43.    pažymi, kad, remiantis Komisija, trečdalį ES teisės aktais sukuriamos reglamentavimo ir administracinės naštos lemia perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės, kurių imasi valstybės narės;

44.    pripažįsta, kad direktyvų atveju valstybėms narėms priklauso prerogatyva nuspręsti, ar nacionaliniu lygmeniu nustatyti aukštesnius socialinės srities, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartus už ES lygmeniu susitartus minimalius apsaugos standartus, ir džiaugiasi, jei priimami sprendimai taip padaryti; patvirtina, kad tokių aukštesnių standartų nereikėtų laikyti pertekliniu reglamentavimu; vis dėlto, ragina kompetentingas nacionalines valdžios institucijas atsižvelgti į galimas perteklinio reglamentavimo pasekmes, kuriomis sukuriama nebūtina su ES teisės aktais susijusi biurokratinė našta, nes dėl tokios padėties gali būti neteisingai suvokiama ES teisėkūros veikla, o tai savo ruožtu gali didinti euroskepticizmą; siekiant daugiau artumo piliečiams ragina valstybes nares atsisakyti bereikalingų administracinių taisyklių įgyvendinant direktyvas ir reglamentus;

45.    skatina Komisiją ir valstybes nares intensyviau keistis geriausia patirtimi, sukaupta įgyvendinant ir taikant ES direktyvas; mano, kad tokie veiksmai paskatintų suinteresuotuosius subjektus ir vietos ir regionines valdžios institucijas padėti nustatyti sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant ES politiką vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

46.    pabrėžia, kad Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, turi žinoti, kokį poveikį ES teisės aktai iš tikrųjų daro juos įgyvendinus; todėl ragina Komisiją suteikti Parlamentui visapusiškas galimybes gauti visus atitinkamus vertinimus, įskaitant surinktus pradinius duomenis ir parengiamuosius dokumentus;

47.    ragina Komisiją, atsižvelgiant į rimtas ir įsisenėjusias problemas, kurios kyla įgyvendinat Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, įskaitant konkurencijos iškraipymo problemas, persvarstyti mokslinį šio reglamento pagrindimą ir įvertinti, kiek naudingas ir realistinis jis yra, ir prireikus panaikinti mitybinės sudėties sąvoką; mano, kad Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslai, kaip antai užtikrinti, kad apie maistą pateikiama informacija būtų teisinga ir kad būtų pateikiamos specialios nuorodos apie riebalų, cukraus ir druskos kiekį, jau yra pasiekti Reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

48.    nurodo 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų ir 2011 m. spalio 27 d. Bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų ir ragina Komisiją užtikrinti galimybes Parlamentui susipažinti su šiais aiškinamaisiais dokumentais;

Komisijos nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsiėmimas

49.    pažymi, kad naujai išrinkta Komisija savo 2015 m. darbo programoje, pirmą kartą pritaikiusi politinio tęstinumo nebuvimo principą, suabejojo dėl šiuo metu nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtinumo;

50.    pažymi, kad Teisingumo Teismas savo 2015 m. balandžio 14 d. sprendime(9) patvirtino, kad Sąjungos akto pagal įprastą teisėkūros procedūrą priėmimo etapo metu Komisija bet kada gali atsiimti pasiūlymą, kol Taryba nesiėmė veiksmų; todėl, siekdamas užtikrinti tarpinstitucinę pusiausvyrą, ragina Komisiją atsiėmimo atveju pirmiausia pasikonsultuoti su Parlamentu, ypač po pirmojo svarstymo, ir visapusiškai atsižvelgti į jo poziciją; šiuo atveju visų pirma remiasi 2015 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucija;

51.    be to, pabrėžia, kad Teisingumo Teismas tame pačiame sprendime atsižvelgia į Tarybos argumentus, kad Komisija tuo atveju, kai teisėkūros procedūra priimamas aktas atsiimamas, privalo paisyti ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų kompetencijos priskyrimo, institucinės pusiausvyros ir sąžiningo bendradarbiavimo principų, taip pat ES sutarties 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto demokratiškumo principo;

52.    pabrėžia, kad svarbu išvengti teisės aktų dubliavimosi;

o

o       o

53.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei nacionaliniams parlamentams.

(1)

OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0061.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0127.

(5)

OL C 353 E, 2013 12 3, p. 117.

(6)

OL C 51 E, 2013 2 22, p. 87.

(7)

OL C 380 E, 2012 12 11, p. 31.

(8)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto dokumentas Nr. INT/750.

(9)

2015 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija / Taryba, C-409/13 [ECLI:EU:C:2015:217].


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (28.5.2015)

pateikta Teisės reikalų komitetui

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyvos

(2014/2150(INI))

Nuomonės referentė: Anthea McIntyre

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad REFIT yra pirmasis svarbus postūmis verslui supaprastinti teisės aktus, sumažinti reglamentavimo administracinę naštą ir panaikinti augimo ir naujų darbo vietų kūrimo kliūtis;

2.  palankiai vertina Komisijos geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkinį ir mano, kad tai yra viena iš svarbių geresnio reglamentavimo priemonių; ragina REFIT daugiau dėmesio skirti teisės aktų kokybei ir jų galimybėms apsaugoti ES piliečių interesus ir juos remti; pažymi, kad poveikio vertinimuose taip pat turėtų būti įvertinti socialiniai ir ekonominiai teisės aktų nebuvimo padariniai ir poveikis pagrindinėms piliečių teisėms ES lygmeniu; ragina gerinti reglamentavimą vadovaujantis kokybės, ne tik kiekybės principu;

3.  pabrėžia, kad kai vykdomi teisės aktų vertinimai ir tinkamumo patikros, pagrindinėms ir socialinėms teisėms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio nei ekonominiams aspektams;

4.   primena, kad keturi Aukšto lygio grupės administracinei naštai mažinti nariai, kurie atstovauja darbuotojų, visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos ir vartotojų interesams, patvirtino atskirą nuomonę dėl 2014 m. liepos 24 d. Administracinės naštos mažinimo programos galutinės ataskaitos(1);

5.  pritaria Komisijos įsipareigojimui mažinti biurokratiją; mano, kad jos sumažinimas turėtų būti pagrįstas įrodymais ir jokiu būdu neturėtų mažinti darbuotojų apsaugos;

6.  mano, kad REFIT yra pirmasis žingsnis siekiant sumažinti nereikalingą reglamentavimo naštą ir panaikinti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo kliūtis; tačiau pabrėžia, kad geresnio reglamentavimo dingstimi neturėtų būti naudojamasi siekiant panaikinti reguliavimą ir apriboti darbuotojų arba vartotojų teises;

7.  pažymi, kad nustatant ir įgyvendinant ES lygmens politiką ir kitą veiklą turi būti atsižvelgiama į horizontaliąsias SESV 9 ir 11 straipsnių išlygas; pabrėžia, kad būtina ne tik įvertinti finansinius veiksnius ir trumpalaikį poveikį, bet ir ilgalaikę teisės aktų vertę, pvz., neigiamo poveikio sveikatai mažėjimą ar ekosistemų išsaugojimą, kuriuos dažnai sudėtinga įvertinti; apgailestauja, kad dėl to dažnai neatsižvelgiama į socialinę ir aplinkosauginę naudą bei sąnaudas;

8.  primygtinai ragina Komisiją pateikti esamų teisės aktų su REFIT susijusios veiklos, pvz., sąvokų „įvertinimas“, „supaprastinimas“, „konsolidavimas“ ir „tikslinė peržiūra“, aiškias apibrėžtis, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas;

9.  pritaria pastangoms supaprastinti visą teisėkūros procedūrą, bet ragina išlaikyti aukštus standartus; pabrėžia, kad būtini nesudėtingi, aiškiai suformuluoti teisės aktai, kuriais būtų pašalintas sudėtingumas ir kuriuos būtų paprasta įgyvendinti, siekiant pagerinti atitiktį ir geriau apsaugoti darbuotojus; primena, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai yra svarbūs;

10. primena Komisijai, kad ji Europos iniciatyvoje „Small Business Act“ įsipareigojo formuodama politiką įgyvendinti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; mano, kad laikantis šio principo turėtų sumažėti papildoma administracinė ir reguliavimo našta, kuri pernelyg dažnai apsunkina MVĮ veikimą, trukdo jų konkurencingumui ir dėl kurios jų gebėjimai kurti inovacijas ir darbo vietas yra riboti; ragina Komisiją skubiai peržiūrėti Europos iniciatyvą „Small Business Act“ ir įvertinti, kaip vadovaujantis geresnio reglamentavimo darbotvarke būtų galima ją patobulinti, kad ji veiktų efektyviau;

11. pabrėžia, kad siekiant geresnio reglamentavimo reikia taikyti principą „iš apačios į viršų“; primena Parlamento prašymą įsteigti naują iš suinteresuotųjų subjektų ir nacionalinių ekspertų sudarytą grupę geresnio reglamentavimo klausimams spręsti; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos suinteresuotųjų subjektų platformą geresnio reglamentavimo klausimams spręsti; pabrėžia, kad platformą turėtų sudaryti atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant oficialius pilietinės visuomenės atstovus, socialinius partnerius, vartotojų organizacijas ir verslo bendruomenę, visų pirma MVĮ, kuriose sukuriama 80 proc. Europos darbo vietų; pabrėžia, kad Europos suinteresuotųjų asmenų platforma turi būti matoma ir nepriklausoma, ji turi būti pajėgi susidoroti su teisėkūros procedūra priimamų aktų sukelta administracine našta ir derinimo sąnaudomis, taip pat ją taikant turi būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų; pabrėžia, kad Komisija turėtų aktyviai svarstyti pasiūlymus dėl šios platformos; pabrėžia, kad ši platforma turėtų taip pat pasiūlyti iniciatyvų, skirtų reglamentavimui gerinti, ir padėti valstybėms narėms nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti ES teisės aktus;

12. pažymi, kad teisės aktai užimtumo ir sveikatos , taip pat saugos srityse yra būtinieji darbuotojų apsaugos standartai, kuriuos valstybės narės gali viršyti; primena, kad valstybių narių perteklinis reglamentavimas gali didinti reglamentavimo sudėtingumą ir dar labiau mažinti atitiktį; mano, kad perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės turi būti aiškios ir paprastos; rekomenduoja, kad perkeldamos ES teisės aktus į nacionalinę teisę valstybės narės vengtų didinti administracinę naštą;

13. pabrėžia, kad pažangus reglamentavimas turi atitikti vidaus rinkos socialinį aspektą, kaip numatyta Sutartyje; pabrėžia, kad REFIT darbotvarkė neturėtų būti naudojama siekiant nesilaikyti Europos lygmeniu socialinių partnerių pasiektų susitarimų; pabrėžia, kad būtina gerbti socialinių partnerių savarankiškumą; primena, kad SESV 155 straipsnis garantuoja, jog bendru pasirašiusiųjų šalių prašymu socialinių partnerių susitarimai tampa ES teisės aktais; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio pareiškimą, kad socialinė rinkos ekonomika gali veikti tik vykstant socialiniam dialogui ir kad jis norėtų būti socialinio dialogo pirmininkas;

14. primygtinai teigia, kad darbuotojai turi teisę į sveikatos ir saugos darbe apsaugą ir į būtinąsias darbo sąlygas, neatsižvelgiant į tai, ar jis dirba mažoje, vidutinėje, ar didelėje įmonėje;

15. ragina Komisiją tęsti derybas dėl direktyvos dėl motinystės atostogų;

16. ragina Komisiją sustiprinti darbuotojų apsaugą; visų pirma ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų ir aplinkoje esančių tabako dūmų ir pagal poreikį atnaujinti kancerogeninių ir mutageninių medžiagų sąrašą;

17. ragina Komisiją konsultuotis su Europos Parlamentu ir kitais suinteresuotaisiais subjektais prieš atsiimant bet kokį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

18. pabrėžia, kad norint, jog REFIT netaptų nuolatinio teisinio neaiškumo šaltiniu, reikia užtikrinti nuspėjamumą, teisinį tikrumą ir skaidrumą; pabrėžia, kad bet kokie teisės aktų pakeitimai turi būti kruopščiai apsvarstyti, taip pat ir ilgalaikės perspektyvos požiūriu; pažymi, kad politinio tęstinumo nebuvimo principas ir esamų teisės aktų panaikinimas neturėtų kelti abejonių dėl politinio socialinių tikslų siekiamumo;

19. apgailestauja, kad Komisija nenoriai imasi tikrinti siūlomą direktyvą dėl vienanarės privačios ribotos atsakomybės bendrovės REFIT kontekste; įspėja, kad dėl siūlomos direktyvos galėtų kilti rimtų problemų, nes atsiras naujų ir paprastų būdų sukurti „pašto dėžučių“ bendroves ir nepaisyti darbuotojų socialinių teisių bei vengti mokėti socialines įmokas;

20. yra susirūpinęs dėl vykdomo galiojančio Darbo laiko teisės akto vertinimo siekiant jį supaprastinti; vietoj to siūlo dėti pastangas siekiant užtikrinti geresnį ir teisingą įgyvendinimą;

21. atmeta pasiūlymą panaikinti vaisių (bananų), daržovių ir pieno platinimo mokyklose pagalbos schemas;

22. ragina Komisiją persvarstyti poveikio MVĮ tyrimą, kad būtų užtikrinta, jog jis nekelia pavojaus, kad bus sumažintos MVĮ darbuotojų sveikatos, saugos ir darbo teisės bei apsauga;

23. ragina Komisiją skubiai svarstyti priemones, kurios padėtų pašalinti poveikį, kurį labai mažos įmonės patiria neseniai priėmus ES PVM taisykles skaitmeninėms paslaugoms, visų pirma dėl didelės administracinės naštos, – tai leistų skaitmeninei ekonomikai klestėti;

24. primena, kad Komisijos narė E. Bieńkowska savo patvirtinimo posėdyje teigė, jog Komisija įsipareigos apsvarstyti bet kurio pasiūlymo panaikinimą, jei valstybės narės mano, kad jis pagrįstas klaidingu poveikio vertinimu arba jame yra dalių, kurios apsvarstytos nenuodugniai; ragina Komisiją raštu patvirtinti šį įsipareigojimą;

25. pabrėžia, kad teisės aktų poveikis didelėms įmonėms ir MVĮ gali būti skirtingas; į tai reikia atsižvelgti rengiant teisės aktų projektus; pabrėžia, kad visi darbuotojai turi teisę į aukščiausio lygio sveikatos ir saugos darbo vietoje apsaugą, neatsižvelgiant į darbovietės dydį arba darbo sutartį;

26. remia nuolat Komisijos vykdomą darbą, pvz., kai ji atlieka geresnį poveikio ir ex-post vertinimą per visą teisėkūros procesą, toliau stiprina poveikio vertinimų nepriklausomumą, objektyvumą ir neutralumą ir užtikrina didesnį skaidrumą parodydama, kokiu mastu teisės aktų projektuose atsižvelgiama į per konsultacijas išsakytą nuomonę; ragina vykdyti veiksmingą teisės aktų stebėseną siekiant įsitikinti, kad jų poveikis toks, kokio tikėtasi, ir nustatyti sritis, kuriose trūksta galiojančių ir naujų taisyklių nuoseklumo ir kuriose jos susietos neveiksmingai, jei dėl to įmonės, kurios siekia šių taisyklių laikytis, susidurtų su didele našta ir patirtų daug išlaidų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį esamų teisės aktų įgyvendinimą;

27. įspėja dėl laikinojo galiojimo sąlygų teisės aktuose įgyvendinimo, nes dėl jų kyla teisinio netikrumo ir teisės aktų tęstinumo nebuvimo pavojus;

28. mano, kad geresnio reglamentavimo principai turėtų būti taikomi ir sprendimams dėl antrinės, ir dėl pirminės teisės aktų; ragina Komisiją imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog visi įgyvendinimo ir deleguotieji aktai užimtumo ir socialinių reikalų srityje būtų paprastai, aiškiai ir skaidriai prieinami platesniam tikrinimui;

29. ragina Komisiją pateikti savo išsamų poveikio vertinimą dėl Darbo laiko direktyvos; taip pat reiškia susirūpinimą dėl MVĮ tenkančios naštos, susijusios su REACH direktyvos įgyvendinimu, ir šios naštos tolesnį poveikį užimtumui Europos chemijos pramonėje veikiančioms Europos MVĮ; todėl palankiai vertina Komisijos norą palengvinti REACH direktyvos besilaikančių MVĮ naštą nemažinant sveikatos, saugos ir užimtumo standartų;

30. pažymi, kad nėra tinkamų kriterijų išmatuoti veiksmingumo ir sąnaudų; pabrėžia, kad šios sąvokos netinka kalbant apie nelaimingus atsitikimus darbo vietoje ir profesines ligas; pabrėžia, kad dėl to sprendimus gali priimti administracija ir kontrolieriai, taip apeidami teisėtus ir demokratiškai išrinktus teisės aktų leidėjus;

31. primena SESV 155 straipsnį; ragina socialinius partnerius derantis įtraukti geresnes reglamentavimo priemones, didesniu mastu pasitelkti poveikio vertinimus ir perduoti į susitarimus įtrauktus pasiūlymus dėl teisėkūros veiksmų Komisijos Poveikio vertinimo tarybai;

32. prieštarauja tam, kad būtų nustatytas pagrindinis reglamentavimo sąnaudų mažinimo tikslas, nes taip nepaisoma nei reglamentavimu siekiamo tikslo, nei atitinkamos jo naudos;

33. primygtinai ragina Parlamento specializuotus komitetus nuosekliau naudotis jau turimomis poveikio vertinimo priemonėmis, visų pirma tada, kai numatoma atlikti esminius pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimus;

34. reiškia tvirtą paramą tolesnėms priemonėms viešųjų pirkimų srityje, pvz., mažesnių viešųjų pirkimų dokumentų paketų skatinimą, kad MVĮ ir labai mažoms įmonėms būtų lengviau konkuruoti viešųjų pirkimų konkursuose;

35. mano, kad sąvokos „supaprastinimas“ ir „naštos mažinimas“ yra beprasmės frazės situacijoje, kuri yra sudėtingesnė nei bet kada anksčiau; pabrėžia, kad naujos technologijos ir procedūros galėtų kelti pavojų darbuotojų sveikatai, todėl reikėtų naujų apsaugos priemonių, o tai savo ruožtu didintų administracinę naštą;

36. primygtinai ragina Komisiją geriau įvertinti socialinius ir aplinkosauginius padarinius, taip pat taikomos politikos poveikį pagrindinėms piliečių teisėms, nepamirštant įvertinti, kiek kainuoja teisės aktų nebuvimas Europos lygmeniu, ir to, kad sąnaudų ir naudos analizė yra tik vienas iš daugelio vertinimo kriterijų;

37. yra įsitikinęs, kad patikimas poveikio vertinimas yra svarbi pagalbinė priemonė priimant sprendimus ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant geresnį reglamentavimą; tačiau pabrėžia, kad tokie vertinimai negali pakeisti politinių vertinimų ir sprendimų;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

25

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Georges Bach, Amjad Bashir, Heinz K. Becker, Lynn Boylan, Mercedes Bresso, Tania González Peñas, Eva Kaili, António Marinho e Pinto, Evelyn Regner, Csaba Sógor, Michaela Šojdrová, Gabriele Zimmer

(1)

http://www.eeb.org/EEB/?LinkServID=93589C92-5056-B741-DBB964D531862603.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (30.3.2015)

pateikta Teisės reikalų komitetui

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva

(2014/2150(INI))

Nuomonės referentas: Giovanni La Via

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programoje (REFIT) prisiimtą įsipareigojimą sukurti paprastą, aiškią, suderintą ir nuspėjamą reglamentavimo sistemą; pabrėžia, kad REFIT komunikate numatytas darbas turėtų būti dalis nuolatinio proceso, kuriuo užtikrinama, kad ES lygmeniu galiojantys teisės aktai atitiktų paskirtį, siekiama bendro teisės aktų leidėjų tikslo ir patenkinami piliečių, įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų lūkesčiai;

2.  atkreipia dėmesį į metinės REFIT rezultatų suvestinės pirmąją redakciją, kuri sudaro sąlygas įvertinti pažangą, padarytą visose politikos srityse ir kiekvienos Komisijos nurodytos iniciatyvos atveju, įskaitant veiksmus, kurių ėmėsi Europos Parlamentas ir Taryba; mano, kad rezultatų suvestinę reikėtų papildyti ES priimtų ir panaikintų teisės aktų grynųjų sąnaudų ir naudos metine ataskaita, kad būtų atliktas išsamesnis pažangos, padarytos mažinant nereikalingą biurokratizmą, įvertinimas ir Komisija pripažintų, kad bendros reglamentavimo sąnaudos kelia problemų įmonėms;

3.  teigiamai vertina Komisijos pranešimą, kad, persvarstydama esamus ir planuojamus priimti teisės aktus, ji atsižvelgs į tam tikrus labai mažų ir MVĮ interesus ir šioms įmonėms taikys paprastesnę tvarką, t. y. išimtis ir supaprastinimus;

4.  mano, kad nederėtų nustatyti bendro teisės aktuose numatytų prievolių netaikymo MVĮ; laikosi nuomonės, kad pasiūlymai, kuriais leidžiama pasinaudoti galimybe palengvinti taikomą tvarką ir taikyti išimtis, turėtų būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju;

5.  pabrėžia, kad, Komisijos skaičiavimais, beveik trečdalis administracinės naštos, susijusios su ES teisės aktais, atsiranda dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių arba lanksčių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę galimybių; todėl ragina Komisiją persvarstant reglamentų ir direktyvų bazę skatinti atgaivinti bendros vidaus rinkos principą ir, kai įmanoma, stengtis nesudaryti sąlygų priimti skirtingus nacionalinius teisės aktus;

6.  remia tikslą mažinti biurokratines kliūtis ir pašalinti nereikalingo reglamentavimo naštą, kadangi tai padėtų garantuoti proporcingą ir faktais pagrįstą piliečių apsaugą; tačiau yra susirūpinęs dėl galimo reguliavimo panaikinimo, visų pirma aplinkos, maisto saugos, sveikatos ir vartotojų teisių srityse, prisidengiant „biurokratijos mažinimu“; ragina Komisiją vertinant reglamentavimo administracinę naštą visapusiškai atsižvelgti į naudą, kurią aplinkosaugos ir sveikatos srities teisės aktai teikia piliečiams, ekonomikai, aplinkai ir sveikatai, išsaugant ir gerinant ES konkurencingumą; šiuo aspektu pabrėžia, kad teisės aktų kokybė yra tinkamas vertinimo kriterijus, palyginti su teisėkūros procedūra priimtų aktų skaičiumi; primena apie tai, kad valstybės narės, priimdamos teisės aktus, yra nepriklausomos tais atvejais, kai ES teisės aktuose yra nustatyti tik minimalieji standartai; ragina Komisiją nemažinti savo užmojų ir ragina nekelti grėsmės viešosios politikos tikslams, įskaitant aplinkosaugos ir sveikatos standartus;

7.  pabrėžia, kad tam tikros administracinės kliūtys yra būtinos, jei teisės aktų tikslų ir reikalaujamo apsaugos lygio turi būti laikomasi tinkamai, visų pirma atsižvelgiant į aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos sektorius, kuriuose turi būti išlaikyti informavimo reikalavimai;

8.  pabrėžia, kad ES piliečiai nuolat ir stipriai remia ES veiksmus aplinkos apsaugos srityje; pabrėžia, kad reglamentavimo supaprastinimo darbai (REFIT), ypač Komisijos darbo programos kontekste, negali būti laikoma dingstimi sumažinti užmojus sprendžiant gyvybiškai svarbius klausimus, susijusius su aplinkos apsauga;

9.  primena, kad keturi Aukšto lygio grupės administracinei naštai mažinti nariai, kurie atstovauja darbuotojų, visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos ir vartotojų interesams, patvirtino atskirą nuomonę dėl 2014 m. liepos 24 d. Administracinės naštos mažinimo programos galutinės ataskaitos(1);

10. pabrėžia, kad paprastesnis, pažangesnis reglamentavimas sudaro sąlygas vykdyti nuoseklų teisės aktų perkėlimą ir veiksmingesnį bei labiau suderintą nuostatų taikymą valstybėse narėse;

11. pabrėžia, kad 32 % ES administracinės naštos susidaro dėl kai kurių valstybių narių sprendimo viršyti ES teisės aktų reikalavimus ir dėl jų administracinės tvarkos neveiksmingumo. Todėl labai svarbu vengti perteklinio reglamentavimo, t. y., kai, į vidaus teisę perkeliant ES direktyvas, nustatomi papildomi reikalavimai ir našta, palyginti su ES teisės aktuose numatytais reikalavimais ir našta. Dėl perteklinio reglamentavimo aktai tampa sudėtingesni ir išauga vietos ir regionų valdžios institucijoms ir viešosioms bei privačiosioms įmonėms tenkančios sąnaudos. Mano, kad reikia ES lygmeniu apibrėžti perteklinį reglamentavimą, kad būtų galima užtikrinti teisinį tikrumą taikant ES teisės aktus ir įvertinti šalis, kurios neigia, kad taiko perteklinį reglamentavimą;

12. mano, kad Komisija kartu su viešosiomis konsultacijomis turėtų paskelbti laikinus poveikio vertinimus, kuriuose būtų nustatytas išsamus kiekvienos siūlomos galimybės įmanomų pasekmių sąrašas;

13. primena Komisijai, kad Parlamentas paprašė sustiprinti Poveikio vertinimo valdybos (PVV) nepriklausomumą, visų pirma, kad PVV nariams nebūtų taikoma politinės kontrolė; mano, kad PVV turėtų būti sudaryta tik iš tinkamos kvalifikacijos asmenų, kurie būtų kompetentingi įvertinti pateiktas analizes atitinkamais ekonominio bei socialinio poveikio ir poveikio aplinkai aspektais;

14. pabrėžia, kad nereikalingos naštos ir sąnaudų tyrimas, kurį atliktų tie, kurie tą naštą ir tas sąnaudas patiria, galėtų būti svarbus sąnaudų ir naudos analizės priedas, todėl konsultacijos ir viešos diskusijos yra būtinos ir Komisija turėtų jas stiprinti;

15. prieštarauja tam, kad būtų nustatytas aiškus reglamentavimo sąnaudų mažinimo tikslas, nes taip be reikalo sumažinamas priemonių, kurios skirtos naujiems ir neišspręstiems klausimams spręsti, spektras ir ignoruojama atitinkama reglamentavimo nauda;

16. prieštarauja principui, kai esama našta pakeičiama nauja reglamentavimo našta; jei esamas reglamentavimas sukuria nereikalingą naštą ar yra pasenęs, jis turėtų būti panaikintas; jei juo siekiama naudingo tikslo ir jo nauda nusveria naštą, jo nereikėtų naikinti vien tik dėl to, kad kažkur kitur buvo priimta nauja priemonė;

17. pabrėžia, kad vykdant aplinkos, maisto saugos ir sveikatos srities teisės aktų vertinimus ir tinkamumo patikras kokybiniai su aplinka ir sveikata susiję aspektai ir kiekybiniai socialiniai ir ekonominiai aspektai turi turėti vienodą svarbą, atsižvelgiant į analizę, atliktą vykdant poveikio vertinimo procedūras; pažymi, kad priešingai nei verslo sąnaudas, įvertinti sveikatos ir aplinkos apsaugą dažnai yra sunkiau;

18. prabrėžia, kad kai tie vertinimai ir tinkamumo patikros yra vykdomi aplinkosaugos teisės aktų atveju, reikia taip pat atsižvelgti į vienodų veiklos sąlygų Europoje svarbą, įgyvendinant reglamentavimą ir jo laikantis vienodai įvairiose valstybėse narėse;

19. pabrėžia, kad svarbu išvengti teisės aktų dubliavimosi;

20. remia tolesnį poveikio vertinimų, ex-ante ir ex-post, tobulinimą, skatinant faktais grindžiamą politikos formavimą;

21. ragina Komisiją sustiprinti sistemos „EU Pilot“ veiksmingumą ir matomumą, nes ja siekiama teikti greitus ir išsamius atsakymus į piliečių ir įmonių klausimus apie ES teisės aktus; pabrėžia, kad daugiausia „EU Pilot“ klausimų yra apie pažeidimus, susijusius su atliekomis ir poveikio aplinkai vertinimo reikalavimais, o šios sritys yra svarbiausios visuomenės sveikatai ir aplinkai;

22. pakartoja, kad Komisija jau anksčiau pripažino, jog aplinkos standartai ir pažangus reglamentavimas nėra kliūtis ekonomikai, bet veikiau skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

23. ragina Komisiją persvarstyti savo vertinimo gaires, sustiprinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir konsultavimąsi su jais ir naudojantis kuo labiau tiesioginiu metodu, kad ES piliečiai galėtų dalyvauti priimant sprendimus;

24. pabrėžia, kad aukšto lygio aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga kuria inovacijas bei sudaro galimybes verslui ir todėl yra naudinga Europos ekonomikai, ypač MVĮ, perėjimo prie ekologiškos ekonomikos kontekste siekiant energetikos požiūriu labiau nepriklausomos Europos;

25. pabrėžia, kad ES aplinkos politika skatinamos inovacijos ir investicijos į ekologiškas prekes ir paslaugas, dėl to kuriamos darbo vietos ir eksporto galimybės;

26. pabrėžia, kad rizikos valdymas ir mokslas ES teisės aktuose yra aplinkos ir sveikatos apsaugos pagrindas;

27. pažymi, kad Komisija atlieka paukščių ir buveinių direktyvų tinkamumo patikrą; pabrėžia, kad šios direktyvos yra Europos pastangų sustabdyti bioįvairovės nykimą ir atkurti pažeistas ekosistemas atspirties taškas, o jų reglamentavimo sistema yra lanksti, moderni ir tokia, prie kurios verslas gali prisitaikyti ir sėkmingai veikti;

28. atsižvelgdamas į tai prieštarauja tam, kad paukščių ir buveinių direktyvos būtų keičiamos;

29. stebėdamasis pažymi, kad Komisija atšaukė pasiūlymus dėl atliekų teisės aktų persvarstymo ir dėl su sveikata susijusių teisės aktų skaidrumo; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paskelbė, kad ji rengiasi iš dalies pakeisti pasiūlymą dėl valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, nepateikdama išsamesnės informacijos; apgailestauja, kad pasiūlymas atšaukti du teisės aktus buvo paskelbtas nepateikiant jokios analizės ar įrodymų, kuriais būtų galima tai pagrįsti, ir nebuvo jokių išankstinių konsultacijų su teisėkūros institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia Komisijos prisiimtą įsipareigojimą, kaip nustatyta jos 2015 m. darbo programoje, apsvarstyti Europos Parlamento ir Tarybos nuomonę prieš priimant galutinį sprendimą dėl savo 2015 m. darbo programos, ypač dėl teisės aktų atšaukimo; pabrėžia tai, kad per kelis balsavimus plenariniame posėdyje EP nariai išreiškė paramą tam, kad žiedinės ekonomikos rinkinys būtų išlaikytas nepakeistas; labai gailisi, kad Komisija vis tik atsiėmė pasiūlymą dėl atliekų teisės aktų persvarstymo ir apgailestauja bereikalingo dėl laiko ir išteklių švaistymo, kurį sukėlė šis pasiūlymo atšaukimas; apgailestauja dėl Komisijos pranešimo apie tai, kad ji atsiims pasiūlymą dėl persvarstytos Energijos mokesčių direktyvos;

30. primena Aukšto lygio grupės administracinei naštai mažinti ataskaitos „Biurokratizmo mažinimas Europoje“, kurioje aplinkos teisės aktai nenurodomi kaip labai biurokratiniai, išvadas; ragina Komisiją turėti tas išvadas omenyje, kai ji svarstys ar atšaukti, ar palikti kitus aplinkosaugos srities pasiūlymus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad aplinkosaugos reglamentavimas sudaro tik 1 proc. visos nereikalingos administracinės naštos;

31. mano, kad programos REFIT teisėtumas glūdi klausimų, kurie priklauso reglamentavimo kokybei ir veiksmingumui, atskyrime nuo politinio reglamentavimo tikslo ir tarp suinteresuotųjų subjektų neišvengiamų kompromisų, o tai yra įstatymų leidėjų atsakomybė; pabrėžia, kad kiek tai susiję su programos REFIT veiksmais, numatytais 2015 m. Komisijos darbo programos 3 priedo klimato politikos ir energetikos, aplinkos, jūrų reikalų ir žuvininkystės, sveikatos ir maisto saugos, vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ srityse, svarbu apriboti šiuos veiksmus teisės aktų supaprastinimu ir tuo, kad nebūtų pakenkta viešosios politikos tikslams;

32. ragina Komisiją vienai nevykdyti bendrų sąnaudų įvertinimų, papildančių programą REFIT, kaip ji yra numačiusi, pavyzdžiui, svarbiausiems ES teisės aktams ir politikai, taikomai Europos chemijos pramonei, o geriau integruoti šį aspektą į bendras tinkamumo patikras, kad būtų užtikrinamas subalansuotas požiūris, kurį taikant taip pat atsižvelgiama į šios srities teisės aktų naudą;

33. ragina Komisiją, atsižvelgiant į rimtas ir įsisenėjusias problemas, kurios kyla įgyvendinat Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, įskaitant konkurencijos iškraipymo problemas, persvarstyti mokslinį šio reglamento pagrindimą ir įvertinti, kiek naudingas ir realistinis jis yra, ir prireikus panaikinti mitybinės sudėties sąvoką; mano, kad Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslai, kaip antai užtikrinti, kad apie maistą pateikiama informacija būtų teisinga ir kad būtų pateikiamos specialios nuorodos apie riebalų, cukraus ir druskos kiekį, jau yra pasiekti Reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams;

34. ragina Komisiją Europos piliečių iniciatyvos „Teisė į vandenį“ (angl. Right2Water) darbo rezultatus vertinti rimtai ir užtikrinti, kad jos pasiūlymai būtų įgyvendinami, kad būtų bendrai patenkinti visi suinteresuotieji subjektai ir ypač visi Europos piliečiai;

35. mano, kad prieš paskelbiant apie bet kokio Komisijos pasiūlymo atšaukimą Komisija turėtų surengti struktūrizuotas konsultacijas, taip pat ir su Europos Parlamentu;

36. pabrėžia, kad pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių prieš atšaukdama bet kokius pasiūlymus, dėl kurių Parlamentas jau pateikė savo poziciją per pirmąjį svarstymą, Komisija privalo tinkamu laiku pateikti išsamių paaiškinimų, kaip ir vaistų kainų apskaičiavimo ir kompensavimo už juos skaidrumo direktyvos atveju;

37. apgailestauja, kad Komisija nesiėmė tarpininko vaidmens derybose dėl naujos direktyvos dėl plastikinių maišelių ir net viešai pagrasino atsiimti savo pasiūlymą likus nedaug laiko iki teisėkūros institucijoms sudarant susitarimą, grindžiant tai geresniu reglamentavimu;

38. primena Komisijai apie teisėkūros institucijų prerogatyvas teisėkūros procedūroje ir ragina Komisiją gerbti jų teisę iš dalies keisti Komisijos pasiūlymus. taip pat primena teisėkūros institucijų atsakomybę laikytis geresnio reglamentavimo principų ir ypač tarpinstitucinių susitarimų; taip pat mano, kad jau seniai reikalingas Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros persvarstymas ir teigiamai vertina Komisijos iniciatyvas pradėti derybas siekiant šį susitarimą atnaujinti;

39. mano, kad kai teisės aktai siūlomi sudėtingoje ir daug aspektų apimančioje srityje antrasis konsultacijų etapas turėtų būti numatytas, kai bus paskelbtas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas kartu su pirminiu poveikio vertinimu, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai pateiktų savo pastabas; mano, kad šis antrasis etapas patikslintų Komisijos analizę ir sustiprintų bet kurį pagal šį procesą priimtą pasiūlymą;

40. ragina Komisiją pratęsti aukšto lygio grupės įgaliojimus, kurie baigėsi 2014 m. spalio 31 d., užtikrinant, kad jos nariai neturėtų jokių interesų konfliktų ir kad taip pat prie jos prisijungtų EP nariai iš Teisės reikalų komiteto.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

62

0

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Nils Torvalds, Glenis Willmott, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nicola Caputo, Herbert Dorfmann, Linnéa Engström, Luke Ming Flanagan, Jan Huitema, Karol Karski, Merja Kyllönen, Anne-Marie Mineur, Alessandra Mussolini, James Nicholson, Aldo Patriciello, Marit Paulsen, Bart Staes, Theodor Dumitru Stolojan, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marie-Christine Boutonnet, Anthea McIntyre, Emilian Pavel

(1)

http://www.eeb.org/EEB/?LinkServID=93589C92-5056-B741-DBB964D531862603


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (18.3.2015)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva

(2014/2150(INI))

Nuomonės referentas: Othmar Karas

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) komunikatą ir Komisijos rodomas nuolatines pastangas siekti geresnės teisėkūros darbotvarkės; pabrėžia, kad REFIT komunikate numatytas darbas turėtų būti laikomas nuolatiniu procesu, kuriuo užtikrinama, kad Europos lygmeniu galiojantys teisės aktai atitiktų paskirtį, siekiama bendro teisės aktų leidėjų tikslo ir patenkinami piliečių, įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų lūkesčiai; pabrėžia, kad REFIT programoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama geresniam reglamentavimui ir kad ja nebūtų daromas neigiamas poveikis lyčių lygybės, socialiniams, darbo, aplinkosaugos standartams ar aplinkos ir vartotojų apsaugai;

2.  mano, kad tose srityse, kuriose buvo aiškiai nustatytas poreikis imtis veiksmų ES lygmeniu ir kuriose tokiais veiksmais paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų, turėtų būti nuodugniai įvertinta, ar ne teisėkūros, ar teisėkūros priemonė – ir, teisėkūros priemonės atveju, kuri – geriausiai tinka numatytam politiniam tikslui pasiekti, pabrėžiant Europos pridėtinę vertę; mano, kad siekiant geriau įvertinti jos poveikį reikėtų taikyti rodiklių rinkinį nustatant visas atitikties naujai teisėkūros priemonei užtikrinimo ir administracines išlaidas; pabrėžia, kad tokie rodikliai turėtų būti pagrįsti aiškiais, visapusiškais, kiekybiškai įvertinamais (kai įmanoma) ir daugialypiais kriterijais, įskaitant socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos kriterijus, kad būtų tinkamai įvertintas ES lygmens veiksmų ar neveikimo poveikis;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiau vertinti būsimų ir esamų teisės aktų poveikį MVĮ ir apskritai konkurencingumui; mano, kad poveikio konkurencingumui vertinimas turėtų sudaryti didelę poveikio vertinimo dalį; mano, kad persvarstytų gairių projekte turėtų būti nustatyta kryptis, kurios reikėtų laikytis galutinėje analizėje vertinant ir apsvarstant poveikį konkurencingumui; pritaria dabar galiojančiai prielaidai, kad pasiūlymai, kuriais daromas neigiamas poveikis konkurencingumui, būtų atmetami, nebent būtų pateikiami įrodymai dėl didelės naudos, kurios negalima apskaičiuoti kiekybiškai;

4.  yra nusivylęs dėl to, kad kartu su komunikatu pateiktoje rezultatų suvestinėje nurodytos peržiūros priemonės toli gražu nėra naujos, tačiau jos atitinka priemonių, kurių Komisija buvo įpareigota laikytis dėl anksčiau priimtų teisės aktų peržiūros nuostatų galiojimo pabaigos, sąrašą; tikisi, kad naujoji Komisija laikysis platesnio užmojo požiūrio į REFIT komunikate nurodytus tikslus, ypač sprendžiant tokius sudėtingus klausimus, kurie pabrėžti TOP 10 viešose konsultacijose su MVĮ;

5.  mano, kad reikėtų peržiūrėti rezultatų suvestinės sąvoką ir kad ją turėtų sudaryti du dokumentai, iš kurių pirmajame būtų apibrėžtas darbo planas, o antrasis būtų naujas dokumentas, kuriame būtų nurodyta Komisijos pasiekta pažanga, išreikšta kiekybiniu būdu; ragina, kad šis antrasis dokumentas sudarytų naujų verslo išlaidų metinės ataskaitos pagrindą, lengvai suprantamą ataskaitą ar debeto ir kredito knygą, susijusią su ankstesniais teisėkūros metais priimtų pasiūlymų administraciniu ir teisiniu poveikiu, kuri būtų daug naudingesnė ir parodytų, kad Komisija supranta, jog dažnai problemą kelia bendros teisės aktų sąnaudos;

6.  pakartoja, kad ES teisės aktuose reikia skirti ypatingą dėmesį MVĮ; siekiant pademonstruoti pridėtinę ES veiksmų vertę ir jų išlaidas bei naudą ragina Komisiją pripažinti principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ svarbą pataisytose poveikio vertinimo gairėse, kurios turėtų įtraukti privalomą poveikio MVĮ tyrimą ir konkurencingumo tikrinimą, ir tinkamai išanalizuoti socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį siūlomų teisės aktų poveikį;

7.  pažymi, kad priimdama Komisijos pasiūlymus Komisijos narių kolegija turi remtis palankia Poveikio vertinimo valdybos nuomone, kurioje nurodoma, kad atitinkamas poveikio vertinimas atliktas tinkamai;

8.  primena savo poziciją dėl bendrojo labai mažų įmonių neįtraukimo į ES teisės aktus, kaip nurodyta 2012 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(1) ir 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliucijoje dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(2) siekiant, kad neįtraukimas būtų vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju rengiant kiekvieną pasiūlymą, kad būtų atspindėta įrodymų naštos perkėlimo politika, t. y. kad labai mažos įmonės neturėtų būti įtrauktos į pasiūlymų taikymo sritį, nebent įrodoma, kad jas reikėtų įtraukti; primygtinai ragina Komisiją didinti šioje srityje pasiektą pažangą toliau mažinant labai mažų įmonių ir MVĮ teisės aktų sąnaudas; atkreipia dėmesį į pirmiau paminėtoje 2014 m. lapkričio 27 d. dėl šio klausimo priimtoje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas;

9.  pažymi, kad Parlamentas dėl „Top 10“ konsultacijų proceso ir ES MVĮ reglamentavimo naštos palengvinimo, kaip išdėstyta 2014 m. balandžio 17 d. rezoliucijoje tuo klausimu(3), laikėsi nuomonės, kad reikėtų sumažinti užimtumo teisės aktų naštą ir iš esmės persvarstyti Darbo laiko direktyvą, nes ji nėra lanksti labai mažų įmonių ir MVĮ atžvilgiu; taip pat pažymi, kad Parlamentas minėtoje rezoliucijoje pateikė rekomendaciją, kad su maža rizika susijusios įmonės neturėtų raštu atlikti sveikatos ir saugos vertinimų, kad būtų sumažinta sveikatos ir saugos teisės aktų našta;

10. pažymi, kad nacionalinės įgyvendinimo priemonės sudaro beveik trečdalį su ES teisės aktais susijusios administracinės naštos; pakartoja, jog svarbu užtikrinti greitą ir nuoseklų teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, jų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą kartu su siūlomu supaprastinimu, taip pat pabrėžia, kad reikia vengti perteklinio reglamentavimo; ragina Komisiją įtraukti perteklinių nacionalinių įgyvendinimo priemonių vertinimo kriterijus siekiant aiškiai apibrėžti nacionalinį perteklinį reglamentavimą ES reglamentavimo rezultatų suvestinėje, kad tokios papildomos naujovės atskirose valstybėse narėse būtų atitinkamai nustatytos; pabrėžia, kad tais atvejais, kai ES teisės aktais nustatytas tik minimalus suderinimas, tokia apibrėžtimi turi būti paisoma valstybių narių teisės taikyti griežtesnius standartus;

11. mano, kad sprendimams dėl antrinės teisės aktų, kaip ir dėl pirminės teisės aktų, turėtų būti taikomi geresnio reglamentavimo principai; ragina Komisiją ir jos tarnybas, kai įmanoma, prie deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų pridėti privalomą poveikio vertinimą, įskaitant konsultacijas su suinteresuotomis šalimis ir suinteresuotaisiais subjektais, jei tikėtina, kad tų teisės aktų poveikis bus reikšmingas; tuo tikslu ragina iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktų gaires pagal bendrąsias deleguotųjų aktų gaires; pabrėžia tai, kad teisėkūros institucijos 1 lygio teisės aktuose turėtų kuo tiksliau nurodyti, kas turėtų būti pasiekta deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais; pažymi, kad 2014 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES reglamentavimo kokybės, subsidiarumo ir proporcingumo(4), Komisija primygtinai raginama pagerinti proporcingumo principo taikymo peržiūrą, ypač atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnių, susijusių su deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, naudojimą;

12. palankiai vertina Komisijos ketinimą gerinti vertinimą kaip esminį pažangios teisėkūros aspektą; pažymi, kad atliekant vertinimus galima gauti patikimos informacijos apie tikrąjį teisės aktų poveikį nuostatų adresatams, ir šiuo atžvilgiu ragina oficialiai ir visapusiškai įtraukti susijusių nuostatų adresatų suinteresuotuosius subjektus į vertinimo procedūrą;

13. ragina iš naujo derėtis ir atnaujinti Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros siekiant atsižvelgti į Lisabonos sutartį ir į Parlamento ir Komisijos bendrąjį susitarimą bei plėtoti ir stiprinti geriausią patirtį tokiose srityse, kaip teisėkūros planavimas, poveikio vertinimai, sistemingi ES teisės nuostatų ex post vertinimai, deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų įgyvendinimas ir tvarkymas;

14. ragina Komisiją pradėti taikyti metodiką, skirtą kiekybiniams tikslams, susijusiems su biurokratinės naštos mažinimu Europos lygmeniu; atkreipia dėmesį į teigiamą patirtį valstybėse narėse, kuriose buvo nustatyti grynojo sumažinimo tikslai siekiant sumažinti atitikties išlaidas; prašo aptarti šią metodiką su siūloma nauja aukšto lygio grupe administracinei naštai mažinti ir atsižvelgti į ją poveikio vertinimuose, kurie bus priimti ateityje;

15. ragina aktyviau įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius, verslo asociacijas, vartotojų apsaugos organizacijas, aplinkosaugos ir socialines organizacijas, taip pat regioninės ir vietos valdžios institucijas tikrinant, kaip laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, vertinama administracinė našta (įskaitant teigiamą poveikį ir išlaidas, atsiradusias dėl teisės aktų laikymosi), pasirenkamas teisinis pagrindas, užtikrinama reglamentavimo kokybė, atliekamas ex-post vertinimas ir kaip vykdoma ES teisės aktų įgyvendinimo ir jo užtikrinimo nacionaliniu lygmeniu stebėsena; mano, kad naudojant valstybių narių tarpusavio vertinimus turėtų būti sustiprintos šios patikros ir vertinimai; palankiai vertina Komisijos ketinimą įsteigti naują iš suinteresuotųjų subjektų ir nacionalinių nepriklausomų ekspertų sudarytą aukšto lygio grupę geresnio reglamentavimo klausimams spręsti, kuriai vadovaus atsakingas Pirmininko pavaduotojas; siūlo suteikti šiai grupei tvirtą įgaliojimą, kad ji taptų veiksmingu ir nepriklausomu patariamuoju organu;

16. mano, kad nesuderintas ar nevisapusiškas poveikio vertinimas arba poveikio vertinimo nebuvimas pagal REFIT programą turi būti laikomas galimo dabartinių ES teisės aktų panaikinimo ar peržiūros pagrindu;

17. pabrėžia poreikį reglamentavimo panaikinimui taikyti principą „iš apačios į viršų“; todėl ragina Komisiją įsteigti „Europos suinteresuotųjų subjektų forumą“, sprendžiantį geresnio reglamentavimo ir mažesnės biurokratijos klausimus, kurio tikslas – iki 2020 m. kiekybiniu atžvilgiu sumažinti administracinę naštą 25 proc.; pabrėžia, kad forumą turėtų sudaryti atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, vartotojų organizacijas ir verslo bendruomenės atstovus; atkreipia dėmesį, kad forume iškeltus pasiūlymus turėtų aktyviai apsvarstyti Komisija ir kad Komisija turėtų atsižvelgti į šiuos pasiūlymus laikydamasi principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“; mano, kad forumas galėtų būti įmonių ar kolektyvinių grupių, dirbančių nacionaliniu ar Europos lygmeniu, platforma įnešti tiesioginį indėlį, kuriuo būtų palaikomi geresnio reglamentavimo principai ar prisidedama prie jų sektoriuje taikomo reglamentavimo biurokratijos mažinimo tikslo;

18. ragina Komisiją užtikrinti, kad konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais būtų vykdomos skaidriai ir laiku ir kad jų rezultatai būtų analizuojami kiekybiniu ir kokybiniu aspektu siekiant užtikrinti, kad į mažumos nuomones taip pat būtų tinkamai atsižvelgiama; mano, kad būtina, jog suinteresuotieji subjektai turėtų galimybę kuo ankstesniais teisėkūros proceso etapais Poveikio vertinimo valdybai pateiktame poveikio vertinimo projekte dar iki galutinio teisėkūros pasiūlymo pateikimo ir vertinimo pateikti komentarus apie be būtino reikalo apsunkinančius Komisijos pasiūlymų aspektus, pavyzdžiui, ateityje įtraukiant aukšto lygio ekspertų grupę geresnio reglamentavimo klausimais;

19. ragina Komisiją REFIT įgyvendinimą apibrėžti ir susieti su platesniu Komisijos darbo programos ir pagrindinių prioritetų nustatymo ir įgyvendinimo kontekstu;

20. primygtinai ragina Komisiją rengiant įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus didinti tiek viešų, tiek privačių konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojus, mastą, kad būtų atsižvelgta į tai, kaip geriau padidinti informuotumą apie pasiūlymus pirminiame etape; tvirtai tiki, kad tokios pastangos padidinti suinteresuotųjų subjektų indėlį prieš užbaigiant rekomendacijas paskatins geresnę teisėkūrą; šiuo atžvilgiu pritaria galimoms iniciatyvoms palyginti konsultacijų dėl laikinų taisyklių ar standartų procesus su kitose jurisdikcijose naudojamomis iniciatyvomis, siekiant plėtoti geriausią patirtį;

21. mano, kad suinteresuotieji subjektai, vietos ir regioninės valdžios institucijos ir valstybės narės turėtų aktyviau įsitraukti nustatant konkrečias įgyvendinimo kliūtis vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu ir pateikti grįžtamąją informaciją Komisijai; ragina naudoti rodiklius apskaičiuojant atitikties užtikrinimo išlaidas ir tai, kiek būtų patiriama išlaidų, jei nebūtų reglamentavimo (vadovaujantis vadinamąja ES masto veiksmų nebuvimo kaina); ragina, kad šie rodikliai būtų išsamūs ir pritaikyti galimiems privalumams ir trūkumams, išlaidoms ir sutaupytoms lėšoms vertinti laikantis bendro rinkos požiūrio kokybės ir kiekybės atžvilgiu;

22. mano, kad REFIT ir papildomų pastangų, susijusių su geresniu reglamentavimu, vertinimu turėtų būti siekiama ekonomikos, visuomenės ir viešojo administravimo skaitmeninimo; mano, kad norint įvertinti reguliavimo sričių suderinamumą ir nuoseklumą platesnėje bendrosios skaitmeninės rinkos sistemoje, turėtų būti plačiai taikoma REFIT priemonė ir naudojamos kokybės patikros;

23. palankiai vertina vidaus gairių rengimą ateityje siekiant pagerinti konsultacijų kokybę ir jų įvertinimą; mano, kad atsižvelgiant į bet kurios srities politikos pasirinkimų sudėtingumą konsultacijose užduoti klausimai turi būti labiau detalizuoti ir suformuluoti taip, kad jie būtų aiškiai suprantami; kai teisės aktai siūlomi sudėtingoje srityje, mano, kad antrasis konsultacijų etapas turėtų būti numatytas, kai bus paskelbtas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas kartu su pirminiu poveikio vertinimu, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai pateiktų savo pastabas; mano, kad šis antrasis etapas patikslintų Komisijos analizę ir sustiprintų bet kurį pagal šį procesą priimtą pasiūlymą;

24. primena, kad Komisijos narė E. Bieńkowska savo patvirtinimo posėdyje įpareigojo Komisiją apsvarstyti bet kurio pasiūlymo panaikinimą, kai nariai mano, kad poveikio vertinimas yra klaidingas arba netinkamai atsižvelgta į tam tikrus elementus; ragina Komisiją raštu patvirtinti, kad tai – visos Komisijos narių kolegijos politika;

25. pabrėžia, kad būtina tobulinti ES informavimo apie ES teisės aktus politiką, atsižvelgiant į tai, kuri geresnio reglamentavimo darbotvarkė yra vertingas pagrindas siekiant užtikrinti, kad ES veiksmai būtų suprantami ir apčiuopiami; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau plėtoti portalą „Jūsų Europa“ siekiant užtikrinti MVĮ lengvą prieigą prie praktinės informacijos apie būsimas konsultacijas, aktualias ES taisykles ir jų taikymą valstybėse narėse įvairiomis kalbomis;

26. teigiamai vertina ir remia Komisijos ketinimą vidutiniu laikotarpiu pradėti keletą galiojančių ES reglamentų ir Sutarčių teisės taikymo rezultatų naujų vertinimų ir tinkamumo patikrų, be kita ko, dėl vėluojančių mokėjimų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

12

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Antanas Guoga, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Lucy Anderson, Jussi Halla-aho, Kaja Kallas, Othmar Karas, Emma McClarkin, Jens Nilsson, Julia Reda, Adam Szejnfeld, Lambert van Nistelrooij, Josef Weidenholzer, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Andrea Bocskor, Roger Helmer, György Hölvényi, Emilian Pavel

(1)

OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0459.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0061.


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

2

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sajjad Karim, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Angelika Niebler, Cecilia Wikström

Teisinis pranešimas - Privatumo politika