PRANEŠIMAS „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“

25.6.2015 - (2014/2208(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Sirpa Pietikäinen

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 90 KB)
• 001-001 (DOC - 294 KB)
• 002-010 (PDF - 131 KB)
• 002-010 (DOC - 343 KB)
• 011-011 (PDF - 85 KB)
• 011-011 (DOC - 292 KB)
• 012-012 (PDF - 87 KB)
• 012-012 (DOC - 292 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

„Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“

(2014/2208(INI))

Europos Parlamentas,

‒      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014) 0398),

‒      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“ (COM(2014) 0445),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas. Kaip padėti aplinkosaugos iššūkius paversti verslo galimybėmis“ (COM(2014) 0440),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015) 0080),

‒      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas. Informacijos apie produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą kokybės gerinimas“ (COM(2013) 0196),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (COM(2012) 0060),

‒      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011) 0571),

‒      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011) 0021),

‒      atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Ekologinės inovacijos: kurti darbo vietas ir skatinti augimą įgyvendinant aplinkos politiką“^[1]1,

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl Europos plastiko atliekų aplinkoje strategijos^[2]2,

‒      atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos^[3]3,

‒      atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos^[4]4,

‒      atsižvelgdamas į 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą,

–       atsižvelgdamas į ES darnaus vystymosi strategiją (2006 m.) ir į jos 2009 m. peržiūrą,

‒      atsižvelgdamas į Aplinkos tarybos 2014 m. spalio 28 d. išvadas „Europos semestro ir strategijos „Europa 2020“ žalinimas. Laikotarpio vidurio peržiūra“,

–       atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2015 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų apibendrinamąją ataskaitą,

‒      atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją,

‒      atsižvelgdamas į tvarios finansų sistemos kūrimo tyrimą, atliktą pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (angl. UNEP),

‒      atsižvelgdamas į UNEP tarptautinės išteklių darbo grupės išvadas dėl antropogeninės kilmės metalo srautų ir ciklų keliamų grėsmių ir iššūkių aplinkai (2013 m.),

‒      atsižvelgdamas į UNEP tarptautinės išteklių darbo grupės išvadas dėl gamtinių išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai atsiejimo nuo ekonomikos augimo (2011 m.),

‒      atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę^[5]5,

‒      atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2015 m. vasario 12 d. nuomonę^[6]6,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0215/2015),

A.     kadangi netausus išteklių naudojimas yra pagrindinė įvairių grėsmių aplinkai, pvz., klimato kaitos, dykumėjimo, miškų naikinimo, biologinės įvairovės praradimo ir ekosistemų funkcijų silpnėjimo, priežastis; kadangi vykdant pasaulinę gamybą ir absorbuojant atliekas pasaulinės ekonomikos naudojamų išteklių kiekis atitinka 1,5 planetos išteklių kiekį ir kadangi manoma, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks dviejų planetų išteklių kiekį;

B.     kadangi Europos priklausomybė nuo importuotų išteklių didesnė nei bet kurio kito pasaulio regiono ir daugelis išteklių baigsis per santykinai trumpą laiką; kadangi Europos konkurencingumas gali būti smarkiai padidintas tuomet, jei naudodama išteklius ekonomika kurs didesnę pridėtinę vertę ir jei bus skatinamas tvarus žaliavų tiekimas iš Europos šaltinių; kadangi, be to, norint prisidėti prie žaliavų tiekimo saugumo užtikrinimo, reikėtų labiau plėtoti pramonės, atliekų tvarkymo sektoriaus ir mokslinių tyrimų atstovų partnerystes naujovių srityje, kad būtų padidintos pagrindinių žaliavų perdirbimo galimybės;

C.     kadangi perėjimas prie žiedinės ekonomikos daugiausia yra ekonominis klausimas, susijęs su tvaria prieiga prie žaliavų, Europos reindustrializacija ir tolesniu skaitmeninimu, naujų darbo vietų kūrimu ir iššūkiais klimato kaitos, energetikos nesaugumo ir ribotų išteklių klausimais; kadangi dėl to investicijos į žiedinę ekonomiką gali būti visiškai suderinamos su Komisijos darbo vietų, augimo ir konkurencingumo darbotvarke ir jos gali būti naudingos visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams;

D.     kadangi užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą taip pat būtina nuoseklumo sumetimais atsižvelgti į bendresnes tvarumo problemas, įskaitant aplinkos, etinius, ekonominius ir socialinius aspektus;

E.     kadangi 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslai ir galutiniai prioritetiniai veiksmai yra privalomi;

F.     kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) aplinkos programoje nurodoma, kad savanoriškų strategijų aplinkosauginis efektyvumas dažnai yra abejotinas ir kad jų ekonominis veiksmingumas paprastai yra mažas^[7]7;

G.     kadangi pereinant prie žiedinės ekonomikos reikalingi sisteminiai pokyčiai, kurie turės poveikio visiems vertės grandinės dalyviams, ir didelės naujovės technologijų srityje, įmonėse ir visos visuomenės gyvenime;

H.     kadangi piliečiai, mažosios įmonės ir vietos valdžios institucijos atlieka ypatingą vaidmenį užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą ir skatinant atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo;

I.      kadangi norint, kad žiedinė ekonomika tinkamai veiktų, reikalingos konkurencingos įmonės, ir kadangi pačios įmonės yra perėjimo prie žiedinės ekonomikos varomosios jėgos;

J.      kadangi svarbu, kad MVĮ būtų ES efektyvaus išteklių naudojimo strategijos pagrindas, nes jos sudaro 99 proc. ES įmonių ir jose dirba du trečdaliai darbo jėgos;

K.     kadangi plataus užmojo Europos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu sudaromos verslo galimybės, užtikrinama prieiga prie žaliavų, prailginamas jų našus naudojimas (taikant pakartotinį panaudojimą, pergaminimą, perdirbimą arba naudojant kaip atsargines dalis), garantuojami aukštos kokybės perdirbimo procesai, kai jos atsiduria gyvavimo ciklo pabaigoje, ir visi antriniai produktai ir atliekos laikomi vertingais išteklių srautais vėlesniam naudojimui;

L.     kadangi tvarus ir atsakingas pirminių žaliavų tiekimas yra gyvybiškai svarbus, kad būtų užtikrintas efektyvus išteklių naudojimas ir pasiekti žiedinės ekonomikos tikslai;

M.    kadangi būtina plėtoti antrinių žaliavų rinkas norint pasiekti efektyvaus išteklių naudojimo tikslus ir kurti žiedinę ekonomiką;

N.     kadangi Parlamentas ne kartą ragino Komisiją nustatyti rodiklius ir teisiškai privalomus tikslus efektyvaus išteklių naudojimo klausimu;

O.     kadangi kuriant žiedinę ekonomiką pagrindinis vaidmuo tenka toksinių cheminių medžiagų šalinimui, kuriam šiuo metu esama saugesnių alternatyvų arba jos bus sukurtos laikantis galiojančių chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų;

P.     kadangi iš Eurostato duomenų apie miesto atliekų tvarkymą 28 valstybių narių Europos Sąjungoje aiškiai matyti, kad ne visada yra vienodos sąlygos įgyvendinant atliekų politiką ir kad esamų teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas kelia didelių problemų;

Q.     kadangi vidutiniškai tik 40 proc. kietųjų atliekų panaudojama pakartotinai arba perdirbama, o visa kita vežama į sąvartynus arba deginama;

R.     kadangi gaminant ir naudojant žemės ūkio maisto produktus sunaudojama didelė dalis išteklių ir tai daro didelį poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai ir gerovei; kadangi būtina rasti tvarius sprendimus siekiant bendromis priemonėmis išspręsti neefektyvaus maisto išteklių naudojimo problemą;

S.     kadangi aplinkai žalingo poveikio turinčių subsidijų, įskaitant tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui, panaikinimas padėtų gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kovoti su klimato kaita ir įdiegti žiedinę ekonomiką;

1.      palankiai vertina Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014) 0398); pritaria Komisijos pozicijai kurti ir atnaujinti žiedinę ekonomiką, sukurti politikos sistemą siekiant remti efektyvų išteklių naudojimą, nustatyti efektyvaus išteklių naudojimo tikslą, kaip nurodyta komunikate, ir nurodyti konkrečią politikos sistemą, siekiant padėti MVĮ paversti aplinkosaugos iššūkius tvaraus verslo galimybėmis aplinkosaugos požiūriu; pabrėžia, kad siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos reikalingos teisėkūros priemonės, ir ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl žiedinės ekonomikos, kaip nurodyta Komisijos 2015 m. darbo programoje;

2.      pabrėžia, kad sprendžiant išteklių trūkumo problemą reikia mažinti išteklių gavybą ir naudojimą, o ekonomikos augimas turi būti visiškai atsietas nuo gamtinių išteklių naudojimo; tai būtų sisteminis pokytis ir siekiant šio tikslo reikėtų atgaline tvarka numatyti būtinus atlikti veiksmus, žvelgiant iš tvarumo perspektyvos 2050 m., ir nedelsiant imtis veiksmų;

3.      pabrėžia, jog gamybos ir vartojimo sričių klausimai turi būti sprendžiami taip, kad būtų užtikrintas suderinamumas su bendresniais tvaraus vystymosi tikslais;

4.      primena, kad, nepaisant jau atliktų patobulinimų efektyvaus išteklių naudojimo srityje, nuolatinis gamybos augimas nustelbė šiuos efektyvumo laimėjimus;   išteklių gavyba toliau drastiškai auga pasauliniu lygmeniu, taigi būtina nedelsiant sumažinti bendrą išteklių gavybą ir naudojimą siekiant išvengti atkryčio; primygtinai ragina Komisiją siūlyti atitinkamas priemones;

5.      primena, kad apskaičiuojant, kiek žaliavų suvartojama, turėtų būti atsižvelgiama į vandenį – ir kaip į gamybos procesuose naudojamą gamtinį išteklių, ir kaip į viešąją gėrybę, be to, jis turėtų būti naudojamas efektyviai;

6.      pabrėžia, kad pagerinus išteklių naudojimą taikant geresnio dizaino reikalavimus, taip pat priėmus atliekų teisės aktus, kuriais užtikrinama aukštesnė pozicija atliekų hierarchijoje (ir tokiu būdu skatinama atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas), ES verslo įmonės, valdžios institucijos ir vartotojai galėtų sutaupyti apie 600 mlrd. EUR grynųjų lėšų arba 8 proc. metinės apyvartos; kartu bendras metinis išmetamas ŠESD kiekis sumažėtų 2–4 proc.; pabrėžia, kad 30 proc. padidinus išteklių našumą iki 2030 m. BVP galėtų padidėti beveik 1 proc. ir būtų sukurta 2 mln. papildomų tvarių darbo vietų^[8]1; primena, kad efektyvus išteklių naudojimas yra 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinis tikslas; programoje pabrėžiama būtinybė skatinti ekologiškai tvarių produktų ir paslaugų gamybą ir su jais susijusius vartotojų poreikius, pasitelkiant politiką, kuria skatinamas šių produktų prieinamumas, įperkamumas, funkcionalumas ir patrauklumas;

7.      yra įsitikinęs, kad siekiant gerinti išteklių naudojimo efektyvumą reikalingos teisinės ir ekonominės paskatos, išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms ir tolesnis mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas, taip pat socialiniai ir gyvenimo būdo pokyčiai; pažymi, kad būtinos tam tikros priemonės įvairiais politiniais lygmenimis atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

8.      mano, kad visapusiškai įgyvendinant žiedinę ekonomiką reikia įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, regionus, miestus, vietos bendruomenes, MVĮ, NVO, pramonės atstovus, profesines sąjungas ir piliečius;

9.      ragina Komisiją įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio rengimo procesą;

10.    pabrėžia, kad visuomenės informuotumas, piliečių suvokimas ir dalyvavimas nepaprastai svarbūs norint sėkmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos; pažymi, kad reikiamas dėmesys ir ištekliai turėtų būti skiriami švietimui ir informavimui, siekiant skatinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, ir pabrėžia perėjimo prie išteklių naudojimo požiūriu efektyvios žiedinės ekonomikos naudą;

11.    pažymi, kad siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos būtina kvalifikuota darbo jėga ir kad švietimo ir mokymo srityje būtų atsižvelgta į ekologiškų gebėjimų poreikį;

12.    pabrėžia, kad ES jau pradėjo taikyti žiedinę ekonomiką labiau skatinančias ir jai palankesnes finansines priemones, pirmiausia programą „Horizontas 2020“ ir priemonę „Life+“, ir kad tinkamai naudojant šias priemones būtų galima padėti skatinti ekologines inovacijas ir pramonės ekologiją ES valstybėse narėse ir regionuose;

13.    pabrėžia, kad teisinis tikrumas ir ilgalaikis nuspėjamumas yra raktas į Europos strateginių investicijų fondo potencialo panaudojimą žiedinei ekonomikai vystyti, kad siekiant kurti tvarią ekonomiką būtų galima tikslingai pritraukti investicijų;

14.    atkreipia dėmesį į tai, kad perėjimas prie tvarios ir žiedinės ekonomikos turėtų apimti plataus užmojo aplinkosaugos tikslus ir griežtus socialinius reikalavimus, įskaitant deramo darbo, tinkamų ir saugių darbo sąlygų skatinimą (t. y., užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje nepatirtų pavojingų medžiagų poveikio);

15.    pabrėžia, kad būtina nustatyti nuoseklesnę tvarios gamybos ir vartojimo teisinę sistemą, kuri apimtų visą gamybos ciklą pradedant tvaria žaliavos gavyba ir baigiant utilizavimu baigiantis gyvavimo ciklui;

Rodikliai ir tikslai

16.    pabrėžia, kad iki 2050 m. ES išteklių naudojimas turi būti tausus ir kad to siekiant reikia, inter alia, visiškai sumažinti išteklių naudojimą iki tvaraus lygio, remiantis patikimais suvartojamų išteklių skaičiavimais visoje tiekimo grandinėje, griežtai taikyti atliekų hierarchiją, įgyvendinti pakopinio išteklių naudojimo principą, pirmiausia sprendžiant biomasės naudojimo klausimą, užtikrinti atsakingą ir tvarų išteklių išgavimą, sukurti uždarąjį neatsinaujinančiųjų išteklių naudojimo ciklą, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, atsižvelgiant į jų atsinaujinimo ribas, palaipsniui atsisakyti nuodingųjų medžiagų, ypač kurių saugesnės alternatyvos jau yra arba bus sukurtos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais dėl cheminių medžiagų, siekiant užtikrinti, kad būtų vystomi netoksiškų medžiagų ciklai ir gerinama ekosistemų paslaugų kokybė;

17.    primena, kad Parlamentas dar 2012 m. ragino nustatyti aiškius, tvirtus ir apskaičiuojamus ekonominės veiklos rodiklius, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę ir efektyvų išteklių naudojimą gyvavimo ciklo požiūriu, bei naudoti šiuos rodiklius kaip teisėkūros iniciatyvų ir konkrečių mažinimo tikslų pagrindą;

18.    primygtinai ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti vieną pagrindinį efektyvaus išteklių naudojimo, įskaitant ekosistemų funkcijas, rodiklį ir papildomų rodiklių rinkinį; atkreipia dėmesį į tai, kad šie suderinti rodikliai nuo 2018 m. turėtų būti teisiškai privalomi ir pagal juos ES, valstybių narių ir pramonės lygmenimis turėtų būti vertinamas išteklių naudojimas, įskaitant importą ir eksportą, atsižvelgiant į visą produktų ir paslaugų gyvavimo ciklą, ir jie turėtų būti pagrįsti išteklių naudojimo metodika ir pagal juos turėtų būti apskaičiuojamas žemės, vandens ir žaliavų naudojimas bei išmetamo anglies dioksido kiekis;

19.    primygtinai ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti privalomą tikslą iki 2030 m. 30 proc. palyginti su 2014 m. rodikliais padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ES lygmeniu, taip pat nustatyti atskirus tikslus kiekvienai valstybei narei; pabrėžia, kad, prieš įgyvendinant efektyvaus išteklių naudojimo tikslus, jie turi būti pagrįsti rodikliais;

20.    ragina Komisiją pasitelkiant tarptautines konvencijas skatinti taikyti efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius, kad būtų įmanomas ekonomikų tarpusavio palyginamumas ir vienodų sąlygų užtikrinimas, ir remti dialogą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

21.    pabrėžia, kad šie rodikliai turėtų būti įtraukti į Europos semestrą ir visus poveikio vertinimus;

Produktų politika ir ekologinis projektavimas

22.    pabrėžia gerai apgalvotos produktų politikos, kurią įgyvendinant padidinamas numatomas produkto gyvavimo laikas, ilgaamžiškumas ir pakartotinio naudojimo bei perdirbimo galimybės, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad gyvavimo ciklo metu produktui reikalingų išteklių kiekis, taip pat galimybė jį pataisyti, naudoti pakartotinai ir perdirbti iš esmės nustatoma jį projektuojant; ragina Komisiją įgyvendinant produktų politiką taikyti į gyvavimo ciklą orientuotą požiūrį, visų pirma nustatant suderintus produktų vertinimo poveikio aplinkai atžvilgiu metodus;

23.    todėl ragina Komisiją pateikti plataus užmojo darbo programą ir visapusiškai ir su užmoju įgyvendinti ekologinio projektavimo reikalavimus, numatytus dabartinės Ekologinio projektavimo direktyvos naujose ir atnaujintose įgyvendinimo priemonėse, pradedant nuo neatidėliotino jau parengtų priemonių įgyvendinimo;

24.    primygtinai ragina Komisiją remiantis poveikio vertinimu iki 2016 m. pabaigos pasiūlyti persvarstyti ekologinio projektavimo teisės aktus ir kitus susijusius produktų politikos teisės aktus ir persvarstant įtraukti šiuos svarbius pakeitimus: išplėsti ekologinio projektavimo reikalavimų taikymo sritį siekiant apimti visas pagrindinių produktų linijas, o ne tik su energija susijusius produktus; į privalomuosius produktų projektavimo reikalavimus palaipsniui įtraukti visus svarbius efektyvaus išteklių naudojimo elementus; pradėti taikyti privalomą produkto pasą, parengtą remiantis minėtaisiais reikalavimais įgyvendinti savikontrolę ir trečiųjų šalių vykdomą auditą siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų nurodytus standartus; taip pat apibrėžti horizontaliuosius reikalavimus dėl, inter alia, ilgaamžiškumo, pataisomumo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo;

25.    ragina Komisiją remiantis sąnaudų ir naudos analize įvertinti galimybę nustatyti mažiausią perdirbtų medžiagų kiekį naujuose produktuose ateityje persvarstant Ekologinio projektavimo direktyvą;

26.    ragina Komisiją parengti kovos su suplanuotu nusidėvėjimu priemones ir toliau rengti žiedinei ekonomikai skirtų produktų standartų rinkinį, kuris apimtų geresnių sąlygų atnaujinimui ir taisymui sudarymą ir efektyvų žaliavų, atsinaujinančiųjų išteklių ar perdirbtų medžiagų naudojimą produktuose;

27.    primena, kad prieinami standartizuoti ir moduliniai komponentai, planavimas, numatant išardymą, ilgalaikio vartojimo produktų projektavimas ir efektyvūs gamybos procesai sėkmingoje žiedinėje ekonomikoje vaidina svarbų vaidmenį; ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad produktai būtų ilgaamžiai ir juos būtų paprasta atnaujinti, pakartotinai naudoti, pritaikyti, pataisyti, perdirbti ir išmontuoti norint išgauti naujų išteklių ir kad jų dalys, kuriose yra pavojingųjų medžiagų būtų aiškiai nurodytos produkto vadove, kad prieš perdirbant būtų lengviau tas dalis atskirti; todėl prašo Komisijos pasiūlyti biologinių produktų, kuriuos sudarytų mažiausiai 50 proc. atsinaujinančiųjų išteklių, apibrėžtį;

28.    ragina Komisiją pasiūlyti reikalavimus dėl informacijos apie tai, kokie ištekliai produkte panaudoti ir koks numatomas produkto gyvavimo laikas, neužkraunant MVĮ pernelyg didelės administracinės naštos; pabrėžia, kad ši informacija turėtų būti pateikiama vartotojams ir įmonėms lengvai prieinamu formatu, kad būtų sudarytos palankios sąlygos remiantis informacija priimti sprendimus ir taisyti bei perdirbti produktus; pažymi, kad itin svarbu didinti vartotojų informuotumą ir stiprinti jų aktyvų vaidmenį;

29.    ragina Komisiją pasiūlyti pratęsti ilgalaikio vartojimo prekėms taikomų minimalių garantijų trukmę, kad būtų pailgintas numatomas produkto gyvavimo laikas, ir patikslinti, kad pagal Direktyvą 1999/44/EB vartojimo prekių pardavėjai turėtų per pirmuosius dvejus teisinės garantijos metus ištirti defektus ir reikalauti iš vartotojų mokesčių, tik jei defektas atsirado dėl netinkamo naudojimo;

30.    ragina Komisiją pasiūlyti tinkamas priemones dėl atsarginių dalių pateikimo, kad būtų užtikrinta galimybė pataisyti produktus per jų gyvavimo laiką;

31.    ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) skubiau imtis veiksmų siekiant labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas pakeisti kitomis ir apriboti medžiagas, kurios kelia nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, taikant REACH reglamentą, ypač kaip būdą įvykdyti Septintojo aplinkos veiksmų plano reikalavimą kurti netoksinių medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos būtų naudojamos kaip svarbus ir patikimas Sąjungos žaliavų šaltinis; todėl ragina Komisiją nedelsiant nutraukti vienašališką moratoriumą dėl ECHA rekomendacijų dėl labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų įtraukimo į REACH XIV priedą įgyvendinimo ir verčiau skubiai tas medžiagas įtraukti; pabrėžia, kad pagal atliekų hierarchiją prevencijai teikiama pirmenybė perdirbimo atžvilgiu ir kad, atsižvelgiant į tai, perdirbimas neturėtų pateisinti nuolatinio pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimo;

32.    ragina Komisiją ir valstybes nares skubiau imtis veiksmų siekiant pavojingąsias medžiagas pakeisti kitomis įgyvendinant Direktyvą 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo siekiant nustatyti netoksinių medžiagų ciklus;

33.    ragina valstybes nares vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą siekiant užtikrinti, kad tiek Europos, tiek importuoti produktai atitiktų produktų politikos ir ekologinio projektavimo reikalavimus; ragina valstybes nares, siekiant užtikrinti šią veiksmingą rinkos priežiūrą, nedelsiant toliau vykdyti teisėkūros procedūrą dėl rinkos priežiūros reglamento peržiūros; pažymi, kad tolesnis delsimas pakenktų įmonių ir piliečių interesams;

Siekiant įgyvendinti atliekų išvengimo strategiją

34.    atkreipia dėmesį į Komisijos tyrimą, iš kurio matyti, kad nustačius naujus tikslus atliekų srityje būtų sukurta 180 000 darbo vietų, Europa taptų konkurencingesnė ir sumažėtų brangiai kainuojančių ribotų išteklių poreikis^[9]2; apgailestauja dėl to, kad teisėkūros pasiūlymas atliekų srityje buvo atšauktas^[10]3, tačiau po Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso pranešimo per 2014 m. gruodžio plenarinę sesiją mato, kad yra galimybė, jog bus pateiktas dar platesnio užmojo žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinys;

35.    ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti žadėtą pasiūlymą siekiant persvarstyti teisės aktus atliekų srityje apdairiai taikant atliekų tvarkymo hierarchiją ir įtraukti į jį punktus dėl:

         – aiškių ir nedviprasmiškų apibrėžčių;

         – atliekų prevencijos priemonių parengimo;

– privalomų komunalinių, komercinių ir pramoninių atliekų mažinimo tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m., nustatymo;

– aiškių minimalių didesnės gamintojų atsakomybės reikalavimų nustatymo, kad būtų galima užtikrinti didesnės gamintojų atsakomybės reikalavimų skaidrumą ir ekonominį veiksmingumą;

– principo „mokėk už tiek, kiek išmeti“ taikymo galutinėms atliekoms, jį derinant su privalomo atskiro popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo surinkimo sistemomis siekiant užtikrinti, kad perdirbamos medžiagos būtų kokybiškos; privalomo atskiro biologinių atliekų surinkimo įvedimo iki 2020 m.;

– perdirbimo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui tikslų padidinimo, kad būtų siekiama iki 2030 m. perdirbti bent 70 proc. kietųjų komunalinių atliekų ir 80 proc. pakuočių atliekų, taikant patikimą atskaitomybės metodą, kuris užtikrintų, kad išmestų atliekų (išmestų į sąvartyną arba sudegintų) nebūtų įmanoma registruoti kaip perdirbtų atliekų, taikant tokius pačius suderintus metodus visose valstybėse narėse ir remiantis išorės subjektų patikrintais statistiniais duomenimis; prievolės perdirbėjams teikti duomenis apie gautus į rūšiavimo įmonę patenkančius atliekų kiekius ir perdirbimo įmonėje perdirbtų atliekų kiekius;

– deginimo išgaunant energiją arba jos neišgaunant griežto apribojimo iki 2020 m. jį taikant tik neperdirbamoms ir biologiškai neskaidžioms atliekoms;

– privalomo laipsniško šalinimo sąvartynuose mažinimo, kuris būtų užtikrintas trim etapais (2020 m., 2025 m. ir 2030 m.) laikantis perdirbimo reikalavimų ir kurį užtikrinus būtų uždraustas bet koks šalinimas sąvartynuose, išskyrus tam tikras pavojingas atliekas ir galutines atliekas, kurių atžvilgiu šalinimas sąvartynuose yra aplinkosaugos požiūriu tinkamiausias būdas;

         – mokesčių už sąvartynuose šalinamas ir deginamas atliekas įvedimo;

36.    pabrėžia, kad Europos atliekų politikos tikslai ir pridėtinė vertė yra labai svarbūs ne tik teisinio tikrumo, nuspėjamumo ir vienodų sąlygų kūrimo bendrojoje rinkoje požiūriais, bet ir siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugota ir gerinama visų ES piliečių gyvenamoji aplinka;

37.    ragina Komisiją visoms ES valstybėms narėms nustatyti vienodus tikslus, kad visoje ES būtų užtikrintas vienodai aukštas aplinkos apsaugos lygis ir nebūtų kenkiama bendrajai rinkai;

38.    ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir tinkamai įgyvendinami atliekų teisės aktai ir siekiama užsibrėžtų tikslų, ypač įskaitant atskiro surinkimo sistemų prievolę, ir kad valstybės narės didintų pastangas siekdamos esamų tikslų ir nustatytų priemones, padedančias joms parengti tinkamas sistemas, kad šie tikslai būtų pasiekti per numatytą laiką;

39.    pabrėžia, kad norint kuo geriau išnaudoti turimus atliekų tvarkymo pajėgumus ES, reikia geriau planuoti ir dalytis informacija siekiant išvengti perteklinių pajėgumų;

40.    ragina Komisiją toliau nagrinėti galimybę pasiūlyti išplėstinės gavybos sąvartynuose reguliavimo sistemą, kad būtų galima iš esamų sąvartynų išgauti ten esančias antrines žaliavas, ir tirti galimybę sukurti atliekų perdirbimo pramonei skirtą aplinkosaugos leidimų sistemą;

41.    ragina Komisiją užtikrinti daugiau skaidrumo ir geresnę kontrolę, kad atliekos nebūtų vežamos į šalis, kuriose taikomi žemesni nei ES aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai;

42.    ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis dėti daugiau pastangų kovojant su nelegaliu atliekų po vartojimo eksportu;

43.    ragina Komisiją Atliekų pagrindų direktyvoje nustatyti nacionalinių atliekų prevencijos programų minimalius reikalavimus ir parengti tikslų bei rodiklių rinkinį, kuriuo vadovaujantis būtų galima palyginti atskirų valstybių narių veiklos rezultatus;

44.    ragina Komisiją spręsti konkrečias su atliekomis susijusias problemas ir imtis veiksmų, nurodytų Komisijos komunikate dėl žiedinės ekonomikos (COM(2014)0398); skatina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad būtų sutelktos ES lėšos siekiant integruoto atliekų tvarkymo tikslų, pvz., atskiro atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros kūrimo;

45.    ragina Komisiją pasiūlyti tikslą iki 2025 m. sumažinti į jūrą išmestų šiukšlių kiekį 50 proc. palyginti su 2014 m. kiekiu;

46.    pabrėžia, kad būtina suformuluoti konkrečių svarbių metalų surinkimo ir perdirbimo tikslus atsižvelgiant į tai, kad jų atsargos vis labiau senka, ir siekiant sumažinti priklausomybę;

47.    ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pasiūlyti tikslus, priemones ir būdus, kad būtų galima veiksmingai spręsti maisto švaistymo problemą, taip pat nustatyti privalomus maisto atliekų mažinimo tikslus, kad gamybos, pardavimo ir (arba) platinimo, maitinimo ir (arba) apgyvendinimo paslaugų sektoriuose ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekis iki 2025 m. sumažėtų bent 30 proc.; ragina Komisiją, atliekant naujų susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimą, įvertinti galimą jų poveikį maisto atliekoms;

Tvarūs pastatai

48.    palankiai vertina Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“ (COM(2014) 0445); mano, kad būtina statybos strategija, pagrįsta veiksmų planu ir jo ilgalaikiais tikslais;

49.    ragina Komisiją pasiūlyti, jog pastatų sektoriuje būtų visiškai taikomi žiedinės ekonomikos principai, rodikliai ir reikalavimai, taip pat toliau plėtoti politikos sistemą efektyvaus išteklių naudojimo pastatuose klausimais, o tai apima rodiklių, standartų ir metodų bei kokybės reikalavimų, susijusių su žemės naudojimu ir miestų planavimu, architektūra, statybos inžinerija, konstravimu, priežiūra, pritaikymu, energijos vartojimo efektyvumu, renovacija, pakartotiniu panaudojimu ir perdirbimu, rengimą; pabrėžia, kad tvariems pastatams nustatomi tikslai ir rodikliai taip pat turėtų apimti žaliąją infrastruktūrą, pvz., žaliuosius stogus; pabrėžia, kad svarbu parengti visuotinę Europos pastatų viziją, nustatant aiškius, platus užmojo ilgalaikius ir vidutinės trukmės tikslus ir sukuriant šios vizijos įgyvendinimo planus;

50.    mano, kad į pastatų tvarumo vertinimą reikėtų įtraukti vidaus patalpų oro kokybės, gerovės ir naudotojų socialinių poreikių aspektus;

51.    ragina Komisiją pagal bendrųjų efektyvaus išteklių naudojimo rodiklių sistemą, naudojantis esamais standartais ir metodais ir laikantis aplinkos, ekonomikos ir socialinės srities atžvilgiu tvaraus požiūrio sukurti pastatų tvarumo per visą gyvavimo ciklą vertinimo rodiklius;

52.    primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti, kad geriausių prieinamų gamybos būdų principai ir standartai būtų taikomi visoms medžiagoms ir visoms pastato dalims, taip pat, kad būtų parengtas pastato pasas, grindžiamas visu pastato gyvavimo ciklu; mano, kad pastato pasas padidintų skaidrumą ir jame būtų pateikiama informacija, kuria naudojantis būtų paprasčiau atlikti priežiūrą, remontą, renovaciją ir perdirbimą;

53.    mano, jog atsižvelgiant į tai, kad jau dabar pastatyti pastatai, kurie 2050 m. sudarys 90 proc. užstatytos aplinkos, reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus ir paskatas, taikomus renovacijos darbų sektoriui, kad iki 2050 m. didžioji dalis pastatų būtų tokie, kuriuose pagaminama daugiau energijos, nei jos suvartojama (angl. positive energy building); ragina Komisiją sukurti ilgalaikę esamų pastatų renovacijos strategiją ir išplėsti nacionalinių renovacijos strategijų, nustatytų Direktyva 2012/12/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, vaidmenį;

54.    primygtinai ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas tobulinti antrinį perdirbimą kuriant išrūšiuotų statybos pramonės atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūrą;

55.    ragina Komisiją ir valstybes nares išsiaiškinti galimybes, kurias teikia prieš griovimo darbus vykdomas auditas (pastato vertinimas prieš išmontavimą ar griovimą, kai aprašomos esamos medžiagos ir nustatoma, kurias dalis galima atskirti antriniam perdirbimui) ir vietoje atliekamas perdirbimui tinkamų medžiagų rūšiavimas (rūšiuojant vietoje antrinių žaliavų kokybė paprastai būna aukštesnė, negu rūšiavimą atliekant ne vietoje, ir tai darant galima sumažinti transporto poveikį aplinkai, pvz., smulkinant ir (arba) tankinant vietoje);

56.    pažymi, kad betonas yra viena dažniausiai naudojamų medžiagų statybų sektoriuje; ragina Komisiją įvertinti galimybes padidinti betono antrinį perdirbimą statybos sektoriuje, kaip šiuo metu yra daroma Vokietijoje ir Šveicarijoje;

Antrinių žaliavų rinkų plėtojimas

57.    ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų siekiama paskatinti ir palengvinti kokybiškų antrinių žaliavų rinkų kūrimą ir antrinių žaliavų pakartotiniu naudojimu grindžiamo verslo kūrimą;

58.    mano, kad ilgalaikė ir nuspėjama politikos sistema padės paskatinti investicijas ir veiksmus, kurių reikia siekiant visiškai plėtoti ekologiškesnių technologijų rinkas ir skatinti tvarius verslo sprendimus; pabrėžia, kad efektyvaus išteklių naudojimo rodikliai ir tikslai, pagrįsti surinktais patikimais duomenimis, teiktų būtinas gaires viešojo ir privačiojo sektorių subjektams, priimantiems sprendimus dėl ekonomikos perorientavimo;

59.    pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija ir valstybės narės skatintų kurti pramonės simbiozės programas, kurias įgyvendinant būtų remiama pramonės pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sinergija, o įmonėms, visų pirma MVĮ, būtų padedama suvokti, kaip jų energija, atliekos ir antriniai produktai gali tapti ištekliais kitiems; atkreipia dėmesį į kitas panašias sampratas, pvz., sampratą „nuo lopšio iki lopšio“ ir pramoninės ekologijos sampratą;

Kitos priemonės

60.    ragina Komisiją pasiūlyti privalomas žaliąsias viešųjų pirkimų procedūras; mano, kad vykdant bet kokius viešuosius pirkimus pirmenybė turi būti teikiama pakartotinai naudojamiems, pataisytiems, atgamintiems, atnaujintiems ir kitiems tvariems ir efektyviai išteklius naudojant pagamintiems produktams ir teikiamoms paslaugoms, o tuo atveju, jei jiems pirmenybė neteikiama, turėtų būti vadovaujamasi principu „laikykis arba paaiškink“;

61.    pabrėžia, kad reikia mokesčių sistemos, atitinkančios principą „teršėjas moka“, siunčiančios teisingus signalus investuojantiems į efektyvų išteklių naudojimą, gamybos procesų modernizavimą ir į labiau taisyti tinkamų bei ilgesnio vartojimo produktų gamybą (pvz., gali būti nustatyti mažesni mokesčiai už remonto paslaugų teikimo veiklą, o didesni – už produktus, kuriems pagaminti reikia daug išteklių, kurių negalima perdirbti ir kurie yra vienkartinio naudojimo); ragina valstybes nares, įgyvendinant Europos semestrą, siekti pažangos šioje srityje^[11]1;

62.    primygtinai ragina Komisiją ištirti ir pasiūlyti su apmokestinimu susijusias priemones, pvz., sumažintą PVM perdirbtiems, pakartotinai naudojamiems ir efektyviai išteklius naudojant pagamintiems produktams;

63.    primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Žaliąjį MVĮ veiksmų planą;

64.    primygtinai ragina Komisiją parengti maisto medžiagomis skirtą politikos sistemą, kad būtų perdirbama daugiau šių medžiagų, būtų skatinamos su jomis susijusios inovacijos, gerinamos rinkos sąlygos ir tvarus jų naudojimas būtų skatinamas ES teisės aktais dėl trąšų, maisto, vandens ir atliekų;

65.    primygtinai ragina Komisiją per pirmąjį 2016 m. pusmetį pateikti tvariam maistui skirtą komunikatą, kurio pateikimas atidėtas keletą kartų nuo 2013 m.; pabrėžia, kad dėl to, jog gaminant ir vartojant maistą sunaudojama labai daug išteklių, komunikate reikėtų visapusiškai aptarti neefektyvaus išteklių naudojimo maisto grandinėje klausimą ir paskatinti plėtoti tvarią maisto politiką; ragina Komisiją įvertinti padidėjusį aplinkai nekenkiančių maisto pakuočių naudojimo mastą ir nustatyti, ar įmanoma maisto pakuotes palaipsniui keisti Europos standartus atitinkančiomis biologiškomis, biologiškai skaidžiomis ir kompostuojamomis medžiagomis;

66.    ragina Komisiją sukurti nuolatinę efektyvaus išteklių naudojimo platformą, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, siekiant paskatinti taikyti naujausius mokslinių tyrimų duomenis, keistis gerąja patirtimi ir kurti naują pramonės sintezę ir pramonines ekosistemas ir sudaryti palankesnes sąlygas visa tai daryti;

67.    ragina Komisiją sukurti tarpsektorinę, bendrą generalinių direktoratų darbo grupę tvaraus finansavimo klausimais siekiant efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius įtraukti į integruotą ataskaitų teikimo ir apskaitos sistemą bendrovių lygmeniu tuo pat metu užtikrinant tam tikros verslo informacijos konfidencialumą; be to, ragina Komisiją patikrinti, kaip reikėtų atsižvelgti į riziką efektyviam išteklių naudojimui ir aplinkai, inter alia, nustatant bankų kredito reitingus ir bankams taikomus kapitalo reikalavimus, parengti visapusišką draudimo nuo aplinkai keliamo pavojaus sistemą ir nustatyti investiciniams produktams taikomus informacijos teikimo reikalavimus, atliekant tinkamą poveikio vertinimą; mano, kad Komisijai būtų naudingas bendradarbiavimas su UNEP jai atliekant „Tvarios finansų sistemos kūrimo tyrimą“ šiuo klausimu; ragina Komisiją išnagrinėti esamas savanoriškas iniciatyvas valstybėse narėse, kad būtų galima keistis geriausia patirtimi;

68.    kadangi tvarus ir atsakingas pirminių žaliavų išgavimas yra itin svarbus užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą ir siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, ragina Komisiją peržiūrėti Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos politikos rekomendacijas dėl tvaraus prioritetinių medžiagų ir produktų išgavimo standartų kūrimo; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas ir Taryba bendrai remia Komisijos pasiūlymus dėl atsakingo metalų ir mineralų išgavimo konflikto zonose;

69.    ragina Komisiją persvarstyti svarbiausių žaliavų apibrėžtį, labiau atsižvelgiant į poveikį ir grėsmes aplinkai, susijusias su jų gavyba ir perdirbimu, taip pat galimybes pakeisti jas antrinėmis žaliavomis;

70.    pabrėžia, kad bet koks ES finansavimas, įskaitant finansavimą, teikiamą pasitelkiant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), programą „Horizontas 2020“, sanglaudos fondus ir Europos investicijų banką, turi būti telkiamas siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares palaipsniui naikinti bet kokias žalingo poveikio aplinkai turinčias subsidijas, įskaitant subsidijas energijos gamybai iš biologiškai skaidžių pramoninių ir buitinių atliekų deginimo pagal Direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui;

71.    ragina skiriant finansavimą pagal ES Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), programą „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų daugiau dėmesio skirti tvariems, novatoriškiems ir išteklius tausojantiems sprendimams ir naujiems verslo modeliams (pvz., išperkamosios nuomos arba produktų paslaugų sistemų), produktų dizaino tobulinimui ir medžiagų vartojimo produktuose efektyvumo didinimui ir procesų našumui;

72.    atkreipia dėmesį į tai, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbios remiant perėjimą prie žiedinės ekonomikos Europoje ir kad būtina, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, remti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriuos vykdant galima pademonstruoti ir praktiškai išbandyti žiedinės ekonomikos ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą; pabrėžia, kad sykiu, laikantis sistemingo požiūrio, įgyvendinant šiuos projektus galima sudaryti palankesnes sąlygas parengti inovacijoms palankų ir lengviau įgyvendinamą reglamentą nustačius galimus reglamentavimo netikrumus, kliūtis ir (arba) spragas, kurios gali trukdyti plėtoti efektyviu išteklių naudojimu grindžiamus verslo modelius;

73.    prašo Komisiją visapusiškai naudotis skaitmeninės darbotvarkės ir informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

74.    pabrėžia, kad ES ekonomika yra atvira – ji vykdo ir importo, ir eksporto veiklą pasaulinėje rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinio masto išteklių eikvojimo problemą reikia spręsti ir tarptautiniu lygiu; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti tarptautinės išteklių darbo grupės, veikiančios pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP), nagrinėjančios pasauliniu mastu itin svarbius išteklių klausimus ir ieškančios praktinių sprendimų, susijusių su politikos formavimu, pramone ir visuomene, darbą;

75.    ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų tarptautiniu lygmeniu siekiant pagerinti produktų atsekamumą;

76.    pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali mažinti ES energetinę priklausomybę ir energijos nepriteklių, dėl kurių poveikį patiria apie 125 mln. ES piliečių; atkreipia dėmesį į tai, kad energijos vartojimo efektyvumą verta laikyti atskiru energijos šaltiniu, kurio augimas gerokai prisideda prie ES pramonės plėtros, darbo vietų kūrimo ir žmonių sąskaitų už elektros energiją mažinimo;

77.    primygtinai ragina Komisiją patikrinti, ar esamais ir numatomais teisės aktais nesudaroma kliūčių žiedinei ekonomikai, esamiems inovatyviems verslo modeliams, ar netrukdoma rastis naujiems verslo modeliams, pvz., išperkamosios nuomos ir skolinimo (bendro vartojimo) ekonomikos, arba, ar nekyla institucinių kliūčių šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją tobulinti tokius teisės aktus ir šalinti tokias kliūtis, jei to reikia; ragina Komisiją peržiūrėti susijusius teisės aktus siekiant pagerinti produktų aplinkosauginį veiksmingumą ir išteklių naudojimo efektyvumą per visą jų gyvavimo ciklą ir geriau suderinti esamas priemones ir išplėtoti lyderystės nuostatą;

78.    prašo Komisijos paaiškinti svarbius su žiedine ekonomika susijusius ES konkurencijos politikos aspektus, ypač pasirinkimą tarp slaptų susitarimų rinkoje rizikos ir būtinybės gamintojams ir jų tiekėjams glaudžiau bendradarbiauti;

79.    ragina Komisiją iki 2018 m. pateikti Parlamentui ataskaitą, kaip įgyvendinamos visos minėtos priemonės, ir pasiūlyti tolesnius veiksmus;

o

o       o

80.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

• [1] ¹ Priimti tekstai, P7_TA(2013)0584.
• [2] ² Priimti tekstai, P7_TA(2014)0016.
• [3] ³Priimti tekstai, P7_TA(2012)0223.
• [4] ⁴ Priimti tekstai, P7_TA (2011)0364.
• [5] ⁵ Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [6] ⁶ Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [7] ⁷ EBPO aplinkos programa „Savanoriškos aplinkos apsaugos politikos strategijos“ (angl. „Voluntary approaches to environmental policy”), 2003.
• [8] ¹ 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014) 0398).
• [9] ² 2014 m. liepos 2 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentas, kuriame pateikiama poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos atliekų srities direktyvos (COM(2014) 0397), santrauka. (SWD(2014) 0208)
• [10] ³ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1991/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (COM(2014) 0397).
• [11] ¹ Organizacija „Budget Europe“, „Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos remiant Europos semestro procesą“, 6 psl. http://www.foes.de/pdf/2015-02-25_CSR%20Recommendations_FINAL.pdf.

AIŠKINAMOJI DALIS

Būtinybė efektyviai naudoti išteklius

Dėl netvaraus išteklių naudojimo daroma žala aplinkai ir kyla ekonominė rizika. Vykdant pasaulinę gamybą ir absorbuojant atliekas pasaulinės ekonomikos naudojamų išteklių kiekis atitinka 1,5 planetos išteklių kiekį. Manoma, kad iki 2030 m. šis skaičius pasieks dviejų planetų išteklių kiekį.

Prognozuojama, kad metinis mineralinių žaliavų, iškastinio kuro ir biomasės suvartojimas iki 2050 m. padidės dvigubai, t. y. pasieks 140 mln. tonų. Tai susiję su gyventojų skaičiaus didėjimu, galimybe disponuoti didesnėmis pajamomis, didesne produktų įvairove nei anksčiau ir trumpesniu produktų gyvavimo ciklu.

Jei tokia tendencija išliks, atsidursime ekologinėje ir ekonominėje aklavietėje.

Žmonija jau viršija daugelį mūsų planetos galimybių ribų, kurių turime laikytis, kad nesukeltume neigiamų ekologinių pokyčių griūties. Neigiami ekologiniai padariniai yra labai įvairaus pobūdžio ir daugeliu atveju nepataisomi: klimato kaita, miškų naikinimas, dykumėjimas, dirvožemio erozija, biologinės įvairovės nykimas, genetinės įvairovės mažėjimas ir ekosistemų funkcijų silpnėjimas.

Siekdami išvengti šių mūsų biosferos pokyčių turime naudoti mažiau išteklių. Galime ir turime pasiekti bent tokį patį gyvenimo ir gerovės lygį kaip dabar, naudodami dešimtadalį šiuo metu naudojamų išteklių. Vien tik atsiedami ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo galime padidinti savo konkurencingumą, įvykdyti Europos reindustrializaciją ir pagerinti savo gyvenimo lygį.

Europos priklausomybė nuo importuotų išteklių didesnė nei bet kurio kito pasaulio regiono. 40 proc. visų ES naudojamų žaliavų importuojama. Tam tikrų strateginių išteklių, pvz., metalo rūdų ir maisto medžiagų, atvejais ši procentinė dalis dar didesnė. 92 proc. fosforo – itin svarbios Europos žemės ūkiui žaliavos – importuojama iš Rusijos, Sirijos, Maroko ir Tuniso.

Geresnis išteklių naudojimo efektyvumas būtų naudingas mūsų ekonomikai ir saugumui. Jei ištekliai būtų naudojami efektyviau, sumažėtų priklausomybė nuo išteklių ir būtų sutaupytos sąnaudos žaliavoms. Be to, Europoje būtų kuriama nauja verslo veikla ir darbo vietos. Remiantis Europos Komisijos vertinimais, kasmet didinant išteklių naudojimo našumą 2 proc., ES iki 2030 m. būtų sukurta 2 mln. naujų darbo vietų.

Taigi tai abipusiškai naudingas veiksmų planas. Išteklių naudojimo efektyvumas padėtų išspręsti ekologinę dilemą, su kuria susiduriame, ir įveikti Europos patiriamus ekonominius sunkumus.

Esminiai pokyčiai

Išteklių naudojimo efektyvumo didinimas grindžiamas šešiomis pagrindinėmis koncepcijomis: žiedine ekonomika, pakopiniu išteklių naudojimu, atliekų hierarchija, didesne gamintojų atsakomybe, pramonės simbioze ir naujais verslo modeliais.

1. Padidinti išteklių naudojimo efektyvumą reiškia palaipsniui atsisakyti dabartinės linijinės ekonomikos, kuriai būdingas gamybos ir vartojimo modelis „išgauti–gaminti–vartoti–šalinti“; Žiedinėje ekonomikoje iš esmės visos neatsinaujinančios žaliavos cirkuliuoja uždaruose cikluose. Atliekos po vartojimo efektyviai surenkamos, perdirbamos ir naudojamos gaminant naujus produktus. Žiedinėje ekonomikoje atliekų iš esmės nebelieka. Pirminės žaliavos (atsinaujinančios ir neatsinaujinančios) naudojamos tik tuomet, kai nėra antrinių žaliavų. Atsinaujinantieji ištekliai naudojami atsižvelgiant į tvarumo ribas ir ekosistemų pajėgumus.

2.

Pakopinis išteklių naudojimas – tai būdas maksimaliai padidinti išteklių naudojimo efektyvumą. Šis būdas apima sistemingas pastangas visų pirma panaudoti žaliavas siekiant gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus, o paskui panaudoti jas keletą kartų kaip išteklius gaminant kitų kategorijų produktus.

3. Taikant atliekų hierarchijos principą (prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, atgaminimas, šalinimas) iš produktų gaunama maksimali nauda praktiškai nesukuriant atliekų ir galiausiai pasiekiant ekonomikos be atliekų tikslą.

4. Didesnė gamintojų atsakomybė reiškia, kad gamintojai atsakingi už savo produktų gyvavimo ciklo pabaigos valdymą.

Gali būti laikomasi pozicijos, kad mažmenininkai tik parduoda su produktais susijusias paslaugas, o pats produktas lieka gamintojų nuosavybė ir produkto gyvavimo ciklo pabaigoje jie atsakingi už tai, kad produktas būtų sutvarkytas laikantis esamų taisyklių.

5. Užtikrinant pramoninę simbiozę, gamintojai bendradarbiauja naudodami vienas kito šalutinius produktus.

6. Siekiant pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą, kuriami nauji verslo modeliai. Vienas iš naujų efektyviai išteklius naudojančio verslo modelių pavyzdžių – išperkamosios nuomos ekonomika, kuri reiškia, kad parduodama ir palaikoma produkto paslaugos funkcija, o ne pats produktas. Taikant išperkamąją nuomą užtikrinamas stabilus pajamų srautas bendrovėms ir bendrovės bei klientai skatinami mažinti savo išteklių naudojimą ir palaikyti gerą produkto kokybę.

Teisėkūros ir ekonominėmis iniciatyvomis sukuriamas reikiamas poveikis

Įgyvendinant dabartinę politiką nepakankamai dėmesio skiriama šiems esminiams pokyčiams. Europoje įsitvirtinusi sistema, kurią taikant vertingos medžiagos, kurių nemaža dalis susijusi su didelėmis sąnaudomis aplinkos ir socialiniu aspektais, galiausiai patenka į sąvartynus arba sudeginamos. Dar nėra veikiančios antrinių žaliavų rinkos.

Norint tai pakeisti, būtina taikyti tiek teisėkūros, tiek ekonominės paskatas, kuriomis būtų sukurtas reikiamas poveikis, pvz.:

•   remti naujoves, susijusias su efektyviai išteklius naudojančiais produktais ir paslaugomis, pasitelkiant įvairius finansavimo mechanizmus;

•   remti tokių produktų paklausą vykdant viešuosius pirkimus ir taikant aplinkai palankų apmokestinimą, taip pat pradedant taikyti mokesčius, kuriais būtų atgrasoma nuo neefektyviai išteklius naudojančių produktų ir paslaugų;

•   nustatyti produktams ekologinio projektavimo reikalavimus, pvz., taikant tinkamas Ekologinio projektavimo direktyvos nuostatas; užtikrinti, kad importuotos prekės taip pat atitiktų šiuos reikalavimus ir iš esmės pagerinti dabartinę aplaidžią rinkos priežiūrą, kuri būtina siekiant gaminti produktus efektyviai naudojant išteklius;

•   užtikrinti, kad esamais teisės aktais nebūtų sudaroma kliūčių efektyviai išteklius naudojančių produktų ar paslaugų arba verslo modelių vystymuisi. Tokių trukdžių esama, pvz., teisės aktuose dėl saugos ir konkurencijos;

•   palaipsniui panaikinti aplinkai žalingo poveikio turinčias subsidijas (pvz., dotacijas iš sanglaudos fondų, skirtas naujiems sąvartynams įrengti arba atliekų deginimo įrenginiams statyti).

Finansų ir ekonomikos sričių teisės aktais neatsižvelgiama į ekosistemos funkcijų vertę, biologinę įvairovę ir į ekologinę bei socialinę riziką. Tokia rizika reiškia taip pat ir ekonominę riziką ilgalaikei finansinei veiklai, tačiau įprastinėse finansinėse analizėse į tai neatsižvelgiama. Dėl šios priežasties netinkamai paskirstomas kapitalas.

Finansinėse ataskaitose, apskaitos taisyklėse ir integruotose ataskaitose turėtų būti labiau atsižvelgiama į sisteminę riziką, kylančią dėl aplinkos būklės prastėjimo, pernelyg intensyvaus išteklių naudojimo ir neveikimo, susijusio su dabartinėmis trumpalaikėmis rinkos perspektyvomis. Į finansų srities teisės aktus, susijusius su, inter alia, kredito reitingais, kapitalo reikalavimais, draudimu, informacija apie finansinius produktus, apskaita ir auditu, turėtų būtų įtraukiami išteklių trūkumo ir rizikos aplinkai aspektai. Atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kapitalo rinkos gali būti naujai orientuotos siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarumą. Didelė rizika aplinkai turi būti siejama su didesniais kapitalo reikalavimais.

Taip pat būtina nauja aiški politikos sistema, kuria būtų siekiama privatiems ir instituciniams investuotojams sudaryti sąlygas pakeisti savo investavimo schemas, orientuojantis į ilgalaikes tvarias investicijas. Politikos formuotojai turi užtikrinti būtiną teisinį tikrumą, kad galėtų būti vykdomos į efektyvų išteklių naudojimą orientuotos investicijos ir kuriamos verslo strategijos.

Verslas ir aplinka neturi konfliktuoti – turi būti tenkinami abipusiai interesai ir teikiama abipusė nauda. Visuose pramonės sektoriuose kyla įtampa tarp bendrovių, kurios savo verslą grindžia naujovėmis ir efektyviu išteklių naudojimu, ir bendrovėmis, kurios vis dar remiasi praeityje buvusių aplinkybių suformuota politika ir rinkos sąlygomis.

Europos reindustrializacija gali būti grindžiama tik efektyviai išteklius naudojančiomis ir naujoviškomis verslo įmonėmis. Šį pokytį reikia pradėti įgyvendinti nedelsiant siekiant išvengti neefektyviai išteklius naudojančių struktūrų aklavietės.

Pagal tvarumo principą pastatyti pastatai

Pastatų sektoriuje suvartojama energija sudaro 40 proc. ES galutinio energijos suvartojimo ir šiame sektoriuje išmetama 36 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Todėl būtina skirti ypatingą dėmesį užstatytos aplinkos ir pastatų išteklių naudojimo efektyvumui.

Pagal tvarumo principą pastatytų pastatų koncepcija kartais susiaurinama apimant tik pasirenkamas medžiagas arba energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau ši koncepcija daug platesnė. Norint užtikrinti pastatų tvarumą, būtina atsižvelgti į visą pastatų gyvavimo ciklą, pradedant nuo architektūrinio planavimo, statybos inžinerijos ir projektavimo, įtraukiant statybas ir medžiagų pasirinkimą ir baigiant naudojimu, keitimu, renovacija ir galutine pastato naudojimo pabaiga. Turime užtikrinti, kad siekiant statyti tvarius pastatus būtų atsižvelgiama į pažangų ir tvarų žemės panaudojimo planavimą ir žaliąją infrastruktūrą. Miestų planavimas ir transporto problemų sprendimai taip pat itin svarbūs kuriant tvarią visuomenę.

Nustatant tvariems pastatams taikomus standartus, būtini plataus masto užmojai.

Renovacijos darbai vykdomi retai, todėl visuomenė ir pastato savininkas suinteresuoti tuo, kad pastatas būtų pastatytas tinkamai. Vykdant bet kokius renovacijos darbus šiuo metu, turėtų būti siekiama laikytis kaip įmanoma aukštesnio išteklių naudojimo efektyvumo standarto.

Kadangi 90 proc. gyvenamųjų pastatų, kurie bus naudojami 2050 m., egzistuoja jau dabar, būtina nustatyti ambicingą politiką, pagal kurią būtų remiama esamų pastatų renovacija siekiant užtikrinti, kad ateities užstatyta aplinka atitiktų itin efektyvaus išteklių naudojimo principą. Renovacijos darbais būtų pasiekta įvairi nauda daugeliu aspektų, pvz., pagerinta patalpų oro kokybė ir padidinta MVĮ, kurios sudaro didžiąją dalį Europos renovacijos darbų sektoriuje veikiančių įmonių, paslaugų paklausa. Taip pat reikia pabrėžti, kad šio sektoriaus darbo vietų neįmanoma iškelti už Europos ribų.

Minėtame sektoriuje vis dar labai skirtingai interpretuojama tvarių pastatų ir statybinių medžiagų apibrėžtis. Tvarių pastatų koncepcija negali įsitvirtinti dėl suderinimo trūkumo, dėl kurio kyla didelių sąnaudų, mažėja pasitikėjimas, apsunkinamas bendravimas ir praktiškai neįmanoma taikyti lyginamųjų rodiklių visam sektoriui.

Kliūtis pasinaudoti pastatuose esančių išteklių potencialu dažnai yra ekonominio pobūdžio, t. y. dažnai pigiau nuvežti medžiagas į sąvartynus negu rinkti, rūšiuoti ir perdirbti. Be to, daugelyje valstybių narių nėra sukurtos perdirbimo infrastruktūros.

Taikant paskatas ir įpareigojimus būtų galima geriau planuoti išteklių naudojimą ir tvarių medžiagų pasirinkimą per visą gyvavimo ciklą.

Pažangos įvertinimas

Norint efektyviai valdyti išteklius būtina atlikti vertinimus, o kad būtų galima vertinti, reikia nustatyti bendrai sutartus rodiklius ir užtikrinti, kad dalyvautų visos šalys.

Taigi, Europos Sąjunga turi parengti privalomąjį pagrindinį efektyvaus išteklių naudojimo rodiklį. Vis dėlto, siekiant įvertinti pažangą, vieno pagrindinio rodiklio nepakanka. Šį rodiklį reikia papildyti papildomais rodikliais, susijusiais su įvairiais efektyvaus išteklių naudojimo aspektais. Taikant papildomus rodiklius bus lengviau įvertinti, kurie kompromisai ekonomiškai efektyviausi ir geriausiai įgyvendinami.

Rodiklių svarba akivaizdi žvelgiant į apskaitą. Bendrovės, laikydamosi apskaitos standartų, periodiškai teikia ataskaitas apie savo veiklos rezultatus. Veiklos rezultatai parodo per tam tikrą laikotarpį bendrovės uždirbtų lėšų sumą. Tam tikri papildomi finansiniai rodikliai parodo, dėl ko susidarė trūkumas arba bendrovė gavo pelno.

Jei kiekviena bendrovė apie savo finansinius srautus praneštų laikydamasi jai labiau priimtinos sistemos ir jei šis ataskaitų teikimas būtų savanoriškas, duomenų nebūtų įmanoma palyginti ir jie nieko nereikštų. Dėl panašių priežasčių tikslinga taikyti efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius. Išteklių naudojimas kiekvienoje valstybėje narėje ir išteklių naudojimas viešajame ir privačiame sektoriuose turėtų būti vertinamas laikantis vienodos tvarkos. Be to, rodikliai turėtų būti taikomi ne tik šalies viduje pagamintoms, bet ir importuotoms prekėms. Bendrovių lygmeniu išteklių apskaita reiškia, kad turėtų būti sukurti panašūs metodai kaip vykdant finansų apskaitą.

Remdamasi šiais rodikliais, ES turi nustatyti plataus užmojo pagrindinį efektyvaus išteklių naudojimo tikslą ir palikti įvairių galimybių naujoviškiems verslo modeliams ir politikos pasirinktims plėtoti.

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (1.6.2015)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

Išteklių naudojimo efektyvumas: žiedinės ekonomikos kūrimas
(2014/2208(INI))

Nuomonės referentė: Tiziana Beghin

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  apgailestauja dėl to, kad buvo atšauktas žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinys, kadangi įgyvendinus jo nuostatas vien atliekų tvarkymo srityje galėjo būti sukurta iki 180 000 darbo vietų ES, ir primygtinai ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti suderintą naują pasiūlymą (o kartu su juo – išsamų poveikio vertinimą), kuris būtų ne mažiau plataus užmojo kaip ankstesnis ir kuriame dėmesys būtų skiriamas klausimui, kaip nesukurti atliekų;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad net ekonomikos krizės laikotarpiu aplinkosaugos paslaugų sektorius išliko labai gyvybingas, ir pabrėžia, kad gerai išplėtota žiedinė ekonomika turi potencialą Europoje sukurti milijonus naujų neperkeliamų darbo vietų, kurioms reikia skirtingo lygio įgūdžių ir kuriose būtų gerbiamos darbuotojų teisės ir laikomasi kolektyvinių sutarčių; pažymi, kad siekiant išnaudoti visą šį potencialą būtinas visuomenės suvokimo apie ypatingą efektyvaus išteklių naudojimo svarbą pokytis; pabrėžia, kad vyriausybės turi užtikrinti nuoseklų ir integruotą politikos požiūrį, kuriuo būtų remiami minėti pokyčiai, ir kad svarbu sudaryti galimybių įgyti naujus įgūdžius, reikalingus žiedinėje ekonomikoje;

3.  pabrėžia, kad žiedinė ekonomika nulems tvarų ir integracinį augimą ir turės ilgalaikį teigiamą poveikį darbo rinkai, sudarydama galimybių kurti kokybiškas ir tvarias darbo vietas ir skatinti inovacijas; mano, kad tikrosios Europos pramonės politikos, pagrįstos ekonomikos ir aplinkosaugos tvarumu ir kurią taikant būtų atsisakyta netvaraus vartotojiško verslo modelio, sukūrimas būtų svarbiausias pasiekimas;

4.  primygtinai teigia, kad žiedinėje ekonomikoje necentralizuotai ir nekoncentruotai kuriamos darbo vietos, tokiu būdu remiamos MVĮ, dėl globalizacijos ir pramonės pasitraukimo nukentėjusiuose skurdžiuose regionuose prisidedama prie didelio nedarbo lygio problemos sprendimo, mažinama nelygybė ir siekiama ES sanglaudos politikos tikslų; pabrėžia, koks svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo planuojant ir remiant minėtą vystymąsi;

5.  pripažįsta, kad socialinių įmonių vaidmuo svarbus visų pirma dėl to, kad gerinamos užimtumo galimybės tiems, kurie yra atskirti nuo darbo rinkos, pvz., taisymo ir pakartotinio naudojimo sektoriuje; mano, kad ekologinis projektavimas, kuris kuria palankias sąlygas taisymui, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, yra sudedamoji žiedinės ekonomikos dalis;

6.  pabrėžia, kad žiedinės ekonomikos veikla yra neintensyvi išteklių naudojimo aspektu, bet, palyginti su tradicine ekonomika, yra intensyvi darbo jėgos aspektu, taigi turi didelį darbo vietų kūrimo potencialą; ragina valstybes nares visapusiškai saugoti darbuotojų profesinę sveikatą, ypač tuose sektoriuose, kuriuose perdirbami pavojingų sudedamųjų dalių turintys produktai; todėl pažymi, kad šiai veiklai Europos investicijų srityje turėtų būti skiriama pirmenybė, ypač panaudojant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF);

7.  mano, kad investuojant į sąvartynus ir atliekų deginimą yra ne ten nukreipiami ištekliai, kurie galėtų būti panaudojami darbo vietų kūrimui, pvz., atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui, taisymui ir paruošimui pakartotiniam naudojimui; ragina Komisiją užtikrinti, kad finansavimas pagal ES sanglaudos politiką būtų skirtas žiedinės ekonomikos veiklai, o ne skiriamas sąvartynams ir atliekų deginimui;

8.  mano, kad žiedinė ekonomika yra viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių, kuri padės kompensuoti sumažėjusį kvalifikuotų darbo vietų ir vidutinio lygmens darbo vietų skaičių ir sukurti ilgalaikių darbo vietų, kurioms būtina turėti aukšto lygio profesinių įgūdžių, pvz., mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir planuojant darbą per visą produkto gyvavimo ciklą;

9.  pabrėžia, kad siekiant, jog perėjimas prie žiedinės ekonomikos būtų veiksmingas ir kad būtų sukurta daug darbo vietų, būtina planuoti (pvz., numatyti įgūdžių spragas), aktyviai performuoti valdymą ir vykdyti ilgalaikį planavimą, taip pat reindustrializavimo kontekste, ypač srityse, kurias labiausiai paveikė ekonomikos krizė; todėl pažymi darbuotojų lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio perkvalifikavimo svarbą, ypač efektyviai išteklius naudojančiuose sektoriuose, ir socialinio dialogo svarbą žiedinės ekonomikos darbotvarkėje; ragina imtis priemonių, kurios pagerintų karjeros orientavimo, konsultacijų ir informacijos kokybę ir įgūdžius, kurie būtini siekiant maksimaliai išnaudoti užimtumo galimybes, kurias suteikia žiedinė ekonomika;

10. pažymi, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos, vidinė transformacija ir nauja darbo vietų koncepcija gali turėti poveikį sektoriams, išskiriantiems didelį teršalų kiekį; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, parengti reikiamus planus ir tinkamas solidarumo priemones (pvz., finansinę paramą, verslumo iniciatyvoms skirtas finansines paskatas, esamų ES fondų naudojimą perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui), kurias taikant visoms susijusioms šalims (visų pirma tam tikroms darbuotojų kategorijoms ir socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms) būtų mažinamas neigiamas perėjimo poveikis;

11. yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos valstybėms narėms ir Komisijai būtina priimti ryžtingus sprendimus ir taikyti paskatas; ragina valstybes nares ir Komisiją sukurti patikimą reglamentavimo aplinką ir parengti tinkamą pakartotinį naudojimą, taisymą ir pasirengimą pakartotiniam naudojimui skatinančią politiką; ragina valstybes nares taikyti mokesčių lengvatas, kuriomis būtų skatinama žiedinės ekonomikos plėtra, pvz., sumažinti darbo jėgai taikomų mokesčių naštą, diferencijuoti PVM tarifus pagal atliekų hierarchiją, – tokiu būdu efektyvus išteklių naudojimas, perdirbimas, renovacijos ir pakartotinis naudojimas taptų patrauklesni, o tai prisidėtų prie daug darbo vietų sukuriančio ekonomikos augimo skatinimo; pabrėžia, kad dėl veiksmų, kurių imamasi, jokiu būdu neturi mažėti darbuotojų socialinio draudimo įmokos, o darbuotojų socialinės apsaugos teisės turi būti gerbiamos;

12. ragina valstybes nares skatinti žiedinę ekonomiką vietos, regioninėse ir savivaldybių institucijose, nes tai pats tinkamiausias lygmuo, kuriuo susijusi veikla gali būti vykdoma ilgą laiką;

13. pabrėžia, kad reikia sumažinti administracinę naštą verslo įmonėms, visų pirma MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios sudaro 99 proc. Sąjungos įmonių ir sukuria daugiau kaip 85 proc. darbo vietų Europoje, tuo pat metu užtikrinant tokias pačias darbuotojų socialines teises; dar kartą primena, kad taikant iniciatyvų požiūrį svarbiais svertais galėtų būti mokesčių paskatos ir įmonių galimybių gauti paskolas padidinimas;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad perėjimas prie tvarios ir žiedinės ekonomikos turėtų apimti plataus užmojo aplinkosaugos tikslus ir griežtus socialinius reikalavimus, įskaitant deramo darbo, tinkamų ir saugių darbo sąlygų skatinimą (t. y., užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje nepatirtų pavojingų medžiagų poveikio);

15. dar kartą primena, kaip svarbu supaprastinti ataskaitų teikimo įpareigojimus valstybėms narėms, be kita ko, racionalizuoti komunalinių atliekų, sąvartynuose šalinamų atliekų ir pakuočių atliekų tikslinių rodiklių apskaičiavimo metodus;

16. ragina Komisiją užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūrose būtų atsižvelgiama į socialines ir aplinkosaugos aplinkybes, nes jos labai svarbios siekiant skatinti tvarų vystymąsi ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

17. ragina įvairius veiklos vykdytojus vystyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, siekiant optimizuoti žiedinės ekonomikos kūrimą iš karto keliose srityse;

18. dar kartą primena, kad tinkamas pavojingų atliekų valdymas vis dar kelia problemų, ypač darbuotojų saugai ir sveikatai; atsižvelgdamas į tai, pritaria ketinimui sustiprinti dokumentų tvarkymą ir atsekamumą, sukuriant pavojingų medžiagų registrus ir nustatant valstybių narių valdymo sistemų pajėgumus ir silpnąsias vietas; ragina valstybes nares ir Komisiją įdiegti visas būtinas priemones, skirtas darbuotojų, kurie susiduria su pavojingomis medžiagomis, apsaugai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.5.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	50 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, David Casa, Ole Christensen, Agnes Jongerius, Jan Keller, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Amjad Bashir, Heinz K. Becker, Lynn Boylan, Mercedes Bresso, Deirdre Clune, Tania González Peñas, Eduard Kukan, Edouard Martin, Evelyn Regner, Csaba Sógor
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Marco Affronte, Andor Deli, Norica Nicolai, Urmas Paet, Pavel Telička, Marco Zanni

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (2.6.2015)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

Išteklių naudojimo efektyvumas: žiedinės ekonomikos kūrimas
(2014/2208(INI))

Nuomonės referentas: Benedek Jávor

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad Europa yra grynoji gamtos išteklių importuotoja ir kad per pirmąjį 21-ojo amžiaus dešimtmetį išteklių kainos padidėjo 147 proc.^[1]1, todėl Europos ekonomika ypač susilpnėjo; mano, kad siekiant išspręsti globalius uždavinius ir mažinti ES priklausomybę nuo išteklių reikia, kad efektyvus energijos ir išteklių naudojimas sudarytų Europos pramonės atkūrimo pagrindą, kad tokiu būdu ES galėtų ateityje išlaikyti savo konkurencingumą, remdamasi naujoviškais sektoriais, atkurti gamybos pajėgumus ir kurti naujas, tvarias ir deramą darbo užmokestį garantuojančias darbo vietas, taip pat aukštos kvalifikacijos darbuotojams;

2.  pabrėžia, kad siekiant paskatinti žiedinę ekonomiką, būtini esminiai pokyčiai, kad ištekliai nebūtų švaistomi; mano, kad šiuos pokyčius bus galima pasiekti siunčiant aiškius signalus gamintojams ir vartotojams, pvz., nustatant dinamišką fiskalinę ir reglamentavimo sistemą, pagreitinant perėjimą prie atsinaujinančiais ištekliais pagrįstos ekonomikos ir mažinant galimą atkryčio riziką; mano, kad reikalingas įvairių požiūrių derinys, kurį taikant būtų laikomasi subsidiarumo principo ir kuris apimtų (bet tuo neapsiribotų):

–   išorės veiksnių įtraukimą ir pakopinio išteklių naudojimo principo įgyvendinimą,

–   perdirbti tinkamų atliekų naudojimą kaip patikimą žaliavų šaltinį plėtojant netoksiškų medžiagų atsinaujinimo ciklus,

–   didelį dėmesį pagrindinių medžiagų srautams, produktų, kuriems pagaminti reikia daug išteklių, klausimo sprendimą ir atlyginimą lyderiams,

–   verslo modelių, skatinančių užbaigti medžiagų ir produktų ciklus, sukūrimą,

–   patvarių, lengvai pataisomų produktų, kurių sudedamąsias dalis būtų galima lengvai dar kartą panaudoti ar perdirbti, kūrimą,

–   tokį logistikos organizavimą, kad jau nebenaudojami produktai būtų lengvai ir veiksmingai grąžinami į grandinės pradžią,

–   pažangaus reglamentavimo siekimą, geros pasiteisinusios praktikos išlaikymą, jei reikia, ES teisės aktų racionalizavimą ir (arba) suderinimą ir geresnio jų įgyvendinimo užtikrinimą;

3.  pabrėžia, kad pagerinus išteklių naudojimą taikant geresnio dizaino reikalavimus, taip pat priėmus atliekų teisės aktus, kuriais užtikrinama aukštesnė pozicija atliekų hierarchijoje (ir tokiu būdu skatinama atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas), ES verslo įmonės, valdžios institucijos ir vartotojai galėtų sutaupyti apie 600 mlrd. EUR grynųjų lėšų arba 8 proc. metinės apyvartos; kartu bendras metinis išmetamas ŠESD kiekis sumažėtų 2–4 proc.; pabrėžia, kad 30 proc. padidinus išteklių našumą iki 2030 m. BVP padidėtų beveik 1 proc. ir būtų sukurta 2 mln. papildomų tvarių darbo vietų^[2]1; primena, kad efektyvus išteklių naudojimas yra 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinis tikslas; programoje pabrėžiama būtinybė skatinti ekologiškai tvarių produktų ir paslaugų gamybą ir su jais susijusius vartotojų poreikius, pasitelkiant politiką, kuria skatinamas šių produktų prieinamumas, įperkamumas, funkcionalumas ir patrauklumas; pabrėžia, kad atsižvelgiant į išteklių trūkumą turi būti siekiama visiško atsiejimo, kad išteklių naudojimas ir BVP augimas neperžengtų pasaulio biofizinių ribų;

4.  pabrėžia ES tikslų svarbą siekiant sukurti vienodas sąlygas;

5.  atkreipia dėmesį į Komisijos tyrimą, kuris parodo, kad nustačius naujus tikslus atliekų srityje būtų sukurta 180 000 darbo vietų, Europa taptų konkurencingesnė ir sumažėtų brangiai kainuojančių ribotų išteklių poreikis^[3]2; apgailestauja dėl to, kad teisėkūros pasiūlymas atliekų srityje buvo atšauktas^[4]3, tačiau po Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso pranešimo per 2014 m. gruodžio plenarinę sesiją mato, kad yra galimybė, jog bus pateiktas dar ambicingesnis žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinys (jis turi būti pateiktas iki 2015 m. pabaigos); ragina pateikti poveikio vertinimu pagrįstą teisėkūros pasiūlymą, kuriuo būtų sprendžiama ne tik komunalinių atliekų srautų problema, bet ir pramoninių bei komercinių atliekų problema; taip pat iki 2015 m. ragina žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinyje nustatyti kiekybinius tikslus; ragina, kad rengiant naująjį žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį būtų sprendžiama konkrečių atliekų srautų problema, įskaitant organines atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas (EEĮA) ir statybos atliekas;

6.  ragina (laikantis Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos^[5]4 rekomendacijų) į žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį įtraukti nuostatas dėl ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinio ir 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo, išsamios politikos sistemos, pagal kurią bus itin padidintas Europos nepriklausomumas nuo išteklių, nustatant konkrečius politikos tikslus ir geriau integruojant ir derinant esamas politikos priemones, pavyzdžiui, visapusiškai įgyvendinant Ekologinio projektavimo ir Ekologinio ženklinimo direktyvas ir išplečiant jų taikymą įvairių rūšių produktams ir įtraukiant efektyvaus išteklių naudojimo aspektą; reikalauja, kad MVĮ, kaip svarbiausioms veikėjoms, taip pat socialinės ekonomikos įmonėms ir vietos institucijoms priemonėmis ir įrankiais būtų užtikrinamos tikros galimybės ir aktyvus dalyvavimas žiedinėje ekonomikoje; pabrėžia, kad ši programa turėtų apimti konkrečias politikos sritis, susijusias su tvarių vietos darbo vietų kūrimu, joje neturėtų būti neproporcingų administracinių reikalavimų ir ji turėtų būti prieinama namų ūkiams;

7.  ragina, kad žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinyje būtų numatytos nuostatos dėl konkrečių MVĮ skirtų paramos priemonių, pavyzdžiui, priemonių, kuriomis skatinamas informuotumo didinimas, techninė pagalba, galimybės gauti finansavimą, informacijos ir įgūdžių; pritaria, kad būtų įgyvendintas Komisijos Žaliasis MVĮ veiksmų planas, ir palankiai vertina tai, kad buvo įsteigtas Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centras, kuris teikia konsultacijas ir pagalbą MVĮ, siekiančioms pagerinti savo efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius;

8.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti sąžiningą atliekų srityje dirbančių privačių ir valstybinių įmonių konkurenciją, be kita ko, ir tais atvejais, kai atliekų surinkimą organizuoja savivaldybių ar kitos viešosios atliekų tvarkymo monopolijos;

9.  ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti didesnės gamintojų atsakomybės reglamentavimo sistemą ir didinti skaidrumą taikant didesnės gamintojų atsakomybės schemas; mano, kad aiškios apibrėžtys ir vienas bendras skaičiavimo metodas, paremtas įrodymais pagrįstais duomenimis ir minimaliais didesnės gamintojų atsakomybės schemų reikalavimais, yra labai svarbūs; pabrėžia, kad reikia gerinti pakuočių dizaino reikalavimus siekiant naudoti mažiau medžiagų ir skatinti perdirbimą;

10. ragina į žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį įtraukti nuostatas, kurios padėtų pagerinti ir sustiprinti galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir į jį ES lygmeniu įtraukti tvaraus medžiagų valdymo politiką, kuri apimtų visus susijusius suinteresuotuosius asmenis, pagal kurią būtų laikomasi viso naudojimo ciklo požiūrio ir kuria būtų siekiama ekologiniu požiūriu veiksmingo, tvaraus ir aplinkos požiūriu atsakingo medžiagų naudojimo gavybos, dizaino, gamybos, vartojimo, atliekų tvarkymo ir pakartotinio naudojimo stadijose, taip pat veiksmingo pavojingų medžiagų pakeitimo; teigia, kad, kiek tai susiję su namų ūkiais, pirmiau minėtos priemonės niekada neturi viršyti ekonominio prieinamumo ribų;

11. pabrėžia, kad biologiniams produktams ir susijusioms paslaugoms žiedinėje ekonomikoje turi būti skirta speciali vieta; primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į 2012 m. bioekonomikos strategijos tikslus[6]; mano, kad tvari mediena ir iš medienos pagamintos medžiagos gali pakeisti neatsinaujinančiąsias medžiagas pirminėje gamyboje, tokiu būdu didinant žiedinės ekonomikos tvarumą visoje vertės grandinėje;

12. primena, kad būtina užtikrinti aukšto lygio profesinės sveikatos ir saugos priemones atsižvelgiant į konkrečius pavojus, su kuriais susiduria darbuotojai kai kuriuose iš šių sektorių;

13. pabrėžia gavybos iš urbanistinių atliekų potencialą atliekų panaudojimo srityje ir mažinant ES priklausomybę nuo žaliavų importo; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti atliekų teisės aktus, visų pirma dėl atliekų ir pavojingų atliekų vežimo, ir pagerinti kontrolę siekiant kovoti su nelegaliais atliekų pervežimais; ragina Komisiją panaikinti bet kokias Reglamento dėl atliekų vežimo spragas; pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas perdirbtų medžiagų rinkos paklausai, paskatinti antrinių žaliavų rinką ir sukurti Europos perdirbtų produktų rinką;

14. atkreipia dėmesį į produktų pakartotinio naudojimo, taisymo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui didinimo potencialą sudarant galimybių kurti kokybiškas ir tvarias vietos darbo vietas, taupant išteklius ir plėtojant socialinės ekonomikos, verslumo ir MVĮ, įskaitant socialines įmones, vaidmenį; ragina į naują žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį įtraukti nuostatas, kurias taikant skatinamas pakartotinis naudojimas ir paruošimas pakartotiniam naudojimui nustatant kiekybinius tikslus, kad būtų užtikrinta patvirtintų pakartotinio naudojimo centrų prieiga prie atliekų srauto ir remiama naudojimo, taisymo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui infrastruktūros ir tinklų plėtra ir konsolidavimas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnius produktų dizaino standartus, kad vartojimo prekės būtų ilgesnio naudojimo, lengvai išrenkamos, atnaujinamos, pataisomos ir perdirbamos; prašo Komisijos įgalioti Europos standartizacijos organizacijas aktyviai bendradarbiauti su MVĮ atstovais, vartotojais ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant šio tikslo;

15. mano, kad būtina imtis priemonių ES lygmeniu, siekiant kovoti su suplanuotu nusidėvėjimu; ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtų tikslinga, pvz., vartojimo produktams taikyti minimalias teisines garantijas ir atitinkamuose teisės aktuose nustatyti remonto sąlygas, įpareigojančias, kad gamintojai, laikydamiesi atitinkamų direktyvų (atliekų, ekologinio projektavimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, baterijų, vartotojų teisių) nuostatų, atvirai pateiktų tinkamą ir patikimą informaciją (pvz., apie naudojimo trukmę, tvarkymą gyvavimo ciklo pabaigoje, galimybę perdirbti, išmontavimą, poveikį aplinkai) pakartotino naudojimo veiklos vykdytojams, gamintojams ir vartotojams, kad jiems būtų lengviau priimti informacija pagrįstą sprendimą pirkti, tobulinti, atlikti remontą, naudoti gaminius dar kartą ir juos perdirbti;

16. ragina valstybes nares skatinti ilgalaikio vartojimo produktų pakartotinį naudojimą, remontą ir paklausą taikant su paklausa susijusias priemones, pavyzdžiui, nulinio PVM tarifo politiką naudotų gaminių remontui ir pardavimui, ir griežtinti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, kad būtų perkami efektyviau išteklius naudojantys, mažiau taršūs ir labiau perdirbti tinkami produktai;

17. palankiai vertina tai, kad Komisija savo komunikate nagrinėja įvairias konkrečias problemas, susijusias su atliekomis, pvz., atliekų prevencijos, į jūrą išmetamų šiukšlių ir maisto atliekų problemas; atkreipia dėmesį į tiesioginį ekonominį poveikį, kurį verslo įmonės ir vartotojai patiria dėl maisto švaistymo, t. y. atliekų pašalinimo išlaidas ir ekonominius nuostolius, patiriamus dėl to, kad išmetamas valgomas maistas arba maisto produktai, kuriuos dar būtų galima parduoti (kasmet ES išmetama daugiau kaip 100 milijonų tonų maisto); primena, kad išleidus vieną eurą kovos su maisto švaistymo priemonėms, būtų galima išsaugoti 250 kg maisto, kurio vertė siekia 500 eurų; pabrėžia maistinių medžiagų recirkuliacijos tarp miesto ir kaimo vietovių ir uždarojo ciklo tarp miestų ir žemės ūkio pramonės šalinimo aplinkosauginį ir ekonominį potencialą; ragina Komisiją rengiant žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį skirti dėmesio maisto švaistymo problemos sprendimui ir maistinių medžiagų recirkuliacijos klausimui; ragina Komisiją taikyti atskiro surinkimo sistemas maisto ir organinėms atliekoms (įskaitant, kai tinkama, tiesioginį surinkimą) ir teikti pirmenybę organinių medžiagų kompostavimui;

18. pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija ir valstybės narės skatintų pramonės simbiozės programas, kurias įgyvendinant būtų remiama pramonės pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sinergija, o įmonėms, visų pirma MVĮ, būtų padedama atrasti, kaip jų energija, atliekos ir antriniai produktai gali tapti ištekliais kitiems; atkreipia dėmesį į kitas panašias sampratas, pvz., sampratą „nuo lopšio iki lopšio“ ir pramoninės ekologijos sampratą;

19. ragina patronuojančiąsias gamybos ir tiekimo bendroves ir ES valstybes nares, kurios atvėrė savo rinkas gaminiams iš šių bendrovių, rinkos sąlygomis steigti panaudotų mašinų ir įrangos surinkimo ir priėmimo centrus, kad perdirbant gautos antrinės žaliavos rinkos sąlygomis galėtų būti tiesiogiai panaudotos dar kartą;

20. pabrėžia, kad reikia mokesčių sistemos, atitinkančios principo „teršėjas moka“ taikymą, siunčiančios teisingus signalus investuojantiems į išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, gamybos procesų modernizavimą ir į labiau taisyti tinkamų bei ilgesnio vartojimo produktų gamybą (pvz., gali būti nustatyti mažesni mokesčiai už remonto paslaugų teikimo veiklą, o didesni – už produktus, kuriems pagaminti reikia daug išteklių, kurių negalima perdirbti ir kurie yra vienkartinio naudojimo); ragina, kad valstybės narės, įgyvendindamos Europos semestrą, siektų pažangos šioje srityje[7]; ragina ES ir valstybes nares palaipsniui panaikinti aplinkai žalingas subsidijas ir įvesti tinkamus mokesčius už išteklių požiūriu neefektyvią veiklą, pvz., naudoti ir perdirbti tinkamų medžiagų vežimą į sąvartynus ir deginimą;

21. atkreipia dėmesį į tai, kad efektyviau naudodamos išteklius ES įmonės galėtų išnaudoti sparčiai augančių ekologiškų pramonės šakų rinkas, tačiau pažymi, kad investicijos į naujoviškus verslo modelius daugeliu atvejų nėra tinkamai numatytos; ragina Komisiją parengti atitinkamą politinį žiedinės ekonomikos pagrindą; ragina Komisiją ir Europos investicijų banką užtikrinti, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) remtų išteklių ir energijos naudojimo efektyvumo didinimo tikslus, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimo pastatuose (taip pat socialiniuose būstuose) tikslą ir ekologiškai tvarių bei novatoriškų MVĮ, naujai kuriamų įmonių verslo įmonių plėtrą, ir stiprintų konsultacijas apie efektyvų išteklių naudojimą; ragina skiriant finansavimą ES Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programai (COSME), programai „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondams daugiau dėmesio skirti aplinkos požiūriu novatoriškiems ir išteklius tausojantiems sprendimams, naujiems verslo modeliams (pvz., išperkamosios nuomos arba produktų paslaugų sistemų), produktų dizaino tobulinimui ir medžiagų vartojimo produktuose efektyvumo didinimui ir procesų našumui; ragina Komisiją nebenaudoti ES lėšų sąvartynams, bet, siekiant išvengti vertingų medžiagų švaistymo, neefektyvaus naudojimo ir pajėgumų pertekliaus, susilaikyti nuo energijos gavimo iš atliekų infrastruktūros skatinimo ir investicijų į ją;

22. pabrėžia, kad ES ekonomika yra atvira – ji vykdo ir importo, ir eksporto veiklą pasaulinėje rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinio masto išteklių išeikvojimo problemą reikia spręsti ir tarptautiniu lygiu; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti tarptautinės išteklių darbo grupės, veikiančios pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP) ir nagrinėjančios pasauliniu mastu itin svarbius išteklių klausimus ir ieškančios praktinių sprendimų, susijusių su politikos formavimu, pramone ir visuomene, darbą;

23. ragina Komisiją labiau pabrėžti, kad reikia ugdyti atitinkamus profesinius įgūdžius, taip pat nurodo, kad rengiant žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį reikia įtraukti priemones, susijusias su darbuotojų ir bedarbių švietimo ir mokymo programomis, ir jų finansavimą;

24. pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali mažinti Europos energetinę priklausomybę ir energijos nepriteklių, kuriuos patiria apie 125 mln. ES piliečių; atkreipia dėmesį į tai, kad energijos vartojimo efektyvumą verta laikyti atskiru energijos šaltiniu, kurio augimas gerokai prisideda prie ES pramonės plėtros, darbo vietų kūrimo ir žmonių sąskaitų už elektros energiją mažinimo;

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.5.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	53 8 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nicolas Bay, Jerzy Buzek, Soledad Cabezón Ruiz, Philippe De Backer, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Peter Eriksson, Adam Gierek, Theresa Griffin, Marek Józef Gróbarczyk, András Gyürk, Roger Helmer, Hans-Olaf Henkel, Dawid Bohdan Jackiewicz, Eva Kaili, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Csaba Molnár, Nadine Morano, Dan Nica, Morten Helveg Petersen, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Henna Virkkunen, Martina Werner, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pervenche Berès, David Coburn, Miriam Dalli, João Ferreira, Francesc Gambús, Jens Geier, Gerben-Jan Gerbrandy, Benedek Jávor, Constanze Krehl, Barbara Kudrycka, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Vladimír Maňka, Marian-Jean Marinescu, Sofia Sakorafa, Massimiliano Salini
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Eleonora Evi, Cecilia Wikström

• [1] ¹ Remiantis „McKinsey Global Institute“ duomenimis, energijos kainos padidėjo 190 proc., maisto –135 proc., medžiagų – 135 proc. Žr. „Išteklių revoliucija. Pasaulio energijos, medžiagų, maisto ir vandens poreikių patenkinimas“, 2011 m. lapkričio mėn., p. 30 (http://www.mckinsey.com/insights/energy_resources_materials/resource_revolution).
• [2] ¹ 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas „Žiedinės ekonomikos kūrimas: Europos be atliekų programa“ (COM(2014) 0398).
• [3] ² 2014 m. liepos 2 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentas, kuriame pateikiama poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos atliekų srities direktyvos (COM(2014) 0397) ir (SWD(2014) 0208), santrauka.
• [4] ³ Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1991/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (COM(2014) 0397).
• [5] ⁴ Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos (EREP) manifestas ir politikos rekomendacijos, 2014 m. kovo mėn.: 2014:http://ec.europa.eu/environment/resource_efficiency/documents/erep_manifesto_and_policy_recommendations_31-03-2014.pdf
• [6]  Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai. (COM(2012) 0060 final), (SWD(2012) 0011 final) http://ec.europa.eu/research/bioeconomy/pdf/official-strategy_en.pdf.
• [7]  Green Budget Europe, 2015 m., konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos remiant Europos semestro procesą, 6 psl. http://www.foes.de/pdf/2015-02-25_CSR%20Recommendations_FINAL.pdf.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.6.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	56 5 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Lynn Boylan, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Glenis Willmott, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nikos Androulakis, Paul Brannen, Renata Briano, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, James Nicholson, Marit Paulsen, Marijana Petir, Sirpa Pietikäinen, Bart Staes, Claude Turmes, Tom Vandenkendelaere
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Damian Drăghici, Fredrick Federley, Anthea McIntyre, Jens Nilsson, Morten Helveg Petersen