PRANEŠIMAS dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m.
22.7.2015 - (2014/2254(INI))
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Laura Ferrara
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m.
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę, ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą įtraukas,
– atsižvelgdamas į, inter alia, Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką ir 6, 7 bei 9 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį ir ypač į jo 7 dalį,
– atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), paskelbtą 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre ir įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi 2009 m. gruodžio mėn.,
– atsižvelgdamas į 1948 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų sutartis dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir į JT sutartimis įsteigtų organų teisės praktiką,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d.,
– atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į šias Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto bendrąsias pastabas: Nr. 7(2005) dėl vaiko teisių įgyvendinimo ankstyvojoje vaikystėje, Nr. 9 (2006) dėl vaikų su negalia teisių, Nr. 10 (2007) dėl vaikų teisių nepilnamečių teisingumo sistemoje, Nr. 12 (2009) dėl vaiko teisės būti išklausytam, Nr. 13 (2011) dėl vaiko teisės į laisvę nuo bet kokio pobūdžio smurto, Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmiausia būtų vadovaujamasi jo interesais,
– atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir Pekino veiksmų platformą, į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl kovos su smurtu prieš moteris su rekomendacijomis Komisijai[1] ir į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“[2], taip pat į 2014 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas „Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moters lyties organų žalojimą, prevencija ir kova su juo“,
– atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką, Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų komiteto, Žmogaus teisių komisaro ir Europos Tarybos Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,
– atsižvelgdamas į nepriklausomo Žmogaus teisių tarybos eksperto Cephas Lumina pranešimą apie valstybių užsienio skolos ir kitų susijusių tarptautinių valstybių įsipareigojimų poveikį visiškam visų žmogaus teisių, ypač ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, paisymui (Papildymas, Misija į Graikiją, UN A/HRC/25/50/Add.1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. paskelbtą Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais ataskaitą „Europos Sąjungos išorės sienų valdymas ir jo poveikis migrantų žmogaus teisėms“,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją, kurioje raginama suformuoti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, kurios tikslas būtų parengti „tarptautinį teisiškai privalomą teisės aktą siekiant reglamentuoti tarpvalstybinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas“,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2014 m. birželio 27 d. priimtas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės strategines gaires,
–- atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija);
– atsižvelgdamas į 1996 m. persvarstytą Europos socialinių teisių chartiją ir Europos socialinių teisių komiteto praktiką,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regionų ar tautinių mažumų kalbų chartiją;
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[3],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse[4],
– atsižvelgdamas į direktyvų dėl procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose ES rinkinį[5],
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis[6],
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos patvirtintą strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir prie jos pridėtą veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[7],
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. patvirtintas Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių susitikimo Taryboje išvadas dėl teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimo,
– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)[8],
– atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo[9],
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR[10],
– atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[11],
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR[12],
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[13],
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM(2008)0229),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimus bei praktiką ir į nacionalinių konstitucinių teismų, kurie, aiškindami nacionalinę teisę, Chartija remiasi kaip vienu iš šaltinių, praktiką,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2014 m. liepos 15 d. Parlamentui pristatytas naujosios Europos Komisijos politines gaires,
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012) 0011);
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (COM(2012) 0010),
– atsižvelgdamas į 2012–2016 m. ES strategiją prekybai žmonėmis panaikinti (COM(2012) 0286), ypač į nuostatas dėl finansavimo siekiant parengti vaikų apsaugos sistemų ir keitimosi geriausia praktika gaires,
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“[14],
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011) 0173) ir į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Tolesnis nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas“ (COM(2013) 0454),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl ES kovos su korupcija (COM(2014) 0038),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008) 0426),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl pažangos, padarytos įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas[15],
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano[16],
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl lyčių lygybės;
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos[17],
– atsižvelgdamas į JAV Senato ataskaitą dėl CŽV kalinimo ir tardymo programų,
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES[18],
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl pagrindinių teisių ir žmogaus teisių, ypač į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)[19],
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl migracijos, ypač į naujausią 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją[20],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje[21],
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliucija dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių[22],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros sekimo programos, sekimą vykdančių tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių privatumui[23], kurioje pavedama Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui nuodugniai išnagrinėti šį klausimą, ir į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje[24],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų[25],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje[26],
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prašymo, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę, ar Kanados ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo suderinamas su Sutartimis[27],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d.[28] ir 2013 m. spalio 10 d.[29] rezoliucijas dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse,
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl sulaikymo centro Gvantanamo įlankoje,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją „ES chartija. Žiniasklaidos laisvės ES standartų nustatymas“[30],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 2/2013 dėl susitarimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) projekto,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12 (Digital Rights Ireland ir Seitlinger ir kt.), kuriuo buvo panaikinta 2006 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/15/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 7 d. vykusį Franso Timmermanso klausymą Europos Parlamente ir į jo dalyvavimą 2015 m. vasario 11 d. EP posėdyje,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 30 d. vykusį Dimitrio Avramopoulo klausymą Europos Parlamente,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 10 d. vykusią metinę Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) konferenciją tema „Pagrindinės teisės ir imigracija ES“ ir ypač į FRA atliktą trumpą analizę „Teisėti įvažiavimo į ES kanalai asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga: priemonių rinkinys“,
– atsižvelgdamas į FRA ir Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) veiklą, metines ataskaitas bei tyrimus ir į FRA plačiu mastu atliktas apklausas dėl žydų tautybės žmonių diskriminacijos ir prieš juos nukreiptų nusikaltimų dėl neapykantos ES valstybėse narėse, dėl smurto prieš moteris ES ir dėl LGBT asmenų patirtos diskriminacijos, smurto ir priekabiavimo,
– atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų (NVO), dalyvaujančių FRA Pagrindinių teisių platformos veikloje, indėlį,
– atsižvelgdamas į NVO ataskaitas ir tyrimus žmogaus teisių srityje ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto užsakytus šios srities tyrimus, ypač C teminio skyriaus tyrimą dėl krizės poveikio žmogaus teisėms ES valstybėse narėse,
– atsižvelgdamas į savo tyrimus dėl krizės poveikio pagrindinėms teisėms valstybėse narėse,
– atsižvelgdamas į principus, susijusius su nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų statusu (Paryžiaus principai), pridėtus prie JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 48/134,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (2012/2130(INI)),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijos (COM(2010) 0573) ir į Praktines gaires dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose (SEC(2011) 0567),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl naujų ES priemonių teisinei valstybei stiprinti (COM(2014) 0158) ir į 2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas dėl teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimo,
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl 2013 m. ES pagrindinių teisių chartijos taikymo (COM(2014) 0224) ir prie jos pridėtus darbinius dokumentus,
– atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos ataskaitą dėl ES pilietybės „ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“ (COM(2013) 0269),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo (COM(2014) 0209) ir 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl veiksmingo romų integravimo priemonių valstybėse narėse,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą, Konstitucinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A6–0230/2015),
A. kadangi Europos integraciją iš dalies paskatino siekis užkirsti kelią tragiškiems Antrojo pasaulinio karo padariniams ir nacių režimo persekiojimui bei represijoms, taip pat siekiant išvengti bet kokio demokratijos ir teisinės valstybės principų silpnėjimo ar panaikinimo remiant, gerbiant ir ginant žmogaus teises;
B. kadangi pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratijai, taip pat ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, EŽTK, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, ir kt.) įtvirtintoms vertybėms ir principams ir jų skatinimas yra Sąjungos ir jos valstybių narių prisiimtas įsipareigojimas ir turi būti Europos integracijos pagrindas;
C. kadangi tos teisės turi būti garantuojamos visiems, kurie gyvena ES, taip pat ir reaguojant į bet kurio lygmens valdžios institucijų piktnaudžiavimą ir smurto veiksmus;
D. kadangi, remiantis ES sutarties 2 straipsniu, ES grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, – valstybėms narėms bendromis vertybėmis, kurių turi laikytis ir ES, ir kiekviena valstybė narė atskirai visoje savo vidaus ir išorės politikoje; taip pat kadangi, remiantis ES sutarties 17 straipsniu, Komisija turi užtikrinti Sutarčių taikymą;
E. kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsniu, ES yra įsipareigojusi remti pagrindines teises ir užtikrinti, kad jos būtų gerbiamos, visoje savo veikloje, nepriklausomai nuo jos kompetencijos toje srityje pobūdžio; kadangi valstybės narės taip pat raginamos tai daryti;
F. kadangi ES sutarčių peržiūra būtina siekiant sustiprinti demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių apsaugą;
G. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties preambulę valstybės narės patvirtino savo nusistatymą gerbti Europos socialinėje chartijoje apibrėžtas socialines teises, o SESV 151 straipsnyje pateikiama aiški nuoroda į pagrindines socialines teises, kurios išdėstytos Europos socialinėje chartijoje;
H. kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Pagrindinių teisių chartija visapusiškai įsiliejo į Sutartis ir dabar yra teisiškai privaloma visoms ES institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, taip pat ES valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę; kadangi ne tik ES institucijose, bet ir valstybėse narėse reikia plėtoti, skatinti ir stiprinti tikrą pagrindinių teisių kultūrą, ypač valstybėms narėms taikant ES teisę ir palaikant santykius su Europos Sąjungai nepriklausančiomis šalimis;
I. kadangi Pagrindinių teisių chartijos 2 ir 3 straipsniuose pripažįstama teisė į gyvybę ir teisė į asmens neliečiamybę;
J. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnyje draudžiamas bet kokios formos nežmoniškas ar žeminantis elgesys;
K. kadangi pagrindinių socialinių teisių svarba pripažįstama ES pagrindinių teisių chartijos 8, 9, 10, 19 ir 21 straipsniuose ir ES Teisingumo Teismo praktikoje, tokiu būdu akcentuojama tai, kad šioms teisėms, ypač profesinių sąjungų teisėms, teisei streikuoti, teisei jungtis į asociacijas ir susirinkimų teisei, turi būti suteikiamos tokios pačios garantijos, kaip ir kitoms pagrindinėms teisėms, pripažįstamoms chartijoje;
L. kadangi, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsniu, Sąjunga įpareigojama gerbti „kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę“, o pagal 21 straipsnį draudžiama diskriminacija dėl kalbos ir (arba) priklausymo nacionalinei mažumai;
M. kadangi Pagrindinių teisių chartijos 33 straipsniu užtikrinama šeimos apsauga teisiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais;
N. kadangi Chartijos 37 ir 38 straipsniuose pripažįstama teisė į aukšto lygio aplinkos apsaugą ir ši teisė itin glaudžiai susieta su Sąjungos įvairių sričių politikos įgyvendinimu;
O. kadangi valstybės narės negali sumažinti jų konstitucijose nustatytų garantijų, susijusių su tam tikromis teisėmis, lygmens, prisidengdamos tuo, kad Pagrindinių teisių chartijoje ar kituose ES teisės aktuose toje srityje numatyta apsauga yra mažesnė;
P. kadangi pripažįstama, kad nacionalinės institucijos (teisminės institucijos, teisėsaugos organai ir valdymo institucijos) yra pagrindiniai veikėjai, praktiškai įgyvendinantys Chartijoje įtvirtintas teises ir laisves;
Q. kadangi norint sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, aptariamą SESV V antraštinėje dalyje, būtina, kad ES ir visos valstybės narės visapusiškai remtų pagrindines teises;
R. kadangi žmogui, kaip piliečiui arba gyventojui, ES turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio; kadangi Pagrindinių teisių chartijoje pripažįstant asmenines, pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises siekiama ne tik apsaugoti Europos Sąjungos piliečius ir gyventojus nuo bet kokio kišimosi, piktnaudžiavimo ar prievartos, bet tai yra ir būtina sąlyga užtikrinant jų visapusišką ir harmoningą vystymąsi;
S. kadangi teisinės valstybės principas yra Europos liberalios demokratijos ramstis ir vienas iš pagrindinių ES projekto principų, kylantis iš visų valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų;
T. kadangi tai, kaip teisinės valstybės principai taikomi nacionaliniu lygmeniu, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant abipusį pasitikėjimą tarp valstybių narių ir jų teisinių sistemų, vadinasi, itin svarbu sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, aptariamą SESV V antraštinėje dalyje;
U. kadangi teisinės valstybės principų paisymas yra būtina pagrindinių teisių apsaugos sąlyga ir yra itin svarbus pačioje ES, nes jis yra ir būtina visų Sutartyse bei tarptautinėje teisėje įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo sąlyga;
V. kadangi ES ir jos valstybės narės dalyvauja visuotiniame procese siekiant naujų tvaraus vystymosi tikslų, pagal kuriuos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir neatimamos;
W. kadangi šių vertybių ir principų įgyvendinimas priklauso ir nuo veiksmingos chartijoje užtikrintų pagrindinių teisių paisymo kontrolės, kuri, pavyzdžiui, turi būti vykdoma pradedant nuo teisės aktų pasiūlymų rengimo;
X. kadangi ES išgyvena rimtą ekonomikos ir finansų krizę, kuri kartu su ES tam tikrais atsakomaisiais veiksmais, įskaitant didelį biudžeto sumažinimą, kai kuriose valstybėse narėse neigiamai paveikė ES piliečių gyvenimo sąlygas – išaugo nedarbas, skurdo lygis, nelygybė, dažniau dirbamas mažų garantijų darbas, sumažėjo galimybės gauti paslaugas ir tų paslaugų kokybė – taigi padarė poveikį piliečių gerovei;
Y. kadangi beveik trečdalis Parlamento gaunamų peticijų susijusios su kaltinimais dėl Chartijoje nurodytų pagrindinių teisių pažeidimų ir jose gvildenami tokie klausimai, kaip pilietybė, keturios laisvės, užimtumas, ekonominės aplinkybės, aplinkos ir vartotojų apsauga, teisingumo sistemos, balsavimo teisės ir demokratinis dalyvavimas, skaidrumas vykdant sprendimų priėmimo procesą, negalia, vaiko teisės, galimybė įgyti išsilavinimą arba naudotis kalbinėmis teisėmis; kadangi kai kuriose iš šių peticijų keliami klausimai, susiję su sveikatos problemomis ir prieiga prie sveikatos priežiūros sistemos bei sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat kaip tiesioginė ekonomikos krizės pasekmė keliami klausimai, susiję su teise dirbti; kadangi paprastai peticijos yra ankstyviausi pagrindinių teisių padėties valstybėse narėse rodikliai;
Z. kadangi ES veikia remdamasi prielaida ir tarpusavio pasitikėjimu, kad ES valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principų, įtvirtintų EŽTK ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma atsižvelgiant į laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimą ir savitarpio pripažinimo principo veikimą;
Aa. kadangi nedarbas, skurdas ar socialinė atskirtis turi sunkių pasekmių siekiant įgyti ir įgyvendinti pagrindines teises, o tai reiškia, kad asmenys, kurių būklė tokia pažeidžiama, ir toliau turi turėti galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis, visų pirma socialinės gerovės ir finansinėmis paslaugomis;
Ab. kadangi po neseniai ES teritorijoje įvykdytų teroro aktų tikėtina, kad dėl tam tikros kovos su terorizmu politikos ir priemonių gali nukentėti pagrindinės teisės ir laisvės ES; kadangi būtina užtikrinti, kad bus išlaikyta pusiausvyra tarp pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos ir saugumo stiprinimo; kadangi ES ir jos valstybės narės įpareigotos ginti Europos Sąjungos piliečius, kartu užtikrindamos, kad kuriant ir vykdant saugumo politiką būtų laikomasi pagrindinių teisių ir laisvių; kadangi būtinumo ir proporcingumo principai turi būti pagrindiniai principai šioje srityje siekiant išvengti pilietinių laisvių pažeidimo politikos veiksmais;
Ac. kadangi tūkstančiai gyvybių prarandama Viduržemio jūroje precedento neturinčiu būdu ir ES tenka didžiulė atsakomybė imtis veiksmų siekiant išgelbėti gyvybes, užkirsti kelią prekybai žmonėmis, suteikti teisėtų galimybių migrantams ir padėti prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams bei suteikti jiems apsaugą;
Ad. kadangi 2014 m. beveik 3 500 migrantų žuvo arba dingo be žinios bandydami pasiekti Europą, o bendras žuvusiųjų ir dingusiųjų skaičius per pastaruosius 20 metų yra beveik 30 000; kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, migracijos maršrutas į Europą tapo pavojingiausiu migrantų maršrutu pasaulyje;
Ae. kadangi beveik tūkstantis prieglobsčio prašymų per metus tiesiogiai susiję su lytinių organų žalojimu;
Af. kadangi teisė į prieglobstį garantuojama pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvenciją) ir 1967 m. sausio 31 d. protokolą;
Ag. kadangi mūsų bendruomenėse tebesama ekstremalaus nacionalizmo, rasizmo, ksenofobijos ir netolerancijos apraiškų; priešingai, ypač po neseniai įvykdytų teroro aktų, atrodo, kad daugelyje valstybių narių jų daugėja, o tai turi įtakos ir tradicinių mažumų, ir naujų tautinių mažumų bendruomenėms;
Ah. kadangi pagal ES sutarties 49 straipsnį kiekviena Europos valstybė, gerbianti 2 straipsnyje nurodytas vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare; kadangi Kopenhagos kriterijų laikymasis yra būtina išankstinė sąlyga siekiant narystės ES; kadangi pareigos, kurias pagal Kopenhagos kriterijus turi vykdyti šalys kandidatės, yra ne tik pagrindiniai pasirengimo narystei reikalavimai, bet jas reikia toliau vykdyti valstybei prisijungus prie ES, kaip numatyta ES sutarties 2 straipsnyje; kadangi atsižvelgiant į tai visas valstybes nares reikia nuolat vertinti siekiant patikrinti, ar jos ir toliau laikosi pagrindinių ES vertybių – pagarbos pagrindinėms teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principų; be to, kadangi turi būti nustatytas laipsniškas korekcinis mechanizmas siekiant panaikinti atotrūkį tarp politinio dialogo ir ES sutarties 7 straipsnyje nustatytų itin griežtų priemonių ir siekiant išspręsti Kopenhagos dilemą pagal galiojančias sutartis;
Ai. kadangi nėra aiškių ir bendrų rodiklių, padėtis yra sudėtinga, teisinės valstybės, demokratijos principai ir pagrindinės teisės kurioje nors valstybėje narėje yra nuolat kvestionuojami, atsižvelgiant į politinius ir institucinius aspektus, ir kadangi veikiant išvien su ES institucijomis, nes nėra jokių privalomų procedūrų, daugeliu atvejų jaučiama nuolatinė inercija, o Sutartyse įtvirtintų ir Europos vertybių nesilaikoma;
Aj. kadangi nustačius teisę pateikti peticiją tarp ES piliečių ir Europos Parlamento užsimezgė glaudus ryšys; kadangi Europos piliečių iniciatyvos dėka buvo sukurtas naujas tiesioginis ryšys tarp ES piliečių ir ES institucijų ir kadangi ši iniciatyva gali padėti stiprinti pagrindinių teisių ir piliečių teisių plėtojimą; kadangi piliečių teisės apima teisę pateikti peticiją kaip priemonę piliečiams užtikrinti savo pagrindines teises, kaip nustatyta Chartijos 44 straipsnyje ir SESV 227 straipsnyje;
Ak. kadangi moterys vis dar patiria įvairių formų diskriminaciją ES ir dažnai kenčia nuo smurto ir prievartos, ypač seksualinio pobūdžio;
Al. kadangi smurtas prieš moteris yra labiausiai ES ir visame pasaulyje paplitęs pagrindinių teisių pažeidimas ir kadangi jis daro poveikį visiems visuomenės sluoksniams, nepaisant amžiaus, išsilavinimo lygio, pajamų, socialinės padėties ir kilmės ar gyvenamosios šalies, ir yra pagrindinė kliūtis siekiant moterų ir vyrų lygybės;
Am. kadangi, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. atlikto tyrimo dėl pagrindinių teisių duomenimis, dauguma smurtą patyrusių moterų policijai apie tai nepraneša;
An. kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrįstos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir yra esminiai žmogaus orumo aspektai[31]; kadangi, atsisakant atlikti gyvybei gelbėti būtiną abortą, rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės;
Ao. kadangi prekyba žmonėmis ir seksualinis moterų bei vaikų išnaudojimas aiškiai pažeidžia žmogaus teises, žmogaus orumą ir pagrindinius teisės bei demokratijos principus; kadangi šiomis dienomis moterys yra mažiau apsaugotos nuo tokių grėsmių dėl padidėjusio ekonominio neužtikrintumo ir didesnės nedarbo bei skurdo rizikos;
Ap. kadangi Europos šalių teisės aktuose aiškiai nenurodoma, kad smurtas prieš moteris yra diskriminacijos dėl lyties forma, tai nurodoma tik trijose nacionalinės teisės sistemose (Ispanijos, Švedijos ir Vokietijos), todėl smurtas prieš moteris nevertinamas kaip esminis lygybės klausimas; kadangi siekdamos apibrėžti smurtą prieš moteris ir smurtą dėl lyties valstybės narės taiko ad hoc metodą, o apibrėžtys nacionalinės teisės aktuose labai skiriasi, todėl duomenų negalima palyginti;
Aq. kadangi valstybės narės taip pat nėra apsaugotos nuo tokios netinkamos praktikos, kaip lyties organų žalojimas, kurį ES patyrė apie 500 000 asmenų, o dar 180 000 asmenų tai grėsė;
Ar. kadangi, kaip galima spręsti iš Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir Europos Komisijos, FRA, NVO, Europos Tarybos ir JTO ataskaitų, ES ir valstybėse narėse dar padaroma daug pagrindinių teisių pažeidimų, pavyzdžiui, pažeidžiama pilietinės visuomenės organizacijų teisė į susirinkimų ir žodžio laisvę, LGBTI asmenys patiria institucinę diskriminaciją dėl draudimo tuoktis ir kovos su propaganda teisės aktų, patiriama kita aukšto lygio diskriminacija ir vykdomi neapykantos nusikaltimai, kurių motyvas yra rasizmas, ksenofobija, religinė netolerancija arba asmens negalia, lytinė orientacija ar lytinė tapatybė; kadangi, turint omenyje nustatytų pažeidimų sunkumą ir kartojimąsi, Komisijos, Tarybos ir valstybių narių reakcija į juos yra nepakankamai stipri;
As. kadangi visuomenėje, kurioje pagrindinės teisės visapusiškai įgyvendinamos ir saugomos, yra daugiau galimybių kurti dinamišką ir konkurencingą ekonomiką;
At. kadangi romai, didžiausia Europos etninė mažuma, ir toliau kenčia nuo itin didelės diskriminacijos, rasistinių išpuolių, neapykantą kurstančios kalbos, skurdo ir atskirties;
Au. kadangi Europos išorės veiksmai grindžiami tais pačiais principais, kuriais remiasi ES įkūrimas ir vystymasis, t. y. demokratija, solidarumu, žmogaus orumu ir visomis pagrindinėmis teisėmis; kadangi konkrečios žmogaus teisių gairės parengtos ES išorės politikos srityje, bet ne vidaus politikos srityje, galėtų atsirasti kaltinimų dėl dvejopų standartų taikymo; kadangi labai svarbu, jog ES skatintų pagrindines teises kaip savo išorės veiksmų politikos dalį greta tvirtos ir sistemingos pagrindinių teisių laikymosi pačioje ES vidaus politikoje stebėsenos;
Av. kadangi asmens duomenų apsaugos nuostatos turėtų atitikti tikslų apribojimo, būtinumo ir proporcingumo principus, be kita ko, vykdant derybas ir sudarant tarptautinius susitarimus, kaip nurodyta Europos Teisingumo Teismo 2014 m. balandžio 6 d. sprendime panaikinti Direktyvą 2006/24/EB ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonėse;
Aw. kadangi teisė į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą įtvirtintos Chartijoje ir todėl yra neatskiriama pirminės ES teisės dalis;
Ax. kadangi naujos technologijos gali turėti neigiamos įtakos pagrindinėms teisėms, visų pirma teisei į privatumą ir teisei į asmens duomenų apsaugą, kurios užtikrinamos pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius;
Ay. kadangi masinė prieiga prie interneto suteikia dar daugiau galimybių vykdyti fizinę ir psichologinę prievartą prieš moteris, įskaitant viliojimą internete;
Az. kadangi sparčiai vystantis skaitmeniniam pasauliui (plintant interneto, prietaikų ir socialinių tinklų naudojimui) reikia geriau saugoti asmens duomenis ir privatumą, siekiant užtikrinti jų konfidencialumą ir apsaugą;
Ba. kadangi pagrindinės laisvės, žmogaus teisės ir lygios galimybės turėtų būti užtikrinamos visiems ES piliečiams, įskaitant tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančius asmenis;
Bb. kadangi Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) teigimu mažiausiai 850 vaikų iki 15 metų kasmet miršta nuo smurto;
Bc. kadangi, FRA apklausos apie diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis duomenimis, be diskriminacijos ir smurto, kuriuos šie asmenys patyrė, beveik pusė visų LGBTI respondentų manė, kad politikų kalbos, įžeidžiančios LGBT asmenis, plačiai paplitę jų gyvenamojoje šalyje;
Bd. kadangi LGBTI asmenys patiria institucinę diskriminaciją arba dėl to, kad civilinės sąjungos draudžiamos, arba dėl įstatymų, pagal kuriuos draudžiama skelbti savo lytinę orientaciją;
Be. kadangi žmonės su negalia susiduria su įvairių formų diskriminacija, o tai užkerta jiems kelią visapusiškai įgyvendinti savo pagrindines teises;
Bf. kadangi neįgaliųjų skurdo lygis yra 70 proc. didesnis už vidutinį, iš dalies dėl menkų galimybių įsidarbinti;
Bg. kadangi sekuliarizmu ir neutralumu veiksmingiausiai užtikrinama, kad religinės bendruomenės, kurios yra bet kurios valstybės dalis, nebūtų diskriminuojamos;
Bh. kadangi spaudos laisvė ir pilietinės visuomenės grupės, pavyzdžiui, NVO, atlieka esminį vaidmenį siekiant demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių įgyvendinimo; kadangi šiai laisvei kyla pavojus dėl įstatymų priėmimo arba tiesioginio valdžios institucijų įsikišimo tam tikrose valstybėse narėse;
Bi. kadangi Pagrindinių teisių chartijoje teigiama, kad pagyvenę žmonės turi teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime;
Bj. kadangi bausmė, atitinkanti padarytą nusikaltimą, pagrindines teises pažeidusiam asmeniui skiriama kaip atgrasomoji priemonė, tačiau jos pagrindinis tikslas turi ir toliau būti užkirsti kelią tokiems nusikaltimams (vykdant šviečiamąją ir kultūrinę veiklą), o ne imtis veiksmų po to, kai nusikalstama veika jau padaryta;
Bk. kadangi svarbu, kad specializuotos institucijos, pavyzdžiui, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ar lygybės įstaigos, vykdytų veiksmingą veiklą siekdamos padėti piliečiams geriau naudotis savo pagrindinėmis teisėmis atsižvelgiant į tai, kokiu mastu valstybės narės taiko ES teisę;
Bl. kadangi teisė balsuoti ir kelti savo kandidatūrą vietos rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą gyvenamosios vietos valstybėje narėje pripažįstama Chartijos 39 ir 40 straipsniuose; kadangi ši teisė neturėtų būti varžoma dėl to, kad įgyvendinta teisė į judumą;
Bm. atsižvelgdamas į nepakankamą Komisijos ir valstybių narių atsaką į Edwardo Snowdeno pateiktą informaciją apie visuotinio šnipinėjimo operacijas internetu ir telekomunikacijų tinklais, vykdytais pagal programą NSA-PRISM, nukreiptą ir į Europos šalis, yra susirūpinęs dėl to, kad nepavyko įgyvendinti priemonių, kuriomis būtų apsaugoti ES piliečiai ar trečiųjų šalių piliečiai, gyvenantys Europoje;
1. mano, jog tiek ES, tiek nacionaliniais teisės aktais, viešąja politika ir jų įgyvendinimu itin svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi bendrų Europos vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje, ir tuo pačiu visiškai laikytis subsidiarumo principo;
2. ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi ES teisės aktai, įskaitant ekonominio ir finansinio koregavimo programas, būtų įgyvendinami laikantis Pagrindinių teisių chartijos ir Europos socialinės chartijos nuostatų (SESV 151 straipsnis);
3. primena ES sutarties 6 straipsnyje nustatytą įsipareigojimą prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos; atsižvelgia į ES Teisingumo Teismo nuomonę 2/2013; ragina Komisiją ir Tarybą parengti reikalingas priemones siekiant užtikrinti, jog nedelsiant būtų įvykdytas minėtas sutartyse įtvirtintas įsipareigojimas; mano, kad tai turi būti padaryta užtikrinant visišką skaidrumą, nes taip bus nustatyta papildoma priemonė siekiant labiau užtikrinti tikrą pagarbą pagrindinėms asmens teisėms, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą, ir žmonių apsaugą nuo šių teisų pažeidimų, taip pat padidinti Europos Sąjungos institucijų atsakomybę už savo veiksmus arba neveikimą žmogaus teisių srityje;
4. palankiai vertina tai, kad būtų paskirtas pirmas Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojas, atsakingas už pagarbą teisinės valstybės principams ir Pagrindinių teisių chartijai, ir atkreipia dėmesį į jo įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti galiojančią sistemą; tikisi, kad netrukus, artimai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir konsultuojantis su plačiosios pilietinės visuomenės atstovais bei kitais suinteresuotaisiais subjektais, bus nustatyta pagrindinių teisių vidaus strategija; mano, kad ši strategija turėtų būti grindžiama ES sutarties 2, 6 ir 7 straipsniais ir atitikti SESV 8 ir 10 straipsniuose įtvirtintus principus; apgailestauja dėl to, kad siekiant nubausti valstybes nares, pažeidusias pagrindines teises, ir sulaikyti jas nuo tokių pažeidimų, nepakanka politinės valios ir netaikomas ES sutarties 7 straipsnis;
5. pabrėžia, kad reikia visapusiškai pasinaudoti esamomis priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos, saugomos ir remiamos pagrindinės teisės ir Sąjungos vertybės, nurodytos ES sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia skubiai taikyti ir įgyvendinti Sutartyse numatytas priemones;
6. pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog būtų visapusiškai naudojami esami mechanizmai ir pradėti objektyvūs vertinimai bei tyrimai, taip pat pažeidimų nagrinėjimo procedūros, deramai pagrįstais atvejais;
7. pabrėžia, kad siekiant toliau stiprinti pagrindinių teisių apsaugą pagal ES Sutartis, gali reikėti šias Sutartis iš dalies pakeisti;
8. atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl naujų ES priemonių teisinei valstybei stiprinti; šis komunikatas yra pirmasis bandymas ištaisyti egzistuojančius trūkumus, susijusius su pagrindinių teisių pažeidimų ir teisinės valstybės principo nesilaikymo valstybėse narėse prevencija ir jų pašalinimu; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie kiekviename etape padarytą pažangą; tačiau mano, kad pasiūlytos sistemos gali nepakakti arba jos įgyvendinimui gali kilti kliūčių, kai reikės užkirsti kelią pagrindinių teisių pažeidimams valstybėse narėse ir reaguoti į juos, nes Komisija šią sistemą pateikė kaip neprivalomą komunikatą, kuriame aiškiai nenustatyta, kada ši sistema turi pradėti veikti;
9. ragina Komisiją įgyvendinti ir toliau tobulinti šį mechanizmą siekiant:
a) įtraukti jį į pagrindinių teisių vidaus strategiją, nes teisinė valstybė yra išankstinė pagrindinių teisių Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse apsaugos sąlyga;
b) geriau panaudoti Europos Tarybos ekspertines žinias, ir sukurti oficialų bendradarbiavimo kanalą, skirtą klausimams, susijusiems su teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis;
c) aiškiai apibrėžti taikymo kriterijus ir užtikrinti, kad aktyviai ir skaidriai jį įgyvendinant būtų sėkmingai užkertamas kelias pagrindinių teisių pažeidimams; visų pirma, apibrėžti aiškaus pažeidimo pavojaus ir šiurkštaus ir nuolatinio pažeidimo kriterijus, remiantis, inter alia, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; apsvarstyti galimybę šiuos kriterijus nustatyti taip, kad bet kokio pažeidimo atveju mechanizmas būtų pradėtas automatiškai taikyti;
d) jei FRA nustatytų sistemingų arba didelių ES sutarties 2 straipsnio pažeidimų, pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kurias vykdant taip pat gali būti skiriamos finansinės baudos pagal SESV 260 straipsnį;
e) užtikrinti, kad procedūra pagal ES sutarties 7 straipsnį būtų taikoma automatiškai, jeigu pagal mechanizmą problemai spręsti numatytas trijų etapų procesas nebūtų veiksmingas, konkrečiai nurodant, kokios atitinkamos valstybės narės Sutartis taikant atsirandančios teisės, be balsavimo teisių Taryboje, gali būti sustabdytos, taip pat apsvarstyti galimybę taikyti papildomas sankcijas, kurios užtikrintų veiksmingą sistemos taikymą siekiant laikytis ES teisės ir pagrindinių teisių;
f) nustatyti, kad visi ES pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, politika ir veiksmai, įskaitant ekonominio pobūdžio veiksmus ir veiksmus išorės santykių srityje, ir visos ES finansuojamos priemonės turi laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir jiems turi būti taikomas išsamus ex ante ir ex post poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas, taip pat parengti veiksmų planą, kuriuo būtų užtikrintas veiksmingas galiojančių standartų taikymas ir nustatytos sritys, kurioms būtinos reformos; atsižvelgdamas į tai mano, kad Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas rengdami teisės aktus ir politiką turėtų nuolat pasitelkti FRA išorės nepriklausomus ekspertus;
g) bendradarbiaujant su FRA ir valstybių narių nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, taip pat gaunant plačiosios pilietinės visuomenės atstovų pagalbą parengti duomenų bazę, kurioje būtų renkami ir skelbiami visi turimi duomenys ir ataskaitos apie pagrindinių teisių padėtį ES ir atskirose valstybėse narėse;
10. ragina Komisiją užtikrinti, kad kartu su minėta vidaus strategija būtų parengta aiški ir detali priemonė, tinkamai pagrįsta tarptautine ir Europos teise ir remianti visas vertybes, saugomas pagal ES sutarties 2 straipsnį, siekiant užtikrinti suderinamumą su strategine programa žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kurią ES jau taiko išorės santykių srityje, ir užtikrinti, kad ES institucijos ir valstybės narės atsakytų už savo veiksmus ir neveikimą žmogaus teisų srityje; mano, kad ši priemonė turėtų sudaryti galimybes stebėti, kaip visos ES valstybės narės laikosi pagrindinių teisių, ir užtikrintų sistemingą institucinį dialogą vienai ar kelioms valstybėms narėms pažeidus pagrindines teises; mano, kad norėdama visapusiškai naudotis Sutarčių nuostatomis, Komisija turėtų:
a) parengti bendrų ir objektyvių rodiklių, pagal kuriuos būtų vertinama demokratija, teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės, suvestinę; šie rodikliai turėtų atspindėti narystei taikomus Kopenhagos politinius kriterijus ir Sutarčių 2 straipsnyje bei Pagrindinių teisių chartijoje nustatytas vertybes ir teises ir parengti remiantis galiojančiais standartais; atsižvelgdamas į juos Komisija turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti ES teisingumo rezultatų suvestinės taikymo sritį, kad ji apimtų periodinį vertinimą, kaip kiekviena valstybė narė gerbia pagrindines teises ir teisinės valstybės principą;
b) užtikrinti nuolatinę stebėseną, pagrįstą nustatyta suvestine ir bendradarbiaujant su Taryba ir Parlamentu parengta metinio teisinės valstybės principo laikymosi ir pagrindinių teisių padėties visose Europos Sąjungos valstybėse narėse šalies vertinimo remiantis FRA, Europos Tarybos bei jos Venecijos komisijos ir NVO duomenimis sistema;
c) atsižvelgiant į tai pasiūlyti persvarstyti FRA reglamentą, kad FRA būtų suteikta daugiau įgaliojimų ir didesnį žmogiškieji bei finansiniai ištekliai, taigi ji galėtų stebėti padėtį valstybėse narėse ir skelbti metines stebėsenos ataskaitas, kuriose būtų detalus kiekvienos valstybės narės rezultatų vertinimas;
d) remiantis nustatyta suvestine ir minėtąja metine stebėsenos ataskaita teikti oficialų perspėjimą, jeigu iš rodiklių matyti, kad valstybės narės pažeidžia teisinės valstybės principą ir pagrindines teises; pateikus šį oficialų perspėjimą visada turėtų būti pradedamas institucinis dialogas, kuriame dalyvautų ne tik Komisija ir atitinkama valstybė narė, bet ir Taryba, Europos Parlamentas bei atitinkamos valstybės narės nacionalinis parlamentas;
e) prisidėti tobulinant ES institucijų ir agentūrų, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir pilietinės visuomenės organizacijų koordinavimą; siekti intensyvesnio ES institucijų ir valstybių narių, taip pat Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo;
11. palankiai vertina tai, kad Taryba surengs diskusijas teisinės valstybės klausimu; vis dėlto mano, kad tokios diskusijos nėra veiksmingiausias būdas siekiant išspręsti pagrindinių Europos Sąjungos vertybių nesilaikymo problemą; apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nėra nei informuotas apie tokių diskusijų organizavimą, nei į jas įtrauktas; ragina Tarybą savo diskusijas pagrįsti Europos Komisijos, Europos Parlamento, pilietinės visuomenės, Europos Tarybos ir jos Venecijos komisijos ir kitų instituciniu arba kitu būdu įtrauktų šalių metinių ir specialių ataskaitų rezultatais;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti visus įtarimus dėl Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių pažeidimų ir įtarimams pasitvirtinus imtis veiksmų dėl jų; ypač ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei būtų įtariama, kad kuri nors valstybė narė vykdo šias teises pažeidžiančius veiksmus;
13. ragina Komisiją teikti didesnį prioritetą Sąjungos pasirengimui prisijungti prie Europos socialinės chartijos, kuri pasirašyta Turine 1961 m. spalio 18 d. ir persvarstyta Strasbūre 1996 m. gegužės 3 d.;
14. ragina valstybes nares, laikantis Paryžiaus principų, sukurti ir stiprinti nacionalines žmogaus teisių institucijas, taip siekiant užtikrinti nepriklausomą žmogaus teisių skatinimą ir apsaugą nacionaliniu lygmeniu;
15. ragina užtikrinti geresnį Parlamento, Europos Tarybos, FRA ir EIGE veiklos koordinavimą ir suderinamumą;
16. išreiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančio vis dažnesnio pagrindinių teisių pažeidimo ES, ypač imigracijos ir prieglobsčio srityse, diskriminacijos ir netolerancijos, visų pirma tam tikrų bendruomenių atžvilgiu, ir dėl padaugėjusių išpuolių prieš NVO, kurios gina šių grupių ir bendruomenių teises, ir joms daromo spaudimo atvejų; atkreipia dėmesį į valstybių narių nenorą užtikrinti, kad būtų gerbiamos šios ypač romų, moterų, LGBTI bendruomenės narių, prieglobsčio prašytojų, imigrantų ir kitų pažeidžiamų grupių pagrindinės teisės ir laisvės;
17. ragina Tarybą rasti bendrą iš teisinės valstybės kylančių principų ir standartų, kurie skiriasi atskirų valstybių lygmeniu, tikslaus turinio pagrindą ir vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jau pateikta teisinės valstybės apibrėžtimi pradėti diskusijas, kurios apimtų: teisėtumą, įskaitant skaidrų, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinį tikrumą, įstatymų vykdomosios valdžios šališkumo draudimą, nepriklausomus ir nešališkus teismus, veiksmingą teisminę kontrolę, įskaitant pagrindinių teisių laikymąsi, ir lygybę prieš įstatymą;
18. primena, kad pagarba teisinės valstybės principui yra pagrindinių teisių apsaugos prielaida ir kad saugumo priemonės neturėtų jo pažeisti, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnyje; taip pat primena, kad pagal Pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą;
19. ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti, kad pagrindinės teisės ir principai, visų pirma išdėstyti Sutartyse, Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, iš karto būtų įtvirtinti vidaus saugumo politikoje ir priemonėse, kaip siūloma FRA trumpoje analizėje „Embedding fundamental rights in the security agenda“ („Pagrindinių teisių įtvirtinimas saugumo strategijoje“); ragina ES ir valstybes nares į būsimas vidaus saugumo strategijas integruoti socialinę įtrauktį ir nediskriminavimo priemones;
20. ragina Komisiją remiant FRA, dėti daugiau informuotumo didinimo pastangų, rengti daugiau švietimo ir mokymo priemonių bei programų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis; šiomis programomis turėtų būti siekiama visų socialinių partnerių sanglaudos ir pasitikėjimo, taip pat įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, nacionalines žmogaus teisių institucijas ir nacionalinius lygybės bei kovos su diskriminacija biurus;
21. pabrėžia, jog Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo nėra vien užtikrinti, kad valstybės narės perkeltų teisės aktus į nacionalinę teisę, bet taip pat apima visapusišką ir teisingą teisės aktų taikymą, ypač siekiant apsaugoti piliečių pagrindines teises; apgailestauja, kad dėl itin ribojamojo Chartijos 51 straipsnio aiškinimo (suprantant šį straipsnį kaip neapimantį ES teisės vykdymo užtikrinimo) faktiškai apribojama Chartijos taikymo sritis; laikosi nuomonės, kad toks požiūris turėtų būti persvarstytas siekiant patenkinti ES piliečių lūkesčius, susijusius su jų pagrindinėmis teisėmis; primena, jog piliečių lūkesčiai neapsiriboja siauru Chartijos aiškinimu, todėl reikėtų siekti užtikrinti, kad šios teisės būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamos; todėl apgailestauja, kad Komisija, atsakydama į daugelį peticijų, kuriose skundžiamasi dėl galimo pagrindinių teisių pažeidimo, nurodo neturinti kompetencijos imtis veiksmų; atsižvelgdamas į tai, ragina nustatyti stebėjimo, sistemingo vertinimo ir rekomendacijų teikimo mechanizmą siekiant užtikrint, kad valstybėse narėse būtų iš esmės labiau paisoma pagrindinių vertybių;
22. primena, kad itin svarbu laiku ir teisingai perkelti ir įgyvendinti ES teisės aktus, ypač kai jie daro poveikį pagrindinėms teisėms ir jas plėtoja;
Laisvė ir saugumas
Saviraiškos laisvė ir žiniasklaida
23. primena, kad saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvė itin svarbi siekiant užtikrinti demokratiją ir teisinę valstybę; griežtai smerkia smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos atstovus, jų spaudimą ir grasinimus jiems, kurie, be kito ko, vykdomi siekiant, kad jie atskleistų savo šaltinius, arba dėl informacijos apie vyriausybių ir valstybių daromus pagrindinių teisių pažeidimus; ragina valstybes nares netaikyti priemonių, kuriomis būtų varžomos šios laisvės; pakartoja savo raginimą Komisijai persvarstyti ir iš dalies pakeisti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, remiantis gairėmis, kurias Parlamentas nurodė 2013 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje;
24. pabrėžia, kad žurnalistai ir vieša, nepriklausoma, laisva, įvairi ir pliuralistinė žiniasklaida tiek internete, tiek ne internete yra esminis demokratijos elementas; mano, kad žiniasklaidos nuosavybė ir valdymas neturėtų būti sutelktas vienose rankose; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas yra itin svarbus siekiant stebėti investicijas, kurios gali daryti įtaką informacijai; ragina parengti tinkamas ir teisingas ekonomines taisykles siekiant užtikrinti ir žiniasklaidos internete pliuralizmą; ragina Komisiją parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų užtikrinta, kad visa žiniasklaida laikytųsi minimalių nepriklausomumo ir kokybės standartų;
25. reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse socialiniams judėjimams ir demonstracijoms, susirinkimų laisvei ir žodžio laisvei taikoma vis daugiau represinių priemonių, ypač kai neproporcingai naudojama jėga prieš taikius demonstruotojus, o šios srities policijos ir teisminių tyrimų vykdoma nedaug; ragina valstybes nares saugoti susirinkimų laisvę ir nepatvirtinti priemonių, kurios keltų abejonių dėl naudojimosi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, pvz., teise dalyvauti demonstracijose ir streikuoti, susirinkimų teise, teise jungtis į asociacijas ir teise į saviraiškos laisvę, ar net taikytų baudžiamąją atsakomybę už naudojimąsi jomis; reiškia didelį susirūpinimą dėl keleto valstybių narių nacionalinių teisės aktų, darančių poveikį pagrindinėms teisėms viešosiose vietose ir varžančių susirinkimų laisvę, teisę protestuoti ir žodžio laisvę; ragina Komisiją stebėti rimtus pagrindinių teisių pažeidimus, padarytus dėl to, kad nacionaliniais teisės aktais nustatyti apribojimai viešosiose erdvėse dėl saugumo, ir imtis veiksmų;
26. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl terorizmo atvejų ES ir jos valstybės narės sustiprino kovos su terorizmu ir radikalizacija priemones; ragina ES ir nacionalines valdžios institucijas tokias priemones tvirtinti visiškai laikantis demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principų, ypač teisės į teisinę gynybą ir nekaltumo prezumpciją, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą; ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgiant ES sutarties į 2 straipsnį ir Pagrindinių teisių chartiją ir laikantis visiško skaidrumo įvertinti visų nacionalinių kovos su terorizmu įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ar pasiūlymus dėl jų;
27. pripažįsta, kad plačiai paplitęs tarpvalstybinis kibernetinis nusikalstamumas ir kibernetinis terorizmas yra rimti iššūkiai, ir reiškia susirūpinimą dėl pagrindinių teisių apsaugos internete; mano, kad ES turi parengti naujausiomis žiniomis pagrystą kibernetinio saugumo programą ir taip užtikrinti, kad kibernetinėje erdvėje būtų gerbiami Chartijos 7 ir 8 straipsniai;
28. palankiai vertina JAV Senato ataskaitą dėl CŽV kalinimo ir tardymo programų; ragina valstybes nares netoleruoti kankinimų ir jokio kitokio nežmoniško ar žeminančio elgesio savo teritorijoje; pakartoja savo raginimus valstybėms narėms užtikrinti atskaitomybę už pagrindinių teisių pažeidimus atsižvelgiant į CŽV vykdytą kalinių gabenimą ir neteisėtą kalinimą Europos šalyse; ragina valstybes nares atlikti atvirą ir skaidrų tyrimą siekiant sužinoti tiesą apie jų teritorijos ir oro erdvės naudojimą, visiškai bendradarbiauti su neseniai atnaujintu Europos Parlamento tyrimu šiuo klausimu ir imtis tolesnių veiksmų; ragina užtikrinti tų asmenų, kurie praneša apie šiuos pažeidimus, pvz., žurnalistų ir informatorių, apsaugą;
29. reiškia susirūpinimą dėl besikartojančių pranešimų apie kaltinimus dėl ES pagrindinių teisių pažeidimų, visų pirma ES duomenų apsaugos teisės aktų pažeidimų, kuriuos daro valstybių narių ir trečiųjų šalių, kuriose leidžiama saugoti ir gauti Europos piliečių elektroninių ryšių duomenis, žvalgybos tarnybos; griežtai smerkia masinį sekimą, kuris, kaip sužinota, vykdomas nuo 2013 m., ir apgailestauja, kad jis nenutrauktas; ragina šią veiklą paaiškinti, ypač tai, kad joje dalyvauja nemažai valstybių narių; ragina Komisiją ir valstybes nares visiškai atsižvelgti į Parlamento 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje išdėstytus reikalavimus ir rekomendacijas, ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų žvalgybos tarnybų veikla būtų suderinama su pagrindinėmis teisėmis ir parlamentai bei teismai vykdytų jų priežiūrą;
30. reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės priima nacionalinius teisės aktus, kuriais leidžiamas visuotinis sekimas, ir pakartoja, kad reikia saugumo priemonių, kurios būtų tikslinės, tikrai būtinos ir proporcingos demokratinėse visuomenėse; pakartoja raginimą ES ir valstybėms narėms patvirtinti informatorių apsaugos programą;
31. yra susirūpinęs dėl to, kad piliečiai nelabai žino apie savo teises į duomenų apsaugą ir privatumą ir apie esamas teisių gynimo priemones; atsižvelgdamas į tai pabrėžia nacionalinių duomenų apsaugos institucijų vaidmenį šias teises remiant ir apie jas informuojant; mano, kad būtina visuomenę, ypač vaikus, supažindinti su asmens duomenų apsaugos kibernetinėje erdvėje svarba ir pavojais, kurie tyko; ragina valstybes nares pradėti vykdyti informavimo kampanijas mokyklose; pabrėžia, kad atsižvelgiant į greitą technologijų vystymąsi ir vis augantį kibernetinių išpuolių skaičių ypatingą dėmesį reikia atkreipti į asmens duomenų apsaugą internete, ypač į jų tvarkymo ir saugojimo saugumą; pabrėžia, kad nors teisė būti pamirštam neabsoliuti ir ją reikia derinti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, asmenims turi būti suteikta teisė taisyti asmens duomenis internete; išreiškia didelį susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria dauguma interneto naudotojų, siekdami užtikrinti pagarbą savo teisėms skaitmeninėje aplinkoje; ragina Tarybą sparčiai siekti pažangos tvirtinant duomenų apsaugos teisės aktų rinkinį, kad visoje ES būtų užtikrinta aukšto lygio asmens duomenų apsauga;
32. primena, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog jų žvalgybos tarnybos veiktų teisėtai ir visiškai laikydamosi Sutarčių ir Pagrindinių teisių chartijos; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal nacionalinius teisės aktus būtų leidžiama rinkti ir analizuoti asmens duomenis, įskaitant vadinamuosius metaduomenis, tik su atitinkamo asmens sutikimu arba pagal teismo orderį, gautą remianti pagrįstu įtarimu, kad asmuo dalyvauja nusikalstamoje veikloje;
33. pabrėžia, kad už neteisėtą duomenų rinkimą ir tvarkymą turėtų būti baudžiama taip pat, kaip baudžiama už įprastą susirašinėjimo konfidencialumo pažeidimą; primygtinai prašo griežtai uždrausti slaptų prisijungimo būdų ar kitų priemonių, kuriomis siekiama susilpninti arba apeiti saugumo priemones ar išnaudoti dabartines jų silpnybes, kūrimą;
34. apgailestauja dėl privačioms įmonėms daromo viešųjų ir privačiųjų įstaigų spaudimo, kad jos perduotų interneto naudotojų duomenis, kontroliuotų interneto turinį arba pažeistų tinklo neutralumo principą;
35. pabrėžia, kad pagrindinių teisių apsauga šiandieninėje informacinėje visuomenėje yra pagrindinė ES problema, nes dėl vis labiau naudojamų informavimo ir ryšių technologijų atsiranda naujos grėsmės pagrindinėms teisėms kibernetinėje erdvėje; jas reikėtų labiau saugoti užtikrinant, kad jos būtų remiamos ir saugomos internete taip pat ir tiek pat, kaip ir ne internete;
36. ragina Komisiją atidžiai stebėti esamų šios srities ES teisės aktų įgyvendinimą ir mano, kad valstybės narės turėtų praktikoje turėtų taikyti baudžiamosios teisės aktų nuostatas, vykdydamos veiksmingą tyrimą ir traukdamos baudžiamojon atsakomybėn, kad užtikrintų pagarbą aukų pagrindinėms teisėms;
37. ragina Komisiją ir valstybes nares itin atidžiai stebėti, kaip kai kurios naujos technologijos, pavyzdžiui, bepiločiai orlaiviai, gali daryti poveikį piliečių pagrindinėms teisėms, ypač teisei į privatumą ir asmens duomenų apsaugai;
38. pabrėžia itin svarbų švietimo vaidmenį užkertant kelią radikalizacijai ir netolerancijos bei ekstremizmo tarp jaunimo didėjimui;
39. apgailestauja dėl to, kad policijos pajėgos kai kuriose valstybėse narėse diskriminavo, tiksliau tariant, žiauriai elgėsi su mažumų grupėmis, pavyzdžiui, romais, LGBTI asmenimis arba neįgaliaisiais; ragina valstybes nares tokius veiksmus tirti ir už juos bausti; mano, kad policijos pajėgos turėtų būti geriau informuojamos ir apmokomos, kaip kovoti su šių mažumų diskriminacija ir smurtu prieš jas; ragina valstybes nares atgaivinti mažumų pasitikėjimą policija ir paskatinti jas informuoti apie pažeidimus; taip pat ragina valstybių narių valdžios institucijas kovoti su diskriminacinių etniniu profiliavimu, kurį vykdo kai kurios policijos pajėgos;
Religijos ir sąžinės laisvė
40. atkreipia dėmesį į Chartijos 10 straipsnį, kuriame saugoma minties, sąžinės, religijos ar įsitikinimų laisvė, taip pat laisvė išpažinti pasirinktą religiją arba ją pakeisti; mano, kad ši laisvė apima laisvę netikėti; smerkia bet kokios formos diskriminaciją ar netoleranciją ir ragina uždrausti visų formų diskriminaciją šiuo pagrindu; atsižvelgdamas į tai apgailestauja dėl naujausių antisemitinės ir antiislamiškos diskriminacijos ir smurto atvejų; ragina valstybes nares, įskaitant religines institucijas, visomis turimomis priemonėmis saugoti religijos ar įsitikinimų laisvę, skatinti toleranciją bei kultūrų dialogą veiksmingai formuojant politiką ir prireikus sutvirtinant kovos su diskriminacija politikos priemones; primena, kad neutrali ir pasaulietinė valstybė labai svarbi užkertant kelią diskriminacijai dėl priklausymo bet kokiai religinei, ateistinei ar agnostikų bendruomenei ir užtikrinant vienodą požiūrį į visas religijas ir įsitikinimus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos Sąjungoje taikomi šventvagystės ir religijos įžeidimo įstatymai, o tai gali daryti labai neigiamą poveikį saviraiškos laisvei, ir ragina valstybes nares šiuos įstatymus panaikinti; griežtai smerkia išpuolius prieš maldos vietas ir ragina valstybes nares neleisti, kad už tokius nusikaltimus būtų nenubausta;
41. ragina gerbti religijos ar įsitikinimų laisvę okupuotoje Kipro dalyje, kurioje yra daugiau kaip 500 dabar griūnančių religinių ir kultūros paminklų;
42. yra susirūpinęs dėl Europoje didėjančio antisemitizmo ir vis labiau plintančių pastangų paneigti holokaustą ar sumažinti jo reikšmę; yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugelis žydų bendruomenės narių planuoja išvykti iš Europos dėl blogėjančios atmosferos, didėjančio antisemitizmo, diskriminacijos ir smurto prieš juos;
43. reiškia didelį susirūpinimą dėl antiislamiškų demonstracijų, išpuolių prieš mečetes ir polinkio islamą sieti su nedidelės mažumos religiniu fanatizmu; apgailestauja dėl musulmonų bendruomenės diskriminacijos ir smurto prieš ją; ragina valstybes nares nuolat smerkti tokius veiksmus ir visiškai jų netoleruoti;
Lygybė ir nediskriminavimas
44. labai apgailestauja dėl to, kad Taryba dar nepatvirtino 2008 m. pasiūlymo dėl Direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; teigiamai vertina tai, kad Komisija šiai direktyvai skyrė pirmenybę; primena savo raginimą Tarybai kuo skubiau patvirtinti pasiūlymą;
45. atkreipia dėmesį į tai, kad pliuralizmas, nediskriminavimas ir tolerancija yra vienos iš pagrindinių Sąjungos vertybių pagal ES sutarties 2 straipsnį; mano, kad tik politika, parengta siekiant skatinti formalią ir esminę lygybę ir kovoti su visų formų nusistatymu ir diskriminacija, gali skatinti integracinę visuomenę, panaikindama visus prietarus, kenkiančius socialinei integracijai; apgailestauja dėl to, kad vis dar pasitaiko diskriminacijos, atskirties ir net smurto ar išnaudojimo atvejų, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;
46. mano, kad Sąjunga ir valstybės narės turi stiprinti savo veiksmus kovos su diskriminacija, kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės apsaugos, lyčių lygybės, vaiko teisių, pagyvenusių asmenų teisių, neįgaliųjų teisių, LGBT ir asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių srityje; ragina ES ir valstybes nares į lygybės politikos priemones įtraukti daugialypės diskriminacijos klausimą;
47. ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti, kad reikia patikimų ir palyginamų duomenų apie lygybę, išskirstytų pagal diskriminacijos pagrindą, norint įvertinti diskriminaciją ir taip jais pagrįsti rengiamą politiką, įvertinti ES kovos su diskriminacija teisės aktų įgyvendinimą ir geriau užtikrinti jų vykdymą; ragina Komisiją apibrėžti nuoseklius duomenų apie lygybę rinkimo standartus, pagrįstus tapatybės pasirinkimu, ES duomenų apsaugos standartais ir konsultacijomis su atitinkamomis bendruomenėmis; ragina valstybes nares rinkti duomenis apie diskriminaciją;
48. ragina ES priimti direktyvą, kurioje būtų smerkiama diskriminacija dėl lyties ir siekiama panaikinti švietimo ir žiniasklaidos prietarus ir stereotipus, susijusius su lytimi;
Mažumų apsauga
49. ragina užtikrinti didesnį Europos Sąjungos nuoseklumą mažumų apsaugos srityje; tvirtai tiki, kad visos valstybės narės ir šalys kandidatės turėtų laikytis tų pačių principų ir kriterijų, kad būtų išvengta dvigubų standartų taikymo; todėl ragina sukurti veiksmingą šalių kandidačių ir ES valstybių narių pagarbos visoms mažumų pagrindinėms teisėms stebėsenos ir užtikrinimo mechanizmą;
50. pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi būti erdvė, kurioje visų pirma gerbiama etninė, kultūros ir kalbų įvairovė; ragina ES institucijas parengti išsamią ES tautinių, etninių ir kalbinių mažumų apsaugos sistemą siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į jas ir atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius teisinius standartus bei žinomą gerąją patirtį ir ragina valstybes nares užtikrinti tikrą šių mažumų lygybę, visų pirma kalbant apie kalbą, švietimą ir kultūrą; ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo ir neįgyvendino Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, tai padaryti; taip pat primena, kad reikia įgyvendinti ESBO suformuluotus principus;
51. smerkia visų formų diskriminaciją dėl kalbos ir ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo ir neįgyvendino Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos, tai padaryti; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis visų reikiamų priemonių siekiant kovoti su neproporcingo administravimo ar teisės aktų kliūtimis, kenkiančiomis kalbų įvairovei Europos arba nacionaliniu lygmeniu;
52. pabrėžia, kad žmogaus orumo, lygybės prieš įstatymą ir diskriminacijos bet kokiu pagrindu draudimo principai yra teisinės valstybės pagrindas; ragina valstybes nares parengti nacionalinės teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų draudžiama bet kokio pobūdžio diskriminacija ir užtikrinamas veiksmingas galiojančios ES teisės sistemos įgyvendinimas;
Romų padėtis
53. apgailestauja dėl Europos Sąjungoje vis didesnio nusistatymo prieš romus ir yra susirūpinęs dėl romų padėties ES ir gausių persekiojimo, smurto, smerkimo, diskriminacijos bei neteisėto išsiuntimo atvejų, kuriais pažeidžiamos pagrindinės teisės ir Europos Sąjungos teisė; ragina Komisiją imtis veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios leidžia institucinę diskriminaciją arba atskyrimą; dar kartą ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti strategijas, kuriomis siekiama didinti faktinę įtrauktį, ir labiau imtis atitinkamų veiksmų siekiant skatinti integraciją, visų pirma pagrindinių teisių, šveitimo, užimtumo, būstų ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat kovoti su smurtu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir romų diskriminacija, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacijoje dėl veiksmingo romų integravimo priemonių valstybėse narėse;
54. pabrėžia, kad svarbu tinkamai įgyvendinti nacionalines romų integravimo strategijas, kuriant integruotas politikos priemones, įtraukiant vietos valdžios institucijas, NVO ir romų bendruomenes į nuolatinį dialogą; ragina Komisiją numatyti stebėseną ir geresnį koordinavimą įgyvendinant veiksmų planus ir nacionalines strategijas; ragina valstybes nares bendradarbiauti su romų tautybės asmenų atstovais valdant, stebint ir vertinant jų bendruomenėms poveikio turinčius projektus, naudojant turimas lėšas, įskaitant ES lėšas, tuo pat metu atidžiai stebint, ar gerbiamos pagrindinės romų teisės, įskaitant teisę laisvai judėti, įtvirtintą Direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje;
55. apgailestauja dėl esamos romų diskriminacijos nacionalinėse švietimo sistemose ir darbo rinkoje; pabrėžia didėjantį romų moterų ir vaikų, pažeidžiamumą, ypač todėl, kad pagrindinės jų teisės pažeidžiamos daug kartų ir vienu metu; pakartoja, kad svarbu apsaugoti ir propaguoti lygias romų vaikų galimybes užsitikrinti visas teises;
56. primygtinai ragina valstybes nares priimti būtinus teisės aktų pakeitimus dėl sterilizacijos ir remiantis EŽTT praktika išmokėti finansines kompensacijas romų tautybės moterims ir psichikos negalią turinčioms moterims, tapusioms priverstinės sterilizacijos aukomis;
Smurtas prieš moteris ir moterų bei vyrų lygybė
57. ragina ES ir valstybes nares kovoti su visų formų smurtu ir moterų diskriminacija bei traukti baudžiamojon atsakomybėn už juos; ragina valstybes nares visų pirma duoti veiksmingą atkirtį smurto šeimoje ir visų formų seksualinio išnaudojimo, įskaitant pabėgėlių ir vaikų migrantų išnaudojimą, pasekmėms;
58. reiškia susirūpinimą dėl smurto prieš moteris ES masto ir formų, kaip išdėstyta FRA visos ES apžvalgoje, kurioje teigiama, kad kas trečia 15 metų amžiaus sulaukusi moteris patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, manoma, kad ES per vienus metus 3,7 mln. moterų patyrė seksualinį smurtą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti galiojančius teisės aktus ir kovai su smurtu prieš moteris skirti prioritetą, nes smurtas dėl lyties neturėtų būti toleruojamas; ragina Komisiją skatinti Stambulo konvencijos ratifikavimą nacionaliniu lygmeniu ir kuo greičiau pradėti ES prisijungimo prie šios konvencijos procedūrą; pabrėžia, kad neatidėliojamas visų valstybių narių prisijungimas prie Stambulo konvencijos padėtų kurti integruotą politiką ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovos su visų formų smurto prieš moteris, įskaitant seksualinį priekabiavimą internete ir ne internete, srityje;
59. ragina valstybes nares kurti centrų, kuriuose būtų teikiama parama ir pastogė prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis tapusioms moterims, tinklus ir užtikrinti, kad jos gautų psichologinę, medicininę, socialinę ir teisinę pagalbą ir būtų skatinamos ieškoti pastovios darbo vietos ir gauti kartu suteikiamas teises;
60. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ir toliau žalojami moterų lyties organai ir tai yra sunkaus smurto prieš moteris ir mergaites forma ir nepriimtinas pasikėsinimas į jų teisę į fizinę neliečiamybę; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares labai atidžiai stebėti tokius veiksmus savo teritorijoje, kad jie kuo greičiau būtų sustabdyti; ypač ragina valstybes nares patvirtinti griežtą ir atgrasantį būdą apmokant su migrantais dirbančius darbuotojus ir sistemingai bei veiksmingai traukiant baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiant lyties organų žalotojus, nes šie veiksmai turi būti visiškai netoleruojami; primygtinai teigia, kad tai turi būti vykdoma kartu su informuotumo didinimo kampanijomis, skirtomis atitinkamoms grupėms; palankiai vertina tai, kad pagal ES teisės aktus dėl prieglobsčio lyties organų žalojimų aukos laikomos pažeidžiamais asmenimis ir kad lyties organų žalojimas yra vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį;
61. ragina Komisiją užtikrinti duomenų apie smurto prieš moteris paplitimą ir pobūdį, kuriais grindžiama tvirta smurto prevencijos ir aukų poreikių patenkinimo politika, rinkimo tęstinumą, taip pat įvertinti ES aukų teisių direktyvos (2012/29/ES) įgyvendinimą ir rengti informuotumo apie kovą su seksualiniu priekabiavimu didinimo kampanijas; mano, kad duomenys turėtų būti renkami remiantis FRA atliktu pirmu visos ES tyrimu ir vykdant ES Komisijos (įskaitant Eurostatą), FRA ir Europos lyčių lygybės instituto bendradarbiavimą; pakartoja Komisijai savo prašymą, išsakytą 2014 m. vasario 25 d. rezoliucijoje dėl kovos su smurtu prieš moteris (2013/2004(INL), kurioje išdėstytos rekomendacijos Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų nustatytos priemonės, skirtos valstybių narių veiksmams smurto prieš moteris ir mergaites, taip pat moterų lytinų organų žalojimo, prevencijos srityje propaguoti ir skatinti; ir ragina Komisiją 2016 m. paskelbti ES kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites metais;
62. ragina ES ir valstybes nares kovoti su visų formų smurtu prieš moteris ir traukti už jį baudžiamojon atsakomybėn; ragina Komisiją pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų siekiama ES uždrausti smurtą prieš moteris;
63. ragina Komisiją ugdyti visuomenės suvokimą, jog reikia skatinti pagarbos ir tolerancijos kultūrą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai moterų diskriminacijai; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nacionalinės strategijos dėl pagarbos moterų lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir su ja susijusioms teisėms, taip pat dėl šių teisių apsaugos; kadangi sveikata – pagrindinė žmogaus teisė, nepaprastai svarbi norint naudotis kitomis žmogaus teisėmis, primygtinai tvirtina, kad Sąjunga turėtų dalyvauti skatinant informavimą ir geriausią praktiką šiuo klausimu;
64. yra sunerimęs dėl nepakankamo atstovavimo moterims sprendimų priėmimo procesuose, įmonėse, jų direktorių valdybose, mokslo ir politikos srityse tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (didelėse įmonėse, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose), ypač vietos lygmeniu; ragina remti profesinio tobulėjimo siekiančias moteris ir jų pastangas eiti vykdomąsias pareigas ir ragina ES institucijas labiau atsižvelgti į duomenis, iš kurių matyti, kad Europos Sąjungoje moterys sudaro tik 17,8 proc. didžiųjų biržinių bendrovių valdybos narių;
65. ragina Tarybą nebeblokuoti direktyvos dėl motinystės atostogų, kadangi šiuo teisės aktu bus užtikrinta veiksminga ir faktinė lyčių lygybė, taip pat suderintos teisės nuostatos ES lygmeniu;
66. atkreipia dėmesį į tai, kad moterys sudaro daugiau nei pusę asmenų, įgijusių trečios pakopos studijų diplomą, tačiau šios proporcijos nematyti darbo rinkose, ypač kalbant apie pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu; todėl ragina valstybes nares imtis visų priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje ir padėti moterims gauti vadovų postus, visų pirma kiek galima greičiau susitarti dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių; apgailestauja dėl to, kad ES vyrams ir moterims dirbant tą patį darbą moterų pajamos vis dar vidutiniškai 16 proc. mažesnės nei vyrų; ragina ES toliau bendradarbiauti užtikrinant moterų ir vyrų lygybę gaunant darbo užmokestį, kaip nustatyta SESV 157 straipsnyje, pensijas ir dalyvaujant darbo rinkoje, taip pat užimant vadovaujančius postus; mano, kad šie veiksmai turėtų padėti kovoti su skurdu ir užtikrinti, kad Europa visiškai pasinaudotų visais savo talentais; apgailestauja dėl to, kad moterų nedarbo lygis vis dar gerokai aukštesnis nei vyrų ir pabrėžia, kad moterų finansinė nepriklausomybė turi būti vienas iš kovos su skurdu aspektų;
67. ragina Komisiją atidžiau stebėti, ar pagal ES teisės aktus laikomasi lyčių lygybės principo; ragina valstybes nares vykdyti panašią savo nacionalinių teisės aktų analizę;
68. pripažįsta, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinės vertybės ir esminis žmogaus orumo, lyčių lygybės ir apsisprendimo elementas; primygtinai ragina Komisiją į kitą ES sveikatos strategiją įtraukti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises kaip pagrindines žmogaus teises, siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės pagrindinių teisių politikos darną, kaip 2015 m. kovo 10 d. ragino Parlamentas;
69. pripažįsta, kad atsisakant atlikti gyvybei gelbėti būtiną abortą, rimtai pažeidžiamos pagrindinės teisės;
70. ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija pripažinti teisę gauti saugių ir šiuolaikiškų kontraceptinių priemonių ir užtikrinti lytinį švietimą mokyklose; ragina Komisiją papildyti nacionalines politikos priemones siekiant pagerinti visuomenės sveikatą, tuo pačiu išsamiai informuojant Europos Parlamentą;
Vaikų teisės
71. griežtai smerkia bet kokios formos smurtą prieš vaikus ir netinkamą elgesį su jais; ragina valstybes nares, kurios yra Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos šalys narės, imtis atitinkamų priemonių, kad vaikai būtų apsaugoti nuo visų formų fizinio ir psichinio smurto, įskaitant fizinę ar seksualinę prievartą, priverstines santuokas, vaikų darbą ir seksualinį išnaudojimą;
72. griežtai smerkia vaikų seksualinį išnaudojimą, ypač vis plintantį vaikų pornografijos internete reiškinį; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares suvienyti pastangas kovojant su šiais sunkiais vaikų teisių pažeidimais ir tinkamai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, išdėstytas 2015 m. kovo 11 d. rezoliucijoje dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete; pakartoja savo raginimą toms valstybėms narėms, kurios dar neperkėlė direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, ją perkelti; be to, ragina ES ir tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos, ją ratifikuoti;
73. ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, taip pat stiprinti teisėsaugos institucijų teisinius gebėjimus, technines galimybes ir didinti jų finansinius išteklius, kad jos galėtų daugiau bendradarbiauti – taip pat ir su Europolu – siekiant veiksmingiau tirti ir ardyti vaikus seksualiai išnaudojančių nusikaltėlių tinklus, prioritetą teikiant į juos įtrauktų vaikų teisėms ir saugumui;
74. pabrėžia specialistų, dirbančių su vaikais, pavyzdžiui, mokytojų, jaunimo darbuotojų ir pediatrų, vaidmens svarbą nustatant psichologinio bei fizinio smurto prieš vaikus, taip pat priekabiavimo elektroninėje erdvėje, požymius; šiuo tikslu ragina valstybes nares užtikrinti šių profesionalų informuotumo didinimą, mokymų jiems teikimą; taip pat ragina valstybes nares kurti karštąsias linijas, kuriomis vaikai galėtų pranešti apie visus netinkamo elgesio, seksualinės prievartos, bauginimo ar persekiojimo atvejus;
75. mano, kad vaikų asmens duomenys internete turi būti tinkamai saugomi ir kad vaikus būtina jiems suprantamai informuoti apie asmens duomenų naudojimo internete pavojus ir pasekmes; ragina valstybes nares pradėti vykdyti informavimo kampanijas mokyklose; pabrėžia, kad vaikų internetinis profiliavimas turėtų būti draudžiamas;
76. smerkia visų formų vaikų diskriminaciją ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis bendrų veiksmų siekiant panaikinti vaikų diskriminaciją; visų pirma ragina valstybes nares ir Komisiją aiškų prioritetą vaikams teikti planuojant ir įgyvendinant regioninę ir sanglaudos politiką;
77. ragina valstybes nares užtikrinti visų vaikų, nepriklausomai nuo to, ar jie įtariamieji, kaltinamieji, aukos ar bylos šalys, veiksmingą teisę kreiptis į teismą; patvirtina, kad svarbu stiprinti procedūrines vaikų apsaugos priemones baudžiamosiose bylose, ypač atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl direktyvos dėl specialių procesinių garantijų baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams;
78. reiškia susirūpinimą dėl padidėjusio tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbus Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais vaidmuo; pabrėžia, kad svarbu laikytis bendro ES metodo ieškant dingusių vaikų Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares užtikrinti didesnį policijos ir teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinėse dingusių vaikų bylose ir kurti karštąsias dingusių vaikų paieškos linijas;
79. primena, kad priimant bet kokią politikos priemonę, susijusią su vaikais, būtina visų pirma atsižvelgti į Chartijos 24 straipsnyje nurodytus vaiko interesus; primena, kad teisė į švietimą numatyta Chartijoje ir kad švietimas būtinas ne tik siekiant vaiko gerovės ir asmeninio vystymosi, bet ir visuomenės ateities; mano, kad vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų švietimas yra būtina prielaida, sudaranti galimybę vaikams ištrūkti iš skurdo; todėl ragina valstybes nares skatinti kokybišką švietimą visiems;
80. pabrėžia, kad ES piliečių vaikų interesai ir teisės turėtų būti tinkamai ginami ne tik Sąjungoje, bet ir už jos ribų, ir ragina atitinkamai stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančių Šiaurės šalių institucijomis, atsakingomis už vaikų gerovę; mano, kad visos ES partnerės (įskaitant Europos ekonominės erdvės nares) turėtų ratifikuoti 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje;
81. pripažįsta, kad finansų ir ekonomikos krizė padarė didelį neigiamą poveikį vaiko teisių įgyvendinimui ir vaikų gerovei; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi ir veiksmingai įgyvendinti Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, taip pat taikyti integruotas strategijas, kuriomis remiama galimybė gauti tinkamus išteklius, įperkamas ir kokybiškas paslaugas ir skatinamas vaikų dalyvavimas priimant jiems poveikį turinčius sprendimus; ragina Komisiją imtis tolesnių rekomendacijos įgyvendinimo stebėsenos priemonių;
82. prašo Komisijos pateikti plataus užmojo ir išsamią darbotvarkę, kuri 2015 m. pakeistų ES darbotvarkę dėl vaiko teisių; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą vaiko teisių aspekto integravimą į visus ES pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visų sričių politiką ir visus finansinius sprendimus; ragina Komisiją kasmet teikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos užtikrinant vaiko teises ir visapusiškai įgyvendinant ES acquis vaiko teisių klausimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad vaiko teisių koordinatoriaus įgaliojimai ir ištekliai tinkamai atspindėtų ES įsipareigojimą sistemingai ir veiksmingai integruoti vaiko teisių aspektą; ragina Komisiją patvirtinti paskelbtas ES gaires dėl integruotų vaiko apsaugos sistemų;
83. palankiai vertina tendenciją valstybėse narėse priverstines santuokas laikyti baudžiamuoju nusikaltimu; ragina valstybes nares atidžiai stebėti su vaikais dirbančius darbuotojus, pavyzdžiui, mokytojus ir jaunimo darbuotojus, teikti jiems mokymus ir didinti jų informuotumą siekiant, kad jie gebėtų nustatyti vaikus, kuriems kyla pavojus, kad jie gali būti pagrobti į savo kilmės šalį norint juos sutuokti per prievartą;
LGBTI asmenų teisės
84. itin griežtai smerkia įstatymų ir politikos, kuriais apribojamos lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų pagrindinės teisės, paskatintą šių asmenų diskriminaciją ir smurtą prieš juos ES teritorijoje; ragina Komisiją ir valstybes nares priimti teisės aktus ir politikos priemones, kuriais būtų kovojama su homofobija ir transfobija; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją parengti ES lygmens lygybės dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų planą arba strategiją, kurių ne kartą prašė Parlamentas ir kuriuos per paskirtųjų Komisijos narių svarstymą pažadėjo Komisijos narė V. Jurová; atsižvelgdamas į tai primena 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano, tačiau pabrėžia, kad rengiant tokią išsamią politiką turi būti paisoma Europos Sąjungos, jos agentūrų ir valstybių narių kompetencijos sričių;
85. mano, kad pagrindines LGBTI asmenų teises būtų galima geriau užtikrinti, jeigu jie turėtų galimybę pasirinkti teisinį režimą, pavyzdžiui, sugyvenimą, registruotą partnerystę ar santuoką; palankiai vertina tai, kad 19 valstybių narių šiuo metu tokias galimybes siūlo, ir ragina kitas valstybes nares apsvarstyti galimybę padaryti tą patį; be to pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl plataus užmojo reglamento, pagal kurį būtų užtikrinamas civilinės būklės aktų, įskaitant lyties teisinio pripažinimo, santuokos ir registruotos partnerystės liudijimus, ir jų teisinių pasekmių tarpusavio pripažinimas siekiant sumažinti diskriminacines teisines ir administracines kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai, įgyvendindami teisę laisvai judėti;
86. ragina valstybes nares atidžiai stebėti ir griežtai taikyti nuobaudas valstybės tarnautojams, kurie viešai įžeidinėja arba smerkia LGBTI asmenis;
87. ragina ES valstybes nares remti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų pastangas siekiant patvirtinti įvairovės ir nediskriminacinę politiką LGBTI asmenų atžvilgiu;
88. mano, kad valstybių narių valdžios institucijos turėtų supaprastinti procedūras, pagal kurias lytį pakeitusių asmenų nauja tapatybė galėtų būti pripažinta oficialiuose dokumentuose; pakartoja, kad smerkia bet kokią teisinę pripažinimo procedūrą, pagal kurią privaloma translyčių asmenų sterilizacija;
89. apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių translyčiai asmenys vis dar laikomi psichiškai nesveikais ir ragina valstybes nares atnaujinti psichinės sveikatos katalogus, tuo pačiu užtikrinant, kad visi translyčiai asmenys galėtų naudotis reikiamu gydymu;
90. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą siekti, kad atliekant Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės ligų klasifikacijos persvarstymą iš jos būtų išbrauktos translytės asmenybės; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią tam, kad į Tarptautinę ligų klasifikaciją būtų įtraukti vaikystės lyčių nuokrypiai;
91. labai apgailestauja dėl to, kad labai paplitusios skirtalyčių kūdikių genitalijų korekcijos operacijos, nors mediciniškai jų nereikia; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Maltos 2015 m. balandžio mėn. Lytinės tapatybės, lytinės raiškos ir seksualinių ypatybių įstatymą, pagal kurį draudžiamos skirtalyčių kūdikių operacijos ir įtvirtinamas skirtalyčių asmenų teisės apsispręsti principas, ir ragina kitas valstybes pasekti Maltos pavyzdžiu;
Neįgaliųjų teisės
92. smerkia iki šiol neįgaliųjų vis dar patiriamą diskriminaciją ir atskirtį; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas įgyvendinti Europos strategiją dėl negalios ir atitinkamai stebėti bei taikyti atitinkamus ES teisės aktus; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai vėl pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl prieinamumo akto, kad jis būtų kompleksinė priemonė, pagal kurią galima būtų padidinti neįgaliesiems asmenims taikomą apsaugą ir užtikrinti ES politikos priemonių suderinamumą šiuo klausimu; taip pat ragina Komisiją siekti kuo didesnės Europos strategijos dėl negalios ir JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims bei JT vaiko teisių konvencijos nuostatų sąveikos siekiant užtikrinti, kad pripažintos teisės būtų iš esmės gerbiamos ir veiksmingai užtikrinamos, taip pat suderinant ir įgyvendinant teisės aktų sistemą ir nuoseklius kultūrinius bei politinius veiksmus;
93. ragina Komisiją patarti valstybėms narėms, kaip kuo geriau išnaudoti ES fondus nenusižengiant ES įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, remti NVO bei kitas organizacijas ir artimai su jomis bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą konvencijos įgyvendinimą; ragina ES ir valstybes nares didinti neįgaliųjų, taip pat žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, galimybes įsidarbinti ir mokytis, padėti jiems gyventi savarankiškai ir remti deinstitucionalizavimo programas, kaip nustatyta Chartijos 26 straipsnyje;
94. pabrėžia, kad reikia gerbti neįgaliųjų teisę į politinį dalyvavimą rinkimuose; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją rengiant ataskaitą apie Tarybos direktyvų 93/109/EB ir 94/80/EB, kuriose nustatoma teisė balsuoti ir būti kandidatu rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių rinkimuose, įgyvendinimą taip pat įvertinti, ar jos atitinka JT neįgaliųjų teisių konvenciją; apgailestauja dėl to, kad ES daug neįgaliųjų, netekusių veiksnumo, taip pat neteko teisės balsuoti; todėl ragina valstybes nares iš dalies pakeisti savo teisės aktus siekiant, kad nebūtų sistemiškai atimama neįgaliųjų, netekusių veiksnumo, teisė balsuoti, o kiekvieną atvejį įvertinti atskirai ir neįgaliesiems teikti pagalbą, susijusią su balsavimo procedūromis;
95. ragina Komisiją įvertinti Europos teisės aktų suderinamumą su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimais ir atliekant bet kokio būsimo pasiūlymo poveikio vertinimą įvertinti jį atsižvelgiant į šią konvenciją;
96. smerkia fizinės ir farmakologinės prievartos naudojimą psichikos sutrikimų atvejais ir ragina ES ir valstybes nares priimti socialinės integracijos politikos priemones;
97. apgailestauja dėl to, kad neįgalieji vis dar susiduria su kliūtimis siekdami prieigos prie Sąjungos prekių ir paslaugų rinkos; mano, kad šios kliūtys dėl savo pobūdžio apriboja jų dalyvavimą visuomenėje ir yra pagrindinių teisių, kurias jie visų pirma gauna dėl ES pilietybės, pažeidimas; ragina Komisiją nedelsiant siekti pažangos užtikrinant prieigą Europos Sąjungoje, kad būtų galima nedelsiant priimti teisėkūros procedūra priimamą aktą;
98. ragina ES institucijas ir valstybes nares įtraukti neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas priimant sprendimus savo kompetencijos srityse, atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio 3 dalį;
99. ragina ES valstybes nares ir institucijas užtikrinti, kad apie galimybes dalyvauti konsultacijų procese būtų aiškiai ir plačiai paskelbiama, naudojantis prieinamomis komunikacijos priemonėmis, būtų leidžiama jose dalyvauti naudojantis kitais formatais, pavyzdžiui, L. Brailio raštu ar lengvai skaitomu raštu, ir kad viešieji klausymai bei posėdžiai, kuriuose diskutuojama dėl pasiūlytų teisės aktų ir politikos priemonių, būtų prieinami;
100. ragina Komisiją suderinti duomenų apie negalią rinkimą visuose ES socialiniuose tyrimuose, kaip reikalaujama Neįgaliųjų teisių konvencijos 31 straipsnyje; pabrėžia, kad renkant šiuos duomenis reikėtų naudotis metodais, kurie apimtų visus neįgaliuosius, įskaitant turinčius sunkesnę negalią ir gyvenančius specialiose įstaigose;
Diskriminacija dėl amžiaus
101. apgailestauja dėl to, kad vyresni žmonės kiekvieną dieną susiduria su diskriminacija ir pagrindinių teisių, visų pirma, teisių gauti tinkamas pajamas, darbą, sveikatos priežiūrą ir reikiamas prekes bei paslaugas, pažeidimais; primena Pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį, kuriame skelbiamos pagyvenusių žmonių teisės gyventi oriai ir nepriklausomai ir dalyvauti socialiniame bei kultūriniame gyvenime; ragina Komisiją parengti demografinių pokyčių strategiją, pagal kurią būtų įgyvendinamas Pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnis;
102. reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybėse narėse plačiai paplitęs blogas elgesys su vyresnio amžiaus žmonėmis, jų nepriežiūra ir išnaudojimas; ragina valstybes nares patvirtinti priemones, skirtas kovoti su netinkamu elgesiu pagyvenusių žmonių atžvilgiu bei visų formų smurtu prieš juos ir jų nepriklausomumui skatinti remiant būsto renovaciją ir galimybes jį gauti; primena, kad pagyvenusios moterys dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, o vėliau dėl pensijų skirtumo, dažniau gyvena žemiau skurdo ribos;
103. ragina valstybes nares užtikrinti jaunesnių darbuotojų, ypač nukentėjusių nuo ekonomikos krizės, integravimą į darbo rinką, taip pat organizuojant ir suteikiant mokymus, kuriais siekiama jaunimo socialinės gerovės augimo;
104. ragina gerbti žmogaus orumą gyvenimo pabaigoje, visų pirma užtikrinti, kad asmenų sprendimai dėl jų gyvybę palaikančių priemonių naudojimo būtų pripažįstami ir gerbiami;
105. reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybėms narėms mažinant viešąsias išlaidas ir pensijas didele dalimi prisidedama prie pagyvenusių žmonių skurdo, nes sumažinamos jų disponuojamosios pajamos, pabloginamos jų gyvenimo sąlygos ir sukuriama nelygybė paslaugų kainos prieinamumo požiūriu, taip pat dėl to vis daugiau pagyvenusių žmonių gauna tik šiek tiek skurdo ribą viršijančias pajamas;
Neapykantos nusikaltimai ir neapykantą kurstanti kalba
106. apgailestauja dėl kiekvieną dieną ES vykdomų neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų, padaromų dėl rasizmo, ksenofobijos, religinės netolerancijos ar nusistatymo prieš asmenis dėl jų negalios, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; ragina valstybes nares saugoti pagrindines teises ir skatinti įvairių bendruomenių savo teritorijoje tarpusavio supratimą, pripažinimą ir toleranciją; ragina ES nustatant kovos su diskriminacija ir teisingumo srities politikos priemones pirmenybę teikti kovai su neapykantos nusikaltimais; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais ir diskriminacinėmis nuostatomis bei elgesiu parengiant visapusišką strategiją dėl kovos su neapykantos nusikaltimais, smurtu dėl neapykantos ir diskriminacija;
107. yra susirūpinęs, kad internete vis dažniau pasitaiko neapykantą kurstančių kalbų ir ragina valstybes nares įdiegti paprastą procedūrą, pagal kurią visuomenės nariai galėtų pranešti apie neapykantą kurstančios medžiagos pasirodymą internete;
108. reiškia susirūpinimą dėl baudžiamųjų tyrimų ir nuosprendžių, susijusių su neapykantos nusikaltimais valstybėse narėse; ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant paskatinti pranešimą apie tokius nusikaltimus, taip pat užtikrinant tinkamą apsaugą nuo jų, kaip matyti iš FRA plataus masto tyrimų rezultatų, nusikaltimų aukos nėra linkusios apie juos pranešti policijai;
109. reiškia susirūpinimą dėl to, kad kelios valstybės narės tinkamai neperkėlė Pagrindų sprendimo 2008/913/TVR nuostatų, ir ragina valstybes nares į nacionalinę teisę visiškai perkelti bei įgyvendinti ES standartus, užtikrinti nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos baudžiama už visų formų neapykantos nusikaltimus, neapykantos kurstymą ir priekabiavimą, taikymą ir sistemingai traukti baudžiamojon atsakomybėn už šias nusikalstamas veikas; ragina Komisiją stebėti, ar tinkamai pamatinis sprendimas perkeliamas į nacionalinę teisę, ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš tas valstybes nares, kurios šio sprendimo į nacionalinę teisę neperkėlė; be to, ragina persvarstyti pamatinį sprendimą siekiant į jį visapusiškai įtraukti visas neapykantos nusikaltimų ir nusikalstamų veikų, padarytų dėl neapykantos arba diskriminacinių motyvų formas ir aiškiai apibrėžti nuoseklius tyrimų ir persekiojimo standartus;
110. ragina Komisiją remti teisėsaugos darbuotojų ir teisminių institucijų bei atitinkamų ES agentūrų mokymo programas siekiant panaikinti diskriminacinę praktiką ir neapykantos nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią; ragina valstybes nares už tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atsakingoms įstaigoms suteikti praktines priemones ir išugdyti jų gebėjimus, kad jos sugebėtų nustatyti pamatiniame sprendime numatytas nusikalstamas veikas ir imtis dėl jų priemonių bei bendradarbiauti ir bendrauti su aukomis;
111. su nerimu stebi politinių partijų, kurios savo politines programas remia asmenų atskirtimi dėl jų etninės kilmės, seksualinės orientacijos ir religijos, kilimą;
112. yra labai susirūpinęs dėl vis dažnesnio rasistinių ir ksenofobijos veiksmų ir juos kurstančių kalbų menkinimo; šiuos veiksmus ir kalbas skleidžia vis labiau viešojoje sferoje matomos rasistinės ir ksenofobų grupės – kai kurios iš jų jau įgijo ar bando įgyti politinės partijos statusą;
113. reiškia gilų susirūpinimą dėl politinių partijų, kurios naudojasi dabartine ekonomine ir socialine krize, norėdamos pateisinti savo rasistines, ksenofobines ir antiislamiškas nuostatas, plitimo;
114. griežtai smerkia sukarintų grupių, kartais tiesiogiai susijusių su kuria nors politine partija, vykdomą mažumų, ypač romų ir migrantų, bauginimą ir persekiojimą; ragina valstybes nares uždrausti tokius veiksmus ir už juos bausti;
Benamiai
115. reiškia susirūpinimą dėl žmonių, kurie prarado savo būstą dėl ekonominės krizės, skaičiaus; mano, kad benamiai privalo būti išlaikomi integruoti į visuomenę ir kad reikia kovoti su jų atskirtimi ir marginalizacija; taigi ragina valstybes nares patvirtinti šiems žmonėms padėti skirtą ambicingą politiką; pabrėžia, kad benamiai yra pažeidžiami žmonės, ir primena savo raginimą valstybėms narėms nelaikyti jų nusikaltėliais; ragina valstybes nares panaikinti visus įstatymus ar atsisakyti politikos, pagal kuriuos jie tokiais laikomi; ragina valstybes nares parengti nacionalines kovos su benamių reiškiniu savo teritorijose strategijas; pabrėžia, kad neturtingiausių visuomenės asmenų teisė į paramą aprūpinant būstu nustatyta Pagrindinių teisių chartijoje;
Migrantų ir tarptautinės apsaugos prašytojų teisės
116. apgailestauja, kad Viduržemio jūroje vis tragiškai žūsta žmonės ir dėl neteisėtai gabenančių žmones ir vykdančių prekybą žmonėmis asmenų vaidmens; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, siekdamos užkirsti kelią tragedijoms jūroje; ragina ES ir valstybes nares ES migracijos politikos pagrindu laikyti solidarumą ir pagarbą pagrindinėms migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisėms, visų pirma:
– pabrėžia, kad pagrindinės teisės turi būti įtrauktos į visus ES migracijos politiką aspektus ir reikia atlikti išsamų visų priemonių ir mechanizmų, susijusių su migracija, prieglobsčiu ir sienų apsauga, poveikio pagrindinėms migrantų teisėms vertinimą; visų pirma, ragina valstybes nares gerbti pažeidžiamų migrantų teises;
– atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nustatyti holistinį ES požiūrį, kuriuo remiantis būtų užtikrintas jos vidaus ir išorės politikos suderinamumas; ragina ES ir valstybes nares pagarbą migrantų teisėms laikyti svarbiausiu bet kokių dvišalių ar daugiašalių migracijos srities bendradarbiavimo susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis, taip pat readmisijos susitarimų, partnerystės judumo srityje ir techninio bendradarbiavimo susitarimų, aspektu;
– primena valstybėms narėms jų tarptautinę pareigą padėti nelaimės jūroje ištiktiems asmenims;
– ragina ES ir valstybes nares iš dalies pakeisti ar persvarstyti visus teisės aktus, pagal kuriuos baudžiami asmenys, padedantys nelaimės ištiktiems migrantams jūroje;
– pabrėžia pagrindinę teisę prašyti prieglobsčio; ragina ES ir valstybes nares numatyti naujus saugius teisėto patekimo į Europos Sąjungą būdus siekiant sumažinti pavojus, kurie kyla bandant neteisėtai patekti į ES, skirti šiam tikslui pakankamai išteklių ir kovoti su neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklais, kurie siekia pelno keldami pavojų migrantų gyvybėms ir juos išnaudodami seksualiai bei darbui;
– ragina visas valstybes nares dalyvauti ES perkėlimo į ES programose ir ragina išduoti humanitarines vizas;
– ragina valstybes nares užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, atitinkančias pagrindines teises ir galiojančius prieglobsčio teisės aktus, ypač atkreipiant dėmesį į pažeidžiamus asmenis ir sumažinant prieglobsčio prašytojų socialinės atskirties grėsmę; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinama bendra Europos prieglobsčio sistema, visų pirma Direktyva 2013/32/ES, ypač didelį dėmesį skiriant tiems prieglobsčio prašytojams, kuriems reikalingos specialios procedūrinės garantijos;
– ragina nustatyti veiksmingą ir suderintą ES prieglobsčio sistemą, pagal kurią prieglobsčio prašytojai būtų sąžiningai padalijami valstybėms narėms;
– apgailestauja dėl pranešimų apie priverstinį išsiuntimą prie ES išorės sienų; primena valstybėms narėms jų pareigą gerbti negrąžinimo principą, pripažintą Ženevos konvencijoje ir EŽTT praktikoje, ir apie Pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnyje nustatytą kolektyvinio išsiuntimo draudimą; ragina Komisiją, jos agentūras ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi šių ir kitų ES ir tarptautinių įsipareigojimų;
117. griežtai smerkia ES sienų apsaugos užtikrinimą, kai netgi statomos tvoros ir sienos apjuosiamos spygliuota viela, ir tai, kad trūksta legalių patekimo į Europos Sąjungą būdų, todėl daug prieglobsčio prašytojų ir migrantų priversti naudoti vis pavojingesnius būdus ir pasitikėti neteisėtai gabenančių žmones asmenimis ir prekiautojais žmonėmis;
118. ragina paisyti pagrindinių teisių sienų kontrolės srityje ir pabrėžia, kad Parlamentas turi vykdyti FRONTEX operacijų demokratinę priežiūrą;
119. ragina laikinai nutraukti visą pagal ES teisę ar FRONTEX įgaliojimus vykdomą veiklą, kuri, kaip nustatyta, pažeidžia pagrindines teises;
120. pabrėžia, kad Dublino reglamentas daro neigiamą poveikį veiksmingai prieigai prie tarptautinės apsaugos, kai nėra tikros bendros Europos prieglobsčio sistemos, ypač atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo ir EŽTT praktiką; smerkia tai, kad persvarsčius šį reglamentą nebuvo sustabdytas jo taikymas arba bent jau panaikinta grąžinimo į pirmąją atvykimo į ES šalį nuostata, taip pat tai, kad Komisija ir valstybės narės nesiėmė veiksmų, ieškodamos valstybių narių solidarumu paremtos alternatyvos;
121. ragina valstybes nares ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;
122. smerkia tai, kad neteisėtai ir nesirenkant sulaikomi visi nelegalūs migrantai, įskaitant prieglobsčio prašytojus, nelydimus nepilnamečius ir asmenis be pilietybės; ragina valstybes nares laikytis grąžinimo direktyvos nuostatų, įskaitant teisės į orumą ir vaiko intereso principo laikymąsi, taip pat tarptautinės bei ES teisės; primena, kad migrantų sulaikymas turi būti naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė ir ragina valstybes nares taikyti alternatyvias priemones; smerkia siaubingas sulaikymo sąlygas kai kuriose valstybėse narėse ir primygtinai ragina Komisiją nedelsiant spręsti problemas; pakartoja, kad būtina užtikrinti, jog nelegalūs migrantai galėtų naudotis teise į veiksmingą teisių gynimą teisme tais atvejais, kai pažeidžiamos jų teisės;
123. ragina valstybes nares ir Komisiją imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikiama informacija apie migrantų ir prieglobsčio prašytojų sulaikymą daugelyje valstybių narių ir užtikrinamas šios srities skaidrumas, ir ragina Komisiją siūlyti persvarstyti Reglamentą Nr. 862/2007 siekiant, kad jis apimtų sulaikymo sistemų ir įrangos veikimo statistinius duomenis;
124. pabrėžia, kokia svarbi visų formų laisvės atėmimo demokratinė kontrolė pagal imigracijos ir prieglobsčio teisės aktus; ragina Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narius nuolat lankytis migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir sulaikymo centruose ir ragina valstybes nares ir Komisiją palengvinti NVO ir žurnalistų patekimą į šiuos centrus;
125. ragina atidžiau stebėti migrantų priėmimo ir sulaikymo centrus, elgesį su migrantais ir valstybių narių taikomas prieglobsčio suteikimo procedūras; yra susirūpinęs dėl skuboto grąžinimo procedūrų taikymo ir dėl smurto atvejų įvairiose probleminėse Pietų Europos vietose, dėl kurių Komisija, siekdama apsaugoti teisinės valstybės principus, nedelsdama turi pradėti politinį dialogą su tokią praktiką taikančiomis šalimis;
126. ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares nustatyti konkrečias priemones ir geriausią praktiką, kuria siekiama skatinti vienodą požiūrį ir socialinę įtrauktį, kad būtų pagerinta migrantų integracija į visuomenę; atsižvelgdamas į tai primena, jog itin svarbu kovoti su neigiamais stereotipais ir klaidingos informacijos apie migrantus skleidimu keliant priešingas idėjas, visų pirma mokyklose ir orientuojantis į jaunus žmones, kad būtų padidintas teigiamas migracijos poveikis;
127. mano, kad migrantų vaikai yra ypatingai pažeidžiami, ypač kai jie yra nelydimi; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Parlamento 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti teisės aktų dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos rinkinį siekiant pagerinti nelydimų nepilnamečių padėtį ES; palankiai vertina Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-648/11, kuriame pažymima, kad valstybė narė, atsakinga už prieglobsčio prašymo, kurį nelydimas nepilnametis pateikė daugiau nei vienoje valstybėje narėje, nagrinėjimą, yra ta valstybė, kurioje nepilnametis yra po to, kai joje pateikė prašymą; primena, kad nelydimas nepilnametis visų pirma yra vaikas ir kad sprendžiant jo klausimą pagrindinis principas, kuriuo turėtų vadovautis valstybės narės ir ES, yra vaiko apsauga, o ne imigracijos politika;
128. ragina įvertinti, kaip naudojamos vidaus reikalams, visų pirma prieglobsčio prašytojų priėmimui, skirtos lėšos; ragina ES imtis veiksmų, jei išaiškėtų, kad lėšos naudojamos veiklai, kurią vykdant pažeidžiamos pagrindinės teisės, finansuoti;
129. ragina suteikti pagalbą prie Sąjungos išorės sienų esančioms valstybėms narėms siekiant padėti joms ištaisyti sisteminius priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų trūkumus, kurių daugėja didėjant prieglobsčio prašytojų skaičiui;
130. ragina ES užtikrinti, kad, jos pareigūnams padarius pagrindinių teisių pažeidimų, jie būtų už tai traukiami atsakomybėn; ypač ragina užtikrinti, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pažeidimų, kurie, kaip įtariama, įvykdyti per agentūros FRONTEX koordinuojamas operacijas, ir būtų imtasi tinkamų drausminių ar kitų priemonių tų asmenų, kurie, kaip bus įrodyta, įvykdė tokius pažeidimus, atžvilgiu; taigi ragina sukurti FRONTEX vidaus bylų nagrinėjimo mechanizmą, kaip reikalavo Europos ombudsmenas, atlikdamas bylos OI/5/2012/BEH-MHZ tyrimą, ir viešai paskelbti įtariamų žmogaus teisių pažeidimų tyrimų išvadas; be to, ragina sustabdyti agentūros FRONTEX operacijas, jei per tokias operacijas buvo įvykdyta žmogaus teisių pažeidimų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1168/2011 3 straipsnio 1 dalies a punkte;
131. ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis;
132. ragina valstybes nares užtikrinti, kad moterys, nukentėjusios nuo persekiojimo dėl lyties, tikrai turėtų galimybes kreiptis dėl tarptautinės apsaugos; ragina valstybes nares laikytis Komisijos parengtų Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą įgyvendinimo gairių, įskaitant nedelsiant išduoti su šeimos nariais nesusietus leidimus gyventi šalyje šeimos nariams, atvykusiems dėl šeimos susijungimo, jeigu jie atsidūrė ypač sunkioje padėtyje, pavyzdžiui, patyrė smurtą šeimoje;
133. palankiai vertina tai, kad pagal ES teisės aktus dėl prieglobsčio lyties organų žalojimų aukos laikomos pažeidžiamais asmenimis ir lyties organų žalojimas yra vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį; ragina valstybes nares apmokyti su migrantais dirbančius specialistus, kad jie galėtų nustatyti moteris ir mergaites, kurios, kaip tikėtina, tapo lyties organų žalojimo aukomis savo kilmės šalyse;
134. pabrėžia, kad ES piliečių ir jų šeimų narių judėjimo ir apsigyvenimo laisvė, įtvirtinta Sutartyse ir užtikrinta Direktyvoje 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti, yra viena iš konkrečiausių ES piliečių pagrindinių teisių; smerkia bet kokį bandymą persvarstyti šį teisyną, ypač bandymus grąžinti Šengeno šalių pasienio kontrolę nesilaikant Šengeno sienų kodekso nuostatų, ir ragina užtikrinti, kad bet koks taisyklių pažeidimas būtų nagrinėjamas Teisingumo Teisme, reiškia susirūpinimą dėl didėjančios tendencijos skubiai išsiųsti ES piliečius iš jų gyvenamosios valstybės narės dėl darbo ir pajamų praradimo, taip nusižengiant galiojantiems teisės aktams; mano, kad tai prieštarauja judėjimo laisvės dvasiai;
Solidarumas krizės metu
135. apgailestauja dėl to, kaip finansų ir ekonomikos krizė bei valstybės skolos krizė, taip pat biudžeto apribojimai padarė neigiamą poveikį ekonominėms, pilietinėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, dėl to išaugo nedarbas, skurdas ir padaugėjo mažų garantijų darbo bei prastų gyvenimo sąlygų, išaugo atskirtis ir izoliacija, ypač valstybėse narėse, kurioms nustatytos griežto ekonominio koregavimo programos, ir pabrėžia, kad remiantis neseniai paskelbtu Eurostato pranešimu, šiuo metu vienas iš keturių Europos gyventojų yra ant skurdo ir atskirties rizikos slenksčio;
136. atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos krizė ir priemonės, priimtos siekiant ją įveikti, padarė poveikį galimybėms naudotis būtiniausiomis paslaugomis, kaip antai švietimu, aprūpinimu būstu, sveikatos priežiūra ir socialine apsauga, taip pat neigiamai paveikė gyventojų bendrą sveikatos būklę kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kad būtina gerbti teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, kaip nurodyta Europos socialinės chartijos 30 straipsnyje; ragina valstybes nares atsižvelgiant į nacionalinę praktiką nustatyti paramos priemones, kad jų piliečiai gyventų deramomis sąlygomis, ir kovoti su socialine atskirtimi;
137. pakartoja, kad ES institucijos ir valstybės narės, įgyvendinančios struktūrines savo socialinių ir ekonominių sistemų reformas, nuolat turi pareigą laikytis Chartijos ir tarptautinių įsipareigojimų, todėl joms tenka atsakomybė už priimtus sprendimus; primena savo raginimą griežto ekonominio koregavimo programas suderinti su SESV 151 straipsnyje nustatytais ES tikslais, įskaitant užimtumo skatinimą ir gyvenimo bei darbo sąlygų gerinimą; primena, kad veiksmingai įtraukiant parlamentus reikia užtikrinti visapusišką demokratinę ES institucijų ir valstybių narių įgyvendinamų priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į krizę, priežiūrą;
138. ragina ES institucijas ir valstybes nares apsvarstyti siūlomų arba įgyvendinamų griežtų taupymo priemonių poveikį pagrindinėms teisėms atsižvelgiant į lyčių skirtumus ir neproporcingą griežtų taupymo priemonių poveikį moterims; ragina ES institucijas nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų tais atvejais, kai dėl griežtų taupymo priemonių nukentėjo moterų ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės;
139. ragina ES institucijas ir valstybes nares ištirti, koks siekiant kovoti su krize pasiūlytų ar įgyvendintų priemonių poveikis pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įskaitant socialines ir darbo teises, ir prireikus nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų, jei pasirodytų, kad silpnėja teisių apsauga arba pažeidžiama tarptautinė teisė, įskaitant TDO konvencijas ar rekomendacijas;
140. ragina ES institucijas ir valstybes nares priimant ir įgyvendinant taisomąsias priemones ir biudžeto sumažinimą atlikti poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą ir užtikrinti, jog pakaktų išteklių tam, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir užtikrintas mažiausias būtinas lygis, kad būtų galima naudotis pilietinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir socialinėmis teisėmis, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms ir nepalankiausioje socialinėje padėtyje esančioms grupėms;
141. ragina ES institucijas ir valstybes nares pripažinti ilgalaikių investicijų į socialinę įtrauktį naudą, nes užtikrinus socialinę įtrauktį išvengiama didelių diskriminacijos ir nelygybės išlaidų; ragina valstybes nares skirti tinkamas viešąsias investicijas garantuojant švietimą ir sveikatos priežiūrą ir užtikrinti, kad dėl drastiškai sumažintų lygybę skatinančių institucijų biudžeto lėšų nekiltų pavojus teisei kreiptis į teismą ir teisei į žalos dėl diskriminacijos atlyginimą; ragina ES ir nacionalines institucijas netaikyti biudžeto priemonių, kuriomis daromas poveikis bendruomene grindžiamų ir lygybę skatinančių organizacijų veikimui ir taip nekenkti socialinei įtraukčiai;
142. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti prisijungti prie Europos socialinės chartijos, kad būtų veiksmingai apsaugotos Europos Sąjungos piliečių socialinės teisės; ragina valstybes nares skatinti socialines teises išplėsti ES chartijoje aprėpiant kitas socialines teises, nurodytas iš dalies pakeistoje Europos Tarybos socialinėje chartijoje, pvz., teisę į darbą, teisę į teisingą atlyginimą ir teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties;
Nusikalstamumas ir kova su korupcija
143. pabrėžia, kad korupcija, ypač organizuotas nusikalstamumas, itin pažeidžia pagrindines teises ir kelia grėsmę demokratijai bei teisinės valstybės principui; pabrėžia, kad korupcija, nukreipdama viešąsias lėšas nuo visuomenės reikmių, kurioms jos skirtos, sumažina viešųjų paslaugų lygį ir kokybę, taip darydama didelę žalą sąžiningam elgesiui su visais piliečiais; primygtinai ragina valstybes nares ir Europos institucijas parengti veiksmingas korupcijos ir nusikaltimų prevencijos, kovos su jais ir baudimo už juos priemones ir toliau nuolat tikrinti, kaip naudojamos tiek Europos, tiek nacionalinės viešosios lėšos; todėl ragina valstybes nares ir institucijas padėti greitai įsteigti Europos prokuratūrą, jai suteikiant tinkamas nepriklausomumo ir veiksmingumo garantijas;
144. pabrėžia, kad korupcija itin pažeidžia pagrindines teises; ragina valstybes nares ir institucijas parengti veiksmingas kovos su korupcija priemones ir nuolat tikrinti, kaip naudojamos tiek Europos, tiek nacionalinės viešosios lėšos; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas ir piliečiams bei žurnalistams suteiktos galimybės susipažinti su viešaisiais dokumentais – tai veiksmingas būdas atskleisti korupciją ir su ja kovoti;
145. primygtinai ragina Europos Komisiją patvirtinti kovos su korupcija strategiją, kurią papildytų veiksmingos priemonės; ragina visas valstybes nares ir ES prisijungti prie atvirų vyriausybių partnerystės ir parengti konkrečias strategijas, pagal kurias būtų skatinamas skaidrumas, piliečiams suteikiamos galios ir kovojama su korupcija; ragina valstybes nares laikytis rekomendacijų, pateiktų Europos Komisijos kovos su korupcija ataskaitoje ir Parlamento 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“, taip pat sutvirtinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą;
146. primygtinai ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų kovojant su visų formų sunkiu organizuotu nusikalstamumu, ypač vykdomu prieš moteris ir vaikus, įskaitant prekybą žmonėmis, seksualinę prievartą ir išnaudojimą, kankinimą ir priverčiamąjį darbą;
147. ragina Komisiją numatyti priemones dėl aplinkosauginių nusikaltimų siekiant užkirsti kelią pavienių asmenų ar organizuotų nusikalstamų grupių vykdomiems aplinkosauginiams nusikaltimams, kurie daro poveikį žmonių teisėms – teisei į sveikatą, gyvybę ir naudojimąsi sveika aplinka, – taip pat ekonomikai ir viešųjų išteklių naudojimui; primygtinai ragina Komisiją ištirti, kaip veiksmingai ES įgyvendinama teisė kreiptis į teismą, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje;
148. siūlo pradėti taikyti Europos kovos su korupcija kodeksą, skaidrią valstybių narių korupcijos lygio ir korupcijos naikinimo pažangos rodiklių sistemą, taip pat rengti metinę lyginamąją ataskaitą dėl šios problemos masto Europoje;
149. ragina Komisiją ir valstybes nares nutraukti mokesčių konkurenciją ir visoje Europos Sąjungoje veiksmingai kovoti su žalinga praktika mokesčių srityje, mokesčių slėpimu ir vengimu, nes dėl jie daro žalą valstybių narių gebėjimui pasinaudoti visais savo turimais ištekliais siekiant visapusiškai užtikrinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises;
150. smerkia vis plintantį prekybos žmonėmis, ypač seksualinio išnaudojimo tikslais, reiškinį ir ragina ES ir valstybes nares laikantis ES direktyvos imtis priemonių siekiant kovoti su išnaudojimo paklausa, kuri skatina visų formų prekybą žmonėmis;
Sąlygos kalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo įstaigose
151. atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės institucijos privalo užtikrinti kalinių pagrindines teises; apgailestauja dėl blogų sąlygų daugelio valstybių narių kalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo įstaigose, įskaitant kalėjimų perpildymą ir blogą elgesį su kaliniais; mano, kad ES būtinai turi priimti priemonę, kuria būtų užtikrinamas Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijų ir EŽTT sprendimų įgyvendinimas;
152. primena, kad netinkamas laisvės atėmimo priemonių taikymas lemia įkalinimo įstaigų perpildymą visoje Europoje ir taip pažeidžiamos pagrindinės asmenų teisės ir daroma žala tarpusavio pasitikėjimui, kuriuo turėtų būti grindžiamas teisminis bendradarbiavimas Europoje; dar kartą pabrėžia, kad valstybės narės turi laikytis įsipareigojimų, prisiimtų tarptautiniuose ir Europos forumuose, dažniau taikyti lygtinio atleidimo priemones ir alternatyvias įkalinimui sankcijas, o pagrindinis kalinimo tikslas turėtų būti socialinė asmenų reintegracija; taigi ragina valstybes nares parengti strategijas, pagal kurias būtų skatinamas kalinamų asmenų mokymas ir užimtumas;
153. pakartoja rekomendacijas Komisijai, pateiktas savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliucijoje dėl Europos arešto orderio persvarstymo (2013/2109(INL)), visų pirma, susijusias su proporcingumo tikrinimu ir pagrindinių teisių išimtimi taikant Europos arešto orderį ar apskritai tarpusavio pripažinimo priemones;
154. apgailestauja dėl to, kad tik kelios valstybės narės įgyvendino tris pamatinius sprendimus, apimančius kalinių perdavimą, lygtinį atleidimą ir alternatyvias sankcijas ir Europos teisminės priežiūros orderį, kuriais sudaromos didelės galimybės sumažinti įkalinimo įstaigų perpildymą;
155. ragina Komisiją įvertinti sulaikymo politikos ir baudžiamojo teisingumo sistemų poveikį vaikams; pažymi, kad visoje ES vaiko teisės tiesiogiai pažeidžiamos, jei vaikas sulaikymo įstaigoje gyvena kartu su savo tėvais; pabrėžia, kad kasmet ES maždaug 800 000 vaikų atskiriami nuo vieno iš kalinamų tėvų ir kad tai įvairiai paveikia vaiko teises;
Teisingumas
156. atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant „ES teisingumo darbotvarkę 2020“ ES institucijų vienu iš didžiausių prioritetų turėtų būti bendros Europos teisingumo erdvės, pagrįstos tarpusavio pripažinimu ir teisinėmis apsaugos priemonėmis, suderinant skirtingas valstybių narių teisingumo sistemas, ypač baudžiamųjų bylų klausimais, sukūrimas; mano, jog labai svarbu skatinti Chartijos ir antrinės ES teisės pagrindinių teisių klausimais veiksmingą taikymą norint, kad piliečiai pasitikėtų tinkamu Europos teisingumo erdvės veikimu;
157. atkreipia dėmesį į tai, kad teisė kreiptis į teismą ir kad jų bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas yra itin svarbi siekiant apsaugoti pagrindines teises, kurios turi prasmę tik, jeigu jomis galima remtis teisme, taip pat siekiant užtikrinti demokratiją ir teisinę valstybę; primena, kad svarbu užtikrinti civilinės teisenos ir baudžiamojo teisingumo sistemų veiksmingumą ir teisminių institucijų nepriklausomumą;
158. palankiai vertina Europos e. teisingumo portalą, kurį administruoja Komisija ir kuriame specialistams ir visuomenei pateikiama informacija apie teisingumo sistemas; šis portalas – tai praktinė priemonė siekiant sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą; atskira šio portalo skiltis skiriama pagrindinėms teisėms siekiant informuoti piliečius apie tai, į ką jie gali kreiptis tuo atveju, jei pažeidžiamos jų pagrindinės teisės.
159. teigiamai vertina Europos lygmeniu nuveiktus darbus siekiant suderinti valstybių narių baudžiamojo proceso garantijas ir tų darbų naudą piliečiams; pakartoja, kad svarbu patvirtinti ES procesinių teisių teisės aktų rinkinį, kuris atitiktų aukščiausius apsaugos standartus, įvirtintus Chartijoje, tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse ir konstitucinėje valstybių narių teisėje;
160. apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių trūksta galimybių gauti teisinę pagalbą ir kad dėl to apribojama asmenų, kurie neturi pakankamai finansinių išteklių, teisė turėti advokatą; mano, jog būtina, kad ES patvirtintų griežtą ir išsamią direktyvą dėl galimybės naudotis teisine pagalba;
161. ragina ES ir valstybes nares nustatyti priemones siekiant remti neteisėtus veiksmus atskleidžiančius informatorius ir juos apsaugoti;
Pilietybė
162. mano, kad aktyvų ES pilietiškumą ir dalyvavimą reikėtų skatinti leidžiant susipažinti su dokumentais ir informacija, užtikrinant skaidrumą, gerą valdymą ir administravimą, demokratinį dalyvavimą ir atstovavimą, stengiantis kuo labiau įtraukti Sąjungos piliečius į sprendimų priėmimo procesus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti visapusišką pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos lygmens sprendimų priėmimo procese, kaip tai nustatyta ES sutarties 11 straipsnyje, ir pabrėžia su tuo susijusių skaidrumo ir dialogo principų svarbą; pažymi, kad užtikrinant piliečiams teisę susipažinti su viešųjų institucijų dokumentais jiems suteikiama galių ir sudaroma galimybė tikrinti bei įvertinti valdžios institucijas ir užtikrinama šių institucijų atskaitomybė; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad trukdoma persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 ir dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą atnaujinti darbą, remiantis Parlamento pasiūlymais;
163. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtu rengiamos informavimo kampanijos ES pilietybės ir su ja susijusių teisių klausimu: teise į diplomatinę ir konsulinę pagalbą, teise teikti peticijas, teise kreiptis į Europos ombudsmeną, teise balsuoti ir būti išrinktam rinkimuose į Europos Parlamentą ir teise teikti piliečių iniciatyvas;
164. džiaugiasi Europos ombudsmenės ryžtu užtikrinti gerą ES institucijų ir įstaigų administravimą ir skaidrumą;
165. smerkia tai, kad daugiau kaip 15 milijonų trečiųjų šalių piliečių ir 500 000 asmenų be pilietybės diskriminuojami atsisakant pripažinti jų pilietybę; ragina ES ir jos valstybes nares gerbti pagrindinę teisę į pilietybę, todėl ragina valstybes nares ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo ir 1997 m. Europos konvenciją dėl pilietybės;
166. nurodo, kad piliečių informavimas apie jų pagrindines teises yra sudėtinė teisės į gerą administravimą dalis, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijoje; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti labiausiai skurstantiems asmenims, užtikrinti, kad jiems būtų paaiškintos jų teisės, tas teises puoselėti ir užtikrinti, kad jos būtų gerbiamos;
167. mano, kad asmenys be pilietybės ir trečiųjų šalių piliečiai, nuolat gyvenantys valstybėse narėse, turėtų turėti teisę balsuoti vietos ir EP rinkimuose;
168. prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant sustiprinti teisę į gerą valdymą, šiuo tikslu ES gero administracinio elgesio kodeksą patvirtinant kaip teisiškai privalomą reglamentą;
169. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant savo politiką pasirūpinti, kad pagrindinės teisės ES būtų tinkamai gerbiamos, užtikrinamos, ginamos ir toliau plėtojamos; ragina valstybes nares atnaujinti pastangas siekiant pripažinti teisę teikti peticijas ir teisę kreiptis į Ombudsmeną, kaip priemonę piliečiams ginti savo teises;
170. atsižvelgdamas į šimtus kasmet gaunamų peticijų reiškia susirūpinimą dėl esamų trūkumų valstybėms narėms šiuo metu įgyvendinant tiek ES aplinkosaugos teisės aktų, pavyzdžiui, Poveikio aplinkai vertinimo ir Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvų, nuostatų turinį, tiek jų principus; prašo Komisijos atidžiau stebėti, kaip iš esmės vykdomos tokios procedūros, visų pirma tais konkrečiais atvejais, kai peticijose nurodyti konkretūs atvejai;
171. pakartotinai pabrėžia Europos piliečių iniciatyvos, kaip naujos Lisabonos sutartimi nustatytos piliečių teisės, kuria siekiama sustiprinti dalyvaujamąją demokratiją ES, svarbą; pabrėžia Europos piliečių iniciatyvos, kaip galingos priemonės, kuria Europos piliečiams suteikiama tiesioginė demokratinė teisė prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso ES, svarbą, greta Europos Sąjungos piliečių teisės pateikti peticijas Europos Parlamentui ir jų teisės kreiptis į Europos ombudsmeną;
172. ragina Komisiją sustiprinti Europos piliečių iniciatyvos vaidmenį ir atliekant būsimą Reglamento 211/2011 peržiūrą panaikinti visus šios priemonės trūkumus laikantis piliečiams palankios pozicijos, be to, tuo pat metu patobulinti piliečių informavimo apie Europos piliečių iniciatyvos naudojimą ir jos galimybes daryti poveikį ES sprendimų priėmimo procesui kampanijas;
Nusikaltimų aukos
173. mano, kad aukų apsauga turi būti prioritetinis klausimas; ragina valstybes nares nedelsiant tinkamai įgyvendinti ES aukų direktyvą (2012/29/ES), taigi laikytis perkėlimo termino, kuris yra 2015 m. lapkričio 16 d., ir ragina Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti, kad pagal jos 28 straipsnį būtų renkami palyginami duomenys apie jos perkėlimą, visų pirma apie tai, kaip aukos, įskaitant dėl diskriminacijos padarytų nusikaltimų aukas, pasinaudojo savo teisėmis; mano, kad vis dar reikia daug padaryti remiant nusikaltimų aukas, teikti informaciją apie jų teises, užtikrinti veiksmingas kreipimosi sistemas ir mokymus policijos pareigūnams bei praktikuojantiems teisininkams, kad būtų sukurti pasitikėjimu grindžiami santykiai su aukomis, kaip atskleista Pagrindinių teisių agentūros tyrime dėl paramos aukoms; teigiamai vertina tai, kad 2013 m. priimtas Reglamentas dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose;
174. ragina Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti, kad būtų renkami aukščiausios kokybės palyginami duomenys apie ES aukų direktyvos (2012/29/ES) perkėlimą į nacionalinę teisę ir apie tai, kaip aukos, įskaitant dėl nusistatymo ar diskriminacijos padarytų nusikaltimų aukas, pasinaudojo savo teisėmis, kaip reikalaujama pagal minėtos direktyvos 28 straipsnį;
175. ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant politikos priemones atsižvelgti į demografines tendencijas ir namų ūkių dydžio bei sudėties pokyčius; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jų socialinėje ir užimtumo politikoje nebūtų diskriminuojama dėl namų ūkio dydžio ir sudėties;
176. atkreipia dėmesį į teisinį vakuumą, susijusį su piliečių galimybe pasinaudoti teise kreiptis į teismą tais atvejais, kai valstybės narės neperkėlė ar per vėlai perkėlė su jais tiesiogiai susijusius ES teisės aktus; pabrėžia, kad būtina koordinuoti veiksmus visais lygmenimis siekiant ginti ir propaguoti pagrindines teises; toks reikalavimas taikomas ES institucijoms, valstybėms narėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, NVO ir pilietinei visuomenei;
177. pabrėžia, kad būtina stiprinti institucijų skaidrumą, demokratinę atskaitomybę ir atvirumą ES, ir ragina kompetentingas ES institucijas ir valstybes nares:
– dėti daugiau pastangų siekiant nedelsiant persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir supaprastinti procedūras, pagal kurias suteikiama galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją atnaujinti teisėkūros iniciatyvą dėl Galimybių sudarymo akto, sukuriant kompleksinę priemonę, kuri gali padėti sustiprinti neįgaliųjų apsaugą ir užtikrinti visų ES politikos krypčių sanglaudą šiuo aspektu;
– per šią Parlamento kadenciją pradėti ES piliečių iniciatyvos reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 211/2011) persvarstymą, siekiant gerinti jo taikymą, numatyti pakeitimus, kuriais būtų panaikinamos visos administracinės, organizacinės ir finansinės kliūtys, dėl kurių įgyvendinant piliečių iniciatyvą ne visi Europos Sąjungos piliečiai gali tinkamai daryti demokratinį poveikį kaip numatyta Sutartyse; ragina Komisiją į pasiūlymą taip pat įtraukti būtinas nuostatas siekiant užtikrinti, kad kai kurioms piliečių grupėms, pvz., akliesiems ar gyvenantiems užsienyje, nebūtų užkertamas kelias naudotis savo teise paremti piliečių iniciatyvas, nes tokia atskirtis riboja piliečių lygybę ir aktyvumą;
– paspartinti Direktyvos 93/109/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, peržiūrą, siekiant padėti ES piliečiams, gyvenantiems ne savo gimtojoje valstybėje, dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose šalyje, kurioje jie gyvena; ragina valstybes nares sudaryti sąlygas visiems savo piliečiams, įskaitant piliečius, gyvenančius už ES ribų, balsuoti per Europos Parlamento rinkimus, visų pirma laiku vykdant informacines kampanijas;
– tinkamai atsižvelgti į vis didėjančią dalį gyventojų, kurie visiškai nesidomi nacionaliniais rinkimais, nes jie negali balsuoti nei savo šalyje, nei šalyje, kurioje gyvena.
178. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0105.
- [3] OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
- [4] OL L 378, 2013 12 24, p. 1.
- [5] 2010 m. spalio 20 d. Direktyva 2010/64/ES, 2012 m. gegužės 22 d. Direktyva 2012/13/ES, 2012 m. spalio 25 d. Direktyva 2012/29/ES.
- [6] OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
- [7] OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
- [8] OL L 204, 2006 7 26, p. 23..
- [9] OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
- [10] OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
- [11] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
- [12] OL L 335, 2011 12 17, p. 1.
- [13] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
- [14] OL L 59, 2013 3 2, p. 5.
- [15] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0594.
- [16] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0062.
- [17] OL C 51E, 2013 2 22, p. 101.
- [18] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0387.
- [19] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0173.
- [20] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0105.
- [21] OL C 124E, 2006 5 25, p. 405.
- [22] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070.
- [23] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0322.
- [24] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.
- [25] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0031.
- [26] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0350.
- [27] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0058.
- [28] OL C 353E, 2013 12 3, p. 1.
- [29] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0418.
- [30] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0203.
- [31] Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programos 7.2 ir 7.3 skyriai.
Aiškinamoji dalis
Šis pranešimas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m. patenka į institucinį kontekstą, kuris yra labai palankus ir jautrus pagarbos žmogaus teisėms šių dienų Europos Sąjungoje atžvilgiu. Neseniai prasidėjo nauja Europos Parlamento kadencija ir ką tik buvo patvirtinta naujos sudėties Komisija, kurioje Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos laikymasis atlieka svarbų vaidmenį, atsižvelgiant į pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas ir jo, kaip pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje garanto, vaidmenį.
Pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamos įvairios ES piliečių ir gyventojų asmeninės, pilietinės, politinės, ekonominės teisės. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Chartija įgijo tokį pat privalomąjį teisinį poveikį kaip ir Sutartys.
Visi ES piliečiai ir gyventojai turėtų galėti naudotis joje numatytomis teisėmis, nepaisant lyties, religijos, seksualinės orientacijos ir odos spalvos. Deja, institucinių subjektų ir nevyriausybinių organizacijų ataskaitos kelia nerimą, nes jose nurodoma, kad Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje dar įvykdoma labai daug pagrindinių teisių pažeidimų.
Tai nepriimtina. ES institucijos ir valstybės narės turi reaguoti tvirtai ir ryžtingai, kad šiems pažeidimams būtų užkirstas kelias ir kad jie būtų sustabdyti. Praeityje Europos Parlamentas siūlė pernelyg daug veiksmų ir jie nebuvo deramai įgyvendinami, be to, pernelyg daug pagrindinių teisių pažeidimų nebuvo išvengta ir jie vykdomi toliau.
Šiame pranešime pranešėja siekia kaip pagrindu vadovautis ankstesniuose pranešimuose dėl pagrindinių teisių padėties Europos Parlamento pateiktais pasiūlymais bei rekomendacijomis ir pasiūlyti naujų sprendimų. Pranešimas padalytas į dvi dalis: pirmoje aptariami instituciniai klausimai, o antroje nagrinėjama konkrečių pagrindinių teisių padėtis.
Į savo darbą pranešėja įtraukė pagrindinius institucinius veikėjus, tarp kurių – Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras, valstybių narių ombudsmenai ir visi pagrindiniai pilietinės visuomenės veikėjai, su kuriais buvo konsultuojamasi pateikus informacinį klausimyną apie pagrindinių teisių padėtį jų šalyse ir kompetencijos srityse.
Pirmoje pranešimo dalyje pranešėja siūlo sukurti tikrą ir tinkamą Europos Sąjungos pagrindinių teisių vidaus strategiją, pagrįstą ES sutarties 2 straipsnio taikymu ir apimančią visus Sąjungos organus, veikiančius pagrindinių teisių laikymosi užtikrinimo srityje. Būtina užtikrinti, kad ši strategija derėtų su išorės santykiams taikoma strategine programa žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir išspręsti vadinamąją Kopenhagos dilemą, t. y. kruopščiai patikrinti, kaip valstybės narės laikosi pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų ne tik prieš įstojimą į ES, bet ir jau įstojus. Be to, siekiant, kad siūloma strategija būtų tikrai veiksminga, būtina sukurti mechanizmą, kuriame būtų nustatyta pakankamai atgrasomųjų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pagrindinių teisių pažeidimams valstybėse narėse ir kad jie būtų pašalinti.
Antroje pranešimo dalyje pranešėja išsamiai aptaria sritis, kurias mano esant prioritetinėmis atsižvelgiant į esamą politinę padėtį, pvz., saviraiškos laisvė, būtinybė užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp pagrindinių teisių laikymosi ir kolektyvinio saugumo užtikrinimo, griežto taupymo politikos ir korupcijos poveikis pagrindinėms teisėms ir padėtis kalėjimuose. Taip pat nagrinėjamos tokios temos, priklausančios visiškai ES kompetencijai, kaip kova su diskriminacija ir migrantų bei pabėgėlių teisių apsauga.
Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (13.5.2015)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m.
(2014/2254(INI))
Nuomonės referentas: Ramón Jáuregui Atondo
PASIŪLYMAI
Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, jog būtina toliau remti ir stiprinti pagrindinių teisių apsaugą ir plėtojimą vadovaujantis Sutartimis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, būtent – užtikrinti, kad ES, jos institucijos ir valstybės narės gerbtų ir propaguotų Europos Sąjungos vertybes, išdėstytas ES sutarties 2 straipsnyje ir kituose susijusiuose šios sutarties straipsniuose; pabrėžia, kad ES institucijos turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį siekiant šio tikslo ir pabrėžia, kad valstybės narės turėtų rodyti pavyzdį veiksmingai vykdydamos šią pareigą;
2. pabrėžia, kad ES prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) labai padėtų užtikrinti ES piliečių žmogaus teises ir pagrindines laisves bei jų apsaugą valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/13, kurioje Teismas daro išvadą, kad susitarimo dėl ES prisijungimo prie EŽTK projektas neatitinka ES teisės nuostatų; ragina Komisiją ir Tarybą kuo skubiau išspręsti Teismo iškeltas problemas siekiant, kad būtų iki galo įvykdytas ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytas įsipareigojimas prisijungti prie EŽTK, ir kuo greičiau atnaujinti derybas, taip užtikrinant teisių apsaugos ES pridėtinę vertę;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti patikrinti visi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant tarptautinius susitarimus, ir visų sričių politika, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų Pagrindinių teisių chartijos nuostatas; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad visi ES teisės aktai, visų pirma ekonominio ir finansinio koregavimo programos, padariusios neigiamą poveikį daugelio žmonių gyvenimo sąlygoms, visada būtų įgyvendinami laikantis Pagrindinių teisių chartijos ir Europos socialinės chartijos nuostatų (SESV 151 straipsnis), ypač ekonominių ir socialinių teisių apsaugos požiūriu;
4. mano, kad teisių pažeidimai, išnaudojimas ir nelygybė valstybėse narėse kenkia demokratijai ir teisinės valstybės principui, taip pat piliečių pasitikėjimui Europos Sąjungos institucijomis; pabrėžia Parlamento, kuris yra vienintelė tiesioginiuose rinkimuose išrinkta institucija, vaidmenį vertinant, ar pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir rengiama politika atitinka Chartiją; ragina ES teisės aktų leidėją vadovaujantis ES sutarties 3 straipsniu skatinti ES vertybes, ypač integraciją ir lygybę, kaip reikalaujama pagal SESV 8, 9 ir 10 straipsnius;
5. primena, kad atsižvelgiant į tai labiau nei bet kada reikia užtikrinti vidaus ir išorės aspektų, taip pat tarptautinių susitarimų, suderinamumą žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo Europos Sąjungoje požiūriu, ir pabrėžia, kad rengiant teisės aktus ir politiką saugumo ir teisingumo srityje ir užtikrinant Sąjungos politikos išorės aspektą, būtina laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir EŽTK, nes saugumo ir teisingumo politikos tikslas turi būti laisvės ir pagrindinių teisių apsauga ir užtikrinimas;
6. pabrėžia, jog svarbu, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrinama veiksminga ir nuosekli teisinės valstybės principo apsauga ir pagrindinių teisių pažeidimų prevencija, ir pripažįsta, kad teisinės valstybės principas yra itin svarbus pagrindinių teisių pažeidimų prevencijai; primena, kad pagrindinės teisės yra neatskiriama ES vertybių dalis ir kad pagal ES sutarties 7 straipsnį numatytas mechanizmas, skirtas reaguoti į bet kokius rimtus nuolatinius valstybių narių daromus ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimus, ir pabrėžia, kad ES sutarties 7 straipsnis visoms valstybėms narėms turi būti taikomas vienodai, taip siekiant užtikrinti vienodą požiūrį;
7. todėl palankiai vertina 2014 m. kovo 11 d. Komisijos patvirtintą komunikatą dėl naujų ES priemonių teisinei valstybei stiprinti ir Bendrųjų reikalų tarybos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą pradėti valstybių narių ir Tarybos nuolatinį dialogą dėl teisinės valstybės principų laikymosi ES, nes abu mechanizmai turėtų būti taikomi prieš pradedant procedūrą pagal ES sutarties 7 straipsnį, ir ragina Komisiją bei Tarybą nuolat informuoti Parlamentą;
8. tačiau taip pat atkreipia dėmesį į pagrindines kliūtis jį įgyvendinant, visų pirma į tai, kad norint pagal ES sutarties 7 straipsnio 2 dalį oficialiai nustatyti, jog valstybėje narėje nuolat rimtai pažeidžiamos Sąjungos pagrindinės vertybės, Taryba turi balsuoti vieningai;
9. ragina ES institucijas ir valstybes nares pradėti taikyti papildomus mechanizmus norint veiksmingai stebėti, ar valstybėse narėse gerbiamos pagrindinės teisės ir teisinės valstybės principas; mano, kad nedarant poveikio dabartiniams mechanizmams, jau taikomiems rimto ir nuolatinio pažeidimo atveju, pagal siūlomą alternatyva reikėtų:
a) išplėsti ES Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimus, kad jie apimtų pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo stebėseną visose valstybėse narėse, tiek taikant Europos Sąjungos teisę, tiek ne, taigi būtų sudaryta galimybė viešai skelbti informaciją apie valstybės narės padarytus pagrindinių teisių pažeidimus;
b) sudaryti galimybę Komisijai, remiantis Pagrindinių teisių agentūros parengtų pranešimų rezultatais, pradėti pažeidimo procedūras dėl ES sutarties 2 straipsnio pažeidimų, taip siekiant veiksmingai užtikrinti aukštą pagrindinių teisių apsaugos lygį valstybėse narėse;
10. atkreipia dėmesį į ES institucijų ir nacionalinių parlamentų, taip pat šių institucijų ir Europos Tarybos bei kitų organizacijų bendradarbiavimo svarbą; pabrėžia, kad mažumų teisių apsauga yra pagrindinis demokratijos principas ir apgailestauja dėl visų formų mažumų ir pažeidžiamų žmonių bei bendruomenių diskriminacijos, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą stebėti žmogaus teisių padėtį Europos Sąjungoje;
11. primena, kad itin svarbu laiku ir teisingai perkelti ir įgyvendinti ES teisės aktus, ypač kai jie daro poveikį pagrindinėms teisėms ir jas plėtoja;
12. pabrėžia, kad būtina stiprinti institucijų skaidrumą, demokratinę atskaitomybę ir atvirumą ES, ir ragina ES ir kompetentingas ES institucijas ir valstybes nares:
– dėti daugiau pastangų siekiant persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir supaprastinti procedūras, pagal kurias suteikiama galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją atnaujinti teisėkūros iniciatyvą dėl Galimybių sudarymo akto, sukuriant kompleksinę priemonę, kuri gali padėti sustiprinti neįgaliųjų apsaugą ir užtikrinti visų ES politikos krypčių sanglaudą šiuo aspektu;
– per šią Parlamento kadenciją pradėti ES piliečių iniciatyvos reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 211/2011) persvarstymą, siekiant gerinti jo taikymą, numatyti pakeitimus, kuriais būtų panaikinamos visos administracinės, organizacinės ir finansinės kliūtys, dėl kurių įgyvendinant piliečių iniciatyvą ne visi Europos Sąjungos piliečiai gali tinkamai daryti demokratinį poveikį kaip numatyta Sutartyse; ragina Komisiją į pasiūlymą taip pat įtraukti būtinas nuostatas siekiant užtikrinti, kad kai kurioms piliečių grupėms, pvz., akliesiems ar gyvenantiems užsienyje, nebūtų užkertamas kelias naudotis savo teise paremti piliečių iniciatyvas, nes tokia atskirtis riboja piliečių lygybę ir aktyvumą;
– paspartinti Direktyvos 93/109/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, persvarstymą, siekiant padėti ES piliečiams, gyvenantiems ne savo pilietybės valstybėje, dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose šalyje, kurioje jie gyvena; ragina valstybes nares sudaryti sąlygas visiems savo piliečiams, įskaitant piliečius, gyvenančius už ES ribų, balsuoti per Europos Parlamento rinkimus, visų pirma laiku vykdant informacines kampanijas;
– tinkamai atsižvelgti į vis didėjančią dalį gyventojų, kurie visiškai nesidomi nacionaliniais rinkimais, nes jie negali balsuoti nei savo šalyje, nei šalyje, kurioje gyvena.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
5.5.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 2 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mercedes Bresso, Fabio Massimo Castaldo, Kostas Chrysogonos, Richard Corbett, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Jo Leinen, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Paulo Rangel, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Tapardel, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Max Andersson, Sylvie Goulard, David McAllister, Cristian Dan Preda, Viviane Reding |
||||
Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (6.5.2015)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m.
(2014/2254(INI))
Nuomonės referentė: Daniela Aiuto
PASIŪLYMAI
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje teigiama, kad ES grindžiama žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis;
B. kadangi vyrų ir moterų lygybė yra ES pagrindinė teisė ir bendras principas, kurio ES iki šiol toli gražu nepasiekta; kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniuose nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, ir kadangi smurtas prieš moteris yra žiauri lyčių lygybės trūkumo apraiška ir vienas iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų Europoje;
C. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnyje draudžiamas bet kokios formos nežmoniškas ar žeminantis elgesys;
D. kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrįstos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir yra esminiai žmogaus orumo aspektai[1]; kadangi, atsisakant atlikti gyvybei gelbėti būtiną abortą, rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės;
E. kadangi, nepaisant pastaraisiais metais kai kuriose srityse padarytos tam tikros pažangos, kas antra moteris tam tikru savo gyvenimo momentu patyrė vienos ar daugiau formų seksualinį priekabiavimą ir kas trečia 15 metų amžiaus sulaukusi moteris ES tam tikru savo gyvenimo momentu patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą[2]; kadangi apie 500 000 moterų ES patyrė moterų lytinių organų žalojimą[3] ir kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites yra labai svarbi kliūtis lyčių lygybei ir pagrindinių teisių pažeidimas, taip pat jis tebėra viena labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimo Europos Sąjungoje formų;
F. kadangi, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. atlikto tyrimo dėl pagrindinių teisių duomenimis, dauguma smurtą patyrusių moterų policijai apie tai nepraneša;
G. kadangi Europos šalių teisės aktuose aiškiai nenurodoma, kad smurtas prieš moteris yra diskriminacijos dėl lyties forma, tai nurodoma tik trijose nacionalinės teisės sistemose (Ispanijos, Švedijos ir Vokietijos), todėl smurtas prieš moteris nevertinamas kaip esminis lygybės klausimas; kadangi siekdamos apibrėžti smurtą prieš moteris ir smurtą dėl lyties valstybės narės taiko ad hoc metodą, o apibrėžtys nacionalinės teisės aktuose labai skiriasi, todėl duomenų negalima palyginti;
H. kadangi bausmė, atitinkanti padarytą nusikaltimą, skiriama pagrindines teises pažeidusiam asmeniui kaip atgrasomoji priemonė, tačiau jos pagrindinis tikslas turi ir toliau būti užkirsti kelią tokiems nusikaltimams (vykdant šviečiamąją ir kultūrinę veiklą), o ne imtis veiksmų po to, kai nusikaltimas jau padarytas;
I. kadangi smurtas prieš moteris yra labiausiai Europos Sąjungoje ir likusioje pasaulio dalyje paplitęs pagrindinių teisių pažeidimas ir kadangi jis daro poveikį visiems visuomenės sluoksniams, nepaisant amžiaus, išsilavinimo lygio, pajamų, socialinės padėties ir kilmės ar gyvenamosios šalies, ir yra pagrindinė kliūtis siekiant moterų ir vyrų lygybės;
J. kadangi moterų ir mergaičių patiriamas smurtas apima fizinį, lytinį ir psichologinį išnaudojimą, prievartavimą, vaikų išnaudojimą, išnaudojimą, susijusį su religiniais ar kitais įsitikinimais, seksualinį priekabiavimą ir persekiojimo veiksmus, smurtą šeimoje, taip pat naujomis technologijomis bei internetu reiškiamą neapykantą moterims, grasinimus ir internetu išsakomas užgaulias pastabas, ir kadangi tam tikrais šis smurtas baigiasi moterų žudymu ir (arba) vadinamaisiais nusikaltimais dėl garbės, taip pažeidžiamos JT apibrėžtos moterų pagrindinės teisės į orumą, vienodą požiūrį ir teisė kreipti į teismą; kadangi moterims ir mergaitėms turi būti užtikrinamos vienodos galimybės naudotis visomis pagrindinėmis laisvėmis politikos, ekonomikos, socialinėje, kultūros, civilinėje ar bet kurioje kitoje srityje ir šių teisių bei laisvių apsauga[4];
K. kadangi teisė kreiptis į teismą yra viena iš žmogaus teisių, o vienodos galimybės vyrams ir moterims naudotis teise kreiptis į teismą yra itin svarbios siekiant lyčių lygybės; kadangi moterys, siekdamos teisingumo, dažnai susiduria socialinėmis ir ekonominėmis kliūtimis, pvz., ekonominiu priklausomumu, lėšų arba teisinės pagalbos stoka ir su kultūriniais stereotipais, dėl kurių atsiranda baimė ir gėda, taip pat su procedūrinio pobūdžio kliūtimis kreiptis į teismą, pvz., užsitęsusiais teismo procesais, diskriminacine praktika ir mažu baudžiamumu; kadangi neįgalios moterys, moterys iš kaimo vietovių, mažumų atstovės, migrantės, pabėgėlės arba LGBTI moterys ir mergaitės, naudodamosi teise kreiptis į teismą, gali dažniau susidurti su institucijų šališkumu negu kitos moterys;
L. kadangi prekyba žmonėmis ir seksualinis moterų bei vaikų išnaudojimas aiškiai pažeidžia žmogaus teises, žmogaus orumą ir pagrindinius teisės bei demokratijos principus; kadangi šiomis dienomis moterys yra mažiau apsaugotos nuo tokių grėsmių dėl padidėjusio ekonominio neužtikrintumo ir didesnės nedarbo bei skurdo rizikos;
M. kadangi darbo rinkoje, kuri tradiciškai yra susiskaidžiusi pagal lytį, darbo ir šeiminio gyvenimo suderinimo sunkumai ir nepakankamas moterų gebėjimų ir darbo įvertinimas yra keletas sudėtingų priežasčių, dėl kurių vyrams ir moterims nuolat mokamas nevienodas atlyginimas ir pensijos;
N. kadangi lyčių diskriminacija turi įtakos moterų, ypač vyresnio amžiaus moterų, vienišų motinų, neįgalių moterų, migrančių ir moterų iš etninių bei kultūrinių mažumų, dalyvavimui darbo rinkoje;
O. kadangi masinė prieiga prie interneto suteikia dar daugiau galimybių vykdyti fizinę ir psichologinę prievartą prieš moteris, įskaitant viliojimą internete;
P. kadangi ir toliau diskriminuojama dėl lyties darant poveikį privačiam, šeimos ir profesiniam gyvenimui ir kadangi tai dažnai nutinka švietimo, mokymų ir paslaugų srityse; kadangi moterys dažnai patiria daugialypę diskriminaciją ne tik dėl lyties, pavyzdžiui, dėl etninės kilmės, tikėjimo, klasės, seksualinės orientacijos, religijos ir negalios;
Q. kadangi dėl ekonomikos krizės ir daugelyje ES valstybių narių įgyvendinamos griežtos taupymo politikos sumažėjo turimas biudžetas, o viešųjų paslaugų, kuriomis teikiama pagalba asmenims, nukentėjusiems nuo smurto prieš moteris, teikiama mažiau, taigi daromas neigiamas poveikis pagrindinėms teisėms ir moterims kyla didesnė skurdo, atskirties, diskriminacijos ir smurto rizika;
1. primygtinai ragina Komisiją į kitą ES sveikatos strategiją įtraukti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises kaip pagrindines žmogaus teises, siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės pagrindinių teisių politikos darną, kaip 2015 m. kovo 10 d. nurodė Parlamentas[5];
2. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti teisę gauti saugių ir šiuolaikiškų kontraceptinių priemonių ir užtikrinti lytinį švietimą mokyklose;
3. ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nacionalinės strategijos dėl pagarbos moterų lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir su ja susijusioms teisėms, taip pat dėl šių teisių apsaugos; kadangi sveikata – pagrindinė žmogaus teisė, nepaprastai svarbi norint naudotis kitomis žmogaus teisėmis, primygtinai tvirtina, kad Sąjunga turėtų dalyvauti skatinant informavimą ir geriausią praktiką šiuo klausimu;
4. ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kurių valstybės narės galėtų imtis siekdamos kovoti su daugialype diskriminacija;
5. ragina Komisiją propaguoti kovos su visų formų smurtu dėl lyties ir homofobija strategiją ir veiksmų planą bei stiprinti prevenciją ir užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą ir pagalbą jiems, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems asmenims, pvz., vaikams, vyresnio amžiaus moterims, neįgalioms moterims, pabėgėlėms, prieglobsčio prašytojoms ir diskriminacijos aukoms; ragina Komisiją pateikti konkrečią plataus užmojo lyčių lygybės strategiją po 2015 m.;
6. ragina valstybes nares kurti centrų, kuriuose būtų teikiama parama ir pastogė prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis tapusioms moterims, tinklus ir užtikrinti, kad jos gautų psichologinę, medicininę, socialinę ir teisinę pagalbą ir būtų skatinamos ieškoti pastovios darbo vietos ir gauti kartu suteikiamas teises;
7. apskritai smerkia bet kokį psichologinį ir fizinį smurtą prieš moteris, taip pat ir lytinį smurtą; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares užtikrinti pagalbą aukoms ir jų apsaugą;
8. ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti Direktyvą 2012/29/ES dėl nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos ir Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio;
9. mano, kad smurtas prieš moteris, pvz., nužudymai dėl garbės, vaikų santuokos, prekyba žmonėmis, moterų lytinių organų žalojimas, smurtas šeimoje, yra šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, kurie niekuomet neturėtų būti pateisinami religija, kultūra ar tradicija;
10. pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su smurtu prieš moteris ir nebaudžiamumu, būtina keisti visuomenės požiūrį į moteris ir mergaites, nes moterims pernelyg dažnai tenka antraeilis vaidmuo, o smurtas prieš moteris yra pernelyg dažnai toleruojamas arba sumenkinamas;
11. ragina valstybes nares užtikrinti, kad smurto aukomis tapusioms moterims būtų lengviau kreiptis į teismą, ir skatinti keistis geriausios patirties pavyzdžiais;
12. pabrėžia, kad valstybėse narėse reikia spręsti su lytimi susijusias kliūtis siekiant teisingumo tiek socialiniu ir ekonominiu, tiek procedūriniu požiūriu, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie kliūtis siekiant teisingumo;
13. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri yra veiksminga visapusiškos kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites, įskaitant vedybinį prievartavimą, smurtą šeimoje ir moterų lytinių organų žalojimą, priemonė;
14. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ir toliau žalojami moterų lyties organai ir tai yra sunkaus smurto prieš moteris ir mergaites forma ir nepriimtinas pasikėsinimas į jų teisę į fizinę neliečiamybę; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares labai atidžiai stebėti tokius veiksmus savo teritorijoje, kad jie kuo greičiau būtų sustabdyti; ypač ragina valstybes nares patvirtinti griežtą ir atgrasantį būdą apmokant su migrantais dirbančius darbuotojus ir sistemingai bei veiksmingai traukiant baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiant lyties organų žalotojus, nes šie veiksmai turi būti visiškai netoleruojami; primygtinai teigia, kad tai turi būti vykdoma kartu su informuotumo didinimo kampanijomis, skirtomis atitinkamoms grupėms; palankiai vertina tai, kad pagal ES teisės aktus dėl prieglobsčio lyties organų žalojimų aukos laikomos pažeidžiamais asmenimis ir kad lyties organų žalojimas yra vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį;
15. ragina ES institucijas ir valstybes nares apsvarstyti siūlomų arba įgyvendinamų griežtų taupymo priemonių poveikį pagrindinėms teisėms atsižvelgiant į lyčių skirtumus ir neproporcingą griežtų taupymo priemonių poveikį moterims; ragina ES institucijas nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų tais atvejais, kai dėl griežtų taupymo priemonių nukentėjo moterų ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės;
16 primena, kad pernelyg daug moterų savo darbo vietoje vis dar tampa seksualinio priekabiavimo aukomis ir kad joks darbo rinkos sektorius neapsaugotas nuo šio reiškinio; ragina valstybes nares vykdyti informuotumo didinimo kampanijas, skirtas ir privačiajam sektoriui, ir viešosioms tarnyboms; taip pat ragina valstybes nares kovoti su nebaudžiamumu šioje srityje;
17. yra sunerimęs dėl nepakankamo atstovavimo moterims priimant sprendimus įmonėse, jų direktorių valdybose, mokslo ir politikos srityse tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (didelėse įmonėse, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose), ypač vietos lygmeniu; ragina remti profesinio tobulėjimo siekiančias moteris ir jų pastangas eiti vykdomąsias pareigas ir ragina ES institucijas labiau atsižvelgti į duomenis, iš kurių matyti, kad Europos Sąjungoje moterys sudaro tik 17,8 proc. didžiųjų biržinių bendrovių valdybos narių;
18. palankiai vertina tai, kad į ataskaitą dėl Pagrindinių teisių chartijos taikymo įtraukta dalis, skirta direktyvai dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo, kaip priemonė skatinti pagrindines teises, kad valdybose būtų užtikrinta tikra moterų ir vyrų lygybė;
19. ragina Komisiją ugdyti visuomenės suvokimą, jog reikia skatinti pagarbos ir tolerancijos kultūrą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai moterų diskriminacijai;
20. primena, kad moterys sudaro daugiau kaip pusę asmenų, įgijusių trečios pakopos studijų diplomą; mano, kad, kol moterys nėra vienodai atstovaujamos tarp aukštas sprendžiamąją galią turinčias pareigas užimančių asmenų, reikia imtis pozityviosios diskriminacijos priemonių; ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių skatinant, kad kuo daugiau moterų užimtų aukštas pareigas;
21. primena, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas atskleidžia nepriimtiną diskriminaciją ir prieštarauja visoms mūsų sutartims (SESV 157 straipsnis); apgailestauja, kad ES vienodą darbą dirbančių moterų pajamos vis dar yra apie 16 proc. mažesnės negu vyrų; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą principo būtų laikomasi visuose darbo rinkos sektoriuose;
22. ragina Komisiją vykdyti nuolatinę pagarbos pagrindinėms teisėms stebėseną Europos Sąjungoje, remiantis pagal lytį suskirstytais duomenimis;
23. ragina valstybes nares nacionalinėms lyčių lygybę skatinančioms institucijoms suteikti nepriklausomumą ir finansinį savarankiškumą, kad jos galėtų apsirūpinti reikiamais darbuotojais ir vykdyti patikimą veiklą; pabrėžia valstybių narių bendradarbiavimo su Europos Parlamentu lyčių lygybės srityje svarbą siekiant įgyvendinti veiksmų planus ir tikslines rekomendacijas dėl lygybės skatinimo, kovos su smurtu prieš moteris ir aktyvesnio moterų įtraukimo į visuomenės veiklą, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje moterys yra;
24. ragina Komisiją padidinti finansavimą, skirtą projektams ir valstybių narių bei NVO, kurios yra pripažįstamos kaip turinčios patirties teikti pagalbą nuo prekybos žmonėmis ir prostitucijos nukentėjusioms moterims, partnerystėms;
25. ragina Komisiją ir valstybes nares priimant sprendimus dėl savo fiskalinės politikos, socialinės apsaugos ir viešųjų paslaugų atsižvelgti į demografines tendencijas ir namų ūkių dydžio bei sudėties pokyčius; pažymi, kad daugelyje ES valstybių narių daugėja vieno asmens namų ūkių, tačiau daugeliu politikos priemonių šie ūkiai yra tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojami ir atsiduria nepalankioje padėtyje; mano, kad žmonės neturėtų būti apdovanojami ar baudžiami už tai, kad priklauso konkretaus dydžio ir sudėties namų ūkiams, todėl ragina užtikrinti, kad politika būtų neutrali namų ūkių dydžio ir sudėties atžvilgiu;
26. ragina valstybes nares ir ES institucijas bendradarbiauti su Europos lyčių lygybės institutu ir Pagrindinių teisių agentūra ir bendromis pastangomis kartu ryžtingai kovoti su smurtu ir diskriminacija dėl lyties;
27. ragina valstybes nares labiau reaguoti į vadinamuosius socialinės žiniasklaidos trolius, kurie internetu neproporcingai priekabiauja prie moterų;
28. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti ir stiprinti formaliojo švietimo ir savišvietos vaidmenį siekiant užtikrinti lyčių lygybę labiau įgalinant moteris ir LGBTI priklausančius asmenis ir taip apsaugant jų pagrindines teises;
29. ragina valstybes nares peržiūrėti savo nacionalinės teisės aktus ir panaikinti nuostatas, kuriomis sudaromos sąlygos moterų diskriminacijai, kaip neseniai nutiko vienoje valstybėje narėje, kurios taikomomis nuostatomis dėl nacionalinės pensinio amžiaus sistemos nustatytas senatvės pensijos amžius skyrėsi pagal asmens lytį, o pensijos prašančioms moterims jis buvo nustatomas pagal užaugintų vaikų skaičių[6];
30. ragina ES ir valstybes nares pripažinti neatimamas moterų ir mergaičių teises į kūno neliečiamybę ir savarankišką sprendimų priėmimą.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
6.5.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
27 5 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Beatrix von Storch, Anna Záborská, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Rosa Estaràs Ferragut, Constance Le Grip, Georg Mayer, Branislav Škripek, Monika Vana, Julie Ward |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Isabella Adinolfi |
||||
- [1] Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programos 7.2 ir 7.3 skyriai.
- [2] Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas. Pagrindiniai rezultatai“ (2014 m.) http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-2014-vaw-survey-main-results_en.pdf
- [3] Kaip pažymima Europos Komisijos atliktame tyrime „European Commission actions to combat violence against women“ (2015 m. sausio mėn.).
- [4] 1993 m. gruodžio 20 d. JT deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo (A/RES/48/104) 1 ir 3 straipsniai.
- [5] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.
- [6] 2013 m. balandžio 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-401/11 Blanka Soukupová prieš Ministerstvo zemědělství, EU:C:2013:223.
Peticijų komiteto NUOMONĖ (5.5.2015)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2013–2014 m.)
(2014/2254(INI))
Nuomonės referentė: Soledad Cabezón Ruiz
PASIŪLYMAI
Peticijų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Antrąją dalį („Nediskriminavimas ir Sąjungos pilietybė“) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnyje ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 215–218 straipsniuose įtvirtintą teisę pateikti peticiją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 53 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą „2013 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“ (COM(2013) 0269),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. pateiktą nuomonę dėl susitarimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) projekto (Nuomonė Nr. 2/13) ir į Teisingumo Teismo nurodytas problemas dėl suderinamumo su ES teise,
A. kadangi su Sąjungos pilietybe susijusios teisės įtvirtintos Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi Lisabonos sutartimi sustiprintas pagrindinių teisių taikymas valstybėms narėms nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant ES teisę; kadangi kartu su Lisabonos sutartimi įsigaliojus šiai Chartijai padidėjo ES piliečių lūkesčiai, kad Europoje prasidėjo nauja sustiprintų teisių era; kadangi Chartijos 51 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės ir ES institucijos, organai ir agentūros turi gerbti šias teises, laikytis principų ir juos taikyti pagal turimus atitinkamus įgaliojimus; kadangi Komisija laikosi pozicijos, kad šiuo straipsniu apribojamos jos galimybės vykdyti jai priskirtą Sutarčių sergėtojos vaidmenį; kadangi ES prisijungus prie EŽTK bus sustiprintas jos įsipareigojimas ginti pagrindines teises;
B. kadangi demokratijos ir teisinės valstybės principus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą bei pagarbą žmogaus orumui propaguoti tarptautiniu lygmeniu iš tikrųjų galima tik tuo atveju, jei šių principų visiškai ir atidžiai laikysis ir juos įgyvendins ES valstybės narės; kadangi, remiantis Eurobarometro duomenimis, pasitikėjimas teismų sistema kai kuriose valstybėse narėse itin mažas;
C. kadangi beveik trečdalis Parlamento gaunamų peticijų susijusios su tariamu Chartijoje nurodytų pagrindinių teisių pažeidimu ir jose gvildenami tokie klausimai, kaip pilietybė, keturios laisvės, užimtumas, ekonominės aplinkybės, aplinkos ir vartotojų apsauga, teisingumo sistemos, balsavimo teisės ir demokratinis dalyvavimas, skaidrumas vykdant sprendimų priėmimo procesą, negalia, vaiko teisės, galimybė įgyti išsilavinimą arba naudotis kalbinėmis teisėmis; kadangi kai kuriose iš šių peticijų keliami klausimai, susiję su sveikatos problemomis ir prieiga prie sveikatos priežiūros sistemos bei sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat kaip tiesioginė ekonomikos krizės pasekmė keliami klausimai, susiję su teise dirbti; kadangi paprastai peticijos yra ankstyviausi pagrindinių teisių padėties valstybėse narėse rodikliai;
D. kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ES, visų pirma nustatydamas bendruosius teisės principus; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika paprastai dera viena su kita; kadangi klausimą dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. pateiktą nuomonę;
E. kadangi nustačius teisę pateikti peticiją tarp ES piliečių ir Europos Parlamento užsimezgė glaudus ryšys; kadangi Europos piliečių iniciatyvos dėka buvo sukurtas naujas tiesioginis ryšys tarp ES piliečių ir ES institucijų ir kadangi ši iniciatyva gali padėti stiprinti pagrindinių teisių ir piliečių teisių plėtojimą; kadangi piliečių teisės apima teisę pateikti peticiją kaip priemonę piliečiams užtikrinti savo pagrindines teises, kaip nustatyta Chartijos 44 straipsnyje ir SESV 227 straipsnyje;
F. kadangi pripažįstama, kad nacionalinės institucijos (teisminės institucijos, teisėsaugos organai ir valdymo institucijos) yra pagrindiniai veikėjai, praktiškai įgyvendinantys Chartijoje įtvirtintas teises ir laisves;
G. kadangi Komisija turėtų ir toliau atidžiai stebėti atvejus, kai valstybės narės neperkelia ES teisės aktų į nacionalinę teisę arba perkelia juos netinkamai; kadangi ES piliečiai nepakankamai informuojami apie savo pagrindines teises;
H. kadangi svarbu, kad specializuotos institucijos, pavyzdžiui, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ar lygybės įstaigos, vykdytų veiksmingą veiklą siekdamos padėti piliečiams geriau naudotis savo pagrindinėmis teisėmis atsižvelgiant į tai, kokiu mastu valstybės narės taiko ES teisę;
I. kadangi ekonomikos krizę ir griežto taupymo priemonės, grindžiamos viešųjų paslaugų masto mažinimu, darbo teisių nepaisymu, privatizacija ir viešųjų išlaidų ribojimu, turėjo neigiamo poveikio taip pat ir visuotinei prieigai prie kokybiško išsilavinimo, kaip nurodyta Chartijos 14 straipsnyje, teisei į teisingą ir deramą darbą, kaip įtvirtinta 31 straipsnyje, teisei į sveikatos priežiūrą, kaip nurodyta 35 straipsnyje, teisei į nuosavybę, kaip nurodyta 17 straipsnyje, ir teisei į socialinę apsaugą ir socialinės gerovės paslaugas, kaip nurodyta 34 straipsnyje;
J. kadangi teisė balsuoti ir kelti savo kandidatūrą vietos rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą gyvenamosios vietos valstybėje narėje pripažįstama Chartijos 39 ir 40 straipsniuose; kadangi ši teisė neturėtų būti varžoma dėl to, kad naudojamasi teise į judumą;
K. kadangi Chartijos 21 straipsnyje draudžiama diskriminacija dėl tokių pagrindų kaip lytis, rasė, odos spalva, tautinė ar socialinė kilmė, genetiniai bruožai, kalba, religija ar tikėjimas, politinės ar kitokios pažiūros, priklausymas tautinei mažumai, turtinė padėtis, gimimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija; kadangi pagal SESV 19 straipsnio 1 dalį ES gali priimti teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su konkretaus tipo diskriminacija;
L. kadangi Chartijoje įtvirtinta teisė į gerą valdymą Sąjungoje; kadangi Chartijoje taip pat nustatoma teisė susipažinti su trijų pagrindinių ES institucijų dokumentais; kadangi Europos ombudsmenui pavesta užtikrinti, kad šių teisių būtų paisoma;
M. kadangi neįgaliųjų skurdo lygis yra 70 proc. didesnis už vidutinį, iš dalies dėl menkų galimybių įsidarbinti;
N. kadangi Chartijos 37 ir 38 straipsniuose pripažįstama teisė į aukšto lygio aplinkos apsaugą ir ši teisė itin glaudžiai susieta su Sąjungos įvairių sričių politikos įgyvendinimu;
1. atsižvelgdamas į tai, kad žmogiškojo orumo pažeisti nevalia, apgailestauja dėl mažumų, įskaitant etnines ir nacionalines mažumas, diskriminacijos atvejų; ragina Tarybą liautis blokavus Nediskriminavimo direktyvą, kuria siekiama įgyvendinti vienodo požiūrio į žmones nepaisant religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos principą; pabrėžia, kad turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į piliečių, kurių padėtis labiausiai pažeidžiama, pavyzdžiui, mažumų, reikmes; ragina Tarybą ir Komisiją imtis veiksmingų ir atsakingų priemonių siekiant užtikrinti, kad Sąjungos vertybių būtų paisoma, kalbant apie valstybes nares, kurios nesugeba visiškai laikytis joms pagal Sutartį kylančių įpareigojimų šiais aspektais;
2. apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse remiami teisės aktai, dėl kurių sudėtinga arba neįmanoma tinkamai laikytis Pagrindinių teisių chartijos, nes minėtaisiais aktais apribojama susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvė, taip pat teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus;
3. ragina Komisiją nedelsiant užtikrinti, kad valstybės narės perkeltų ir tinkamai taikytų Direktyvą 2004/38/EB dėl piliečių, taip pat jų sutuoktinių ir vaikų, teisės laisvai judėti, nes gaunama nemažai peticijų dėl problemų, susijusių su šia teise; atsižvelgdamas į padidėjusį peticijų iš kai kurių valstybių narių skaičių kalbant apie ginčus su tarpvalstybiniu elementu dėl vaikų globos pagal Reglamentą „Briuselis II“, visų pirma turint omenyje peticijas dėl kai kurių valstybių narių valdžios institucijų veiksmų, kai iš tėvų, besinaudojančių judėjimo laisve ES viduje, atimama globos teisė;
4. pabrėžia, kad siekiant toliau stiprinti pagrindinių teisių apsaugą pagal ES Sutartis, gali reikėti šias Sutartis iš dalies pakeisti;
5. ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti vaiko teises sprendžiant šeimos ginčus su tarpvalstybiniu elementu; pabrėžia, kad būtina propaguoti vaiko teises įvairiose ES politikos srityse siekiant užtikrinti, kad visuomet būtų atsižvelgiama į tai, kas geriausia vaikui;
6. pabrėžia, kad ES piliečių vaikų interesai ir teisės turėtų būti tinkamai ginami ne tik Sąjungoje, bet ir už jos ribų, ir ragina atitinkamai stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančių Šiaurės šalių institucijomis, atsakingomis už vaikų gerovę; mano, kad visos ES partnerės (įskaitant Europos ekonominės erdvės nares) turėtų ratifikuoti 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje;
7. ragina labiau akcentuoti vaiko teisių apsaugą, visų pirma siekiant padėti vaikams, kurie jiems gyvenant užsienyje paimami iš namu; mano, kad JT Vaiko teisių konvencija turėtų būti laikoma pagrindu siekiant spręsti bet kokius šeimų, gyvenančių ne savo šalyje, ginčus dėl vaiko globos, nes pagal šią konvenciją ypatingas dėmesys skiriamas siekiui išsaugoti vaiko tapatybę;
8. ragina visas valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją, kad 2016 m. galėtų būti paskelbti kovos su smurtu prieš moteris metais;
9. pabrėžia, jog Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo nėra vien užtikrinti, kad valstybės narės perkeltų teisės aktus į nacionalinę teisę, bet taip pat apima visapusišką ir teisingą teisės aktų taikymą, ypač siekiant apsaugoti piliečių pagrindines teises; apgailestauja, kad dėl itin ribojamojo Chartijos 51 straipsnio aiškinimo (suprantant šį straipsnį kaip neapimantį ES teisės vykdymo užtikrinimo) faktiškai apribojama Chartijos taikymo sritis; laikosi nuomonės, kad toks požiūris turėtų būti persvarstytas siekiant tenkinti ES piliečių lūkesčius, susijusius su jų pagrindinėmis teisėmis; primena, jog piliečių lūkesčiai neapsiriboja siauru Chartijos aiškinimu, todėl reikėtų siekti užtikrinti, kad šios teisės būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamos; todėl apgailestauja, kad Komisija, atsakydama į daugelį peticijų, kuriose skundžiamasi dėl galimo pagrindinių teisių pažeidimo, nurodo neturinti kompetencijos imtis veiksmų; atsižvelgdamas į tai, ragina nustatyti stebėjimo, sistemingo vertinimo ir rekomendacijų teikimo mechanizmą siekiant užtikrint, kad pagrindinių vertybių valstybėse narėse būtų paisoma iš esmės labiau;
10. primena, kad pagarbos pagrindinėms teisėms garantija taip pat taikoma ir ES nepriklausančių šalių piliečiams, esantiems ES teritorijoje, ir kad bet koks neatidėliotinas grąžinimas, neapibrėžtos trukmės laikymas imigrantų sulaikymo centruose arba atsisakymas teikti sveikatos priežiūros paslaugas yra Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų principų pažeidimas;
11. atkreipia dėmesį į teisinį vakuumą, susijusį su piliečių galimybe pasinaudoti teise kreiptis į teismą tais atvejais, kai valstybės narės nėra perkėlusios ar per vėlai perkėlė su jais tiesiogiai susijusius ES teisės aktus; pabrėžia, kad būtina koordinuoti veiksmus visais lygmenimis siekiant ginti ir propaguoti pagrindines teises; toks reikalavimas taikomas ES institucijoms, valstybėms narėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, NVO ir pilietinei visuomenei;
12. pabrėžia, kad žmonėms daugeliu atveju sunku tiksliai žinoti, į kokią instituciją kreiptis, kai pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, ir pabrėžia, kad būtina teikti aiškią ir prieinamą informaciją, kad nekiltų neaiškumų dėl Pagrindinių teisių chartijos taikymo srities ir šios Chartijos taikymo arba teisių gynimo procedūrų;
13. primena Komisijai apie jos institucinę pareigą nagrinėti piliečių skundus, susijusius su galimais pagrindinių teisių pažeidimais, kuriuos padaro ne tik ES ir valstybės narės, taikydamos ES teisę, bet taip pat skundus, susijusius situacijomis, kai valstybėse narėse sistemingai neginamos pagrindinės teisės;
14. ragina valstybes nares visapusiškai laikantis subsidiarumo principo patvirtinti visas reikiamas priemones siekiant užtikrinti, kad pagrindinės teisės, susijusios su visuotine prieiga prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, teisingumo, socialinių paslaugų ir aukštos kokybės švietimo paslaugų, būtų vėl prieinamos visiems ES piliečiams, visų pirma 122 milijonams europiečių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, taip pat užtikrinti, kad būtų panaikintos fizinės ir kitokios kliūtys, su kuriomis susiduria neįgalieji; pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti galimybę visiems namų ūkiams naudotis energija už prieinamą kainą, todėl šioje srityje turi būti įgyvendintos tikslinės priemonės; be to, ragina valstybes nares pripažinti, kad aplinkos apsauga yra svarbiausias veiksnys siekiant užtikrinti pagrindinę teisę į sveikatos apsaugą;
15. ragina valstybes nares ir Komisiją panaikinti esamas kliūtis vidaus rinkoje, kad būtų galima visapusiškai naudotis laisvo judėjimo teise;
16. primena, kad socialinės apsaugos išmokų, bedarbio pašalpų, pensijų ir sveikatos priežiūros paslaugų perkeliamumas, ypač kalbant apie neįgaliuosius, ir profesinės kvalifikacijos bei akademinių kreditų pripažinimas svarbus užtikrinant visapusišką pagrindinių teisių ir pilietinių laisvių įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant ir į pastaraisiais metais dėl ekonomikos krizės padidėjusį darbuotojų judumą; vis dėlto pažymi, kad daugelis piliečių, norėdami pasinaudoti šiomis teisėmis, dar susiduria su problemomis; pakartoja, kad universiteto laipsnių tarpusavio pripažinimas itin svarbus siekiant užtikrinti tinkamą judumą ES piliečiams;
17. ragina valstybes nares patvirtinti reikiamus įstatymus ir kitus teisės aktus, kad visi ES piliečiai, sulaukę rinkimų teisės amžiaus, galėtų pasinaudoti savo balsavimo teisėmis dalyvaudami atitinkamuose nacionaliniuose ir regioniniuose rinkimuose;
18. ragina valstybes nares ir Komisiją siūlant teisės aktus užtikrinti kovos su terorizmu priemonių ir pagrindinių teisių apsaugos pusiausvyrą, kad šios teisės nebūtų pažeidžiamos;
19. reiškia ypatingą susirūpinimą dėl tam tikrose valstybėse narėse neseniai priimtų teisės aktų, kuriais apribojamos pripažintos pagrindinės teisės, susijusios su žodžio ir susirinkimų laisve; mano, kad tokiais teisės aktais, kuriais pažeidžiamos pilietinės teisės, prisidedama prie demokratinės regresijos tendencijos;
20. apgailestauja dėl tam tikrose valstybėse narėse priimtų teisės aktų, kurie nukreipti prieš lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius ir interseksualius asmenis (LGBTI) ir kuriais apribojama lesbiečių, gėjų, translyčių ir biseksualių asmenų teisė būti nediskriminuojamiems dėl seksualinės orientacijos ir jų žodžio laisvė, be to, pažeidžiama visiems piliečiams garantuojama teisė sudaryti santuoką ir sukurti šeimą, ir smerkia tokius teisės aktus;
21. ragina Tarybą nebeblokuoti direktyvos dėl motinystės atostogų, kadangi šiuo teisės aktu bus užtikrinta veiksminga ir faktinė lyčių lygybė, taip pat suderintos teisės nuostatos ES lygmeniu;
22. ragina Komisiją atnaujinti teisėkūros iniciatyvą dėl Galimybių sudarymo akto, sukuriant kompleksinę priemonę, kuri gali padėti sustiprinti neįgaliųjų apsaugą ir užtikrinti visų ES politikos krypčių sanglaudą šiuo aspektu;
23. prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant sustiprinti teisę į gerą valdymą, šiuo tikslu ES gero administracinio elgesio kodeksą patvirtinant kaip teisiškai privalomą reglamentą;
24. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant savo politiką pasirūpinti, kad pagrindinės teisės ES būtų tinkamai gerbiamos, užtikrinamos, ginamos ir toliau plėtojamos; ragina valstybes nares atnaujinti pastangas siekiant pripažinti teisę teikti peticijas ir teisę kreiptis į Ombudsmeną, kaip priemonę piliečiams ginti savo teises;
25. atsižvelgdamas į šimtus kasmet gaunamų peticijų reiškia susirūpinimą dėl esamų trūkumų valstybėms narėms šiuo metu įgyvendinant tiek ES aplinkosaugos teisės aktų, pavyzdžiui, Poveikio aplinkai vertinimo ir Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvų, nuostatų turinį, tiek jų principus; prašo Komisijos atidžiau stebėti, kaip iš esmės vykdomos tokios procedūros, visų pirma tais konkrečiais atvejais, kai yra pateiktos susijusios peticijos;
26. pakartotinai pabrėžia Europos piliečių iniciatyvos, kaip naujos Lisabonos sutartimi nustatytos piliečių teisės, kuria siekiama sustiprinti dalyvaujamąją demokratiją ES, svarbą; pabrėžia Europos piliečių iniciatyvos, kaip galingos priemonės, kuria Europos piliečiams suteikiama tiesioginė demokratinė teisė prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso ES, svarbą, greta Europos Sąjungos piliečių teisės pateikti peticijas Europos Parlamentui ir jų teisės kreiptis į Europos ombudsmeną;
27. ragina Komisiją sustiprinti Europos piliečių iniciatyvos vaidmenį ir atliekant būsimą Reglamento 211/2011 peržiūrą panaikinti visus šios priemonės trūkumus laikantis piliečiams palankios pozicijos, be to, tuo pat metu patobulinti piliečių informavimo apie Europos piliečių iniciatyvos naudojimą ir jos galimybes daryti poveikį ES sprendimų priėmimo procesui kampanijas;
28. ragina visas ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad ir valstybėse narėse, ir tarptautiniu lygmeniu būtų paisoma demokratijos ir teisinės valstybės principų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo bei pagarbos žmogaus orumui;
29. remia nacionaliniams teisėjams, kurie yra pagrindiniai veikėjai siekiant užtikrinti, kad piliečių teisių būtų laikomasi, skirtą ES teisės specialistų mokymo programą; įspėja apie pavojų, kad teisės į veiksmingas teisių gynimo priemones gali būti nepaisoma tais atvejais, kai vykdant nacionalinių teismų procedūras nustatomi nepriimtini terminai; reiškia nuomonę, jog norint užtikrinti, kad teismuose būtų paisoma lygybės principo ir sudaromos veiksmingos galimybės kreiptis į teismą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti pašalintos tokias galimybes varžančios socialinės ir ekonominės kliūtys, pavyzdžiui, pernelyg didelės teismo rinkliavos ir žyminiai mokesčiai; atkreipia dėmesį į teisinį netikrumą, kuris sukuriamas dėl bet kokios atgaline data taikomos naujo teisės akto nuostatos valstybėse narėse, taip pat tais atvejais, kai ta pati reglamentavimo aplinka nuolat keičiama; dėl to sukuriamos faktinės kliūtys kreiptis į teismą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisė kreiptis į teismą būtų veiksmingai įgyvendinama, taip pat kad veiktų nepriklausoma, teisinga, efektyvi ir nešališka teisingumo sistema ir šioje sistemoje būtų laikomasi tinkamų terminų;
30. ragina Komisiją atsižvelgti į 2014 m. vasario 17 d. K. Göncz pranešimą dėl teisingumo vertinimo baudžiamojo teisingumo ir teisinės valstybės srityje; šiame pranešime apgailestaujama dėl turimų duomenų apie nacionalines teisingumo sistemas trūkumo ir valstybės narės raginamos visapusiškai bendradarbiauti su ES ir Europos Tarybos institucijomis ir reguliariai rinkti bei teikti nešališkus, patikimus, objektyvius ir palyginamus duomenis apie savo teisingumo sistemas; ragina sukurti veiksmingą mechanizmą, kurį pasitelkiant būtų galima reguliariai vertinti, kaip valstybės narės laikosi pagrindinių ES vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje, ir kuris veiktų kaip ankstyvo įspėjimo priemonė; be to, pabrėžia, kad Komisijai suteikti įgaliojimai valstybėms narėms, nevykdančioms savo įsipareigojimų pagal Sutartis, pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;
31. palankiai vertina Europos e. teisingumo portalą, kurį administruoja Komisija ir kuriame specialistams ir visuomenei pateikiama informacija apie teisingumo sistemas; šis portalas – tai praktinė priemonė siekiant sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą; atskira šio portalo skiltis skiriama pagrindinėms teisėms siekiant informuoti piliečius apie tai, į ką jie gali kreiptis tuo atveju, jei pažeidžiamos jų pagrindinės teisės.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
16.4.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
30 0 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marina Albiol Guzmán, Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Heinz K. Becker, Soledad Cabezón Ruiz, Andrea Cozzolino, Pál Csáky, Miriam Dalli, Eleonora Evi, Sylvie Goddyn, Peter Jahr, Rikke Karlsson, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Notis Marias, Edouard Martin, Roberta Metsola, Julia Pitera, Gabriele Preuß, Laurențiu Rebega, Sofia Sakorafa, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Michela Giuffrida, Jérôme Lavrilleux, Josep-Maria Terricabras, Ángela Vallina, Rainer Wieland |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Isabella Adinolfi, Paul Brannen |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
2.7.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 25 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Martina Anderson, Heinz K. Becker, Michał Boni, Ignazio Corrao, Rachida Dati, Frank Engel, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Lorenzo Fontana, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Iliana Iotova, Eva Joly, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Louis Michel, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Laura Agea, Marina Albiol Guzmán, Carlos Coelho, Pál Csáky, Miriam Dalli, Gérard Deprez, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Marek Jurek, Jeroen Lenaers, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Kati Piri, Barbara Spinelli, Jaromír Štětina, Josep-Maria Terricabras, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Elissavet Vozemberg |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Daniela Aiuto, Jude Kirton-Darling, Momchil Nekov, Charles Tannock, Romana Tomc, Mihai Ţurcanu |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
[32] |
+ |
|
|
ALDE |
Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Louis Michel, Angelika Mlinar, Maite Pagazaurtundúa Ruiz |
|
|
ECR |
|
|
|
EFDD |
Laura Agea, Daniela Aiuto, Ignazio Corrao, Laura Ferrara |
|
|
EFN |
|
|
|
PPE |
|
|
|
Verts/ALE |
Eva Joly, Ulrike Lunacek, Judith Sargentini, Josep-Maria Terricabras, |
|
|
GUE/NGL |
Marina Albiol Guzmán, Martina Anderson, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat |
|
|
NI |
Juan Fernando López Aguilar |
|
|
S&D |
Miriam Dalli, Tanja Fajon, Monika Flašíková Beňová, Ana Gomes, Sylvie Guillaume, Iliana Iotova, Jude Kirton-Darling, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Andrejs Mamikins, Momchil Nekov, Péter Niedermüller, Kati Piri, Birgit Sippel |
|
|
[25] |
- |
|
|
ALDE |
|
|
|
ECR |
Jussi Halla-aho, Marek Jurek, Timothy Kirkhope, Branislav Škripek, Helga Stevens, Charles Tannock |
|
|
EFDD |
|
|
|
EFN |
Lorenzo Fontana |
|
|
PPE |
Heinz K. Becker, Michal Boni, Carlos Coelho, Pál Csáky, Rachida Dati, Frank Engel, Kinga Gál, Brice Hortefeux, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Barbara Kudrycka, Jeroen Lenaers, Monica Macovei, Jaromír Štětina, Csaba Sógor, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Romana Tomc, Mihai Ţurcanu, Elissavet Vozemberg |
|
|
Verts/ALE |
|
|
|
GUE/NGL |
|
|
|
S&D |
|
|
|
[1] |
0 |
|
|
NI |
VOIGT UDO |
|
sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė