REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, sudarymo projekto

20.7.2015 - (11667/2012 – C8-0278/2014 – 2012/0134(NLE)) - ***

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: João Ferreira

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, sudarymo projekto

(11667/2012 – C8-0278/2014 – 2012/0134(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11667/2012),

–       atsižvelgdamas į Protokolą, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime (11671/2012),

–       atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0278/2014),

–       atsižvelgdamas į savo ... ne teisėkūros rezoliuciją[1] dėl Tarybos sprendimo projekto,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–       atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi bei Biudžeto komitetų nuomones (A8-0233/2015),

1.      pritaria protokolo sudarymui;

2.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Bisau Gvinėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Pirmasis EEB ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės susitarimas buvo sudarytas 1980 m. ir nuo to laiko EEB/Sąjungos valstybių narių laivynams buvo suteiktos žvejybos galimybės šios šalies vandenyse. Vėliau buvo pasirašyta keletas susitarimo taikymo protokolų, o paskutinis protokolas galiojo iki 2012 m. birželio 15 d.

2012 m. vasario 10 d. šalys susitarė dėl naujo taikymo protokolo, kurį Komisija patvirtino 2012 m. birželio 5 d. ir kurio taikymo laikotarpis buvo trys metai – nuo 2012 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 15 d. Tačiau dėl 2012 m. balandžio 12 d. Bisau Gvinėjoje įvykusio perversmo Europos Sąjunga sustabdė naujojo protokolo pasirašymui būtinas procedūras. Europos Sąjungos valstybių narių laivynams, pagal susitarimą žvejojantiems Bisau Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje, buvo patarta nutraukti savo veiklą šioje zonoje dėl to, kad nebuvo galima užtikrinti jų saugumo. 2014 m. gegužės mėn. įvyko rinkimai ir galiausiai 2014 m. lapkričio 24 d. trijų metų laikotarpiui buvo pasirašytas naujas Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos susitarimo taikymo protokolas.

Susitarime numatytas 9,2 mln. eurų metinis finansinis įnašas, t. y. 6,2 mln. už galimybę naudotis Bisau Gvinėjos ekonominės zonos ištekliais ir 3 mln., skirti šios šalies žvejybos sektoriaus plėtrai remti.

Europos Sąjungos laivynui suteiktos žvejybos galimybės nustatytos taip: krevečių traleriai šaldikliai – 3700 BRT per metus ir žuvų ir galvakojų moliuskų traleriai šaldikliai: –3500 BRT per metus; 28 tunų seineriai šaldikliai ir ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai ir 12 tunus kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo sustabdytos derybos su Mauritanija, žuvininkystės susitarimas su Bisau Gvinėja įgavo svarbos ir tapo netgi vienu iš svarbiausių šiuo metu galiojančių susitarimų. Tai vienas retesnių Europos Sąjungos susitarimų, pagal kurį leidžiama mišri žvejyba.

Bisau Gvinėja yra vakarinėje Afrikos pakrantėje tarp Senegalo ir Gvinėjos. Jos plotas – 36 125 km². Šalyje gyvena apie 1,4 mln. gyventojų, ketvirtis jų – sostinėje Bisau, kiti – kaimo vietovėse. Didelė šalies, laikomos viena mažiausiai pažengusių šalių, gyventojų dalis gyvena žemiau skurdo ribos (kai kuriais skaičiavimais – du trečdaliai namų ūkių). Jos BVP vienam gyventojui tyra vienas žemiausių pasaulyje.

2008 m. apie trečdalį viešųjų lėšų buvo gaunama iš tarptautinių fondų paramos, o Europos Sąjunga suteikė apie trečdalį šių šios sumos.

Šalies ekonomika labai priklauso nuo žemės ūkio, ypač nuo anakardžių riešutų auginimo. Vienas iš uždavinių, kuriuos turi įveikti šalis yra jos gamybos įvairinimas.

Tokiomis aplinkybėmis dėl to, kad nustojo galioti vienašališkai suteikti lengvatiniai muitų tarifai ir įsigaliojo taip vadinami ekonominės partnerystės susitarimai, šalis susiduria su dideliais sunkumais, jai kyla didelė rizika ir ji patiria didelius nuostolius.

Tai, kad šalis turi milžinišką kontinentinį šelfą, maitinamą upėmis ir sezoniniais vandenynų srovių krypties pokyčiais, lemia, kad jos žuvininkystės, visų pirma pakrančių ir vandenynų rūšių, ištekliai yra dideli.

Pagrindinius komerciniai išteklius sudaro priedugnio žuvys, mažos pelaginės žuvys, didelės migruojančios pelaginės žuvys, vėžiagyviai (krevetės, įskaitant giliavandenės krevetės) ir galvakojai moliuskai (paprastieji aštuonkojai ir kalmarai).

Mažos apimties žvejyba, įskaitant žvejybą savo reikmėms, verčiasi daugelis tūkstančių žvejų (jų skaičius skiriasi priklausomai įvairių vertinimų) ir jų šeimų, o kai kurie iš jų yra iš kaimyninių šalių. 2009 m. trys ketvirčiai iš apie 1 500 registruotų laivų buvo kanojų tipo (pagaminti iš medžių rąstų).

Dėl nesugebėjimo laikytis Sąjungos taikomų sanitarinių standartų kyla kliūčių su Sąjunga vykdyti prekybą žvejybos produktais. Sukūrus sanitarijos laboratoriją (2014 m. liepos mėn.), iš principo šią padėtį ištaisyti galėtų Bisau Gvinėjos pajėgumų šioje srityje stiprinimas.

Lėšos pagal žvejybos susitarimą su Europos Sąjunga sudaro didelę Bisau Gvinėjai Sąjungos pervestų lėšų dalį (ketvirtadalis visų pervedimų 2010 m.).

Pranešėjas rekomenduoja Parlamentui pritarti šio protokolo sudarymui, kadangi jis yra labai svarbus ir Bisau Gvinėjai, ir šios šalies vandenyse žvejojančiam Europos laivynui.

Tačiau pranešėjas mano, kad būtina atlikti išsamesnį šio susitarimo, jo istorijos ir ateities perspektyvų vertinimą. Atsižvelgiant į Parlamento vaidmenį šioje srityje, pranešėjas mano, kad galima ir būtina priimti ne teisėkūros rezoliuciją dėl šio susitarimo, kurioje būtų pateikta nuomonė ir rekomendacijos Komisijai, taikytinos visu šio protokolo galiojimo metu ir bet kokioms naujoms deryboms dėl jo.

Pranešėjas pabrėžia kai kuriuos dalykus, į kuriuos, jo nuomone, reiktų ypač atkreipti dėmesį.

Nors pirmasis Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės susitarimas buvo pasirašytas prieš 35 metus, yra aišku, kad iki šiol sektorių bendradarbiavimo srityje rezultatai yra labai menki. Tokią padėtį reikėtų skubiai keisti. Susitarimu turėtų būti skatinamas tikras Bisau Gvinėjos žvejybos sektoriaus ir su juo susijusios pramonės ir veiklos tvarus vystymasis, skatinant šalyje liekančią pridėtinę vertę, gaunamą naudojant savo gamtos išteklius.

Turi būti sukurtas geresnis pagal žuvininkystės susitarimą teikiamos paramos sektoriui ir vystomojo bendradarbiavimo, visų pirma Europos plėtros fondo (EPF), priemonių ryšys, įgyvendinamas arba pagal nacionalinę programą, arba pagal Vakarų Afrikos regionui skirtą regioninę programą.

Pranešėjas mano, kad Europos Komisija turi imtis reikiamų priemonių, įskaitant galimą su paramos sektoriui skirtos susitarimo dalies persvarstymą ir naujų sąlygų, kurios būtų veiksmingesnės didinant šios pagalbos įsisavinimo lygį, kad būtų iš tiesų užtikrinta, kad pastarųjų dešimtmečių tendencijos būtų pakeistos. Pastaraisiais metais pastebėti keli (reti) pokyčiai turėtų būti itin paremiami, kad jų daugėtų ir kad jie teiktų apčiuopiamų rezultatų.

Panašiai, kaip ir kitose regiono šalyse, atrodo, kad būtina pagerinti informacijos apie laimikį ir jūrų išteklių išsaugojimo padėtį apskritai kiekį ir patikimumą ir padėti Bisau Gvinėjai plėtoti nuosavus pajėgumus rinkti šią informaciją.

Galiausiai, pranešėjas pabrėžia, kad Parlamentas visais etapais turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas apie procedūras, susijusias su protokolu ar jo atnaujinimu. Siūloma nustatyti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet būtų pateikiama ataskaita apie 3 straipsnyje nustatytos daugiametės sektoriaus programos rezultatus ir tai, kaip laikomasi reikalavimo dėl laimikio deklaravimo.

25.6.2015

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, sudarymo

(11667/2012 – C8-0278/2014 – 2012/0134(NLE))

Nuomonės referentas: Nirj Deva

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bisau Gvinėja yra viena iš skurdžiausių mažiausiai išsivysčiusių šalių pasaulyje ir yra labai įsiskolinusi. Jos BVP vienam gyventojui taip pat vienas žemiausių pasaulyje.

Šalies ekonomika labai priklauso nuo žemės ūkio, ypač nuo anakardžių produkcijos. Be to, Bisau Gvinėjoje yra labai daug žuvų išteklių, o priklausomybė nuo žuvininkystės maisto produktų yra didelė dėl to, kad trūksta alternatyvių gyvūninių baltymų šaltinių.

Politinė padėtis šalyje tebėra nestabili. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė 2012 m. balandžio 12 d. įvykusį karinį perversmą ir atsisakė pripažinti perversmo vadovų įsteigtas institucijas bei pareikalavo atkurti konstitucinę tvarką.

Nuo 2014 m. gegužės mėn. įvykusių prezidento rinkimų padėtis gerėja ir tai paskatino ES atnaujinti bendradarbiavimą su Bisau Gvinėja, įskaitant derybų dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimą.

Šis protokolas apima trejų metų laikotarpį nuo jo pasirašymo dienos. Tai susitarimas dėl įvairių rūšių žuvų išteklių, kadangi jis apima ne tik tunus, bet ir krevetes bei galvakojus moliuskus. Finansinio įnašo suma siekia 9 200 000 EUR per metus, įskaitant 3 000 000 EUR per metus paramą Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai.

Protokole numatytos galimybės ES laivams žvejoti Bisau Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje neišnaudojant esamų perteklinių išteklių. Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas Bisau Gvinėjai labai svarbus ne tik finansiškai, bet ir siekiant atkurti žuvininkystės sektorių bei plėtoti vietos žuvininkystės pramonę, įskaitant smulkiąją žvejybą. Labai svarbu didinti žvejybos proceso pridėtinę vertę ir galiausiai eksportuoti žuvininkystės produktus į ES.

Be to, tai gali padėti sumažinti Bisau Gvinėjos priklausomybę nuo anakardžių produkcijos ir tarptautinės pagalbos, taip pat sustiprinti šalies ekonomiką, dėl kurios silpnumo ir politinio, ekonominio ir finansinio nestabilumo narkotikų karteliai sugebėjo įgyti vis daugiau galių, o tai stipriai destabilizuoja šią šalį.

******

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą rekomenduoti Parlamentui pritarti Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, sudarymui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.6.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Paul Rübig

24.6.2015

Biudžeto komiteto NUOMONĖ

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, sudarymo projekto

(11667/2012 – C8-0278/2014 – 2012/0134(NLE))

Nuomonės referentas: Indrek Tarand

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Remdamasi Tarybos suteiktu įgaliojimu, Europos Komisija derėjosi su Gvinėjos Bisau Respublika dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimo.

Šioms deryboms pasibaigus, 2012 m. vasario 10 d. buvo parafuotas naujas protokolas. Protokolas buvo pasirašytas remiantis sprendimu ir laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

Šis protokolas ir jo priedas taikomi trejus metus skaičiuojant nuo jo laikino taikymo pradžios.

Derantis žuvininkystės sektorių ir nevyriausybines aplinkos apsaugos ir vystymosi organizacijas jungiančioje Tolimojo plaukiojimo laivyno regioninėje konsultacinėje taryboje buvo konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais. Techninių susitikimų metu taip pat konsultuotasi su valstybių narių ekspertais. Po šių konsultacijų padaryta išvada, kad reikia išlaikyti žuvininkystės sektoriaus protokolą su Bisau Gvinėja.

Tarybos sprendimo projekto tikslas – sudaryti Protokolą, dėl kurio susitaria ES ir Bisau Gvinėja ir kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti šiuo metu galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime.

Pagrindinis šio susitarimo protokolo tikslas:

•  atsižvelgiant į esamą perviršį pasiūlyti Europos Sąjungos laivams žvejybos galimybes Bisau Gvinėjos vandenyse;

•  sustiprinti ES ir Bisau Gvinėjos bendradarbiavimą, taip sukuriant partnerystės sistemą tausios žuvininkystės politikai plėtoti ir žuvininkystės ištekliams atsakingai naudoti Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

POVEIKIS BIUDŽETUI: visas šiame protokole numatyto finansinio įnašo dydis – 27 972 mln. EUR 2012–2015 m. laikotarpiu (įskaitant administracines išlaidas).

Visas protokole numatytas 9,2 mln. EUR dydžio finansinis įnašas visam laikotarpiui paskirstomas taip:

•  ne daugiau kaip 40 leidimų tunų žvejybos laivams ir 7 200 BRT traleriams už 6,2 mln. EUR finansinį įnašą;

•  3 mln. EUR parama Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus politikos plėtojimui. Tokia parama dera su nacionalinės žuvininkystės politikos tikslais.

Po konsultacijų jungtiniame komitete šio protokolo įgyvendinimas gali būti sustabdytas vienos iš šalių iniciatyva, jei susidaro viena ar daugiau iš šių aplinkybių: žvejybos veiklai Bisau Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje trukdo neįprastos aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius; labai pasikeičia politiniai tikslai, lėmę šio protokolo sudarymą; viena iš šalių pažeidžia esminius ir pamatinius žmogaus teisių principus ir demokratinius principus ir kt. Jei protokolo taikymas sustabdomas, šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Tokiu atveju numatomos specialios finansinės priemonės.

******

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą rekomenduoti pritarti Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime, sudarymo projektui.

Biudžeto komitetas siūlo Žuvininkystės komitetui priimti ne teisėkūros rezoliuciją, į ją įtraukiant šias pastraipas:

•  ragina Komisiją kasmet teikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai, kurioje būtų aptariami šio protokolo 3 straipsnyje apibrėžtos daugiametės sektoriaus programos rezultatai ir tai, kaip valstybės narės laikosi ataskaitų teikimo reikalavimų;

•          ragina Komisiją, prieš pasibaigiant galioti šiam protokolui arba prieš prasidedant deryboms dėl jo galimo pakeitimo, pateikti Parlamentui ir Tarybai šio protokolo ex post vertinimą, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę bei paaiškinimą, kaip naudojamos ir stebimos Bisau Gvinėjai skirtos lėšos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.6.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 2 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Sophie Montel, Siegfried Mureşan, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Isabelle Thomas, Monika Vana, Daniele Viotti, Stanisław Żółtek
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Janusz Lewandowski, Nils Torvalds, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Tiziana Beghin, Marco Zullo

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	15.7.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	14 4 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, Diane Dodds, Linnéa Engström, Raymond Finch, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Izaskun Bilbao Barandica, José Blanco López, Marek Józef Gróbarczyk, Anja Hazekamp, Verónica Lope Fontagné, Francisco José Millán Mon, Lidia Senra Rodríguez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Isabella Adinolfi

• [1]  Tos dienos priimti tekstai, P8_TA(0000)0000.