Procedūra : 2014/2253(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0242/2015

Pateikti tekstai :

A8-0242/2015

Debatai :

PV 10/09/2015 - 3
CRE 10/09/2015 - 3

Balsavimas :

PV 10/09/2015 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0322

PRANEŠIMAS     
PDF 263kWORD 213k
23.7.2015
PE 554.915v02-00 A8-0242/2015

dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)

(2014/2253(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Kostas Chrysogonos

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
  Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
  Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
  Peticijų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)

(2014/2253(INI))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 30-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2012 m.) (COM(2013)0726),

–       atsižvelgdamas į 31-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2013 m.) (COM(2014)0612),

–       atsižvelgdamas į Komisijos parengtą „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2010)0070),

–       atsižvelgdamas į Komisijos parengtą antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2011)0930),

–       atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju (COM(2002)0141),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

–       atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(1),

–       atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl 29-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2011 m.)(2),

–       atsižvelgdamas į tyrimą „Krizės pagrindinių teisių srityje poveikis ES valstybėse narėse. Lyginamoji analizė“(3),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos priimtą geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkinį,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–       atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0242/2015),

A.     kadangi Europos Sąjungos (ES) sutarties 17 straipsnyje Komisijai priskiriamas pagrindinis Sutarčių sergėtojos vaidmuo;

B.     kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys, ir kadangi ši Chartija skirta Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis);

C.     kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnio 1 ir 2 dalis Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę valstybei narei, jei ji mano, kad ta valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ir gali kreiptis į Teisingumo Teismą, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę;

D.     kadangi pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių numatyta, kad turi būti keičiamasi informacija dėl visų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, kurias pradedant siunčiami oficialūs įspėjimo laiškai, tačiau šis susitarimas neapima neoficialios „EU Pilot“ procedūros, vykdomos prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

E.     kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o SESV 298 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

F.     kadangi Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnyje numatyta valstybių narių pareiga laikytis Chartijos apsiriboja atvejais, kai jos taiko ES teisę, tačiau toks Chartijoje numatytų įpareigojimų apribojimas netaikomas kalbant apie ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras;

G.     kadangi dėl neseniai įvykusios finansinės krizės valstybės narės turėjo taikyti priemones, dėl kurių kyla pavojus pažeisti pirminę ES teisę, visų pirma nuostatas dėl socialinių ir ekonominių teisių apsaugos;

1.      pažymi, kad pagal 2011 m. spalio 27 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą politinę deklaraciją dėl aiškinamųjų dokumentų Komisija abu teisės aktų leidėjus informavo apie deklaracijos įgyvendinimą;

2.      palankiai vertina Komisijos 30-ąją ir 31-ąją ES teisės taikymo stebėjimo metines ataskaitas ir pažymi, jog šiose ataskaitose nurodyta, kad pagrindinės sritys, kuriose valstybėms narėms 2012 m. iškelta daugiausiai bylų dėl ES teisės perkėlimo pažeidimų, buvo transportas, sveikatos ir vartotojų apsauga, aplinkos apsauga ir klausimai, susiję su vidaus rinka ir paslaugomis, o 2013 m. sritys, kuriose kilo didžiausių problemų, buvo aplinka, sveikatos ir vartotojų apsauga, vidaus rinka ir paslaugos bei transportas; tačiau primena, kad šis ex post vertinimas nepakeičia Komisijos pareigos veiksmingai ir laiku stebėti, kaip taikoma ir įgyvendinama ES teisė, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas, vykdydamas Komisijos priežiūrą, galėtų padėti apžvelgti teisė aktų įgyvendinimą;

3.      atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Sąjungoje, kuri pagrįsta teisinės valstybės principais ir teisiniu tikrumu bei nuspėjamumu, ES piliečiai turi teisę, kad jiems pirmiausia būtų suteikta galimybė aiškiai, prieinamai, skaidriai ir laiku (internetu ir kitomis priemonėmis) sužinoti, ar buvo priimti nacionalinės teisės aktai perkeliant ES teisę, kokie buvo priimti ir kokios nacionalinės institucijos atsakingos už teisingą jų įgyvendinimą;

4.      pažymi, kad piliečiai ir įmonės tikisi paprastos, nuspėjamos ir patikimos reglamentavimo sistemos;

5.      primygtinai ragina Komisiją rengiant ir vertinant teisės aktus labiau atsižvelgti į naštą, kurią dėl jų gali patirti mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ);

6.      ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo pastangas ankstyvesniu teisėkūros proceso etapu, siekiant užtikrinti veiksmingesnį galutinio rezultato įgyvendinimą;

7.      pažymi, kad pavėluotas, neteisingas ES teisės perkėlimas į nacionalinę teisę ir netinkamas jos taikymas gali lemti valstybių narių tarpusavio skirtumus ir iškreipti vienodas sąlygas visoje ES;

8.      ragina Komisiją laikytis vienodo požiūrio į visas valstybes nares – nesvarbu, kokio jos dydžio ir kada įstojo į ES;

9.      pažymi, kad ES teisė valstybėse narėse tebėra įgyvendinama ir į nacionalinę teisę perkeliama labai nevienodai: tai kartu su kalbinėmis problemomis, didžiule biurokratine našta bei žinių trūkumu lėmė Sąjungos nepalankumą piliečiams; pažymi, kad piliečiai, pageidaujantys gyventi, dirbti ar užsiimti verslu kitoje valstybėje narėje, kasdien realiai susiduria su nuolatiniais sunkumais, kuriuos lemia nevienodas ES teisės įgyvendinimas valstybių narių teisinėse sistemose;

10.    primena, kad pagal ES sutarties 17 straipsnį Komisija turi užtikrinti, jog būtų taikoma Sąjungos teisė, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (ES sutarties 6 straipsnio 1 dalis), kurios nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis); primena, kad siekiant užtikrinti, jog būtų laikomasi ES teisės, Komisija įgaliota pradėti pažeidimo procedūras pagal SESV 258–260 straipsnius; tačiau ragina Komisiją padėti Parlamentui vykdyti savo kaip vieno iš teisės aktų leidėjų vaidmenį ir teikti jam reikiamą informaciją bei ataskaitas;

11.    pažymi, jog 731 pažeidimo atvejis baigtas nagrinėti atitinkamoms valstybėms narėms įrodžius, kad jos laikosi ES teisės; pažymi, kad 2013 m. Teisingumo Teismas, vadovaudamasis SESV 258 straipsniu, priėmė 52 sprendimus, iš kurių 31 (59,6 proc.) buvo nepalankūs valstybėms narėms; palyginimui primena, kad 3 274 Teismo priimti sprendimai dėl pažeidimų (87,3 proc.) buvo palankūs Komisijai; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti faktiniam visų šių sprendimų įgyvendinimui;

12.    teigiamai vertina tai, kad Komisija vis dažniau naudojasi naujų ES teisės aktų įgyvendinimo planais, skirtais valstybėms narėms: taip padidėja tikimybė, kad jie bus laiku ir teisingai įgyvendinami, užbėgama už akių perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo problemoms ir, savo ruožtu, daromas poveikis pateikiamų atitinkamų peticijų skaičiui;

13.    pakartoja, kad ypatingą dėmesį Komisija turi skirti veiksmingam problemų sprendimui, veiksmingam valdymui ir prevencinėms priemonėms, tačiau siūlo jai pagalvoti ir apie naujus ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos vykdymo tobulinimo būdus, o ne tik oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

14.    laikosi nuomonės, kad ES teisės aktai turi būti tinkamai ir greitai perkeliami į kiekvienos valstybės narės teisinę sistemą; ragina valstybių narių valdžios institucijas vengti perteklinio reglamentavimo, nes dėl jo dažnai atsiranda skirtumų įgyvendinimo valstybėse narėse lygmeniu, ir dėl to, savo ruožtu, mažėja pagarba Sąjungos teisės aktams, nes piliečiai žino apie didelius skirtumus visoje ES; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia toliau siekti intensyvesnio bendradarbiavimo tarp Europos Parlamento narių ir Europos reikalų komitetų nacionaliniuose bei regionų parlamentuose; palankiai vertina Lisabonos sutarties naujoves, pagal kurias Komisijai pateikus prašymą Teisingumo Teismas, nelaukdamas pakartotinio bylos nagrinėjimo, valstybėms narėms galės skirti baudas dėl per vėlai perkeltų teisės aktų; ragina ES institucijas (Tarybą, Komisiją ir ECB), rengiant antrinės teisės normas arba priimant politikos priemones ekonominiais ar socialiniais klausimais, darančiais poveikį žmogaus teisėms ir visuotinei gerovei, gerbti pirminę ES teisę (Sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją);

15.    pabrėžia, kad Komisija naudoja terminą „perteklinis reglamentavimas“; šis terminas reiškia pareigas, viršijančias ES reikalavimus, t. y. perteklines gaires ir procedūras, numatytas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu ir trukdančias siekti numatytų politinių tikslų; ragina Komisiją aiškiai apibrėžti šį terminą; pabrėžia, jog tokia apibrėžtimi turi būti paaiškinama, kad valstybės narės prireikus turi teisę nustatyti griežtesnius standartus, sykiu atsižvelgdamos į tai, kad geresnis derinimas įgyvendinant ES aplinkosaugos teisę svarbus vidaus rinkos veiklai;

16.    pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2012 m. sumažėjęs pažeidimų dėl vėluojančio direktyvų perkėlimo nagrinėjimo procedūrų skaičius iš esmės susijęs su tuo, kad 2012 m. buvo mažiau direktyvų, kurias reikėjo perkelti į nacionalinę teisę, palyginti su ankstesniais metais; vis dėlto pripažįsta, jog iš 2013 m. statistinių duomenų matyti, kad iš tikrųjų sumažėjo pažeidimo dėl vėluojančio direktyvų perkėlimo nagrinėjimo procedūrų skaičius – tų metų pabaigoje šis skaičius buvo mažiausias per penkerių metų laikotarpį; tai gali būti vertinama kaip teigiama pasekmė pradėjus įgyvendinti SESV 260 straipsnio 3 dalį dėl skubos tvarka taikomų sankcijų neperkėlimo į nacionalinę teisę atveju;

17.    pažymi, kad 2012 m., 2013 m. ir bendrai per pastaruosius penkerius metus, sumažėjusį pažeidimų dėl vėluojančio direktyvų perkėlimo skaičių galima paaiškinti tuo, kad taikoma „EU Pilot“ sistema ir kitos priemonės, įskaitant tinklą SOLVIT 2, ir taikoma SESV 260 straipsnio 3 dalyje dėl skubos tvarka taikomų sankcijų neperkėlimo į nacionalinę teisę atveju procedūra; pabrėžia, kad direktyvų perkėlimas laiku ir toliau turėtų išlikti Komisijos prioritetu ir reikėtų užtikrinti, kad būti laikomasi perkėlimo terminų;

18.    atkreipia dėmesį į tai, kad iš padidėjusio naujų „EU Pilot“ bylų, visų pirma susijusių su aplinka, mokesčiais, teisingumu ir muitais, skaičiaus per aptariamą laikotarpį ir sumažėjusio neišnagrinėtų pažeidimo bylų skaičiaus matyti, teigiamas poslinkis valstybėse narėse įgyvendinant ES teisę, taigi įrodyta, kad „EU Pilot“ sistema yra veiksminga priemonė siekiant anksti išspręsti galimus pažeidimus; vis dėlto mano, kad įgyvendinant ES teisę reiktų dėti daugiau pastangų, kad būtų daugiau skaidrumo ir skundų pateikėjai bei suinteresuotosios šalys galėtų vykdyti kontrolę, taip pat apgailestauja, kad nepaisant pakartotinių prašymų Parlamentui vis dar deramai neteikiama arba suteikiama ribota informacija apie „EU Pilot“ procedūrą ir neišnagrinėtas bylas; pažymi, kad reikia sutvirtinti „EU Pilot“ sistemos teisinį statusą ir legitimumą ir mano, kad to galima pasiekti užtikrinus daugiau skaidrumo ir didesnį skundo pateikėjų bei Europos Parlamento dalyvavimą;

19.    todėl dar kartą ragina Komisiją, nauju SESV 298 straipsniu remiantis kaip teisiniu pagrindu, pasiūlyti privalomąsias taisykles, kurios būtų išdėstytos reglamente ir kuriomis būtų užtikrinta visapusė pagarba piliečių teisei į gerą administravimą, įtvirtintai Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje;

20.    pripažįsta, kad pirminė atsakomybė už tinkamą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą tenka valstybėms narėms, tačiau pabrėžia ES institucijų pareigą paisyti pirminės ES teisės priimant antrinės ES teisės aktus arba sprendimus valstybių narių socialinės, ekonominės ir kitų sričių politikos klausimais, įgyvendindamos arba nustatydamos tokią politiką; pabrėžia jų pareigą visomis galimomis priemonėmis remti ES valstybių narių pastangas paisyti Sąjungos demokratinių ir socialinių vertybių ir principų griežto taupymo ir ekonominių suvaržymų laikotarpiu; taip pat primena, kad ES institucijos privalo laikytis subsidiarumo principo ir gerbti valstybių narių prerogatyvas;

21.    reiškia susirūpinimą dėl to, jog griežtų taupymo priemonių, kurios dviejų aptariamų metinių ataskaitų laikotarpiu nustatytos pernelyg įsiskolinusioms ES valstybėms narėms ir kurios buvo vėliau įtrauktos į antrinės ES teisės aktus, o po to perkeltos į nacionalinius teisės aktus, visų pirma drastiško viešųjų išlaidų sumažinimo, pasekmė yra gerokai sumažėję valstybių narių administracijos ir teisminių institucijų pajėgumai laikytis savo įsipareigojimų tinkamai įgyvendinti ES teisę;

22.    mano, kad valstybės narės, kurioms nustatytos griežto ekonominio koregavimo programos, turėtų vis dar galėti laikytis savo pareigos užtikrinti socialines ir ekonomines teises;

23.    primena, kad visos ES institucijos, net jei jos veikia kaip tarptautinių skolintojų grupių (trejetų) nariai, privalo laikytis Sutarčių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos;

24.    pabrėžia, kad itin svarbu, jog ES institucijos laikytųsi sutarčių; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija privalo padėti valstybėms narėms tinkamai įgyvendinti ES teisę, taip labiau remiant ES ir pasitikėjimą jos teisėtumu; ragina Komisiją paskelbti problemas, su kuriomis valstybės narės susidūrė įgyvendinimo procese; pabrėžia, kad norint gerinti ES teisės taikymą itin svarbu remti nacionalinius parlamentus, perkeliančius teisės aktus, todėl ragina aktyviau vykdyti dialogą su nacionaliniais parlamentais, įskaitant atvejus, kai išreikštas susirūpinimas dėl subsidiarumo; atkreipia dėmesį į itin svarbų nuolatinių ex post vertinimų vaidmenį ir į tai, kaip svarbu sužinoti nacionalinių parlamentų nuomonę norint išspręsti teisės aktų problemas ar painiavą, kurių anksčiau nebuvo pastebėta;

25.    pažymi, kad teisė teikti peticijas Parlamentui yra vienas iš Europos Sąjungos pilietybės ramsčių – tai nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje ir SESV 227 straipsnyje; pažymi, kad ši teisė užtikrina būtinas, tačiau nepakankamas priemones visuomenės dalyvavimui ES sprendimų priėmimo procese skatinti ir kad ji atlieka svarbų vaidmenį nustatant ir įvertinant galimas spragas ir pažeidimus, susijusius su ES teisės aktų įgyvendinimu valstybėse narėse, taip pat su ES institucijų informavimu apie juos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad nepaprastai svarbų vaidmenį atlieka Peticijų komitetas, faktiškai susiejantis ES piliečius, Parlamentą ir Komisiją bei nacionalinius parlamentus;

26.    teigiamai vertina tai, jog Komisija pripažino, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka skundo pateikėjas, nes jis padeda jai aptikti ES teisės pažeidimą;

27.    primena, kad Europos Sąjungos institucijos, visų pirma Komisija ir Taryba, turi visapusiškai taikyti ES teisę ir Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su skaidrumu ir galimybe susipažinti su dokumentais, ir jų laikytis; atsižvelgdamas į tai ragina veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(4) ir susijusius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus;

28.    pabrėžia, kad ES sukurta kaip Sąjunga, grindžiama teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms (ES sutarties 2 straipsnis); pakartoja, kad itin svarbu atidžiai stebėti valstybių narių ir ES institucijų veiksmus ir neveikimo atvejus, taip pat pabrėžia, kad Parlamentui teikiamų peticijų ir Komisijai teikiamų skundų, susijusių su problemomis, kurias jau turėtų būti išsprendusi Komisija, skaičius reiškia, jog piliečiai vis daugiau dėmesio skiria poreikiui geriau taikyti ES teisę; ragina Komisiją greičiau ir aiškiai reaguoti į piliečių pranešimus, susijusius su Sąjungos teisės pažeidimais;

29.    atkreipia dėmesį į didelį pažeidimo nagrinėjimo atvejų, kurie 2013 m. buvo baigti nagrinėti be Teisingumo Teismo įsikišimo, skaičių: tik maždaug 6,6 proc. visų atvejų buvo baigti nagrinėti Teismui priėmus sprendimą; todėl mano, jog nepaprastai svarbu toliau atidžiai stebėti valstybių narių veiksmus atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose peticijose ir toliau kalbama apie problemas, su kuriomis susiduriama net ir baigus nagrinėti klausimą;

30.    teigiamai vertina tai, kad Komisija vis didesnę svarbą teikia peticijoms, kaip informacijos apie piliečių skundus dėl viešųjų, įskaitant Europos Sąjungos, institucijų ir apie galimus ES teisės pažeidimus faktiškai ją įgyvendinant šaltinį: tai parodo ypatingas dėmesys peticijoms dviejose metinėse ataskaitose; pažymi, kad šį pokytį lydėjo atitinkamas peticijų, kurias Peticijų komitetas persiuntė Komisijai prašydamas informacijos, skaičiaus didėjimas; tačiau apgailestauja, kad Komisija, paprašyta pateikti nuomonę dėl peticijos, ne kartą vėlavo tai padaryti;

31.    taip pat pažymi, kad vykdant Peticijų komiteto veiklą būtinas konstruktyvus dialogas su valstybėmis narėmis, ir prašo valstybių narių, minimų atitinkamose peticijose, atsiųsti atstovus, kurie galėtų kreiptis į komitetą jo posėdžio metu;

32.    pažymi, kad ES piliečių ar valstybių narių gyventojų pateikiamose peticijose kalbama apie ES teisės pažeidimus, ypač pagrindinių teisių, vidaus reikalų, teisingumo, vidaus rinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos, transporto, mokesčių, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos srityse; mano, jog peticijos įrodo, kad ne visiško ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir netinkamo vykdymo atvejai tebėra dažni ir paplitę ir kad jie iš esmės lemia netinkamą ES teisės taikymą; pabrėžia, kad esant tokiai padėčiai valstybės narės turi dėti didesnes pastangas, o Komisija toliau vykdyti stebėseną; atkreipia ypatingą dėmesį į didelį pateiktų peticijų, kuriose informuojama apie neįgaliųjų diskriminavimą ir jiems sudaromas kliūtis, skaičių;

33.    pažymi, kad tebekyla sunkumų bendraujant su kai kuriomis valstybėmis narėmis ir regionais, kurie vangiai teikia prašomus dokumentus ar paaiškinimus;

34.    teigimai vertina Komisijos tarnybų įsipareigojimą sutvirtinti keitimąsi informacija su Peticijų komitetu ir norėtų pakartoti šiuos savo prašymus:

         a) užtikrinti glaudesnį abiejų šalių bendravimą, ypač kalbant apie Komisijos inicijuojamas pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir jų pažangą – taip pat ir taikant procedūrą „ES Pilot“ – kad Parlamentas būtų visapusiškai informuotas ir taip be perstojo gerėtų jo teisėkūros darbas;

         b) stengtis per optimalų laikotarpį Peticijų komitetui pateikti visą įmanomą aktualią informaciją apie peticijas, susijusias su tyrimo ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, kad komitetas galėtų veiksmingiau atsakyti į piliečių užklausas;

         c) kad Komisiją sutiktų atsižvelgti į Peticijų komiteto pranešimus, ypač į juose išdėstytas išvadas ir rekomendacijas, rengiant komunikatus ir teisės aktų pakeitimus;

35.    apgailestauja dėl to, kad Europos Parlamentas, viena iš visateisių teisėkūros institucijų, tiesiogiai atstovaujanti piliečiams ir vis labiau įsitraukianti į skundų nagrinėjimo procedūras, ypač teikdamas Parlamento klausimus ir per Peticijų komiteto vykdomą veiklą, dar ne visada laiku gauna skaidrią informaciją apie ES teisės aktų įgyvendinimą, nors ši informacija būtina ne tik siekiant geresnės prieigos ir didesnio Europos Sąjungos piliečių teisinio užtikrintumo, bet ir pateikti teisės aktų pakeitimus, kuriais šie teisės aktai būtų patobulinti; mano, kad geresnis Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas būtų naudingas siekiant šių tikslų; ragina ES institucijas efektyviau ir veiksmingiau bendradarbiauti ir tikisi, kad Komisija sąžiningai įgyvendins Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių nuostatą, pagal kurią ji yra įsipareigojusi pateikti „Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas pažeidimo procedūras, pradedant oficialiais pranešimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas, klausimais, susijusiais su pažeidimo procedūra“;

36.    ragina atitinkamuose generaliniuose direktoratuose (IPOL GD, EXPO GD ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD) nustatyti nepriklausomą pagrindinių ES teisės aktų, kuriuos Europos Parlamentas priėmė pagal bendro sprendimo procedūrą ir įprastą teisėkūros procedūrą, įskaitant bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais, ex-post poveikio vertinimo sistemą;

37.    atkreipia dėmesį į tai, jog Teisingumo Teismas pažymėjo, kad už nacionalinių institucijų padarytą žalą gali atsakyti tik tos institucijos ir kad tik nacionalinių teismų jurisdikcija apima kompensacijos už tokią žalą nustatymą(5); todėl pabrėžia nacionaliniu lygmeniu prieinamų žalos atlyginimo priemonių stiprinimo svarbą, nes taip skundo pateikėjai galėtų užsitikrinti savo teises labiau tiesiogiai ir asmeniškai;

38.    pažymi, kad daugiausia piliečių skundų dėl teisingumo erdvės yra susiję su judėjimo laisve ir asmens duomenų apsauga; pakartoja, kad teisė į laisvą judėjimą yra viena iš keturių pagrindinių ES laisvių, įtvirtintų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir užtikrinamų visiems Europos Sąjungos piliečiams; primena, kad ES piliečių teisė laisvai judėti, gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje, kaip viena iš pagrindinių Europos Sąjungos laisvių, turi būti užtikrinama ir saugoma;

39.    pabrėžia, kad absoliutus prioritetas – visiškas bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) perkėlimas į nacionalinę teisę ir veiksmingas jos įgyvendinimas. ragina valstybes nares dėti visas pastangas, kad laiku ir tinkamai būtų perkeltas visas prieglobsčio teisės aktų rinkinys;

40.    pabrėžia, kad vidaus reikalų srityje 2012 m. buvo pradėtos 22 pažeidimo bylos, o 2013 m. – 44; apgailestauja, kad 2013 m. dauguma pažeidimo bylų dėl pavėluoto perkėlimo į nacionalinę teisę buvo pradėtos dėl Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos; pažymi, kad prieglobsčio teisė ir toliau yra sritis, kurioje buvo pateikta daug skundų;

41.    pabrėžia, kad teisingumo srityje 2012 m. buvo pradėta 61 pažeidimo byla, o 2013 m. – 67; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma šių bylų buvo susijusios su pilietybe ir laisvu asmenų judėjimu; apgailestauja, kad dauguma pažeidimo bylų dėl pavėluoto perkėlimo į nacionalinę teisę buvo pradėtos dėl Direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese perkėlimo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2013 m. labai išaugo skundų teisingumo srityje skaičius;

42.    palankiai vertina didelę pažangą, pastaraisiais metais pasiektą ES stiprinant įtariamų ir kaltinamų asmenų teisę į gynybą; pabrėžia, kad itin svarbu laiku, visiškai ir tinkamai perkelti visas priemones, nustatytas Tarybos veiksmų plane, skirtame įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti tinkamą ES teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose;

43.    pabrėžia, kad prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas ir pažeidžia žmogaus teises bei žmogaus orumą, o Sąjunga to toleruoti negali; apgailestauja, kad žmonių, neteisėtai gabenamų į ES ir iš jos, skaičius auga; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors teisės aktai yra tinkami, jų praktinis įgyvendinimas valstybėse narėse vis dar nepakankamas; pabrėžia, kad dėl dabartinės padėties Viduržemio jūros regiono šalyse didėja prekybos žmonėmis pavojus, ir prašo valstybių narių laikytis itin griežtos pozicijos šių nusikaltimų vykdytojų atžvilgiu ir kuo veiksmingiau apsaugoti tokių nusikaltimų aukas;

44.    primena, kad Lisabonos sutarties protokole Nr. 36 numatytas pereinamasis laikotarpis baigėsi 2014 m. gruodžio 1 d.; pabrėžia, kad pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui turi būti vykdomas griežtas buvusio trečiojo ramsčio priemonių ir jų įgyvendinimo valstybių narių nacionalinės teisės aktuose įvertinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. Parlamentui nebuvo pranešta apie kiekvienos iki Lisabonos sutarties priimtos priemonės teisminio ir policijos bendradarbiavimo srityje įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje padėtį; ragina Komisiją laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo ir kuo skubiau pateikti šią informaciją Parlamentui;

45.    primena, kad 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatyta, jog artimiausius penkerius metus prioritetas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje bus teisės aktų ir politikos priemonių nuoseklus perkėlimas į nacionalinę teisę, veiksmingas įgyvendinimas ir konsolidavimas; prašo Komisijos daugiau dėmesio skirti praktinio ES teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse priežiūrai ir užtikrinimui; mano, kad dažnai pastebimo didelio atotrūkio tarp ES lygmeniu patvirtintos politikos ir jos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu mažinimas turi būti politinis prioritetas; ragina nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti vykstant Europos Sąjungos masto diskusijai ir stebint ES teisės taikymą, visų pirma vidaus reikalų srityje;

46.    pabrėžia, jog Europos Parlamentas savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliucijoje dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje priminė, kad Komisija turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose dėl jų įgyvendinamos politikos kyla grėsmė, kad jų teritorijoje išnyks tam tikros kalbos, net jeigu šioms kalboms Europos mastu negresia pavojus; taip pat ragino Komisiją apsvarstyti, su kokiomis administracinėmis ir teisinėmis kliūtimis susiduria asmenys, vykdydami projektus, susijusius su kalbomis, kurioms gresia išnykimas, dėl nedidelio atitinkamų kalbinių bendruomenių dydžio; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją atliekant ES teisės taikymo vertinimą, atidžiai atsižvelgti į mažumoms priklausančių asmenų teises;

47.    pabrėžia, kad ne tik laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, bet ir kitose politikos srityse reikia suteikti daugiau galimybių piliečiams gauti informaciją ir dokumentus, susijusius su ES teisės taikymu; ragina Komisiją nustatyti geriausius būdus, kuriais galima to pasiekti, pasinaudoti galiojančiomis ryšių priemonėmis, siekiant padidinti skaidrumą, ir užtikrinti tinkamą prieigą prie informacijos ir dokumentų apie ES teisės taikymą; ragina Komisiją pasiūlyti teisiškai privalomą aktą dėl administracinės procedūros, taikomos svarstant piliečių skundus;

48.    primena, kad sklandus veiksmingos Europos teisingumo erdvės veikimas, tinkamai atsižvelgiant į įvairias valstybių narių teisės sistemas ir tradicijas, yra itin svarbus ES ir kad kaip būtina sąlyga siekiant šio tikslo turi būti visiškai, tinkamai ir laiku įgyvendinami ES teisės aktai.

49.    pabrėžia, kad įgyvendinimo gerinimas yra vienas iš Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetų;

50.    apgailestauja, kad ES aplinkosaugos ir sveikatos teisės aktus toliau neigiamai veikia didelis pavėluoto, neteisingo perkėlimo į nacionalinę teisę ir netinkamo taikymo valstybėse narėse atvejų skaičius; pažymi, jog iš Komisijos 31-oji ES teisės taikymo stebėjimo metinės ataskaitos matyti, kad 2013 m. daugiausia pažeidimo nagrinėjimo procedūrų buvo susijusios su aplinkos klausimais; primena, kad kaina už nesugebėjimą įgyvendinti aplinkosaugos politikos, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrų kainą, didelė: remiantis skaičiavimais, jos siekia apie 50 mlrd. EUR per metus (COWI et al., 2011 m.); be to, pabrėžia, kad aplinkosaugos politikos įgyvendinimas atneštų didelę socialinę ir ekonominę naudą, kuri ne visuomet užfiksuojama sąnaudų ir naudos analizėse;

51.    ragina Komisiją laikytis griežtesnės pozicijos ES aplinkosaugos teisės aktų taikymo atžvilgiu, taip pat greičiau ir veiksmingiau tirti pažeidimus, susijusius su aplinkos tarša;

52.    ragina Komisiją imtis griežtesnių veiksmų prieš vėlavimą į nacionalinę teisę perkelti aplinkosaugos direktyvas ir dažniau taikyti pinigines baudas;

53.    ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą dėl galimybės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais, taip pat pasiūlymą dėl aplinkosauginių tikrinimų, jei įmanoma, nedidinant biurokratinės naštos ir administracinių sąnaudų;

54.    pabrėžia, kad būtina nuolat užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, ir įspėja, kad didelis pažeidimų skaičius neturėtų būti siejamas su būtinybe riboti aplinkosaugos teisės aktais užsibrėžtus tikslus.

55.    reiškia susirūpinimą dėl to, kad įgyvendinant Komisijos komunikacijos politiką, susijusią su Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT), perdėtai akcentuojamas aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo sudėtingumas; pabrėžia, kad įgyvendinant programą REFIT neturėtų būti rizikuojama aplinkosauginiais, maisto saugos ir sveikatos standartais; pripažįsta, kad būtinas geresnis reglamentavimas, ir laikosi nuomonės, kad siekiant paprastesnio reglamentavimo turėtų būti, inter alia, sprendžiamos problemos, su kuriomis susidurta įgyvendinimo etapu; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant programą REFIT rezultatus piliečiai ir įmonės turėtų pajusti patirdami kuo mažesnę naštą;

56.    palankiai vertina naują praktiką, kurią taikant Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali prašyti, kad valstybės narės įtrauktų aiškinamuosius dokumentus pranešdamos Komisijai apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones; tačiau pakartoja savo raginimą dėl privalomų atitikties lentelių, kurios būtų viešai prieinamos visomis ES kalbomis, taikymo direktyvų perkėlimui; ir apgailestauja dėl to, kad Komisiją neįvykdžius tikro socialinio ar parlamentinio dialogo priėmė vienašalį sprendimą dėl programos REFIT;

57.    pažymi, jog, kalbant apie programą REFIT, Komisija turi skatinti dialogą reglamentavimo kokybės klausimu su piliečiais, valstybėmis narėmis, įmonėmis ir pilietine visuomene apskritai, kad užtikrintų ES teisės aktų kokybės ir socialinių aspektų išsaugojimą ir kad vieno idealo nebūtų siekiama kito sąskaita.

o

o o

58.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(2)

OL C 51 E, 2013 2 22, p. 66.

(3)

C teminis skyrius „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pavedimu (2015 m.),

(4)

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(5)

Žr. sprendimą byloje 175/84.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (18.6.2015)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)

(2014/2253(INI))

Nuomonės referentė: Jytte Guteland

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad įgyvendinimo gerinimas yra vienas iš Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetų;

2.  pabrėžia, kad Komisija turi galią ir pareigą stebėti, kaip taikoma ES teisė, ir inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš bet kurią Sutartimis numatytų įsipareigojimų nevykdančią valstybę narę;

3.  pažymi, kad piliečiai ir įmonės tikisi paprastos, nuspėjamos ir patikimos reglamentavimo sistemos;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo pastangas ankstyvesniu teisėkūros proceso etapu, siekiant užtikrinti veiksmingesnį galutinio rezultato įgyvendinimą;

5.  pažymi, kad pavėluotas, neteisingas ES teisės perkėlimas į nacionalinę teisę ir netinkamas jos taikymas gali lemti valstybių narių tarpusavio skirtumus ir iškreipti vienodas sąlygas visoje ES;

6.  apgailestauja, kad ES aplinkosaugos ir sveikatos teisės aktus toliau neigiamai veikia didelis pavėluoto, neteisingo perkėlimo į nacionalinę teisę ir netinkamo taikymo valstybėse narėse atvejų skaičius; pažymi, jog iš Komisijos 31-oji ES teisės taikymo stebėjimo metinės ataskaitos matyti, kad 2013 m. daugiausia pažeidimo nagrinėjimo procedūrų buvo susijusios su aplinkos klausimais; primena, kad kaina už nesugebėjimą įgyvendinti aplinkosaugos politikos, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrų kainą, didelė: remiantis skaičiavimais, jos siekia apie 50 mlrd. EUR per metus (COWI et al., 2011 m.); be to, pabrėžia, kad aplinkosaugos politikos įgyvendinimas atneštų didelę socialinę ir ekonominę naudą, kuri ne visuomet užfiksuojama sąnaudų ir naudos analizėse;

7.  ragina Komisiją laikytis griežtesnės pozicijos ES aplinkosaugos teisės aktų taikymo atžvilgiu, taip pat greičiau ir veiksmingiau tirti pažeidimus, susijusius su aplinkos tarša;

8.  ragina Komisiją laikytis vienodo požiūrio į visas valstybes nares – nesvarbu, kokio jos dydžio ir kada įstojo į ES;

9.  pabrėžia, kad keturi sektoriai, kuriuose dėl vėlavimo į nacionalinę teisę perkelti direktyvas 2013 m. inicijuota daugiausia naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, buvo aplinkos apsauga (168 procedūros), sveikatos ir vartotojų apsauga (58), vidaus rinka ir paslaugos (47) ir transportas (36); taip pat pabrėžia, kad peticijos buvo ta priemonė, kuri padėjo Parlamentui atkreipti Komisijos dėmesį į trūkumus, susijusius su ES aplinkosaugos teisės taikymu valstybėse narėse;

10. ragina Komisiją imtis griežtesnių veiksmų prieš vėlavimą į nacionalinę teisę perkelti aplinkosaugos direktyvas ir griežčiau taikyti pinigines baudas;

11. teigiamai vertina Komisijos pastangas neformaliai spręsti įgyvendinimo problemas; ragina Komisiją gerinti platformos „EU Pilot“ veiksmingumą ir skaidrumą, taip pat stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis naudojantis platforma, kad būtų palengvintas teisingas ir visapusiškas ES teisės taikymas; primygtinai ragina Komisiją vadovautis maksimaliu skaidrumu pagrįstu principu teikiant suinteresuotiesiems visuomenės nariams visą turimą informaciją, įskaitant susijusią su procedūromis prieš pradedant nagrinėti pažeidimą; jei valstybės narės netinkamai įgyvendina neformalius susitarimus, ragina Komisiją imtis oficialios pažeidimo nagrinėjimo procedūros;

12. siekiant išvengti situacijų, kai imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūros būtina, ragina Komisiją esant galimybei parengti neoficialias standartinės konsultavimosi su valstybėmis narėmis procedūros taisykles, kad stebėsena ir vykdymas būtų labiau nuspėjami;

13. teigiamai vertina vaidmenį, visuomenės narių, įmonių ir organizacijų atliekamą jiems atkreipiant dėmesį į galimus ES teisės pažeidimus, ir pabrėžia šio vaidmens svarbą;

14. atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį remdamasis peticijomis ir užduodamas klausimus atlieka Parlamentas, atkreipdamas dėmesį į ES teisės taikymo trūkumus valstybėse narėse;

15. pažymi, kad apie blogo ES teisės taikymo atvejus Komisija daugiausia sužino iš skundų; apgailestauja, kad nagrinėti kai kuriuos skundus dažnai gerokai vėluojama; ragina Komisiją nagrinėti visus atvejus, pirmenybę teikiant strateginės svarbos ir precedentiniams atvejams, kurie gali būti itin svarbūs siekiant numatytų aplinkosaugos tikslų, taip pat atidžiai stebėti tarpvalstybinio masto atvejus; be to, ragina Komisiją tinkamai, skaidriai ir laiku informuoti skundo pateikėjus apie argumentus, kuriuos atitinkamos valstybės narės pateikia atsakydamos į skundą;

16. ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą dėl galimybės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais, taip pat pasiūlymą dėl aplinkosauginių tikrinimų, jei įmanoma, nedidinant biurokratinės naštos ir administracinių sąnaudų;

17. reiškia susirūpinimą dėl to, kad įgyvendinant Komisijos komunikacijos politiką, susijusią su Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT), perdėtai akcentuojamas aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo sudėtingumas; pabrėžia, kad įgyvendinant programą REFIT neturėtų būti rizikuojama aplinkosauginiais, maisto saugos ir sveikatos standartais; pripažįsta, kad būtinas geresnis reglamentavimas, ir laikosi nuomonės, kad siekiant paprastesnio reglamentavimo turėtų būti, inter alia, sprendžiamos problemos, su kuriomis susidurta įgyvendinimo etapu; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant programą REFIT rezultatus piliečiai ir įmonės turėtų pajusti patirdami kuo mažesnę naštą;

18. primygtinai ragina Komisiją rengiant ir vertinant teisės aktus labiau atsižvelgti į naštą, kurią dėl jų gali patirti mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ);

19. atkreipia dėmesį į Komisijos naudojamą perteklinio reglamentavimo sąvoką, kuri žymi ES reikalavimus viršijančias pareigas, t. y. nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis susikaupusias perteklines normas, gaires ir procedūras, trukdančias pasiekti lauktus politikos tikslus; ragina Komisiją aiškiai apibrėžti perteklinio reglamentavimo sąvoką; pabrėžia, jog tokia apibrėžtimi turi būti paaiškinama, kad valstybės narės prireikus turi teisę nustatyti griežtesnius standartus, sykiu atsižvelgdamos į tai, kad geresnis derinimas įgyvendinant ES aplinkosaugos teisę svarbus vidaus rinkos veiklai;

20. pabrėžia, kad būtina nuolat užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, ir įspėja, kad didelis pažeidimų skaičius neturėtų būti siejamas su būtinybe riboti aplinkosaugos teisės aktais užsibrėžtus tikslus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

56

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Lynn Boylan, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nikos Androulakis, Renata Briano, Nicola Caputo, Fredrick Federley, Anthea McIntyre, James Nicholson, Jens Nilsson, Marijana Petir, Sirpa Pietikäinen, Gabriele Preuß, Bart Staes, Tibor Szanyi, Tom Vandenkendelaere


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (30.6.2015)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)

(2014/2253(INI))

Nuomonės referentas: Traian Ungureanu

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad vidaus reikalų srityje 2012 m. buvo pradėtos 22 pažeidimo bylos, o 2013 m. – 44; apgailestauja, kad 2013 m. dauguma pažeidimo bylų dėl pavėluoto perkėlimo į nacionalinę teisę buvo pradėtos dėl Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos(1) perkėlimo; pažymi, kad prieglobsčio teisė ir toliau yra sritis, kurioje buvo pateikta daug skundų;

2.  pabrėžia, kad teisingumo srityje 2012 m. buvo pradėta 61 pažeidimo byla, o 2013 m. – 67; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma šių bylų buvo susijusios su pilietybe ir laisvu asmenų judėjimu; apgailestauja, kad 2013 m. dauguma pažeidimo bylų dėl pavėluoto perkėlimo į nacionalinę teisę buvo pradėtos dėl Direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese(2) perkėlimo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2013 m. labai išaugo skundų teisingumo srityje skaičius;

3.  palankiai vertina didelę pažangą, pastaraisiais metais pasiektą ES stiprinant įtariamų ir kaltinamų asmenų teisę į gynybą; pabrėžia, kad itin svarbu laiku, visiškai ir tinkamai perkelti visas priemones, nustatytas Tarybos veiksmų plane, skirtame įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti(3); atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti tinkamą ES teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose;

4.  pažymi, kad daugiausia piliečių skundų dėl teisingumo erdvės yra susiję su judėjimo laisve ir asmens duomenų apsauga; pakartoja, kad laisvo judėjimo teisė yra viena iš keturių pagrindinių ES laisvių, įtvirtintų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir užtikrinamų visiems Europos Sąjungos piliečiams; primena, kad ES piliečių teisė laisvai judėti, gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje, kaip viena iš pagrindinių Europos Sąjungos laisvių, turi būti garantuojama ir saugoma;

5.  pabrėžia, kad absoliutus prioritetas – visiškas bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) perkėlimas į nacionalinę teisę ir veiksmingas jos įgyvendinimas. ragina valstybes nares dėti visas pastangas, kad laiku ir tinkamai būtų perkeltas visas prieglobsčio teisės aktų rinkinys;

6.  pabrėžia, kad prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas ir pažeidžia žmogaus teises bei žmogaus orumą, o Sąjunga to toleruoti negali; apgailestauja, kad žmonių, gabenamų į ES ir iš jos, skaičius auga; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors teisės aktai yra tinkami, jų praktinis įgyvendinimas valstybėse narėse nepakankamas; pabrėžia, kad dėl dabartinės padėties Viduržemio jūros regiono šalyse didėja prekybos žmonėmis pavojus, ir prašo valstybių narių laikytis itin griežtos pozicijos šių nusikaltimų vykdytojų atžvilgiu ir kuo veiksmingiau apsaugoti tokių nusikaltimų aukas;

7.  pabrėžia, kad valstybės narės turi veiksmingai naudotis esamomis nuostatomis dėl humanitariniais pagrindais išduodamų vizų, kurios šalia kitų priemonių galėtų būti alternatyva neteisėtiems patekimo į šalį būdams, sudarant galimybę trečiųjų šalių piliečiams saugiai ir teisėtai atvykti į šalį;

8.  primena, kad Lisabonos sutarties protokole Nr. 36 numatytas pereinamasis laikotarpis baigėsi 2014 m. gruodžio 1 d.; pabrėžia, kad pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui turi būti vykdomas griežtas buvusio trečiojo ramsčio priemonių ir jų įgyvendinimo valstybių narių nacionalinės teisės aktuose įvertinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. Parlamentui nebuvo pranešta apie kiekvienos iki Lisabonos sutarties priimtos priemonės teisminio ir policijos bendradarbiavimo srityje įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje padėtį; ragina Komisiją laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo ir kuo skubiau pateikti šią informaciją Parlamentui;

9.  pabrėžia, kad pagal SESV 80 straipsnį ES sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politikai „taikomas solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo [...] principas“, ir pažymi, kad SESV 80 straipsnis ne visada buvo taikomas tinkamai ir tai gali būti laikoma Sutarties nuostatų pažeidimu;

10. primena apie teisiškai privalomą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pobūdį; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, veiksmingai stebėti, kaip laikomasi ES sutarties 2 straipsnio ir ES Pagrindinių teisių chartijos teisinių principų, ir užtikrinti, kad valstybės narės ES teisę įgyvendintų vadovaudamosi šia chartija; prašo Komisijos pasinaudoti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros patirtimi siekiant nustatyti ES sutarties 2 straipsnio pažeidimus, susijusius su Pagrindinių teisių chartija, ir, jei tokių pažeidimų esama, inicijuoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

11. primena, kad 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatyta, jog artimiausius penkerius metus prioritetas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje bus teisės aktų ir politikos priemonių nuoseklus perkėlimas į nacionalinę teisę, veiksmingas įgyvendinimas ir konsolidavimas; prašo Komisijos daugiau dėmesio skirti praktinio ES teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse priežiūrai ir užtikrinimui; mano, kad dažnai pastebimo didelio atotrūkio tarp ES lygmeniu patvirtintos politikos ir jos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu mažinimas turi būti politinis prioritetas; ragina nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti vykstant Europos Sąjungos masto diskusijai ir stebint ES teisės taikymą, visų pirma vidaus reikalų srityje;

12. pabrėžia, jog Europos Parlamentas savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliucijoje dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje(4) priminė, kad Komisija turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose dėl jų įgyvendinamos politikos kyla grėsmė, kad jų teritorijoje išnyks tam tikros kalbos, net jeigu šioms kalboms Europos mastu negresia pavojus; šioje rezoliucijoje jis taip pat ragino Komisiją apsvarstyti, su kokiomis administracinėmis ir teisinėmis kliūtimis susiduria asmenys, vykdydami projektus, susijusius su kalbomis, kurioms gresia išnykimas, dėl nedidelio atitinkamų kalbinių bendruomenių dydžio; taigi ragina Komisiją atliekant vertinimą, kaip taikoma ES teisė, atidžiai atsižvelgti į mažumoms priklausančių asmenų teises;

13. pabrėžia, kad ne tik laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, bet ir kitose politikos srityse reikia suteikti daugiau galimybių piliečiams gauti informaciją ir dokumentus, susijusius su ES teisės taikymu; ragina Komisiją nustatyti geriausius būdus, kuriais galima to pasiekti, pasinaudoti galiojančiomis ryšių priemonėmis, siekiant padidinti skaidrumą, ir užtikrinti tinkamą prieigą prie informacijos ir dokumentų apie ES teisės taikymą; ragina Komisiją pasiūlyti teisiškai privalomą aktą dėl administracinės procedūros, taikomos svarstant piliečių skundus;

14. primena, kad Europos Sąjungos institucijos, visų pirma Komisija ir Taryba, turi visapusiškai taikyti ES teisę ir Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su skaidrumu ir galimybe susipažinti su dokumentais, ir jų laikytis; šiuo klausimu ragina veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(5) ir susijusius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus;

15. teigiamai vertina Komisijos kelerių pastarųjų metų pastangas ir visas priemones, kurių buvo imtasi siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti ES teisės aktus (atitikties lentelės, atitikties tikrinimas, suvestinės, gairės ir t. t.); tačiau mano, kad informacija apie ES teisės laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje įgyvendinimą turėtų būti labiau struktūruota, detali, skaidri ir prieinama; atkreipia dėmesį į tai, kad metinę stebėjimo ataskaitą būtų galima papildyti kitomis priemonėmis, kurios sudarytų galimybę reguliariau ir išsamiau informuoti Parlamentą apie kiekvieno teisės akto, priimto teisingumo ir vidaus reikalų bei kitose srityse, įgyvendinimo pažangą, vilkinimą, neteisingą perkėlimą, netinkamą įgyvendinimą ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras; prašo Komisijos, kaip numatyta Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(6) 44 dalies antroje pastraipoje, teikti Parlamentui apibendrintą informaciją apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl buvusio trečiojo ramsčio priemonių ir su jomis susijusių klausimų;

16. primena, kad sklandus veiksmingos Europos teisingumo erdvės veikimas, tinkamai atsižvelgiant į įvairias valstybių narių teisės sistemas ir tradicijas, yra itin svarbus ES ir kad kaip būtina sąlyga siekiant šio tikslo turi būti visiškai, tinkamai ir laiku įgyvendinami ES teisės aktai.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Malin Björk, Caterina Chinnici, Ignazio Corrao, Laura Ferrara, Lorenzo Fontana, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Monika Hohlmeier, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Iliana Iotova, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Vicky Maeijer, Roberta Metsola, Louis Michel, Claude Moraes, Alessandra Mussolini, József Nagy, Péter Niedermüller, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Cecilia Wikström, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Hugues Bayet, Kostas Chrysogonos, Carlos Coelho, Pál Csáky, Daniel Dalton, Marek Jurek, Petra Kammerevert, Jeroen Lenaers, Andrejs Mamikins, Emil Radev, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Axel Voss, Elissavet Vozemberg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Franc Bogovič, Eugen Freund

(1)

    2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(2)

    2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1).

(3)

   2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos rezoliucija dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti (OL C 295, 2009 12 4, p. 1).

(4)

   Priimti tekstai, P7_TA(2013)0350.

(5)

  Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(6)

   OL L 304, 2010 11 20, p. 47.


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (18.6.2015)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo kontrolės metinių ataskaitų (2012–2013 m.)

(2014/2253(INI))

Nuomonės referentas: Fabio Massimo Castaldo

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad pagal 2011 m. spalio 27 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą politinę deklaraciją dėl aiškinamųjų dokumentų(1) Komisija abu teisės aktų leidėjus informavo apie deklaracijos įgyvendinimą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Sąjungoje, kuri pagrįsta teisinės valstybės principais ir teisiniu tikrumu bei numatomumu, Europos Sąjungos piliečiai turi teisę, kad jiems pirmiausia būtų suteikta galimybė aiškiai, prieinamai, skaidriai ir laiku (internetu ir kitomis priemonėmis) sužinoti, ar buvo priimti nacionalinės teisės aktai perkeliant ES teisę, kokie buvo priimti ir kokios nacionalinės institucijos atsakingos už teisingą jų įgyvendinimą;

3.  laikosi nuomonės, kad ES teisės aktai turi būti tinkamai ir greitai perkeliami į kiekvienos valstybės narės teisinę sistemą; ragina valstybių narių valdžios institucijas vengti perteklinio reglamentavimo, nes dėl jo dažnai atsiranda skirtumų įgyvendinimo valstybėse narėse lygmeniu, ir dėl to, savo ruožtu, mažėja pagarba Europos Sąjungos teisės aktams, nes piliečiai žino apie didelius skirtumus visoje ES; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia toliau siekti intensyvesnio bendradarbiavimo tarp Europos Parlamento narių ir Europos reikalų komitetų nacionaliniuose bei regionų parlamentuose; palankiai vertina Lisabonos sutarties naujoves, pagal kurias Komisijai pateikus prašymą Teisingumo Teismas, nelaukdamas pakartotinio bylos nagrinėjimo, valstybėms narėms galės skirti baudas dėl per vėlai perkeltų teisės aktų; ragina ES institucijas (Tarybą, Komisiją ir ECB), rengiant antrinės teisės normas arba priimant politikos priemones ekonominiais ar socialiniais klausimais, darančiais poveikį žmogaus teisėms ir visuotinei gerovei, gerbti pirminę ES teisę (Sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją);

4.  susidomėjęs pažymi, kad pradėjus taikyti mechanizmą „EU Pilot“, pagal kurį Komisija ir valstybės narės, naudodamosi interneto platforma, gali sparčiau bendrauti siekdamos, kai įmanoma, išvengti sistemos sutrikimų ir užkirsti kelią pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, tačiau primena, kad mechanizmas „EU Pilot“ yra bendradarbiavimo priemonė, neturinti teisinio statuso ir tai, kad Komisiją pagal ją įgaliota priimti sprendimus, neatitinka skaidrumo ir atsiskaitomybės standartų; taip pat primena, kad tai, jog pranešimų ir apsikeitimo informacija su valstybėmis narėmis turinys gali būti nepakankamai skaidrus, neturėtų niekaip kenkti ES piliečių teisėms, turėtų būti laikomasi teisinės valstybės principų ir neturėtų būti pateisinami tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos atvejai, laikantis ES sutarties 9 straipsnio, ir prašo Komisijos:

     (a) tinkamai, suprantamai ir laiku informuoti piliečius apie konsultacijų, kurių buvo imtasi jiems pranešus apie galimus pažeidimus, padėtį;

     (b) pasiūlyti teisiškai privalomą aktą, kuriame būtų paaiškintos atskirų pareiškėjų ir Komisijos teisės ir pareigos siekiant užtikrinti piliečių teisę į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat iki bylos nagrinėjimo, ir užtikrinti, kad būtų gerbiama piliečių teisė į gerą administravimą, nustatyta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje;

5.  palankiai vertina naują praktiką, kurią taikant Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali prašyti, kad valstybės narės įtrauktų aiškinamuosius dokumentus pranešdamos Komisijai apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones; tačiau pakartoja savo raginimą dėl privalomų atitikties lentelių, kurios būtų viešai prieinamos visomis ES kalbomis, taikymo direktyvų perkėlimui; apgailestauja dėl to, kad Komisiją neįvykdžius tikro socialinio ar parlamentinio dialogo priėmė vienašalį sprendimą dėl programos REFIT;

6.  apgailestauja dėl to, kad Europos Parlamentas, viena iš visateisių teisėkūros institucijų, tiesiogiai atstovaujanti piliečiams ir vis labiau įsitraukianti į skundų nagrinėjimo procedūras, ypač teikdamas Parlamento klausimus ir per Peticijų komiteto vykdomą veiklą, dar ne visada laiku gauna skaidrią informaciją apie ES teisės aktų įgyvendinimą, nors ši informacija būtina ne tik siekiant geresnės prieigos ir didesnio Europos Sąjungos piliečių teisinio užtikrintumo, bet ir pateikti teisės aktų pakeitimus norinti šiuos teisės aktus patobulinti; mano, kad geresnis Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas būtų naudingas siekiant šių tikslų; ragina ES institucijas efektyviau ir veiksmingiau bendradarbiauti it tikisi, kad Komisija įgyvendindama Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, pagal kurį ji yra įsipareigojusi pateikti „Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas pažeidimo procedūras, pradedant oficialiais pranešimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas, klausimais, susijusiais su pažeidimo procedūra“, laikysis sąžiningumo sąlygos;

7.  ragina atitinkamuose generaliniuose direktoratuose (IPOL GD, EXPO GD ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD) nustatyti nepriklausomą pagrindinių ES teisės aktų, kuriuos Europos Parlamentas priėmė pagal bendro sprendimo procedūrą ir įprastą teisėkūros procedūrą, įskaitant bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais, ex-post poveikio vertinimo sistemą;

8.  pabrėžia, kad Parlamentas ir kitos ES institucijos turėtų turėti detalią informaciją apie tai kaip atskiros valstybės narės įgyvendina direktyvas, taip pat informaciją apie jų perkėlimo į nacionalinę teisę vėlavimą;

9.  pabrėžia, kad būtinas tam tikras teisės aktų perkėlimo vientisumas, nedarant poveikio laikotarpiui, kuris būtinas jų taikymui;

10. ragina Komisiją, valstybes nares, Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus glaudžiau bendradarbiauti.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Fabio Massimo Castaldo, Richard Corbett, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, György Schöpflin, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Sylvia-Yvonne Kaufmann, David McAllister, Andrej Plenković, Marcus Pretzell, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Adam Szejnfeld, Csaba Sógor, Dario Tamburrano

(1)

OL C 369, 2011 12 17, p. 15.


Peticijų komiteto NUOMONĖ (20.5.2015)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo kontrolės metinių ataskaitų (2012–2013 m.)

(2014/2253(INI))

Nuomonės referentė: Rosa Estaràs Ferragut

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad ES teisė valstybėse narėse tebėra įgyvendinama ir į nacionalinę teisę perkeliama labai nevienodai: tai kartu su kalbinėmis problemomis, didžiule biurokratine našta bei žinių deficitu lėmė piliečių nepalankumą Sąjungai; pažymi, kad piliečiai, pageidaujantys gyventi, dirbti ar užsiimti verslu kitoje valstybėje narėje, kasdien realiai susiduria su nuolatiniais sunkumais, kuriuos lemia nevienodas ES teisės įgyvendinimas valstybių narių teisinėse sistemose;

2.  pakartoja, jog mano, kad Europos Sąjungos (ES) sutarties 17 straipsnyje apibrėžiamas Komisijos pagrindinis – Sutarčių sergėtojos – vaidmuo; ragina Komisiją toliau aktyviai stebėti, kaip taikoma ES teisė, siekiant užtikrinti, kad ji būtų laiku ir teisingai įgyvendinama bei tinkamai perkeliama į nacionalinę teisę;

3.  pažymi, kad, siekdama gerinti ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę, taikymą ir vykdymą, Komisija turėtų realiai teikti politinį prioritetą ES teisės laikymosi užtikrinimui, t. y. sukurti tvirtą visų suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių formuojant, įgyvendinant ir vykdant tokius teisės aktus – pirmiausia įskaitant Parlamentą ir valstybes nares – partnerystę ir skatinti jų bendradarbiavimą;

4.  pažymi, kad teisė teikti peticijas Parlamentui yra vienas iš Europos Sąjungos pilietybės ramsčių – tai nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 227 straipsnyje; pažymi, kad ši teisė yra būtina, tačiau nepakankama priemonė visuomenės dalyvavimui Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese skatinti ir kad ji atlieka svarbų vaidmenį nustatant ir įvertinant galimas spragas ir pažeidimus, susijusius su ES teisės aktų įgyvendinimu valstybėse narėse, taip pat su ES institucijų informavimu apie juos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad nepaprastai svarbų vaidmenį atlieka Peticijų komitetas, faktiškai susiejantis ES piliečius, Parlamentą ir Komisiją bei nacionalinius parlamentus;

5.  pabrėžia, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį stebint trūkumus, susijusius su valstybių narių institucijų vykdomu ES teisės perkėlimu į nacionalinę teisę ir jos taikymu, atlieka piliečiai, įmonės, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir kitos suinteresuotosios šalys; šiuo požiūriu pripažįsta Parlamentui teikiamų peticijų, Komisijai teikiamų skundų ir Europos Parlamento narių klausimų svarbą: tai vieni pirmųjų ženklų, kad ES teisės įgyvendinimas problemiškas, be to, tai padeda atkreipti dėmesį į netinkamą ES teisės taikymą ir galimus pažeidimus;

6.  pažymi, kad piliečiai, įmonės, NVO ir kitos organizacijos dažnai teikia skundus Komisijai ir kad 2013 m. Komisija gavo daugiau skundų (3 505) nei per bet kuriuos ankstesnius trejus metus, taigi bendras nagrinėjamų skundų skaičius išaugo 19 proc.; ragina Komisiją tobulinti dabartinę tvarką, kad piliečiai būtų laiku ir tinkamai informuojami apie visus veiksmus ir žingsnius, susijusius su jų nagrinėjamais skundais, įskaitant skundo pateikėjo informavimą prieš jo bylą paskelbiant baigta nagrinėti;

7.  teigiamai vertina tai, kad Komisija vis didesnę svarbą teikia peticijoms, kaip informacijos apie piliečių skundus dėl viešųjų, įskaitant Europos Sąjungos, institucijų ir apie galimus ES teisės pažeidimus faktiškai ją įgyvendinant šaltinį: tai parodo ypatingas dėmesys peticijoms dviejose metinėse ataskaitose; pažymi, kad šį pokytį lydėjo atitinkamas peticijų, kurias Peticijų komitetas persiuntė Komisijai prašydamas informacijos, skaičiaus didėjimas; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija, paprašyta pateikti nuomonę dėl peticijos, ne kartą vėlavo tai padaryti;

8.  taip pat pažymi, kad Peticijų komiteto viduje būtinas konstruktyvus dialogas su valstybėmis narėmis, ir prašo valstybių narių, minimų atitinkamose peticijose, atsiųsti atstovus, kurie galėtų kreiptis į komitetą jo posėdžio metu;

9.  pažymi, kad ES piliečių ar valstybės narės gyventojų pateikiamose peticijose kalbama apie ES teisės pažeidimus, ypač pagrindinių teisių, vidaus reikalų, teisingumo, vidaus rinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos, transporto apmokestinimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos srityse; mano, jog peticijos įrodo, kad ne visiško ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir netinkamo vykdymo atvejai tebėra dažni ir paplitę ir kad tai iš esmės lemia netinkamą ES teisės taikymą; pabrėžia, kad esant tokiai padėčiai valstybės narės turi dėti didesnes pastangas, o Komisija toliau vykdyti stebėseną; atkreipia ypatingą dėmesį į didelį pateiktų peticijų, kuriose informuojama apie neįgaliųjų diskriminavimą ir jiems sudaromas kliūtis, skaičių;

10. pažymi, kad tebekyla sunkumų bendraujant su kai kuriomis valstybėmis narėmis ir regionais, kurie vangiai teikia prašomus dokumentus ar paaiškinimus;

11. teigiamai vertina tai, jog Komisija pripažino, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka skundo pateikėjas, nes jis padeda jai aptikti ES teisės pažeidimą(1);

12. pakartoja, kad kova su vėlavimu į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus jau seniai yra vienas pagrindinių Komisijos prioritetų ir turėtų tokiu likti; atkreipia dėmesį į 2013 m. sumažėjusį direktyvų, kurias reikia perkelti į nacionalinę teisę, skaičių (74), palyginti su 2011 m. (131); tačiau pabrėžia, kad 2013 m. direktyvų, kurias reikėjo perkelti į nacionalinę teisę, skaičius buvo didesnis negu 2012 m. (atitinkamai 74 ir 56);

13. pažymi, kad, nežiūrint į mažą skaičių, vėlavimas direktyvas perkelti į nacionalinę teisę yra nuolatinė problema, trukdanti piliečiams gauti apčiuopiamos naudos; pažymi, kad, nors direktyvų perkėlimas laiku tebėra iššūkis daugeliui valstybių narių, Danijoje, Latvijoje ir Maltoje pažeidimų dėl vėlavimo jas perkelti į nacionalinę teisę atvejų skaičius trejų pastarųjų metų laikotarpiu buvo labai mažas;

14. pažymi, kad keturios politikos sritys, kuriose pastaruoju metu buvo inicijuotos pažeidimo dėl vėlavimo perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę nagrinėjimo procedūros, tebėra aplinkos apsauga, sveikatos apsauga ir vartotojų teisės, vidaus rinka ir paslaugos bei transportas; laikosi nuomonės, jog Komisija ir valstybės narės, įvardijusios problemines sritis, turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką ir greitą kiekvienos iš šių sričių ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę;

15. pabrėžia, jog, prieš baigiantis perkėlimo į nacionalinę teisę terminui, Komisija turėtų atidžiau stebėti, kaip direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, ir, kilus vėlavimo perkelti pavojui, išaiškinti šių sričių teisinę sistemą: tada valstybės narės galėtų gerinti įgyvendinimą taip, kad tai būtų konkrečiai naudinga kasdieniam piliečių gyvenimui;

16. pažymi, kad ES teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę laiku nepaprastai svarbus ne tik sklandžiam ES veikimui, bet ir tinkamam ES teisės įgyvendinimui; pabrėžia, jog labai dažnai trūkumus ir nesuderinamus standartus lemia tai, kad valstybės narės ES teisės aktus į nacionalinę teisę perkelia skirtingais būdais; todėl ragina Komisiją įgyvendinti geresnį peržiūros mechanizmą siekiant įvertinti, kaip ES taisyklės valstybėse narėse praktiškai taikomos visais lygmenimis, taip pat ar piliečiai ir įmonės gali naudotis savo teisėmis;

17. pažymi, jog 731 pažeidimo atvejis baigtas nagrinėti atitinkamoms valstybėms narėms įrodžius, kad jos laikosi ES teisės; pažymi, kad 2013 m. Teisingumo Teismas, vadovaudamasis SESV 258 straipsniu, priėmė 52 sprendimus, iš kurių 31 (59,6 proc.) buvo nepalankūs valstybėms narėms; palyginimui primena, kad 3 274 sprendimai dėl pažeidimo (87,3 proc.), kuriuos iki šiol yra priėmęs Teismas, buvo palankūs Komisijai; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti faktiniam visų šių sprendimų įgyvendinimui;

18. pažymi, kad keturios politikos sritys, kuriose 2013 m. buvo inicijuoti naujausi pažeidimo dėl vėlavimo perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę atvejai, buvo aplinkos apsauga (168 procedūros), sveikatos apsauga ir vartotojų teisės (58), vidaus rinka ir paslaugos (47) bei transportas (36); atkreipia dėmesį į tiesiogiai proporcingą gautų peticijų skaičiaus ir Komisijos inicijuotų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų ryšį;

19. atkreipia dėmesį į didelį pažeidimo nagrinėjimo atvejų, kurie 2013 m. buvo baigti nagrinėti be Teisingumo Teismo įsikišimo, skaičių: tik maždaug 6,6 proc. visų atvejų buvo baigti nagrinėti Teismui priėmus sprendimą; todėl mano, jog nepaprastai svarbu toliau atidžiai stebėti valstybių narių veiksmus atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose peticijose ir toliau kalbama apie problemas, su kuriomis susiduriama net ir baigus nagrinėti klausimą;

20. pakartoja, kad ypatingą dėmesį Komisija turi skirti veiksmingam problemų sprendimui, veiksmingam valdymui ir prevencinėms priemonėms, tačiau siūlo jai pagalvoti ir apie naujus ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos vykdymo tobulinimo būdus, o ne tik oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

21. pažymi, kad 2012 m. birželį prisijungus Maltai ir Liuksemburgui baigtas laipsniškas valstybių narių įtraukimas į sistemą „EU Pilot“ ir kad nuo tada visose valstybėse narėse visapusiškai taikoma procedūra „EU Pilot“; pabrėžia, kad naujųjų procedūrų „EU Pilot“ skaičius per pastaruosius trejus metus pamažu didėjo ir kad sistema „EU Pilot“ iki šiol davė puikių rezultatų, ypač susijusių su informacijos rinkimu ir konkrečių susirūpinimą piliečiams keliamų atvejų nagrinėjimo gerinimu – tai rodo per pastaruosius penkerius metus (nuo 2 900 iki 1 300) sumažėjęs pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius; nežiūrint į tai ragina toliau dėti dideles pastangas siekiant informuoti piliečius apie sistemą „EU Pilot“; kviečia Komisiją įtraukti peticijos pateikėjus į atvejų, susijusių su peticijomis, nagrinėjimo taikant sistemą „EU Pilot“ procesą, siekiant paskatinti peticijos pateikėjų ir susijusių valdžios institucijų dialogą; siūlo nustatyti trumpesnius skubiais laikomų atvejų ir atvejų, kuriais gali prireikti greito Komisijos įsikišimo, nagrinėjimo laikotarpius;

22. teigiamai vertina valstybių narių pastangas išnagrinėti pažeidimo atvejį be teismo įsikišimo taikant sistemą „EU Pilot“: tai leido sumažinti oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičių; pažymi, kad būtina išaiškinti minėtosios procedūros teisinį statusą, taip pat užtikrinti vaisingą ir greitesnį Komisijos ir valstybių narių keitimąsi informacija, nes tada, kai valstybės narės neatsako arba vėluoja suteikti informaciją Komisijai, veiksmingai nagrinėti peticijų negali ir Peticijų komitetas;

23. pažymi, jog Teisingumo Teismas pažymėjo, kad už nacionalinių institucijų padarytą žalą gali atsakyti tik tos institucijos ir kad tik nacionalinių teismų jurisdikcija apima kompensacijos už tokią žalą nustatymą(2); todėl pabrėžia nacionaliniu lygmeniu prieinamos žalos atlyginimo priemonių stiprinimo svarbą, nes taip skundo pateikėjai galėtų užsitikrinti teises labiau tiesiogiai ir asmeniškai(3);

24. pakartoja, kad būtinas didesnis skaidrumas, teisinis aiškumas ir galimybė gauti informacijos apie visą procedūrą iki pradedamas nagrinėti pažeidimas ir apie pažeidimo nagrinėjimo procedūrą sistemos „ES Pilot“ taikymo kontekste, taip pat kad būtina metinė ES teisės taikymo stebėsenos ataskaita, ypač kalbant apie skundus;

25. teigimai vertina Komisijos tarnybų dalyvavimą stiprinant keitimąsi informacija su Peticijų komitetu ir norėtų pakartoti šiuos savo prašymus:

     a) užtikrinti glaudesnį abiejų šalių bendravimą, ypač kalbant apie Komisijos inicijuojamas pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir jų pažangą – taip pat ir taikant procedūrą „ES Pilot“ – kad Parlamentas būtų visapusiškai informuotas ir taip be perstojo gerėtų jo teisėkūros darbas;

     b) stengtis per optimalų laikotarpį Peticijų komitetui pateikti visą įmanomą aktualią informaciją apie peticijas, susijusias su tyrimo ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, kad komitetas galėtų veiksmingiau atsakyti į piliečių užklausas;

     c) ragina Komisiją atsižvelgti į Peticijų komiteto pranešimus, ypač į juose išdėstytas išvadas ir rekomendacijas, rengiant komunikatus ir teisės aktų pakeitimus;

26. teigiamai vertina tai, kad Komisija vis dažniau naudojasi naujų ES teisės aktų įgyvendinimo planais, skirtais valstybėms narėms: taip sumažėja rizika, kad jie bus įgyvendinami ne laiku ir neteisingai, užbėgama už akių perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo problemoms ir, savo ruožtu, daromas poveikis pateikiamų atitinkamų peticijų skaičiui;

27. pažymi, jog, kalbant apie Komisijos iniciatyvą ES reglamentavimo kokybės srityje (ji žinoma ir REFIT pavadinimu), Komisija turi skatinti dialogą reglamentavimo kokybės klausimu su piliečiais, valstybėmis narėmis, įmonėmis ir pilietine visuomene apskritai, kad užtikrintų ES teisės aktų kokybės ir socialinių aspektų išsaugojimą ir kad vieno idealo nebūtų siekiama kito sąskaita.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Alberto Cirio, Andrea Cozzolino, Pál Csáky, Miriam Dalli, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Peter Jahr, Rikke Karlsson, Notis Marias, Edouard Martin, Marlene Mizzi, Julia Pitera, Laurenţiu Rebega, Sofia Sakorafa, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Anja Hazekamp, György Hölvényi, Jérôme Lavrilleux, Demetris Papadakis, Josep-Maria Terricabras, Ángela Vallina

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Paul Brannen, Norbert Lins, Dario Tamburrano, Martina Werner

(1)

COM(2012) 0154 final.

(2)

Žr. sprendimą byloje 175/84.

(3)

Žr. sprendimą byloje 175/84 ir su tuo susijusius Komisijos pasiūlymus (COM(2012) 0095 final).


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.7.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Rosa Estaràs Ferragut, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Angel Dzhambazki, Evelyne Gebhardt, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Virginie Rozière

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ángela Vallina, Bogdan Brunon Wenta

Teisinė informacija - Privatumo politika