PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB

27.8.2015 - (COM(2013)0920 – C7‑0004/2014 – 2013/0443(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Julie Girling

Pakeitimai

• 001-118 (PDF - 1003 KB)
• 001-118 (DOC - 585 KB)
• 119-122 (PDF - 427 KB)
• 119-122 (DOC - 328 KB)
• 123-126 (PDF - 452 KB)
• 123-126 (DOC - 327 KB)
• 127-127 (PDF - 406 KB)
• 127-127 (DOC - 308 KB)
• 128-129 (PDF - 510 KB)
• 128-129 (DOC - 447 KB)
• 130-130 (PDF - 397 KB)
• 130-130 (DOC - 307 KB)
• 131-138 (PDF - 519 KB)
• 131-138 (DOC - 416 KB)
• 139-148 (PDF - 526 KB)
• 139-148 (DOC - 440 KB)
• 149-153 (PDF - 409 KB)
• 149-153 (DOC - 322 KB)
• 154-154 (PDF - 901 KB)
• 154-154 (DOC - 106 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB

(COM(2013)0920 – C7‑0004/2014 – 2013/0443(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013) 0920),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C70004/2014),

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–       atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2014 m. spalio 7 d. nuomonę[2],

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0249/2015),

1.      priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.      ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.      paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) per paskutinius 20 metų Sąjungoje įgyvendinant specialią politiką, įskaitant 2005 m. paskelbtą Komisijos komunikatą „Teminė oro taršos strategija“, į atmosferą išmetamų antropogeninių teršalų ir oro kokybės srityje padaryta didelė pažanga. Svarbi priemonė šiuo atžvilgiu buvo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB16, kurioje nustatytos valstybėse narėse iš viso per metus išmetamų teršalų ribos, nuo 2010 m. taikomos sieros dioksidui (SO2), azoto oksidams (NOx), amoniakui (NH3) ir nemetaniniams lakiesiems organiniams junginiams (NMLOJ). Taip 1990–2010 m. išmetamas SO2 kiekis sumažintas 82 %, NOx kiekis – 47 %, NMLOJ kiekis – 56 %, o NH3 kiekis – 28 %. Tačiau, kaip nurodyta „Europos švaraus oro programoje“ (persvarstytoje Teminėje oro taršos strategijoje)17, lieka neišspręstas didelio neigiamo poveikio ir pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai klausimas;	Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
__________________
2005 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Teminė oro taršos strategija“, COM(2005) 446 galutinis.
2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).
Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos švaraus oro programa“, COM (2013)[xxx].
lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje patvirtinamas Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nekiltų didelio neigiamo poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl raginama visapusiškai laikytis dabartinių Sąjungos oro kokybės srities teisės aktų, siekti laikotarpiui po 2020 m. nustatytų strateginių tikslų bei imtis strateginių veiksmų, didinti pastangas tose srityse, kuriose didelis kiekis į atmosferą išmetamų teršalų daro poveikį gyventojams ir ekosistemoms, ir didinti oro kokybės srities teisės aktų ir, visų pirma, Sąjungos klimato kaitos ir biologinės įvairovės politikos tikslų sinergiją;	(2) Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje patvirtinamas Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nekiltų didelio neigiamo poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl raginama visapusiškai laikytis dabartinių Sąjungos oro kokybės srities teisės aktų, siekti laikotarpiui po 2020 m. nustatytų strateginių tikslų bei imtis strateginių veiksmų, didinti pastangas tose srityse, kuriose didelis kiekis į atmosferą išmetamų teršalų daro poveikį gyventojams ir ekosistemoms, ir didinti oro kokybės srities teisės aktų ir, visų pirma, Sąjungos klimato kaitos ir biologinės įvairovės politikos tikslų sinergiją. 2014‒2020 m. laikotarpio bendra žemės ūkio politika suteikia valstybėms narėms galimybę konkrečiomis priemonėmis prisidėti prie oro kokybės. Būsimas vertinimas užtikrins geresnį šių priemonių poveikio supratimą;
__________________	__________________
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ pasiūlymas, COM(2012) 710, 2012 11 29.	Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ pasiūlymas, COM(2012) 710, 2012 11 29.
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a) valstybės narės ir Sąjunga yra pasirašiusios 2013 m. Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, kurios tikslas ‒ pagerinti žmonių sveikatą ir aplinkos apsaugą sumažinant gyvsidabrio išmetimą iš esamų ir naujų šaltinių. Šia direktyva turėtų būti prisidedama prie gyvsidabrio kiekio mažinimo Sąjungoje, kaip reikalaujama 2005 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio ir Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio;
Pagrindimas
ES ir valstybės narės, kaip Minatamos konvencijos šalys, turėtų užtikrinti, kad INR direktyva padėtų mažinti išmetamo gyvsidabrio, darančio žalingą poveikį žmonių sveikatai, kiekį.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) todėl Direktyva 2001/81/EB nustatytas išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų taikymo režimas turėtų būti persvarstytas, siekiant jį priderinti prie Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų;	(6) todėl Direktyva 2001/81/EB nustatytas išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų taikymo režimas turėtų būti persvarstytas, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos ir valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams;
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) be to, ši direktyva turėtų padėti siekti Sąjungos teisės aktuose nustatytų oro kokybės tikslų, švelninti klimato kaitos poveikį, mažinant išmetamą trumpaamžių atmosferos teršalų kiekį, ir apskritai gerinti oro kokybę;	(8) be to, ši direktyva turėtų padėti ekonomiškai efektyviu būdu siekti Sąjungos teisės aktuose nustatytų oro kokybės tikslų, švelninti klimato kaitos poveikį, mažinant išmetamą trumpaamžių atmosferos teršalų kiekį, ir apskritai gerinti oro kokybę stiprinant sinergiją su Sąjungos klimato ir energetikos politika ir užtikrinant, kad nesidubliuotų esami teisės aktai. Visų pirma ši direktyva turėtų būti suderinta su besiformuojančiais Sąjungos ir tarptautiniais su klimato kaita susijusiais veiksmais, įskaitant, tačiau neapsiribojant, 2030 m. politikos programą dėl klimato ir energetikos ir išsamų, įpareigojantį pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos;
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8a) ši direktyva taip pat turėtų padėti mažinti su sveikata susijusias dėl oro taršos patiriamas sąnaudas Sąjungoje gerinant ES piliečių gyvenimo kokybę ir skatinti pereiti prie žaliosios ekonomikos;
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8b) siekiant sumažinti teršalų išmetimą iš jūrų transporto, turi būti laiku užtikrintas visapusiškas Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytų ribų įgyvendinimas ir griežtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/33/ES1a laikymasis. Taip pat būtina imtis tolesnių laivybos keliamos taršos kontrolės veiksmų. Būtų tikslinga, jei ES ir valstybės narės apsvarstytų galimybę apibrėžti naujus išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus ir turėtų toliau tęsti veiklą TJO siekiant toliau mažinti išmetamų teršalų kiekį;
	______________
	1a 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/33/ES, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/32/EB (OL L 327, 2012 11 27, p. 1).
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) valstybės narės turėtų laikytis šioje direktyvoje nustatytų 2020 m. ir 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų. Kad įrodytų pažangą vykdant 2030 m. įsipareigojimus, valstybės narės 2025 m. turėtų laikytis tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, kurie nustatomi remiantis linijine trajektorija, jungiančia 2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius ir pagal teršalų mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus tų teršalų lygius, nebent dėl to jos turėtų patirti neproporcingų išlaidų. Jei 2025 m. valstybės narės išmetamųjų teršalų taip apriboti negali, to priežastis jos turėtų paaiškinti pagal šią direktyvą teikiamose ataskaitose;	(9) siekiant apriboti į atmosferą išmetamų oro teršalų kiekį ir veiksmingai padėti siekti Sąjungos tikslo užtikrinti oro kokybę, dėl kurios sveikatai negrėstų didelis neigiamas poveikis ir pavojai, ir siekiant sumažinti rūgštėjimą ir eutrofikaciją sukeliančių teršalų nuosėdas žemiau kritinės apkrovos ir lygių, šioje direktyvoje nustatyti privalomi 2020 m., 2025 m. ir 2030 m. nacionaliniai teršalų mažinimo įsipareigojimai;
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) siekiant skatinti, kad nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai būtų vykdomi, o tarpinių išmetamųjų teršalų lygių būtų siekiama ekonomiškai efektyviai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė į apskaitą įtraukti tarptautinio jūsų eismo sektoriuje sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį, jei tame sektoriuje teršalų išmetama mažiau nei jų būtų išmetama laikantis Sąjungos teisės standartų, įskaitant Tarybos direktyvoje 1999/32/EB nustatytų ribinių sieros kiekio kure verčių.21 Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė drauge vykdyti su metanu (CH4) susijusius įsipareigojimus ir laikytis tarpinių išmetamo metano lygių, tuo tikslu pasinaudojant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB.22 Siekdamos patikrinti, kaip laikomasi jų išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų, išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų ir tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, valstybės narės galėtų patikslinti savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, atsižvelgdamos į geresnes mokslines žinias ir metodus, susijusius su išmetamaisiais teršalais. Komisija galėtų paprieštarauti bet kurios iš šių lankstumo priemonių taikymui valstybėje narėje, jei nebūtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų sąlygų;	(11) siekiant skatinti, kad nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai būtų vykdomi ekonomiškai efektyviai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė drauge vykdyti su metanu (CH4) susijusius įsipareigojimus, tuo tikslu pasinaudojant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB.22 Siekdamos patikrinti, kaip laikomasi jų išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų, išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų ir išmetamųjų teršalų lygių, valstybės narės galėtų patikslinti savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, atsižvelgdamos į geresnes mokslines žinias ir metodus, susijusius su išmetamaisiais teršalais. Komisija galėtų paprieštarauti šių lankstumo priemonių taikymui valstybėje narėje, jei nebūtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų sąlygų;
__________________	__________________
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 121, 1999 5 11, p. 13).
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) valstybės narės turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę oro taršos kontrolės programą, siekdamos vykdyti savo išmetamųjų teršalų mažinimo reikalavimus, laikytis tarpinių išmetamųjų teršalų lygių ir veiksmingai prisidėti prie Sąjungos oro kokybės tikslų įgyvendinimo. Todėl valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį išmetamųjų teršalų kiekį mažinti tose zonose ir aglomeracijose, kuriose yra pernelyg didelė į atmosferą išmetamų teršalų koncentracija ir (arba) nuo kurių labai priklauso oro tarša kitose zonose ir aglomeracijoje, įskaitant kaimynines šalis. Taigi, nacionalinės oro taršos kontrolės programos turėtų padėti sėkmingai įgyvendinti oro kokybės planus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB23 23 straipsnį;	(12) valstybės narės turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę oro taršos kontrolės programą, siekdamos vykdyti savo išmetamųjų teršalų mažinimo reikalavimus ir veiksmingai prisidėti prie Sąjungos oro kokybės tikslų įgyvendinimo. Todėl valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį išmetamųjų teršalų kiekį mažinti tose zonose ir aglomeracijose, kuriose yra pernelyg didelė į atmosferą išmetamų teršalų koncentracija ir (arba) nuo kurių labai priklauso oro tarša kitose zonose ir aglomeracijoje, įskaitant kaimynines šalis. Taigi, nacionalinės oro taršos kontrolės programos turėtų padėti sėkmingai įgyvendinti oro kokybės planus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB23 23 straipsnį;
__________________	__________________
2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).	2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) kad būtų sumažintas iš pagrindinių šaltinių į atmosferą išmetamas NH3 ir KD2,5 kiekis, į nacionalines oro taršos kontrolės programas turėtų būti įtrauktos priemonės, taikytinos žemės ūkio sektoriui. Atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė įgyvendinti kitas nei šioje direktyvoje nustatytas priemones, užtikrinant tolygų aplinkosauginio veiksmingumo lygį;	(13) kad būtų sumažintas iš pagrindinių šaltinių į atmosferą išmetamas NH3,CH4 ir KD2,5 kiekis, į nacionalines oro taršos kontrolės programas turėtų būti įtrauktos priemonės, taikytinos žemės ūkio sektoriui. Šios priemonės turėtų būti ekonomiškai efektyvios ir pagrįstos konkrečia informacija ir duomenimis, atsižvelgiant į mokslo pažangą ir į ankstesnes valstybių narių taikytas priemones. Stengiantis sumažinti šių teršalų kiekį taip pat būtų pageidautina, kad būtų parengtos bendros gairės, susijusios su gera NH3 naudojimo žemės ūkyje praktika, kuria būtų keičiamasi Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė įgyvendinti kitas nei šioje direktyvoje nustatytas priemones, užtikrinant tolygų aplinkosauginio veiksmingumo lygį;
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13a) kad būtų sumažintas iš pagrindinių šaltinių į atmosferą išmetamų teršalų kiekis, į nacionalines oro taršos kontrolės programas turėtų būti įtrauktos priemonės, taikytinos visiems susijusiems sektoriams, įskaitant žemės ūkį, pramonę, kelių transportą, ne keliais judančius mechanizmus, vidaus vandenų ir nacionalinę laivybą, buitinį šildymą ir tirpiklius. Atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė įgyvendinti kitas nei šioje direktyvoje nustatytas priemones, užtikrinant tolygų aplinkosauginio veiksmingumo lygį;
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13b) įgyvendindamos priemones, kurios turėtų būti įtrauktos į nacionalines oro taršos kontrolės programas, taikytinas žemės ūkio sektoriuje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į poveikį mažiems ir vidutiniams ūkiams ir kad dėl jų ūkiams nebūtų papildomai užkraunamos didelės išlaidos, kurios jiems yra nepakeliamos. Oro kokybę reikėtų pagerinti tik taikant proporcingas priemones, kuriomis užtikrinama žemės ūkio valdų ateitis. Nacionalinėse oro taršos kontrolės programose turėtų būti užtikrinta gyvulininkystės ir taršos kontrolės pusiausvyra;
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13c) pagal nacionalines oro taršos kontrolės programas vykdomos NH3, CH4 ir KD2,5 išmetimo prevencijos priemonės, taikytinos žemės ūkio sektoriui, turėtų būti tinkamos finansuoti, be kita ko, iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, visų pirma kalbant apie mažų ir vidutinių ūkių priemones, kurių vykdymas reikalauja reikšmingų veiklos pokyčių arba didelių investicijų, pvz., ekstensyvusis ganymas, ekologinio žemės ūkio priemonės, anaerobinis skaidymas biodujoms gaminti naudojant ūkių atliekas ir mažataršės gyvūnų laikymo sistemos;
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14a) siekiant pagerinti oro kokybę, ypač miestų teritorijose, į nacionalines oro taršos kontrolės programas turėtų būti įtrauktos išmetamų azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimo tose teritorijose priemonės;
Pagrindimas
Be techninių sprendimų (pvz., Euro standartų) įvedimo ES lygmeniu, valstybės narės turėtų parengti, priimti ir įgyvendinti netechnines priemones, kuriomis galima smarkiai sumažinti automobilių keliamą oro taršą ir pagerinti žmonių sveikatą ir aplinkos būklę.
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) pagal Orchuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus, teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ir Teisingumo Teismo praktiką visuomenei turėtų būti užtikrintos neribotos glaimybės kreiptis į teismus, kad būtų užtikrintas veiksmingas šios direktyvos įgyvendinimas ir jos vykdymas bei prisidėta prie teisės gyventi aplinkoje, tinkamoje asmens sveikatai ir gerovei, apsaugos;
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15b) siekiant užtikrinti šios direktyvos ir jos tikslams siekti priimtų priemonių veiksmingumą, reikia vykdyti aplinkosauginius tikrinimus ir rinkos priežiūrą;
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15c) vertindama ES oro kokybės politikos ir klimato ir energetikos politikos sinergiją, Komisija turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento mokslinių tyrimų tarnybos tyrimą „Oro kokybė. Papildomas sąveikos tarp ES oro kokybės politikos ir klimato ir energetikos politikos poveikio vertinimas“;
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) siekiant atsižvelgti į technikos raidą, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos ataskaitų teikimo gairės, nustatytos I priede, III priedo 1 dalyje, taip pat IV ir V prieduose, siekiant jas priderinti prie technikos pažangos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;	(21) siekiant atsižvelgti į technikos raidą, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ribotam laikotarpiu turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos ataskaitų teikimo gairės, nustatytos I priede, III priedo 1 dalyje, taip pat IV ir V prieduose, siekiant jas priderinti prie technikos pažangos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(23) valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikytinų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taikymo taisykles ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios;	Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama.
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(26a) šalys kandidatės ir galimos kandidatės savo nacionalinės teisės aktus turėtų kuo labiau suderinti su šia direktyva;
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šia direktyva siekiama apriboti į atmosferą išmetamų rūgštėjimą ir eutrofikaciją sukeliančių teršalų, ozono pirmtakų, pirminių kietųjų dalelių, antrinių kietųjų dalelių pirmtakų ir kitų oro teršalų kiekį ir tokiu būdu prisidėti:
	a) prie ilgalaikio Sąjungos tikslo pasiekti tokią oro kokybę, kad žmonių sveikatai ir aplinkai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis ir keliamas pavojus vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtomis oro kokybės gairėmis;
	b) siekiant su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusių Sąjungos tikslų sumažinant rūgštėjimą ir eutrofikaciją sukeliančių teršalų ir kitų teršalų, įskaitant pažemio ozoną, lygius ir nuosėdas žemiau kritinės apkrovos ir lygių;
	c) siekiant Sąjungos teisės aktuose nustatytų oro kokybės tikslų;
	d) siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį, mažinant išmetamą trumpaamžių klimato teršalų kiekį, taip pat gerinti sąveiką su Sąjungos klimato ir energetikos politika.
	Visų pirma ši direktyva turi būti suderinta su Sąjungos ir tarptautiniais su klimato kaita susijusiais veiksmais, įskaitant, tačiau neapsiribojant, 2030 m. politikos programą dėl klimato ir energetikos ir išsamų, įpareigojantį pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos.
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 3 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. kritinė apkrova – tai vieno arba kelių teršalų poveikio kiekybinė išraiška, žemiau kurios, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, jautrūs aplinkos elementai nepatiria jokio žymesnio neigiamo poveikio;
Pagrindimas
Ši apibrėžtis yra iš esamos INR direktyvos 2001/81/EB ir ją būtina pateikti, kad būtų užtikrintas aiškumas ir nuoseklumas.
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b. kritinis lygis – tai atmosferoje esančių teršalų koncentracija, kurią viršijus, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, receptoriai, tokie kaip žmonės, augalai, ekosistemos ar medžiagos, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį;
Pagrindimas
Ši apibrėžtis yra iš esamos INR direktyvos 2001/81/EB ir ją būtina pateikti, kad būtų užtikrintas aiškumas ir nuoseklumas.
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. pažemio ozonas – tai pačioje žemiausioje troposferos dalyje esantis ozonas;
Pagrindimas
Ši apibrėžtis yra iš esamos INR direktyvos 2001/81/EB ir ją būtina pateikti, kad būtų užtikrintas aiškumas ir nuoseklumas.
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 4 b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4b. nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) – visi antropogeninės kilmės organiniai junginiai, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminių oksidatorių;
Pagrindimas
Ši apibrėžtis yra iš esamos INR direktyvos 2001/81/EB ir ją būtina pateikti, kad būtų užtikrintas aiškumas ir nuoseklumas.
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 5 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) – visi antropogeninės kilmės organiniai junginiai, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminių oksidatorių;	5. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pagrindimas
Lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 6 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. į atmosferą išmetamų teršalų nacionalinės ribos – tai didžiausias teršalo kiekis, išreikštas kilotonomis, kuris gali būti išmestas valstybėje narėje kalendoriniais metais;
Pagrindimas
Ši apibrėžtis yra iš esamos INR direktyvos 2001/81/EB ir ją būtina pateikti, kad būtų užtikrintas aiškumas ir nuoseklumas.
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 9 punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. tarptautinis jūrų eismas – su bet kurios valstybės vėliava plaukiojančių laivų (išskyrus žvejybos laivus), kurie išvyksta iš vienos šalies teritorijos ir atvyksta į kitos šalies teritoriją, reisai jūroje ir priekrančių vandenyse;	Išbraukta.
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 12 a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12a. ES politika dėl oro teršalų mažinimo jų šaltinio vietoje – tai reglamentai ir direktyvos, kurių tikslas, neatsižvelgiant į juose nustatytus įsipareigojimus, iš dalies arba ne, yra sumažinti išmetamą sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (MNLOJ), kietųjų dalelių (KD2,5) ir metano (CH4) kiekį, vykdant taršos mažinimo priemones jos šaltinio vietoje, įskaitant išmetamų teršalų kiekio mažinimą (bet juo neapsiribojant) įgyvendinant šiuos teisės aktus:
	- Direktyvą 94/63/EB1a,
	- Direktyvą 97/68/EB1b,
	- Direktyvą 98/70/EB1c,
	- Direktyvą 1999/32/EB1d,
	- Direktyvą 2009/126/EB1e,
	- Direktyvą 2004/42/EB1f,
	- Direktyvą 2007/46/EB1g, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. 715/20071h,
	- Reglamentą (EB) Nr. 79/20091i,
	- Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 1j ir Reglamentą (EB) Nr. 661/20091k,
	- Direktyvą 2010/75/ES1l,
	- Reglamentą (ES) Nr. 167/20131m,
	- Reglamentą (ES) Nr. 168/20131n,
	- Direktyvą 2014/94/ES1o.
	_______________________
	1a 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės (OL L 365, 1994 12 31, p. 24).
	1b 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (OL L 59, 1998 2 27, p. 1).
	1c 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).
	1d 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 121, 1999 5 11, p. 13).
	1e 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/126/EB dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse variklinių transporto priemonių bakus pildant degalų (OL L 285, 2009 10 31, p. 36).
	1f 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB (OL L 143, 2004 4 30, p. 87).
	1g 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus („Pagrindų direktyva“) ( OL L 263, 2007 10 9, p. 1).
	1h 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).
	1i 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 79/2009 dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB (OL L 35, 2009 2 4, p. 32).
	1j 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1).
	1k 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1).
	1l 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
	1m 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1).
	1n 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 52).
	1o 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).
Pagrindimas
Naujajai Komisijai turint plačių užmojų dėl geresnio reglamentavimo, į šią direktyvą įtraukiama ir ES oro teršalų mažinimo jų šaltinio vietoje politika. Nuo šiol oro kokybės politikoje turėtų būti atsižvelgiama į ES oro teršalų mažinimo jų šaltinio vietoje politikos įgyvendinimą ir jis įvertinamas siekiant užkirsti kelią veiksmų sutapimui, didinti sąveiką ir suprasti, ar tam tikroms valstybėms narėms sekėsi ar nesisekė laikytis įsipareigojimų.
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 12 b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12b. suinteresuotoji visuomenė ‒ tai visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikį oro teršalų išmetimas į atmosferą arba kuri tuo domisi; šioje apibrėžtyje aplinkos apsaugą skatinančios nevyriausybinės organizacijos, vartotojų organizacijos, pažeidžiamų gyventojų interesams atstovaujančios organizacijos ir kitos susijusios sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis.
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės, laikydamosi II priede nustatytų, nuo 2020 m. ir 2030 m. taikomų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, riboja bent šių per metus išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį: sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5) ir metano (CH4).	1. Valstybės narės, laikydamosi II priede nustatytų, nuo 2020 m., 2025 m. ir 2030 m. taikomų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, riboja bent šių per metus išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį: sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5) ir gyvsidabrio (Hg).
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. valstybės narės, laikydamosi II priede nustatytų, nuo 2030 m. taikomų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, riboja per metus išmetamo antropogeninės kilmės metano (CH4) kiekį.
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nepažeisdamos 1 dalies, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, dėl kurių nereikėtų patirti neproporcingų išlaidų, kad 2025 m. apribotų savo išmetamuosius atropogeninės kilmės SO2, NOx, NMVOC, NH3, PM2,5 ir CH4 teršalus. Tų išmetamųjų teršalų lygiai nustatomi remiantis parduotu kuro kiekiu ir pagal linijinę mažinimo trajektoriją, jungiančią 2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius ir pagal teršalų mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius.	Valstybės narės pagal 9 straipsnį Komisijai teikiamose ataskaitose pateikia atnaujintą informaciją apie savo pažangą įgyvendinant nacionalinius teršalų mažinimo įsipareigojimus.
Pakeitimas  35 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Siekiant laikytis 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, į apskaitą neįtraukiami šie išmetamieji teršalai:	3. Siekiant laikytis 1 dalyje nustatytų įsipareigojimų, neatsižvelgiama į šiuos išmetamuosius teršalus:
Pakeitimas  36 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalies d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) nepažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies, tarptautinio jūrų eismo sektoriuje išmetami teršalai.	d) tarptautinio jūrų eismo sektoriuje išmetami teršalai.
Pakeitimas  37 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Siekdamos laikytis 2025 m. tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, nustatytų pagal 4 straipsnio 2 dalį, ir II priede nustatytų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, kurie 2030 m. ir vėlesniu laikotarpiu taikomi NOx, SO2 ir KD2,5, valstybės narės gali tarptautinio jūrų eismo sektoriuje sumažintu išmetamųjų NOx, SO2 ir KD2,5 teršalų kiekiu kompensuoti tais pačiai metais iš kitų šaltinių išmestą NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį, jei laikomasi šių sąlygų:	Išbraukta.
a) išmetamųjų teršalų sumažinama jūrų rajonuose, kurie yra valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ar taršos kontrolės zonose, jei jos yra nustatytos;
b) valstybės narės priėmė ir įgyvendina veiksmingas stebėsenos ir tikrinimo priemones, kad būtų užtikrintas tinkamas šios lankstumo priemonės naudojimas;
c) valstybės narės priėmė priemones, kuriomis tarptautinio jūrų eismo sektoriuje išmetamą NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį siekia sumažinti labiau nei laikydamosi išmetamiems NOx, SO2 ir KD2,5 taikomų Sąjungos standartų, ir tinkamai išreiškė skaičiais taikanti šias priemones papildomai sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį;
d) išmetamiesiems teršalams kompensuoti nepanaudojo daugiau kaip 20 % sumažinto išmetamųjų NOx, SO2 ir KD2,5 teršalų kiekio, apskaičiuojamo pagal c punktą, su sąlyga, kad taikydamos šią kompensacijos priemonę laikosi II priede nustatytų 2020 m. nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų.
Pakeitimas  38 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės gali drauge įgyvendinti II priede nurodytus išmetamo metano kiekio mažinimo įsipareigojimus ir laikytis tarpinių išmetamo metano lygių, jei laikosi šių sąlygų:	Valstybės narės gali drauge įgyvendinti II priede nurodytus išmetamo metano kiekio mažinimo įsipareigojimus, jei laikosi šių sąlygų:
Pakeitimas  39 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės gali pagal IV priedą sudaryti patikslintus metinius nacionalinius išmetamųjų SO2, NOx, NH3, NMLOJ ir KD2,5 inventorius, jei taikant patobulintus išmetamųjų teršalų inventorizavimo metodus, atnaujintus mokslinėmis žiniomis, nebūtų užtikrinta atitiktis jų nacionaliniams išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimams arba nebūtų laikomasi tarpinių išmetamųjų teršalų lygių.	3. Valstybės narės gali pagal IV priedą sudaryti patikslintus metinius nacionalinius išmetamųjų SO2, NOx, NH3, NMLOJ ir KD2,5 inventorius, jei taikant patobulintus išmetamųjų teršalų inventorizavimo metodus, atnaujintus mokslinėmis žiniomis, nebūtų užtikrinta atitiktis jų nacionaliniams išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimams.
Pagrindimas
Pranešėjos manymu, įsipareigojimai pagal INR direktyvą turėtų būti privalomi ir 2025 m., todėl nuoroda į tarpinius išmetamųjų teršalų lygius yra nereikalinga.
Pakeitimas  40 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės, ketinančios taikyti 1, 2 ir 3 dalis, apie tai informuoja Komisiją iki metų, einančių prieš atitinkamus ataskaitinius metus, rugsėjo 30 d. Teikiant informaciją nurodomi teršalai ir susiję sektoriai ir, jei turima duomenų, poveikio mastas nacionaliniams išmetamųjų teršalų inventoriams.	4. Valstybės narės, ketinančios taikyti bet kurią lankstumo priemonę pagal šią direktyvą, apie tai informuoja Komisiją iki metų, einančių prieš atitinkamus ataskaitinius metus, gruodžio 31 d. Teikiant informaciją nurodomi teršalai ir susiję sektoriai ir, jei turima duomenų, poveikio mastas nacionaliniams išmetamųjų teršalų inventoriams.
Pagrindimas
Komisijos pasiūlyme būtų nurodyta ataskaitų apie preliminarų išmetamųjų teršalų kiekį praėjusiais metais nuo gruodžio 31 d. iki rugsėjo 30 d. teikimo data. Taip nepaliekama pakankamai laiko, kad būtų galima palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę.
Pakeitimas  41 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija, Europos aplinkos agentūrai padedant, atlieka peržiūrą ir įvertina, ar konkrečiais metais naudojantis bet kuria iš lankstumo priemonių būtų laikomasi susijusių reikalavimų ir kriterijų.	Komisija, Europos aplinkos agentūrai padedant, atlieka peržiūrą ir įvertina, ar konkrečiais metais naudojantis lankstumo arba tikslinimo priemone būtų laikomasi susijusių reikalavimų ir kriterijų.
Pakeitimas  42 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jei per devynis mėnesius nuo atitinkamos ataskaitos, nurodytos 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, gavimo dienos Komisija prieštaravimų nepareiškia, susijusi valstybė narė laiko, kad naudojimuisi lankstumo priemone, dėl kurios teikta paraiška, yra pritariama ir ja galima naudotis tuos metus. Jei, Komisijos nuomone, naudojimasis lankstumo priemone neatitinka taikomų reikalavimų ir kriterijų, ji priima sprendimą ir informuoja valstybę narę, kad paraiška negali būti priimta.	Jei per devynis mėnesius nuo atitinkamos ataskaitos, nurodytos 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, gavimo dienos Komisija prieštaravimų nepareiškia, susijusi valstybė narė laiko, kad naudojimuisi lankstumo priemone, dėl kurios teikta paraiška, yra pritariama ir ja galima naudotis tuos metus. Jei, Komisijos nuomone, naudojimasis lankstumo priemone neatitinka taikomų reikalavimų ir kriterijų, ji per devynis mėnesius nuo atitinkamos ataskaitos gavimo priima sprendimą ir informuoja valstybę narę, kad paraiška negali būti priimta. Prie sprendimo pridedamas pagrindimas.
Pakeitimas  43 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Komisija, laikydamasi 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatytos išsamios naudojimosi 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis lankstumo priemonėmis taisyklės.	6. Komisija, laikydamasi 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatytos išsamios naudojimosi 2 ir 3 dalyse nurodyta lankstumo priemone taisyklės.
Pakeitimas  44 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Siekdamos pagal 4 straipsnį apriboti savo metinius išmetamuosius antropogeninės kilmės teršalus, valstybės narės pagal III priedo 2 dalį parengia ir priima nacionalinę oro taršos kontrolės programą.	1. Siekdamos pagal 4 straipsnį apriboti savo metinius išmetamuosius kilmės teršalus ir pasiekti pagal šios direktyvos 1 straipsnį nustatytus tikslus, valstybės narės pagal III priedo 2 dalį parengia ir priima nacionalinę oro taršos kontrolės programą.
Pakeitimas  45 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) apsvarsto taršos mažinimo priemonių ekonominį efektyvumą ir atsižvelgia į jau pasiektus taršos mažinimo rezultatus, arba, jei valstybė narė teikia pirmenybę savo taršos mažinimo priemonėms, kokių rezultatų būtų galima pasiekti taikant galiojančius Sąjungos teisės aktus;
Pakeitimas  46 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa a b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ab) teikia pirmenybę konkrečioms politinėms priemonėms, skirtoms pažeidžiamų grupių sveikatai apsaugoti ir užtikrinti, kad atsižvelgiama į poveikio mažinimo uždavinį, nustatytą pagal Direktyvos 2008/50/EB XIV priedo B skirsnį;
Pakeitimas  47 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) atsižvelgia į poreikį mažinti į atmosferą išmetamus teršalus, siekdamos savo teritorijose ir, jei taikoma, kaimyninėse valstybėse narėse įgyvendinti oro kokybės tikslus;	b) mažinti į atmosferą išmetamus teršalus, siekdamos savo teritorijose, ypač pagal Direktyvą 2008/50/EB nustatytas ribines vertes, ir, jei taikoma, kaimyninėse valstybėse narėse įgyvendinti oro kokybės tikslus;
Pakeitimas  48 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) kiekybiškai įvertina papildomą išmetamųjų teršalų sumažinimą, reikalingą norint iki 2030 m. pasiekti aplinkos oro kokybės lygį, kuris būtų lygus ar mažesnis, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija;
Pakeitimas  49 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) kiekybiškai įvertina papildomą išmetamųjų teršalų sumažinimą, reikalingą norint iki 2030 m. pasiekti kritines apkrovas ir kritinius aplinkos apsaugos lygius;
Pakeitimas  50 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b c punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bc) nustato atitinkamas priemones siekiant įgyvendinti ba) ir bb) punktuose nurodytus tikslus.
Pakeitimas  51 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) remia investicijų poslinkį švarių ir efektyvių technologijų ir tvarios gamybos link naudojant fiskalines paskatas;
Pakeitimas  52 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) įvertina įvairių nacionalinių geografinių regionų konkrečių poreikių ir sunkumų kovojant su oro tarša lygį.
Pakeitimas  53 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos d a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) užtikrina, kad atitinkamos kompetentingos institucijos stebėtų susijusios politikos veiksmingumą pagal šią direktyvą ir, jei reikia, būtų įgaliotos imtis veiksmų.
Pakeitimas  54 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Komisija užtikrina, kad visa ES oro taršos mažinimo jos šaltinio vietose politika atitiktų tikslą ir padėtų siekti Sąjungos oro kokybės tikslų.
	Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės nedelsdamos susitaria dėl šiuo metu svarstomo naujo „Euro 6“ reikalavimų dėl realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (angl. RDE) reglamento pasiūlymo.
	Naujo tipo patvirtinimo bandymo metodas turi būti pradėtas taikyti ne vėliau kaip 2017 m. ir turi būti parengtas taip, kad užtikrintų veiksmingą išmetamų teršalų, pvz., NOx, ir kietųjų dalelių (KD2.5 and KD10) kiekio apribojimą pagal atitikties koeficientus, kurie būtini siekiant atspindėti realias važiavimo sąlygas.
	Šie atitikties koeficientai turi būti griežti ir kiekybiškai įvertinti, kad atspindėtų tik RDE bandymo procedūros neapibrėžtumą.
Pakeitimas  55 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 b dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b. Valstybės narės nustato eilinių ir neeilinių aplinkosauginių tikrinimų ir judriųjų ir stacionariųjų šaltinių rinkos priežiūros sistemą siekiant užtikrinti, kad politika ir priemonės būtų veiksmingos mažinant išmetamųjų teršalų realiomis veiklos sąlygomis.
	Komisija iki... * pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl visoje Sąjungoje galiojančios praktinės stebėsenos bandymų ir viešo informavimo apie išmetamų teršalų standartus lengvasvorėms transporto priemonėms sistemos, kurią administruotų kompetentinga institucija, ir kurią naudojant būtų patvirtinama, jog visą naudingąjį eksploatavimo laikotarpį transporto priemonės ir varikliai atitinka „Euro 6“ reikalavimus.
	______________
	* OL: prašom įrašyti datą – dveji metai po šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę.
Pakeitimas  56 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės gali palaipsniui pašalinti nedidelio kiekio teršalų išmetimo šaltinius transporto ir degalų tiekimo sektoriuose skatindamos išmetamiesiems teršalams pralaidžias žarnas keisti nepralaidžių žarnų technologijomis.
Pagrindimas
Angliavandeniliai prisideda prie nedidelio kiekio ozono susidarymo. Iš įprastų degalų tiekimo žarnų gali nutekėti angliavandeniliai. To galima išvengti naudojant modernias išmetamųjų teršalų neišskiriančias degalų tiekimo sistemas.
Pakeitimas  57 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) valstybės narės nusprendžia pasinaudoti bet kuria iš 5 straipsnyje nustatytų lankstumo priemonių.	b) valstybės narės nusprendžia pasinaudoti 5 straipsnyje nustatyta lankstumo priemone*.
Pakeitimas  58 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Nacionalinėse oro taršos kontrolės programose nurodoma, ar valstybės narės ketina pasinaudoti pagal 5 straipsnį numatyta lankstumo priemone.
Pakeitimas  59 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Valstybės narės, vadovaudamosi susijusiais Sąjungos teisės aktais, konsultuojasi su visuomene ir kompetentingomis valdžios institucijomis – visais lygmenimis atsakingomis už konkrečius aplinkosaugos klausimus oro taršos, kokybės ir valdymo srityse, todėl greičiausiai susijusiomis su nacionalinių oro taršos programų įgyvendinimu – dėl nacionalinės oro taršos kontrolės programos projekto ir visų svarbių atnaujinimų, prieš juos galutinai priimdamos. Jei taikoma, vadovaujantis susijusiais Sąjungos teisės aktais užtikrinamos tarpvalstybinės konsultacijos.	5. Valstybės narės, vadovaudamosi susijusiais Sąjungos teisės aktais, konsultuojasi su kompetentingomis valdžios institucijomis – visais lygmenimis atsakingomis už konkrečius aplinkosaugos klausimus oro taršos, kokybės ir valdymo srityse, todėl greičiausiai susijusiomis su nacionalinių oro taršos programų įgyvendinimu – dėl nacionalinės oro taršos kontrolės programos projekto ir visų atnaujinimų, prieš juos galutinai priimdamos. Šiose konsultacijose dalyvauja susijusios vietos ar regiono valdžios institucijos, atsakingos už išmetamųjų teršalų mažinimo politikos įgyvendinimą konkrečiose zonose ir (arba) aglomeracijose, neišskiriant zonų ir (arba) aglomeracijų, kurios yra ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.
Pakeitimas  60 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės, vadovaudamosi susijusiais Sąjungos teisės aktais, užtikrina, kad rengiant nacionalinių oro taršos kontrolės programų projektus arba jas peržiūrint ar atnaujinant prieš priimant galutinę versiją ankstyvuoju etapu būtų konsultuojamasi su suinteresuotosios visuomenės atstovais. Prireikus užtikrinamos tarpvalstybinės konsultacijos, vadovaujantis susijusiais Sąjungos teisės aktais, įskaitant Direktyvos 2008/50/EB 25 straipsnį.
Pakeitimas  61 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 5 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a. Valstybės narės paskiria savo nepriklausomą ekspertų instituciją nacionalinių oro taršos programų projektams persvarstyti siekiant įvertinti šiose programose pateikiamos informacijos tikslumą ir politikos bei priemonių tinkamumą. Iki nacionalinių oro taršos kontrolės programų projektų paskelbimo šio persvarstymo rezultatai prieinami viešai siekiant sudaryti sąlygas prasmingam visuomenės dalyvavimui.
Pakeitimas  62 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 6 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija pateikia išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonių, neįtrauktų į III priedo 1 dalį, taip pat namų šildymo ir kelių transporto sektoriuje, kurias valstybės narės gali įtraukti į nacionalines oro taršos kontrolės programas, gaires.
Pakeitimas  63 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 8 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. Komisija gali parengti nacionalinių oro taršos kontrolės programų rengimo ir įgyvendinimo gaires.	8. Komisija parengia nacionalinių oro taršos kontrolės programų rengimo ir įgyvendinimo gaires.
Pakeitimas  64 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 9 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. Be to, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodytų, kokia forma turi būti parengtos valstybių narių oro taršos kontrolės programos ir kokia informacija jose turi būti pateikta. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	9. Be to, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nurodo, kokia forma turi būti parengtos valstybių narių oro taršos kontrolės programos ir kokia informacija jose turi būti pateikta. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti suderintą nacionalinių oro taršos kontrolės programų formą, būtinas įgyvendinimo aktas.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a straipsnis
	Švaraus oro fondas
	Komisija palengvina galimybes gauti finansinę paramą norint padėti užtikrinti, kad imamasi tinkamų priemonių siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatytų tikslų.
	Finansavimas, inter alia, turėtų būti:
	a) žemės ūkio finansavimas, įskaitant finansavimą pagal 2014–2020 m. bendrąją žemės ūkio politiką, iš dalies pakeistą 2017 m. vidurio laikotarpio peržiūros metu, kad kaip viešoji gėrybė būtų įtraukta oro kokybė, visų pirma nurodant amoniaką arba metaną, arba abi šias medžiagas, kad valstybėms narėms ir susijusioms regioninėms ir vietos valdžios institucijoms būtų suteikta galimybė specialiomis priemonėmis prisidėti prie išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir parama tai darant;
	b) būsimos darbo programos pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“;
	c) Europos struktūriniai ir investicijų fondai;
	d) aplinkos ir klimato politikos finansavimo priemonės, pvz., LIFE;
	e) bet kokie pirmiau išvardytų variantų deriniai.
	Komisija užtikrina, kad finansavimo tvarka būtų paprasta, skaidri ir prieinama įvairiais valdymo lygmenimis.
	Komisija įvertina galimybę sukurti vieną langelį, kad įmonės galėtų lengvai rasti lėšų ir procedūras, susijusias su prieiga prie projektų, kuriais sprendžiami oro taršos klausimai.
Pakeitimas  66 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės, vadovaudamosi I priedo B lentelėje nustatytais reikalavimais, turėtų parengti ir kasmet atnaujinti nacionalinius toje pačioje lentelėje nustatytų išmetamųjų teršalų inventorius.	Valstybės narės, vadovaudamosi I priedo A lentelėje nustatytais reikalavimais, parengia ir kasmet atnaujina nacionalinius toje pačioje lentelėje nustatytų išmetamųjų teršalų inventorius.
Pagrindimas
Valstybių narių ataskaitos turėtų būti privalomos. Lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama.
Pakeitimas  67 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės, kurios taiko lankstumo priemonę pagal 5 straipsnio 1 dalį, atitinkamų metų informacinėje inventoriaus ataskaitoje nurodo šią informaciją:	Išbraukta.
a) NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį, kuris būtų išmestas, jei nebūtų nustatytas išmetamųjų teršalų kontrolės rajonas;
b) išmetamųjų teršalų sumažinimo lygį, kurį pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą pavyko pasiekti valstybei narei priklausančioje išmetamųjų teršalų kontrolės rajono dalyje;
c) šios lankstumo priemonės taikymo mastą;
d) bet kokius papildomus duomenis, kurie, valstybės narės nuomone, padėtų Komisijai ir jai padedančiai Europos aplinkos agentūrai atlikti išsamų sąlygų, kuriomis įgyvendinama lankstumo priemonė, vertinimą.
Pakeitimas  68 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 7 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Išmetamųjų teršalų inventorius, įskaitant patikslintus inventorius, prognozes ir informacinę inventoriaus ataskaitą, valstybės narės rengia vadovaudamosi IV priedu.	7. Išmetamųjų teršalų inventorius, įskaitant, jei reikia, patikslintus inventorius, prognozes ir informacinę inventoriaus ataskaitą, valstybės narės rengia vadovaudamosi IV priedu.
Pagrindimas
Patikslinti išmetamųjų teršalų inventoriai rengiami tik tuo atveju, kai valstybės narės nusprendžia taikyti 5 straipsnio 3 dalyje numatytas lankstumo priemones.
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės, jei įmanoma, užtikrina neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms stebėseną, vadovaudamosi V priede nustatytais reikalavimais.	1. Valstybės narės stebi neigiamą oro taršos poveikį ekosistemoms, vadovaudamosi V priede nustatytais reikalavimais.
Pakeitimas  70 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės oro taršos poveikio stebėseną prireikus derina su kitomis remiantis Sąjungos teisės aktais, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2008/50/EB ir 2000/60/EB30, parengtomis stebėsenos programomis.	2. Valstybės narės oro taršos poveikio stebėseną derina su kitomis remiantis Sąjungos teisės aktais, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2008/50/EB ir 2000/60/EB30, parengtomis stebėsenos programomis.
__________________	__________________
302000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).	302000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
Pakeitimas  71 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės savo nacionalines oro taršos kontrolės programas Komisijai teikia [per tris mėnesius nuo 17 straipsnyje nurodytos datos; datą įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras] ir vėliau jas atnaujina kas dvejus metus.	1. Valstybės narės savo nacionalines oro taršos kontrolės programas Komisijai teikia iki ...* ir vėliau jas atnaujina kas dvejus metus.
	_________________
	* OL: Prašome įrašyti datą: šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas  72 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jei nacionalinė oro taršos kontrolės programa yra atnaujinama pagal 6 straipsnio 4 dalį, susijusi valstybė narė apie tai Komisijai praneša per du mėnesius.	Jei nacionalinė oro taršos kontrolės programa yra atnaujinama pagal 6 straipsnio 4 dalį, susijusi valstybė narė apie atnaujintą programą praneša Komisijai per du mėnesius.
Pakeitimas  73 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Nuo 2017 m. valstybės narės, laikydamosi I priede nustatytų ataskaitų teikimo datų, Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai pateikia savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, prognozes, erdvinio išmetamųjų teršalų pasiskirstymo inventorius, didelių sutelktųjų tų teršalų šaltinių inventorius, taip pat ataskaitas, nurodytas 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir, jei taikoma, 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse.	2. Nuo 2017 m. valstybės narės, laikydamosi I priede nustatytų ataskaitų teikimo datų, Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai pateikia savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, prognozes, erdvinio išmetamųjų teršalų pasiskirstymo inventorius, didelių sutelktųjų tų teršalų šaltinių inventorius, taip pat ataskaitas, nurodytas 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir, jei taikoma, 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse.
Pakeitimas  74 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Komisija, Europos aplinkos agentūrai ir valstybėms narėms padedant, reguliariai peržiūri nacionalinio išmetamųjų teršalų inventoriaus duomenis. Per tokią peržiūrą:	4. Komisija, Europos aplinkos agentūrai ir valstybėms narėms padedant, reguliariai peržiūri nacionalinio išmetamųjų teršalų inventoriaus duomenis ir nacionalines oro taršos kontrolės programas. Per tokią peržiūrą:
Pakeitimas  75 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) atlieka patikras, siekiant patikrinti, ar nacionalinės oro taršos kontrolės programos atitinka 6 straipsnio reikalavimus.
Pakeitimas  76 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisijos peržiūros rezultatai turi būti viešai paskelbti pagal 11 straipsnio nuostatas.
Pakeitimas  77 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija ne rečiau kaip kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos įgyvendinimo pažangos ataskaitas, ir, be kita ko, įvertina šios direktyvos reikšmę siekiant joje nustatytų tikslų.	1. Komisija, įgyvendinus šią direktyvą, kas 30 mėnesių nuo ...* Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitas. Rengdama minėtas ataskaitas Komisija įvertina:
	a) savo įnašą ir valstybių narių pastangas siekiant šios direktyvos tikslų;
	b) oro teršalų kiekio sumažinimo pažangą iki 2025 m. ir iki 2030 m.;
	c) pažangą siekiant ilgalaikių oro kokybės tikslų, nustatytų 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje;
	d) ar viršijamos kritinės apkrovos ir kritiniai lygiai, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos oro taršos orientacinės vertės; taip pat
	e) valstybių narių turimų ES lėšų panaudojimą, jei jos buvo tikslingai naudojamos oro taršai mažinti.
	______________
	* OL: prašom įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą.
Pakeitimas  78 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija, pranešdama apie valstybių išmetamųjų teršalų sumažinimą 2020 m., 2025 m. ir 2030 m. pateikia paaiškinimus, kodėl nepavyko pasiekti planuoto sumažinimo, jei taikoma.
Pakeitimas  79 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 1 b pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Kai ataskaitoje nurodoma, kad valstybės narės nesugeba laikytis Sąjungos teisės ir Direktyvoje 2008/50/EB nurodytų oro kokybės ribinių verčių, Komisija:
	a) įvertina, ar dėl to yra kalta neveiksminga Sąjungos politika dėl oro teršalų mažinimo jų šaltinio vietoje, įskaitant šios politikos įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu,
	b) Pasikonsultuoja su 14 straipsnyje nurodytu komitetu ir nustato, ar reikalingi nauji išmetamųjų teršalų šaltinius reglamentuojantys teisės aktai, ir prireikus pateikia pasiūlymus dėl teisės aktų siekiant užtikrinti šios direktyvos tikslų laikymąsi. Visi tokie pasiūlymai turi būti paremti patikimu poveikio vertinimu ir atspindėti naujausius mokslinius duomenis.
Pakeitimas  80 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija, laikydamasi pirmiau nurodytų sąlygų, bet kuriuo atveju teikia ataskaitą už 2025 m. metus ir į ją taip pat įtraukia informaciją apie tai, kaip laikomasi 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, o jų nesilaikymo atveju nurodo to priežastis. Ji nustato, ar reikalingi tolesni veiksmai, be kita ko, atsižvelgdama į jų įgyvendinimo poveikį sektoriams.	Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija kartu su valstybėmis narėmis nustato, ar reikalingi tolesni veiksmai, taip pat nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, atsižvelgdama į jų įgyvendinimo poveikį sektoriams.
Pakeitimas  81 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. 1 dalyje nurodytose ataskaitose gali būti pateikiamas šios direktyvos poveikio aplinkai, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas.	2. 1 dalyje nurodytose ataskaitose turi būti pateikiamas šios direktyvos poveikio sveikatai, aplinkai, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio, įskaitant poveikį valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms ir neįgyvendintų priemonių išlaidų, vertinimas. Komisija šias ataskaitas skelbia viešai.
Pakeitimas  82 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	10 a straipsnis
	Europos švaraus oro forumas
	Komisija įsteigia Europos švaraus oro forumą siekdama sudaryti palankesnes sąlygas koordinuotai įgyvendinti Europos švaraus oro programą ir kas dveji metai suburti visus susijusius dalyvius, įskaitant valstybių narių kompetentingas institucijas visais atitinkamais lygmenimis, Komisiją, pramonę, pilietinę visuomenę ir mokslininkų bendruomenę. Europos švaraus oro forumas prižiūri, kad būtų parengtos nacionalinių oro taršos kontrolės programų įgyvendinimo gairės, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo būdų raidos, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus, įvertinimas.
Pagrindimas
Komunikate COM(2013) 918 nurodoma, kad Europos Komisija įsteigs Švaraus oro forumą siekdama kas dveji metai palengvinti suderintą šios direktyvos įgyvendinimą . Šis forumas turėtų parengti gaires nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už direktyvos dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų ir kitų Sąjungos oro kokybės srities teisės aktų įgyvendinimą.
Pakeitimas  83 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) pažanga pagal valstybes nares siekiant konkrečių šalies 2025 m. ir 2030 m. privalomų oro taršos tikslų, taikomų kiekvienos rūšies teršalui.
Pakeitimas  84 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) 9 straipsnio 4 dalyje nurodytos peržiūros rezultatai.
Pakeitimas  85 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotoji visuomenė galėtų susipažinti su administracinėmis ir teisminėmis procedūromis, kad galėtų paprieštarauti šios direktyvos neatitinkantiems kompetentingų institucijų ar privačių asmenų veiksmams ar neveikimui.
	Šiomis procedūromis, kurios turi būti teisingos, nešališkos, taikomos laiku ir ne per brangios, numatomos tinkamos ir veiksmingos teisių gynimo priemonės, įskaitant, prireikus, laikinąsias apsaugos priemones.
	Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie naudojimąsi tokiomis procedūromis būtų viešai paskelbta ir apsvarsto galimybę nustatyti atitinkamas pagalbos priemones, skirtas finansinėms arba kitoms kliūtims, trukdančioms kreiptis į teismus, pašalinti arba sumažinti.
Pakeitimas  86 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	11 a straipsnis
	Remdamasi 10 straipsnio 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija ne vėliau kaip 2025 m. atlieka šios direktyvos peržiūrą, siekdama užtikrinti pažangą siekiant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų oro kokybės lygių ir ilgalaikės vizijos, nustatytos Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje. Visų pirma Komisija, atsižvelgdama į mokslo ir technologijų pažangą, jei tinkama, pasiūlo II priede pateiktų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų pakeitimus.
	Remdamasi 10 straipsnio 1 dalyje nurodytomis reguliariai teikiamomis ataskaitomis, Komisija apsvarsto priemones, skirtas tarptautinės laivybos išmetamų teršalų kiekiui, ypač valstybių narių teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose, sumažinti ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisės akto.
Pakeitimas  87 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Sąjunga ir valstybės narės atitinkamai siekia vykdyti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir koordinuoti veiksmus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Jungtinių Tautų aplinkos programos įgyvendinimo organizacija, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Tarptautine jūrų organizacija ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, be kita ko, keisdamosi informacija, susijusia su techniniais ir moksliniais tyrimais bei plėtra ir taip siekdamos sudaryti geresnį pagrindą, kuriuo remiantis būtų mažinami išmetamieji teršalai.	Sąjunga ir valstybės narės atitinkamai siekia vykdyti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir koordinuoti veiksmus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Jungtinių Tautų aplinkos programos įgyvendinimo organizacija, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarptautine jūrų organizacija ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, be kita ko, keisdamosi informacija, susijusia su techniniais ir moksliniais tyrimais bei plėtra ir taip siekdamos sudaryti geresnį pagrindą, kuriuo remiantis būtų mažinami išmetamieji teršalai. Valstybės narės tarpvalstybiniu lygmeniu konsultuojasi dėl abipusės grėsmės, kurią kelia tų valstybių kaimyniniuose pramoniniuose regionuose susidarantys išmetamieji teršalai, ir atitinkamos valstybės narės parengia bendrus šių išmetamųjų teršalų pašalinimo ar mažinimo planus.
Pagrindimas
Kaimyninės valstybės narės turėtų konsultuotis ir drauge parengti bendrus išmetamųjų teršalų panaikinimo ar mažinimo planus, ypač jei jų pramoniniai regionai yra pasienyje.
Pakeitimas  88 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. 6 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 9 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.	2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 6 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 9 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje deleguotuosius teisės aktus penkerių metų laikotarpiui nurodytus nuo ...*. Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
	_______________
	* OL: prašom įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą.
Pakeitimas  89 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės nustato sankcijų taikymo pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.	Valstybės narės nustato sankcijų taikymo pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip ...* praneša Komisijai apie tas priemones ir nedelsdamos jai praneša apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.
	_________________
	* OL: prašom įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą.
Pagrindimas
Komisija turėtų turėti galimybę užtikrinti, kad įvairioms valstybėms narėms ir jose taikomos sankcijos būtų veiksmingos ir proporcingos, visų pirma atsižvelgiant į tarpvalstybinį oro taršos pobūdį.
Pakeitimas  90 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	nepažeidžiant 1 dalies, valstybės narės negali perduoti institucijoms, kurios neturi strateginių įgaliojimų laikytis šios direktyvos reikalavimų, pareigos užtikrinti atitiktį.
Pagrindimas
Tokiu atveju, kai valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal Direktyvą dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų, svarbu užtikrinti, kad vietos valdžios institucijoms, kurių dauguma veiklą vykdo turėdamos ribotą biudžetą, nebūtų užkrauta pagal pažeidimo procedūrą skiriamų baudų našta.
Pakeitimas  91 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo A lentelės 5 eilutė
Komisijos siūlomas tekstas Preliminarus valstybėje narėje išmetamų teršalų kiekis pagal sugrupuotą NFR(2) - SO2, NOX, NH3, NMVOC, KD2,5 Kasmet už metus, einančius prieš ataskaitinius metus (X-1) rugsėjo 30 d.   Pakeitimas Preliminarus valstybėje narėje išmetamų teršalų kiekis pagal sugrupuotą NFR2) - SO2, NOX, NH3, NMVOC, KD2,5 Kas dvejus metus, einančius prieš ataskaitinius metus (X-1) gruodžio 31 d.
Pagrindimas
Komisijos pasiūlyme būtų nurodyta ataskaitų apie preliminarų išmetamųjų teršalų kiekį praėjusiais metais nuo gruodžio 31 d. iki rugsėjo 30 d. teikimo data. Taip nepaliekama pakankamai laiko, kad būtų galima palyginti duomenis ir užtikrinti jų kokybę.
Pakeitimas  92 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo a lentelė
Komisijos siūlomas tekstas A lentelė. Išmetamo sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekio mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro, baziniai metai – 2005 m. Valstybė narė Sumažintina SO2 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina NOx dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina NMLOJ dalis, palyginti su 2005 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.   Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.   Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.   Bet kuriais metais nuo 2030 m. Belgija 43%   68% 41%   63% 21%   44% Bulgarija 78%   94% 41%   65% 21%   62% Čekija 45%   72% 35%   66% 18%   57% Danija 35%   58% 56%   69% 35%   59% Vokietija 21%   53% 39%   69% 13%   43% Estija 32%   71% 18%   61% 10%   37% Graikija 74%   92% 31%   72% 54%   67% Ispanija 67%   89% 41%   75% 22%   48% Prancūzija 55%   78% 50%   70% 43%   50% Kroatija 55%   87% 31%   66% 34%   48% Airija 65%   83% 49%   75% 25%   32% Italija 35%   75% 40%   69% 35%   54% Kipras 83%   95% 44%   70% 45%   54% Latvija 8%   46% 32%   44% 27%   49% Lietuva 55%   72% 48%   55% 32%   57% Liuksemburgas 34%   44% 43%   79% 29%   58% Vengrija 46%   88% 34%   69% 30%   59% Мalta 77%   98% 42%   89% 23%   31% Nyderlandai 28%   59% 45%   68% 8%   34% Austrija 26%   50% 37%   72% 21%   48% Lenkija 59%   78% 30%   55% 25%   56% Portugalija 63%   77% 36%   71% 18%   46% Rumunija 77%   93% 45%   67% 25%   64% Slovėnija 63%   89% 39%   71% 23%   63% Slovakija 57%   79% 36%   59% 18%   40% Suomija 30%   30% 35%   51% 35%   46% Švedija 22%   22% 36%   65% 25%   38% Jungtinė Karalystė 59%   84% 55%   73% 32%   49% ES-28 59%   81% 42%   69% 28%   50%
Pakeitimas A lentelė. Išmetamo sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekio mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro, baziniai metai – 2005 m. Valstybė narė Sumažintina SO2 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina NOx dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina NMLOJ dalis, palyginti su 2005 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Belgija 43% 69% 70% 41% 61% 67% 21% 45% 46% Bulgarija 78% 93% 94% 41% 64% 68% 21% 61% 64% Čekija 45% 70% 74% 35% 63% 70% 18% 55% 58% Danija 35% 58% 64% 56% 66% 72% 35% 58% 60% Vokietija 21% 48% 54% 39% 65% 71% 13% 42% 44% Estija 32% 70% 71% 18% 57% 63% 10% 35% 65% Graikija 74% 91% 93% 31% 69% 74% 54% 68% 70% Ispanija 67% 89% 89% 41% 72% 78% 22% 48% 49% Prancūzija 55% 78% 80% 50% 68% 74% 43% 49% 52% Kroatija 55% 86% 87% 31% 65% 70% 34% 52% 56% Airija 65% 84% 86% 49% 67% 79% 25% 34% 39% Italija 35% 76% 77% 40% 67% 72% 35% 54% 56% Kipras 83% 97% 97% 44% 69% 73% 45% 54% 56% Latvija 8% 50% 50% 32% 38% 49% 27% 58% 60% Lietuva 55% 74% 75% 48% 53% 60% 32% 60% 64% Liuksemburgas 34% 46% 48% 43% 76% 82% 29% 58% 59% Vengrija 46% 87% 88% 34% 68% 74% 30% 57% 60% Мalta 77% 98% 99% 42% 86% 90% 23% 32% 32% Nyderlandai 28% 57% 61% 45% 67% 72% 8% 35% 37% Austrija 26% 53% 57% 37% 71% 77% 21% 48% 50% Lenkija 59% 76% 81% 30% 52% 62% 25% 55% 59% Portugalija 63% 79% 80% 36% 70% 75% 18% 47% 47% Rumunija 77% 92% 93% 45% 65% 71% 25% 64% 66% Slovėnija 63% 90% 90% 39% 68% 75% 23% 64% 65% Slovakija 57% 79% 80% 36% 57% 63% 18% 40% 42% Suomija 30% 32% 36% 35% 47% 54% 35% 47% 54% Švedija 22% 18% 20% 36% 63% 67% 25% 35% 39% Jungtinė Karalystė 59% 83% 85% 55% 71% 75% 32% 50% 51% ES-28 59% 80% 83% 42% 66% 72% 28% 50% 53%
Pagrindimas
2025 m. ir 2030 m. nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo rodikliai grindžiami metodika, Europos Parlamento poveikio vertinimu ir ekonomiškiausiu būdu išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, atsižvelgiant į klimato ir energetikos politiką.
Pakeitimas  93 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo b lentelė
Komisijos siūlomas tekstas B lentelė. Išmetamo amoniako (NH3), smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) ir metano (CH4) kiekio mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro, baziniai metai – 2005 m. Valstybė narė Sumažintina NH3 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina KD2,5 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina CH4 dalis, palyginti su 2005 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.   Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.   Bet kuriais metais nuo 2030 m.   Bet kuriais metais nuo 2030 m. Belgija 2%   16% 20%   47%   26% Bulgarija 3%   10% 20%   64%   53% Čekija 7%   35% 17%   51%   31% Danija 24%   37% 33%   64%   24% Vokietija 5%   39% 26%   43%   39% Estija 1%   8% 15%   52%   23% Graikija 7%   26% 35%   72%   40% Ispanija 3%   29% 15%   61%   34% Prancūzija 4%   29% 27%   48%   25% Kroatija 1%   24% 18%   66%   31% Airija 1%   7% 18%   35%   7% Italija 5%   26% 10%   45%   40% Kipras 10%   18% 46%   72%   18% Latvija 1%   1% 16%   45%   37% Lietuva 10%   10% 20%   54%   42% Liuksemburgas 1%   24% 15%   48%   27% Vengrija 10%   34% 13%   63%   55% Мalta 4%   24% 25%   80%   32% Nyderlandai 13%   25% 37%   38%   33% Austrija 1%   19% 20%   55%   20% Lenkija 1%   26% 16%   40%   34% Portugalija 7%   16% 15%   70%   29% Rumunija 13%   24% 28%   65%   26% Slovėnija 1%   24% 25%   70%   28% Slovakija 15%   37% 36%   64%   41% Suomija 20%   20% 30%   39%   15% Švedija 15%   17% 19%   30%   18% Jungtinė Karalystė 8%   21% 30%   47%   41% ES-28 6%   27% 22%   51%   33%   Pakeitimas B lentelė. Išmetamo amoniako (NH3), smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) ir metano (CH4) kiekio mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro, baziniai metai – 2005 m. Valstybė narė Sumažintina NH3 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina KD2,5 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina CH4 dalis, palyginti su 2005 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m.   Bet kuriais metais nuo 2030 m. Belgija 2% 16% 17% 20% 48% 50%   26% Bulgarija 3% 11% 10% 20% 64% 70%   53% Čekija 7% 35% 36% 17% 51% 59%   31% Danija 24% 37% 38% 33% 61% 67%   24% Vokietija 5% 46% 47% 26% 42% 46%   39% Estija 1% 10% 10% 15% 51% 74%   23% Graikija 7% 28% 28% 35% 71% 73%   40% Ispanija 3% 29% 30% 15% 63% 64%   34% Prancūzija 4% 31% 32% 27% 46% 52%   25% Kroatija 1% 27% 29% 18% 67% 71%   31% Airija 1% 11% 14% 18% 35% 44%   7% Italija 5% 29% 29% 10% 44% 56%   40% Kipras 10% 21% 21% 46% 73% 74%   18% Latvija 1% 3% 4% 16% 56% 63%   37% Lietuva 10% 4% 1% 20% 57% 65%   42% Liuksemburgas 1% 25% 25% 15% 48% 50%   27% Vengrija 10% 38% 38% 13% 63% 66%   55% Мalta 4% 25% 28% 25% 80% 81%   32% Nyderlandai 13% 24% 26% 37% 40% 42%   33% Austrija 1% 20% 19% 20% 56% 59%   20% Lenkija 1% 28% 29% 16% 37% 53%   34% Portugalija 7% 22% 20% 15% 70% 71%   29% Rumunija 13% 25% 25% 28% 64% 69%   26% Slovėnija 1% 25% 26% 25% 76% 77%   28% Slovakija 15% 41% 41% 36% 63% 66%   41% Suomija 20% 17% 17% 30% 41% 48%   15% Švedija 15% 18% 18% 19% 35% 44%   18% Jungtinė Karalystė 8% 22% 22% 30% 48% 50%   41% ES-28 6% 29% 30% 22% 51% 58%   33%
Pagrindimas
Dėl NH3 ir KD2.5: 2025 m. ir 2030 m. nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo rodikliai grindžiami metodika, Europos Parlamento poveikio vertinimu ir ekonomiškiausiu būdu išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, atsižvelgiant į klimato ir energetikos politiką. Dėl metano laikomasi Komisijos pasiūlymo.
Pakeitimas  94 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo lentelė b a (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Lentelė ba). Išmetamo gyvsidabrio (Hg) kiekio mažinimo įsipareigojimai palyginti su 2005 m.*
	Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m.
	Bet kuriais metais nuo 2030 m.
	* Duomenys grindžiami Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimo „Oro kokybė. Papildomas sąveikos tarp ES oro kokybės politikos ir klimato ir energetikos politikos poveikio vertinimas“ metodika ir planu 75 proc. sumažinti klimato kaitos ir energetikos atotrūkį, įskaitant ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Klimato ir energetikos politikos strategija 2020–2030 m.“.
Pakeitimas  95 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkto a papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) azoto valdymas, atsižvelgiant į visą azoto ciklą;	a) azoto valdymas atsižvelgiant į visą azoto ciklą ir dirvožemio ir maisto medžiagų valdymo planų parengimo svarstymas;
Pakeitimas  96 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkto c papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) mažai taršūs mėšlo skleidimo metodai;	c) mažai taršūs mėšlo skleidimo metodai ir technologijos, įskaitant skystųjų ir kietųjų medžiagų atskyrimą,
Pakeitimas  97 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkto e papunktis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas e) mažai taršios mėšlo apdorojimo ir kompostavimo sistemos; e) mažai taršūs mėšlo skleidimo metodai, įskaitant skystųjų ir kietųjų medžiagų atskyrimą,
Pakeitimas  98 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkto g a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) ganymo ir ekstensyviojo ūkininkavimo skatinimas bei ganyklų biologinės įvairovės didinimas daug amino rūgščių turinčiais augalais, pvz., dobilais, mėlynžiedėmis liucernomis ir javais;
Pagrindimas
Į ganyklinius pašarus įtraukus (pvz., laikinosiose ganyklose įsėjus) daug amino rūgščių ar baltymų turinčių augalų, padidėtų dirvožemio derlingumas ir sumažėtų pašarų kaina, pvz., mokama už importuojamą soją.
Pakeitimas  99 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 skirsnio A dalies 1 punkto g b papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	gb) sėjomainos, apimančios azotą fiksuojančius pasėlius, skatinimas;
Pagrindimas
Labiau holistinis požiūris į ūkininkavimo veiklą gali turėti didelės įtakos mažinant išmetamą amoniako kiekį ir taip duoti didelės papildomos naudos aplinkai (dirvožemiui, biologinei įvairovei, vandeniui). Vykdant tokią veiklą, kaip sėjomaina, galima iš esmės pagerinti dirvožemio kokybę ir sumažinti ūkininko priklausomybę nuo dirbtinių priedų. Tokia veikla, kaip ekstensyvusis ganymas, gali padėti skatinti biologinę įvairovę, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir oro taršą, be to, ji tinkama gyvūnų gerovės požiūriu.
Pakeitimas  100 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 skirsnio A dalies 1 punkto g c papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	gc) ekologinio žemės ūkio priemonių, padedančių užtikrinti didesnės biologinės įvairovės žemės ūkio sistemas, efektyviau naudoti išteklius ir mažinti arba geriausiu atveju panaikinti priklausomybę nuo dirbtinių priedų, skatinimas.
Pakeitimas  101 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 3 punkto d papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) neorganinės trąšos paskleidžiamos atsižvelgiant į numatomą tręšiamų kultūrinių augalų ar pievų azoto ir fosforo poreikį, taip pat į dirvožemyje esantį maistinių medžiagų kiekį ir dirvožemio aprūpinimą maistinėmis trąšomis, naudojant kitas trąšas.	d) neorganinės trąšos kuo labiau keičiamos organinėmis trąšomis. Toliau naudojant neorganines trąšas, jos paskleidžiamos atsižvelgiant į numatomą tręšiamų kultūrinių augalų ar pievų azoto ir fosforo poreikį, taip pat į dirvožemyje esantį maistinių medžiagų kiekį ir dirvožemio aprūpinimą maistinėmis trąšomis, naudojant kitas trąšas.
Pakeitimas  102 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 4 punkto a papunkčio įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) mažina teršalų, išmetamų ariamą žemę ir pievas tręšiant srutomis ir kietu mėšlu, kiekį, naudodamos metodus, pagal kuriuos išmetamųjų teršalų sumažėja bent 30 %, palyginti su naudojant amoniakui skirtose gairėse aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu, ir tenkindamos šias sąlygas:	Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pagrindimas
Lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama.
Pakeitimas  103 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 4 punkto a papunkčio ii punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(ii) mėšlas ir srutos neskleidžiami, jei tręšiama žemė yra įmirkusi, užtvindyta, įšalusi ar padengta sniegu;	Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pagrindimas
Lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama.
Pakeitimas  104 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 4 punkto b papunkčio įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) mažina teršalų, išmetamų iš mėšlo saugojimo vietų, esančių ne gyvūnų laikymo patalpose, kiekį, naudodamos šiuos metodus:	Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pagrindimas
Lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama.
Pakeitimas  105 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 4 punkto b papunkčio i punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) srutų saugyklose, pastatytose po 2022 m. sausio 1 d., naudojamos mažai taršios saugojimo sistemos ar metodai, pagal kuriuos, kaip įrodyta, išmetamo amoniako kiekis sumažėja bent 60 %, palyginti su naudojant amoniakui skirtose gairėse aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu, o jei naudojamos esamos srutų saugyklos, – išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 40 %;	Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pagrindimas
Lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama.
Pakeitimas  106 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 4 punkto c papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) mažina iš gyvulių laikymo patalpų išmetamą teršalų kiekį, naudodamos sistemas, kurias taikant, kaip įrodyta, išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 20 %, palyginti su naudojant amoniakui skirtose gairėse aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu;	Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pagrindimas
Lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama.
Pakeitimas  107 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 4 punkto d papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) mažina iš mėšlo išmetamą teršalų kiekį, naudodamos šėrimo nedidelį baltymų kiekį turinčiais pašarais strategijas, kurias taikant, kaip įrodyta, išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 10 %, palyginti su naudojant amoniakui skirtose gairėse aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu;	Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pagrindimas
Lingvistinis pakeitimas, dėl kurio nebalsuojama.
Pakeitimas  108 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies C a skirsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Ab. Miesto teritorijose išmetamų azoto oksidų ir kietųjų dalelių kontrolės priemonės
	Valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, svarsto šias priemones:
	- tvaraus miesto judumo planus, įskaitant tokias priemones, kaip mažos taršos zonos, mokesčiai už eismo grūstis, stovėjimo vietų patikrinimai, greičio apribojimai, dalijimosi automobiliu programos ir alternatyvios įkrovimo infrastruktūros įgyvendinimas;
	- skatinimą pereiti prie kitų transporto rūšių, kad būtų labiau naudojamasi dviračiais, vaikštoma pėsčiomis ir važiuojama viešuoju transportu;
	- tvaraus miesto krovininio transporto paslaugų planus, pvz., konsolidavimo centrų kūrimą ir priemones, kuriomis būtų skatinama regionines krovinių vežimo paslaugas teikti ne automobiliais, o elektriniais traukiniais ir vandeniu;
	- planavimo sistemos naudojimą siekiant spręsti klausimą dėl naujų įrenginių ir katilinių sistemų naudojimo; - esamų pastatų renovacijos priemones siekiant efektyviai naudoti energiją;
	- renovacijos programas siekiant skatinti pakeisti senas namuose naudojamus kurą deginančius įrenginius geresne būsto izoliacija, šilumos siurbliais, lengvuoju kuru, naujais medienos granulių deginimo įrenginiais, centralizuotu šilumos tiekimu arba dujomis;
	- ekonomines ir fiskalines paskatas mažai taršių šildymo įtaisų įsisavinimui paskatinti;
	- draudimą deginti kietąjį kurą gyvenamuosiuose rajonuose ir kitose jautriose teritorijose siekiant apsaugoti pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, įskaitant vaikus, sveikatą;
	- statybų sukeliamos taršos sumažinimo užtikrinimą rengiant ir įgyvendinant politiką, skirtą statybinių dulkių kiekiui mažinti ir stebėti, taip pat ne keliais judančių mechanizmų taršos ribų nustatymą;
	- transporto priemonių apmokestinimo kainų peržiūrą pripažįstant didesnę realią dyzelinių automobilių ir tiesioginio įpurškimo benzininį variklį turinčių transporto priemonių taršą, siekiant skatinti mažiau taršių transporto priemonių pardavimą;
	- viešųjų pirkimų ir fiskalines paskatas ankstyvam ypač mažai taršių transporto priemonių įsisavinimui paskatinti;
	- JTEEK rekomendacijoje nurodytų IV klasės kietųjų dalelių filtrų atnaujinimo dyzelinėse mašinose, sunkvežimiuose, autobusuose ir taksi rėmimą;
	- statybinių mašinų ir kitų ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų tankiai gyvenamose vietovėse, sukeliamos taršos reguliavimą (taip pat ir juos atnaujinant);
	- informuotumo didinimo kampanijas ir įspėjimus.
Pakeitimas  109 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies C a skirsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Ca. Išmetamo teršalų kiekio mažinimo priemonės siekiant apriboti angliavandenilių išmetimą
	Valstybės narės mažina nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išmetimą skatindamos naudoti modernias aplinkos neteršiančias vamzdines technologijas, kurios naudojamos įvairiuose sektoriuose.
Pagrindimas
Tradicinės degalinių rezervuarų žarnos nėra visiškai sandarios. Todėl nuteka angliavandeniliai, dėl kurių gali susidaryti pažemio ozonas. Remiantis statistiniais vertinimais, Europos degalinėse kasmet į atmosferą išmetama maždaug 45 mln. litrų angliavandenilių. Įdiegus modernią aplinkos neteršiančią degalų pildymo sistemą būtų galima sumažinti angliavandenilių išmetimą.
Pakeitimas  110 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 1 punkto a punkto i papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) politikos prioritetus ir jų ryšį su kitose susijusiose politikos srityse, įskaitant klimato kaitą, nustatytais prioritetais;	i) politikos prioritetus ir jų ryšį su kitose susijusiose politikos srityse, įskaitant žemės ūkį, kaimo ekonomiką, pramonę, judumą ir transportą, gamtos išsaugojimą ir klimato kaitą, nustatytais prioritetais;
Pagrindimas
Tai aktualu ne vien kovos su klimato kaita politikai. Sąveika pastebima ir su daugiau politikos sričių, taigi turėtų būti įtrauktos ir žemės ūkio, pramonės, kaimo ekonomikos ir gamtos išsaugojimo sritys.
Pakeitimas  111 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 1 punkto b papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) politikos galimybės, į kurias atsižvelgta siekiant įvykdyti 2020 m., 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus bei pasiekti 2025 m. nustatytus tarpinius išmetamųjų teršalų lygius ir prisidėti prie tolesnio oro kokybės gerinimo, ir jų analizė (įskaitant analizės metodą); atskiras arba kombinuotasis politikos ir priemonių poveikis taršos mažinimui, oro kokybei ir aplinkai bei susiję neaiškumai;	b) politikos galimybės, į kurias atsižvelgta siekiant įvykdyti 2020 m., 2025 m. ir 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus ir prisidėti prie tolesnio oro kokybės gerinimo, ir jų analizė (įskaitant analizės metodą); atskiras arba kombinuotasis politikos ir priemonių poveikis taršos mažinimui, oro kokybei ir aplinkai bei susiję neaiškumai;
Pakeitimas  112 Pasiūlymas dėl reglamento III priedo 2 dalies 1 punkto d papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) jei taikoma, paaiškinimas, kodėl nesiimant priemonių, dėl kurių būtų patiriamos neproporcingos išlaidos, negali būti užtikrinti 2025 m. tarpiniai išmetamųjų teršalų lygiai;	d) paaiškinimas dėl priemonių, kurių imtasi nacionaliniams įsipareigojimams dėl išmetamų teršalų kiekio mažinimo įgyvendinti;
Pakeitimas  113 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 1 punkto d a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) metodikos, naudojamos siekiant užtikrinti, kad taikant priemones, skirtas nacionaliniams išmetamo PM2.5 kiekio mažinimo įsipareigojimams įvykdyti, prioritetas būtų teikiamas išmetamo juodosios anglies kiekio mažinimui, paaiškinimas.
Pakeitimas  114 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 1 punkto e papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) vertinimas, kaip įgyvendinant pasirinktą politiką ir priemones užtikrinamas derėjimas su kitose susijusiose politikos srityse nustatytais planais ir programomis.	e) vertinimas, kaip įgyvendinant pasirinktą politiką ir priemones užtikrinamas derėjimas su kitose susijusiose politikos srityse nustatytais planais ir programomis, pirmiausia – bet neapsiribojant – oro kokybės planais, numatytais pagal Direktyvą 2008/50/EB, pereinamojo laikotarpio nacionaliniais planais ir tikrinimų planais, numatytais pagal Direktyvą 2010/75/EB, ir nacionaliniais atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planais, numatytais pagal Direktyvą 2009/28/EB, ir atitinkamais planais ar programomis, kurioms taikomi Direktyvos 2001/42/EB reikalavimai, arba lygiavertėmis nuostatomis, įtrauktomis į vėlesnius teisės aktus.
Pakeitimas  115 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 2 punkto a papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) įgyvendinant programą, mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir koncentraciją padarytos pažangos vertinimas;	a) įgyvendinant programą, mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir koncentraciją padarytos pažangos ir susijusios naudos aplinkai, visuomenės sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei sričiai vertinimas;
Pagrindimas
Išsamesnė informacija apie oro taršos poveikį padės užtikrinti didesnį visuomenės susidomėjimą oro taršos mažinimo politika, ypač nacionalinių oro taršos kontrolės programų rengimu ir įgyvendinimu.
Pakeitimas  116 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 2 dalies 2 punkto b papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) visi svarbūs su politinėmis aplinkybėmis, vertinimais, programa arba jos įgyvendinimo tvarkaraščiu susiję pokyčiai.	b) visi svarbūs su politinėmis aplinkybėmis, vertinimais (įskaitant pagal 6 straipsnio 2 b dalies atliktų patikrinimų ir rinkos stebėsenos rezultatus), programa arba jos įgyvendinimo tvarkaraščiu susiję pokyčiai.
Pakeitimas  117 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 priedo 2 dalies 2 punkto b a papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   ba) pažangos, padarytos siekiant ES ilgalaikių tikslų sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse, įvertinimas atsižvelgiant į bet kokius reikalingus šių tikslų pakeitimus, įskaitant naujas Pasaulio sveikatos organizacijos parengtas oro kokybės gaires;
Pakeitimas  118 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 priedo 2 dalies 2 punkto bb papunktis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) Kai nacionalinė oro taršos kontrolės programa atnaujinama pagal 6 straipsnio 4 dalį, ji turi apimti ir informaciją apie visas papildomas reikiamu vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu svarstytas oro taršos mažinimo priemones, siekiant jas įgyvendinti atsižvelgiant į įsipareigojimus mažinti išmetamų teršalų kiekį ir oro kokybės tikslus, įskaitant tuos, kurie išdėstyti šios direktyvos III priede ir Direktyvos 2008/50/EB priedo XV (B) 3 straipsnyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Įrodymais grindžiami politiniai sprendimai turi būti ES teisėkūros pagrindas. Teisės aktai turi būti pagrįsti patikimais, išsamiais poveikio vertinimais, paaiškinančiais, kaip teisės aktu išsprendžiami pagrindiniai klausimai dėl pasiūlymo reikalingumo ir proporcingumo ir įvertinama, ar veiksmų geriausia imtis ES lygmeniu. Oro kokybės atveju atsakymas yra aiškus: tai yra svarbi žmogaus sveikatai ir aplinkai tarpvalstybinė problema, kuri daro milžinišką poveikį visiems ES piliečiams ir reikalauja nedelsiant imtis veiksmų.

Ilgą laiką politikams nesirūpinant šia sritimi, oro tarša politinėje darbotvarkėje iškilo kaip pagrindinė visuomenės sveikatos problema. Prasta oro kokybė prisideda prie per ankstyvų mirčių, nedarbingumo dėl ligos, didelių sveikatos priežiūros išlaidų, prarasto produktyvumo, prarastų pasėlių ir žalos pastatams. Europoje su sveikata susijusios bendros išorinės išlaidos dėl oro taršos visuomenei apytiksliai per metus kainuoja nuo 330 iki 940 mlrd. EUR. Be to, vis daugiau pateikiama įrodymų, kad dėl atmosferos azoto nuosėdų kinta natūrali aplinka, pvz., dėl eutrofikacijos ir rūgštėjimo sumažėja žemės paviršiaus augalijos įvairovė, sulėtėja augalų augimas ir atsiranda nesubalansuota mityba.

Visoje Sąjungoje dedamos pastangos oro taršai mažinti, tačiau dauguma valstybių narių neatitinka sutartų standartų. Be to, ES dar labai atsilieka nuo ilgalaikio savo tikslo – laikytis PSO 2005 m. oro kokybės gairėse rekomenduojamų teršalų apribojimų. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisija paskelbė ilgai lauktą Švaraus oro paketą, pagrįstą svarbiu poveikio vertinimu. Šiame pakete išdėstytos priemonės, kurias naudojant būtų galima užtikrinti, kad bus pasiekti esami artimiausi tikslai, ir nustatyti nauji tikslai laikotarpiui iki 2030 m. Jį sudaro keturi elementai: Europos švaraus oro programa; pasiūlymas dėl sprendimo ES vardu ratifikuoti JT EEK Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 2012 m. Geteborgo protokolo dalinį pakeitimą; pasiūlymas dėl naujos direktyvos, kad būtų sumažinta tarša iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, pvz., didelių pastatų elektrinių ir mažų pramoninių įrengimų; ir galiausiai, pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo pagrįstas šis pranešimas, kuriuo peržiūrima Išmetimo nacionalinių ribų (INR) direktyva.

Komisijos pasiūlyme panaikinama ir pakeičiama esama INR direktyva, 2020 m. ir 2030 m. nustatant naujus išmetamo sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekio apribojimus. Taip pat būtų išplėsta jos taikymo sritis, kad nuo 2020 m. ji apimtų kietąsias daleles (KD_2,5) ir, siekiant sukurti svarbią sinergiją su teisės aktais dėl klimato, nuo 2030 m. – metaną. 2020 m. nustatyti tikslai atspindi apribojimus, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu pagal Geteborgo protokolą.

Sudėtingiausia pasiūlymo dalis yra tikslai dėl 2030 m., nes nustatomi skirtingi apribojimai kiekvienai valstybei narei ir kiekvienam teršalui. Ši dalis grindžiama siekiu 70 proc. sumažinti poveikį sveikatai palyginti su didžiausiomis techninėmis galimybėmis, kaip apibrėžė PSO; Komisija nustatė apribojimus atskiroms valstybėms narėms pagal tai, kur jos vertinimu galima imtis ekonomiškai naudingiausių priemonių. Komisijos dokumente taip pat reikalaujama, kad valstybės narės priimtų nacionalines oro taršos kontrolės programas, kurias būtina atnaujinti kas dvejetą metų.

Nors pradinis pasiūlymas dėl persvarstytos INR direktyvos paskelbtas beveik prieš 16 mėnesių, pirmasis svarstymas teisėkūros institucijose buvo atidėtas dėl naujų mandatų Europos Parlamente ir Europos Komisijoje ir užsitęsusių valstybių narių ir Komisijos diskusijų dėl pasiūlymo pradinių pagrindinių scenarijų, naudotų 2030 m. mažinimo tikslams nustatyti. Pasinaudodamas šiuo papildomu laiku kadencijos pradžioje, Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas užsakė atlikti papildomą poveikio vertinimą, paskelbtą 2014 m. spalio mėn., kad ištirtų ES oro kokybės politikos ir 2014 m. Komisijos pateiktos 2030 m. klimato ir energetikos politikos santykį.

Neaiškumų dėl šio pasiūlymo perspektyvų kilo ir tada, kai jis buvo įtrauktas į Komisijos 2015 m. darbo programos II priedą (siūlymų atsiimti arba pakeisti dar nepriimtus pasiūlymus sąrašas). Reaguodama į valstybių narių susirūpinimą dėl bendrų sąnaudų ir naujo teisės akto poveikio, Komisija svarstė šį pasiūlymą atsiimti; tam griežtai nepritarė pranešėja ir Europos Parlamentas, taip pat daugelis valstybių narių ir susijusios suinteresuotosios šalys. Atsižvelgdama į aiškią naudą žmogaus sveikatai ir aplinkai, Komisija nusprendė šį pasiūlymą palikti, tačiau aptakiai perspėjo, kad jis bus keičiamas vykdant tolesnius teisėkūros veiksmus po 2030 m. klimato ir energetikos paketo. Pagaliau galima išties pradėti pirmąjį svarstymą.

Svarbu pažymėti, kad pranešėja remia naujos Komisijos įsipareigojimą kurti pažangesnį, modernesnį reglamentavimą ir mažinti administracinę naštą ir įmonėms, ir valstybėms narėms. Toks požiūris turėtų būti taikomas ir INR direktyvai. Nors pranešime nurodyti tikslų pasiekimo datų apribojimai turi paskatinti mažinti išmetamų teršalų kiekį, jie taip pat turi būti realūs, proporcingi, įgyvendinami, pagrįsti įrodymais ir jokiam sektoriui nedaryti neproporcingo poveikio.

Pranešėja šį pranešimą rengė vadovaudamasi principu, kad geresnis reguliavimas ir aplinkos apsauga yra suderinami. Todėl ši direktyva turi atitikti kitus ES politikos ramsčius ir, kai įmanoma, turi būti suderinta su susijusiais teisės aktų projektais. Patikimi duomenys, geresni informacijos mainai ir specialus dėmesys stebėsenai ir ataskaitų teikimui tiek dėl išmetimo nacionalinių ribų, tiek dėl visų išmetamųjų teršalų šaltinius reglamentuojančių teisės aktų bus labai svarbūs ilgalaikei šios direktyvos sėkmei, todėl būtina, kad ja būtų pasiekta šių tikslų.

Kalbant apie 2030 m. klimato ir energetikos politikos programą, tikėtina, kad ateityje reikės pakoreguoti INR direktyvą pagal su 2030 m. programa susijusius teisėkūros rezultatus. Iš tiesų pastarąjį dešimtmetį ES skyrė daug dėmesio kovai su klimato kaita, ir dėl to buvo apleistas oro kokybės klausimas. Taip buvo skatinama skirtinga ir nenuosekli politika. Pavyzdžiui, dėl klimato politikos smarkiai išaugo dyzelinių automobilių dalis rinkoje – šie automobiliai yra pagrindinis azoto oksidų ir kietųjų dalelių šaltinis, bet pro jų išmetamuosius vamzdžius išmetama maždaug 15 proc. mažiau CO₂ nei iš benzinu varomų automobilių.

Yra svarbių sąsajų tarp klimato ir oro kokybės politikos. Žinodama tai, pranešėja nusprendė palikti metaną šioje direktyvoje. Išmetami metano kiekiai jau yra reglamentuojami tiesiogiai pagal esamus ES teisės aktus, pvz., pagal Direktyvą dėl atliekų sąvartynų, ir netiesiogiai, per Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo, nes tai yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Tačiau metanas yra ir svarbus ozono pirmtakas, todėl svarbu jį konkrečiai nurodyti ir šiame teisės akte.

Siekiant užtikrinti pažangą siekiant 2030 m. apribojimų, pranešėja įtraukė visiems privalomus 2025 m. tikslus dėl visų teršalų, išskyrus amoniaką. Komisijos nustatytą 2030 m. tikslą dėl amoniako tam tikrose valstybėse narėse, visų pirma tose, kuriose yra didelis žemės ūkio sektorius, bus sudėtinga pasiekti, todėl nepaprastai svarbu nustatyti tam tikrą lankstumo lygį, nes amoniako kiekį yra sunku greitai ir veiksmingai sumažinti. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad Komisijos pasiūlyme nenumatytas lankstymas dėl šio teršalo, nuspręsta pasirinkti 2030 m. apribojimą.

Pranešėja taip pat nusprendė pašalinti lankstumo priemones, pagal kurias tarptautinei laivybai leidžiama nukrypti nuo išmetamo azoto oksidų, sieros dioksido ir kietųjų dalelių kiekio mažinimo tikslų. Praktiškai būtų labai sudėtinga taikyti nuostatą dėl išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir stebėti jos įgyvendinimą jūroje, o ne sausumoje. Taip pat šis lankstumas būtų leidžiamas nevienodai visoms valstybėms narėms, nes jis būtų netaikomas šalims, neturinčioms prieigos prie jūros.

Valstybės narės turi gauti visą informaciją apie tai, kaip joms sekasi vykdyti konkrečius išmetamų teršalų mažinimo įsipareigojimus. Kai kyla pavojus, kad valstybė narė neįvykdys savo įsipareigojimų, turėtų būti paruoštos priemonės problemai nustatyti – taip šalys galėtų imtis korekcinių veiksmų. Nepaprastai svarbu, kad Komisija vykdytų išsamią stebėseną ir iš anksto dėl to įspėtų, padėdama valstybėms narėms su pagrindiniais jų nacionalinių programų elementais arba, sunkiausiais atvejais, įgalindama jas imtis reikalingų veiksmų. Jei reikalingos pažeidimo nagrinėjimo procedūros, Komisija turėtų imtis veiksmų, bet jie neturėtų būti vien tik baudžiamieji – ir jų turėtų būti imtasi tik tada, kai išnaudotos visos kitos priemonės.

Pranešėja pripažįsta, kad valstybėms narėms tam tikri tikslai gali būti sunkiai pasiekiami ir tam tikromis aplinkybėmis ES privalo teikti paramą mainais už geresnį teisės akto perkėlimą į nacionalinę teisę. Pranešėja mano, kad oro kokybė yra viešoji gėrybė, todėl valstybės narės turi turėti galimybę pasinaudoti ES finansavimu. Todėl svarbu ieškoti naujų ir novatoriškų būdų finansuoti išmetamų teršalų kiekio mažinimą.

Pavyzdžiui, svarbus finansavimo šaltinis yra bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), ir naujausiame 2013 m. tarpinstituciniame susitarime dėl BŽŪP reformos daugiau dėmesio skirta ekologiškesnių, labiau aplinkai palankių priemonių įvedimui į Europos Sąjungos žemės ūkį. Pranešėjos manymu, šiuo aspektu oro kokybė turėtų būti svarstoma kartu su kitomis viešosiomis gėrybėmis, nes žemės ūkio sektorius yra svarbus amoniako ir metano išmetalų šaltinis.

Galiausiai svarbu deramai pripažinti, kad INR direktyva yra pagrindinis Europos sisteminis oro kokybės teisės aktas, ir be veiksmingų ir įgyvendinamų išmetamųjų teršalų šaltinius reglamentuojančių teisės aktų valstybės narės niekada nepasieks savo išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslų. Kitaip tariant, tolesnis oro kokybės standartų griežtinimas bus beprasmis, jei nematysime aiškaus taršos mažinimo iš pagrindinių šaltinių.

Pagrindinis pavyzdys yra automobilių sektorius: svarbu, kad Komisija pateiktų ilgai atidėliotą „Euro 6c“ reglamentą dėl išmetamų teršalų, kad naujų transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimuose būtų įgyvendinta nuostata dėl realiomis sąlygomis išmetamų teršalų kiekio. Pranešėjos nuomone, labai sunku pateisinti baudžiamuosius veiksmus už azoto oksidų normų nesilaikymą, jei bandymo standartai neatitinka paskirties ir juose nepakankamai įvertintas kelyje išmetamų teršalų kiekis.

Pripažindama tai pranešėja taip pat mano, kad būtina įgalinti kompetentingas institucijas, kad jos galėtų imtis reikiamų veiksmų, kad būtų laikomasi visų teisės aktų, susijusių su 2030 m. tikslų įgyvendinimu. Pagrindinis tokių veiksmų pavyzdys būtų mažos taršos zonų – eismo taršos apmokestinimo programos, kuria siekiama sumažinti dyzelinių automobilių išmetamų teršalų kiekį labiausiai nuo išmetamo azoto oksidų ir kietųjų dalelių kenčiančiose miestų vietose – sukūrimas.

• [1]  OL C 451, 2014 16 12, p. 134.
• [2]  OL C 415, 2014 20 11, p. 23.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (22.4.2015)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB
(COM(2013) 0920 – C7‑0004/2014 – 2013/0443(COD))

Nuomonės referentas: Adam Gierek

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Antropogeniniai dujų ir dulkių pavidalo dalelių išmetalai dažniausiai susidaro dėl šildymo, energetikos ir transporto pramonės procesų, kai ne visiškai sudega kuras, taip pat dėl cheminių pramonės procesų ir dėl ratinių transporto priemonių trinties reiškinių. Teršalų išmetimo intensyvumas yra sezoninis ir taip pat susijęs su nedidelio kiekio išmetalais.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva siekiama nustatyti naujas nacionalines teršalų išmetimo ribas, skirtas svarbiausių atmosferos teršalų tipams. Siūloma direktyva turėtų būti iš dalies pakeista galiojanti Direktyva 2001/81/EB, kuria laikotarpiui iki 2010 m. nustatytos į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo ribos, ir kartu priderinta ES teisė prie tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš 1999 m. Geteborgo protokolo. Šio pasiūlymo tikslas – sumažinti galimą grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ir klimatui. Pasiūlymas atsirado persvarsčius Sąjungos atmosferos apsaugos politiką ir jis yra įtrauktas į naujų Sąjungos teisės aktų rinkinį.

Šiuo pasiūlymu dėl direktyvos siekiama ne tik priderinti ES teisę prie pakeistų šio protokolo nuostatų, juo taip pat numatomi tam tikri pakeitimai: nuo 2020 m. iki 2030 metų ir vėliau palaipsniui griežtinti mažinimo įsipareigojimus dėl galiojančioje direktyvoje nurodytų keturių tipų dujų teršalų (sieros dioksido, azoto oksido, nemetaninių lakiųjų organinių junginių ir amoniako), taip pat dėl kietųjų dalelių, kurių skersmuo yra mažesnis negu 2,5 mikrometrų (vadovaujantis iš dalies pakeistu protokolu) ir taip pat dėl metano išmetimo. Pasiūlyme dėl direktyvos pasiūlyme kartu su šiais plataus užmojo teršalų mažinimo planais numatyti tarpiniai išmetamųjų teršalų kiekiai, nustatyti 2025 metams.

Valstybių narių teršalų išmetimo mažinimo įsipareigojimai yra išreikšti sumažinto išmetamųjų teršalų kiekio, nustatomo lyginant bendrą baziniais metais (2005 m.) tam tikro tipo į atmosferą išleistų teršalų kiekį ir bendrą tiksliniais kalendoriniais metais išleistų to tipo teršalų kiekį, procentine dalimi. Direktyva valstybės narės įpareigojamos parengti nacionalines oro taršos kontrolės programas ir jas nuolat (kas dvejus metus) atnaujinti. Į programas turi būti įtrauktas veiklos aprašas, pagal kurį valstybės narės galėtų įvertinti išmetalų mažinimo įgyvendinimo finansinius padarinius. Be to, valstybės narės privalėtų stebėti į atmosferą išmetamų teršalų kiekius ir parengti nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius ir prognozes. Valstybės narės šias nacionalinės programas kartu su išmetamųjų teršalų inventoriais turi pateikti Europos Komisijai.

Pasiūlyme dėl direktyvos taip pat pateikiami minimalūs Direktyvos 2003/35/EB dėl visuomenės dalyvavimo rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas pakeitimai. Šie pakeitimai yra susiję su nuostatomis, skirtomis nacionalinėms oro taršos kontrolės programoms.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/35/EB buvo būtina pakeisti, inter alia, dėl dirvožemio rūgštėjimo, vandens eutrofikacijos ir dėl klimato kaitos priežasčių. Todėl tapo būtina parengti naują teisės aktą, skirtą jau įgyvendintoms nuostatoms konsoliduoti.

Svarbiausi pakeitimai yra teisinių nuostatų pakeitimai, susiję su visuomenės dalyvavimu rengiant su aplinka susijusius planus ir programas. Šios direktyvos I priede yra pateikta nuoroda į nacionalinės nuostatas, reglamentuojančias oro taršos kontrolę.

Pranešėjo pozicija

Pranešėjas palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos EP ir Tarybos direktyvos. Tačiau reikia pastebėti, kad pasiūlymo nuostatos buvo parengtos prieš beveik dvidešimt penkerius metus ir jame nėra atsižvelgiama į poreikį geriau reguliuoti ir stebėti šiuos išmetalus, ypač vietos lygmeniu, naudojant patobulintus matavimo metodus.

Konkrečios pastabos

1. Pasiūlyme nėra atsižvelgta į visų dalelių išmetalus, įskaitant ne mažesnių kaip 2,5 mikrometrų skersmens kietųjų dalelių ir ypač tų nanodydžiais pateikiamų dalelių, kurios yra žalingiausios žmogaus sveikatai ir klimatui.

2. Pasiūlyme neatsižvelgiama į chlorintus aromatinius angliavandenilius, t. y. dioksinus.

3. Svarbus ir aktualus klausimas yra sezoninis teršalų išmetimo pobūdis, ypač intensyvesnis teršalų išmetimas šildymo sezono metu, įskaitant nedidelio kiekio teršalų išmetimą.

4. Teršalų išmetalai plinta nepaisydami sienų ir todėl užsienio šalys, o taip pat aviacija ir jūrų transportas neturėtų būti atleisti nuo įsipareigojimų mažinti teršalų išmetimą. Valstybės neturėtų inventorizuoti savo išmetalus, vadovaudamosi lankstumo pagrindu.

5. Vienas iš pavojingų dujų tipų, kuris nors ir nedideliais kiekiais, bet išleidžiamas antropogeniškai, yra vandenilio sulfidas (H₂S). Esama bakterinių sieros pašalinimo iš jūra transportuojamos žalios naftos metodų, dėl kurių į atmosferą išskiriamas didelis nuodingų dujų (H₂S) kiekis.

6. Tačiau, kalbant formaliai, Komisijos parengtame direktyvos projekte trūksta skaidrumo, ypač dėl įvairių nuorodų į Komisijos pasiūlymų turinį. Pranešėjo nuomone, šis teisės aktas turėtų turėti savo priedus ir jame turėtų būti aiškiai nurodoma, kokiais konkrečiais dokumentais remiasi priedai.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a) valstybės narės ir Sąjunga įsipareigojo įgyvendindamos Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio sumažinti savo išmetamo gyvsidabrio kiekį;
Pagrindimas
Šia direktyva turėtų būti prisidedama prie gyvsidabrio kiekio mažinimo ES, kaip reikalaujama pagal 2005 m. Bendrijos strategiją dėl gyvsidabrio ir Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, kurios šalys yra valstybės narės ir Sąjunga.
Pakeitimas  2 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) todėl Direktyva 2001/81/EB nustatytas išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų taikymo režimas turėtų būti persvarstytas, siekiant jį priderinti prie Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų;	(6) todėl Direktyva 2001/81/EB nustatytas išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų taikymo režimas turėtų būti persvarstytas, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos ir valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams;
Pakeitimas  3 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8a) šia direktyva turėtų būti prisidedama prie gyvsidabrio kiekio mažinimo Sąjungoje, kaip reikalaujama pagal 2005 m. Bendrijos strategiją dėl gyvsidabrio ir Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, kurios šalys yra valstybės narės ir Sąjunga;
Pagrindimas
Šia direktyva turėtų būti prisidedama prie gyvsidabrio kiekio mažinimo ES, kaip reikalaujama pagal 2005 m. Bendrijos strategiją dėl gyvsidabrio ir Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, kurios šalys yra valstybės narės ir Sąjunga.
Pakeitimas  4 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) valstybės narės turėtų laikytis šioje direktyvoje nustatytų 2020 m. ir 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų. Kad įrodytų pažangą vykdant 2030 m. įsipareigojimus, valstybės narės 2025 m. turėtų, kur taikytina, laikytis tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, kurie nustatomi remiantis linijine trajektorija, jungiančia 2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius ir pagal teršalų mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus tų teršalų lygius, nebent dėl to jos turėtų patirti neproporcingų išlaidų. Jei 2025 m. valstybės narės išmetamųjų teršalų taip apriboti negali, to priežastis jos turėtų paaiškinti pagal šią direktyvą teikiamose ataskaitose;	(9) valstybės narės turėtų laikytis šioje direktyvoje nustatytų 2020 m., 2025 m. ir 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų.
Pagrindimas
Norint pasiekti „tokią oro kokybę, kuri neleistų reikštis neigiamam poveikiui ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai“, turėtų būti privalomi ir 2025 m. nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai.
Pakeitimas  5 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a) nustatant išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus turėtų būti atsižvelgiama į ankstesnes valstybių narių pastangas;
Pakeitimas  6 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) siekiant skatinti, kad nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai būtų vykdomi, o tarpinių išmetamųjų teršalų lygių būtų siekiama ekonomiškai efektyviai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė į apskaitą įtraukti tarptautinio jūsų eismo sektoriuje sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį, jei tame sektoriuje teršalų išmetama mažiau nei jų būtų išmetama laikantis Sąjungos teisės standartų, įskaitant Tarybos direktyvoje 1999/32/EB21 nustatytų ribinių sieros kiekio kure verčių. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė drauge vykdyti su metanu (CH4) susijusius įsipareigojimus ir laikytis tarpinių išmetamo metano lygių, tuo tikslu pasinaudojant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB22. Siekdamos patikrinti, kaip laikomasi jų išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų, išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų ir tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, valstybės narės galėtų patikslinti savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, atsižvelgdamos į geresnes mokslines žinias ir metodus, susijusius su išmetamaisiais teršalais. Komisija galėtų paprieštarauti bet kurios iš šių lankstumo priemonių taikymui valstybėje narėje, jei nebūtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų sąlygų;	(11) siekiant skatinti, kad nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai būtų vykdomi ekonomiškai efektyviai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė į apskaitą įtraukti tarptautinio jūsų eismo sektoriuje sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį, jei tame sektoriuje teršalų išmetama mažiau nei jų būtų išmetama laikantis Sąjungos teisės standartų, įskaitant Tarybos direktyvoje 1999/32/EB21 nustatytų ribinių sieros kiekio kure verčių. Siekdamos patikrinti, kaip laikomasi jų išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų, išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų ir tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, valstybės narės galėtų patikslinti savo nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, atsižvelgdamos į geresnes mokslines žinias ir metodus, susijusius su išmetamaisiais teršalais. Komisija galėtų paprieštarauti bet kurios iš šių lankstumo priemonių taikymui valstybėje narėje, jei nebūtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų sąlygų;
__________________	__________________
21 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 121, 1999 5 11, p. 13).	21 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 121, 1999 5 11, p. 13).
22 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).
Pagrindimas
Šis pakeitimas susietas su pakeitimu, kuriame siekiama išbraukti direktyvoje apibrėžtus metano kiekio mažinimo įsipareigojimus. Be šių įsipareigojimų nereikia ir bendro įsipareigojimų vykdymo metodų.
Pakeitimas  7 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) valstybės narės turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę oro taršos kontrolės programą, siekdamos vykdyti savo išmetamųjų teršalų mažinimo reikalavimus, laikytis tarpinių išmetamųjų teršalų lygių ir veiksmingai prisidėti prie Sąjungos oro kokybės tikslų įgyvendinimo. Todėl valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį išmetamųjų teršalų kiekį mažinti tose zonose ir aglomeracijose, kuriose yra pernelyg didelė į atmosferą išmetamų teršalų koncentracija ir (arba) nuo kurių labai priklauso oro tarša kitose zonose ir aglomeracijoje, įskaitant kaimynines šalis. Taigi, nacionalinės oro taršos kontrolės programos turėtų padėti sėkmingai įgyvendinti oro kokybės planus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB 23 straipsnį;23	(12) valstybės narės turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę oro taršos kontrolės programą, siekdamos vykdyti savo išmetamųjų teršalų mažinimo reikalavimus ir veiksmingai prisidėti prie Sąjungos oro kokybės tikslų įgyvendinimo. Todėl valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį išmetamųjų teršalų kiekį mažinti tose zonose ir aglomeracijose, kuriose yra pernelyg didelė į atmosferą išmetamų teršalų koncentracija ir (arba) nuo kurių labai priklauso oro tarša kitose zonose ir aglomeracijoje, įskaitant kaimynines šalis. Taigi, nacionalinės oro taršos kontrolės programos turėtų padėti sėkmingai įgyvendinti oro kokybės planus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB 23 straipsnį;23
__________________	__________________
23 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).	23 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).
Pakeitimas  8 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(26a) šalys kandidatės ir galimos kandidatės savo nacionalinės teisės aktus turėtų kuo labiau suderinti su šia direktyva;
Pakeitimas  9 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Ši direktyva taikoma I priede nurodytiems teršalams, išmetamiems iš visų šaltinių, esančių valstybių narių teritorijoje, jų išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose.	Ši direktyva taikoma I priede nurodytiems teršalams, išmetamiems iš visų antropogeninės kilmės šaltinių, esančių valstybių narių teritorijoje, jų išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose.
Pagrindimas
Taikymo sritis turi būti tiksli ir atitikti kitus straipsnius, pvz., 4 straipsnį.
Pakeitimas  10 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės, laikydamosi II priede nustatytų, nuo 2020 m. ir 2030 m. taikomų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, riboja bent šių per metus išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį: sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų dalelių (KD2,5) ir metano (CH4).	1. Valstybės narės riboja šių per metus išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį: sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), amoniako (NH3) kietųjų dalelių (PM2,5) ir gyvsidabrio (Hg). Išmetamų nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMVOC) ir metano (CH4) teršalų kiekio apribojimai turi būti persvarstyti plačiau atsižvelgiant į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.
Pagrindimas
II priedas turi būti atitinkamai pakeistas. Gyvsidabris ir jo junginiai yra labai toksiški žmonėms, ypač kai formuojasi jų nervų sistema. Įkvėpus garų pavidalo gyvsidabrį jis greitai absorbuojamas į kraują. Dėl mikrobų metabolizmo juose esantis gyvsidabris gali virsti metilo gyvsidabriu, gerai dokumentuotu neurotoksinu, kuris kaupiasi organizmuose ir kurio koncentracija didėja aukštyn maisto grandine.
Pakeitimas  11 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Nepažeisdamos 1 dalies, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, dėl kurių nereikėtų patirti neproporcingų išlaidų, kad 2025 m. apribotų savo išmetamuosius atropogeninės kilmės SO2, NOx, NMVOC, NH3, PM2,5 ir CH4 teršalus. Tų išmetamųjų teršalų lygiai nustatomi remiantis parduotu kuro kiekiu ir pagal linijinę mažinimo trajektoriją, jungiančią 2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius ir pagal teršalų mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius.	Išbraukta.
Jei valstybės narės 2025 m. išmetamųjų teršalų pagal nustatytą trajektoriją apriboti negali, to priežastis paaiškina Komisijai pagal 9 straipsnį teikiamose ataskaitose.
Pagrindimas
Susijęs su iš dalies pakeista 4 straipsnio 1 dalimi, t. y. su nuostata, kad turėtų būti privalomi ir 2025 m. nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai.
Pakeitimas  12 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Siekiant laikytis 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, į apskaitą neįtraukiami šie išmetamieji teršalai:	Išbraukta.
a) orlaivių išmetamieji teršalai, išskyrus teršalus, išmetamus per nusileidimo ir pakilimo ciklą;
b) Kanarų salose, Prancūzijos užjūrio departamentuose, Madeiroje ir Azorų salose išmetami teršalai;
c) nacionalinio jūrų eismo sektoriuje, vykdant reisus į b punkte nurodytas teritorijas ir iš jų, išmetami teršalai;
d) nepažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies, tarptautinio jūrų eismo sektoriuje išmetami teršalai.
Pagrindimas
Neturime ignoruoti visų šių išmetamųjų teršalų, kurie, kaip ir CO2, ilgai išlieka atmosferoje ir prisideda prie klimato kaitos.
Pakeitimas  13 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   3a. Antropogeninių išmetamų teršalų ribos nustatomos natūralių išmetamų teršalų kiekį atimant iš bendro išmetamų teršalų kiekio.
Pagrindimas
Pakeitime minimi natūralūs išmetamieji teršalai, t. y. susidarantys dirbamoje žemėje, pavyzdžiui, azoto oksidai ir dulkių pavidalo dalelės.
Pakeitimas  14 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Siekdamos laikytis 2025 m. tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, nustatytų pagal 4 straipsnio 2 dalį, ir II priede nustatytų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, kurie 2030 m. ir vėlesniu laikotarpiu taikomi NOx, SO2 ir KD2,5, valstybės narės gali tarptautinio jūrų eismo sektoriuje sumažintu išmetamųjų NOx, SO2 ir KD2,5 teršalų kiekiu kompensuoti tais pačiai metais iš kitų šaltinių išmestą NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį, jei laikomasi šių sąlygų: Išbraukta. a) išmetamųjų teršalų sumažinama jūrų rajonuose, kurie yra valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ar taršos kontrolės zonose, jei jos yra nustatytos;   b) valstybės narės priėmė ir įgyvendina veiksmingas stebėsenos ir tikrinimo priemones, kad būtų užtikrintas tinkamas šios lankstumo priemonės naudojimas;   c) valstybės narės priėmė priemones, kuriomis tarptautinio jūrų eismo sektoriuje išmetamą NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį siekia sumažinti labiau nei laikydamosi išmetamiems NOx, SO2 ir KD2,5 taikomų Sąjungos standartų, ir tinkamai išreiškė skaičiais taikanti šias priemones papildomai sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį;   d) išmetamiesiems teršalams kompensuoti nepanaudojo daugiau kaip 20 % sumažinto išmetamųjų NOx, SO2 ir KD2,5 teršalų kiekio, apskaičiuojamo pagal c punktą, su sąlyga, kad taikydamos šią kompensacijos priemonę laikosi II priede nustatytų 2020 m. nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų.
Pakeitimas  15 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės gali drauge įgyvendinti II priede nurodytus išmetamo metano kiekio mažinimo įsipareigojimus ir laikytis tarpinių išmetamo metano lygių, jei laikosi šių sąlygų:	Išbraukta.
a) laikosi visų pagal Sąjungos teisę, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB, priimtų taikytinų reikalavimų ir sąlygų;
b) priėmė ir įgyvendina veiksmingas nuostatas, kad būtų užtikrintas tinkamas bendro įgyvendinimo priemonės naudojimas.
Pagrindimas
Jei pavyktų išvengti, kad šioje direktyvoje metanas būtų dar kartą reglamentuojamas, šią dalį reikėtų išbraukti. Metanas į klimato režimą įtrauktas ir Sprendime dėl pastangų pasidalijimo pagal Klimato kaitos programą, ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Įtraukti jį ir į persvarstomą INR direktyvą reikštų dvigubą reglamentavimą, o to reikėtų vengti, atsižvelgiant į geresnio reglamentavimo siekius ir Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (angl. REFIT).
Pakeitimas  16 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės gali nukrypti nuo II priede nustatytų išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, kurie bus taikomi po 2030 m., ta apimtimi, kuria bus pasikeitę techniniai ir ekonominiai veiksniai, kuriais remiantis buvo apskaičiuoti pirminiai tikslai.
Pagrindimas
Reikėtų pasimokyti iš ankstesnių klaidų, kai tikslai buvo nustatomi pagal scenarijus, kurie niekada nebuvo realizuoti. Reikšmingai pasikeitus išmetamųjų teršalų prognozėms, išmetamųjų teršalų veiksniams ir ekonominėms ar techninėms aplinkybėms, turi būti galimybė pakoreguoti tikslą pagal kenksmingąją medžiagą ir valstybę narę. Tokia galimybė siūloma šiuo pakeitimu (susiejant su 5 straipsnio 1 dalies pakeitimu dėl lanksčiojo mechanizmo, susijusio su pagrindiniais tikslais); bendras Europos tikslas vis tiek turėtų būti pasiektas.
Pakeitimas  17 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 dalies 1 b pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės Komisijai nurodo nukrypimo nuo tikslo priežastis ir prašo leidimo perduoti išmetamųjų teršalų kreditus. Komisijai suteikiamas įgaliojimas pagal 13 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl išmetamųjų teršalų kreditų perdavimo metodų ir kriterijų parengimo ir sprendimo dėl tokio perdavimo priėmimo.
Pagrindimas
Reikėtų pasimokyti iš ankstesnių klaidų, kai tikslai buvo nustatomi pagal scenarijus, kurie niekada nebuvo realizuoti. Reikšmingai pasikeitus išmetamųjų teršalų prognozėms, išmetamųjų teršalų veiksniams ir ekonominėms ar techninėms aplinkybėms, turi būti galimybė pakoreguoti tikslą pagal kenksmingąją medžiagą ir valstybę narę. Tokia galimybė siūloma šiuo pakeitimu (susiejant su 5 straipsnio 1 dalies pakeitimu dėl lanksčiojo mechanizmo, susijusio su pagrindiniais tikslais); bendras Europos tikslas vis tiek turėtų būti pasiektas.
Pakeitimas  18 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 5 dalies antra pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Jei per devynis mėnesius nuo atitinkamos ataskaitos, nurodytos 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, gavimo dienos Komisija prieštaravimų nepareiškia, susijusi valstybė narė laiko, kad naudojimuisi lankstumo priemone, dėl kurios teikta paraiška, yra pritariama ir ja galima naudotis tuos metus. Jei, Komisijos nuomone, naudojimasis lankstumo priemone neatitinka taikomų reikalavimų ir kriterijų, ji priima sprendimą ir informuoja valstybę narę, kad paraiška negali būti priimta. Jei per devynis mėnesius nuo atitinkamos ataskaitos, nurodytos 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, gavimo dienos Komisija prieštaravimų nepareiškia, susijusi valstybė narė laiko, kad naudojimuisi lankstumo priemone, dėl kurios teikta paraiška, yra pritariama ir ja galima naudotis tuos metus.
Pagrindimas
Pakeitime aiškiai nurodoma problema, susijusi su lankstumo naudojimu, t. y. su aiškių jo nustatymo kriterijų trūkumu. Todėl Komisijos parengtame pasiūlyme įtraukta nuostata, pagal kurią pati Komisija šiuo klausimu priims lemiamą sprendimą.
Pakeitimas  19 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 6 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. jei tam tikrais metais valstybė narė nustato, kad ji negali laikytis išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, nustatytų II priede, ji gali įvykdyti šiuos įsipareigojimus apskaičiuodama savo nacionalinės metinės emisijos vidurkį už atitinkamus metus ir vienerius ar dvejus ankstesnius metus, su sąlyga, kad šis vidurkis neviršija jos įsipareigojimo;
Pagrindimas
Konkrečiais metais tam tikros emisijos gali būti gerokai paveiktos išorės sąlygų, pvz., šalto oro sąlygų žiemos metu ar sausų orų vasaros metu. Šios sąlygos, pvz., lems elektros ir šilumos paklausos svyravimus ir ribos galimybes pasinaudoti gamybos be taršos būdais. Galimybė apskaičiuoti vidurkį išlygina šiuos metinius svyravimus.
Pakeitimas  20 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės, siekdamos įvykdyti susijusius nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, į programas, kiek reikia, įtraukia III priedo 1 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų mažinimo priemones arba lygiavertį poveikį aplinkai turinčias priemones.	Valstybės narės, siekdamos įvykdyti susijusius nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, į programas gali įtraukti III priedo 1 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų mažinimo priemones arba lygiavertį poveikį aplinkai turinčias priemones.
Pagrindimas
III priedo 1 dalyje pateikiamos priemonės, kurios gali būti įtrauktos į nacionalines oro taršos kontrolės programas. Jos laikomos tik gairėmis, siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę lanksčiai pasirinkti priemones, reikalingas įvykdyti reikiamus taršos mažinimo tikslus. Straipsnio tekstas turi būti nuoseklus.
Pakeitimas  21 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Nacionalinė oro taršos kontrolės programa atnaujinama kas dvejus metus.	3. Nacionalinė oro taršos kontrolės programa atnaujinama kas ketverius metus.
Pagrindimas
Pasiūlyme reikalaujama, kad programos būtų atnaujinamos kas dvejus metus. Šis laiko intervalas tarp peržiūrų yra per trumpas, todėl tiek kompetentingoms institucijoms, tiek ir suinteresuotosioms šalims būtų neveiksmingas ir per brangus. Be to, programų atnaujinimas neturėtų reikšti jos keitimo iš esmės ir turėtų apimti tik teršalų rūšis, kurių atveju gali būti nesilaikoma išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų.
Pakeitimas  22 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Nepažeidžiant 3 dalies, nacionalinėje oro taršos kontrolės programoje numatyta išmetamųjų teršalų mažinimo politika ir priemonės atnaujinamos per 12 mėnesių, jei:	4. Nedarant poveikio 3 daliai, nacionalinėje oro taršos kontrolės programoje numatyta išmetamųjų teršalų mažinimo politika ir priemonės atnaujinamos per 24 mėnesių, kai:
Pagrindimas
Atsižvelgiant į laiką, per kurį reikia atnaujinti planą, plano, kuris neatitinka direktyvos nuostatų, atnaujinimui turėtų būti skirti 2 metus.
Pakeitimas  23 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 4 dalies b punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) valstybės narės nusprendžia pasinaudoti bet kuria iš 5 straipsnyje nustatytų lankstumo priemonių.	Išbraukta.
Pagrindimas
Atsižvelgiama į 5 straipsnio (dėl lankstumo priemonių) išbraukimą.
Pakeitimas  24 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės, vadovaudamosi I priedo B lentelėje nustatytais reikalavimais, turėtų parengti ir kasmet atnaujinti nacionalinius toje pačioje lentelėje nustatytų išmetamųjų teršalų inventorius.	Valstybės narės, vadovaudamosi I priedo B lentelėje nustatytais reikalavimais, parengia ir kasmet atnaujina nacionalinius toje pačioje lentelėje nustatytų išmetamųjų teršalų inventorius.
Pakeitimas  25 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės, kurios taiko lankstumo priemonę pagal 5 straipsnio 1 dalį, atitinkamų metų informacinėje inventoriaus ataskaitoje nurodo šią informaciją:	Išbraukta.
a) NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį, kuris būtų išmestas, jei nebūtų nustatytas išmetamųjų teršalų kontrolės rajonas;
b) išmetamųjų teršalų sumažinimo lygį, kurį pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą pavyko pasiekti valstybei narei priklausančioje išmetamųjų teršalų kontrolės rajono dalyje;
c) šios lankstumo priemonės taikymo mastą;
d) bet kokius papildomus duomenis, kurie, valstybės narės nuomone, padėtų Komisijai ir jai padedančiai Europos aplinkos agentūrai atlikti išsamų sąlygų, kuriomis įgyvendinama lankstumo priemonė, vertinimą.
Pagrindimas
Atsižvelgiama į 5 straipsnio (dėl lankstumo priemonių) išbraukimą.
Pakeitimas  26 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Valstybės narės, pasirinkusios 5 straipsnio 2 dalyje numatytą lankstumo priemonę, pateikia atskirą ataskaitą, kad Komisija galėtų atlikti peržiūrą ir įvertinti, ar laikomasi tos nuostatos reikalavimų.	Išbraukta.
Pagrindimas
Atsižvelgiama į 5 straipsnio (dėl lankstumo priemonių) išbraukimą.
Pakeitimas  27 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės, jei įmanoma, užtikrina neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms stebėseną, vadovaudamosi V priede nustatytais reikalavimais.	1. Valstybės narės užtikrina neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms stebėseną, vadovaudamosi V priede nustatytais reikalavimais.
Pakeitimas  28 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės savo nacionalines oro taršos kontrolės programas Komisijai teikia [per tris mėnesius nuo 17 straipsnyje nurodytos datos; datą įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras] ir vėliau jas atnaujina kas dvejus metus.	Valstybės narės savo nacionalines oro taršos kontrolės programas Komisijai teikia [per tris mėnesius nuo 17 straipsnyje nurodytos datos; datą įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras] ir vėliau jas atnaujina kas ketverius metus.
Pagrindimas
Atsižvelgiant į nacionalinių oro taršos kontrolės programų sudėtingumo lygį, svarbu, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko jas atnaujinti.
Pakeitimas  29 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės ataskaitas apie jose išmetamą CH4 kiekį ir išmetamo CH4 kiekio prognozes teikia pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/201331.	Išbraukta.
__________________
31 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
Pagrindimas
Šis pakeitimas susijęs su pakeitimu, kuriame išbraukti direktyvoje apibrėžti metano kiekio mažinimo įsipareigojimai. Nesant įsipareigojimų nereikia pateikti ataskaitų dėl išmetamo metano ir prognozių dėl metano pagal INR direktyvos nuostatas.
Pakeitimas  30 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija, laikydamasi pirmiau nurodytų sąlygų, bet kuriuo atveju teikia ataskaitą už 2025 m. metus ir į ją taip pat įtraukia informaciją apie tai, kaip laikomasi 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, o jų nesilaikymo atveju nurodo to priežastis. Ji nustato, ar reikalingi tolesni veiksmai, be kita ko, atsižvelgdama į jų įgyvendinimo poveikį sektoriams.	Išbraukta.
Pagrindimas
Tikslas – nustatyti, kad 2025 m. nacionaliniai išmetamų teršalų sumažinimo tikslai būtų privalomi.
Pakeitimas  31 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. 1 dalyje nurodytose ataskaitose gali būti pateikiamas šios direktyvos poveikio aplinkai, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas.	2. 1 dalyje nurodytose ataskaitose pateikiamas šios direktyvos poveikio aplinkai, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas.
Pagrindimas
Svarbu užtikrinti, kad būtų kruopščiai išnagrinėtas šios direktyvos poveikis aplinkai, taip pat socialinis ir ekonominis poveikis.
Pakeitimas  32 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Sąjunga ir valstybės narės atitinkamai siekia vykdyti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir koordinuoti veiksmus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Jungtinių Tautų aplinkos programos įgyvendinimo organizacija, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Tarptautine jūrų organizacija ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, be kita ko, keisdamosi informacija, susijusia su techniniais ir moksliniais tyrimais bei plėtra ir taip siekdamos sudaryti geresnį pagrindą, kuriuo remiantis būtų mažinami išmetamieji teršalai. Sąjunga ir valstybės narės atitinkamai siekia vykdyti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir koordinuoti veiksmus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Jungtinių Tautų aplinkos programos įgyvendinimo organizacija, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, Tarptautine jūrų organizacija ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, be kita ko, keisdamosi informacija, susijusia su techniniais ir moksliniais tyrimais bei plėtra ir taip siekdamos sudaryti geresnį pagrindą, kuriuo remiantis būtų mažinami išmetamieji teršalai. Valstybės narės tarpvalstybiniu lygmeniu konsultuojasi dėl abipusės grėsmės, kurią kelia tų valstybių kaimyniniuose pramoniniuose regionuose susidarantys išmetalai, ir atitinkamos valstybės narės parengia bendrus šių išmetalų pašalinimo ar mažinimo planus.
Pagrindimas
Kaimyninės valstybės narės turėtų konsultuotis ir drauge parengti bendrus išmetalų panaikinimo ar mažinimo planus, ypač jei jų pramoniniai regionai yra pasienyje.
Pakeitimas  33 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. 6 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 9 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.	2. 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 9 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
Pagrindimas
Techninis papildymas, susijęs su 5 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimais dėl siūlomų dviejų papildomų lankstumo mechanizmų.
Pakeitimas  34 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [aštuoniolika mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo; datą įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras].	Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [dvidešimt keturis mėnesius po šios direktyvos įsigaliojimo; datą įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras].
Pagrindimas
Svarbu užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko visiškai perkelti direktyvą į savo nacionalinės teisės sistemas.
Pakeitimas  35 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) 1 straipsnis ir I priedas – iki 2019 m. gruodžio 31 d.;	Išbraukta.
Pakeitimas  36 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo A dalies ketvirta eilutė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Bendras valstybėje narėje išmestų teršalų kiekis pagal šaltinio kategoriją	Išbraukta.
- CH4
Kasmet nuo 2005 m. iki metų, nustatomų iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2)
vasario 15 d.****
Pagrindimas
Pasiūlymu nuo 2030 m. į direktyvą įtraukti metaną būtų siekiama daugiau, nei taikomuose tarptautiniuose klimato srities teisės aktuose, todėl pramonei ir valstybėms narėms tektų papildoma reguliavimo našta, o aplinkai naudos atitinkamai nebūtų.
Pakeitimas  37 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo C dalies penkta eilutė
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Numatomas išmetamųjų teršalų kiekis pagal sugrupuotas šaltinių kategorijas	Išbraukta.
- CH4
kovo 15 d.
Pagrindimas
Pasiūlymu nuo 2030 m. į direktyvą įtraukti metaną būtų siekiama daugiau, nei taikomuose tarptautiniuose klimato srities teisės aktuose, todėl pramonei ir valstybėms narėms tektų papildoma reguliavimo našta, o aplinkai naudos atitinkamai nebūtų.
Pakeitimas  38 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo A lentelė
Komisijos siūlomas tekstas A lentelė.         Išmetamo sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekio mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro, baziniai metai – 2005 m.   Valstybė narė Sumažintina SO2 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina NOx dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina NMLOJ dalis, palyginti su 2005 m.   Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.     Bet kuriais metais nuo 2030 m.     Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.       Bet kuriais metais nuo 2030 m.     Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.     Bet kuriais metais nuo 2030 m.   Belgija 43 %   68 % 41 %   63 % 21 %   44 % Bulgarija 78 %   94 % 41 %   65 % 21 %   62 % Čekija 45 %   72 % 35 %   66 % 18 %   57 % Danija 35 %   58 % 56 %   69 % 35 %   59 % Vokietija 21 %   53 % 39 %   69 % 13 %   43 % Estija 32 %   71 % 18 %   61 % 10 %   37 % Graikija 74 %   92 % 31 %   72 % 54 %   67 % Ispanija 67 %   89 % 41 %   75 % 22 %   48 % Prancūzija 55 %   78 % 50 %   70 % 43 %   50 % Kroatija 55 %   87 % 31 %   66 % 34 %   48 % Airija 65 %   83 % 49 %   75 % 25 %   32 % Italija 35 %   75 % 40 %   69 % 35 %   54 % Kipras 83 %   95 % 44 %   70 % 45 %   54 % Latvija 8 %   46 % 32 %   44 % 27 %   49 % Lietuva 55 %   72 % 48 %   55 % 32 %   57 % Liuksemburgas 34 %   44 % 43 %   79 % 29 %   58 % Vengrija 46 %   88 % 34 %   69 % 30 %   59 % Мalta 77 %   98 % 42 %   89 % 23 %   31 % Nyderlandai 28 %   59 % 45 %   68 % 8 %   34 % Austrija 26 %   50 % 37 %   72 % 21 %   48 % Lenkija 59 %   78 % 30 %   55 % 25 %   56 % Portugalija 63 %   77 % 36 %   71 % 18 %   46 % Rumunija 77 %   93 % 45 %   67 % 25 %   64 % Slovėnija 63 %   89 % 39 %   71 % 23 %   63 % Slovakija 57 %   79 % 36 %   59 % 18 %   40 % Suomija 30 %   30 % 35 %   51 % 35 %   46 % Švedija 22 %   22 % 36 %   65 % 25 %   38 % Jungtinė Karalystė 59 %   84 % 55 %   73 % 32 %   49 % ES-28 59 %   81 % 42 %   69 % 28 %   50 %   Pakeitimas A lentelė. Išmetamo sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekio mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro, baziniai metai – 2005 m. Valstybė narė Sumažintina SO2 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina NOx dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina NMLOJ dalis, palyginti su 2005 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Belgija 43 % 67 % 68 % 41 % 58 % 63 % 21 % 44 % 44 % Bulgarija 78 % 91 % 94 % 41 % 62 % 65 % 21 % 61 % 62 % Čekija 45 % 68 % 72 % 35 % 61 % 66 % 18 % 55 % 57 % Danija 35 % 56 % 58 % 56 % 65 % 69 % 35 % 59 % 59 % Vokietija 21 % 46 % 53 % 39 % 63 % 69 % 13 % 42 % 43 % Estija 32 % 70 % 71 % 18 % 55 % 61 % 10 % 31 % 37 % Graikija 74 % 90 % 92 % 31 % 68 % 72 % 54 % 68 % 67 % Ispanija 67 % 89 % 89 % 41 % 72 % 75 % 22 % 48 % 48 % Prancūzija 55 % 77 % 78 % 50 % 66 % 70 % 43 % 49 % 50 % Kroatija 55 % 86 % 87 % 31 % 64 % 66 % 34 % 52 % 48 % Airija 65 % 81 % 83 % 49 % 64 % 75 % 25 % 33 % 32 % Italija 35 % 76 % 75 % 40 % 66 % 69 % 35 % 54 % 54 % Kipras 83 % 97 % 95 % 44 % 68 % 70 % 45 % 53 % 54 % Latvija 8 % 47 % 46 % 32 % 39 % 44 % 27 % 57 % 49 % Lietuva 55 % 74 % 72 % 48 % 54 % 55 % 32 % 59 % 57 % Liuksemburgas 34 % 44 % 44 % 43 % 73 % 79 % 29 % 58 % 58 % Vengrija 46 % 86 % 88 % 34 % 66 % 69 % 30 % 57 % 59 % Мalta 77 % 98 % 98 % 42 % 86 % 89 % 23 % 32 % 31 % Nyderlandai 28 % 57 % 59 % 45 % 65 % 68 % 8 % 34 % 34 % Austrija 26 % 52 % 50 % 37 % 69 % 72 % 21 % 47 % 48 % Lenkija 59 % 74 % 78 % 30 % 50 % 55 % 25 % 53 % 56 % Portugalija 63 % 79 % 77 % 36 % 72 % 71 % 18 % 48 % 46 % Rumunija 77 % 92 % 93 % 45 % 64 % 67 % 25 % 63 % 64 % Slovėnija 63 % 88 % 89 % 39 % 66 % 71 % 23 % 62 % 63 % Slovakija 57 % 78 % 79 % 36 % 55 % 59% 18 % 41 % 40 % Suomija 30 % 30 % 30 % 35 % 45 % 51 % 35 % 45 % 46 % Švedija 22 % 22 % 22 % 36 % 62 % 65 % 25 % 35 % 38 % Jungtinė Karalystė 59 % 82 % 84 % 55 % 70 % 73 % 32 % 50 % 49 % ES 28 59 % 79 % 81 % 42 % 64 % 69 % 28 % 50% 50 %
Pagrindimas
Skaičiai (išmetamų teršalų ribos) paimti iš Komisijos poveikio vertinime pateikto 75 proc. atotrūkio mažinimo scenarijaus, kuris tiek pagal Komisijos poveikio vertinimą, tiek pagal Europos Parlamento poveikio vertinimą yra ekonominiu požiūriu efektyviausias pasirinkimas.
Pakeitimas  39 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo B lentelė
Komisijos siūlomas tekstas B lentelė.         Išmetamo amoniako (NH3), smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) ir metano (CH4) kiekio mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro, baziniai metai – 2005 m.   Valstybė narė Sumažintina NH3 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina KD2,5 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina CH4 dalis, palyginti su 2005 m.   Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.     Bet kuriais metais nuo 2030 m.   Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.       Bet kuriais metais nuo 2030 m.       Bet kuriais metais nuo 2030 m.   Belgija 2 %   16 % 20 %   47 %   26 % Bulgarija 3 %   10 % 20 %   64 %   53 % Čekija 7 %   35 % 17 %   51 %   31 % Danija 24 %   37 % 33 %   64 %   24 % Vokietija 5 %   39 % 26 %   43 %   39 % Estija 1 %   8 % 15 %   52 %   23 % Graikija 7 %   26 % 35 %   72 %   40 % Ispanija 3 %   29 % 15 %   61 %   34 % Prancūzija 4 %   29 % 27 %   48 %   25 % Kroatija 1 %   24 % 18 %   66 %   31 % Airija 1 %   7 % 18 %   35 %   7 % Italija 5 %   26 % 10 %   45 %   40 % Kipras 10 %   18 % 46 %   72 %   18 % Latvija 1 %   1 % 16 %   45 %   37 % Lietuva 10 %   10 % 20 %   54 %   42 % Liuksemburgas 1 %   24 % 15 %   48 %   27 % Vengrija 10 %   34 % 13 %   63 %   55 % Мalta 4 %   24 % 25 %   80 %   32 % Nyderlandai 13 %   25 % 37 %   38 %   33 % Austrija 1 %   19 % 20 %   55 %   20 % Lenkija 1 %   26 % 16 %   40 %   34 % Portugalija 7 %   16 % 15 %   70 %   29 % Rumunija 13 %   24 % 28 %   65 %   26 % Slovėnija 1 %   24 % 25 %   70 %   28 % Slovakija 15 %   37 % 36 %   64 %   41 % Suomija 20 %   20 % 30 %   39 %   15 % Švedija 15 %   17 % 19 %   30 %   18 % Jungtinė Karalystė 8 %   21 % 30 %   47 %   41 % ES-28 6 %   27 % 22 %   51 %   33 %   Pakeitimas B lentelė. Išmetamo amoniako (NH3), smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) ir gyvsidabrio (Hg) kiekio mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro, baziniai metai – 2005 m. Valstybė narė Sumažintina NH3 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina KD2,5 dalis, palyginti su 2005 m. Sumažintina Hg dalis, palyginti su 2005 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2024 m. Bet kuriais metais nuo 2025 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m. Bet kuriais metais nuo 2030 m. Belgija 2 % 16 % 16 % 20 % 46 % 47 %     Bulgarija 3 % 11 % 10 % 20 % 60 % 64 %     Čekija 7 % 35 % 35 % 17 % 47 % 51 %     Danija 24 % 40 % 37 % 33 % 62 % 64 %     Vokietija 5 % 46 % 39 % 26 % 41 % 43 %     Estija 1 % 23 % 8 % 15 % 48 % 52 %     Graikija 7 % 28 % 26 % 35 % 71 % 72 %     Ispanija 3 % 30 % 29 % 15 % 61 % 61 %     Prancūzija 4 % 31 % 29 % 27 % 43 % 48 %     Kroatija 1 % 31 % 24 % 18 % 65 % 66 %     Airija 1 % 14 % 7 % 18 % 32 % 35 %     Italija 5 % 29 % 26 % 10 % 42 % 45 %     Kipras 10 % 23 % 18 % 46 % 73 % 72 %     Latvija 1 % 1 % 1 % 16 % 52 % 45 %     Lietuva 10 % 10 % 10 % 20 % 55 % 54 %     Liuksemburgas 1 % 25 % 24 % 15 % 47 % 48 %     Vengrija 10 % 38 % 34 % 13 % 61 % 63 %     Мalta 4 % 26 % 24 % 25 % 79 % 80 %     Nyderlandai 13 % 24 % 25 % 37 % 38 % 38 %     Austrija 1 % 20 % 19 % 20 % 54 % 55 %     Lenkija 1 % 29 % 26 % 16 % 31 % 40 %     Portugalija 7 % 22 % 16 % 15 % 69 % 70 %     Rumunija 13 % 29 % 24 % 28 % 61 % 65 %     Slovėnija 1 % 26 % 24 % 25 % 73 % 70 %     Slovakija 15 % 41 % 37 % 36 % 62 % 64 %     Suomija 20 % 20 % 20 % 30 % 37 % 39 %     Švedija 15 % 20 % 17 % 19 % 33 % 30 %     Jungtinė Karalystė 8 % 22 % 21 % 30 % 47 % 47 %     ES 28 6 % 30 % 27 % 22 % 48 % 51 %
Pagrindimas
Skaičiai (išmetamų teršalų ribos) paimti iš Komisijos poveikio vertinime pateikto 75 proc. atotrūkio mažinimo scenarijaus, kuris tiek pagal Komisijos poveikio vertinimą, tiek pagal Europos Parlamento poveikio vertinimą yra ekonominiu požiūriu efektyviausias pasirinkimas.
Pakeitimas  40 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies pavadinimas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
PRIEMONĖS, KURIOS GALI BŪTI ĮTRAUKIAMOS Į NACIONALINĘ ORO TARŠOS KONTROLĖS PROGRAMĄ	PRIEMONĖS, KURIOS ĮTRAUKIAMOS Į NACIONALINĘ ORO TARŠOS KONTROLĖS PROGRAMĄ
Pagrindimas
Tuo atveju, jei žemės ūkio sektorius negalėtų prisidėti prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, kitiems ekonomikos sektoriams, įskaitant pramonės ir elektros energijos sektorius, siekiant tų pačių aplinkosaugos tikslų teks įgyvendinti žymiai brangesnes priemones.
Pakeitimas  41 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A skirsnio 1 punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Valstybės narės, remdamosi 2001 m. JTEEK Geros žemės ūkio praktikos, susijusios su išmetamo amoniako kiekio mažinimu, pagrindų kodeksu3, parengia nacionalinį patariamąjį gerosios žemės ūkio praktikos, susijusios su išmetamo amoniako kiekio mažinimu, kodeksą, kurį sudaro bent šie elementai: Valstybės narės, remdamosi 2001 m. JTEEK Geros žemės ūkio praktikos, susijusios su išmetamo amoniako kiekio mažinimu, pagrindų kodeksu3, parengia nacionalinį patariamąjį gerosios žemės ūkio praktikos, susijusios su išmetamo amoniako kiekio mažinimu, kodeksą. Nacionalinį patariamąjį kodeksą gali sudaryti šie elementai: __________________ __________________ 3 Sprendimas ECE/EB.AIR/75, 28a dalis. 3 Sprendimas ECE/EB.AIR/75, 28a dalis.
Pagrindimas
Svarbu, kad valstybės narės galėtų pačios rasti ekonomiškai efektyviausias priemones. Šis pakeitimas užtikrintų daugiau lankstumo.
Pakeitimas  42 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo 1 dalies A punkto 3 papunkčio įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 3. Valstybės narės mažina iš neorganinių trąšų išmetamą amoniako kiekį, taikydamos šiuos metodus: 3. Valstybės narės tiek, kiek tai būtina, laikydamosi II priede nurodytų nacionalinių įsipareigojimų, mažina iš neorganinių trąšų išmetamą amoniako kiekį, taikydamos šiuos metodus:
Pagrindimas
Svarbu, kad valstybės narės galėtų pačios rasti ekonomiškai efektyviausias priemones. Šis pakeitimas užtikrintų daugiau lankstumo.
Pakeitimas  43 Pasiūlymas dėl direktyvos V priedo 1 punktas
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėjimo vietų tinklas apimtų joms būdingų tipų gėlo vandens, natūralias, pusiau natūralias ir miško ekosistemas. 1. Valstybės narės užtikrina, kad jų stebėjimo vietų tinklas apimtų joms būdingų tipų gėlo vandens, natūralias ir pusiau natūralias ekosistemas.
Pagrindimas
Miškų ekosistemos jau yra natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų dalis.

PROCEDŪRA

Pavadinimas	Tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimas ir Direktyvos 2003/35/EB dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2013) 0920 – C7-0004/2014 – 2013/0443(COD)
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 13.1.2014
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 13.1.2014
Nuomonės referentas (-ė)        Paskyrimo data	Adam Gierek 9.9.2014
Svarstymas komitete	25.9.2014	21.1.2015
Priėmimo data	24.3.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 27 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Bendt Bendtsen, Reinhard Bütikofer, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Juan Carlos Girauta Vidal, Theresa Griffin, Marek Józef Gróbarczyk, András Gyürk, Roger Helmer, Dawid Bohdan Jackiewicz, Eva Kaili, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Miroslav Poche, Miloslav Ransdorf, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Miguel Urbán Crespo, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Hermann Winkler, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Simona Bonafè, Cornelia Ernst, Yannick Jadot, Werner Langen, Morten Messerschmidt, Clare Moody, Dominique Riquet, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Massimiliano Salini, Anne Sander, Maria Spyraki, Paul Tang, Pavel Telička, Anneleen Van Bossuyt, Cora van Nieuwenhuizen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Isabella Adinolfi, Ignazio Corrao

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (2.6.2015)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB
(COM(2013) 0920 – C7‑0004/2014 – 2013/0443(COD))

Nuomonės referentas: Jan Huitema

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisijos pasiūlymo aplinkybės

Šiuo pasiūlymu dėl direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo siekiama „peržiūrėti ir atnaujinti direktyvoje 2001/81/EB išdėstytus reikalavimus, siekiant spręsti labai svarbias ir vis dar neišspręstas su oro tarša Sąjungoje susijusias pavojaus sveikatai ir poveikio aplinkai problemas ir Sąjungos teisę suderinti su naujais tarptautiniais įsipareigojimais, prisiimtais 2012 m. persvarsčius Geteborgo protokolą“. Juo panaikinama ir pakeičiama ankstesnė direktyva.

Reikalaujami poveikio mažinimo tikslai yra išdėstyti komunikate „Europos švaraus oro programa“[1]. Komisija tvirtina, kad nauji mažinimo įsipareigojimai 2030 m., išdėstyti siūlomoje direktyvoje, yra skirti įgyvendinti oro kokybei poveikį darančių veiksnių sumažinimą iki 2030 m., patvirtintą tame komunikate.

Pasiūlymu patvirtinami nauji nacionaliniai išmetamų dujų kiekio sumažinimo įsipareigojimai, taikomi nuo 2020 m. ir nuo 2030 m. SO2, NOx, NMVOC, NH3, smulkioms kietosioms dalelėms (KD 2,5) ir metanui (CH4), tai pat tarpiniai išmetamųjų teršalų kiekiai 2025 m. Be to, valstybės narės 2025 m. privalo apriboti per metus išmetamą tų teršalų kiekį iki lygio, kuris nustatomas remiantis linijine mažinimo trajektorija, nebent joms reikėtų imtis priemonių, dėl kurių jos patirtų neproporcingų išlaidų.

Valstybių narių reikalaujama priimti nacionalines oro taršos kontrolės programas, nurodant, kaip bus įgyvendinami jų išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai. Jos tai pat privalo stebėti, kai tai įmanoma praktiškai, neigiamą oro taršos poveikį aplinkai ir sausumos ekosistemoms.

Nuomonės referento pozicija

Nuomonės referentei nerimą kelia du pagrindiniai klausimai:

1) Išmetamo metano dujų kiekio sumažinimo įsipareigojimai direktyvoje dėl teršalų išmetimo nacionalinių ribų kelia problemų žemės ūkio sektoriui. Metanas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, jau įtrauktos į sprendimą dėl valstybių narių bendrų paslaugų (sprendimas Nr. 406/2009/EB) pagal ES klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį. Išmetamo metano dujų kiekio sumažinimo įsipareigojimai direktyvoje dėl teršalų išmetimo nacionalinių ribų paskatintų pernelyg didelį reguliavimą ir apribotų sprendimu dėl valstybių narių bendrų paslaugų joms suteiktą lankstumą. Be to, būtina atsižvelgti ir į kompromisą gyvūnų gerovės klausimu. Dėl šių priežasčių nuomonės referentas įtraukė