PRANEŠIMAS dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams
22.9.2015 - (2015/2053(INI))
Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Virginie Rozière
Nuomonės referentas (*):
Nicola Danti, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis
EUROPOS PARLAMENTO PASIŪLYMAS DĖL REGLAMENTO
dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS),
– atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Tradicinė europiečių praktinė patirtis turi būti panaudota kuo vaisingiau. Galimybė Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams“ (COM(2014)0469),
– atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (Kokybės reglamentą)[1],
– atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 dėl vyno arba vyno produktų (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą)[2],
– atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų[3],
– atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vynų[4],
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Regionų komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su geografinėmis nuorodomis,
– atsižvelgdamas į 1958 m. spalio 31 d. Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos Ženevos aktą, persvarstytą Stokholme 1967 m. liepos 14 d. ir 1979 m. rugsėjo 28 d. dėl intelektinės nuosavybės ir produktų, kurie platinami tarptautiniu mastu ir dėl savo konkrečios kilmės geografinės vietos savybių įgijo reputaciją, apsaugos užtikrinimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8–0259/2015),
A. kadangi konkrečios geografinės vietovės kilmės žemės ūkio produktams, turintiems tam tikras savybes arba pagamintiems tradiciniais metodais, gali būti suteikiama geografinės nuorodos (GN) apsauga visoje ES;
B. kadangi pagal PPO geografinės nuorodos – tai tokios nuorodos, pagal kurias nustatoma prekių kilmės vieta – valstybės narės teritorija, regionas ar vietovė, kurioje konkreti prekės kokybė, reputacija ar kita savybė neabejotinai priskirtina tos prekės geografinei kilmei;
C. kadangi tradiciniai aukštos kokybės Europos produktai, kurie gaminami taikant tradicinę praktinę patirtį ir būdus – tai Europos Sąjungos kultūros paveldas, taip pat esminė daugelio Europos regionų ekonominio ir socialinio gyvenimo dalis, kurią reikia išsaugoti, nes jie suteikia galimybę užsiimti veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su regionu, ypač kaimo vietovėse, ir padeda didinti bendrą teritorijos patrauklumą, išsaugoti vietos tapatumą ir skatinti jų savitumą teikiant naudą turizmui, kultūrai, užimtumui ir prekybai;
D. kadangi tokie produktai galėtų prisidėti vietos ir regionų lygiu rengiant naujas strategijas ir skatinti infrastruktūros priežiūrą ir naujų kvalifikuotų ir susijusių su teritorija darbo vietų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, mažiau palankioms veiklai vietovėms ir labiausiai atskirtiems regionams, daugelyje kurių užimtumas priklauso nuo tipinių vietoje pagamintų produktų, suteikiant naują postūmį profesiniam ir amatų mokymui, kuris yra svarbiausias teritoriniam ir gamybos zonų vystymuisi, tuo pačiu išsaugant unikalų ir įvairialypį kiekvieno regiono paveldą;
E. primena, kad ne žemės ūkio produktai yra neatskiriama mūsų tapatybės dalis ir svarbus valstybių narių kultūros paveldo elementas; pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduriama šiame sektoriuje, yra laipsniškas tradicinių įgūdžių ir amatų nykimas ir kad geografinės nuorodos apsaugos taikymas ne žemės ūkio produktams galėtų funkcionuoti kaip paskata išsaugoti šį kultūros paveldą ir tradicinę praktinę patirtį, taip pat užtikrinti gamintojams teisingą atlygį ir originalumą bei kuo didesnę šių produktų pasiūlą;
F. kadangi geografinės nuorodos reputacija yra neapčiuopiamas bendras turtas, kurio neapsaugojus, jį bus galima laisvai ir nevaržomai naudoti, dėl to jo vertė gali kristi ar neišlikti net pats produktas;
G. kadangi geografinės nuorodos turi dideles ekonomines galimybes ir tinkama jų apsauga gali duoti daug naudos, ypač MVĮ ir ES regionams;
H. kadangi Europos regionuose pagaminama labai daug ne žemės ūkio produktų naudojant tradicinius įgūdžius ir rankų darbą, dėl kurių jie lengviau įgijo reputaciją ir kurie yra neatskiriama regioninės ir vietos kultūros dalis;
I. kadangi valdžios institucijos turėtų saugoti, privačiam sektoriui paprašius, remti ir skatinti Europos tradicinės kokybės produktus ir jų geografines nuorodas;
J. kadangi produkto kokybė, reputacija ir kitos savybės gali būti nustatytos pagal jo kilmę; kadangi tam tikra veikla, įskaitant neteisėtą pavadinimų naudojimą, gali padaryti didelę žalą produkto reputacijai, įgytai dėl jo kilmės;
K. kadangi, dėl to, kad tradiciniai Europos produktai yra kokybiški ir dėl šios priežasties sulaukia paklausos, jais gali būti neteisėtai naudojamasi, taip darant žalą tiek vartotojams, tiek gamintojams;
L. kadangi ES lygmeniu užtikrinus deramą ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugą, stebint ir prižiūrint jų naudojimą ir kovojant su sukčiavimu, būtų galima kovoti su padirbinėjimu ir apsisaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos ir vartotojų klaidinimo;
M. kadangi vartotojams vis svarbesnė tampa ne tik produktų sauga, bet ir jų kilmė, autentiškumas bei gamybos būdai;
N. kadangi vartotojai, pirkdami prekes, turėtų galėti priimti informacija pagrįstus sprendimus, nes galėtų nustatyti produktų kilmę ir kokybę;
O. kadangi dėl galiojančių nacionalinės teisės aktų, kuriais saugomi ne žemės ūkio produktai, apsaugos lygis valstybėse narėse skiriasi, o tai neatitinka vidaus rinkos tikslų ir trukdo užtikrinti veiksmingą apsaugą visoje Europoje ir valstybėse narėse, kuriose šiems produktams netaikomi nacionaliniai teisės aktai, todėl reikia bendros geografinių nuorodų apsaugos sistemos visoje ES;
P. kadangi, ES vykdant tarptautines derybas dėl prekybos, jai būtų naudinga suderinti ES teisės aktus šioje srityje;
Q. kadangi, nesant bendros ES ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemos, dėl to, kad kai kurios valstybės narės neteikia jokios konkrečios apsaugos, o kitos nacionalinėse ir vietinėse, sektorinio ar kompleksinio pobūdžio taisyklėse turi skirtingas apibrėžtis, procedūras ir apsaugos lygius, Europos sistema yra netinkama ir labai nevientisa, todėl daromas iškraipantis ir neigiamas poveikis bendrosios rinkos darniam vystymuisi, vienodos apsaugos taikymui, veiksmingai konkurencijai vienodomis sąlygomis, o tai užkerta kelią tikslios, teisingos ir palyginamos informacijos teikimui vartotojams (nes taip jiems būtų sudaroma galimybė priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus), taigi esama kliūčių vartotojų apsaugai užtikrinti;
Įžanga
1. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą surengti konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais siekiant nustatyti galimybę Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams, taip pat palankiai vertina 2014 m. spalio mėn. užbaigtų konsultacijų rezultatus ir aiškiai pritaria ES ne žemės ūkio produktų geografinėmis nuorodomis pagrįstos apsaugos sistemai;
2. mano, kad reikėtų sukurti ES lygmens apsaugos priemonę, kuri būtų platesnio užmojo strategijos, skirtos aukštos kokybės ES produktams remti ir pagrįstos tvirtesniu ES institucijų įsipareigojimu gamybos ir amatų sektorius laikyti ekonomikos augimo ir bendros rinkos kūrimo užbaigimo varomąja jėga, dalimi ir tokiu būdu būtų didinama vietos pramonės gaminių ir amatininkų dirbinių vertė, remiamas vietos ekonomikos vystymasis ir darbo vietų kūrimas atitinkamose vietovėse, skatinamas turizmas ir sustiprintas vartotojų pasitikėjimas;
3. ragina Komisiją, atsižvelgiant į jau įvykusių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatus ir tolesnius tyrimus ir užtikrinant, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į naujos sistemos poveikį gamintojams, jų konkurentams, vartotojams ir valstybėms narėms, nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sukurti bendrą Europos Sąjungos geografinių nuorodų apsaugos, taikomos ir ne žemės ūkio produktams, sistemą;
4. pabrėžia, kad nustačius tokią priemonę, reikės ją papildyti informavimo ir komunikacijos kampanijomis siekiant gamintojus ir vartotojus supažindinti su naujo pobūdžio geografinėmis nuorodomis;
5. yra tvirtai įsitikinęs, kad geografinių nuorodų apsaugos taikymas ne žemės ūkio produktams gali turėti daugeriopą teigiamą poveikį piliečiams, vartotojams, gamintojams ir visai Europos ekonominei ir socialinei struktūrai;
6. mano, kad ši sistema galėtų veiksmingiau apsaugoti vartotojus, didinti jų pasitikėjimą paženklintais produktais ir padėti jiems priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus dėl perkamų produktų, didinant skaidrumą, šalinant nesusipratimus, atsiradusius dėl klaidinančių pavadinimų ar aprašymų, ypač jeigu buvo veiksmingai pranešta apie tokios sistemos buvimą; mano, kad ji taip pat galėtų prisidėti gerinant atsekamumą ir teikiant daugiau informacijos apie produktų kokybę, kilmę ir gamybos metodus ir sąlygas, visų pirma atsižvelgiant į augantį vartotojų domėjimąsi šiais klausimais;
Vienodos apsaugos ES lygmeniu nauda
7. primena, jog būtų labai rekomenduotina ES priimti teisės aktą dėl geografinių nuorodų apsaugos taikymo ne žemės ūkio produktams siekiant visapusiškai išnaudoti šių produktų išskirtinumo ir kokybės apsaugos ekonominį potencialą, vartotojams teikti patikimą informaciją apie jų pagaminimo vietą ir būdą bei išsaugoti su jais susijusią praktinę patirtį ir darbo vietas;
8. mano, kad toks teisės aktas gali skatinti inovacijas, susijusias su tradiciniais gamybos procesais, ir naujų įmonių, gaminančių tradicinius produktus, kūrimą, taip pat prisidėti užtikrinant kuriamų darbo vietų mažiau išvystytose vietovėse tvarumą, padėti, visų pirma, mažoms ir labai mažoms įmonėms, kuriose pagaminama beveik 80 proc. tipinių vietinių produktų, kurie galėtų būti saugomi pagal geografinių nuorodų sistemą – tai suteiktų joms galimybę didinti pardavimą imantis veiksmingesnių rinkodaros veiksmų ir būtų paskata glaudžiau bendradarbiauti, atsižvelgiant į kolektyvinį schemos pobūdį;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad jis galėtų veiksmingai prisidėti prie kovos su klastojimu, nesąžiningu geografinių nuorodų naudojimu ir kita nesąžininga veikla, kuri klaidina galutinį vartotoją ar jam kenkia ir ypač kenkia labai mažoms, mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, teisėtai gaminančioms didžiąją daugumą produktų, kuriems galėtų būti taikoma apsauga, ir šiuo metu neturinčioms teisinių ar finansinių priemonių ginti savo interesus, o tai taip pat daro neigiamą poveikį eksportui;
10. mano, kad tokia apsauga skatina ir sudaro palankesnes sąlygas Europos amatininkų pagamintų produktų, sukurtų remiantis tradicinėmis žiniomis ir įgūdžiais, prisidedančiais išsaugant vertingą praktinę patirtį, kurią sukaupė socialinės ir teritorinės bendruomenės ir kuri yra svarbi Europos istorinio, kultūrinio, ekonominio ir socialinio paveldo dalis, patekimui į bendrąją rinką bei rinkas už ES ribų;
11. mano, kad taikant vienodą geografinės nuorodos apsaugą ne žemės ūkio produktams būtų skatinamas technologinis ir ekonominis vystymasis regioniniu ir vietos lygmenimis, įdarbinant daugiau žmonių tradicinių produktų gamybos srityje;
12. pabrėžia, kad, užtikrinus vienodą geografinės nuorodos apsaugą, būtų prisidėta ne tik prie tradicinių produktų populiarinimo, bet ir prie jiems naudojamų žaliavų kokybės ir būtinybės užtikrinti meistriškumą visais gamybos proceso etapais pripažinimo;
13. atkreipia dėmesį į tai, kad taikant geografinę nuorodą vartotojui užtikrinamas kokybiškas produktas, be to, tai praktinės patirties pripažinimo ženklas ir gamintojo apsaugos priemonė;
14. pabrėžia, kad geografinių nuorodų apsaugos taikymo ne žemės ūkio produktams ir tradicinės kokybiškos praktinės patirties pripažinimas įgyvendinant bendrą prekybos politiką svarbus tiek apsaugos, tiek atgrasymo požiūriu: jis gali būti veiksminga priemonė siekiant remti labai mažas, mažąsias ir vidutinio dydžio įmones, kovojančias su produktų imitavimu ir klastojimu, ir užtikrinant tvaresnį socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį požiūrį į ekonomikos vystymąsi ES ir už jos ribų, taip pat teisingą konkurenciją ir vartotojų apsaugą, nes taip galima veiksmingiau nustatyti produkto autentiškumą, originalumą ir kokybę; mano, kad, pripažinus bendrą ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugą, būtų taip pat prisidedama prie socialinio kapitalo kūrimo gamybos regionuose;
15. mano, kad taikant vienodą ES sistemą būtų galima didinti su paveldu susijusių profesijų patrauklumą;
16. pabrėžia, kad išsaugant tradicinę praktinę patirtį ir gamybą galima padėti sustabdyti kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimą ir jų nykimą bei šias vietoves paliekančio jaunimo srautą;
17. atkreipia dėmesį į ne žemės ūkio produktų kultūros, švietimo, socialinių ir tvarumo komponentų, kurie bus įtraukti į šį procesą, svarbą ir pabrėžia, kad būtina išsaugoti, perduoti toliau ir vystyti su jais siejamą tradicinę praktinę patirtį ir įgūdžius, taip pat puoselėti glaudesnį bendradarbiavimą su kūrybos pramone, ypač siekiant atkreipti dėmesį į naudojamų medžiagų ir galutinių produktų kokybę; ragina užtikrinti, kad pavadinimu ar logotipu galėtų naudotis visi konkrečios vietovės gamintojai, gaminantys produktą nustatytu būdu;
18. pabrėžia, kad ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsauga padės išsaugoti kultūros ir meno paveldą, kurį sudaro Europos vietos ir regionų tradicijos;
19. pripažįsta, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka MVĮ, investuojančios į aukštos kokybės tradicinę praktinę patirtį ir vietoje siūlančios darbo vietas ir gamybinę praktiką kvalifikuotiems profesionalams, kurie atlieka itin svarbų vaidmenį perduodant tradicinius gamybos metodus, apmokyti; pripažįsta, kad svarbu investuoti į švietimą ir mokymą šioje srityje, ir ragina valstybes nares optimaliai naudotis prieinamu ES finansavimu ir programomis specialistų, užsiimančių ekologiškų vietos ir regionų amatininkų ir pramoninių prekių gamyba ir populiarinimu, profesiniam mokymui remti;
20. ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi kuriant ir remiant iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti tradicinį amatų sektorių, nes tokiu būdu, savo ruožtu, būtų galima padėti daugiau sužinoti apie vietos kultūros paveldą ir skatinti kaimo vietovių vystymąsi;
21. pabrėžia, kad naudojantis gerai žinomomis geografinėmis nuorodomis galėtų būti populiarinami Europos kultūros maršrutai;
22. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip pat ne žemės ūkio produktų grupių ir susijusių sektorių geriausios patirties kaupimą;
23. pabrėžia geografinių nuorodų svarbą platesniame intelektinės nuosavybės teisių kontekste, nes tai būdas apsaugoti vietos produktų vertę, taip pat infrastruktūrą ir užimtumą, pagerinant regioninę plėtrą ir padidinti atsekamumą, skaidrumą ir vartotojų informavimą;
24. pažymi, kad pramonės ar rankų darbo produktai, kurių kilmė ar istorija susijusios su jų teritorija, yra labai svarbūs daugelio Europos regionų ekonomikai ir visuomenei, nes jie sukuria veiklą, kurios negalima perkelti į kitą vietą ir kuri tiesiogiai susijusi su vietos gyvenimo būdu, ypač kaimo vietovėse; pabrėžia, kad, patvirtinus ES lygmens pramonės ir rankų darbo produktų, kurių kilmė ar istorija susijusios su jų teritorija, apsaugos sistemą, būtų galima išsaugoti mūsų pramonės ir rankų darbo produktų originalumą bei užkirsti kelią produktų standartizavimui;
Santykiai su trečiosiomis valstybėmis
25. mano, kad visų produktų – tiek žemės ūkio, tiek ir ne žemės ūkio produktų, kuriuos saugo geografinės nuorodos, – nebaigtiniai sąrašai turėtų būti įtraukti į būsimus ES prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis;
26. mano, kad tai taip pat darytų teigiamą poveikį prekybiniams ryšiams, kuriuos ES palaiko arba dėl kurių derasi su trečiosiomis šalimis, taigi sudarytų galimybę ES užtikrinti vienodą šių Europos produktų apsaugą ir vykdant tarptautinės prekybos derybas;
27. laikosi nuomonės, kad geografinės nuorodos apsaugos sistemos taikymo srities išplėtimas įtraukiant ne žemės ūkio produktus padėtų sustiprinti ir padaryti įtikinamesnę ES poziciją dėl geografinių nuorodų tiek dvišalėse prekybos derybose, tiek daugiašaliuose forumuose, o galutinis tikslas būtų užtikrinti visų aukštos kokybės Europos produktų aukšto lygio apsaugą už ES ribų;
28. mano, kad ES geografinių nuorodų apsaugos taikymas ir ne žemės ūkio produktams yra būdas skatinti Europos eksportą ir įgyti rinkos dalį, kartu pasiekiant tarptautinį aptariamų produktų pripažinimą bei kuriant jų kokybiškumo įvaizdį ir reputaciją vykdant prekybą ir vedant prekybos derybas;
29. mano, kad geografinės nuorodos apsaugos taikymas ne žemės ūkio produktams ES lygmeniu sustiprintų Sąjungos įtaką PPO raginant padidinti visų produktų apsaugos standartinį lygmenį ir galėtų teigiamai atnaujinti Dohos derybų raundo diskusijas dėl daugiašalio geografinių nuorodų registro, kuris atitiktų Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), sukūrimo;
30. mano, kad kartu su ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsauga turi būti įgyvendinama veiksmingesnė intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir įgyvendinimo užtikrinimo trečiosiose šalyse strategija siekiant sustiprinti kovos su produktų klastojimu ir imitavimu priemones;
31. mano, kad vienoda ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsauga ES galėtų būti pranašumas derantis dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, taip pat pabrėžia, kad kai kurie iš mūsų pagrindinių prekybos partnerių, pvz., Indija ir Kinija, jau nustatė ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemas;
32. ragina Komisiją į komunikatą dėl ES prekybos ir investicijų strategijos, kuris bus netrukus pateiktas, įtraukti nuoseklią ir puikiai parengtą strategiją visų geografinių nuorodų klausimu, kuria būtų užtikrinama, kad jų būtų laikomasi ir kad jos būtų pripažįstamos;
33. mano, kad, pradėjus taikyti geografinės nuorodos apsaugos sistemą ir ne žemės ūkio produktams, būtų galima padėti užtikrinti, kad ES pozicija šioje srityje taptų vis stipresnė ir įtikinamesnė tiek dvišalėse prekybos derybose, tiek daugiašaliuose forumuose, laikantis galutinio tikslo – užtikrinti aukšto lygio apsaugą visiems aukštos kokybės Europos produktams už ES ribų; mano, kad į visus produktus – tiek žemės ūkio, tiek ir ne žemės ūkio produktus, saugomus geografinių nuorodų, – reikėtų visapusiškai atsižvelgti vykdant derybas dėl būsimų ES prekybos susitarimų; mano, kad taikant visapusišką ES geografinių nuorodų sistemą būtų skatinama prekybos plėtra ir būtų lengviau už ES ribų vykdyti bendras reklamos kampanijas;
Bendrieji principai
34. pabrėžia, kad geografinės nuorodos yra svarbi priemonė siekiant padidinti atsekamumą, skaidrumą ir vartotojų informavimą ir didinti ES regionų ir vietovių matomumą taikant labiau socialiai ir aplinkosaugos požiūriu tvarų požiūrį į ekonomikos vystymąsi, taip pat užtikrinti, kad geografinėms nuorodoms tektų svarbus vaidmuo ES prekybos politikoje;
35. yra įsitikinęs, kad sistema turi būti pagrįsta geriausia patirtimi ir skaidrumo bei nediskriminavimo principais ir kad ji gali būti veiksminga priemonė kovojant su produktų imitavimu ir padirbinėjimu ir užtikrinant socialiai, ekonomiškai ir aplinkosaugos požiūriu tvaresnį požiūrį į ekonomikos vystymąsi ES viduje ir už jos ribų, taip pat stiprinant vartotojų apsaugą;
36. ragina Europos Komisiją taikyti žemės ūkio ir maisto sektoriuose sukauptą patirtį, siekiant sukurti sistemą, grindžiamą geriausios patirties pavyzdžiais, skaidriais ir nediskriminuojančiais principais; ši sistema turėtų būti skaidri ir veiksminga ir gamintojams, savanoriškai nusprendusiems produktą registruoti geografinių nuorodų sistemoje, neužkrauti nereikalingos administracinės naštos ar atgrasančių išlaidų; be to, laikosi nuomonės, kad ši sistema turėtų užtikrinti griežtą kontrolę ir kuo didesnį skaidrumą ir apimti tinkamas kovos su sukčiavimu priemones; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją taikyti nesektorinį požiūrį į apsaugos sistemą;
37. mano, kad naujoji sistema, kaip anksčiau žemės ūkio maisto produktams taikyta sistema, turėtų reikšti produktų autentiškumo ir kilmės garantiją, kurią intuityviai jaustų su tam tikra geografine vietove susijusių kokybiškų produktų, apie kuriuos būtų pateikta patikima ir aiški informacija, ieškantys vartotojai; mano, kad bendros Europos sistemos, skirtos geografinių nuorodų apsaugai, poveikis priklausys nuo to, ar visa reikalinga informacija pasieks gamintojus ir vartotojus; pabrėžia, kad sistema turi būti skaidri ir užtikrinti prieinamą apsaugą, nes tai yra svarbiausias veiksnys siekiant vartotojų ir gamintojų pasitikėjimo;
38. laikosi nuomonės, kad pagal naują ES teisės aktų viešųjų pirkimų srityje sistemą produktų kokybės ir kilmės sertifikavimo sistema galėtų būti naudinga perkančiosioms organizacijoms techninių specifikacijų, sertifikavimo ir sutarčių sudarymo kriterijų požiūriu, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu;
39. ragina užtikrinti, kad tokiems produktams būtų skiriamas didžiausias dėmesys vykdant regioninės plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, taip pat įgyvendinat programą „Horizontas 2020“ ir teikiant sanglaudos finansavimą;
40. laikosi nuomonės, kad, sukūrusi nuoseklią, paprastą ir skaidrią ES lygmens sistemą be biurokratinės ir ekonominės naštos, kuri būtų skirta geografinės nuorodos apsaugai ne žemės ūkio produktams taikyti, kad visų pirma MVĮ galėtų ja naudotis, ES galėtų užtikrinti vienodą tokių europietiškų produktų apsaugą už ES ribų tarptautinių prekybos derybų pagrindu ir tuo pačiu metu įgyti svarbų pranašumą dvišalėse derybose dėl prekybos susitarimų su Sąjungos prekybos partnerėmis ir daugiašalėse derybose dėl prekybos susitarimų PPO;
41. laikosi nuomonės, kad siekiant kuo didesnio veiksmingumo ir pačioje ES, ir derybose su trečiosiomis šalimis tinkamiausia būtų sukurti bendrą ES lygmens ne žemės ūkio produktų geografinės nuorodos apsaugos sistemą, kuri apimtų bendras apibrėžtis, registracijos procedūras ir išlaidas, apsaugos taikymo sritį ir vykdymo užtikrinimo priemones, ir įsteigti patikimą instituciją, kuri spręstų dėl ES lygmeniu pripažįstamo geografinės nuorodos statuso suteikimo ne žemės ūkio produktams, nesumažinant penkiolikoje valstybių narių jau taikomų apsaugos standartų;
Taikymo sritis
42. dar kartą patvirtina, jog ryšys su gamybos teritorija yra būtinas, kad būtų galima nustatyti praktinę patirtį ir nurodyti produkto kokybę, autentiškumą ir ypatybes;
43. palaiko idėją nustatyti plačią apibrėžtį, kad būtų galima nustatyti gaminio ir geografinės teritorijos, kuriai taikoma geografinė nuoroda, ryšį; mano, kad ES lygmens apsaugos sistemos taikymo sritis turėtų būti išplėsta ir apimti pavadinimus, kurie nėra geografiniai, bet nedviprasmiškai susiję su tam tikra vietove;
44. mano, kad į apsaugos sistemą reikėtų įtraukti ne tekstinius ženklus ir simbolius, nedviprasmiškai susijusius su tam tikru regionu;
45. pabrėžia, kad ne žemės ūkio produktų geografinės nuorodos ženklas / atpažinimo ženklas / prekių ženklas / logotipas turėtų būti paprastas ir lengvai atpažįstamas, atspindėti regiono ar vietos tapatybę, o jo tekstas parašytas bent produkto kilmės šalies ir šalies, į kurią jis importuojamas, kalbomis;
46. pabrėžia, kad geografinių nuorodų apsauga neturi būti taikoma tam tikroms nuorodoms, pavyzdžiui, bendriniams pavadinimams arba homoniminėms geografinėms nuorodoms; pažymi, kad Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio produktų geografinių nuorodų 6 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos išimtys gali būti laikomos pavyzdžiu;
Registracijos procesas
47. pritaria tam, kad registracijos procesas būtų privalomas, nes jis užtikrintų kuo didesnę apsaugą, pirmiausia susijusią su galimybe pasinaudoti savo teisėmis iškilus ginčui; ragina Komisiją pasiūlyti kuo veiksmingesnę, paprastą, naudingą ir prieinamą produktų registravimo sistemą ir užtikrinti, kad taikant šią sistemą būtų numatytos aiškios ir skaidrios registracijos, keitimo ir atšaukimo procedūros už prieinamą kainą, užtikrinant teisines garantijas suinteresuotosioms šalims; ragina Komisiją atlikti nuodugnų įvertinimą, siekiant kuo labiau sumažinti suinteresuotųjų šalių finansinę ir administracinio darbo naštą;
48. pabrėžia, kad kartu su šia sistema turėtų būti kuriamas bendras, standartizuotas ir viešas ne žemės ūkio produktų, kuriems taikoma geografinių nuorodų apsauga, Europos registras siekiant remti amatininkų pagamintus produktus ir informuoti bei apsaugoti tiek vartotojus, tiek gamintojus, tuo pačiu neužkraunant jokios nereikalingos administracinės naštos;
49. be to, pabrėžia, kad tokia sistema turėtų pasižymėti kompleksiniu požiūriu, kad būtų kuo labiau išnaudotas jos ekonominis ir socialinis poveikis, taip pat ji turėtų labai sustiprinti esamą produktų ir jų kilmės teritorijos ryšį ir padidinti skaidrumą siekiant padidinti produktų patikimumą ir autentiškumą, užtikrinti jų kilmę ir prisidėti gerinant jų atsekamumą; atkreipia dėmesį į tai, kad, suteikus saugomos geografinės nuorodos statusą, reikia reguliariai vykdyti patikras, siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami kriterijai, kuriais toks statusas pagrįstas;
50. mano, kad registracija turėtų būti vykdoma dviem etapais: pirma, nacionalinės arba regiono valdžios institucijos turėtų atlikti patikrą vietoje, kad būtų nustatyta, jog konkrečios ypatybės nekelia abejonių; antra, turėtų būti sukurta bendra ES registracijos sistema, kad būtų užtikrinta atitiktis bendriems kriterijams visose ES dalyse;
51. siūlo Komisijai atsižvelgiant į tai apsvarstyti galimybę žemės ūkio produktų geografinių nuorodų registravimą taip pat perkelti į VRDT;
52. siūlo šios sistemos valdymą ES lygmeniu patikėti VRDT;
53. pabrėžia, kad taikant šią sistemą turėtų būti mažinamos įmonių sąnaudos ir administracinė našta, kartu suteikiama pakankamai garantijų vartotojams ir padedama jiems priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus dėl perkamų produktų;
54. mano, kad pagal šią sistemą geografinių nuorodų kūrimo iniciatyva, įskaitant produkto specifikaciją atitinkančių geografinių nuorodų nustatymą, turėtų būti patikėta atitinkamoms įmonėms;
55. mano, kad kriterijai, įtraukti į produkto specifikaciją, turėtų būti traktuojami lanksčiai siekiant užtikrinti, kad vyktų ir būtų skatinama gamybos ir būsimų inovacijų kūrimo proceso raida, tačiau nebūtų daroma žala galutinio produkto kokybei ir autentiškumui;
56. mano, kad į produkto specifikaciją turėtų būti įtraukti bent jau tokie kriterijai: naudojamos žaliavos, gamybos proceso aprašymas, ryšio su teritorija įrodymas ir įmonių socialinės atsakomybės aspektai;
57. siūlo suteikti leidimą gamintojams, jų asociacijoms ir vadovaujančioms organizacijoms pateikti ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų registravimo paraišką;
58. mano, kad būtų galima numatyti gamintojų, norinčių gauti geografinės nuorodos statusą, mokestį, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai būtų tik vienkartinis sąnaudas atitinkantis mokestis ir jis būtų vienodai taikomas visoje ES;
Kontrolės priemonės
59. mano, kad taip pat reikėtų nuostatos dėl išteklių, būtinų siekiant, kad šia priemone užtikrinama apsauga būtų praktiškai veiksminga nepriklausomai nuo to, kaip platinamas produktas netinkamo naudojimo atvejais; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog geografinės nuorodos būtų taip pat gerai apsaugotos skaitmeninėje rinkoje;
60. atsižvelgdamas į didžiulius žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų skirtumus (pvz., gamintojų skaičius), atkreipia dėmesį į kokybės patikrų svarbą;
61. taip pat ragina nustatyti patikrinimų, pažeidimų ir sankcijų sistemą, pagal kurią būtų vykdoma produktų, kuriais prekiaujama Europoje, geografinių nuorodų stebėsena;
62. mano, kad siekiant kuo didesnės ne žemės ūkio produktų geografinės nuorodos apsaugos reikėtų taikyti draudimą naudoti netinkamas geografines nuorodas ne tik, jeigu kyla rizika, kad bus suklaidinti vartotojai arba gali vykti nesąžininga konkurencija, bet ir tada, kai produkto tikroji kilmė aiškiai nurodyta; todėl siūlo TRIPS susitarimo 23 straipsnyje numatytą papildomą apsaugą, pradžioje taikytą tik vynui ir spiritiniams gėrimams, pradėti taikyti ir ne žemės ūkio produktams;
63. siūlo nustatyti procedūrą, pagal kurią suinteresuotieji asmenys galėtų užginčyti geografinės nuorodos registraciją;
64. mano, kad tokiu būdu būtų palengvintas veiksmingų priežiūros procedūrų nustatymas, taip suteikiant vartotojams ir gamintojams galimybę apsisaugoti nuo klastojimo, padirbinėjimo ir kitos neteisėtos veiklos;
Suderinamumas su ankstesnėmis teisėmis
65. mano, kad reikia užtikrinti galimybę bet kokioms būsimoms geografinėms nuorodoms egzistuoti kartu su teisėmis, kurios jau yra siejamos su produktu, ir jas suteikiant reikėtų atsižvelgti į esamą geriausią praktiką nacionaliniu ir vietos lygmenimis ES;
66. pabrėžia, kad prekių ženklų ir geografinių nuorodų ryšys turės būti aiškiai nustatytas siekiant išvengti konfliktų;
67. siūlo prekių ženklų ir geografinių nuorodų santykio taisykles taikyti ir ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugai;
68. siūlo, kad tos valstybės narės, kuriose jau taikoma apsauga, numatytų atitinkamą nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį, tuo pačiu numatydamos taikytinas pereinamojo laikotarpio nuostatas, pagal kurias, kol bus pradėta taikyti ES sistema, abi sistemos galėtų egzistuoti kartu;
o
o o
69. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (24.6.2015)
pateikta Teisės reikalų komitetui
dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams
(2015/2053(INI))
Nuomonės referentas: Nicola Danti
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis
PASIŪLYMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos žalioji knyga „Tradicinė europiečių praktinė patirtis turi būti panaudota kuo vaisingiau. Galimybė geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams“ (COM(2014)0469) remiasi Komisijos 2011 m. komunikatu „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“ (COM(2011) 0287), tyrimu „Ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos vidaus rinkoje tyrimas“ (angl. Study on geographical indications protection for non-agricultural products in the internal market) ir viešuoju klausymu po šio tyrimo paskelbimo;
2. palankiai vertina Komisijos surengtų viešų konsultacijų dėl žaliosios knygos (baigtos 2014 m. spalio 28 d.) rezultatus;
3. pažymi, kad, nors ES turėjo tokią maisto ir žemės ūkio produktų sistemą jau daug metų, šiuo metu ES neturi bendros sistemos, skirtos ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugai, todėl šie produktai nėra saugomi valstybėse narėse, kuriose jiems nėra taikomi nacionaliniai teisės aktai, taip pat produktai, kuriems taikoma nacionalinė ar regioninė apsauga atskirose valstybėse narėse, nėra tinkamai saugomi ES lygmeniu;
4. mano, kad, nesant bendros ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemos, dėl to, kad kai kurios valstybės narės neteikia jokios konkrečios apsaugos, o kitos turi skirtingas nacionalines ir vietines, sektorinio ar kompleksinio pobūdžio taisykles, Europos sistema yra netinkama ir labai nevientisa, todėl daromas iškraipantis ir neigiamas poveikis bendrosios rinkos darniam vystymuisi, vienodos apsaugos taikymui, veiksmingai konkurencijai vienodomis sąlygomis, o tai užkerta kelią tikslios, teisingos ir palyginamos informacijos teikimui vartotojams (nes taip jiems būtų sudaroma galimybė priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus), taigi yra kliūtys vartotojų apsaugai užtikrinti;
5. todėl pritaria minėtajai Komisijos paskelbtai žaliajai knygai ir teigiamai vertina Europos Sąjungos apsaugos sistemą, pagrįstą tuo, kad geografinės nuorodos būtų taikomos ir ne žemės ūkio produktams;
6. taip pat tikisi, kad atsižvelgdama į atliktų konsultacijų su suinteresuotaisiais asmenimis rezultatus ir kitus tyrimus Komisija nedelsdama pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sukurti bendrą Europos Sąjungos geografinių nuorodų apsaugos, taikomos ir ne žemės ūkio produktams, sistemą;
7. ragina Europos Komisiją taikyti žemės ūkio ir maisto sektoriuose sukauptą patirtį, siekiant sukurti sistemą, grindžiamą geriausios patirties pavyzdžiais, skaidriais ir nediskriminuojančiais principais; ši sistema turėtų būti lanksti, veiksminga ir gamintojams, savanoriškai nusprendusiems produktą registruoti geografinių nuorodų sistemoje, neužkrautų nereikalingos administracinės naštos ar atgrasančių išlaidų; be to laikosi nuomonės, kad ši sistema turėtų užtikrinti griežtą kontrolę ir kuo didesnį skaidrumą ir apimti tinkamas kovos su sukčiavimu priemones; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją taikyti nesektorinį požiūrį į apsaugos sistemą;
8. yra tvirtai įsitikinęs, kad geografinių nuorodų apsaugos taikymas ne žemės ūkio produktams gali turėti daugeriopą teigiamą poveikį piliečiams, vartotojams, gamintojams ir visai Europos ekonominei ir socialinei struktūrai, taip pat teigiamą poveikį prekybiniams ryšiams, kuriuos ES palaiko arba dėl kurių derasi su trečiosiomis šalimis, taigi sudarytų galimybę ES užtikrinti vienodą apsaugą šiems Europos produktams ir vykdant tarptautinės prekybos derybas;
9. ypač mano, kad ši sistema gali:
– veiksmingiau apsaugoti vartotojus, didinti jų pasitikėjimą paženklintais produktais ir padėti jiems priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus dėl perkamų produktų, didinant skaidrumą, šalinant nesusipratimus, atsiradusius dėl klaidinančių pavadinimų ar aprašymų, ypač jeigu buvo veiksmingai pranešta apie tokios sistemos buvimą; prisidėti gerinant atsekamumą ir teikti daugiau informacijos apie produktų kokybę, kilmę ir gamybos metodus ir sąlygas, visų pirma atsižvelgiant į augantį vartotojų domėjimąsi šiais klausimais;
– skatinti inovacijas, susijusias su tradiciniais gamybos procesais, ir naujų įmonių, gaminančių tradicinius produktus, kūrimą taip prisidedant prie kuriamų darbo vietų mažiau išvystytose vietovėse tvarumo; padėti, visų pirma, mažoms ir labai mažoms įmonėms, kuriose pagaminama beveik 80 proc. tipinių vietinių produktų, kurie galėtų būti saugomi pagal geografinių nuorodų sistemą; tai suteiktų joms galimybę didinti pardavimą imantis veiksmingesnių rinkodaros veiksmų ir būtų paskata glaudžiau bendradarbiauti, atsižvelgiant į kolektyvinį schemos pobūdį;
– veiksmingai prisidėti prie kovos su klastojimu, nesąžiningu geografinių nuorodų naudojimu ir kita nesąžininga veikla, kuri klaidina galutinį vartotoją ar jam kenkia ir ypač kenkia labai mažoms, mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, teisėtai gaminančioms didžiąją daugumą produktų, kuriems galėtų būti taikoma apsauga, ir šiuo metu neturinčioms teisinių ar finansinių priemonių ginti savo interesus, o tai taip pat daro neigiamą poveikį eksportui;
– palengvinti vienodų, veiksmingų priežiūros procedūrų nustatymą, taip suteikiant vartotojams ir gamintojams galimybę apsisaugoti nuo klastojimo, padirbinėjimo ir kitos neteisėtos veiklos;
– skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos amatininkų pagamintų produktų, sukurtų remiantis tradicinėmis žiniomis ir įgūdžiais, prisidedančiais išsaugant vertingą praktinę patirtį, kurią sukaupė socialinės ir teritorinės bendruomenės ir kuri yra svarbi Europos istorinio, kultūrinio, ekonominio ir socialinio paveldo dalis, patekimui į bendrąją rinką bei rinkas už ES ribų;
– prisidėti vietos ir regionų lygiu rengiant naujas strategijas, skatinti infrastruktūros priežiūrą ir naujų kvalifikuotų ir susijusių su teritorija darbo vietų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, mažiau palankioms veiklai vietovėms ir labiausiai atskirtiems regionams, daugelyje kurių užimtumas priklauso nuo tipinių vietoje pagamintų produktų, suteikiant naują postūmį profesiniam ir amatų mokymui, kuris yra svarbiausias teritoriniam ir gamybos zonų vystymuisi, tuo pačiu išsaugant unikalų ir įvairialypį kiekvieno regiono paveldą;
– padėti didinti bendrą teritorijos patrauklumą ir išsaugoti vietos tapatumą, taip pat sudaryti palankias sąlygas kurti naudingoms teritorijų ir jų savitumo skatinimo sąveikoms, kurios vėliau darytų teigiamą poveikį turizmui, kultūrai ir prekybai;
10. mano, kad naujoji sistema, kaip anksčiau žemės ūkio maisto produktams taikyta sistema, turėtų suteikti produktų kokybės, autentiškumo ir kilmės garantiją, kurios autentiškumas ir kilmė būtų susiję su geografinės vietove, kurią intuityviai pastebėtų kokybiškų produktų ieškantys vartotojai ir kuri būtų pagrįsta aiškia ir patikima informacija; mano, kad bendros Europos sistemos, skirtos geografinių nuorodų apsaugai, poveikis priklausys nuo to, ar visa reikalinga informacija pasieks gamintojus ir vartotojus; pabrėžia, kad sistema turi būti skaidri ir užtikrinti prieinamą apsaugą, nes tai yra svarbiausias veiksnys siekiant vartotojų ir gamintojų pasitikėjimo;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad naująja geografinių nuorodų sistema nesiekiama susilpninti galiojančiomis priemonėmis jau užtikrintos apsaugos ir kad ją taikant reikėtų atsižvelgti į ES veiksmingai užtikrintas ir remiantis dabartine gerąją patirtimi nacionaliniu bei vietos lygmeniu vystomas teises ir sistemas;
12. pabrėžia, kad kartu su šia sistema turėtų būti kuriamas bendras, standartizuotas ir viešas ne žemės ūkio produktų, kuriems taikoma geografinių nuorodų apsauga, Europos registras siekiant remti amatininkų pagamintus produktus ir informuoti bei apsaugoti tiek vartotojus, tiek gamintojus, tuo pačiu neužkraunant jokios nereikalingos administracinės naštos; be to, pabrėžia, kad tokia sistema turėtų pasižymėti kompleksiniu požiūriu, kad būtų kuo labiau išnaudotas jos ekonominis ir socialinis poveikis, ir taip pat ji turėtų labai sustiprinti esamą produktų ir jų kilmės teritorijos ryšį ir padidinti skaidrumą siekiant padidinti produktų patikimumą ir autentiškumą, užtikrinti jų kilmę ir prisidėti gerinant jų atsekamumą; atkreipia dėmesį į tai, kad suteikus saugomos geografinės nuorodos statusą reikia reguliariai vykdyti patikras, siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami kriterijai, kuriais toks statusas pagrįstas;
13. taip pat mano, kad ši sistema turėtų padėti numatyti pagrįstas lankstumo ribas, siekiant geriau atsižvelgti į poreikį apsaugoti skirtingus, specifinėmis savybėmis pasižyminčius produktus; be to, mano, kad ES lygmens apsaugos sistema turėtų apimti pavadinimus, kurie nėra geografiniai, bet nedviprasmiškai susiję su tam tikra vietove;
14. mano, kad ši sistema, kaip ir ta, kuri taikoma žemės ūkio maisto produktams, turėtų būti grindžiama aiškios produkto specifikacijos paisymu, tačiau nereikėtų atgrasyti nuo inovacijų ir natūralios gamybos procesų ir technologijų pažangos, kai galima užtikrinti didesnį veiksmingumą nesuprastinant produkto kokybės ar nesumenkinant jo išskirtinumo;
15. mano, kad pradėjus taikyti geografinės nuorodos apsaugos sistemą ir ne žemės ūkio produktams būtų galima prisidėti prie to, kad ES pozicija šioje srityje taptų vis stipresnė ir įtikinamesnė tiek dvišalėse prekybos derybose, tiek daugiašaliuose forumuose, laikantis galutinio tikslo – suteikti aukšto lygio apsaugą visiems aukštos kokybės Europos produktams už ES ribų; mano, kad į visus produktus – tiek žemės ūkio, tiek ir ne žemės ūkio produktų, saugomų geografinių nuorodų, – reikėtų visiškai atsižvelgti vykdant derybas dėl būsimų ES prekybos susitarimų; mano, kad taikant visapusišką ES geografinių nuorodų sistemą būtų skatinama prekybos plėtra ir lengviau už ES ribų vykdyti bendras reklamos kampanijas;
16. mano, kad geografinės nuorodos apsaugos sistemos taikymas ir ne žemės ūkio produktams turėtų tapti dalimi platesnio užmojo strategijos, skirtos aukštos kokybės ES produktams remti ir pagrįstos tvirtesniu ES institucijų įsipareigojimu gamybos ir amatų sektorius laikyti ekonomikos augimo ir bendros rinkos kūrimo užbaigimo varomąja jėga;
17. laikosi nuomonės, kad pagal naują ES teisės aktų viešųjų pirkimų srityje sistemą produktų kokybės ir kilmės sertifikavimo sistema galėtų būti naudinga perkančiosioms organizacijoms techninių specifikacijų, sertifikavimo ir sutarčių sudarymo kriterijų požiūriu, visų pirma vietos ir regionų lygiu.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
23.6.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
32 4 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Dita Charanzová, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Marlene Mizzi, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Kaja Kallas, Emma McClarkin, Adam Szejnfeld, Marc Tarabella |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Igor Šoltes |
||||
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (17.6.2015)
pateikta Teisės reikalų komitetui
dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams
(2015/2053(INI))
Nuomonės referentė: Alessia Maria Mosca
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia geografinių nuorodų svarbą platesniame intelektinės nuosavybės teisių kontekste kaip į būdą apsaugoti vietos produktų vertę, taip pat infrastruktūrą ir užimtumą, pagerinant regioninę plėtrą ir padidinti atsekamumą, skaidrumą ir vartotojų informavimą;
2. primena, jog būtų labai rekomenduotina Europos Sąjungai priimti teisės aktą dėl geografinių nuorodų apsaugos taikymo ne žemės ūkio produktams siekiant visapusiškai išnaudoti šių produktų išskirtinumo ir kokybės apsaugos ekonominį potencialą, vartotojams suteikti patikimą informaciją apie jų pagaminimo vietą ir būdą bei išsaugoti su jais susijusią praktinę patirtį ir darbo vietas;
3. pažymi, kad pramonės ar rankų darbo produktai, kurių kilmė ar istorija susijusios su jų teritorija, yra labai svarbūs daugelio Europos regionų ekonomikai ir visuomenei, nes jie sukuria veiklą, kurios negalima perkelti į kitą vietą ir kuri tiesiogiai susijusi su vietos gyvenimo būdu, ypač kaimo vietovėse; pabrėžia, kad patvirtinus ES lygmens pramonės ir rankų darbo produktų, kurių kilmė ar istorija susijusios su jų teritorija, apsaugos sistemą būtų galima išsaugoti mūsų pramonės ir rankų darbo produktų originalumą bei užkirsti kelią produktų standartizavimui;
4. pabrėžia, kad ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsauga padės išsaugoti kultūrinį ir meninį palikimą, kurį sudaro Europos vietos ir regionų tradicijos;
5. pabrėžia, kad geografinių nuorodų apsaugos taikymo ne žemės ūkio produktams ir tradicinės kokybiškos praktinės patirties pripažinimas įgyvendinant bendrą prekybos politiką svarbus tiek apsaugos, tiek atgrasymo požiūriu: jis gali būti veiksminga priemonė siekiant remti labai mažas, mažas ir vidutinio dydžio įmones, kovojančias su produktų imitavimu ir klastojimu, ir užtikrinant tvaresnį socialinį, ekonominį ir aplinkos požiūrį į ekonomikos plėtrą ES ir už jos ribų, taip pat teisingą konkurenciją ir vartotojų apsaugą, nes taip galima veiksmingiau nustatyti produkto autentiškumą, originalumą ir kokybę; mano, kad pripažinus bendrą ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugą būtų taip pat prisidedama prie socialinio kapitalo kūrimo gamybos regione;
6. mano, kad ES geografinių nuorodų apsaugos taikymas ir ne žemės ūkio produktams yra būdas skatinti Europos eksportą ir įgyti rinkos dalį, kartu pasiekiant tarptautinį aptariamų produktų pripažinimą bei kuriant jų kokybiškumo įvaizdį ir reputaciją vykdant prekybą ir vedant prekybos derybas;
7. laikosi nuomonės, kad, sukūrusi nuoseklią, paprastą, skaidrią ES lygmens sistemą be biurokratinės ir ekonominės naštos, kuri būtų skirta geografinės nuorodos apsaugai ne žemės ūkio produktams taikyti, kad visų pirma MVĮ galėtų ja pasinaudoti, ES galėtų užtikrinti vienodą tokių europietiškų produktų apsaugą už ES ribų tarptautinių prekybos derybų pagrindu ir tuo pačiu metu įgyti svarbų pranašumą derantis dėl laisvosios prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis;
8. mano, kad geografinės nuorodos apsaugos taikymas ne žemės ūkio produktams ES lygmeniu sustiprintų ES įtaką Pasaulio prekybos organizacijoje raginant padidinti visų produktų apsaugos standartinį lygmenį ir galėtų teigiamai atnaujinti Dohos derybų raundo diskusijas dėl daugiašalio geografinių nuorodų registro, kuris atitiktų Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), sukūrimo;
9. pažymi, kad kartu su ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsauga turi būti įgyvendinama veiksmingesnė intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir įgyvendinimo užtikrinimo trečiosiose šalyse strategija siekiant sustiprinti kovos su produktų klastojimu ir imitavimu priemones;
10. laikosi nuomonės, kad vienos ES lygmens sistemos, kuri būtų skirta geografinės nuorodos apsaugai ne žemės ūkio produktams ir apimtų bendras apibrėžtis, registracijos procedūras ir išlaidas, ES pripažįstamų apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo sritį, įsteigtų patikimą instituciją, kuri spręstų dėl geografinės nuorodos statuso suteikimo ne žemės ūkio produktams ir būtų pripažįstama ES lygmeniu, sukūrimas nesumažinant penkiolikoje valstybių narių jau taikomų apsaugos standartų būtų tinkamiausias veiksmingumo vykdant veiklą ES viduje ir derantis su trečiosiomis valstybėmis užtikrinimas;
11. mano, kad vienoda ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsauga ES galėtų būti pranašumas derantis dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, taip pat pabrėžia, kad kai kurie iš mūsų pagrindinių prekybos partnerių, pvz., Indija ir Kinija, jau nustatė ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos sistemas;
12. ragina Komisiją į komunikatą dėl ES prekybos ir investicijų strategijos, kuris bus netrukus pateiktas, įtraukti nuoseklią ir puikiai parengtą strategiją visų geografinių nuorodų klausimu, kuria būtų užtikrinama, kad jų būtų laikomasi ir kad jos būtų pripažįstamos.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
16.6.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
30 1 9 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
William (The Earl of) Dartmouth, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Eleonora Forenza, Yannick Jadot, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Marine Le Pen, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Viviane Reding, Tokia Saïfi, Matteo Salvini, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler, Jan Zahradil |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Eric Andrieu, Dita Charanzová, Frédérique Ries, Fernando Ruas, Jarosław Wałęsa |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Mercedes Bresso, Rosa D’Amato, Kaja Kallas, Afzal Khan, Marc Tarabella |
||||
Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (18.6.2015)
pateikta Teisės reikalų komitetui
dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams
(2015/2053(INI))
Nuomonės referentas: Mircea Diaconu
PASIŪLYMAI
Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. teigiamai vertina šiuo metu vykstančias diskusijas dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams; mano, kad ES ypač gausu autentiškų produktų, kurie gaminami taikant vietos praktinę patirtį, taip pat tradicinius vietos ir regioninius gamybos metodus bei dažnai yra įsišakniję į konkrečios geografinės vietovės kultūrinį, socialinį ir istorinį paveldą; primena, kad šių metodų išsaugojimas grindžiamas nenutrūkstamai iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis ir kad geografinės nuorodos iliustruoja ryšį tarp žmogaus veiklos, kultūros, krašto ir išteklių;
2. primena, kad ne žemės ūkio produktai yra neatskiriama mūsų tapatybės dalis ir svarbus Europos Sąjungos valstybių narių kultūros paveldo elementas; pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduriama šiame sektoriuje, yra laipsniškas tradicinių įgūdžių ir amatų nykimas ir kad geografinės nuorodos apsaugos taikymas ne žemės ūkio produktams galėtų funkcionuoti kaip paskata išsaugoti šį kultūros paveldą ir tradicinę praktinę patirtį, taip pat užtikrinti gamintojams teisingą atlygį ir originalumą bei kuo didesnę šių produktų pasiūlą;
3. pabrėžia, jog tai, kad Europoje yra daug ne žemės ūkio produktų, gaminamų taikant tradicinius įgūdžius ir rankomis, yra neatskiriama regioninės ir vietos kultūros dalis bei skatina kultūros turizmo vystymąsi;
4. mano, kad taikant vienodą geografinės nuorodos apsaugą ne žemės ūkio produktams būtų skatinamas technologinis ir ekonominis vystymasis regioniniu ir vietos lygmenimis, įdarbinant daugiau žmonių tradicinių produktų gamybos srityje;
5. primena, kad šiuo metu ne žemės ūkio produktams taikoma ne vienoda ES lygmens geografinės nuorodos apsauga, o keletas teisinių sistemų, pagal kurias užtikrinama tik nacionalinė ar regioninė apsauga; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad dėl esamų teisinių sistemų neatitikimų gali būti apgaudinėjami vartotojai, klastojamos prekės ir nesąžiningai konkuruojama; mano, kad viena ES lygmens registracijos, apsaugos, stebėsenos ir vykdymo sistema, kurią taikant būtų siekiama išsamiau informuoti vartotojus ir gamintojus apie šių produktų vertę bei užtikrinti tradicinių amatų ir įgūdžių išsaugojimą, turėtų būti pagrįsta poveikio vertinimu ir kad taikant tokią sistemą vartotojai galėtų būti geriau informuojami apie produktų autentiškumą, geriau apsaugomi teisėti registruoto produkto savininkai ir užtikrinama jo kokybė bei išskirtiniai ypatumai; be to, mano, kad tokius produktus registruojant Vidaus rinkos derinimo tarnybai, turėtų būti užtikrintos vienodesnės ir geriau saugomos geografinės nuorodos;
6. pabrėžia, kad užtikrinus vienodą geografinės nuorodos apsaugą būtų prisidėta ne tik prie tradicinių produktų populiarinimo, bet ir prie jiems naudojamų žaliavų kokybės ir būtinybės užtikrinti meistriškumą visais gamybos proceso etapais pripažinimo;
7. laikosi nuomonės, kad geografinės nuorodos apsaugos sistemos taikymo srities išplėtimas įtraukiant ne žemės ūkio produktus padėtų sustiprinti ir padaryti įtikinamesnę ES poziciją dėl geografinių nuorodų tiek dvišalėse prekybos derybose, tiek daugiašaliuose forumuose, o galutinis tikslas būtų užtikrinti visų aukštos kokybės Europos produktų aukšto lygio apsaugą už ES ribų;
8. atkreipia dėmesį į geografinės nuorodos apsaugos sistemos ekonominį, kultūrinį ir socialinį potencialą remiant turizmą ir kuriant darbo vietas, ypač kaimo ar mažiau išsivysčiusiose vietovėse, taip pat remiant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) bei individualius gamintojus, kurie ypač svarbūs gaminant rankų darbo ir kitus tradicinius dirbinius, kartu ragina Komisiją atlikti išsamų ekonominio poveikio vertinimą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į bet kokios siūlomos naujos sistemos poveikį gamintojams, jų konkurentams, vartotojams ir valstybėms narėms;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad taikant geografinę nuorodą vartotojui užtikrinamas kokybiškas produktas, be to, tai praktinės patirties pripažinimo ženklas ir gamintojo apsaugos priemonė;
10. mano, kad taikant vienodą ES sistemą būtų galima didinti su paveldu susijusių profesijų patrauklumą;
11. ragina tokius produktus padaryti pagrindiniu dėmesio centru vykdant regioninės plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, taip pat įgyvendinat programą „Horizontas 2020“ ir sanglaudos finansavimą;
12. pabrėžia, kad išsaugant tradicinę praktinę patirtį ir gamybą galima padėti sustabdyti kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimą ir jų nykimą bei šias vietoves paliekančio jaunimo srautą;
13. pabrėžia, jog turėtų būti užtikrinta, kad geografinės nuorodos prekės ženklas ar logotipas atspindėtų prekės regioninę ar vietos tapatybę;
14. atkreipia dėmesį į ne žemės ūkio produktų kultūros, švietimo, socialinių ir tvarumo komponentų, kurie bus įtraukti į šį procesą, svarbą ir pabrėžia, kad būtina išsaugoti, perduoti toliau ir vystyti su jais siejamą tradicinę praktinę patirtį ir įgūdžius, taip pat puoselėti glaudesnį bendradarbiavimą su kūrybos pramone, ypač siekiant atkreipti dėmesį į naudojamų medžiagų ir galutinių produktų kokybę; ragina užtikrinti, kad pavadinimu ar logotipu galėtų naudotis visi konkrečios vietovės gamintojai, gaminantys produktą nustatytu būdu;
15. pripažįsta, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka MVĮ, investuojančios į aukštos kokybės tradicinę praktinę patirtį ir vietoje siūlančios darbo vietas ir gamybinę praktiką kvalifikuotiems profesionalams, kurie atlieka itin svarbų vaidmenį perduodant tradicinius gamybos metodus, apmokyti; pripažįsta, kad svarbu investuoti į švietimą ir mokymą šioje srityje, ir ragina valstybes nares optimaliai naudotis prieinamu ES finansavimu ir programomis specialistų, užsiimančių ekologiškų vietos ir regionų amatininkų ir pramoninių prekių gamyba ir populiarinimu, profesiniam mokymui remti;
16. ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi kuriant ir remiant iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti tradicinį amatų sektorių, kuris, savo ruožtu, galėtų padėti daugiau sužinoti apie vietos kultūros paveldą ir skatinti kaimo vietovių vystymąsi;
17. pabrėžia, kad naudojantis gerai žinomomis geografinėmis nuorodomis galėtų būti populiarinami Europos kultūros maršrutai;
18. mano, kad turėtų išlikti galimybė taikyti technologines ir kitokias inovacijas geografine nuoroda saugomiems produktams, jei nenukentėtų galutinio produkto kokybė ir autentiškumas;
19. pabrėžia, jog ateityje svarbu sukurti teisinę sistemą, kurią taikant būtų užtikrinta, kad ryšys su pradine geografine vietove ir tradiciniais metodais liktų prioritetas, siekiant didinti produktų patikimumą ir autentiškumą, ir kad būtų aiškiai apibrėžtos sąlygos, kuriomis nuoroda galėtų būti naudojama už konkrečios erdvės ribų, siekiant apsaugoti ženklo autentiškumą; be to, pabrėžia, kad tokia sistema turėtų apimti ne geografinius pavadinimus, kurie nedviprasmiškai siejami su konkrečia vietove;
20. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip pat ne žemės ūkio produktų grupių ir susijusi sektorių geriausios patirties kaupimą;
21. ragina reguliavimo instituciją atsižvelgti į valstybėse narėse jau taikomas geografines nuorodas, siekiant išvengti nereikalingos biurokratijos jas registruojant ES lygmeniu, užtikrinti, kad sukūrus bendrą ES lygmens ne žemės ūkio produktų geografinės nuorodos apsaugą apsaugos standartai netaptų žemesni nei tie, kurie kai kuriose valstybėse narėse buvo užtikrinami pagal ankstesnes sistemas, pvz., prekės ženklus, ir jų nepakeistų, ir leisti nacionalines geografinės nuorodos apsaugos sistemas toliau taikyti kartu su bendra ES sistema; ragina reguliavimo instituciją pasiūlyti kuo veiksmingesnę, paprastą, naudingą ir prieinamą produktų registravimo sistemą ir užtikrinti, kad taikant šią sistemą būtų numatytos aiškios ir skaidrios registracijos, keitimo ir atšaukimo procedūros už prieinamą kainą, užtikrinant teisines garantijas suinteresuotosioms šalims; ragina Komisiją atlikti nuodugnų įvertinimą, siekiant kuo labiau sumažinti suinteresuotųjų šalių finansinį ir administracinį darbą.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
16.6.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
23 0 0 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Jill Evans, Petra Kammerevert, Rikke Karlsson, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Norbert Erdős, Mary Honeyball, Marc Joulaud |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
15.9.2015 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
19 0 3 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Therese Comodini Cachia, Laura Ferrara, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Dietmar Köster, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Daniel Buda, Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Heidi Hautala, Stefano Maullu, Virginie Rozière |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Verónica Lope Fontagné, Dominique Martin |
||||