Procedūra : 2015/2052(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0268/2015

Pateikti tekstai :

A8-0268/2015

Debatai :

PV 27/10/2015 - 14
CRE 27/10/2015 - 14

Balsavimas :

PV 28/10/2015 - 7.11
CRE 28/10/2015 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0385

PRANEŠIMAS     
PDF 193kWORD 139k
29.9.2015
PE 552.059v03-00 A8-0268/2015

Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei patikimas ekonomikos valdymas: Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio įgyvendinimo gairės

(2015/2052(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėjas: José Blanco López

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei patikimas ekonomikos valdymas: Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio įgyvendinimo gairės

(2015/2052(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicinių fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnį, taikymo gairės“ (COM(2014) 0494) (toliau – gairės),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 4, 162, 174–178 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas, BNR)(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą dėl 23 straipsnio, įtrauktą į pareiškimus dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl biudžeto apribojimų poveikio regionų ir vietos valdžios institucijoms, susijusio su ES struktūrinių fondų išlaidomis valstybėse narėse(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų (4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos 7-osios ir 8-osios pažangos ataskaitų dėl ES sanglaudos politikos ir 2013 m. strateginio pranešimo dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos ataskaitą „Sanglaudos politika. 2013 m. strateginė ataskaita dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.“ (COM(2013) 0210),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Regionų komiteto nuomonę dėl priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairių,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio mėn. Parlamento tyrimą „Europos ekonomikos valdymas ir sanglaudos politika“ (Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius (struktūrinė ir sanglaudos politika)),

–  atsižvelgdamas į Parlamento 2014 m. gruodžio mėn. informacinį pranešimą „Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei patikimas ekonomikos valdymas: Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio įgyvendinimo gairės (Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius (struktūrinė ir sanglaudos politika)),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą, taip pat į Biudžeto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų nuomones (A8-0268/2015),

A.  kadangi sanglaudos politika yra SESV grindžiama politika ir Europos solidarumo išraiška, kurios tikslas – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ES ir ypač mažinti regionų skirtumus, skatinant subalansuotą ir darnų socialinį ir ekonominį vystymąsi; kadangi tai ir investicijų politika, kurią įgyvendinant prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų siekio;

B.  kadangi, nors dabartinė sanglaudos politikos teisės aktų sistema užtikrina ryšį su ES pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo strategija, Europos semestru ir integruotomis strategijos „Europa 2020“ gairėmis, taip pat su atitinkamomis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis ir Tarybos rekomendacijomis, jai keliami labai konkretūs uždaviniai ir tikslai bei taikomi labai konkretūs horizontalieji principai;

C.  kadangi dabartinės ESI fondų teisės aktų sistemos tikslas – stiprinti koordinavimą, papildomumą ir sąveiką su kitų sričių ES politika ir priemonėmis;

D.  kadangi esama įrodymų, kad geras valdymas ir veiksmingos viešosios institucijos yra itin svarbios tvariam ir ilgalaikiam ekonominiam augimui, darbo vietų kūrimui bei socialiniam ir teritoriniam vystymuisi, nors įrodymų, susijusių su makroekonominiais veiksniais, darančiais poveikį sanglaudos politikos įgyvendinimo būdui, yra mažiau;

E.  kadangi ekonominis ir finansinis nenuspėjamumas ir teisinis neapibrėžtumas gali vesti į viešųjų ir privačiųjų investicijų mažėjimą, taigi kiltų grėsmė sanglaudos politikos tikslų siekiui;

F.  kadangi šios gairės susijusios su pirmąja priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas pagal BNR 23 straipsnį siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, dalimi; kadangi, kitaip nei BNR 23 straipsnio antrosios dalies atveju, pagal kurią valstybėms narėms nesiimant su ekonomikos valdymo procesu susijusių taisomųjų veiksmų įsipareigojimus ar mokėjimus reikalaujama stabdyti, pirmoji susijusi su mokėjimų, kurie nėra privalomi, perprogramavimu ir sustabdymu;

G.  kadangi valstybių narių pažanga įgyvendinant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas menka – tai rodo Komisijos atlikti įgyvendinimo pažangos įvertinimai, susiję su 2012 m. ir 2013 m. paskelbtomis 279 konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis: į 28 konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (10 proc.) buvo visapusiškai atsižvelgta arba jas įgyvendinant padaryta didelė pažanga, įgyvendinant 136 rekomendacijas (48,7 proc.) padaryta tam tikra pažanga, tačiau 115 rekomendacijų (41,2 proc.) atveju padaryta pažanga menka arba išvis neužfiksuota;

ESI fondų veiksmingumo ir patikimo ekonomikos valdymo susiejimas

1.  atkreipia ypatingą dėmesį į sanglaudos politikos priemonių ir išteklių svarbą palaikant Europos pridėtinę vertę turinčių investicijų mastą valstybėse narėse ir regionuose, siekiant skatinti kurti darbo vietas bei gerinti socialines ir ekonomines sąlygas, ypač investicijoms labai susitraukus dėl ekonomikos ir finansų krizės;

2.  pripažįsta ekonomikos valdymo mechanizmų svarbą prisidedant prie stabilių makroekonominių sąlygų kūrimo bei veiksmingos, naudingos ir į rezultatus orientuotos sanglaudos politikos įgyvendinimo, tačiau mano, kad jie neturėtų būti kliūtis įgyvendinant ESI fondų politikos tikslus ir uždavinius;

3.  mano, kad BNR 23 straipsnis turi būti taikomas tik kaip paskutinė išeitis, siekiant padėti veiksmingai įgyvendinti ESI fondus;

4.  atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad, palyginti su metiniu Europos semestro ciklu, ESI fondų programos ir tikslai yra daugiamečio ir ilgalaikio pobūdžio; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad būtina užtikrinti Europos semestro įgyvendinimo mechanizmų aiškumą, ir ragina glaudžiai koordinuoti šiuos du procesus ir už atitinkamą jų įgyvendinimą atsakingų tarnybų veiklą;

5.  pabrėžia, jog būtina, kad Komisija pateiktų baltąją knygą, kurioje būtų atsižvelgta į viešųjų investicijų poveikį ilguoju laikotarpiu ir nustatyta kokybiškų investicijų tipologija – taip būtų galima aiškiai įvardyti investicijas, kurių poveikis ilguoju laikotarpiu geriausias;

6.  primena, kad sanglaudos politikos vaidmuo buvo gyvybiškai svarbus ir kad ji parodė turinti didelį potencialą imtis veiksmų susidūrus su makroekonominiais ir fiskaliniais suvaržymais dabartinės krizės kontekste: 2007–2012 m. buvo perprogramuota daugiau kaip 11 proc. turėtų biudžeto lėšų, siekiant užtikrinti pačius svarbiausius poreikius ir sustiprinti tam tikras intervencijas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse sanglaudos politika 2007–2013 m. laikotarpiu apėmė per 80 proc. viešųjų investicijų;

7.  prašo Komisijos pateikti daugiau analitinių duomenų apie makroekonominių mechanizmų poveikį ir svarbą regioninei plėtrai, sanglaudos politikos veiksmingumui, taip pat Europos ekonomikos valdymo sistemos ir sanglaudos politikos sąveikai bei suteikti konkrečią informaciją apie tai, kaip sanglaudos politika paveikia atitinkamų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ir Tarybos rekomendacijų rengimą;

8.  ragina valstybes nares kuo geriau pasinaudoti pagal Stabilumo ir augimo pakto taisykles numatomu lankstumu;

Perprogramavimas pagal BNR 23 straipsnį

Bendrosios aplinkybės

9.  primena, jog bet koks sprendimas dėl perprogramavimo ar sustabdymo pagal BNR 23 straipsnį turi būti priimamas tik išimtinėse situacijose, gerai pasveriamas, visapusiškai pagrindžiamas ir įgyvendinamas atsargiai, nurodant susijusias programas ar prioritetus, kad būtų užtikrintas skaidrumas bei galimybė atlikti vertinimą ir peržiūrą; be to, pabrėžia, kad priėmus tokį sprendimą neturi padaugėti sunkumų, su kuriais regionai ir valstybės narės susiduria dėl socialinių ir ekonominių sąlygų ar savo geografinės padėties ir specifikos, kaip pažymima SESV 174 ir 349 straipsniuose;

10.  mano, kad einamuoju programavimo laikotarpiu priimtuose partnerystės susitarimuose ir programose atsižvelgta į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, užtikrinant pagrįstas priežastis vengti bet kokio perprogramavimo vidutinės trukmės laikotarpiu, nebent iš esmės pablogėtų ekonominės sąlygos;

11.  pabrėžia, jog dažnas perprogramavimas kenktų produktyvumui, tad jo turėtų būti vengiama, kad nenukentėtų lėšų valdymas ar nekiltų pavojaus daugiametės investicijų strategijos stabilumui ir nuspėjamumui bei būtų apsisaugota nuo bet kokio neigiamo poveikio – taip pat ESI fondų įsisavinimui;

12.  palankiai vertina atsargų Komisijos požiūrį perprogramavimo klausimu ir jos ketinimą stengtis, kad būtinybė jį taikyti būtų minimali; ragina vadovautis ankstyvojo perspėjimo principu, siekiant informuoti susijusias valstybes nares apie perprogramavimo procedūros inicijavimą pagal BNR 23 straipsnį, ir pabrėžia, kad prieš teikiant bet kokius prašymus dėl perprogramavimo turi būti konsultuojamasi su stebėsenos komitetu;

13.  ragina Komisiją be BNR 23 straipsnio taikymo išsamiai išanalizuoti visas kitas esamas galimybes glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkama valstybe nare, siekiant spręsti problemas, dėl kurių gali kilti būtinybė pateikti prašymą dėl perprogramavimo;

14.  atsižvelgdamas į trumpus perprogramavimo procedūros pagal BNR 23 straipsnį terminus ir jos sudėtingumą, apgailestauja dėl neproporcingai išaugusios administracinės naštos ir, savo ruožtu, dėl išlaidų, patiriamų visais administracijos lygmenimis; įspėja, kad perprogramavimo procedūros pagal BNR 23 straipsnį neturi sutapti su tolesniais Europos semestro ciklais; ragina Komisiją svarstyti galimybę iš naujo įvertinti, kaip taikomi BNR 23 straipsnio 16 dalyje numatytos peržiūros terminai;

Horizontalieji principai pagal BNR

15.  reiškia susirūpinimą, kad gairėse aiškiai nekalbama apie bendruosius ir horizontaliuosius principus, kurie numatyti BNR 4–8 straipsniuose, ir primena, kad aiškinant BNR 23 straipsnį turi būti atsižvelgta į šiuos – ypač partnerystės ir daugiapakopio valdymo – principus, taip pat į reglamentą ir visą Bendrą strateginę programą apskritai bei jų laikomasi; todėl ragina Komisiją paaiškinti, kaip į šiuos principus bus konkrečiai atsižvelgta taikant BNR 23 straipsnio nuostatas;

BNR 23 straipsnio subnacionalinis aspektas

16.  pabrėžia, kad valstybės skolos didėjimą pirmiausia lemia valstybių narių vyriausybių vykdoma politika, ir reiškia didelį susirūpinimą, kad dėl nesugebėjimo tinkamai spręsti makroekonominių klausimų nacionaliniu lygmeniu gali būti baudžiamos subnacionalinės valdžios institucijos, taip pat ESI fondų lėšų gavėjai ir pateikusieji prašymus jas gauti;

17.  primena, kad 2014–2020 m. sanglaudos politikai numatytomis paramos telkimo pagal temas taisyklėmis leidžiamas tam tikro laipsnio lankstumas sprendžiant su valstybių narių ir regionų reikmėmis susijusius klausimus, ir pažymi, kad taikant BNR 23 straipsnį šis lankstumas gali būti apribotas; primena, kad būtina atsižvelgti į esminius teritorinius iššūkius, taip pat į BNR 4 straipsnio 3 dalyje numatytą subsidiarumo principą;

18.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir partneriais įvertinti, kaip numatyta BNR 5 straipsnyje, bet kokių priemonių, priimtų pagal BNR 23 straipsnį, poveikį regionų ir vietos lygmenimis;

19.  pabrėžia, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos turi aktyviai dalyvauti bet kokiuose perprogramavimo veiksmuose, ir laikosi nuomonės, jog, turint galvoje, kad ESI fondai susiję su patikimu ekonomikos valdymu, įtraukiant ir šias valdžios institucijas Europos semestras turėtų įgyti teritorinį aspektą;

20.  prašo Komisijos BNR 23 straipsnį aiškinti vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. atsižvelgiant į valstybių narių ir regionų, kurie susiduria su socialiniais ir ekonominiais sunkumais ir kuriuose ESI fondai apima didelę investicijų dalį – o kilus krizei tai dar labiau akivaizdu – padėtį; pabrėžia, kad tolesnis poveikis valstybėms narėms ir regionams, ypač atsiliekantiesiems, nebeturėtų būti daromas;

Institucijų veiklos koordinavimas, skaidrumas ir atskaitomybė

21.  primena, jog tvirtas institucijų veiklos koordinavimas nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti, kad skirtingos politikos sritys tinkamai viena kita papildytų ir būtų tarpusavyje susijusios, taip pat deramą ir nuoseklų patikimo ekonomikos valdymo sistemos aiškinimą ir jos sąveiką su sanglaudos politika;

22.  ragina užtikrinti deramą informacijos srautą tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento, taip pat rengti viešas diskusijas tinkamu politiniu lygmeniu, kad būtų bendrai susitarta dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos BNR 23 straipsnio taikymo sąlygos; atsižvelgdamas į tai primena, kad būtina atitinkamos sudėties Taryba, kuri nagrinėtų sanglaudos politikos klausimus ir būtų atsakinga už sprendimus, priimamus pagal BNR 23 straipsnį;

23.  mano, kad nepaprastai svarbu užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę leidžiant Parlamentui vykdyti valdymo sistemos, susijusios su BNR 23 straipsniu, pagal kurią numatomi principo „iš apačios į viršų“ – o jis itin būdingas sanglaudos politikai – apribojimai, demokratinę priežiūrą;

Mokėjimų sustabdymas

24.  primena, kad klausimą dėl mokėjimų sustabdymo sprendžia Taryba, remdamasi pasiūlymu, kurį Komisija gali priimti tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė nesiima efektyvių veiksmų; atkreipia dėmesį į svarbias BNR 23 straipsnyje nustatytas teisinės apsaugos priemones, skirtas užtikrinti, kad sustabdymo mechanizmas būtų taikomas išimtiniais atvejais;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks mokėjimų sustabdymas yra baudžiamojo pobūdžio, ir ragina Komisiją pasinaudoti savo veiksmų laisve ir pasiūlymus dėl mokėjimų stabdymo teikti kuo atsargiau, griežtai laikantis BNR 23 straipsnio 6 dalies, tinkamai apsvarsčius visą reikiamą informaciją, taip pat struktūrinio dialogo metu paaiškėjusius aspektus ir pareikštas nuomones;

26.  atsižvelgdamas į kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kurios programos bus stabdomos ir kokio lygio sustabdymas tai bus remiantis pirmąja dalimi, teigiamai vertina atsargų požiūrį, kurio laikomasi gairėse ir pagal kurį į valstybių narių ekonomines ir socialines sąlygas bus atsižvelgiama svarstant švelninamuosius veiksnius, panašius į tuos, kurie sustabdymo atveju numatyti BNR 23 straipsnio 9 dalyje;

27.  ragina Komisiją nustatyti terminą, per kurį mokėjimų sustabdymą būtų galima atšaukti, kaip nustatyta BNR 23 straipsnio 8 dalyje.

Parlamento vaidmuo taikant BNR 23 straipsnį

28.  apgailestauja, kad gairėse visiškai nekalbama apie Parlamento vaidmenį, nors BNR buvo priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir Parlamentas nuolat ragino stiprinti demokratinę atskaitomybę ir kontrolę ekonominio valdymo kontekste;

29.  mano, kad Parlamento – pagrindinio demokratinio garanto, kad BNR 23 straipsnio 15 dalis bus taikoma teisingai – dalyvavimas turėtų būti įformintas nustatant aiškią procedūrą, pagal kurią su Parlamentu visais etapais būtų galima konsultuotis dėl perprogramavimo prašymų ar bet kokių pasiūlymų ir sprendimų, susijusių su įsipareigojimų ar mokėjimų stabdymu, tvirtinimo;

30.  pabrėžia, kad būtina nuolat aiškiai ir skaidriai bendradarbiauti tarpinstituciniu lygmeniu, ir mano, kad tokia procedūra turėtų apimti bent šiuos etapus:

  Komisija turėtų nedelsdama informuoti Parlamentą apie ESI fondų požiūriu svarbias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir Tarybos rekomendacijas, taip pat apie finansinės pagalbos programas ar atitinkamus pakeitimus, kurie galėtų paskatinti pateikti prašymą dėl perprogramavimo pagal BNR 23 straipsnio 1 dalį;

  Komisija turėtų nedelsdama informuoti Parlamentą apie bet kokį perprogramavimo prašymą pagal BNR 23 straipsnio 1 dalį arba bet kokį pasiūlymą dėl sprendimo stabdyti mokėjimus pagal BNR 23 straipsnio 6 dalį, kad prieš imantis bet kokių tolesnių veiksmų Parlamentas savo poziciją galėtų išdėstyti rezoliucijoje;

  Komisija turėtų atsižvelgti į Parlamento pareikštą poziciją ir bet kokius struktūrinio dialogo metu pagal BNR 23 straipsnio 15 dalį metu iškeltus aspektus ar pareikštas nuomones;

  Parlamentas turėtų pakviesti Komisiją paaiškinti, ar proceso metu buvo atsižvelgta į Parlamento nuomones, taip pat bet kokius kitus tolesnius atsiliepimus, susijusius su strateginiu dialogu;

  apie prašymus dėl perprogramavimo turėtų būti informuoti ir šiuo klausimu išklausyti Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas;

  Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų inicijuoti dialogą, susijusį su BNR 23 straipsnio taikymu, užtikrindami institucijų veiklos koordinavimą ir deramą informacijos srautą, kad būtų galima stebėti bet kurių BNR 23 straipsnyje numatytų procedūrų taikymą;

31.  ragina Komisiją informuoti apie poveikį ir rezultatus, pasiektus taikant BNR 23 straipsnį, atliekant jo taikymo peržiūrą pagal to straipsnio 17 dalį, įskaitant išsamią informaciją apie tai, kokiu mastu bet kuris prašymas dėl perprogramavimo buvo grindžiamas atitinkamų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ar Tarybos rekomendacijų įgyvendinimu ir ar padidėjo esamų ESI fondų poveikis augimui ir konkurencingumui valstybėse narėse, kuriose įgyvendinamos finansinės pagalbos programos, taip pat pateikiant duomenis apie bet kurias sustabdytas sumas ir susijusias programas;

°

°  °

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms bei jų regionams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL C 375, 2013 12 20, p. 2.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0401.

(4)

OL C 161 E, 2011 5 31, p. 120.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0132.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Praeitoje kadencijoje priimto Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 23 straipsnio nuostatos dėl priemonių, susiejančių ESI fondų veiksmingumą su patikimu ekonomikos valdymu, ko gero, yra daugiausiai ginčų sukėlęs šio reglamento aspektas.

Savo pranešime Parlamento pranešėjai BNR klausimu pasiūlė išbraukti visas nuostatas dėl makroekonominių sąlygų. Įvairiais pakeitimais, įskaitant kai kurių Parlamento frakcijų pateiktus pakeitimus, taip pat siekta išbraukti tokias nuostatas. Todėl galima sakyti, kad plati dauguma yra prieš nuostatas dėl makroekonominių sąlygų.

Vis dėlto nuostatos dėl makroekonominių sąlygų galiausiai įtrauktos į šį reglamentą. Parlamento, Tarybos ir Komisijos sudarytas susitarimas, kuriame vis dar yra atitinkamos nuostatos, pateiktas patvirtinti per pirmą svarstymą, nesant galimybės balsuoti dėl pakeitimų, kuriais būtų siekiama išbraukti tokias nuostatas.

Šiuo pranešimu savo iniciatyva negalime išbraukti arba pakeisti 23 straipsnio nuostatų, kurios įtrauktos į BNR. Galime tik užtikrinti, kad jos būtų taikomos kaip įmanoma labiau pagrįstai ir subalansuotai.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad šiame pranešime aptariamose gairėse pateikiama nuoroda vien tik į pirmą 23 straipsnio dalį, kurioje pateikiamos nuostatos dėl neprivalomo struktūrinių ir investicijų fondų lėšų perprogramavimo arba jų panaudojimo sustabdymo, o ne į antrą dalį dėl privalomo fondų lėšų panaudojimo sustabdymo.

Rengdamas šį pranešimą pranešėjas turėjo galimybę keistis nuomonėmis su daugeliu REGI komiteto šešėlinių pranešėjų, su atsakingais asmenimis iš nuomones teikiančių komitetų (ECON, EMPL ir BUDG komitetai) ir su Regionų komiteto, Komisijos, Tarybos ir kt. atstovais.

23 straipsnio ribos

Daugelis mūsų yra susirūpinę dėl praktinių padarinių, susijusių su ESI fondų lėšų perprogramavimu arba jų panaudojimo sustabdymu pagal BNR 23 straipsnį. Šiame pranešime pranešėjas bandė rasti pusiausvyrą tarp įvairių makroekonominių sąlygų mechanizmo aspektų turint omenyje, kad šis mechanizmas turėtų būti naudojamas kaip kraštutinė sistemos priemonė.

Itin svarbu nepamiršti pradinio sanglaudos politikos vaidmens ir tikslo, taip pat šios politikos, kaip priemonės išsaugoti Europos regionams skiriamas investicijas, svarbos, visų pirma ekonomikos krizės ir nestabilumo laikotarpiu. Pripažįstant veiksmingo ekonomikos valdymo poreikį, toks mechanizmas neturėtų būti kliūtis siekti platesnio masto ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų.

Neturime leisti, kad dėl kitais administracijos lygmenimis padarytų makroekonominių pažeidimų būtų baudžiamos regioninės arba vietos valdžios institucijos taikant fondų lėšų perprogramavimą arba jų panaudojimo sustabdymą ir dėl to pablogėtų jų atitinkama ekonominė ir socialinė padėtis.

Negalima leisti, kad taikant BNR 23 straipsnį susidarytų finansinis netikrumas ir nestabilumas ir dėl to pablogėtų ir taip nelengva padėtis, visų pirma regionuose, kurių padėtis nepalanki, arba regionuose, kurie labiausiai nukentėjo dėl krizės. Turime užtikrinti, jog būtų imamasi proporcingų atsakomųjų priemonių siekiant išvengti, kad nebūtų bloginamos sąlygos regionuose, kurie jau ir taip susiduria su sunkumais.

Palankiai vertiname tai, kad Komisija, atrodo, sutinka su tuo, kad būtina sumažinti lėšų perprogramavimą iki visiško ir neišvengiamo minimumo ir kad įgyvendinant BNR 23 straipsnį bus atsižvelgiama į konkrečias atitinkamų valstybių narių ekonomines ir socialines sąlygas. Bet koks nuostatų dėl makroekonominių sąlygų taikymas turėtų būti skaidrus, pagrįstas ir akivaizdžiai naudingas įgyvendinant sanglaudos politikos tikslus atitinkamame regione ar regionuose.

Kaip suprantu, vienintelis BNR 23 straipsnio tikslas – užtikrinti tvaresnę ir veiksmingesnę sanglaudos politiką.

Šiuo programavimo laikotarpiu sanglaudos politika glaudžiai susieta su strategijos „Europa 2020“ strateginiais tikslais ir ekonomikos valdymo mechanizmais, pvz., Europos semestru. Tai reiškia, kad iš esmės šiuo laikotarpiu galiojantys partnerystės susitarimai ir programos jau turėtų būti suderinti su Sąjungos platesnio masto makroekonominiais tikslais, todėl lėšų perprogramavimas pagal BNR 23 straipsnį nereikalingas, išskyrus itin išimtines aplinkybes.

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų daroma neigiamo poveikio pagrindiniam sanglaudos tikslui, reikia ypatingai pabrėžti institucijų veiklos visais administracijos lygmenimis koordinavimo svarbą siekiant užkirsti kelią tam, kad dėl decentralizacijos kiltų abejonių daugiapakopio valdymo ir partnerystės principu, kuris yra sanglaudos politikos pagrindas.

Šiuo aspektu bus svarbu rinkti ir analizuoti duomenis, susijusius su Europos ekonomikos valdymo procesų ir sanglaudos politikos tikslų ir rezultatų sąveika.

Be to, turime užtikrinti subvalstybinę sanglaudos politikos dimensiją, kartu su subsidiarumo, skaidrumo ir proporcingumo principais.

Turime pasirūpinti, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos išsaugotų lankstumą ir galėtų atsižvelgti į savo konkrečias reikmes, taip pat turime išvengti scenarijaus, kai dėl lėšų perprogramavimo pagal BNR 23 straipsnį būtų apribojamos jų galimybės imtis veiksmų reaguojant į sunkumus atitinkamu jų valdymo lygmeniu.

Galiausiai turime apriboti administracinę naštą ir papildomas sąnaudas, kurių gali atsirasti dėl BNR 23 straipsnio taikymo.

Bet koks lėšų perprogramavimo procesas turi būti kuo paprastesnis ir skaidresnis, taip pat turi būti užkirstas kelias tam, kad regioninėms ir vietos valdžios institucijoms būtų sudaroma papildomų sunkumų ir kiltų netikrumas.

Europos Parlamento vaidmuo

Europos Parlamentas turi tapti pagrindine demokratine garantija siekiant užtikrinti, kad BNR nuostatos dėl makroekonominių sąlygų būtų taikomos tinkamai.

Deja, Komisijos gairėse neapibrėžiamas Parlamento vaidmuo taikant nuostatas dėl lėšų perprogramavimo arba jų panaudojimo sustabdymo pagal BNR 23 straipsnį.

Nekritikuojant BNR 23 straipsnio, šis pranešimas turi būti pagrindas siekiant deramai apibrėžti Parlamento dalyvavimą lėšų perprogramavimo arba jų panaudojimo sustabdymo procese, kad būtų galima užtikrinti tinkamą makroekonominių sąlygų principo taikymą.

Parlamentas turi imtis aktyvaus vaidmens prižiūrint, kaip įgyvendinamas BNR 23 straipsnis; šiuo tikslu bus būtinas nuolatinis ir patikimas keitimasis informacija tarp visų suinteresuotųjų veikėjų ir visiškas skaidrumas visais proceso etapais.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (23.6.2015)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei patikimas ekonomikos valdymas: bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio įgyvendinimo gairės

(2015/2052(INI))

Nuomonės referentas: Janusz Lewandowski

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnio 1 ir 6 dalių konkrečių nuostatų taikymo paaiškinimą;

2.  pritaria tam, kad stabili makroekonominė aplinka, įskaitant aukštos kokybės valdymą visais lygmenimis, sudaro sąlygas sėkmingai panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšas;

3.  pabrėžia, kad reikia taikyti objektyvius kriterijus siekiant įvertinti, ar valstybė narė ėmėsi efektyvių veiksmų; pabrėžia, kad taikant 23 straipsnio nuostatas svarbu laikytis proporcingumo ir vienodo požiūrio principų, taip pat pabrėžia poreikį laiku vykdyti išsamų dialogą su atitinkama valstybe nare;

4.  primena, kad nacionalinės reformų programos yra nepaprastai svarbios siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ valstybės narės lygmeniu ir kad reikėtų atsižvelgti į šias programas prieš prašant valstybės narės persvarstyti ir iš dalies pakeisti partnerystės sutartį ir atitinkamas programas;

5.  ragina Komisiją procedūrą pagal 23 straipsnio pirmą dalį taikyti tik kraštutiniu atveju ir tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai pasiūlytų pakeitimų nauda yra aiškiai didesnė nei su jais susijusios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant iš ankstesnės patirties, perprogramavimo procesas nacionalinėms administracijoms ir vietos bei regionų institucijoms gali būti brangus ir sudėtingas administruoti;

6.  pažymi, kad regionai įgyvendina vidutiniškai trečdalį viešųjų išlaidų ES ir atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant viešąsias paslaugas ir išlaidas, kurios lemia augimą; yra susirūpinęs dėl trumpų perprogramavimui nustatytų terminų ir ketina atidžiai stebėti, ar galės tinkamai dalyvauti regioninės valdžios institucijos ir partneriai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje laikantis esminių sanglaudos politikos subsidiarumo ir partnerystės principų;

7.  ypač įspėja, kad bet koks mokėjimų asignavimų sustabdymas galėtų sutrikdyti finansų planavimą programos lygmeniu, sudaryti sunkumų programų iniciatoriams ir, apskritai, padaryti žalą investicijų nuspėjamumui ir planavimui, padarydamas galimą neigiamą poveikį ekonominiu aspektu pažeidžiamoms valstybėms narėms, kuriose yra viešųjų finansų deficitas ir kurių valstybės investicijos labiau priklauso nuo ESI finansavimo, taip pat gali sukelti makroekonomikos nestabilumą ir pakenkti visos ES įvaizdžiui;

8.  apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nedalyvauja sprendimų, susijusių su lėšų perprogramavimu arba sustabdymu, priėmimo procese; prašo, kad visų perprogramavimo ir sustabdymo atvejų biudžeto aspektai būtų taip pat įtraukti į struktūrinį dialogą su Komisija dėl 23 straipsnio taikymo ir kad šis dialogas būtų vykdomas prieš tai, kai Komisija priima pasiūlymą sustabdyti finansavimą;

9.  ragina Komisiją, laikantis 23 straipsnio 16 dalies, 2017 m. neatidėliojant pateikti ataskaitą, kurioje būtų apžvelgtas šio straipsnio taikymas, taip pat pateiktas visų susijusių biudžeto aspektų vertinimas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

7

12

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Sophie Montel, Siegfried Mureşan, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Isabelle Thomas, Monika Vana, Daniele Viotti, Stanisław Żółtek

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Janusz Lewandowski, Nils Torvalds, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tiziana Beghin, Marco Zullo


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (24.6.2015)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei patikimas ekonomikos valdymas: Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnio įgyvendinimo gairės

(2015/2052(INI))

Nuomonės referentas: Javi López

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos kriterijus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad dėl problemų, kurias patiria valstybės narės, ilgalaikiškumo ir šioms problemoms spręsti skirtų Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšomis finansuojamų daugiamečių programų reikalingas tikrumas ir pastovumas, taip pat į tai, kad dėl minėtos priežasties reikėtų vengti dažno programų keitimo ir teikti pirmenybę stabilumui, siekiant didinti ESI fondų programų nuspėjamumą ir patikimumą; atsižvelgdamas į ESI fondų lėšų ilgalaikį ir į rezultatus orientuotą pobūdį ir į metinį Europos semestro ciklą, mano, kad tai, jog konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos yra trumpalaikės, neturėtų kenkti ilgalaikiams ESI fondų lėšų tikslams; tiki, kad Komisija ir Taryba bus labai atsargios prašydamos keisti programas ar sustabdyti mokėjimus pagal programas pagal ES solidarumo principą, kuris yra iš dalies išreikštas pasitelkiant mechanizmą, pagal kurį ES lėšų dalis turėtų ir toliau būti laikoma pagrindiniu ES politikos principu;

2.  pabrėžia, kad ESI fondų lėšomis finansuojamos investicijos turėtų būti skiriamos taikant patikimą makroekonominę sistemą, siekiant kuo labiau padidinti poveikį augimui, plėtrai, sanglaudai ir darbo vietų kūrimui ir spręsti naujas socialines ir ekonomines problemas, kai jų iškiltų; vis dėlto primena, kad asignavimai pagal ESI fondus yra grindžiami konkrečiais atrankos kriterijais, susijusiais su ES regionų plėtros lygmeniu, ir todėl sprendimai pakeisti programas ar sustabdyti mokėjimus, kurie priimami remiantis kitais kriterijais, gali neatitikti šių fondų loginio pagrindo;

3.  atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais programų keitimas arba mokėjimų sustabdymas, reglamentuojamas Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 23 straipsniu, galėtų sukelti pavojų ESI fondų tikslų įgyvendinimui visose valstybėse narėse, ypač tose valstybėse narėse, kuriose yra didelis makroekonominis ir socialinis disbalansas; ragina Komisiją taikyti šį mechanizmą tik tais atvejais, kai valstybės narės nuolat nesiima veiksmingų priemonių reaguodamos į Komisijos prašymus keisti programas ir kai yra rimtų įrodymų, kad pakeitus programas būtų padarytas didelis tiesioginis poveikis programos galimybėms sukurti darbo vietų; pabrėžia, kad Komisija turėtų parodyti, kad pakeitimai neturi neigiamo poveikio užimtumo ir socialinių reikalų tikslams, kuriuos numato valstybės narės; todėl ragina Komisiją atlikti poveikio nedarbo lygiui ir ekonomikos plėtrai atitinkamose šalyse vertinimą; pabrėžia, kad nebus keičiama jokia programa, kuri turi ilgalaikį teigiamą poveikį socialinėms investicijoms;

4.  mano, kad būtų neproduktyvu nutraukti finansavimą ES fondų lėšomis, kuriomis remiamas švietimas, mokymas ir darbo vietų kūrimas, jeigu šiomis fondų lėšomis padedama siekti joms numatytų tikslų; todėl ragina Komisiją būti itin atsargiai taikant pirmąją BNR 23 straipsnio nuostatų dalį visoms programoms pagal bet kurį iš ESI fondų teminių tikslų, ypač pagal 8, 9 ar 10 teminį tikslą arba pagal strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių tikslus, ir visus programų pagal ESI fondus pakeitimus tinkamai užtikrinti, kad būtų laikomasi socialinės sanglaudos tikslų; prašo Komisijos griežtai įsipareigoti taikyti nuostatas dėl mažiausios ESF dalies, numatytos BNR 92 straipsnio 4 dalyje;

5.  ragina Komisiją imtis proporcingų priemonių ir apsvarstyti valstybių narių ekonomines ir socialines aplinkybes siekiant išvengti įsipareigojimų ar mokėjimų sustabdymo, numatyto antroje BNR 23 straipsnio nuostatų dalyje, kai valstybės narės patenka į vieną iš BNR III priedo 1 dalies a–e punktuose nurodytų situacijų; ragina Komisiją kiekvieną kartą įvertinti mokėjimų sustabdymo poveikį užimtumui ir pamėginti sumažinti galimą nepageidaujamą poveikį nukentėjusiems gyventojams;

6.  ragina Komisiją, taikant BNR 23 straipsnį, nustatyti skaidrų, veiksmingą ir demokratišką sprendimų priėmimo procesą ir nuosekliai jį taikyti, laikantis BNR 23 straipsnio 15 dalies, įskaitant tai, kad turėtų būti nustatyta išankstinio perspėjimo sistema, skirta informuoti atitinkamą šalį apie galimybę, kad, paskelbus konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, iškart bus pradėta programų keitimo procedūra, ir, remiantis oficialia tvarka, visais etapais informuoti Parlamentą apie patvirtintus prašymus pakeisti programas ar visus pasiūlymus ir sprendimus dėl įsipareigojimų ar mokėjimų sustabdymo;

7.  ragina Komisiją nustatyti terminą, per kurį turi būti atšauktas mokėjimų sustabdymas pagal BNR 23 straipsnio 8 dalį.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Marian Harkin, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Yana Toom, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Georges Bach, Heinz K. Becker, Paloma López Bermejo, António Marinho e Pinto, Edouard Martin, Tamás Meszerics, Csaba Sógor, Helga Stevens, Monika Vana, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Flavio Zanonato, Branislav Škripek


GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

3

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Edward Czesak, Rosa D’Amato, Bill Etheridge, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Demetris Papadakis, Maurice Ponga

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Brando Benifei, Andrejs Mamikins, Soraya Post

Teisinis pranešimas - Privatumo politika