Procedūra : 2015/2089(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0278/2015

Pateikti tekstai :

A8-0278/2015

Debatai :

PV 11/04/2016 - 19
CRE 11/04/2016 - 19

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0105

PRANEŠIMAS     
PDF 192kWORD 127k
1.10.2015
PE 557.205v02-00 A8-0278/2015

Bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimas

(2015/2089(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Anneleen Van Bossuyt

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimas

(2015/2089(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014) 0902),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo(1) ir į 2013 m. gegužės 8 d. priimtą Komisijos atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012) 0259),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (COM(2014) 0368),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pažangus reglamentavimas – atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius“ (COM(2013) 0122),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl pažangaus reglamentavimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą,(2)

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl SOLVIT(3) ir į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į savo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą mokslinį tyrimą dėl pažangaus bendrosios rinkos reglamentavimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0278/2015),

A.  kadangi bendroji rinka yra viena svarbiausių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje skatinimo priemonių;

B.  kadangi, nuo oficialaus bendrosios rinkos sistemos sukūrimo praėjus daugiau kaip 20 metų, ji vis dar nevientisa, ypač todėl, kad valstybės narės nevisapusiškai perkėlė į nacionalinę teisę arba neteisingai įgyvendino ES teisės aktus;

C.  kadangi reikia stiprinti bendrosios rinkos valdymą atkreipiant dėmesį į visą politikos ciklą;

D.  kadangi būsima vidaus rinkos strategija turėtų būti siekiama gerinti bendrosios rinkos reglamentavimą pasinaudojant patirtimi, įgyta laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, bendrosios skaitmeninės rinkos, profesinės kvalifikacijos ir viešųjų pirkimų srityse;

E.  kadangi būtent bendros atsakomybės koncepcija turėtų būti grindžiami metodai, kuriais Sąjunga siekia pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimą;

F.  kadangi atsakomybė už subsidiarumo principo taikymą priklauso ne tik Komisijai, Tarybai ir Parlamentui – tam tikras vaidmuo tenka ir nacionaliniams, o atitinkamais atvejais taip pat regionų parlamentams; kadangi pagal subsidiarumo principą politika turi būti nustatoma tinkamiausiu instituciniu lygmeniu – vietos, regiono, nacionaliniu arba ES;

G.  kadangi turime bendrąją prekių rinką, o bendrosios paslaugų rinkos nėra;

H.  kadangi, siekiant prisidėti prie konkurencingos reglamentavimo aplinkos mūsų įmonėms kūrimo, augimo ir darbo vietų kūrimo ir vartotojų pasitikėjimo ES teisėkūra didinimo, reikėtų stiprinti, persvarstyti ar aktyviau propaguoti konkrečias priemones;

I.  kadangi piliečiai ir įmonės turi mažai žinių ir yra menkai informuoti apie įvairias pagalbos paslaugas, pvz., „Jūsų Europa“ ir SOLVIT;

J.  kadangi trūksta tinkamų rodiklių ir duomenų sėkmingam įvairių bendrosios rinkos sričių teisės aktų įgyvendinimui įvertinti;

K.  kadangi tokiais rodikliais ir duomenimis būtų galima paaiškinti atitinkamų teisės aktų tikslą ir paskirtį;

L.  kadangi skaitmeninės inovacijos vystosi greičiau nei politika ir kadangi verslininkai yra skaitmeninės darbotvarkės varomoji jėga; kadangi itin svarbu, jog kuriamos taisyklės veiktų ir ateityje ir kad jos visada būtų pritaikytos ir skaitmeninei sričiai;

M.  kadangi vartotojų teisių ir teisės aktų tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas turi didžiulę reikšmę siekiant Sąjungoje aukšto vartotojų apsaugos lygio;

N.  kadangi vienas iš pagrindinių 2015 m. Europos vartotojų aukščiausiojo lygio susitikimo (metinio forumo, kuriame susirenka pagrindiniai Europos ir tarptautinės politikos formuotojai ir suinteresuotieji subjektai) prioritetų buvo geresnis teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas;

I.  Įvadas ir bendrieji principai

1.  prašo Komisijos būsimoje vidaus rinkos strategijoje atsižvelgti į šioje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas;

2.  mano, kad bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimas turėtų būti ir ES institucijų prioritetas, ir jų bendra atsakomybė; laikosi nuomonės, kad geri teisės aktai naudingi piliečiams ir turėtų padėti didinti konkurencingumą, kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą ir MVĮ vystymąsi bei užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir kad tai turi būti daroma taip, kad Europos ekonomika būtų skatinama, o ne žlugdoma;

3.  vertina sąvoką „geresnis reglamentavimas“ atsižvelgdamas į visą politikos ciklą, kai visi elementai prisideda prie efektyvaus ir veiksmingo reglamentavimo; todėl mano, kad konkretūs rodikliai, skirti teisės aktų įgyvendinimo sėkmei įvertinti, turėtų būti įtraukti dar į pradinį poveikio vertinimą ir naudojami per visą politikos ciklą, be kita ko, įgyvendinant teisės aktus jiems įsigaliojus;

4.  atsižvelgdamas į tai, primena skaidrios ir prieinamos informacijos svarbą; apgailestauja, kad, nors Parlamento dokumentai yra prieinami plačiajai visuomenei, prieiga prie Tarybos dokumentų išlieka ribota;

5.  mano, jog subsidiarumo principas turi būti politikos formavimo pagrindas, kad valdant bendrąją rinką būtų pabrėžiama Europos pridėtinė vertė;

6.  pažymi, kad su subsidiarumo mechanizmu susiję terminai kartais per trumpi, kad parlamentai turėtų pakankamai laiko išsamiai apsvarstyti įgyvendinimo aspektus, darną su galiojančiais teisės aktais ar kitus praktinius dalykus; todėl mano, kad parlamentai patys galėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį, ypač konsultacijų procedūrose;

7.  mano, kad institucijos turėtų imtis bendrų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad rengiant atitinkamus teisės aktus būtų atsižvelgta į proporcingumo principą; be to, mano, kad šiuo procesu turėtų būti siekiama paprastumo, skaidrumo, nuoseklumo ir pagarbos pagrindinėms teisėms;

8.  ragina Komisiją ir Tarybą kartu su Parlamentu svarstyti, kaip būtų galima geriausiai užtikrinti, kad paprastinimas vyktų nuolat, nes pastangos šiose srityse duoda naudos vartotojams ir MVĮ;

9.  mano, kad reglamentuojant bendrąją rinką derėtų atsižvelgti į naujas galimybes, kurias suteikia skaitmeninė revoliucija ir užtikrinti visapusišką darną su e. valdžios matmeniu;

10.  ragina Komisiją stiprinti bendrosios rinkos kaip atskiro Europos semestro proceso ramsčio funkciją, kuri turėtų būti remiama pasitelkiant metinę bendrosios rinkos integravimo ataskaitą kaip įnašą į metinę augimo apžvalgą;

II.  Bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimo priemonės

Poveikio vertinimas

11.  laikosi nuomonės, kad bendrosios rinkos teisės aktais turėtų būti siekiama geresnio bendrosios rinkos veikimo, jie turi būti rengiami pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir skatinti konkurencingumą, inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; veiksmingus poveikio vertinimus laiko svarbia priemone, kuria politikos formuotojams pranešama, kaip geriausiai rengti reglamentavimą, kad būtų pasiekti šie tikslai ir jų bendrosios rinkos tikslai, taip pat apie galimą jo sąveikos su galiojančiais teisės aktais poveikį;

12.  mano, kad apgailėtina, jog maždaug 40 proc. poveikio vertinimo projektų, kuriuos 2010–2014 m. išnagrinėjo Komisijos Poveikio vertinimo valdyba, buvo laikomi nepakankamai kokybiškais ir grąžinti, kad juos patobulintų;

13.  mano, kad norint, jog poveikio vertinimai būtų veiksmingos priemonės, jie turėtų būti rengiami remiantis visapusiška, objektyvia ir išsamia informacija ir faktais, taip pat turėtų apimti visas alternatyvas, kuriomis daromas didelis poveikis arba kurios yra politiškai svarbios; laikosi nuomonės, kad poveikio vertinimai turėtų būti atliekami taip, kad būtų atsižvelgiama ir į tame pačiame sektoriuje galiojančių teisės aktų ex post vertinimą, taip pat atsižvelgiant į naujos teisėkūros iniciatyvos suderinamumą su Europos Sąjungos kitų sričių politika ir bendraisiais tikslais;

14.  apgailestauja, kad kartu su pasiūlymų projektais Parlamentui pateiktuose poveikio vertinimuose vis dar aptinkama trūkumų, kaip, pavyzdžiui, savo analizėje dėl poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl radijo ryšio įrenginių tiekimo rinkai, pabrėžė Parlamento Ex ante poveikio vertinimo skyrius;

15.  mano, kad atliekant poveikio vertinimą turėtų būti atidžiai atsižvelgiama į mokslines rekomendacijas ir ypač pagrindžiama, kaip ir kodėl parengiamaisiais etapais buvo priimti politiniai sprendimai, kurie padės įgyvendinti politinį procesą; be to, mano, kad atliekant poveikio vertinimus turi būti atsižvelgiama į skaitmeninės inovacijos ir raidos tempą bei į poreikį užtikrinti, kad teisės aktai būtų neutralūs technologijų atžvilgiu ir kuo labiau tinkami taikyti ateityje;

16.  pažymi, kad nepateikta jokių aiškių gairių, ar galimą REFIT pasiūlymų poveikį reikėtų vertinti kiekybiniu požiūriu; pabrėžia, kad būtina, jog REFIT pasiūlymai būtų tikslingesni, kiekybiniu požiūriu įvertinant galimą kiekvieno pasiūlymo naudą ir sąnaudų santaupas;

17.  pažymi, kad prie pasiūlymo pridedamą poveikio vertinimą reikėtų papildyti teisėkūros institucijų priimtų esminių pakeitimų poveikio vertinimais; pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškias ir skaidrias taisykles, kokiomis sąlygomis turėtų būti atliekami tokie papildomi poveikio vertinimai; pavyzdžiui, primena, kad Parlamentas atidžiai įvertino dviejų direktyvų dėl viešųjų pirkimų kai kurių savo pakeitimų galimą poveikį MVĮ; todėl primygtinai ragina Tarybą, kuri nėra atlikusi jokio savo pakeitimų poveikio vertinimo nuo 2007 m., aktyviau dalyvauti;

18.  primena, kad atsakomybė už subsidiarumo principo taikymą priklauso ne tik Komisijai, Tarybai ir Parlamentui – tam tikras vaidmuo tenka ir nacionaliniams parlamentams;

19.  pažymi, kad tyrime „Pažangus bendrosios rinkos reglamentavimas“, kurį užsakė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, siūloma, kad Parlamentas ir Taryba galėtų turėti vertingos informacijos ir prisidėti prie Komisijos poveikio vertinimų; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip į poveikio vertinimų procesą įtraukti Parlamentą ir Tarybą;

Konsultavimasis

20.  primena, kad pagal ES sutarties 11 straipsnio 2 dalį visos ES institucijos privalo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis, pilietine visuomene ir socialiniais partneriais;

21.  mano, kad į konsultacijų etapą visada turėtų būti įtraukta skiltis „standartiškai skaitmeninis“, kuri padėtų Komisijai gerai suprasti naudotojų poreikius ir šios savybės svarbą kuriant paslaugą;

22.  pakartoja savo nuomonę, kad konsultavimasis turėtų būti atviras, skaidrus, įtraukus ir išplėstas, kad apimtų įvairių suinteresuotųjų subjektų pateiktas nuomones dėl poveikio vertinimo projektų; mano, kad tai taip pat svarbu ir antrinės teisės aktams, nes jie labai svarbūs bendrosios rinkos reglamentavimo įgyvendinimui ir dėl to jiems turi būti užtikrinamas didesnis skaidrumas ir tikrinimas; mano, kad Sąjungos muitinės kodeksas yra viena iš sričių, kuriose reguliarios konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais galėtų pagerinti antrinės teisės aktų įgyvendinimą;

23.  pripažįsta pasiūlymus dėl ilgesnio strateginio programavimo etapo geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinyje, pavyzdžiui, dėl pradinių poveikio vertinimų įtraukimo; vis dėlto mano, kad vis dar stinga bendro Komisijos darbo proceso vaizdo; ragina Komisiją parengti veiksmų planus, kuriuose būtų aiškiau apibrėžiamos tam tikrų sektorių politikos iniciatyvos, ir sudaryti palankesnes sąlygas juos naudoti;

24.  mano, kad teisėkūros procesui labai svarbus piliečių ir įmonių indėlis į skirtingas pagalbos tarnybas, pvz., „Jūsų Europa“ ir SOLVIT, todėl ragina Komisiją įvertinti šių tarnybų pateiktus duomenis ir atsižvelgti į juos peržiūrint atitinkamus teisės aktus;

25.  mano, kad itin svarbi teisėkūros proceso dalis yra plačios, tinkamos ir subalansuotos konsultacijos; mano, kad skelbiant dokumentus ir įrodymus ir raginant visus suinteresuotuosius subjektus veiksmingai prisidėti prie šios srities politikos plėtojimo aktyviai skatinama diegti naujoves ir stiprinama bendroji rinka, ypač bendrosios skaitmeninės rinkos darbotvarkė;

26.  pabrėžia, kad mažos įmonės dažnai neturi laiko ir išteklių reguliariai dalyvauti konsultacijose; mano, kad Komisija turėtų rasti naudotojams patogų ir naujovišką būdą MVĮ ir pradedančioms veiklą įmonėms įtraukti;

27.  mano, kad suinteresuotųjų šalių konsultavimui reikėtų taikyti holistinį požiūrį – tai turėtų būti nuolatinis procesas per visą teisėkūros ciklą, o ne atsitiktinis veiksmas; šiuo atžvilgiu dar kartą ragina Komisiją svarstyti galimybę įsteigti Europos suinteresuotųjų subjektų forumą, kuris spręstų geresnio reglamentavimo ir mažesnės biurokratijos klausimus;

28.  pabrėžia, kad tokios konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais turi būti kuo platesnės, visų pirma įtraukiant MVĮ, labai mažas įmones ir pilietinės visuomenės organizacijas;

29.  mano, kad suteikus galimybę viešąsias konsultacijas vykdyti bet kuria oficialia kalba, pagerinus jų prieinamumą ir suprantamumą būtų pasiektas atitinkamai aktyvesnis dalyvavimas ir skaidresnė prieiga prie konsultacijų proceso;

Įgyvendinimas

30.  mano, kad labai svarbu visiškai ir tinkamai įgyvendinti bendrosios rinkos teisės aktus ir kad aiškūs, išsamūs ir daugiamačiai rodikliai yra naudinga veikla, jei siekiama pajusti visą bendrosios rinkos naudą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad įgyvendinimo tikslai ne visada pasiekiami; visų pirma ragina visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti Paslaugų direktyvą; primena, kad išlieka didelių skirtumų tarp valstybių narių ir sektorių;

31.  mano, kad, Komisijai siekiant sumažinti savo teisės aktų skaičių, tai leis daugiau dėmesio skirti politikos iniciatyvoms, vadinasi, skirti daugiau laiko nuodugnesniems svarstymams, kurie gali padėti padidinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

32.  pabrėžia atitikties lentelių svarbą siekiant stebėti tinkamą įgyvendinimą; ragina valstybes nares parengti ir paskelbti savo pačių atitikties lenteles;

33.  mano, jog apgailėtina, kad, nepaisant Bendrosios rinkos akte Komisija pasiūlyto 0,5 proc. tikslinio rodiklio, kai kurios valstybės narės vis dar atsilieka; pabrėžia, kad svarbūs ne tik oficialūs perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo tikslai, bet ir perkėlimo kokybė, praktinis įgyvendinimas vietoje ir problemos bei iššūkiai, kurių atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams gali kilti kasdieniame gyvenime;

34.  mano, kad siekiant išnaudoti visapusiškai funkcionalios bendrosios rinkos pranašumus Komisijai ir parlamentams reikėtų stengtis mokytis iš geriausios praktikos pavyzdžių ir patirties, įgytos įgyvendinant Sąjungos teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad dėl prasto ar nenuoseklaus įgyvendinimo valstybėse narėse nenukentėtų konkrečiuose teisės aktuose numatyti tikslai ir uždaviniai;

35.  mano, kad reikėtų daugiau aiškumo dėl perteklinio reglamentavimo ir kad būtinos stipresnės priemonės siekiant nustatyti jo atvejus, dėl kurių žmonės ir įmonės, siekiantys suprasti ir taikyti ES lygmens teisės aktus, susiduria su problemomis ir papildomomis sąnaudomis; ragina valstybes nares įgyvendinimo dokumentuose paaiškinti ir nurodyti, kas yra ES teisė, o kas – nacionaliniai reikalavimai; primena, kad valstybės narės turi galimybę taikyti griežtesnius standartus, jei ES teisėje numatytas tik minimalus derinimas;

Stebėjimas ir problemų sprendimas

36.  ragina Komisiją toliau dėti pastangas ir reguliariai atnaujinti reglamentavimo gaires; visų pirma ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, skubiai atnaujinti 2009 m. gaires dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos taikymo, siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamos skaitmeniniame amžiuje; apgailestauja dėl to, kad paslaugų kokybė valstybėse narėse labai skiriasi, nes nepakankamai aiškiai nustatomi prioritetai ir trūksta išteklių; todėl, siekiant pagerinti šių priemonių ir paslaugų veikimą, ragina ES lygmeniu nustatyti tvirtesnę valdymo sistemą;

37.  mano, kad alternatyvus ginčų sprendimas (AGS) ir elektroninis ginčų sprendimas (EGS) yra labai svarbios priemonės, galinčios pagerinti prekių ir paslaugų bendrąją rinką; pabrėžia, kad jas pasitelkę vartotojai ir prekiautojai galės ekonomiškai efektyviai ir paprastai išspręsti ginčus nesikreipdami į teismą; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie šias svarbias priemones;

38.  pabrėžia, kad vieno langelio principu veikianti ginčų sprendimo parama, paremta SOLVIT, ECC-Net ir FIN-Net principais, yra ES vidaus rinkos veikimą gerinančios paslaugos; ragina Komisiją skirti išteklių, kad būtų informuojama apie šias priemones ir plėtoti jų tarpusavio papildomumą;

39.  labai palankiai vertina tinklą SOLVIT ir sistemą „EU Pilot“, kurie sukurti siekiant, kad Komisijai nereikėtų pradėti pažeidimo tyrimo procedūrų prieš valstybes nares; tačiau mano, kad sistemos „EU Pilot“ teikiamos paslaugos turėtų būti pagerintos pagreitinant atsaką į gautą įspėjimą;

40.  mano, kad siekiant, jog Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI) taptų pagrindiniu informacijos centru, ji turėtų ir toliau būti integruojama į kitas su bendrąja rinka susijusias priemones; pabrėžia, kad atitiktų principą „tik vieną kartą“, atsižvelgiant į Komisijos neseniai paskelbtas iniciatyvas;

41.  mano, kad skaitmeninės platformos, pvz., vieno langelio principu veikiančios platformos, IMI ir Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų programa (ISA2), yra svarbios siekiant pagerinti bendrosios rinkos veikimą suteikiant galimybių lengviau keistis informacija tarp valdžios institucijų valstybėse narėse;

42.  yra susirūpinęs dėl menko europiečių informuotumo ir supratimo apie esamas tarnybas, kaip antai „Jūsų Europa“, „Jūsų Europos patarėjas“, Europos užimtumo tarnyba, Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas, vieno langelio principu veikiantys kontaktiniai centrai, SOLVIT, alternatyvus ginčų sprendimas ir elektroninis ginčų sprendimas;

43.  mano, kad tokios tarnybos, kaip SOLVIT ir „SOLVIT Plus“, yra naudingos ir nebrangios teisminių veiksmų alternatyvos; pažymi, kad tik 4 proc. vartotojų ir įmonių žino apie tokias priemones ir kad šiuo metu šių tarnybų paslaugomis labai menkai naudojamasi; ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant išspręsti šią problemą, labiau pagerinti informuotumą apie tokias priemones ir kartu panagrinėti, ar šių priemonių taikymo rezultatai ir jų pateikiami atsakymai tinkami naudotojams; be to, ragina Komisiją siekti geresnio bendradarbiavimo tarp įvairių pagalbos tarnybų, pvz., „Jūsų Europa“ ir SOLVIT, kad būtų didinamas naudotojų pasitenkinimas;

44.  prašo Komisijos atlikti nuodugnią šių paslaugų tarpusavio sąveikos analizę ir išnagrinėti galimybę pakeisti juos vieno langelio principu veikiančiu vartotojų informacijos centru, kuris nukreiptų vartotoją naudotis kitomis atitinkamomis priemonėmis;

45.  mano, kad ši analizė turėtų užtikrinti geresnę šių tarnybų apibrėžtį siekiant geriau atskirti veiklą ir tokiu būdu išvengti dubliavimosi;

46.  ragina Komisiją parengti komunikatą ir mokymo strategiją siekiant užtikrinti didesnį piliečių ir visų dydžių įmonių informuotumą apie pagalbos tarnybas; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja kurti bendrą portalą, skirtą prieigai prie visų pagalbos tarnybų;

47.  mano, kad ateityje persvarstant Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) reglamentą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į poreikį gerinti keitimąsi informacija tarp įvairių bendrosios rinkos priemonių;

48.  pabrėžia svarbų Komisijos stebėjimo priemonės „ES koordinuojamos patikrinimo akcijos“ (angl. „EU Sweeps“) vaidmenį, ypač geram bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui;

49.  pripažįsta teigiamą vaidmenį „EU Sweeps“ akcijų, kurių Komisija ėmėsi siekdama pagerinti vykdymo užtikrinimą vykdant suderintas patikrinimų akcijas internetinėje aplinkoje; mano, kad „EU Sweeps“ galėtų būti vykdomos ir ne interneto sektoriuje;

50.  susirūpinęs pažymi, kad pagal „Jūsų Europa“ pranešimus esama sričių, dėl kurių žmonės, kurie stengiasi naudotis savo teisėmis, nuolat teikia užklausas, pvz., dėl elektroninės prekybos ir kvalifikacijų pripažinimo; mano, kad Komisija, kartu su nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis, turėtų į tai atsakyti siekiant skatinti šių teisių supratimą;

51.  mano, kad siekiant susidaryti išsamų vaizdą, kaip bendrosios rinkos teisės aktai iš tikrųjų veikia vartotojus ir įmones, tinkama atlikti kokybinį ir kiekybinį įgyvendinimo vertinimą, o ne tik pateikti plikus skaičius, ar direktyvos buvo formaliai perkeltos, ar ne;

52.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtų galima sukurti išankstinio perspėjimo sistemą, kuri praneštų apie ES teisės aktų įgyvendinimo ar taikymo problemas;

53.  mano, kad vykdant sistemingą ES lygmens vartotojų rinkų peržiūrą būtų galima labiau laiku nustatyti atsirandančias tendencijas ir kylančius pavojus vartotojams ir įmonėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia visų susijusių suinteresuotųjų asmenų, įskaitant vartotojų organizacijas, atliekamą teigiamą vaidmenį;

54.  ragina Komisiją įvertinti produktų kontaktinių centrų, numatytų 2009 m. Abipusio pripažinimo reglamente ir 2011 m. Statybos produktų reglamente, veiklos rezultatus;

Vykdymo užtikrinimas ir rinkos priežiūra

55.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti glaudesnį bendrosios rinkos valdymo priemonių, gaunančių vartotojų skundų, kad prekiautojai pažeidžia ES teisės aktus, ir nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų bendradarbiavimą, atliekant oficialias procedūras ir gerinant keitimąsi duomenimis;

56.  ragina Komisiją rimtai įvertinti įgyvendinimo ir galiausiai pažeidimo tyrimo procedūrų (visų pirma susijusių su bendrosios rinkos teisės aktais) nuoseklumą ir veiksmingumą;

57.  mano, jog apgailėtina, kad Parlamento prieiga prie atitinkamos informacijos, susijusios su procesu iki pradedant nagrinėti pažeidimą ir vykdant pažeidimo procedūrą, yra ribota, ir ragina užtikrinti didesnį skaidrumą šioje srityje, tinkamai laikantis konfidencialumo taisyklių;

58.  primygtinai ragina Komisiją tinkamu metu ir greičiau taikyti pažeidimo tyrimo procedūras tais atvejais, kai esama įrodymų, kad neįgyvendinami teisės aktai, ir kai nepasiteisino pagrįstos pastangos išspręsti problemas taikant tarpininkavimo ir panašias priemones, pvz., taikant AGS, EGS, vykdant projektą „EU Pilot“, naudojantis SOLVIT arba kitais proceso iki pradedant nagrinėti pažeidimą mechanizmais; pabrėžia, kad valstybės narės vienodai atsakingos už ES teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir kad jos turėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų vykdymo užtikrinimą, siekdamos apsaugoti vartotojų teises ir sukurti vienodas sąlygas verslo įmonėms visoje Europoje;

59.  įsipareigoja atlikti savo vaidmenį Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje, be kita ko, peržiūrėti, kaip įgyvendinami teisės aktai, ir kontroliuoti Komisiją, visų pirma įsipareigodamas dalyvauti Komisijai rengiant metines arba bent išsamesnes darbo programų, konkrečiai susijusių su vykdymo užtikrinimu, ataskaitas;

60.  primena, kad savo rezoliucijoje dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo Parlamentas paprašė Komisijos surinkti ir išnagrinėti duomenis apie valstybių narių taikomas sankcijas ir apie vykdymo užtikrinimo sistemų efektyvumą, visų pirma atsižvelgiant į vykdymo užtikrinimo procedūrų sudėtingumą ir trukmę; ne kartą ragino Komisiją pateikti Parlamentui šių tyrimų rezultatus;

61.  mano, kad rinkos priežiūros priemonės turėtų būti naudojamos kartu su bendrosios rinkos priemonėmis, siekiant tvirčiau užtikrinti ES teisės aktų vykdymą;

62.  atsižvelgdamas į tai nurodo, kad nacionalinės valdžios institucijos ne visada tinkamai naudojasi Rinkos priežiūros informacine ir ryšių sistema (ICSMS) arba laiku nesiima reikiamų priemonių; ypač pabrėžia, kad būtina pagerinti bylų perdavimą tarp valdžios institucijų;

63.  yra susirūpinęs, kad, kaip matyti iš atrankinės analizės, kurią Komisija atliko 2014 m., 60 proc. užbaigtų tyrimų apie produktus atvejų nebuvo pranešta apie kilmės šalį, 32 proc. mašinų produktų tyrimų atvejų nebuvo pridėta rizikos kategorija, o 5 proc. įrašų nebuvo pateikta nuoroda į pažeistą ES reglamentą arba direktyvą; ragina Tarybą ir valstybes nares rimtai apsvarstyti šį klausimą ir informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi;

Baigiamasis vertinimas ir peržiūra

64.  teigiamai vertina reguliarios peržiūros laikotarpį ir tai, kad pagal buvo atliekama sektorių analizė pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurios pagrindinis tikslas turėtų būti gerinti ES teisės aktų kokybę ir juos supaprastinti, tuo būdu veiksmingiau pritaikant juos piliečių ir įmonių poreikiams, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

65.  tačiau mano, kad analizė turėtų būti patobulinta atsižvelgiant į tai, ar iki šiol taikytos teisėkūros priemonės padėjo veiksmingai pasiekti tikslą ir yra suderinamos su dabartiniais politikos tikslais; taip pat pabrėžia REFIT proceso skaidrumo svarbą; šiuo atžvilgiu mano, kad kintamas tikslas sumažinti administracinę ir reguliavimo naštą gali turėti teigiamą poveikį padedant užtikrinti, kad tikslai būtų įgyvendinami kuo efektyviau ir kad žmonės ir įmonės patirtų kuo mažesnes sąnaudas;

66.  pažymi, kad dėl bendros reguliavimo naštos bendrosios rinkos dalyviai, visų pirma MVĮ, dažnai susiduria su kliūtimis; todėl teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą išnagrinėti šį klausimą; pabrėžia, kad atliekant tokią analizę turėtų būti siekiama pašalinti patekimo į rinką kliūtis ir visiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

67.  ragina Komisiją pagerinti savo supratimą apie veiksnius, turinčius įtakos politikos tikslų įgyvendinimui, pvz., ES ar nacionaliniu lygmeniu priimtų vienas kitą papildančių ar viena kitai prieštaraujančių politikos krypčių poveikį, bet taip pat ir neveikimo poveikį ir sąnaudas, siekiant pagerinti politikos formavimą ir galiausiai padėti geriau reglamentuoti bendrąją rinką;

68.  mano, kad išskirtiniais atvejais galėtų būti svarstoma galimybė taikyti laikino galiojimo ir griežtesnės peržiūros sąlygas, ypač taikomas laikiniems reiškiniams, o institucijos turėtų įsipareigoti nuolat atnaujinti teisės aktus ir juos taikyti tik tada, kai reikia; mano, kad apsaugos priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad esminiai teisės aktai toliau galiotų;

III.  Išvada

69.  pabrėžia, kad siekis pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimą nereiškia nei viso reglamentavimo pašalinimo, nei reglamentavimo užmojo sumažinimo, pvz., aplinkos apsaugos, saugos, saugumo, vartotojų apsaugos ir socialinių standartų srityse – veikiau reikia šalinti nereikalingą reglamentavimą, biurokratizmą ir neigiamą poveikį, kartu pasiekiant politikos tikslų ir sukuriant konkurencingą reglamentavimo aplinką, kuria Europoje būtų remiamas užimtumas ir verslumas;

70.  pabrėžia, kad bendroji rinka, kuri per daug neapsunkina arba nežlugdo gamybos, naujovių diegimo ir prekybos, yra priemonė, grąžinsianti atgal į Europa darbo vietas ir ekonomikos augimą, kuris būtų anksčiau perkeltas už Europos ribų;

71.  todėl pabrėžia, kad bendra atsakomybė už bendrosios rinkos reglamentavimo gerinimą padės pasiekti bendros naudos: stipri ir gyvybinga bendroji rinka prisidės prie ilgalaikio ES ekonomikos augimo ir taip bus užtikrinta jos piliečių gerovė;

°

°  °

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0054.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0069.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0164.


AIŠKINAMOJI DALIS

Siekti pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimą – bendra visų Europos Sąjungos institucijų atsakomybė. Tai koncepcija, kuria turėtų būti grindžiami metodai, kuriais Europos Sąjunga siekia pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimą. Tai bendra atsakomybė už pagrindinio subsidiarumo principo laikymąsi nusprendžiant, ar imtis veiksmų ir kokie veiksmai yra geriausi, jei reikalingas reglamentavimas, ir galiausiai siekiant užtikrinti, kad numatytos priemonės ir prievolės būtų paprastos ir būtų taikomos veiksmingai ir efektyviai, kad būtų pasiekti politikos tikslai, dėl kurių susitarta.

Gera teisėkūra užtikrinama ne per vieną proceso etapą, o veiksmingais ir efektyviais veiksmais įgyvendinant visą politikos ciklą. Bendrosios rinkos reglamentavimo perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas labai svarbūs Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui. Teisės aktų ir antrinių taisyklių įgyvendinimą svarbu vertinti ne kaip atskirą proceso elementą, bet kaip sudėtinę pastangų pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda dalį. Tam įtakos turi ne tik valstybių narių perkeliant teisės aktus į nacionalinę teisę priimti sprendimai, bet ir pirmaisiais politikos formavimo etapais priimti sprendimai dėl tikslų ir politikos struktūros, be to, nemažiau svarbu ir tai, kaip peržiūrimas ir atnaujinamas mūsų acquis.

Kad būtų pasiekta daugiau bendrosios rinkos laimėjimų ir pasinaudota bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis, būtina, kad visi susiję subjektai tvirtai įsipareigotų. Jei institucijos nesiryš imtis veiksmų, pastangas pagerinti reglamentavimo metodus dažnai gali sužlugdyti potraukis tiesiog reguliuoti. Pranešėjos nuomone, mūsų bendrus tikslus labai padėtų pasiekti labiau apgalvotas požiūris, kuriuo remiantis nustatomi politikos tikslai, į juos reaguojama, jie paprastai ir veiksmingai įgyvendinami, greitai drauge reaguojama į problemas ir nuosekliai peržiūrimi mūsų teisės aktai, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti tie tikslai.

Siekis pagerinti bendrosios rinkos reglamentavimą nereiškia, kad reikia panaikinti bet kokį reglamentavimą – veikiau reikia kurti konkurencingą reglamentavimo aplinką, kuria Europoje būtų išsaugomos darbo vietos ir įmonės. Bendroji rinka, kuri per daug neapsunkina arba nežlugdo gamybos, naujovių diegimo ir komercinės veiklos, yra struktūra, skatinsianti ekonomikos augimą Europoje. Atsižvelgiant į minėtus dalykus, bendra atsakomybė padės pasinaudoti bendra nauda – stipri ir gyvybinga bendroji rinka prisidės prie ilgalaikio ES ekonomikos augimo, taigi ir prie jos piliečių gerovės.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

4

12

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Antanas Guoga, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Jiří Maštálka, Marlene Mizzi, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jan Philipp Albrecht, Lucy Anderson, Pascal Arimont, Ulrike Trebesius

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clara Eugenia Aguilera García, Mario Borghezio, Roger Helmer, Flavio Zanonato


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

22

+

ALDE, ECR, EFDD, GUE/NGL, PPE,

Pascal Arimont, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Vicky Ford, Antanas Guoga, Ildikó Gáll-Pelcz, Philippe Juvin, Jiří Maštálka, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Robert Rochefort, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Ulrike Trebesius, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo, Dennis de Jong, Ivan Štefanec, Mihai Ţurcanu

4

-

EFDD, ENF, S&D

Mario Borghezio, Evelyne Gebhardt, Roger Helmer, Virginie Rozière

12

0

EFDD, S&D, VERTS/ALE

Clara Eugenia Aguilera García, Jan Philipp Albrecht, Lucy Anderson, Nicola Danti, Pascal Durand, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Flavio Zanonato

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo „už“

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika