Procedūra : 2014/2204(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0281/2015

Pateikti tekstai :

A8-0281/2015

Debatai :

PV 26/10/2015 - 16
CRE 26/10/2015 - 16

Balsavimas :

PV 27/10/2015 - 5.15
CRE 27/10/2015 - 5.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0374

PRANEŠIMAS     
PDF 234kWORD 237k
1.10.2015
PE 552.141v02-00 A8-0281/2015

Ebolos viruso sukelta krizė: ilgalaikės pamokos ir būdai sustiprinti sveikatos apsaugos sistemas besivystančiose šalyse, siekiant užkirsti kelią ateities krizėms

(2014/2204(INI))

Vystymosi komitetas

Pranešėjas: Charles Goerens

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Ebolos viruso sukelta krizė: ilgalaikės pamokos ir būdai sustiprinti sveikatos apsaugos sistemas besivystančiose šalyse, siekiant užkirsti kelią ateities krizėms

(2014/2204(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2177 (2014) dėl taikos ir saugumo Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 69/1 dėl priemonių, kuriomis siekiama stabdyti neseniai Vakarų Afrikoje išplitusią Ebolos viruso epidemiją ir su ja kovoti,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono sprendimą įsteigti pirmąją JT ekstremaliųjų situacijų sveikatos reikalų misiją – JT reagavimo į ekstremaliąją situaciją dėl Ebolos viruso misiją (angl. UNMEER), po to, kai buvo priimta Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/1 ir Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2177 (2014) dėl Ebolos viruso epidemijos,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 m. parengtas Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles (WA 32.1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 5 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) po konsultacijų dėl zoonozių parengtas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 8 d. PSO pareiškimą, kuriame Ebolos viruso epidemija paskelbta tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. PSO reagavimo į Ebolos virusą veiksmų planą ir naujausias jo redakcijas,

–  atsižvelgdamas į PSO generalinio direktoriaus pranešimą vykdomajai tarybai, 2015 m. sausio 25 d. Ženevoje (Šveicarija) susirinkusiai į neeilinę sesiją Ebolos viruso klausimu,

–  atsižvelgdamas į PSO 2015 m. gegužės 9 d. pranešimą dėl Ebolos viruso epidemijos pabaigos Liberijoje,

–  atsižvelgdamas į PSO parengtas gaires dėl imunizacijos programų Afrikos regione, atsižvelgiant į Ebolos viruso epidemiją,

–  atsižvelgdamas į pareiškimą, padarytą po Pasaulio banko grupės ir Tarptautinio valiutos fondo 2015 pavasario susitikimo, surengto Vašingtone (JAV) 2015 m. balandžio 17–19 d.,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę konferenciją Ebolos viruso klausimais „Ebola – nuo neatidėliotinos pagalbos teikimo iki atkūrimo“, surengtą Briuselyje 2015 m. kovo 3 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 21 d. Afrikos Sąjungos pradėtą misiją „Afrikos Sąjungos parama kovojant su Ebolos virusinės ligos protrūkiu Vakarų Afrikoje“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“ – Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (2014–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą COM(2010) 0128 ir dokumentus SEC(2010) 0380, 0381 ir 0382 dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos klausimus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 24 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 10 d. Briuselyje vykusios 3011-osios Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ES vaidmens visuotinės sveikatos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 15 d., spalio 20 d. ir lapkričio 17 d., gruodžio 12 d. ir 2015 m. kovo 16 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Ebolos viruso sukeltos krizės Vakarų Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario ir ES koordinatoriaus Ebolos viruso klausimais Christoso Stylianideso 2014 m. lapkričio mėn. ir 2015 m. kovo mėn. pranešimus Europos Vadovų Tarybai,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) parengtą išsamią atsakomųjų priemonių reaguojant į Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje sistemą,

–  atsižvelgdamas į Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI) ir į GPSI 2011 m. Siera Leonės pažangos ataskaitą, GPSI 2012 m. Liberijos pažangos ataskaitą ir GPSI 2012 m. Gvinėjos pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos reagavimo programą „Visuomenės sveikatos institucijų tinklas Vakarų Afrikoje“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Strasbūre (Prancūzija) priimtą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl Ebolos viruso epidemijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl ES reakcijos į Ebolos viruso protrūkį(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų pateiktas nuomones (A8-0281/2015),

A.  kadangi Liberijos, Siera Leonės ir Gvinėjos sveikatos sistemose yra labai daug spragų ir kadangi šios trys šalys dar prieš prasidedant epidemijai užėmė vienas iš paskutiniųjų vietų JTVP žmogaus socialinės raidos indekse, kadangi maždaug 80 proc. šių šalių piliečių gyvena didžiuliame skurde, o ankstyvo suaugusiųjų mirtingumo bei jaunesnių nei penkerių metų vaikų mirtingumo lygis yra didžiausias pasaulyje, daugiausia dėl gydymo sąlygų;

B.  kadangi Ebolos viruso sukelta krizė yra sisteminė krizė ne tik vietos ir regionų lygmeniu, bet ir pasaulinio valdymo lygmeniu;

C.  kadangi nelaimės mastas gali priklausyti nuo kelių veiksnių, tai yra: politinės nukentėjusių šalių nesėkmės pranešti apie artėjantį pavojų, situacijos neatitinkančios tarptautinės bendruomenės reakcijos, sekinančio sienų uždarymo ir žmonėms taikomų apribojimų poveikio, neveiksmingų stebėsenos ir įspėjimo mechanizmų, lėtų ir nepritaikytų veiksmų, kai pagalba jau buvo skirta, akivaizdaus PSO vadovavimo trūkumo, vaistų mokslinių tyrimų bei jų kūrimo, diagnostikos ir vakcinų trūkumo;

D.  kadangi vis dar per mažai žinoma apie Ebolos viruso paplitimą, perdavimą ir galimas mutacijas; kadangi Ebolos virusas vis labiau plito dėl to, kad kilo didelis sąmyšis ir vyravo neteisingas Ebolos virusinės ligos priežasčių ir padarinių supratimas; kadangi etnografijos moksliniai tyrimai yra naudingi siekiant suprasti, kaip veikia bendruomenės ir kaip bendrauti su žmonėmis, kurių kultūrinės tradicijos yra skirtingos;

E.  kadangi Ebolos virusinė liga buvo rasta sveikstančių ligonių spermoje ir akių skysčiuose; kadangi esama akivaizdžių perdavimo lytiniu būdu atvejų, galima manyti, kad bus sunku likviduoti virusą ir nustatyti konkretų momentą, kai jau galės būti laikoma, jog šalyse Ebolos viruso nebėra;

F.  kadangi daugelyje Afrikos šalių sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų padėtis pablogėjo vykdant TVF ir Pasaulio banko paskirtas struktūrinio koregavimo programas, pagal kurias reikalaujama mažinti viešojo sektoriaus biudžetą;

G.  kadangi iš Ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikos šalyse matyti, kad mažas pajamas gaunančių šalių vietos ir nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos neturi priemonių arba gebėjimo reaguoti į užkrečiamųjų ligų, kaip antai Ebolos viruso, protrūkį; kadangi dėl šios priežasties visuotinės sveikatos sistemos stiprinimas tapo neatsiejama visuotinės sveikatos valdymo dalimi;

H.  atsižvelgdamas į kultūros ir tradicinių papročių svarbą valdant Ebolos viruso sukeltą krizę(2),

I.  kadangi vaikai, paauglės ir jaunos moterys per tokias krizes yra labiausiai socialiai atskirtos ir pažeidžiamos, o tai kelia rimtą grėsmę moterų dalyvavimui ekonominėje veikloje ir didina lyčių nelygybę švietimo srityje; kadangi našlaičių gali būti atsižadėta ir jie gali tapti stigmatizavimo aukomis;

J.  kadangi Ebolos epidemija Vakarų Afrikoje yra didžiausias ir sudėtingiausias ligos protrūkis per visą ligos istoriją; kadangi PSO pirmąsyk dėl Ebolos viruso protrūkio buvo perspėta 2014 m. kovo 23 d., tačiau tik rugpjūčio 8 d. Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių kritinės padėties komitetas paskelbė jį tarptautinio masto pavojaus visuomenės sveikatai padėtimi; kadangi prieš šį protrūkį Ebolos virusas nebuvo laikomas didele visuomenės sveikatos problema;

K.  kadangi beveik 500 sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų mirė nuo Ebolos viruso Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje – šalyse, kuriose dar prieš prasidedant Ebolos viruso krizei labai trūko darbuotojų; kadangi kovai su Ebolos epidemija buvo mobilizuota daug išteklių, todėl ligoninės ir sveikatos priežiūros tarnybos nebeturėjo pajėgumų gydyti kitų ligų; kadangi siekiant užtikrinti tvarų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reikia apsaugoti sveikatos priežiūros įstaigas ir sveikatos priežiūros darbuotojus;

L.  kadangi daugelį išgijusių pacientų jų artimieji ir visuomenė stigmatizavo; kadangi ši padėtis ypač didelį neigiamą poveikį daro vaikams, netekusiems vieno ar abiejų tėvų, o daugelį šių vaikų jų gyvi giminaičiai atstūmė, bijodami užsikrėsti;

M.  kadangi siekiant padaryti tinkamas išvadas dėl Ebolos viruso protrūkio būtina integruoti epidemiologiją, visuomenės sveikatą ir socialinius mokslus;

N.  kadangi pirmaisiais Ebolos viruso krizės mėnesiais humanitarinės NVO, visų pirma organizacija „Gydytojai be sienų“ ir Raudonais Kryžius, buvo veiksmingiausi, geriausiai informuoti ir turintys didžiausią patirtį veikėjai, pasirengę atlikti svarbiausią vaidmenį šiuo kovos su virusu etapu;

O.  kadangi dėl to, kad uždaromos mokyklos ir pasireiškia tendencija našlaičius paversti pagalbininkais namų ūkiuose, kyla pavojus, kad atsiras „prarastoji“ vaikų karta, kuri ilgą laiką negalės naudotis formaliojo švietimo paslaugomis;

P.  kadangi savo praktine patirtimi ir gebėjimu veikti išvien humanitarinės organizacijos įrodė, kad krizės pradžioje prireikus jos gali būti tinkamesnės ir veiksmingesnės už institucinius subjektus;

Q.  kadangi Ebolos viruso krizė sukėlė kitą reiškinį, kurį organizacija „Gydytojai be sienų“ pavadino „krize krizėje“, t. y. asmenys, sergantys kita liga, nei Ebolos karštinė, vengė ligoninių, bijodami, kad neužsikrėstų Ebolos virusu;

R.  kadangi ES kartu su valstybėmis narėmis yra didžiausia paramos vystymuisi teikėja pasaulyje ir skyrė daugiau kaip 1,39 mlrd. eurų, kad neleistų Vakarų Afrikoje pasireiškusiam Ebolos virusinės ligos protrūkiui plisti toliau; kadangi ES, skyrusi tokią sumą, turi galimybę derėtis su šalimis partnerėmis ir kitais paramos teikėjais, siekdama, kad būtų remiamas visapusiškas nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos vystymasis, grindžiamas nuoseklia, integruota, poreikiais pagrįsta strategija;

S.  kadangi pasitvirtino, jog pagal Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programą yra veiksmingų logistikos pajėgumų, kuriuos ateityje galima būtų naudoti taip pat norint iš anksto perspėti ir reaguoti į pavojų;

T.  kadangi slaugytojų sauga yra labai svarbi siekiant mobilizuoti sveikatos priežiūros darbuotojus tarptautiniu mastu;

U.  kadangi 2014 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Taryba paskyrė ES koordinatorių Ebolos klausimais, kuriuo tapo už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingas Komisijos narys R. Stylianides; kadangi nuo 2014 m. lapkričio 12 d. jis, kartu su už sveikatą atsakingu Komisijos nariu V. Andriukaičiu, apsilankė šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo viruso;

V.  kadangi Jungtinės Tautos, PSO ir Europos Komisija pradėjo vykdyti epidemijos valdymo vertinimo procedūras;

W.  kadangi PSO 2015 m. balandžio mėn. paskelbtame pareiškime pripažino, kad pasaulis ir PSO buvo nepasirengę kovoti su ilgalaike epidemija;

X.  kadangi būtina gerinti tarptautinį valdymą sveikatos krizių valdymo srityje;

Y.  kadangi galimybė gauti vaistų yra esminė teisės į sveikatos priežiūrą dalis;

Z.  kadangi pasaulyje 2 mlrd. žmonių neturi galimybės būti paskiepyti ar gydomi, nors to reikia, kad jie išliktų gyvi ir sveiki;

AA.  kadangi galimybė įsigyti vaistų ir naudotis šios srities mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros rezultatais visų pirma privalo būti suteikiama ligoniams, kuriems to reikia, nesvarbu, ar jie gyvena Europoje ir besivystančiose šalyse;

AB.  kadangi naujoviškų vaistų iniciatyva yra didžiausia pasaulyje gamtos mokslų srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurios biudžetas – 3,3 mlrd. eurų 2014–2024 m. laikotarpiui, iš kurių 1,638 mlrd. eurų skiriama pagal programą „Horizontas 2020“;

AC.  kadangi dėl per Ebolos viruso epidemiją patirtos traumos žmonės nebepasitiki sveikatos priežiūros įstaigomis, sveikatos priežiūros darbuotojai bijo grįžti į tarnybą, o bendruomenės yra nuskurdusios ir įtarios; kadangi reikia skubiai atnaujinti pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas; be to, kadangi lygiai taip pat svarbu visose besivystančiose šalyse sukurti patikimas ir veiksmingas sveikatos priežiūros sistemas, įskaitant rizikos pasidalijimo sistemas, o tai reiškia, kad reikia gerai apmokyti vietinius medicinos darbuotojus;

AD.  kadangi Ebolos viruso krizė buvo dar gilesnio šalių, esančių Ebolos virusu užkrėstoje teritorijoje, nuosmukio priežastis ir kadangi, remiantis Pasaulio banko duomenimis, dėl to vien 2015 m. trijų labiausiai nuo ligos protrūkio nukentėjusių šalių BVP sumažės 2 mlrd. JAV dolerių;

AE.  kadangi šios trys šalys paprašė TVF ir Pasaulio banko parengti „Maršalo planą“ – skirti 7 500 mln. eurų siekiant padėti joms įveikti ekonominius sunkumus;

AF.  kadangi kai kurios NVO paragino Pasaulio banką skirti 1,7 mlrd. JAV dolerių siekiant padėti šioms šalims atlikti ilgalaikius jų sveikatos priežiūros infrastruktūrų patobulinimus;

AG.  kadangi tarptautinė bendruomenė turi neprarasti budrumo ir kadangi reikia pasiekti laikotarpio po Ebolos viruso etapą, kai ilgą laiką nebus konstatuotas joks naujas užsikrėtimo atvejis;

AH.  kadangi būtina taikyti gerąją higienos praktiką; vis dėlto, kadangi šioms trims šalims trūksta vandens tiekimo ir sanitarijos sistemų;

AI.  kadangi reikia nuogąstauti, kad įvykus kitam ligos protrūkiui nemirtų tiek pat žmonių;

AJ.  kadangi vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini, už humanitarinę pagalbą atsakingas Europos Komisijos narys ir ES koordinatorius Ebolos viruso klausimais Christos Stylianides, už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingas Komisijos narys Neven Mimica, Europos Parlamento nariai, valstybių narių vyriausybės ir parlamentų nariai ne kartą ragino sustiprinti sveikatos apsaugos sistemas;

AK.  kadangi pagal 11-ąjį Europos plėtros fondą sveikatos sistemų stiprinimas ir vandens bei sanitarijos paslaugų gerinimas laikomi svarbiausiais sektoriais Gvinėjoje, tačiau ne Liberijoje ir ne Siera Leonėje;

AL.  kadangi Komisijos komunikate dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius (COM(2010) 0128) pateikiama išsami ir visa apimanti poreikiais grindžiama visuotinės sveikatos strategija, kurią patvirtino valstybės narės;

AM.  kadangi ne visos valstybės narės visapusiškai įgyvendino Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles (TST); kadangi TST turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į patirtį, įgytą per paskutiniąją Ebolos epidemiją;

AN.  kadangi nedaug žinoma apie potencialiai pavojingas zoonozes; kadangi dėl maisto naudojimo ir žemės ūkio praktikos, miškų kirtimo ir prekybos gyvūnais ir gyvūniniais produktais kyla naujai besivystančios zoonozės ligos, kaip antai paukščių gripas, Ebola ir ŽIV;

AO.  kadangi PSO rekomenduoja koordinuoti visuomenės sveikatos ir veterinarijos sektorius;

AP.  kadangi Vystymosi komiteto delegacija 2015 m. lapkričio mėn. lankysis Siera Leonėje;

1.  kritiškai vertina lėtą tarptautinį reagavimą į krizę per pirmuosius jos mėnesius; vis dėlto atkreipia dėmesį į ES ir jos valstybių narių veiksmus ir įsipareigojimus, vykdytus nuo 2014 m. kovo mėn., siekiant padėti sustabdyti Ebolos viruso plitimą; atkreipia dėmesį į siekiant kovoti su krize didinamus Europos Komisijos ir valstybių narių finansinius įsipareigojimus humanitarinės pagalbos, pagalbos vystymuisi, logistikos ir mokslinių tyrimų srityse;

2.  palankiai vertina tai, kad (per rekordiškai trumpą laiką) sukurta nauja vakcina, kurios 100 proc. veiksmingumas patvirtintas skiepijant asmenis Gvinėjoje nuo 2015 m. kovo 23 d., ir ragina skubiai užtikrinti galimybę visiems asmenims Liberijoje ir Siera Leonėje naudotis šia vakcina už prieinamą kainą;

3.  ragina visas atitinkamas šalis, ypač besivystančių šalių vyriausybes, Europos institucijas bei tarptautines organizacijas, pasimokyti iš šios krizės, taip pat atsižvelgti į neigiamą TVF ir Pasaulio banko struktūrinės pertvarkos programų poveikį sveikatos sektoriui besivystančiose šalyse, ir parengti veiksmingas tarptautinių sveikatos krizių valdymo priemones;

4.  todėl atkreipia dėmesį į PSO direktoriaus 2015 m. gegužės 18 d. paskelbtą reformą, visų pirma į naujos skubios pagalbos programos ir pasaulinio darbuotojų, kuriuos būtų galima greitai dislokuoti vietoje, rezervo sukūrimą, taip pat naujo 100 mln. JAV dolerių dydžio rezervinio fondo, skirto ekstremalioms situacijoms, steigimą; pritaria įsipareigojimui per dvejus metus padidinti PSO biudžetą 10 proc. iki 4,5 mlrd. JAV dolerių;

5.  ragina tarptautinę bendruomenę skatinti vykdyti informavimo ir švietimo kampanijas atitinkamose šalyse; pabrėžia, kad valdant krizę itin svarbu rengti prevencijos ir informacijos kampanijas, visų pirma siekiant mažinti užsikrėtimo atvejų skaičių ir didinti informuotumą apie nesaugų elgesį, kurio reikėtų vengti; pabrėžia alternatyvių informacijos skleidimo priemonių svarbą;

6.  primygtinai pabrėžia, kad svarbu kovoti su didėjančia įvairų grupių tarpusavio įtampa, atsiradusia po Ebolos protrūkio, nes sukurtais mitais kai kurios etninės grupės galėtų būti kaltinamos esančios atsakingos už Ebolos viruso protrūkį;

7.  mano, kad nebesant poreikio teikti neatidėliotiną pagalbą Europos Sąjunga visų pirma turėtų teikti ilgalaikę pagalbą vystymuisi, kuri turėtų apimti investicijas į sveikatos priežiūros sektorių, kad būtų skatinamas atsparumas, ypač atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sistemų organizavimą ir valdymą, sveikatos būklės stebėseną ir informavimą apie ją, vaistų tiekimo sistemas, vidaus valdymą ir valstybės kūrimą, o paskui turėtų būti teikiama būtina pagalba minėtųjų trijų valstybių ekonomikai atkurti;

8.  ragina valdžios institucijas atsižvelgti į įgytą patirtį, susijusią su stigmatizavimo reiškiniu, ir remtis tokia patirtimi per panašias humanitarines krizes, kurios gali kilti;

9.  primena, kad svarbu užkirsti kelią konfliktams, kadangi konfliktai ir nestabilumas daro labai neigiamą poveikį sveikatos sistemoms;

10.  ragina sukurti nuolatinę Europos greitojo reagavimo grupę, sudarytą iš ekspertų, paramos laboratorijoms grupių ir epidemiologų, ir logistikos infrastruktūrą, įskaitant mobilias laboratorijas, kurią būtų galima perkelti per kuo trumpesnį laiką; ypač atkreipia dėmesį į pridėtinę vertę, kurią ES galėtų suteikti tikrinimo prie sausumos ir jūros sienų srityje, ir į tai, kad ES galėtų pasinaudoti jai naudinga JAV sveikatos priežiūros institucijų sukaupta kompetencija atliekant patikrinimus oro uostuose;

11.  taip pat ragina ES remti stebėjimo punktų tinklo besivystančiose šalyse steigimą, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti naujus infekcinių ligų, kurios gali išsivystyti į pandemijas, atvejus siekiant tose šalyse sukurti kontrolinį tinklą;

12.  pripažįsta, kad reikia remti ES bei jos valstybių narių ir besivystančiųjų šalių, ypač Vakarų Afrikos šalių, bendradarbiavimą mokant medicinos darbuotojus;

13.  pabrėžia, kad svarbu gerinti apsaugos ir skubios evakuacijos sistemas, skirtas tarptautiniams sveikatos priežiūros darbuotojams;

14.  apgailestauja dėl to, kad praeityje vykdyti koregavimai ir reformos, taip pat šališka vystymosi politika paskatino sveikatos sistemų neveiksmingumą; ragina Komisiją padėti šioms trims šalims plėtoti savo visuomenės sveikatos sistemas, kad jos galėtų tenkinti pagrindinius sveikatos priežiūros poreikius, ir sukurti infrastruktūrą, kurios reikia norint visiems savo piliečiams užtikrinti galimybes naudotis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis; visų pirma mano, kad kuriant atsparią ilgalaikę sveikatos priežiūros sistemą reikia, be kita ko, i) investuoti išteklius į pagrindines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, ii) užtikrinti saugią ir kokybišką sveikatos priežiūrą didinant išteklius, skirtus sveikatos priežiūros darbuotojams mokyti, jiems vadovauti ir tinkamai atlyginti, suteikiant galimybes gauti saugių vaistų, iii) įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus ir bendruomenes į reagavimo į krizes veiksmus ir vystymosi planavimą; ragina tarptautinius paramos teikėjus padidinti oficialią pagalbą vystymuisi (OPV) minėtoms šalims, naudojant šalims skirtas sistemas, pvz., paramą biudžetui; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, PSO, Pasaulio banku ir kitais rėmėjais, parengti suderintus poreikiais pagrįstus sveikatos priežiūros planus ir stebėsenos procedūras;

15.  pabrėžia, kad tokiomis priemonėmis turėtų būti šalinamos pagrindinės atstovavimo moterims, prieigos prie sveikatos priežiūros ir paslaugų spragos ir sprendžiamas pragyvenimo šaltinių praradimo klausimas; ypač pabrėžia, kad reikia teikti kokybiškas pagrindines ir sveikatos priežiūros paslaugas, ypač motinystės priežiūros, akušerines ir ginekologines paslaugas;

16.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius (COM(2010) 0128) ir jame išdėstytą visa apimantį požiūrį į visapusiškas sveikatos priežiūros sistemas, pateiktą horizontalųjį požiūrį ir pastangas užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą; ragina Komisiją peržiūrėti šį komunikatą remiantis naujomis įžvalgomis, įgytomis per Ebolos viruso krizę, kartu toliau laikytis visapusiško ir horizontalaus požiūrio, ir laiku pristatyti veiksmų programą bei ją įgyvendinti;

17.  apskritai pabrėžia, kad besivystančios šalys turėtų savo biudžetuose numatyti prioritetą steigti patikimas ir atsparias valstybines socialinės apsaugos ir visuomenės sveikatos sistemas, pastatyti pakankamai gerai įrengtų tvarių sveikatos apsaugos infrastruktūrų (įskaitant laboratorijas, vandens ir sanitarijos įrenginius) ir teikti aukštos kokybės pagrindines paslaugas bei sveikatos priežiūros paslaugas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamai sveikatos priežiūros darbuotojų tam tikram gyventojų skaičiui, ir ragina nuo epidemijos nukentėjusių šalių vyriausybes užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojams būtų mokamas atlyginimas ir kad sveikatos priežiūrai skirtos lėšų pasiektų žmones; vis dėlto pripažįsta, kad sveikatos apsaugos sistema negali pati viena įveikti tokių krizių, kaip dabartinė, ir kad siekiant ištaisyti didžiausius visų pagrindinių paslaugų trūkumus reikia laikytis visapusiško požiūrio, pagal kurį būtų įtraukti įvairūs sektoriai, pvz., švietimo ir mokymo, sanitarijos, pagalbos maistu ir geriamojo vandens sektoriai; kartu pabrėžia, kad ekonomikos atsigavimui taip pat labai svarbus švietimas, nepamirštant kultūrinių aspektų ir įsitikinimų;

18.  nurodo, kad investicijos į sveikatos sektorių yra svarbus ekonomikos vystymosi veiksnys ir padeda mažinti skurdą besivystančiose šalyse; palankiai vertina tai, kad į pasiūlymą dėl būsimų darnaus vystymosi tikslų (TVT) įtrauktas 3-iasis tikslas „Užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų įvairaus amžiaus žmonių gerovę“;

19.  pabrėžia, kad norint kurti atsparias ir visapusiškas sveikatos priežiūros sistemas būtina ilgalaikiuose išlaidų planuose numatyti pakankamą kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių, galimybes gauti pakankamai medicinos priemonių ir patikimas sveikatos srities informacines sistemas;

20.  ragina Vakarų Afrikoje sustiprinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą sukuriant regioninį visuomenės infekcinių ligų mokslinių tyrimų centrą ir pradėti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, kuriame dalyvautų ES ir jos valstybės narės;

21.  pabrėžia, kad reikia kovoti su socialine nelygybe siekiant sukurti atsparią tvarią visuomenės sveikatos sistemą; taigi pritaria tam, kad būtų užtikrinta valstybės finansuojama visuotinė sveikatos apsauga, kai paslaugos jų teikimo vietoje teikiamos nemokamai, ir ragina Komisiją kartu su šalimis partnerėmis ir kitais paramos teikėjais kaip galima greičiau pateikti programą, pagal kurią būtų diegiama visuotinė sveikatos apsauga, užtikrinant atsakomybės už riziką sveikatai pasidalijimą;

22.  ragina visas šalis įsipareigoti siekti visuotinės sveikatos apsaugos ir parengti planą, kuriame būtų numatyti vidaus ištekliai ir tarptautinio finansavimo galimybės, kuriais remiantis būtų galima šį tikslą pasiekti; pritaria tikslui visose šalyse padidinti sveikatos priežiūros išlaidas iki ne mažiau kaip 86 JAV dolerių už vieno asmens pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas;

23.  teigiamai vertina 2015 m. kovo 3 d. surengtą ES globojamą ES ir pagrindinių partnerių aukšto lygio tarptautinę konferenciją Ebolos klausimu, kurioje buvo siekiama įvertinti nukentėjusioms šalims padarytą poveikį, siekiant užtikrinti, kad pagalba vystymuisi būtų paremta humanitariniais veiksmais;

24.  pritaria minčiai parengti „Maršalo planą“ siekiant atgaivinti šių šalių ekonomiką; siūlo teikti techninę pagalbą administracijoms siekiant stiprinti jų pajėgumus ir užtikrinti, kad lėšos pasiektų žmones ir nebūtų prarandamos dėl korupcijos ar kitų tikslų;

25.  palankiai vertina tarptautines pastangas sumažinti nuo Ebolos viruso nukentėjusių šalių tarptautinius įsiskolinimus;

26.  mano, kad ES ir krizės ištiktos zonos partnerystė bus veiksminga tik tada, jei Liberija, Gvinėja ir Siera Leonė pajėgs kiek įmanoma greičiau pasirūpinti savo pačių vystymusi;

27.  mano, kad reikėtų peržiūrėti 11-ojo Europos plėtros fondo programavimą siekiant užtikrinti, kad investicijos į sveikatos apsaugą ir gerą valdymą taptų prioritetinėmis visų šalių, kurių viešoji infrastruktūra nėra stipri, sritimis; yra susirūpinęs dėl to, kad Liberijos ir Siera Leonės nacionalinėse orientacinėse programose sveikatos priežiūra, vandens tiekimas ir sanitarija nenurodyti kaip svarbiausi sektoriai; ragina Komisiją sukurti mechanizmus, skirtus pagalbai atidžiau stebėti;

28.  mano, kad atliekant daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūrą nebebus galima ignoruoti rizikos, kurią kelia struktūrinis nepakankamas ES humanitarinės veiklos finansavimas;

29.  sveikina humanitarinės pagalbos teikėjus ir vietos medicinos darbuotojus, kurie, rizikuodami savo gyvybe, siekė įveikti šią didžiulę sveikatos krizę;

30.  didžiuojasi Jungtinių Tautų reagavimo į ekstremalią situaciją dėl Ebolos viruso misijos (UNMEER), organizacijų partnerių ir nevyriausybinių humanitarinių organizacijų, pvz., „Gydytojai be sienų“, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos ir kt. darbu, kurį jie atliko minėtose šalyse ir labai palankiai vertina jų milžinišką įnašą ir pagalbą suvaldant šį protrūkį; apgailestauja dėl tų atvejų, kai medicinos personalas ir kiti darbuotojai, kovoję su Ebolos protrūkiu, buvo netinkamai gydomi jiems grįžus iš Afrikos;

31.  mano, kad galimybė įsigyti vaistų iš esmės turėtų priklausyti nebe nuo pacientų perkamosios galios, o nuo jų poreikių, ir kad vien rinkos veiksniai neturėtų lemti, kokius vaistus gaminti;

32.  ragina ES ir jos valstybes nares laikytis ES politikos suderinamumo vystymosi labui principo, nustatyto SESV 208 straipsnyje, ir skatinti sąžiningą ir lygiateisę tarptautinę prekybą, medicinos mokslinius tyrimus ir inovacijų politiką ir taip puoselėti visuotinę prieigą prie vaistų ir sudaryti jai palankesnes sąlygas;

33.  ragina Komisiją išnagrinėti alternatyvius modelius nei modeliai, paremti patentų monopolijomis, kai kuriami vaistai ir vakcinos, kurie gaminami vykdant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, pvz., naujoviškų vaistų iniciatyvą, kurios gali užtikrinti pacientų prieigą prie gydymo paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų tvarumą ir veiksmingą reagavimą į tokias krizes, kaip Ebolos viruso sukelta krizė, ar panašias grėsmes;

34.  pabrėžia, kad svarbu didinti pasaulinius epidemiologijos srities mokslinių tyrimų pajėgumus, plėtojant greituosius tyrimus ir užtikrinant galimybę būti paskiepytiems; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad kovojant su Ebolos virusu buvo sutelkta daug ES mokslinių tyrimų, be kita ko, pagal naujoviškų vaistų iniciatyvą, programą „Horizontas 2020“ ir Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (EBŠPKTS) programą; pabrėžia, kad nors vakcinos yra svarbios, jos tikriausiai netiks siekiant išnaikinti Ebolos virusą, nes jis mutuoja; taigi pabrėžia, kad finansuojant pirmenybė turi būti teikiama visuotinės sveikatos sistemos stiprinimui, higienai, izoliavimui, patikimam ir greitam tyrimų atlikimui atogrąžų sąlygomis ir vaistams nuo viruso ir simptomų, kuriuos jis sukelia;

35.  ragina visas suinteresuotąsias šalis visuomenėje propaguoti sveikatos srities mokymus, sutelkiant dėmesį į tradicinius papročius, kurie yra netinkami kovojant su ligos plitimu tarp gyventojų;

36.  pabrėžia, kad ES turėtų skatinti veiksmingai ir sąžiningai finansuoti tyrimus, kurie būtų naudingi visų sveikatai ir kuriais būtų užtikrinta, kad inovacijos ir intervencijos priemonės sudarytų galimybes rasti įperkamus ir prieinamus sprendimus; dar kartą pabrėžia, kad ypač reikėtų išnagrinėti modelius, kuriuos taikant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) sąnaudos atsiejamos nuo vaistų kainos, įskaitant technologijų perdavimo besivystančioms šalims galimybes;

37.  dar kartą tvirtina, kad reikia investuoti į apleistas ligas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją tęsti diskusijas šiuo klausimu ir susitarti dėl plataus masto viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo siekiant sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir palengvinti rezultatų perdavimą suinteresuotiems gyventojams, su sąlyga, kad bus nustatytos apsaugos priemonės, neleidžiančios viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėms daryti žalos pažeidžiamiausiems žmonėms nereguliuojamojoje rinkoje; taigi palankiai vertina tai, kad, siekdama skubiai vykdyti naujų gydymo būdų mokslinius tyrimus, ES pagal programą „Horizontas 2020“ ir naujoviškų vaistų iniciatyvą skyrė 138 mln. EUR projektams, pagal kuriuose plėtojami naujų vakcinų, greitų diagnostinių tyrimų ir gydymo klinikiniai tyrimai; giria Europos farmacijos pramonę, kuri taip pat įsipareigojo skirti nemažai išteklių mokslinių tyrimų veiklai remti;

38.  pabrėžia, kad Ebolos viruso ir kitos epidemijos yra tarpvalstybinės grėsmės, kurias šalinti reikia bendradarbiaujant tarptautiniu mastu; ragina PSO persvarstyti TST siekiant į jas įtraukti tarpusavyje susijusios atsakomybės ir finansinės paramos, naudojamos, be kita ko, ir šalinant pagrindines priežastis, klausimus;

39.  atsižvelgiant į paviršutinišką TST įgyvendinimą ir epidemiologinės stebėsenos stoką, palankiai vertina Prancūzijos reagavimo programą „Visuomenės sveikatos institucijų tinklas Vakarų Afrikoje“;

40.  pabrėžia, kad šiuo metu, kai epidemijos protrūkis rimsta, nors pasveikus virusas lieka lytinėse liaukose dar kelis mėnesius, reikia, kad būtų sudarytos galimybės gauti seksualinio konsultavimo ir šeimos planavimo paslaugas, kurios būtų integruotos į sveikatos priežiūros sistemą ir švietimo priemones;

41.  pabrėžia, jog labai tikėtina, kad po epidemijos, kuri suniokojo smulkiuosius ūkininkus, seks maisto krizė; ragina valstybes nares, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę investuoti į smulkiųjų ūkininkų ilgalaikį vystymąsi siekiant užtikrinti, kad ateityje nekiltų grėsmė žemės ūkio veiklą vykdantiems namų ūkiams ir Vakarų Afrikos maisto saugumui;

42.  ragina savo atsakingą komitetą prieš pateikiant galutinį gerai apibrėžtais kriterijais paremtą vertinimą stebėti krizės valdymo priemones glaudžiai bendradarbiaujant su ES koordinatoriumi Ebolos viruso klausimu ir Parlamento misijai grįžus iš Siera Leonės;

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos valstybių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0026.

(2)

pavyzdžiui, paprotį drausti deginti mirusiųjų kūnus;


AIŠKINAMOJI DALIS

Nuo 2014 m. kovo mėn. Siera Leonė, Liberija ir Gvinėja tapo didžiausiomis Ebolos epidemijos, kokią tik yra mačiusi žmonija, aukomis. Dėl pralaidžių sienų virusas lengvai pateko iš vienos šalies į kitą. Šios trys šalys yra vienos paskutinių Jungtinių Tautų vystymo programos teikiame žmonių gerovės indekse. Jose vidutinė gyvenimo trukmė yra 60 arba mažiau metų, mokykla retai lankoma ilgiau kaip trejus metus ir maždaug 80 proc. šių šalių piliečių gyvena didelio skurdo sąlygomis.

Šie rodikliai atskleidžia, kad šių šalių gyventojai yra labai pažeidžiami. Akivaizdu, kad minėtosios trys šalys pačios negali su šia padėtimi susidoroti. Ebolos epidemijos mastas ir sudėtingumas yra tikras iššūkis šioms trims valstybėms, kuriose sveikatos ir švietimo sričių trūkumai yra iš esmės struktūriniai. Vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu Ebolos viruso sukelta krizė yra sisteminė.

Ebolos krizė yra sisteminė ir pasaulinio valdymo požiūriu. Iš tiesų tarptautinė bendruomenė per ilgai laukė, ko suprato padėties sunkumą ir pradėjo reaguoti.

Reikalai iš tikrųjų pradėjo judėti tik 2014 m. rugsėjo mėn. Nusprendusi naujam už humanitarinę veiklą atsakingam Komisijos nariui Ch. Stylianidesui patikėti ES koordinatoriaus Ebolos srityje misiją, Europos Vadovų Taryba pasiuntė aiškų signalą tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai. Toliau improvizuoti nebebuvo galima. Tarp kitko, verta priminėti, kad teisinis pagrindas tokiai misijai jau įtvirtintas Lisabonos sutartyje.

Už humanitarinę veiklą atsakingo Komisijos nario įgaliojimai labai platūs. Jie yra tikras išbandymas visiems Europos veikėjams, dirbantiems mokslinių tyrimų, inovacijų, krizių valdymo, medicinos darbuotojų siuntimo į įvykių vietas, evakuacijos sistemos kūrimo srityse ir dedant ilgalaikiškesnes pastangas vystomojo bendradarbiavimo srityje.

Europos Parlamentas, laikydamasis savo tradicijų, priminė, kad šiuo atveju jo užduotis yra kontroliuoti vykdomąją valdžią, vykdyti teisės aktų leidėjo funkcijas ir galiausiai suteikti naujus politinius postūmius. Europos Parlamento Vystymosi komiteto nuomone Europos Sąjungai – vystymosi srities lyderei pasaulyje – tenka ypatinga atsakomybė skatinant teisę į visuotinę galimybę naudotis sveikatos apsauga. Galima reikalauti, kad Europos Sąjunga žengtų sparčiau, nei kiti tos srities veikėjai. Jos balsas turi būti išgirstas, ir ypač šiemet, nes šie metai yra skirti vystymuisi ir jų moto yra „Mūsų pasaulis, mūsų ateitis, mūsų orumas“.

Todėl kovos su Ebolos virusu srityje Europos Sąjunga turi įveikti šiuos iššūkius ir atsakyti į pagrindinius klausimus.

Kokia jos pozicija palyginti su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kurios tikslas teikti informaciją apie epidemijos eigą ankstyvoje stadijoje? Beje, būtent PSO nurodo gaires mokslo bendrijai, kuri, kaip pranešama, telkiasi ir ieško skiepų bei vaistų nuo Ebolos viruso sukeliamos ligos.

Ar ji pajėgi užtikrinti transporto ir logistikos pajėgumus, kurių reikia epidemijai sustabdyti? Palyginimui verta pasakyti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sugebėjo labai greitai dislokuoti tūkstančius karių ir per rekordiškai trumpą laiką į Ebolos virusu užkrėstą zoną atgabenti nemenką kiekį priemonių.

Be to, Ebolos viruso sukeltos krizės valdymas apnuogino kitą fenomeną – „krizę krizėje“, – kaip tai viename iš savo kreipimųsi įvardijo organizacija „Gydytojai be sienų“. Daug žmonių, sergančių kitomis, ne Ebolos viruso sukeltomis, ligomis nustojo lankytis ligoninėse, bijodami užsikrėsti šiuo virusu. Tikimasi, kad Europos Sąjunga, bendradarbiaudama su parneriais iš Afrikos, padės rasti šios problemos sprendimą.

Kita vertus, ar nereikėtų padėti Afrikos šalims pačioms palaipsniui susikurti mokslinių tyrimų pajėgumus?

Verta pakalbėti ir apie politikos vaidmenį mokslinių tyrimų srityje. Teisės į visuotinę sveikatos apsaugą rėmėjai mums teisingai primena, kad ne rinka turi nustatyti mokslinių tyrimų prioritetus. Kokių iniciatyvų turėtų imtis Europos Sąjunga šioje srityje savo lygmeniu, bet taip pat ir tarptautiniuose forumuose?

Pranešėjas yra tvirtai įsitikinęs, kad pirmaisiais Ebolos viruso sukeltos krizės mėnesiais humanitarinės NVO, visų pirma organizacija „Gydytojai be sienų“ ir Raudonais Kryžius, buvo veiksmingiausi ir geriausiai informuoti veikėjai, pasirengę atlikti svarbiausią vaidmenį šiuo kovos su virusu etapu, kurio, kaip visi žinome, pasekmės vėliau buvo labai sunkios. Neabejotinai dideliu savo žinių kiekiu, savo praktine patirtimi ir sugebėjimu teikti informaciją, nekalbant apie sugebėjimą veikti išvien, humanitarinės organizacijos įrodė, kad krizės pradžioje prireikus jos gali būti svarbesnės ir veiksmingesnės už institucinius veikėjus, nes yra geriau pasirengusios; Todėl svarbu pradėti svarstyti, kaip geriau būtų galima panaudoti humanitarinių organizacijų pajėgumus ateityje. Savaime suprantama, tai nereiškia, kad reikia pradėti kelti klausimą dėl jų statuso ar pagrindinių principų. Ir vien todėl, kad klausimas labai opus, nereiškia, kad nereikia jo kelti.

Taigi, jau dabar reikia galvoti apie laikotarpį po Ebolos viruso, kuris būtų pasiektas, kai per 48 valandas nebebūtų nė vieno naujo užsikrėtimo atvejo. Tuomet Europos Sąjungos atsakas turėtų būti orientuotas į šiuos du aspektus: pirmasis jo aspektas turėtų būti susijęs su pagalba vystymuisi, apimančia investicijas, kurias svarbu atlikti sveikatos srityje, o antrasis aspektas – būtina pagalba minėtųjų trijų valstybių ekonomikai atgaivinti. Prieš krizę, buvo tikimasi, kad metinis šių trijų šalių BVP augimas viršys 5 proc. Tačiau kadangi Ebolos virusas labai pristabdė ekonominę veiklą, trys minėtosios valstybės šiuo metu patiria recesiją. Kuo anksčiau šių trijų šalių ekonomika pajėgs generuoti pakankamai išteklių, tuo didesnę autonomiją jos galės išlaikyti ir galės geriau finansuoti savo būtiniausius sveikatos apsaugos poreikius.

Europos Sąjungos ir krizės ištiktos zonos partnerystė bus veiksminga tik tada, jei Liberija, Gvinėja ir Siera Leonė pajėgs kiek įmanoma greičiau pasirūpinti savo pačių vystymusi. Europos plėtros fondo (EPF) šioms trims šalims numatytas finansavimas turės būti persvarstytas, atsižvelgiant į daugybę problemų, kurios iškilo dėl Ebolos viruso sukeltos krizės. Todėl svarbu jau dabar pabrėžti, kad atliekant daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūrą nebebus galima ignoruoti rizikos, kad Europos Sąjungos humanitarinė veikla bus per mažai finansuojama.

Baigiant norėtųsi išreikšti viltį, kad visi veikėjai nusibrėš tokią viziją, kuri leis jiems prisiimti atsakomybę už ateinantį laikotarpį, nors apie Ebolos viruso problemą bent jau mūsų šalyse seniai nebekalbama vakarinėse žinių laidose.

Reziumuojant derėtų priminti, kad dabartinė Ebolos viruso sukelta krizė iškėlė aikštėn struktūrinius trūkumus kelete šalių ir kartu priminė atsakingiems Europos Sąjungos asmenims, kad būtina tvirtai laikytis pasiryžimo bent 20 proc. savo viešosios pagalbos skirti pagrindinių socialinių sektorių, visų pirma sveikatos, vystymui.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (27.3.2015)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl Ebolos viruso sukeltos krizės: ilgalaikės pamokos ir kaip sustiprinti sveikatos apsaugos sistemas besivystančiose šalyse, siekiant užkirsti kelią ateities krizėms

(2014/2204(INI))

Nuomonės referentas: Josu Juaristi Abaunz

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Ebolos viruso protrūkis Vakarų Afrikoje 2014 m. yra didžiausias ir sudėtingiausias istorijoje daugelį šalių paveikęs šio viruso protrūkis, dėl kurio tūkstančiai susirgo ir mirė(1); kadangi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmąsyk pavojų skelbiantį signalą dėl dabartinio Ebolos viruso protrūkio gavo 2014 m. kovo 23 d., tačiau tik rugpjūčio 8 d. Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių kritinės padėties komitetas paskelbė jį tarptautinio masto pavojaus visuomenės sveikatai padėtimi; kadangi prieš šį protrūkį Ebolos virusas nebuvo laikomas didele visuomenės sveikatos problema;

B.  kadangi per savaitę, kurios pabaiga – 2015 m. kovo 15 d., iš viso pranešta apie 150 naujų patvirtintų užsikrėtimo Ebolos virusine liga atvejų; kadangi minėtąją savaitę Gvinėjoje pranešta apie 95 naujus patvirtintus užsikrėtimo atvejus – tai aukščiausias savaitinis bendras šalies rodiklis 2015 m., o Siera Leonėje pranešta apie 55 naujus patvirtintus užsikrėtimo atvejus tuo pačiu laikotarpiu – tai žemiausias savaitinis bendras šalies rodiklis nuo 2014 m. birželio mėn. pabaigos; kadangi Liberija trečią savaitę iš eilės nepranešė apie jokius naujus patvirtintus užsikrėtimo atvejus;

C.  kadangi dėl šio protrūkio nukentėjo daugiau kaip 20 000 žmonių, daugiausia Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje, ir ši liga iš Afrikos išplito pavieniais atvejais į du kitus žemynus; kadangi nuo dabartinio Ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikoje labiausiai nukentėjo šalys, turinčios per mažai išteklių, pernelyg mažai darbuotojų ir silpnas sveikatos apsaugos sistemas; kadangi plintant Ebolos viruso epidemijai ne tik kilo medicininė krizė, pareikalavusi tūkstančių gyvybių, bet nukentėjusiose šalyse ir aplinkiniuose regionuose atsirado ir socialinių bei ekonominių sunkumų ir kilo politinis nestabilumas;

D.  kadangi ši epidemija nuolat nenuspėjamai vystosi dėl to, kad trūksta sergančiųjų izoliavimo patalpų ir kvalifikuotų medicinos darbuotojų, o užsienio medicinos darbuotojams sunkiai sekasi įgyti vietos žmonių pasitikėjimą; kadangi tarptautinės paramos reikia visais svarbiausiais kovos su epidemija aspektais: pradedant bendruomenių švietimu ir sutelkimu, sveikatos apsaugos sistemų kokybės gerinimu ir stiprumo didinimu, sveikatos priežiūros darbuotojų mokymu ir medicinine pagalba sergantiesiems ir baigiant koordinuota epidemiologine kontrole, atsekimu ir priežiūra, siekiant veiksmingai suvaldyti ligos protrūkį; primena, kad tol, kol epidemija siaučia bet kurioje šalyje, ji gali išplisti į bet kurią jos nepaliestą šalį;

E.  kadangi trijose labiausiai nukentėjusiose šalyse pagrindinės problemos buvo šios: patirties kovojant su Ebolos virusu trūkumas, didelis gyventojų judumas, plačiai paplitęs tarp gyventojų gyventojų klaidingas šios ligos ir jos plitimo būdų supratimas ir smarkus bendruomenės priešinimasis ankstyvam gydymui, dėl kurio kilo agresija prieš užsienio medicinos darbuotojus;

F.  kadangi sveikatos apsaugos sistemų kokybė ir stiprumas buvo esminiai veiksniai siekiant veiksmingai suvaldyti ligos protrūkį;

G.  kadangi Ebolos viruso krizės padarinys ‒ ne tik mirtys, bet ir poveikis nukentėjusių regionų politiniam stabilumui ir ekonomikų klestėjimui, įskaitant grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui ir socialinei sanglaudai regione; Vien tik 2015 m., Pasaulio banko duomenimis, dėl tiesioginių krizės padarinių trijų labiausiai nukentėjusių šalių BVP sumažės 2 mlrd. JAV dolerių;

H.  kadangi 2015 m. vasario mėn. PSO pirmą kartą šiais metais pranešė, kad trijose šalyse ‒ Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje, ‒ kuriose labai aukšti užkrato pernešimo rodikliai ir atsakas į Ebolos viruso plitimą tebėra didžiulė problema, savaitiniai užsikrėtimo rodikliai padidėjo;

I.  kadangi tarptautinė bendruomenė nepakankamai įvertino protrūkio mastą, todėl iš pat pradžių atsakas į problemą nebuvo ryžtingas, daugiausiai dėmesio skiriant Ebolos viruso valdymo struktūrų finansavimui ar kūrimui, paliekant šią užduotį nacionalinėms valdžios institucijoms, vietos sveikatos apsaugos personalui ir NVO, siekiant užtikrinti būtinus medicinos darbuotojų išteklius;

J.  kadangi Europos Sąjunga sutelkė 1,1 mlrd. EUR vertės finansinę pagalbą, iš kurios daugiau kaip 434 mln. EUR ‒ Europos Komisijos skirtos lėšos; kadangi PSO neseniai paragino imtis trijų priemonių Ebolos virusui visiškai išnaikinti: sukurti papildomą 1 mlrd. JAV dolerių (800 mln. EUR) fondą, užtikrinti geresnį veiklos koordinavimą ir nepaprastosios padėties valdymą ir užtikrinti naujų vaistų patekimą į rinką;

K.  kadangi Europos Komisija nuo pat protrūkio pradžios ėmėsi aktyvių veiksmų, didino savo atsako į epidemiją mastą ir stebi padėtį per savo Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, kuris padeda koordinuoti ES pagalbą, vadovaujant ES koordinatoriui Ebolos viruso klausimais Christosui Stylianidesui;

L.  kadangi siekiant išnaikinti Ebolos virusinę ligą susiduriama su rimtais iššūkiais, pvz., drėgnojo sezono pradžia, didėjančiu geografiniu plitimu, plačiai paplitusiu užkrato pernešimu, nuolatiniu bendruomenės priešinimusi ir nesaugiu kūnų laidojimu;

M.  kadangi pradėjus taikyti ES civilinės saugos mechanizmą buvo sudarytos palankesnės sąlygos greitam ir koordinuotam skubios pagalbos ir ekspertų iš valstybių narių panaudojimui;

N.  kadangi regione vis dar nėra tinkamų sąlygų tose vietose, kuriose būtina atskirti ligonius ir jiems nustatyti diagnozę; kadangi daugelyje vietovių Vakarų Afrikoje šių priemonių koordinavimas, geografinis paskirstymas ir lankstumas tebėra didelis iššūkis;

O.  kadangi, UNICEF duomenimis, dėl epidemijos keli tūkstančiai vaikų tapo našlaičiais; kadangi daugelis Ebolos viruso aukų patiria diskriminaciją, netenka statuso ir patiria socialinę atskirtį;

P.  kadangi Ebolos viruso epidemija išryškino rimtus vietos sveikatos krizių prevencijos trūkumus; kadangi tarptautinei bendruomenei teikiant pagalbą nuo Ebolos viruso nukentėjusioms šalims turėtų būti atsižvelgiama į įvairius aspektus, pavyzdžiui, laboratorijų pajėgumus diagnozuoti ir patvirtinti infekciją, informuotumo didinimą, bendruomenės dalyvavimo ir kultūrinio supratimo užtikrinimą, visuomenės sutelkimą, kontaktų atsekimą ir stebėjimą, perspėjimą apie pavojų ir priežiūrą, ne Ebolos virusu sergančių ligonių galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir saugaus laidojimo užtikrinimą; kadangi sveikatos priežiūros įstaigų, kurių kai kuriose Vakarų Afrikos dalyse vis dar trūksta, ir sveikatos specialistų, kurie tokiomis ekstremaliomis aplinkybėmis atlieka svarbiausią vaidmenį, apsauga turėtų būti stiprinama taikant skubaus medicininio mokymo programą, siekiant išspręsti rimtą vietinio medicinos personalo trūkumo problemą ir suvaldyti epidemiją;

Q.  kadangi Komisija, vykdydama naujoviškų vaistų iniciatyvą, pagal naują programą „Ebola+“, kurios biudžetas ‒ 215 mln. EUR, pradėjo vykdyti aštuonis projektus, susijusius su vakcinavimu ir diagnostika; primena, kad 114 mln. EUR skirta iš programos „Horizontas 2020“, o likusius 101 mln. EUR skyrė šiuose projektuose dalyvaujančios farmacijos bendrovės; kadangi iki šiol reikia papildomų lėšų norint padėti šalims pradėti naudoti vakcinas, atkurti nefunkcionuojančias sveikatos apsaugos sistemas ir vėl pradėti teikti imunizavimo paslaugas nuo Ebolos viruso nukentėjusiose šalyse; kadangi Ebolos vakcinų klinikinių tyrimų rezultatai turėtų būti gauti 2015 m. pirmąjį ketvirtį, o tuo tarpu dvi vakcinos kandidatės šiuo metu bandomos su žmonėmis, patvirtinta, kad abi jos yra saugios ir veiksmingos gyvūnams;

R.  kadangi ligos protrūkis smarkiai palietė vietos sveikatos priežiūros darbuotojus ir mokymų proceso Vakarų Afrikoje tęstinumą; kadangi medikams iki šiol gresia didelis pavojus užsikrėsti Ebolos virusu;

S.  kadangi kovojant su Ebolos viruso protrūkiu pradėtos vykdyti priemonės turėtų būti dalis koordinuoto proceso, kuriuo siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą ir aiškumą ir daugiau dėmesio skirti trūkumams ir poreikių tenkinimui;

T.  kadangi tarptautinės pagalbos skyrimas tik Ebolos viruso problemai, o ne vietos pajėgumų užtikrinti veiksmingas sveikatos priežiūros sistemas kūrimui, gali lemti pražūtingus padarinius, pvz., nutraukus prevencines ir gydymo priemones gali pradėti plisti kitos ligos, kaip antai viduriavimo ligos, dėl kurių miršta vaikai, ir maliarija;

U.  kadangi prie neigiamo poveikio, kurį nukentėjusiose šalyse daro mirtingumas, prisideda varganos sveikatos apsaugos sistemos, kurios negali teikti pagrindinių paslaugų, pvz., imunizavimo, vaikų priežiūros ir motinų sveikatos priežiūros paslaugų;

1.  apgailestauja dėl netekčių regione, kurį nusiaubė Ebolos viruso protrūkis, ir reiškia nuoširdžią užuojautą šalių, kuriose tiesiogiai ir netiesiogiai pasireiškė protrūkis, vyriausybėms ir žmonėms;

2.  teigiamai vertina JT reagavimo į ekstremalią situaciją dėl Ebolos viruso misijos (UNMEER), taip pat ES darbo grupės Ebolos viruso klausimais įsteigimą, Komisijos nario Christoso Stylianideso paskyrimą ES koordinatoriumi Ebolos viruso klausimais ir kai kurių partnerių organizacijų, specializuotų nacionalinių ir tarptautinių agentūrų, fondų, nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, vietos ir užsienio medikų ir savanorių, dirbančių Afrikoje kovos su Ebolos virusu srityje, bendrą indėlį ir pagalbą;

3.  atkreipia dėmesį į tarptautiniu ir Europos lygmeniu pasiektą pažangą ir padarytus darbus, tačiau pabrėžia, kad dar daug turi būti padaryta siekiant padėti šalims sustabdyti ir įveikti Ebolos viruso epidemiją; dar kartą pabrėžia Europos strategijos svarbą siekiant Sąjungos lygmeniu suderinti atsaką į Ebolos viruso protrūkį ir pagerinti pasirengimą ir apsaugą pačioje Sąjungoje;

4.  reikalauja, kad valstybės narės, Komisija ir tarptautinė bendruomenė koordinuotų ir stiprintų veiksmingų vaistų nuo Ebolos ir kitų naujų ligų, kuriomis nesirūpina farmacijos komercijos sektoriaus subjektai, ir jų vakcinų medicininius tyrimus bei gamybą, siekdamos užtikrinti, kad šie tyrimai būtų vykdomi etiškomis sąlygomis, kai pacientai, prieš dalyvaudami, suteikia informuoto asmens sutikimą, per šiuos tyrimus gauti klinikiniai duomenys būtų skaidrūs ir tiksliniams gyventojams būtų užtikrinta reali galimybė, kai įmanoma nemokamai, gauti šias vakcinas ir gydymą (kvalifikuotų darbuotojų ir gydymui administruoti tinkamų įstaigų kainomis, neviršijančiomis tikrųjų gamybos sąnaudų); vis dėlto apgailestauja dėl to, kad susitarimai dėl dotacijų pagal programą „Ebola+“ vykdomiems projektams bus pasirašyti po pagal naujoviškų vaistų iniciatyvą skirtų lėšų perdavimo, o ne prieš, ir tikisi, kad dalyvaujančios farmacijos bendrovės laikysis įmonių socialinės atsakomybės principų, ypač užtikrindamos naujoviško vakcinavimo įperkamumą;

5.  teigiamai vertina pagal programos „Ebola+“ naujoviškų vaistų iniciatyvą vykdomus aštuonis projektus, kuriais siekiama sukurti vakcinas ir skubios diagnostikos testus;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautinė bendruomenė turėtų savikritiškai įvertinti savo pernelyg vėlyvą atsaką atsižvelgdama į šio ligos protrūkio ypatybes; pabrėžia, kad būtina toliau remti tokias institucijas kaip PSO, kuri tarptautiniu lygmeniu yra pati svarbiausia koordinuojant ir skatinant su visuomenės sveikata susijusią veiklą;

7.  teigiamai vertina tai, kad Komisija mokslinių tyrimų projektams, kurių tikslas ‒ kovoti su Ebolos virusu kuriant vakcinas, skubios diagnostikos testus ir vykdant klinikinius tyrimus bandant esamus ir naujus sudėtinio Ebolos viruso gydymo būdus, iš programos „Horizontas 2020“ 2014 m. skyrė 24,4 mln. EUR, o 2015 m. ‒ 114 mln. EUR;

8.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. sausio mėn. organizacijos „Gydytojai be sienų“ centre Liberijoje buvo pradėti pirmieji galimo vaisto nuo Ebolos viruso bandymai ir tai, kad vakcinų bandymai, kurie paprastai vyksta dešimtmečius, dabar vykdomi pagreitintai nuo Ebolos viruso nukentėjusiose šalyse ir turėtų užtrukti kelias savaites ar mėnesius;

9.  mano, kad iš pat pradžių valstybių narių ir Komisijos atsakas į problemą nebuvo ryžtingas ir neatitiko tikrojo krizės masto; todėl teigiamai vertina ir skatina didinamus Europos Komisijos ir valstybių narių finansinius įsipareigojimus humanitarinės pagalbos, pagalbos vystymuisi, logistikos ir mokslinių tyrimų srityse siekiant kovoti su krize; tačiau pažymi, kad būtina užtikrinti naujoviškų vaistų patekimą į rinką ir gydytojų grupių, kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų, laboratorijų, epidemiologų ir saugos priemonių prieinamumą, be kita ko, Ebolos viruso nukentėjusiose regionuose;

10.  ragina ES kovojant su Ebolos viruso protrūkiu toliau atlikti vadovaujamą vaidmenį; pabrėžia, kad, nors dėtos pastangos suvaldant ligos protrūkį davė nemenkų rezultatų, būtina visiškai panaikinti šią ligą; todėl teigiamai vertina ES ir pagrindinių partnerių 2015 m. kovo 3 d. surengtą aukšto lygio tarptautinę konferenciją siekiant įveikti Ebolos virusą, taip pat įvertinti poveikį nukentėjusioms šalims siekiant užtikrinti, kad pagalba vystymuisi būtų grindžiama humanitariniais veiksmais;

11.  ragina Komisiją nustatyti griežtas kontrolės sistemas siekiant užtikrinti, kad visas biudžetas, skirtas patobulinti sveikatos apsaugą ir sanitarijos infrastruktūrą, suteiktų galimybių spręsti bendrųjų sveikatos priežiūros skirtumų problemą ir taip pat kovoti su Ebolos viruso protrūkiu bei užkirsti kelią būsimoms sveikatos krizėms, ir būtų iš tiesų panaudotas kovai su epidemija nuo viruso nukentėjusiose šalyse, o ne kitiems tikslams;

12.  mano, kad būtina atitinkamai stebėti, ar biudžetas skirstomas skaidriai ir aiškiai suprantamai ir ar iš tiesų skiriamas nukentėjusioms šalims;

13.  pabrėžia, kad dabartinė krizė kelia grėsmę silpnai ekonomikai ir politiniam bei socialiniam stabilumui ne tik nukentėjusiose šalyse, bet ir visame Vakarų Afrikos regione; pabrėžia, kad pagerinus tik sveikatos apsaugos sistemas nepavyks išnaikinti Ebolos viruso; laikosi nuomonės, kad siekiant ištaisyti esminius visų pagrindinių paslaugų trūkumus reikia suderinto ir ilgalaikio požiūrio, pagal kurį būtų įtraukti tarptautiniai, nacionaliniai ir regioniniai subjektai ir įvairūs sektoriai (sveikatos priežiūros, švietimo ir mokymo, sanitarijos, higienos, dezinfekcijos, pagalbos maistu, geriamojo vandens, veikiančių nuotekų sistemų, atliekų šalinimo ir ekonomikos); pabrėžia, kad siekiant surasti visa apimantį problemos sprendimą, labai svarbus visapusiškas požiūris į švietimą, apimantis šių šalių kultūrinę dimensiją ir įsitikinimus ir pagal kurį su dabartiniu Ebolos viruso protrūkiu kovojama iš esmės, be kita ko, deramai skleidžiant aiškią informaciją; dar kartą primena apie savo įsipareigojimus sveikatos apsaugos paslaugoms skirti 20 proc. lėšų, gaunamų pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę;

14.  išreiškia susirūpinimą, kad dėl žemo raštingumo nevisus pasiekia informacija apie Ebolą ir šios ligos plitimą; pabrėžia alternatyvių informacijos platinimo būdų svarbą, pvz., skleisti daugiau informacijos per radiją; pažymi, kad valdžios institucijomis nukentėjusiose vietovėse nepasitikima ir pabrėžia, kad taip pat svarbu teikti pagrindinę sveikatos priežiūrą kaimo vietovėse;

15.  pabrėžia, kad labai tikėtina, kad po epidemijos, kuri sunaikino smulkiuosius ūkininkus, seks maisto krizė; ragina valstybes nares, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę investuoti į smulkiųjų ūkininkų ilgalaikį vystymąsi, siekiant užtikrinti, kad ateityje žemės ūkio veiklą vykdantiems namų ūkiams ir Vakarų Afrikos maisto saugumui neiškiltų grėsmė;

16.  pripažįsta, kad norint, kad daugiau nebūtų jokių viruso atvejų, būtina nustatyti kiekvieną asmenį, kuris turėjo didelės rizikos kontaktą su Ebola užkrėstais asmenimis; atkreipia dėmesį, kad du svarbiausi iššūkiai, su kuriais susiduriama, yra atsekamumas ir kontaktų kontrolė ir dar kartą primena, kad nukentėjusiems taikant su karantinu susijusias priemones, būtina suteikti ir pagalbą, pavyzdžiui, maistu, vandeniu ar medicinos priežiūra;

17.  pabrėžia, kad svarbu, kad ES vengtų vieno visiems tinkamo požiūrio taikymo besivystančiose šalyse suteikiant pagalbą krizei valdyti, ypač sutelkiant dėmesį ties subnacionalinėmis sveikatos apsaugos sistemomis, didinant kvalifikuotos darbo jėgos sveikatos priežiūros srityje išteklius; ragina tarptautinę bendruomenę ir ES vadovauti atsparių sveikatos apsaugos sistemų kūrimui įgyvendinant nacionalinius planus, pagal kuriuos visi tarptautiniai subjektai ir partneriai galės apibrėžti savo vaidmenis ir įsipareigojimus, ir kartu veikti su nukentėjusiomis šalimis ir sukurti skubaus medicininio mokymo programą, siekiant išspręsti opią vietinio medicinos personalo trūkumo problemą, ir užtikrinti, kad vietoje būtų imtasi gyventojų imunizavimo priemonių;

18.  pabrėžia, kaip svarbu pasimokyti iš Ebolos krizės ir kad būtina geriau koordinuoti ir sustiprinti sveikatos apsaugos sistemas valstybėse narėse;

19.  ragina tarptautinę bendruomenę imtis priemonių, būtinų spręsti socialines problemas, kurias sukėlė ligos protrūkis ir, ypač užtikrinti, kad vaikai dėl Ebolos tapę našlaičiais būtų apsaugoti, jais būtų rūpinamasi ir kad Ebolos aukos būtų integruotos į visuomenę;

20.  pritaria Jungtinių Tautų reagavimo į ekstremalią situaciją dėl Ebolos viruso misijos (UNMEER), organizacijų partnerių ir nevyriausybinių humanitarinių organizacijų, pvz., „Gydytojai be sienų“, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos ir kt., darbui, kurį jie atliko minėtose šalyse ir palankiai vertina jų milžinišką įnašą ir pagalbą suvaldant šį protrūkį; apgailestauja dėl netinkamo medicinos personalo ir kito personalo, dirbusio suvaldant Ebolos protrūkį, gydymo atvejų jiems sugrįžus iš Afrikos;

21.  ragina valstybes nares ir Komisiją pasiūlyti finansinę paramą organizacijų, nurodytų 20 dalyje (UNMEER, organizacijų partnerių ir nevyriausybinių humanitarinių organizacijų, pvz., „Gydytojai be sienų“) narių, mirusių, kovojant su Ebolos virusu, ir nuo jo padarinių, šeimoms;

22.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad medicinos personalas, jei užsikrėstų virusu, turėtų teisę gauti visą būtiną medicinos gydymą ir vėliau medicininį vertinimą jų kilmės šalims, jei jos kaip ES valstybės narės turi būtiną Ebolos virusu užsikrėtusiųjų gydymo infrastruktūrą;

23.  ragina valstybes nares, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę toliau stiprinti viruso paliestų Vakarų Afrikos šalių sveikatos apsaugos sistemas; pabrėžia, kad Ebola yra neabejotinai didelį mirtingumą sukelianti liga, bet taip pat šiame regione esama ir kitų mirtinų ligų (pvz., maliarijos), kurios taip pat turėtų būti gydomos; pabrėžia, kaip svarbu, kad šiame regione ES investuotų ir skatintų gebėjimų stiprinimą, siekdama atitikti Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių reikalavimus ir spręsti silpnų sveikatos apsaugos sistemų, dėl kurių daugelyje Vakarų Afrikos vietovių gyventojams buvo atimta galimybė naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, problemą ir vietos personalui galėtų suteikti mokymą ir atitinkamus išteklius, skirtus kovoti su būsimomis epidemijomis (Ebolos ar bet kokios kitos ligos); pabrėžia, kad svarbiausia apsaugoti medicinos personalą, kovojantį su viruso protrūkiu, ir kad svarbu šio naujausio Ebolos protrūkio nelaikyti atskiru atveju, o manyti, kad tai yra ženklas ilgalaikėms investicijoms, skirtoms kovoti su virusu;

24.  ragina imtis švietimo ir informavimo veiksmų, kad būtų didinamas informuotumas apie simptomus ir prevencijos priemones, siekiant didinti pasitikėjimą kovos su Ebolos virusu priemonėmis ir suteikti palankesnes sąlygas bendradarbiauti, kadangi informacijos teikimas ir komunikacija yra svarbus kovos su Ebolos viruso protrūkiu aspektas; atkreipia dėmesį, kad padėtis kai kuriose valstybėse narėse po to, kad ten buvo nustatyti galimi Ebolos atvejai, parodė, kad Europoje būtina surengti informacinę kampaniją ir veiksmingiau komunikuoti;

25.  pabrėžia, kad nukentėjusiose valstybėse našlaičiais, kurie dėl Ebolos prarado šeimas, privalo būti pasirūpinta juos perkeliant į našlaičių namus ir suteikiant konsultacijas;

26.  ypač pabrėžia, kad svarbu kovoti su didėjančia įtampa, atsiradusia dėl Ebolos protrūkio, tarp grupių, nes mitų sukūrimas galėtų reikšti, kad kai kurios tautinės grupės kaltinamos Ebolos viruso protrūkiu; taip pat išreiškia savo susirūpinimą dėl ypač opios vaikų padėties, nes vaikai, kurių tėvai mirė nuo šios ligos, laikomi viruso nešiotojais ir tampa izoliuotais visuomenėje ir būna priversti gyventi gatvėse;

27.  mano, kad valstybės narės ir ES institucijos turėtų įvertinti galimybę sudaryti sveikatos priežiūros specialistų duomenų bazę, į kurią būtų įtraukti ekstremaliose situacijose besispecializuojantys asmenys, galintys nedelsiant pradėti dirbti, ir taip pat įvertinti besivystančias šalis, stiprinant jų viešąsias sveikatos apsaugos sistemas;

28.  skatina nedelsiant imtis veiksmų, siekiant sukurti finansinę aplinką, skatinančią būsimų protrūkių prevencijos mokslinius tyrimus, ir koordinuoti bei stiprinti veiksmingų vaistų ne tik nuo Ebolos viruso, bet ir nuo tam tikrų kitų epidemijas sukeliančių mirtinų užkrečiamų ligų, dėl kurių Afrikoje miršta daug žmonių, medicininius tyrimus ir gamybą, klinikinius bandymus ir politiką, taip pat paskelbti duomenis apie vakcinos saugumą ir veiksmingumą; pabrėžia, kad reikia nenutraukti mokslinių tyrimų, nes būtina nuolatos kontroliuoti epidemiją, rūpinantis, kad būtų užtikrintos etinės bandymų sąlygos ir dėl to ligoniai, dalyvaujantys bandymuose, turėtų duoti sutikimą, apie kurį pranešama iš anksto, būtų užtikrinamas klinikinių duomenų, gautų atliekant šiuos mokslinius tyrimus, skaidrumas ir kad atitinkami asmenys veiksmingai naudotųsi teise skiepytis ir gydytis (kvalifikuoto personalo ir tinkamos priežiūros suteikimo infrastruktūros, kurios įkainiai neviršytų tikrųjų gamybos sąnaudų); tikisi, kad susitarimai dėl dotacijų pagal programą „Ebola+“ taps vieši, atskleidžiant jų sąlygas, apribojimus ir sutarčių sudarymo procedūras;

29.  ragina valstybes nares toliau stengtis aprūpinti ES reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą būtinais ištekliais ir personalu; ragina valstybes nares Sveikatos saugumo komitete koordinuoti savo pastangas, įtraukiant Komisiją, ir pabrėžia, kaip svarbu ir toliau bendradarbiauti bei keistis informacija apie ES pagalbos savanorių sąrašą, nes šiomis pastangomis siekiama, kad Europa veiksmingai reaguotų į nelaimes;

30.  ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad būtų pakankamas asmeninės apsaugos įrangos tiekimas ir imtis priemonių, garantuojant, kad ateityje tarptautinis personalas būtų saugiai evakuotas medicininiais tikslais;

31.  todėl pritaria, kad medicininės evakuacijos pajėgumų (Medevac) suaktyvinimas būtų skirtas tarptautinės humanitarinės pagalbos darbuotojams, kurie užsikrėtė virusu, dirbdami nukentėjusiose šalyse;

32.  reikalauja, kad visi dalyvaujantys reagavimo į virusą veiksmuose taikytų lankstesnį požiūrį ir skirtų lėšas:

–  neatidėliotiniems poreikiams tenkinti bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu, atsižvelgiant į ilgalaikį tikslą išnaikinti Ebolos virusą ir apsisaugoti nuo būsimų protrūkių;

–  būtinybei pasirengti perėjimui link tvarios pokrizinės padėties, kurioje pirmenybė teikiama taikai;

  pabrėžia, kad atokios kaimo vietovės iš tarptautinės pagalbos turėtų gauti daugiau naudos;

33.  yra susirūpinęs dėl to, kaip dėl Ebolos viruso protrūkio taip pat prastėja moterų pragyvenimo lygis, nes dėl jo žymiai sumenko smulkieji ūkiai ir prekyba ir moterims kyla dar didesnė infekcijos grėsmė; taip pat pažymi moterų vaidmenį rengiant laidotuves ir pabrėžia, kaip svarbu saugotis nuo infekcijos, bet taip pat stengiantis išlaikyti kultūrines struktūras;

34.  ragina, suvaldžius Ebolos viruso protrūkį, imtis priemonių, siekiant atstatyti pasitikėjimą nukentėjusių šalių saugumu, kad būtų grąžinti investuotojai ir skatinamas ekonomikos atgaivinimas, nes tai yra būtina sąlyga ateityje kovojant su epidemijomis;

35.  prašo Komisijos, suvaldžius šį protrūkį, pateikti pranešimą, pagrįstą per Vakarų Afriką ištikusį Ebolos protrūkį gauta patirtimi, nurodant galimas sritis, kuriose reikėtų pagerinti būsimą ES atsaką į panašias sveikatos krizes;

36.  ragina visus prie krizės valdymo prisidedančius subjektus apsvarstyti naujų technologijų, kurios gali pagerinti reagavimo greitį, galimybes.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.3.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

66

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Iratxe García Pérez, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Nils Torvalds, Glenis Willmott, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Soledad Cabezón Ruiz, Herbert Dorfmann, Linnéa Engström, Luke Ming Flanagan, Jan Huitema, Karol Karski, Merja Kyllönen, Anne-Marie Mineur, James Nicholson, Aldo Patriciello, Marit Paulsen, Bart Staes, Theodor Dumitru Stolojan, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marie-Christine Boutonnet, Emilian Pavel

(1)

Pranešimas apie padėtį: http://www.who.int/csr/disease/ebola/situation-reports/archive/en/


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (4.3.2015)

pateikta Vystymosi komitetui

Ebolos krizė: ilgalaikės pamokos ir kaip sutvirtinti sveikatos sistemas besivystančiose šalyse siekiant užkirsti kelią krizėms ateityje

(2014/2204(INI))

Nuomonės referentė: Teresa Jiménez-Becerril Barrio

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliucijoje(1) pripažįstama, jog Ebolos virusine liga užsikrėtė neproporcingai daug moterų (apie 55–75 proc. visų ligos atvejų); kadangi duomenys rodo, kad nėščios moterys itin smarkiai nukenčia, o virusu užsikrėtusių žuvusiųjų skaičius siekia beveik 100 procentų, tačiau taip pat atsižvelgiama į jų pažeidžiamumą ir baimę užsikrėsti gaunant motinystės sveikatos priežiūros paslaugas;

B.  kadangi moterys yra ne tik labiau linkusios užsikrėsti, bet taip pat dėl ligos plitimo nukenčia ir jų švietimas, sveikatos priežiūra, aprūpinimas maistu ir pragyvenimas;

C.  kadangi moterims ir mergaitėms ypač gresia užsikrėsti Ebolos virusine liga dėl to, kad visų pirma jos užsiima slauga, priima kūdikius, yra ligonių motinos arba rūpinasi mirusiųjų kūnais prieš pradedant laidojimo apeigas; kadangi moterys kaip ir smulkūs ūkininkai ar prekiautojai tarp valstybių susiduria su mažesne maisto gamyba ir mažesniu derliumi; kadangi moterys susiduria su staigiu maisto kainų augimu, mažesniu apsirūpinimu maistu ir uždaromis valstybinėmis sienomis, todėl vėluoja sumokėti vėluoja jų mokėjimai už mikrokreditų paskolas ir joms tampa sunkiau išmaitinti savo šeimas;

D.  kadangi lyčių lygybės aktyvistai ir moterų teisių rėmėjų grupės labiausiai nukentėjusiose šalyse primygtinai ragino vadovus spręsti pernelyg didelio Ebolos viruso poveikio moterims problemą;

E.  kadangi neoficialios ekonomikos sektoriuje, kuris smarkiai nukentėjo, yra daugiausiai moterų;

F.  kadangi dėl Ebolos virusinės ligos įvyksta labai daug persileidimų, nes susirgusiai nėščiajai retai pavyksta išnešioti kūdikį;

G.  kadangi maitinančių motinų kūdikiams kyla didelė grėsmė nuo jų užsikrėsti, reikėtų sudaryti sąlygas sergančioms motinoms pereiti prie dirbtinio kūdikių maitinimo;

H.  kadangi sergančioms motinoms sudėtinga gauti sveikatos priežiūros paslaugas dėl invazinio gydymo pobūdžio;

I.  kadangi kovojant su Ebolos virusine liga motinos ir vaiko sveikata buvo apsaugota poliomielitą siekiančių įveikti darbuotojų, padedančių reaguoti į ekstremalią situaciją Nigerijoje; Nigerijoje Ebolos virusinė liga tapo valdoma iš dalies dėl steigiamų skubios pagalbos operacijų centrų, skirtų kovai su poliomielitu;

J.  kadangi sveikatos sistemoje moterys yra ne tik pažeidžiamos, bet ir (kaip ir visuomenėje) labai svarbios siekiant suvaldyti Ebolos virusinę ligą, pavyzdžiui, dirba medicinos seserimis, ligoninių valytojomis ar skalbyklų darbuotojomis, taip pat didina informuotumą apie Ebolos virusinę ligą, planuoja atsaką jai ir propaguoja prevencijos strategijas savo bendruomenėse;

K.  kadangi slaugytojos sudaro didžiąją dalį sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų, kurie užsikrėtė ir mirė nuo viruso. kadangi dėl humanitarinės krizės sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų, įrenginių ir darbuotojų ir sumenkėjo galimybės nėščioms moterims naudotis jau ir taip ribotais ištekliais; kadangi dėl ribotos galimybės moterims, ypač nėščioms, naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis kils didelė su sveikata susijusi nelaimė(2);

L.  kadangi moterys yra pagrindinės slaugytojos namuose ir daugelyje Afrikos visuomenių bendruomenių ir kadangi būtent seserys, dukros, tetos, motinos ir močiutės labiausiai rūpinosi savo Ebolos virusine liga užsikrėtusiais artimaisiais, sau keldamos didelį pavojų;

M.  kadangi esama plačiai paplitusios painiavos ir vyrauja neteisingas Ebolos virusinės ligos priežasčių ir padarinių supratimas, dėl kurio virusas vis labiau plito;

N.  kadangi šeimos, kurios valgo laukinių gyvūnų mėsą, ir medžiotojai, kurie liečia užkrėstus laukinius gyvūnus arba jų kraują, paprastai nežino apie pavojų, susijusį su jų vartojimu ir perdirbimu;

O.  kadangi Ebolos virusinė liga yra ne tik visuomenės sveikatos nelaimė, bet ir turi ilgalaikį psichologinį, socialinį ir ekonominį poveikį, visų pirma moterims ir mergaitėms; kadangi po artimųjų mirties moteris ir mergaites supa gandai ir baimės, susijusios su Ebolos virusine liga, pvz., kalbant apie paveldėjimo teises arba kaip našlaitės, o dėl to, kad uždaromos mokyklos, našlaitės paprastai tampa slaugytojomis ir kyla pavojus, kad atsiras „prarastoji“ vaikų karta, kuri ilgą laiką negalės naudotis formaliojo švietimo paslaugomis, taip pat didėja paauglių nėštumo, vaikų vedybų ir smurto prieš moteris rizika;

P.  kadangi daug moterų našlių patiria sunkumų iš naujo integruodamosi į savo šeimą ir bendruomenę ir jų gali būti atsižadėta ir jos gali tapti stigmatizavimo aukomis;

Q.  kadangi daugiausia moterys atlieka laidotuvių apeigas savo artimiesiems, mirusiems nuo Ebolos virusinės ligos;

R.  kadangi moterys, kurios pernelyg bijo užsikrėsti, nebesiekia gauti medicininės priežiūros ir šeimos planavimo paslaugų;

S.  kadangi užsikrėtimai Ebolos virusu Afrikoje siejami su sumedžiota, paskersta ir perdirbta mėsa – laukinių gyvūnų mėsa, t. y. užsikrėtusių laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, šikšnosparnių ir beždžionių;

T.  kadangi ES skubi pagalba Ebolos virusinės ligos pandemijos atveju galėjo būti geresnė ir dėl to, kad trūko skubios techninės pagalbos vietoje, o valstybių narių pasirengimas bendradarbiauti ir ES lygmeniu koordinuoti veiksmus buvo nepakankamas;

1.  pripažįsta tarptautinės bendruomenės atliekamą vaidmenį kovojant su Ebolos virusine liga ir ragina ją rengti tolesnio reagavimo į krizę strategijas siekiant konkrečiais veiksmais daryti poveikį tikrovei, su kuria susiduria moterys ir mergaitės; pabrėžia, kad labai svarbu, jog specialistų komandose būtų lygiai atstovaujama abiems lytims ir būtų prieinami pagal lytis suskirstyti duomenys, taip pat pabrėžia, kad būtina skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnę psichologinę ir sveikatos pagalbą moterims, kurios slaugydamos pacientus užsikrėtė virusu;

2.  ragina tarptautinę bendruomenę skatinti informavimo ir švietimo kampanijas, kurios supažindintų moteris su nesaugiais ir vengtinais veiksmais ir platintų tikslią informaciją, kuri padėtų sumažinti užkrato riziką neiškraipant vietos papročių;

3.  pabrėžia, kad suteikiant galių moterims reikėtų įtraukti moteris į projektų kūrimą ir vietos lygmens sprendimų priėmimą, nes stiprinant žmonių, ypač moterų ir mergaičių, gebėjimus padės atkurti visuomenes;

4.  mano, kad labai didelį susirūpinimą kelia motinų atskyrimo sveikatos sistemose neigiamas poveikis, ypač kaimo vietovėse, nes vietų ligoninėse vis mažėja, apmokytų darbuotojų vis mažiau ir kyla rizika, jog (būsimos) motinos prireikus negalės kreiptis į ligonines arba vėliau ir pačios nesikreips; todėl pabrėžia, kad dėl tokių pačių neigiamų nuostatų pacientai likdavo namuose, kur juos slaugydavo moterys; pabrėžia, kad būtina investuoti į veiksmus, susijusius su nėščiomis moterimis, kad joms būtų suteikta atitinkama priežiūra ir tarp pacientės ir slaugytojų atsirastų pasitikėjimas; prašo Komisijos ir valstybių narių finansiškai paremti šias pastangas; ragina Komisiją ir ES valstybes nares įgyvendinti lyčių lygybei skirtą biudžetą visose ES atitinkamo finansavimo srityse, pirmenybę teikiant finansavimui moterims, vaikams ir seksualinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms;

5.  siūlo organizacijoms, siekiančioms kovoti su Ebolos virusinės ligos protrūkiais, taikyti įvairių rūšių komunikaciją, įskaitant bendrijų dialogą, radiją ir televiziją, jei įmanoma, siekiant įtraukti moteris ir stengtis padidinti visuomenės informuotumą apie šią ligą;

6.  pabrėžia, kad būtinos naujoviškos, mobiliosios sistemos, siekiant užtikrinti visapusišką paslaugų teikimą tankiai apgyvendintose miestų ir kaimo vietovėse, ir ragina ES konkrečiomis priemonėmis remti slaugytojų, sveikatos priežiūros srities socialinių darbuotojų ir akušerių rengimą ir jų darbą;

7.  mano, kad prasidėjus didelio masto skiepijimui moterims, kurios yra pagrindinės aukos, priežiūros paslaugų teikėjos ir dažnai atsakingos už vaikų auklėjimą, turi būti teikiama pirmenybė;

8.  remia profilaktikos, kuri užkirstų kelią užkratui, skatinimą, ypatingą dėmesį skiriant moterims;

9.  mano, kad kovojant su kitokio pobūdžio ligomis, kurios ypač pavojingos nėščioms moterims, kaip antai maliarija, būtina skirti pakankamai išteklių;

10.  pabrėžia, kad reikia aiškaus ir nedviprasmiško atsako pripažįstant moterų, kaip pagrindinių veikėjų apsaugant šeimas ir bendruomenes, vaidmenį ir nutraukiant Ebolos virusinės ligos užkrato grandinę; pabrėžia, kad reikia skatinti atsigavimą, įskaitant imtis šių priemonių: įtraukti moterų organizacijas į veiksmus, skirtus informacijos apie sveikatos priežiūros svarbai, pavyzdžiui, sesijas apie Ebolos virusinės ligos prevencines priemones, skirtas moterims ir mergaitėms, nuo Ebolos virusinės ligos išgijusias moteris apmokyti kaip medicinos seseris, valytojas ir skalbyklų darbuotojas, užtikrinti vienodą visų ligoninių darbuotojų apsaugą; taip pat pabrėžia, kad vyrams ir moterims svarbu teikti išsamią informaciją apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, ypač riziką, susijusią su lytiniais santykiais pasveikus;

11.  ragina susijusių šalių vyriausybes imtis priemonių, būtinų kovojant su moterų ir mergaičių stigmatizavimu ir izoliavimu mirus vienam iš artimųjų, ir užtikrinti jų pagrindinių teisių, visų pirma paveldėjimo teisės ir teisės į mokslą, apsaugą;

12.  pabrėžia, kad tarptautinių pagalbos organizacijų veikla yra naudinga ir sėkminga ir kad svarbu stiprinti decentralizuotą projektų vietoje rėmimą, taip visų pirma moterims ir mergaitėms suteikiant geresnę prieigą prie turimų išteklių ir vystant decentralizuotas mokymo struktūras – prie profesinių perspektyvų regionuose, o kartu užkertant kelią medicinos apmokymą gavusių darbuotojų protų nutekėjimui iš nukentėjusių vietovių;

13.  išlieka labai susirūpinęs dėl didelio Ebolos virusinės ligos poveikio moterims ir mergaitėms ir pabrėžia, kad jeigu nepavyks išspręsti su lytimi susijusių klausimų, tai turės neigiamą poveikį ilgalaikio atsigavimo galimybėms ir vyrų ir moterų lygybei ligos paveiktose šalyse; primygtinai reikalauja išgijusias moteris vėl integruoti į visuomenę tiek socialiai, tiek finansiškai ir pabrėžia, kad labai svarbu skatinti gerąją praktiką ir informuotumo didinimo kampanijas labiausiai viruso paveiktose šalyse; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares finansuoti specialiai moterims pritaikytas mokymo programas siekiant, kad jos taptų pagrindinėmis veikėjomis didinant informuotumą apie šią ligą;

14.  pabrėžia būtinybę pripažinti ir nagrinėti šios rūšies sanitarinės krizės lyčių aspektus, tiek reaguojant į kritines situacijas, tiek siekiant ilgalaikio atstatymo;

15.  primygtinai ragina valdžios institucijas atsižvelgti į tai, kad lyčių dinamika gali padėti išgelbėti gyvybes, be kita ko, perduodant moterims tikslinius pranešimus apie tai, kaip svarbu namuose ir už jų ribų naudoti apsaugos priemones;

16.  pabrėžia būtinybę tiksliai pavaizduoti moterų vaidmenį, taip pat tikrovę, su kuria jos susiduria žiniasklaidoje, siekiant užtikrinti, kad socialinės tradicijos nebūtų sąmoningai naudojamos lyčių vaidmenims, kurie bent jau iš dalies buvo susiję su neproporcingai dideliu nukentėjusių moterų procentiniu dydžiu, sustiprinti;

17.  išreiškia susirūpinimą, kad dėl menko raštingumo informacija apie Ebolos virusinę ligą ir jos paplitimą pasiekia ne visus; pabrėžia alternatyvių informacijos skleidimo priemonių, pvz., didesnio kiekio informacijos perdavimo radijui, svarbą; pažymi tam tikrą nepasitikėjimą valdžios institucijomis nukentėjusioje teritorijoje ir pabrėžia, kad svarbu teikti būtinas gydymo paslaugas ir kaimo vietovėse;

18.  ragina ES ir valstybes nares svarstyti galimybę skubiai skirti išteklių siekiant stiprinti gimdyvių sveikatos priežiūros sistemas, ilgalaikį sveikatos infrastruktūros atstatymo poveikį ir teikti psichologinę pagalbą tiems, kuriems tai turėjo poveikio;

19.  ragina Komisiją ir mokslinius tyrimus vykdantį farmacijos sektorių mokslinius tyrimus ir paramą pagal programą „Horizontas 2020“ skirti ne tik turtingų pasaulio regionų, bet ir į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių poreikiams tenkinti, ypatingą dėmesį skiriant moterims, nėščiosioms ir vaikams, kad pagaliau ir besivystančioms šalims būtų teikiami joms įperkami vaistai nuo jas kamuojančių ligų;

20.  ragina tarptautinę bendruomenę, taip pat privačias įmones nagrinėti dabartinį empirinių mokslinių tyrimų atotrūkį ir toliau tirti konkretų Ebolos virusinės ligos poveikį moterų ir mergaičių gyvenimui, taip pat siekti geriau suprasti jų unikalų vaidmenį reaguojant į šio pobūdžio sveikatos krizes;

21.  tvirtai pabrėžia, kad svarbu kovoti su dėl Ebolos virusinės ligos protrūkio padidėjusia įtampa tarp grupių, nes kyla grėsmė, kad kuriant mitus dėl viruso protrūkio bus kaltinamos tam tikros etninės grupės; taip pat išreiškia susirūpinimą dėl ypač pažeidžiamų vaikų, visų pirma todėl, kad vaikai, kurių tėvai mirė, laikomi ligos nešiotojais, jie atskiriami nuo visuomenės ir yra priversti gyventi vieni gatvėse;

22.  prašo tarptautinių bendruomenių nagrinėti moterims tenkančius sunkius ekonominius ir psichologinius Ebolos virusinės ligos padarinius ir suteikti moterims daugiau teisių, kad jos galėtų tinkamai rūpintis savo šeimomis, kurios dabar dažnai yra didesnės;

23.  yra susirūpinęs dėl sumažėjusių moterų pragyvenimo lėšų dėl labai sumenkėjusių smulkiųjų ūkių ir prekybos nuo pat viruso protrūkio pradžios, o dėl to moterys patiria dar didesnę riziką užsikrėsti virusu; taip pat atkreipia dėmesį į moterų vaidmenį rengiant laidotuves ir pabrėžia, kad svarbu taip įveikti su jomis susijusią užsikrėtimo riziką, kad nekiltų grėsmės kultūros struktūroms.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.2.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Vicky Maeijer, Angelika Mlinar, Krisztina Morvai, Maria Noichl, Marijana Petir, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Beatrix von Storch, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Inés Ayala Sender, Linnéa Engström, Eleonora Forenza, Arne Gericke, Constance Le Grip, Dubravka Šuica, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Inácio Faria

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0026.

(2)

http://www.unwomen.org/en/news/stories/2014/9/ebola-outbreak-takes-its-toll-on-women.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Eleni Theocharous

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Liliana Rodrigues, Estefanía Torres Martínez


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

25

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Charles Goerens, Paavo Väyrynen

ECR

Nirj Deva

EFDD

Ignazio Corrao

ENF

Louis Aliot

GUE/NGL

Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez

PPE

Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Davor Ivo Stier, Eleni Theocharous, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

S&D

Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Liliana Rodrigues, Elly Schlein

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Maria Heubuch

1

-

EFDD

Nathan Gill

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika