PRANEŠIMAS dėl Europos piliečių iniciatyvos
7.10.2015 - (2014/2257(INI))
Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjas: György Schöpflin
Nuomonės referentė (*):Beatriz Becerra Basterrechea, Peticijų komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos piliečių iniciatyvos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos (COM(2010) 0119 – C7-0089/2010 – 2010/0074(COD)),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos,
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. viešą klausymą dėl piliečių iniciatyvos, kurį kartu surengė Konstitucinių reikalų ir Peticijų komitetai,
– atsižvelgdamas į Parlamento C teminio skyriaus 2014 m. paskelbtą studiją „Europos piliečių iniciatyva – pirmoji įgyvendinimo patirtis“,
– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno tarnybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimą baigti savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Komisijos (OI/9/2013/TN),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2015 m. vasario mėn. tyrimą „Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimas“,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 31 d. Komisijos ataskaitą Europos piliečių iniciatyvos klausimu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0284/2015),
A. kadangi Europos piliečių iniciatyva yra nauja politinė piliečių teisė ir išskirtinė bei novatoriška Europos Sąjungos demokratinių procesų darbotvarkės nustatymo priemonė, sudaranti galimybes piliečiams aktyviai dalyvauti jiems poveikį darančiuose projektuose ir procesuose, o jos galimybės neabejotinai turi būti visiškai išnaudotos ir labai padidintos siekiant geriausių rezultatų ir skatinant ES piliečius kuo labiau dalyvauti ateityje plėtojant Europos integracijos procesą; kadangi ji turi būti vienu iš prioritetinių ES tikslų siekiant sutvirtinti jos institucijų demokratinį teisėtumą;
B. kadangi praėjus trejiems metams nuo 2012 m. balandžio 1 d., kai buvo pradėtas taikyti Reglamentas Nr. 211/2011, būtina įvertinti, kaip jis įgyvendinamas, siekiant nustatyti trūkumus ir pasiūlyti veiksmingus skubios jo peržiūros sprendimus;
C. kadangi iš patirties žinoma, jog dauguma Europos piliečių iniciatyvų organizatorių imdamiesi šios veiklos patyrė įvairių su praktiniais ir teisiniais aspektais susijusių sunkumų ir kadangi keleto atmestų Europos piliečių iniciatyvų organizatoriai pateikė skundus Teisingumui Teismui ir Europos ombudsmenui dėl Komisijos sprendimo neregistruoti jų Europos piliečių iniciatyvų; kadangi taisyklės turi būti taip parengtos, kad Europos piliečių iniciatyvos būtų kuo labiau prieinamos piliečiams ir organizatoriams;
D. kadangi Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai išrinkta Europos Sąjungos institucija, taigi savaime atstovauja ES piliečiams;
E. kadangi keletas institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO), ekspertų ir pilietinės visuomenė grupių apsvarstė įvairius su reglamento (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos įgyvendinimo ir Europos piliečių iniciatyvų organizavimo trūkumus ir pasiūlė nemažai patobulinimų, taip pat daugeliu atvejų nurodė, kuriuos reglamento aspektus reikia nedelsiant pakeisti;
F. kadangi dėl pagal reglamento 6 straipsnį numatytos tvarkos, ypač tvarkos kuriant internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą ir ją sertifikuojant valstybės narės kompetentingai institucijai, organizatoriai daugeliu atvejų turi mažiau nei 12 mėnesių reikalaujamų parašų rinkimui;
G. kadangi painiavos ir abejonių tiek institucijoms, tiek visuomenei gali kelti ir tai, kad nenustatytas konkretus sėkmingos iniciatyvos pasibaigus parašų rinkimo laikotarpiui pateikimo Komisijai terminas;
1. palankiai vertina Europos Sąjungos piliečių iniciatyvą, apibrėžtą pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 11 straipsnio 4 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 straipsnio 1 dalį, nes ji –pirma priemonė siekiant tarpvalstybinio dalyvavimo demokratiniuose procesuose, sudaranti piliečiams galimybę tiesiogiai bendrauti su ES institucijomis ir aktyviai dalyvauti formuojant Europos politiką ir teisės aktus; ši priemonė papildo teisę teikti peticijas Parlamentui ir kreiptis į Europos ombudsmeną;
2. pabrėžia, kad piliečių iniciatyva – tai pirmoji dalyvavimo demokratiniuose procesuose priemonė, kuria ES piliečiams surinkus ne mažiau kaip milijoną pritarimo pareiškimų bent ketvirtadalyje ES valstybių narių suteikiama teisė imtis iniciatyvos, taip paremiant jų naująją politinę prerogatyvą, ir prašyti Komisijos jos įgaliojimų pagrindu pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl klausimų, kuriuos sprendžiant, piliečių nuomone, būtinas teisėkūros procedūra priimamas aktas Sutarčių nuostatoms įgyvendinti;
3. pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva – išskirtinė galimybė piliečiams įvardyti ir išreikšti savo siekius bei paraginti ES imtis veiksmų ir kad ji turi būti skatinama, tobulinama ir remiama visomis turimomis priemonėmis; tačiau pripažįsta, kad yra didelių trūkumų, kuriuos reikia pašalinti ir išspręsti norint, kad Europos piliečių iniciatyva būtų veiksmingesnė; pabrėžia, kad bet kokiu tolesniu šios priemonės vertinimu turėtų būti siekiama kuo didesnio jos palankumo naudotojui, nes ji yra pagrindinė priemonė siejanti ES ir jos piliečius; taip pat pabrėžia, kad gimtosios kalbos vartojimas yra pilietinė teisė, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti kaip dar būtų galima pasiūlyti tai daryti visoje su Europos piliečių iniciatyva susijusioje veikloje, nes taip būtų paskatintas piliečių dalyvavimas; atkreipia dėmesį į visuomenės informuotumo apie Europos piliečių iniciatyvą svarbą, tuo pačiu apgailestauja dėl to, kas ES piliečiai nepakankamai apie ją žino; šiuo tikslu ragina ES rengti viešinimo ir propagavimo kampanijas siekiant, kad žiniasklaidoje ir visuomenėje būtų daugiau informacijos apie Europos piliečių iniciatyvą;
4. taip pat pabrėžia, kad visų demokratinių valstybių ateičiai būtinas jaunimo pilietinis dalyvavimas, ir ragina Komisiją vadovautis tikrai sėkmingos nacionalinės patirties pavyzdžiais Europos piliečių iniciatyvos srityje;
5. mano, jog labai svarbu, kad piliečiai galėtų prisidėti prie naudojimosi Sąjungos teisėkūros prerogatyvomis ir tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;
6. atkreipia dėmesį į visuomenės informavimo apie Europos piliečių iniciatyvą svarbą norint, kad ji būtų veiksminga demokratinio dalyvavimo priemone; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skleisti kuo daugiau informacijos apie šią priemonę siekiant į ją atkreipti kuo daugiau piliečių dėmesį ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti ją įgyvendinant;
7. ragina Komisiją panaudoti visus viešųjų ryšių kanalus siekiant didinti informuotumą ir imtis priemonių, būtinų Europos piliečių iniciatyvos skaidrumui užtikrinti, taip pat sudaryti palankias sąlygas informuoti apie esamas Europos piliečių iniciatyvas, pvz., sukuriant taikomąsias programas, kuriomis naudojantis būtų teikiama informacija, skelbiami pranešimai ir sudaroma galimybė pasirašyti internetu; pabrėžia, kad aktyvus visuomenės dalyvavimas Europos piliečių iniciatyvose ypač priklauso nuo informavimo apie jas valstybėse narėse, todėl siūlo valstybių narių nacionaliniams parlamentams informaciją apie Europos piliečių iniciatyvą įtraukti į savo oficialias interneto svetaines;
8. pažymi, kad su piliečių iniciatyva susijusioje veikloje dalyvavo per šešis milijonus ES piliečių, kad pateiktas 51 prašymas imtis iniciatyvos, iš kurių tik trys – „Teisė į vandenį“ (angl. Right2Water), „Vienas iš mūsų“ (angl. One of Us) ir „Stabdykime vivisekciją“ (angl. Stop Vivisection) – paskelbti priimtinais, taip pat kad šešių Europos piliečių iniciatyvų (tai atitinka 30 proc. visų atmestų iniciatyvų) organizatoriai apskundė Komisijos atsisakymą imtis veiksmų Teisingumo Teismui: tai rodo, jog dar daug turi būti padaryta siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudotas visas Europos piliečių iniciatyvos potencialas; atkreipia dėmesį į įvairius praktinius sunkumus, su kuriais organizatoriams teko susidurti nuo 2012 m. balandžio mėn., kai įsigaliojo reglamentas, ir į tai, kad iniciatyvų skaičius mažėja;
9. ragina Komisiją kuo anksčiau teikti Europos piliečių iniciatyvos organizatoriams tinkamas ir išsamias konsultacijas, ypač susijusias su teisiniais klausimais, pasitelkiant informacijos tarnybą „Europe Direct“ – kad jie žinotų, kokios galimybės jiems prieinamos, ir nesiūlytų imtis Europos piliečių iniciatyvų, kurių akivaizdžiai neapima Komisijos įgaliojimai ir kurios neatitinka teisinių priimtinumo kriterijų; ragina apsvarstyti galimybę įsteigti dar vieną nepriklausimą įstaigą, kurios funkcija būtų teikti konsultacijas; visgi pažymi, jog, remiantis Lisabonos sutartimi, klausimai, keliami pagal Europos piliečių iniciatyvą, gali ir ne visiškai atitikti Komisijos kompetenciją; taip pat laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų svarstyti galimybę savo atstovybėse kiekvienoje valstybėje narėje steigti specialius Europos piliečių iniciatyvai skirtus biurus, kurie šiuo klausimu teiktų visą reikiamą informaciją, konsultacijas ir paramą;
10. be to pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyvos biuras taip pat galėtų prisidėti prie visuomenės ir žiniasklaidos informuotumo apie šią iniciatyvą didinimo; todėl siekiant šio tikslo ragina Komisiją remti Europos piliečių iniciatyvą, kuri yra oficiali ES priemonė; pabrėžia, kad įgyvendinant šią priemonę gali tekti įveikti piliečių nepasitikėjimą kalbant apie dalijimąsi asmens duomenimis, būtinais remiant Europos piliečių iniciatyvą;
11. ragina nustatyti išsamesnes teisinio pagrindo aiškinimo gaires ir teikti daugiau informacijos apie duomenų apsaugos reikalavimus kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje organizatoriai rengia savo kampanijas, siekiant teisinio tikrumo, taip pat apie galimybes rengėjams pasinaudoti ne itin brangiu draudimu;
12. apgailestauja, kad nepakanka aiškios informacijos apie ES piliečių iniciatyvą ankstyvuose jos etapuose, dėl to buvo neteisingai suprantamas jos pobūdis ir kilo nepasitenkinimas Komisijai atmetus pirmąsias ES piliečių iniciatyvas; primena, kad ši priemonė turėtų būti paprasta, aiški, palanki vartotojui ir apie ją turi būti plačiai skelbiama; pabrėžia, kad Komisija turėtų remti ir skatinti nacionalinius ir vietose išrinktus atstovus kuo labiau didinti informuotumą apie ES piliečių iniciatyvą;
13. taip pat remia ES piliečių aktyvų dalyvavimą tinkamai naudojantis šia priemone nustatant darbotvarkę; reiškia susirūpinimą dėl galimo interesų konflikto, nes Komisijos išskirtiniams įgaliojimams priklauso vykdyti priimtinumo patikrinimą, ir prašo ateityje tinkamai išnagrinėti šį klausimą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skaidrumas ir atskaitomybė turėtų būti visų suinteresuotųjų asmenų tikslas, taip siekiant išsaugoti piliečių veiklos aiškumą;
14. atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją Parlamentą taip pat laikyti sprendimus priimančia institucija, visų pirma todėl, kad tik jo narius ES piliečiai renka tiesiogiai;
15. pabrėžia, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 211/2011 4 straipsnio sąlygomis, tuo atveju, kai Komisija atsisako užregistruoti Europos piliečių iniciatyvą, „ji praneša organizatoriams apie tokio atsisakymo priežastis ir apie visas galimas teismines ir neteismines teisės gynimo priemones, kurių jie gali imtis“; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, jog gauta nemažai organizatorių skundų dėl to, kad jiems nebuvo išsamiai ir visapusiškai paaiškintos priežastys, dėl kurių buvo atmesta jų pasiūlyta Europos piliečių iniciatyva; ragina Komisiją kuo detaliau paaiškinti priežastis, dėl kurių atmetama Europos piliečių iniciatyva, jeigu, jos nuomone, organizatorių pateikta piliečių iniciatyva „akivaizdžiai nepatektų į Komisijos įgaliojimus “ ir iš karto raštu informuoti organizatorius, taip palengvinant jų darbą, apie atitinkamas teisines pasekmes (siekiant skaidrumo tikslų ši informacija turi būti paskelbta viešai), taip užtikrinant, kad šių elementų tinkamumą ir visišką objektyvumą būtų galima teisiškai patikrinti ir kad kuo labiau būtų sumažinti Komisijos įgaliojimai kaip teisėjos ir kaip subjekto, atliekančio Europos piliečių iniciatyvos priimtinumo vertinimą, taigi organizatoriai galėtų nuspręsti, ar persvarstyti šią iniciatyvą ir ją pakeitus vėl pateikti;
16. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę užregistruoti tik dalį Europos piliečių iniciatyvos, kai ji ne visiškai patenka į Komisijos įgaliojimų sritį; ragina Komisiją registruojant piliečių iniciatyvą informuoti organizatorius apie tai, kurią dalį jie gali užregistruoti, pripažįsta, kad dialogas ir bendravimas su Europos piliečių iniciatyvos organizatoriais viso proceso metu būtinas, taip pat ragina informuoti Parlamentą apie sprendimą dėl Europos piliečių iniciatyvos registravimo; taip pat ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima iniciatyvas arba tas iniciatyvų dalis, kurios nepatenka į Komisijos įgaliojimų sritį, perduoti nacionaliniu ar regioniniu lygiu kompetentingai institucijai;
17. atkreipia dėmesį į technologijų, kurios gali paskatinti piliečių dalyvavimą, svarbą; ragina Komisiją padaryti labiau vartotojui palankią parašų rinkimo programinę įrangą, kad prie jos galėtų prisijungti neįgalieji, pasiūlyti galimybę jos serveriuose nuolat nemokamai nuolat saugoti internetu surinktus parašus, naudotis ES biudžetu ir supaprastinti bet persvarstyti technines parašų rinkimo internetu specifikacijas, kad neprivalomais pagrindais elektroninio pašto adresus būtų galima rinkti tame pačiame lange kaip ir rėmėjų parašų formas, tačiau jie būtų saugomi kitoje duomenų bazėje;
18. mano, kad šią priemonę persvarsčius, ji vis dar gali įtraukti visuomenę ir skatinti piliečių tarpusavio ir piliečių bei ES institucijų dialogą; pabrėžia, kad elektroninių parašų rinkimo sistema turi būti susieta su atitinkama ir nauja socialine žiniasklaida ir skaitmeninės žiniasklaidos kampanijų priemonėmis, remiantis kitų sėkmingų interneto kampanijų platformų pavyzdžiais;
19. ragina Komisiją persvarstyti piliečių iniciatyvos registracijos automatines sąsajas su dvylikos mėnesių laikotarpio pritarimo pareiškimams surinkti pradžia, kad Europos piliečių iniciatyvų organizatoriai galėtų patys nustatyti savo iniciatyvos pradžios datą, kai reikia pradėti rinkti pritarimo pareiškimus;
20. ragina Komisiją paskatinti valstybes nares naudoti pagal Europos viešojo administravimo institucijų programą parengtas ES piliečių iniciatyvos patvirtinimo priemones siekiant gauti pritarimo pareiškimus;
21. pabrėžia, kad naudojantis turimomis priemonėmis siekiant padidinti dalyvavimo demokratiją visoje Sąjungoje, informacinės technologijos turi būti prieinamos ir regionuose, taip sudarant galimybę į viešuosius reikalus labiau įtraukti piliečius;
22. teigiamai vertina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą užtikrinti nemokamą Europos piliečių iniciatyvos teksto vertimą raštu siekiant sumažinti Europos piliečių iniciatyvos organizavimo išlaidas;
23. ragina institucijas labiau bendradarbiauti ES piliečių iniciatyvų srityje ES, nacionaliniu ir vietos lygmeniu teikiant informaciją ir remiant ES piliečių iniciatyvų organizatorius; ragina patobulinti Komisijos tvarkomą daugiakalbę interneto svetainę, skirtą ES piliečių iniciatyvai, ir visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis parengti bendras gaires ir ES piliečių iniciatyvos organizatorių pareigas, taip pat viso ES piliečių iniciatyvos įgyvendinimo metu taikomas administracines procedūras;
24. ragina ateityje įsteigti internetu ir tiesiogiai veikiančią vieno langelio sistemą, kur nuolat būtų teikiama informacija, vertimo paslaugos, techninės, teisinės ir politinės konsultacijos apie ES piliečių iniciatyvą, ir mano, kad ji galėtų naudotis dabartiniais kontaktinių asmenų, esančių „Europe Direct“ informacijos centre ir Komisijos atstovybėse bei Parlamento informacijos biuruose valstybėse narėse, ištekliais; mano, kad tokia sistema ES piliečių iniciatyvą priartintų prie piliečių;
25. mano, kad organizatoriams pernelyg sudėtinga pateikti skirtingus asmens duomenis Europos piliečių iniciatyvoms 28 valstybėse narėse paremti, kaip nustatyta Reglamente Nr. 211/2011, remiantis įvairiomis nacionalinėmis nuostatomis, ir siūlo iš dalies pakeičiant Reglamento Nr. 211/2011 III priedą ir standartizuojant duomenų rinkimo pobūdį valstybėse narėse, nustatyti bendrą rėmėjų pritarimo pareiškimus rinkimo procedūrą; ragina Komisiją toliau vykdyti derybas su valstybėmis narėmis siekiant sumažinti reikalavimus dėl duomenų, atitinkamai pašalinant reikalavimą nurodyti asmens tapatybės numerius ir siekiant palankumo vartotojui, taip pat primena, kad Europos piliečių iniciatyva siekiama dalyvavimo ir darbotvarkės formavimo, o ne privalomų pasiūlymų; siūlo apsvarstyti galimybę sukurti skaitmeninę ES pilietybę ir rekomenduoja pateikti laikiną sprendimą iki bus sukurta skaitmeninė ES pilietybė, taip siekiant išspręsti dabartines problemas, kylančias dėl daugelio registracijų; todėl ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti šį klausimą vadovaujantis savo skaitmenine darbotvarke;
26. ragina Komisiją iš dalies pakeisti Reglamento Nr. 211/2011 3 straipsnį ir rekomenduoti valstybėms narėms amžiaus ribą, būtiną Europos piliečių iniciatyvai paremti ar joje dalyvauti, sumažinti nuo 18 metų iki 16 metų, kad ji nebūtų susieta su teise balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą, taip suteikiant galimybę visų pirma jaunimui aktyviai dalyvauti vystant Europos projektą;
27. pripažįsta jautrią organizatorių asmeninės atsakomybės, susijusios su duomenų apsauga, problemą renkant pasirašiusiųjų asmens duomenis ir siūlo apriboti reikalaujamų duomenų kiekį, o Reglamento Nr. 211/2011 13 straipsnio formuluotę dėl atsakomybės pakeisti siekiant aiškiai pažymėti, kad asmeninė atsakomybė nėra neribota; šiuo tikslu siūlo sudaryti galimybę piliečių komitetams įgyti juridinio asmens statusą, pavyzdžiui, vadovaujantis 2008 m lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę 3 straipsniu, taip siekiant nustatyti, kad organizatoriai būtų atsakingi tik už veiksmus, kurie yra neteisėti ir padaryti tyčia arba bent jau dėl didelio neatsargumo;
28. ragina Komisiją ir valstybes nares siekti labiau naudotojams palankių ir suderintų duomenų rinkimo reikalavimų; ragina kompetentingas nacionalines institucijas periodiškai informuoti nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetus apie vykdomas Europos piliečių iniciatyvas, jau surinkusias daug parašų; ragina Komisiją pasiūlyti persvarstyti Reglamentą Nr. 211/2011 siekiant užtikrinti piliečiams galimybę pasirašyti Europos piliečių iniciatyvas šalyje, kurioje jie gyvena;
29. reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuo 2012 m. tik 3 iš 31 registruotos ES piliečių iniciatyvos pasiekė paskutinį etapą; pabrėžia, kad toks didelis naujų iniciatyvų skaičiaus sumažėjimas yra viena iš neproporcingų reikalavimų ir be reikalo sudėtingos sistemos pasekmių; apgailestauja dėl nepakankamo teisėkūros poveikio ir dėl to, kad Komisija neskatinama toliau siekti įgyvendinti sėkmingas iniciatyvas; sėkmingo reglamento įgyvendinimo klausimu laikosi skirtingos nuomonės nei Komisija siekiant užtikrinti visas ES piliečių iniciatyvos galimybes; pabrėžia, kad Europos institucijos ir valstybės narės turi imtis visų reikalingų priemonių, kad propaguotų ES piliečių iniciatyvą ir skatintų piliečių pasitikėjimą šia priemone;
30. ragina Komisiją persvarstyti Reglamento Nr. 211/2011 10 straipsnio c punkto formuluotę, kad būtų galima atitinkamai toliau veikti sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos atveju, įskaitant diskusiją per plenarinį posėdį po balsavimo dėl Europos piliečių iniciatyvos; ragina Komisiją pradėti rengti teisės aktą dėl sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos per 12 mėnesių nuo jos priėmimo dienos;
31. laikosi nuomonės, kad, siekiant atkreipti dėmesį į politinį Europos piliečių iniciatyvos aspektą, viešas klausymas, planuojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 11 straipsnio tvarką, turėtų būtų rengiamas taip, kad organizatoriai galėtų įsitraukti į dialogą su Europos Parlamento nariais ir atitinkamais Komisijos pareigūnais; pabrėžia, kad klausymai dėl Europos piliečių iniciatyvos turėtų būti rengiami remiant nepriklausomam komitetui, neatsakingam už jose nagrinėjamą temą, be to, visais atvejais turėtų dalyvauti išorės ekspertai;
32. primygtinai ragina Parlamentą ir jo komitetus prireikus SESV 225 straipsnio tvarka prireikus įgyvendinti savo teisę ir prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgiama į sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos turinį;
33. ragina Komisiją išanalizuoti galimybę teikti finansinę paramą Europos piliečių iniciatyvoms ES biudžeto lėšomis pagal tokias ES programas, kaip „Europa piliečiams“ ir Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, įskaitant galimybę finansuoti reklamines radijo ir televizijos programas, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti piliečių lygybę, į realią būtinybę finansiškai paremti Europos piliečių iniciatyvos organizavimą ir į tai, kad šiuo tikslu yra pateikta nemažai ES biudžeto pakeitimų;
34. ragina Komisiją imantis visų atsargumo priemonių duoti atkirtį neskelbtinos informacijos, susijusios su pasirašiusiais asmenimis, vagystėms, įskaitant vagystes naudojantis interneto priemonėmis, ypač kai vagiami suskirstyti duomenys;
35. teigiamai vertina 2015 m. kovo 31 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos piliečių iniciatyvos ir Europos ombudsmenės sprendimą OI/9/2013/TN ir ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant šios priemonės peržiūrą būtų įgyvendintos visos reikiamos teisinės priemonės, kad būtų galima tinkamai toliau veikti, kai Europos piliečių iniciatyva baigta sėkmingai; todėl ragina Komisiją atsižvelgiant į visus paaiškėjusius trūkumus kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl reglamento (ES) Nr. 211/2011 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1179/2011 persvarstymo;
36. ragina ES institucijas atlikti esminį ryšių darbą vykdant informavimo apie Europos piliečių iniciatyvą kampaniją;
37. ragina Komisiją nuolat pranešti Parlamentui apie rengiamas ES piliečių iniciatyvas, kad Parlamentas, vykdydamas savo įsipareigojimus Europos Sąjungos piliečiams, galėtų išnagrinėti, ar priemonė veikia kuo veiksmingiau; pabrėžia, kad ES piliečių iniciatyvos procesas turėtų būti nuolat gerinamas atsižvelgiant į įgytą praktinę patirtį, taip pat turėtų atitikti sprendimus, kuriuos Teisingumo Teismas priims ateityje;
38. rekomenduoja naudoti visas turimas ryšių priemones, visų pirma visų susijusių EU institucijų socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos platformas, siekiant vykdyti nuolatines informuotumo didinimo kampanijas, kuriose dalyvautų ES institucijos ir atstovybės bei nacionalinės valdžios institucijos; ragina Komisiją remti ES piliečių iniciatyvos taikomosios programos mobiliesiems prietaisams sukūrimą; palankiai vertina tai, kad kai kurios ES piliečių iniciatyvos turėjo poveikį vietos lygmeniu;
39. mano, kad labai svarbu užtikrinti, jog piliečiai tinkamai taikytų šią dalyvavimo demokratijos priemonę norint užkirsti kelią galimam jos išnaudojimui siekiant privačių interesų, padidinti skaidrumą ir ES piliečių iniciatyvų finansavimo bei rėmimo patikrų kokybę;
40. atkreipia dėmesį į svarbų Europos ombudsmeno vaidmenį tiriant, kaip Komisija nagrinėja prašymus dėl Europos piliečių iniciatyvų, ypač tais atvejais, kai iniciatyvą atsisakoma registruoti;
41. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
ES piliečių iniciatyva, savo ištakas turinti konvencijoje, buvo sukurta kaip priemonė siekiant suteikti Europos piliečiams galimybę imtis teisės aktų leidybos iniciatyvos. Taigi pamatinė šios priemonės idėja – užtikrinti, kad pradėjusi veikti ši priemonė padėtų socialiai ir pilietiškai suburti visuomenę ir sustiprintų pilietiškumą Europoje, taip pat tarpvalstybiniu lygmeniu.
Atsižvelgiant į daugybę atsiliepimų, gautų iš pilietinės visuomenės, ir į Komisijos ataskaitą dėl pirmųjų trejų šios priemonės taikymo metų, akivaizdu, kad nėra pasiekta gerų rezultatų, kad ir kaip jie būtų apibrėžiami, kadangi dar nė viena iniciatyva netapo teisės aktu. Komisijos ataskaitoje minima 51 iniciatyva (COM(2015) 145 final).
Šia ataskaita siekiama pagerinti ES piliečių iniciatyvų veikimą, padaryti, kad būtų patogiau jomis naudotis, pašalinti kai kurias kliūtis, kurios ES piliečių iniciatyvų organizatoriams sukelia sunkumų.
Pripažįstama, kad kai kurių iš šių problemų nebuvo įmanoma numatyti, tačiau pastarųjų trejų metų patirtis atveria galimybes naujovėms. Tikėtina, kad 2016 m. Komisija išsamiai peržiūrės ES piliečių iniciatyvą; Parlamento nuomonė šios priemonės klausimu turės didelę reikšmę, ypač perduodant nuomonę iš apačios, t.y. nuomones tų, kurie bandė naudotis ES piliečių iniciatyva.
PETICIJŲ komiteto NUOMONĖ (1.7.2015)
pateikta Konstitucinių reikalų komitetui
dėl Europos piliečių iniciatyvos
(2014/2257(INI))
Nuomonės referentė (*): Beatriz Becerra Basterrechea
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis
PASIŪLYMAI
Peticijų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. palankiai vertina Europos Sąjungos piliečių iniciatyvą, apibrėžtą pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 11 straipsnio 4 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 straipsnio 1 dalį, nes ji –pirma priemonė siekiant tarpvalstybinės dalyvavimo demokratijos, sudaranti piliečiams galimybę tiesiogiai bendrauti su ES institucijomis ir aktyviai dalyvauti formuojant Europos politiką ir teisės aktus; ši priemonė papildo teisę teikti peticijas Parlamentui ir kreiptis į Europos ombudsmeną;
2. palankiai vertina Komisijos ataskaitą dėl ES piliečių iniciatyvos, kurioje pripažįstama, kad dar yra ką tobulinti ir kad reikia remti šią priemonę; taip pat palankiai vertina Europos ombudsmeno iniciatyva atliktą ES piliečių iniciatyvos veikimo tyrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2012 m. ES piliečių iniciatyvos organizatoriai daugelyje sričių įgijo praktinės patirties;
3. ragina Komisiją nuolat pranešti Parlamentui apie rengiamas ES piliečių iniciatyvas, kad Parlamentas, vykdydamas savo įsipareigojimus Europos Sąjungos piliečiams, galėtų išnagrinėti, ar priemonė veikia kuo veiksmingiau; pabrėžia, kad ES piliečių iniciatyvos procesas turėtų būti nuolat gerinamas atsižvelgiant į įgytą praktinę patirtį, taip pat turėtų atitikti sprendimus, kuriuos Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims ateityje;
4. primena, kad ankstesnėse rezoliucijose ir Peticijų komiteto parengtose metinėse ataskaitose Parlamentas jau atkreipė dėmesį į kai kuriuos galiojančios teisinės sistemos trūkumus ir praktinio ES piliečių iniciatyvos įgyvendinimo biurokratinę naštą, kylančią dėl nepakankamos IT paramos ir skirtingo taikymo nacionalinėse administracijose; ragina Komisiją kuo greičiau atlikti išsamų ES piliečių iniciatyvos reglamento ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1179/2011 persvarstymą siekiant pašalinti visas likusias kliūtis ir sukurti aiškias, paprastas, vartotojams palankias ir proporcingas procedūras;
5. ragina supaprastinti ir suderinti pritarimo pareiškimams taikomus reikalavimus ir procedūras taikant standartizuotas formas, atleidžiant nuo reikalavimo rinkti asmens tapatybės numerius, nes skirtingose valstybėse narėse atsiranda skirtumų; primena, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno teigimu šie reikalavimai nėra būtini; siūlo apsvarstyti, kaip remiant ES piliečių iniciatyvą parengti bendrą tapatybės nustatymo priemonę, taip siekiant palengvinti procesą pasirašiusiems asmenims ir toliau nagrinėti galimybes sukurti paprastesnį savanorišką ES registrą internete;
6. palankiai vertina Komisijos pastangas pradėti taikyti ir patobulinti elektroninių parašų rinkimo sistemą; tačiau pripažįsta, kad reikia daugiau pastangų siekiant naujai sukurti ir pritaikyti elektroninių parašų rinkimo sistemą; ragina Komisiją sudaryti piliečių komitetams galimybę elektroninių parašų saugojimui naudotis nuolatiniu, centralizuotu ir nemokamu procesoriumi, taip laikantis ES duomenų apsaugos standartų, supaprastinti elektroninių parašų rinkimo programinę įrangą ir užtikrinti, kad nebūtų užkirstas kelias iniciatyvą pasirašyti konkrečioms asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims, gyvenantiems užsienyje, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms;
7. ragina Komisiją ateityje persvarstant ES piliečių iniciatyvos reglamentą apsvarstyti tinkamiausias galimybes, susijusias su parašų rinkimo laikotarpiu, pavyzdžiui, šį laikotarpį pratęsti iki 18 mėnesių arba sudaryti organizatoriams galimybę nustatyti parašų rinkimo laikotarpio pradžią, arba nustatyti, kada prasideda 12 mėnesių laikotarpio skaičiavimas po to, kai bus patvirtinta elektroninių parašų rinkimo sistema;
8. reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuo 2012 m. tik 3 iš registruotų ES piliečių iniciatyvų pasiekė paskutinį etapą; pabrėžia, kad viena toks didelis naujų iniciatyvų skaičiaus sumažėjimas yra viena iš neproporcingų reikalavimų ir be reikalo sudėtingos sistemos pasekmių; apgailestauja dėl nepakankamo teisėkūros poveikio ir dėl to, kad Komisija neskatinama toliau siekti įgyvendinti sėkmingas iniciatyvas; sėkmingo reglamento įgyvendinimo klausimu laikosi skirtingos nuomonės nei Komisija siekiant užtikrinti visas ES piliečių iniciatyvos galimybes; pabrėžia, kad Europos institucijos ir valstybės narės turi imtis visų reikalingų priemonių, kad propaguotų ES piliečių iniciatyvą ir skatintų piliečių pasitikėjimą šia priemone;
9. mano, kad šią priemonę persvarsčius, ji vis dar gali įtraukti visuomenę ir skatinti piliečių tarpusavio ir piliečių bei ES institucijų dialogą; pabrėžia, kad elektroninių parašų rinkimo sistema turi būti susieta su nauja ir suderinta socialine žiniasklaida ir socialinės žiniasklaidos kampanijų priemonėmis, remiantis kitų sėkmingų interneto kampanijų platformų pavyzdžiais;
10. rekomenduoja naudoti visas turimas ryšių priemones, visų pirma visų susijusių EU institucijų socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos platformas, siekiant vykdyti nuolatines informuotumo didinimo kampanijas, kuriose dalyvautų ES institucijos ir atstovybės bei nacionalinės valdžios institucijos; ragina Komisiją remti ES piliečių iniciatyvos taikomosios programos mobiliesiems prietaisams sukūrimą; palankiai vertina tai, kad kai kurios ES piliečių iniciatyvos turėjo poveikį vietos lygmeniu;
11. ragina Komisiją paskatinti valstybes nares naudoti pagal Europos viešojo administravimo institucijų programą parengtas ES piliečių iniciatyvos patvirtinimo priemones siekiant gauti pritarimo pareiškimus;
12. pabrėžia, kad naudojantis turimomis priemonėmis siekiant padidinti dalyvavimo demokratiją visoje Sąjungoje, informacinės technologijos turi būti prieinamos ir regionuose, taip sudarant galimybę į viešuosius reikalus labiau įtraukti piliečius;
13. apgailestauja, kad nepakanka aiškios informacijos apie ES piliečių iniciatyvą ankstyvuose jos etapuose, dėl to buvo neteisingai suprantamas jos pobūdis ir kilo nepasitenkinimas Komisijai atmetus pirmąsias ES piliečių iniciatyvas; primena, kad ši priemonė turėtų būti paprasta, aiški, palanki vartotojui ir apie ją turi būti plačiai skelbiama; pabrėžia, kad Komisija turėtų remti ir skatinti nacionalinius ir vietose išrinktus atstovus kuo labiau didinti informuotumą apie ES piliečių iniciatyvą;
14. reiškia susirūpinimą dėl galimo interesų konflikto, nes Komisijos išskirtiniams įgaliojimams priklauso vykdyti pirminį teisinį patikrinimą, ir prašo ateityje tinkamai išnagrinėti šį klausimą;
15. mano, kad ES piliečių iniciatyvos reglamento persvarstymu reikėtų pasinaudoti kaip galimybe siekiant pabrėžti pagrindinius skirtumus tarp ES piliečių iniciatyvos ir peticijų ir suderinti informaciją, paskelbtą Europos institucijų interneto puslapiuose bei informacijos leidiniuose;
16. ragina institucijas labiau bendradarbiauti ES piliečių iniciatyvų srityje ES, nacionaliniu ir vietos lygmeniu teikiant informaciją ir remiant ES piliečių iniciatyvų organizatorius; ragina patobulinti Komisijos tvarkomą daugiakalbę interneto svetainę, skirtą ES piliečių iniciatyvai ir visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis parengti bendras gaires ir ES piliečių iniciatyvos organizatorių pareigas, taip pat ES piliečių iniciatyvos įgyvendinimo administracines procedūras; teigiamai vertina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą užtikrinti nemokamą ES piliečių iniciatyvos vertimą raštu;
17. ragina ateityje įsteigti internetu ir tiesiogiai veikiančią vieno langelio sistemą, kur nuolat būtų teikiama informacija, vertimo paslaugos, techninės, teisinės ir politinės konsultacijos apie ES piliečių iniciatyvą ir kuri galėtų naudotis kontaktinių asmenų, esančių „Europe Direct“ informacijos centre ir Komisijos atstovybėse bei Parlamento informacijos biuruose valstybėse narėse, ištekliais; mano, kad tokia sistema ES piliečių iniciatyvą priartintų prie piliečių;
18. ragina Komisiją apsvarstyti įvairias galimybes ES piliečių iniciatyvos projektams teikti administracinę ir finansinę paramą pagal programos „Europa piliečiams“ ir Teisių, lygybės ir pilietybės programos esamas biudžeto eilutes;
19. ragina Komisiją apsvarstyti galimybes vienodai sumažinti ES piliečių iniciatyvos pritarimo amžių iki 16 metų, taip skatinant jaunesnės kartos piliečių dalyvavimą ES politikoje;
20. ragina Komisiją persvarstyti ES piliečių iniciatyvos reglamentą siekiant užtikrinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei institucinę pusiausvyrą ir paaiškinti procedūras, kad iniciatyvos būtų teisiškai priimtinos; atsižvelgia į Europos Bendrijų Teisingumo Teisme (ESTT) nagrinėjamas bylas ir yra įsitikinęs, kad ESTT priims sprendimą dėl to, ar Komisija per griežtai taiko priimtinumo reikalavimą, o šio sprendimo belaukiant siūlo organizatoriams teikti pagalbą suformuluojant jų pasiūlymo teisinį pagrindą;
21. ragina Komisiją konkretesniais veiksmais reaguoti į sėkmingas ES piliečių iniciatyvas, aktyviau dalyvauti ir pateikti labiau pagrįstus, nuoseklesnius ir aiškiai motyvuotus ES piliečių iniciatyvų paskelbimo nepriimtinomis pagrindus; primena Komisijai, kad ji turėtų apsvarstyti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su kiekviena sėkminga ES piliečių iniciatyva; atvejais, kai teisiškai pasiūlymas priimtinas tik iš dalies, ragina Komisiją pasiūlyti iš naujo parengti ES piliečių iniciatyvą arba priimti tas dalis, kurios patenka į Komisijos įgaliojimų taikymo sritį;
22. ragina ES institucijas apsvarstyti galimybę iniciatyvose iškeltais klausimais, kuriais nesurinkta vieno milijono parašų, bet surinkta daugiau kaip pusė reikalaujamo skaičiaus, rengti diskusijas; atsižvelgdamas į tai primena, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 218 straipsnį jeigu Peticijų komitetas nusprendžia, jog tai tinkama, gali nagrinėti nesėkmingas ES piliečių iniciatyvas;
23. ragina parengti Parlamento pranešimą savo iniciatyva apie kiekvieną sėkmingą iniciatyvą, dėl kurios per plenarinę sesiją vyko diskusija ir buvo balsuojama; jeigu Komisija per 12 mėnesių nuo sėkmingos ES piliečių iniciatyvos pateikimo nepateikia pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siūlo parlamento atsakingam komitetui savo iniciatyva parengti naują pranešimą siekiant jame išdėstyti konkrečius teisėkūros reikalavimus, dėl kurių pranešėjas per kitą posėdį konsultuotųsi su ES piliečių iniciatyvos organizatoriais;
24. mano, kad labai svarbu užtikrinti, jog piliečiai tinkamai taikytų dalyvavimo demokratijos priemones norint užkirsti kelią galimam jos išnaudojimui siekiant privačių interesų, padidinti skaidrumą ir ES piliečių iniciatyvų finansavimo bei rėmimo patikrų kokybę;
25. kviečia Komisiją remiantis būsimu ESTT sprendimu paaiškinti, ar ES piliečiai galėtų inicijuoti Sutarties pakeitimus, ir apsvarstyti galimybę ateityje apsvarstyti dėl reglamento pakeitimus, pagal kuriuos ES piliečių iniciatyva būtų galima teikti pasiūlymus dėl Sutarties pakeitimų pagal SESV 48 straipsnį;
26. primena, kad sėkmingų ES piliečių iniciatyvų klausymus rengia komitetas, atsakingas pagal ES piliečių iniciatyvos temą, o Peticijų komitetas yra susijęs komitetas; siūlo Peticijų komitetui perimti klausymų, kuriuose dalyvautų suinteresuotieji subjektai, rengimo vaidmenį, nes jis yra neutralus komitetas ir turi daugiausiai patirties bendraujant su piliečiais, taip užtikrinant nuoseklumą ir teisingą bei vienodą elgesį vykdant visus klausymus, susijusius su ES piliečių iniciatyvomis; pažymi, kad ES piliečių iniciatyvų piliečių komiteto nariams turėtų būti atlyginamos visos jo narių išlaidos, susijusios su dalyvavimu klausymuose.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
23.6.2015 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
30 0 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Heinz K. Becker, Soledad Cabezón Ruiz, Andrea Cozzolino, Pál Csáky, Miriam Dalli, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sylvie Goddyn, Daniel Hannan, Peter Jahr, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Roberta Metsola, Marlene Mizzi, Julia Pitera, Gabriele Preuß, Yana Toom, Bodil Valero, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Elisabetta Gardini, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Kazimierz Michał Ujazdowski, Ángela Vallina, Axel Voss, Rainer Wieland |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Amjad Bashir, Rosa D’Amato |
||||
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (16.7.2015)
pateikta Konstitucinių reikalų komitetui
dėl Europos piliečių iniciatyvos
(2014/2257(INI))
Nuomonės referentė: Sylvia-Yvonne Kaufmann
PASIŪLYMAI
Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad piliečių iniciatyva – tai pirmutinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria ES piliečiams surinkus ne mažiau kaip milijoną pritarimo pareiškimų bent ketvirtadalyje ES valstybių narių suteikiama teisė imtis iniciatyvos, taip paremiant jų naująją politinę prerogatyvą, ir prašyti Komisijos jos įgaliojimų pagrindu pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl klausimų, kuriuos sprendžiant, piliečių nuomone, būtinas teisėkūros procedūra priimamas aktas Sutarčių nuostatoms įgyvendinti;
2. teigiamai vertina 2015 m. kovo 31 d. Komisijos ataskaitą Europos piliečių iniciatyvos klausimu, kurioje pripažįstama, kad ši iniciatyva vis dar gali būti gerinama ir, siekiant tobulinti šią priemonę, įvardijama keletas problemų; taip pat teigiamai vertina Europos ombudsmenės savo iniciatyva atliktą Europos piliečių iniciatyvos veikimo tyrimą, kurio pagrindu pateikta 11 konkrečių pasiūlymų dėl Europos piliečių iniciatyvos proceso tobulinimo;
3. mano, jog labai svarbu, kad piliečiai galėtų prisidėti prie naudojimosi Sąjungos teisėkūros prerogatyvomis ir tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;
4. pažymi, kad su piliečių iniciatyva susijusioje veikloje dalyvavo per šešis milijonus ES piliečių, kad pateiktas 51 prašymas imtis iniciatyvos, iš kurių tik trys – „Teisė į vandenį“ (angl. Right2Water), „Vienas iš mūsų“ (angl. One of Us) ir „Stabdykime vivisekciją“ (angl. Stop Vivisection) – paskelbti priimtinais, taip pat kad šešių Europos piliečių iniciatyvų (tai atitinka 30 proc. visų atmestų iniciatyvų) organizatoriai apskundė Komisijos atsisakymą imtis veiksmų Europos Sąjungos Teisingumo Teismui: tai rodo, jog dar daug turi būti padaryta siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudotas visas Europos piliečių iniciatyvos potencialas; atkreipia dėmesį į įvairius praktinius sunkumus, su kuriais organizatoriams teko susidurti nuo 2012 m. balandžio mėn., kai įsigaliojo reglamentas, ir į tai, kad iniciatyvų skaičius mažėja;
5. ragina persvarstyti dvilypį Komisijos vaidmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktų, turint omenyje, kad nemažai Europos piliečių iniciatyvų organizatorių pripažįsta jos indėlio svarbą ir vertę; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją traktuoti Parlamentą ir kaip sprendimus priimančią instituciją, ypač todėl, kad tik jos narius ES piliečiai renka tiesiogiai;
6. ragina Komisiją užtikrinti visapusišką paramą, įskaitant neįpareigojamas teisines konsultacijas, pvz., visose valstybėse narėse veikiančiose Komisijos atstovybėse ir informacijos centruose „Europe Direct“ sukuriant už piliečių iniciatyvą atsakingą ryšių punktą, kurio uždavinys būtų teikti informaciją ir reikalingas konsultacijas bei paramą piliečių iniciatyvų organizatoriams, atsižvelgiant į sunkumus, kuriuos jie patiria aiškindamiesi, kokia Sutartimi ir kokiomis teisinėmis nuostatomis turi būti pagrįsta iniciatyva; visgi pabrėžia, kad atmetusi iniciatyvą Komisija turėtų išsamiai, skaidriai ir suprantamai visuomenei paaiškinti savo politines pasirinktis ir kartu informuoti organizatorius apie atitinkamus teisinius sumetimus;
7. ragina Komisiją svarstyti galimybę užregistruoti tik dalį Europos piliečių iniciatyvos, kai ji ne visiškai patenka į Komisijos kompetencijos sritį; mano, kad taip registruojant iš pradžių turėtų būti konsultuojamasi su besikreipiančių piliečių komitetu;
8. taip pat ragina Komisiją tobulinti savo vidinį portalą, kad jis būtų suprantamesnis ir paprastesnis naudoti, ypač kai tai susiję su informacija apie jos kompetenciją ir pagalbą, kuri gali būti suteikta iniciatyvai sėkmingai parengti; mano, jog Komisija turėtų ne tik pateikti aiškų savo kompetencijos sričių sąrašą, bet ir paaiškinti, kaip vyksta registracijos procedūra, nes didelė dalis pateiktų piliečių iniciatyvų buvo atmesta dėl to, kad jos akivaizdžiai nepriklausė Komisijos kompetencijai; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją aktyviai dalyvauti teikiant Europos piliečių iniciatyvų organizatoriams išsamias reikiamų teisinių nuostatų aiškinimo gaires;
9. pabrėžia, jog būtina nagrinėti galimybę nustatyti suderintą veiksmingesnę pritarimo pareiškimų pateikimo procedūrą, nes nepriimtina, kad ES piliečiams užkertamas kelias paremti piliečių iniciatyvas dėl valstybėse narėse keliamų skirtingų asmens duomenų pateikimo reikalavimų; todėl ragina Komisiją pasiūlyti paprastesnius duomenų pateikimo reikalavimus visose valstybėse narėse, kad pasirašyti Europos piliečių iniciatyvą būtų lengviau – nesvarbu, kokioje šalyje žmogus gyvena; siekiant palengvinti pasirašymo procesą, siūlo svarstyti galimybę taikyti mobiliąją programą, perkurti parašų surinkimo internetu taikomąją programą ir pirmiausia galimybę naudoti skaitmeninius parašus kaip tapatybės nustatymo priemonę, atsižvelgiant ir į neįgaliųjų reikmes; ragina valstybes nares skubiai peržiūrėti reikalavimą pasirašant pateikti asmens kodą ir galimai šio reikalavimo atsisakyti, nes jis gali tapti nereikalinga biurokratine našta renkant pritarimo pareiškimus ir nereikalingu būdu patikrinti pasirašiusiojo tapatybę;
10. ragina Komisiją panaudoti visus viešosios komunikacijos kanalus siekiant skatinti informavimą ir imtis priemonių, būtinų Europos piliečių iniciatyvos skaidrumui užtikrinti, taip pat sudaryti palankias sąlygas informuoti apie esamas Europos piliečių iniciatyvas, pvz., sukuriant taikomąsias programas, kuriomis naudojantis būtų teikiama informacija, skelbiami pranešimai ir sudaroma galimybė pasirašyti internetu; pabrėžia, kad aktyvus visuomenės dalyvavimas Europos piliečių iniciatyvose ypač priklauso nuo informavimo apie jas valstybėse narėse, ir todėl siūlo valstybių narių nacionaliniams parlamentams informaciją apie Europos piliečių iniciatyvą įtraukti į savo oficialias interneto svetaines;
11. pabrėžia, jog laikosi pozicijos, kad piliečių iniciatyvos registracija neturėtų būti automatiškai siejama su dvylikos mėnesių laikotarpio pritarimo pareiškimams surinkti pradžia ir kad Europos piliečių iniciatyvų organizatoriai turėtų galimybę sužinoti savo iniciatyvos pradžios datą per tris mėnesius nuo tada, kai ji užregistruojama Komisijoje;
12. taip pat pažymi, kad pritarimo pareiškimų rinkimo laikotarpis galėtų būti pratęstas iki 18 mėnesių;
13. pažymi, kad piliečių komitetai neturi teisinio subjektiškumo ir kad dėl to piliečių iniciatyvų organizatoriams kyla atsakomybės problemų, o ši problema galėtų būti išspręsta tik peržiūrėjus reglamentą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę suteikti teisinį subjektiškumą reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems piliečių komitetams; be to, ragina imtis rizikos mažinimo priemonių, siekiant paskatinti Europos piliečių iniciatyvos komiteto narius imtis konkrečių iniciatyvų;
14. teigiamai vertina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pasirengimą teikti nemokamas vertimo paslaugas iniciatoriams: taip būtų paskatinta informacijos apie piliečių iniciatyvą sklaida visomis oficialiomis kalbomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad vartoti gimtąją kalbą yra pilietinė teisė; pripažįsta, kad tai labai sustiprintų paramą piliečiams sudarant jiems sąlygas veiksmingiau viešinti informaciją apie tai, kas jiems kelia susirūpinimą, tarp ES gyventojų;
15. pabrėžia, kad, vertinant užregistruotas paraiškas po to, kai Europos piliečių iniciatyva pateikiama Komisijai, kaip numatyta reglamento 9 straipsnyje, labai svarbu užtikrinti institucinę pusiausvyrą; todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įtraukti atitinkamas Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas, pvz., Europos Parlamentą, Europos ombudsmeną, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą;
16. atkreipia dėmesį į svarbų Europos ombudsmeno vaidmenį tiriant, kaip Komisija nagrinėja prašymus dėl Europos piliečių iniciatyvų, ypač tais atvejais, kai iniciatyvą atsisakoma registruoti;
17. ragina Komisiją laiku pateikti tinkamą pasiūlymą dėl reglamento dėl piliečių iniciatyvos ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1179/2011 peržiūros, siekiant pateisinti ES piliečių lūkesčius ir užtikrinti, kad piliečių iniciatyva būtų paprasčiau naudotis ir kad būtų galima visapusiškai išnaudoti jos potencialą.
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
13.7.2015 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 2 4 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Angel Dzhambazki, Evelyne Gebhardt, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Virginie Rozière |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Ángela Vallina, Bogdan Brunon Wenta |
||||
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
28.9.2015 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
21 0 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Jo Leinen, György Schöpflin, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Rainer Wieland |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Gerolf Annemans, Sylvie Goulard, Enrique Guerrero Salom, Sylvia-Yvonne Kaufmann, David McAllister, Viviane Reding, Helmut Scholz |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Andrea Bocskor, Mady Delvaux, Ulrike Rodust, Iuliu Winkler |
||||