Procedūra : 2014/2044(IMM)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0291/2015

Pateikti tekstai :

A8-0291/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/10/2015 - 15.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0356

PRANEŠIMAS     
PDF 179kWORD 106k
12.10.2015
PE 565.125v03-00 A8-0291/2015

dėl prašymo atšaukti Bélos Kovácso (Béla Kovács) imunitetą

(2014/2044(IMM))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Tadeusz Zwiefka

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl prašymo atšaukti Bélos Kovácso (Béla Kovács) imunitetą

(2014/2044(IMM))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į prašymą atšaukti Bélos Kovácso imunitetą, susijusį su tyrimu, kurį ketina atlikti Vengrijos centrinė prokuratūra, kaip nurodyta Vengrijos generalinio prokuroro dr. Péterio Polto (Péter Polt) 2014 m. gegužės 12 d. laiške, kuris buvo paskelbtas 2014 m. liepos 3 d. plenariniame posėdyje; atsižvelgdamas į dr. P. Polto 2014 m. spalio 16 d. ir 2015 m. kovo 23 d. pateiktus tolesnius paaiškinimus ir į keitimąsi nuomonėmis su dr. P. Poltu, surengtą per Teisės reikalų komiteto 2015 m. liepos 14 d. posėdį,

–  išklausęs B. Kovácso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Vengrijos pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 2004 m. įstatymo Nr. LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso 10 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį ir į 2012 m. įstatymo Nr. XXXVI dėl Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 1 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0291/2015),

A.  kadangi Vengrijos generalinis prokuroras paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Bélos Kovácso imunitetą, kad remiantis pagrįstais įtarimais galėtų būti atliktas tyrimas siekiant nustatyti, ar B. Kovácsui bus pateikti kaltinimai dėl prieš Europos Sąjungos institucijas nukreipto šnipinėjimo nusikaltimo, kaip numatyta 2012 m. įstatymo Nr. C dėl Vengrijos baudžiamojo kodekso 261/A straipsnyje; kadangi šiame straipsnyje numatyta, kad asmuo, vykdantis prieš Europos Parlamentą, Europos Komisiją ar Europos Sąjungos Tarybą nukreiptą žvalgybos veiklą Europos Sąjungai nepriklausančios šalies naudai, baudžiamas pagal 261 straipsnį; kadangi 261 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, vykdantis prieš Vengriją nukreiptą žvalgybos veiklą užsienio valstybės arba užsienio organizacijos naudai, padaro nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama laisvės atėmimu nuo dviejų iki aštuonerių metų;

B.  kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės narės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje narėje yra suteikiami parlamento nariams;

C.  kadangi Vengrijos pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nacionalinio parlamento nariai naudojasi imunitetu; kadangi pagal 2004 m. įstatymo Nr. LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso 10 straipsnio 2 dalį Europos Parlamento nariai naudojasi tokiu pačiu imunitetu kaip ir Vengrijos parlamento nariai; kadangi 2012 m. įstatymo Nr. XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla gali būti iškelta arba tiriama ir prievartos priemonė pagal baudžiamąjį procesą parlamento nariui gali būti taikoma tik gavus išankstinį Nacionalinės Asamblėjos sutikimą; kadangi pagal minėtojo įstatymo 74 straipsnio 3 dalį norint pradėti tyrimą generalinis prokuroras turi pateikti prašymą atšaukti imunitetą;

D.  kadangi Vengrijos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. Bf.I.2782/2002 paskelbė, kad parlamento nario imunitetas apsiriboja baudžiamuoju procesu ir netaikomas vykdant Baudžiamojo proceso kodekse nereglamentuojamas priemones, kurių tikslas – užkirsti kelią nusikalstamai veikai, atskleisti ją ar įrodyti;

E.  kadangi 2012 m. įstatymo Nr. C dėl Vengrijos baudžiamojo kodekso 264/A straipsnyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, dėl kurios gali būti atliktas Bélos Kovácso veiksmų tyrimas, nustatyta nuo 2014 m. sausio 1 d.;

F.  kadangi tyrimai ir bet koks tolesnis kaltinimų pareiškimas, dėl kurių prašoma atšaukti imunitetą, atitinkamai apsiriboja įvykiais po 2014 m. sausio 1 d.;

G.  kadangi remiantis Vengrijos Aukščiausiojo Teismo praktika iki tos datos vykdytas įrodymų rinkimas, kaip numatyta pagal 1995 m. įstatymą Nr. CXXV dėl nacionalinių saugumo tarnybų, yra teisėtas ir tokiai veiklai vykdyti nereikėjo atšaukti imuniteto;

H.  kadangi šį baudžiamąjį tyrimą atliks Centrinė tyrimus vykdanti prokuratūra; kadangi Vengrijos pagrindinio akto 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad generalinis prokuroras ir prokuratūra yra nepriklausomi, vykdo savo konstitucines užduotis nepriklausomai nuo išorės organizacijų ir imasi veiksmų paisydami nekaltumo prezumpcijos;

I.  kadangi atšaukiant Bélos Kovácso imunitetą turėtų būti laikomasi Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų;

J.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado jokių fumus persecutionis įrodymų, t. y. nesama pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad prašymas atšaukti imunitetą buvo pateiktas siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai;

1.  nusprendžia atšaukti Bélos Kovácso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Vengrijos institucijai ir Bélai Kovácsui.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Bendrosios aplinkybės

2014 m. liepos 3 d. plenariniame posėdyje Pirmininkas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalimi, pranešė, kad jis gavo Vengrijos generalinio prokuroro dr. P. Polto laišką, kuriame prašoma atšaukti Bélos Kovácso imunitetą.

Kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalyje, Pirmininkas šį prašymą perdavė Teisės reikalų komitetui.

Turint omenyje tai, kad Europos Parlamentas negalėjo atsižvelgti į įslaptintą dr. P. Polto pirmojo laiško priedą, 2014 m. spalio 16 d. ir 2015 m. kovo 23 d. laiškuose dr. P. Polt pateikė tolesnius paaiškinimus ir per Teisės reikalų komiteto 2015 m. liepos 14 d. posėdį buvo surengtas keitimasis nuomonėmis su juo.

Atšaukti Bélos Kovácso imunitetą prašoma tam, kad remiantis pagrįstais įtarimais būtų galima atlikti tyrimą siekiant nustatyti, ar B. Kovácsui bus pateikti kaltinimai dėl prieš Europos Sąjungos institucijas nukreipto šnipinėjimo nusikaltimo, kaip numatyta 2012 m. įstatymo Nr. C dėl Vengrijos baudžiamojo kodekso 261/A straipsnyje. Tame straipsnyje numatyta, kad asmuo, vykdantis prieš Europos Parlamentą, Europos Komisiją ar Europos Sąjungos Tarybą nukreiptą žvalgybos veiklą Europos Sąjungai nepriklausančios trečiosios šalies naudai, baudžiamas pagal 261 straipsnį. To straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, vykdantis prieš Vengriją nukreiptą žvalgybos veiklą užsienio valstybės arba užsienio organizacijos naudai, padaro nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama laisvės atėmimu nuo dviejų iki aštuonerių metų.

2012 m. įstatymo Nr. C dėl Vengrijos baudžiamojo kodekso 264/A straipsnyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, dėl kurios gali būti atliktas Bélos Kovácso veiksmų tyrimas, nustatyta nuo 2014 m. sausio 1 d.

Remiantis generalinio prokuroro pateikta informacija, Vengrijos Konstitucijos apsaugos tarnyba, tirdama tam tikrų užsienio piliečių veiklą, 2010 m. pirmą kartą nustatė, kad B. Kovács palaiko slaptus ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybų pareigūnais. Remiantis Vengrijos Aukščiausiojo Teismo praktika iki 2014 m. sausio 1 d. vykdytas įrodymų rinkimas, kaip numatyta pagal 1995 m. įstatymą Nr. CXXV dėl nacionalinių saugumo tarnybų, yra teisėtas ir tokiai veiklai vykdyti nereikėjo atšaukti imuniteto.

Prokuroras patikslino, kad tyrimai ir bet koks tolesnis kaltinimų pareiškimas, dėl kurių prašoma atšaukti imunitetą, apsiriboja įvykiais po 2014 m. sausio 1 d.

Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad šį baudžiamąjį tyrimą atliks Centrinė tyrimus vykdanti prokuratūra ir kad pagal Vengrijos pagrindinio akto 29 straipsnio 1 dalį generalinis prokuroras ir prokuratūra yra nepriklausomi, vykdo savo konstitucines užduotis nepriklausomai nuo išorės organizacijų ir imasi veiksmų paisydami nekaltumo prezumpcijos.

B. Kovács teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. įstatymo Nr. C 261/A straipsnis galioja tik nuo 2014 m. sausio 1 d., jis negali būti apkaltinimas dėl prieš šią datą atliktų veiksmų remiantis ES Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsniu, kuriame perteikiant bendrąjį principą nullum crimen sine lege numatyta, kad niekas negali būti nuteistas už veikimą ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusią nacionalinę ar tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis. Be to, B. Kovács teigia, kad jo 2014 m. vykdyta veikla nepatenka į 261/A straipsnio taikymo sritį.

B. Kovács taip pat tvirtina, kad jis buvo neteisėtai sekamas, tokiu būdu pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, kad 2013 m. įstatymo Nr. CLXXXVI 118 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinama nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės už šnipinėjimo veiklą, nukreiptą prieš ES institucijas, buvo priimta specialiai siekiant numatyti baudžiamąją atsakomybę už B. Kovácso veiklą ir kad visas šis atvejis buvo įslaptintas neteisėtai ir nepagrįstai.

2. Europos Parlamento narių imunitetą reglamentuojantys teisės aktai ir procedūra

Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nurodyta:

9 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a) savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

b) visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.

Atsižvelgiant į tai, kad atšaukti imunitetą prašoma Vengrijoje, pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą taikomas Vengrijos įstatymas dėl parlamento narių imuniteto. Vengrijos pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad parlamento nariai naudojasi imunitetu. Pagal 2004 m. įstatymo Nr. LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso 10 straipsnio 2 dalį Europos Parlamento nariai naudojasi tokiu pačiu imunitetu kaip ir Vengrijos parlamento nariai, o 2012 m. įstatymo Nr. XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla gali būti iškelta arba tiriama ir prievartos priemonė pagal baudžiamąjį procesą parlamento nariui gali būti taikoma tik gavus išankstinį Nacionalinės Asamblėjos sutikimą. Pagal minėtojo įstatymo 74 straipsnio 3 dalį norint pradėti tyrimą generalinis prokuroras turi pateikti prašymą atšaukti imunitetą.

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnis:

6 straipsnis

Imuniteto atšaukimas

1. Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, išlieka principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrina Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas. Bet koks prašymas atšaukti imunitetą vertinamas vadovaujantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7, 8 ir 9 straipsniais bei šiame straipsnyje nurodytais principais.

(...)

9 straipsnis

Su imunitetu susijusios procedūros

1. Bet koks prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą, kurį Parlamento pirmininkui pateikia valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, arba Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui.

Šiam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui gali atstovauti kitas Parlamento narys. Prašymą kitas Parlamento narys gali pateikti tik su atitinkamo Parlamento nario sutikimu.

2. Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti privilegijas ir imunitetus komitetas nagrinėja nedelsdamas, tačiau atsižvelgdamas į jų santykinį sudėtingumą.

3. Komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo, kuriuo rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti privilegijas ir imunitetus.

4. Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar ginamas.

5. Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė pasiaiškinti.

Jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius, ir jam gali atstovauti kitas Parlamento narys.

Parlamento narys nedalyvauja diskusijose dėl prašymo atšaukti arba ginti jo imunitetą, išskyrus patį jo paaiškinimo klausymą.

Komiteto pirmininkas pakviečia Parlamento narį, kurio paaiškinimą ketinama išklausyti, ir nurodo datą ir laiką. Parlamento narys gali atsisakyti teisės būti išklausytam.

Parlamento nariui neatvykus į klausymą, į kurį jis buvo pakviestas, manoma, kad jis atsisakė teisės būti išklausytam, nebent jis paprašytų leisti neatvykti į konkrečią dieną ir konkrečiu laiku pasiūlytą klausymą ir nurodytų priežastis. Komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į pateiktas priežastis, nusprendžia, ar toks prašymas leisti neatvykti priimtinas. Šis sprendimas neskundžiamas.

Komiteto pirmininkui prašymą leisti neatvykti patenkinus, jis pakviečia Parlamento narį atvykti į klausymą kitą dieną ir kitu laiku. Parlamento nariui neatsiliepus į antrą kvietimą atvykti į klausymą, procedūra tęsiama neišklausius Parlamento nario paaiškinimo. Tuomet nebegali būti tenkinami jokie kiti prašymai leisti neatvykti ar pateikti paaiškinimą.

(...)

7. Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla. Šiuos klausimus ir visus gaunamus dokumentus komitetas nagrinėja ypač konfidencialiai.

(...)

3. Siūlomo sprendimo pagrindimas

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus šiuo atveju taikytinas Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnis.

Remiantis šio straipsnio nuostatomis, Parlamento narys savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams.

Europos Parlamentas, siekdamas priimti sprendimą dėl Parlamento nario imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo, taiko savo nuoseklius principus. Vienas iš šių principų: imunitetas paprastai atšaukiamas, kai nusikalstamai veikai taikomas Protokolo Nr. 7 9 straipsnis, jeigu nesama fumus persecutionis įrodymų, t. y. pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad į teismą kreiptasi siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai.

Atsižvelgiant į susirašinėjimą su nacionalinėmis institucijomis, atitinkamo Parlamento nario klausymą, rašytinių įrodymų pateikimą, išsamias diskusijas atsakingame komitete ir papildomai paprašytą surengti keitimąsi nuomonėmis su generaliniu prokuroru, manoma, kad šiuo atveju nesama fumus persecutionis įrodymų.

Kalbant konkrečiau, kiek tai susiję su principu nullum crimen sine lege grindžiamu argumentu, generalinis prokuroras aiškiai nurodė, kad tyrimai ir bet koks tolesnis kaltinimų pareiškimas, dėl kurių prašoma atšaukti imunitetą, apsiriboja įvykiais po 2014 m. sausio 1 d., t. y. po tos datos, kai įsigaliojo 2012 m. įstatymo Nr. C dėl Vengrijos baudžiamojo kodekso 261/A straipsnis. Be to, pagal Vengrijos pagrindinio akto 29 straipsnio 1 dalį generalinis prokuroras ir prokuratūra yra nepriklausomi, vykdo savo konstitucines užduotis nepriklausomai nuo išorės organizacijų ir imasi veiksmų paisydami nekaltumo prezumpcijos. Galiausiai, Parlamentas, vykdydamas imuniteto atšaukimo procedūrą, nėra kompetentingas nuspręsti, ar B. Kovácso teiginys, kad jo 2014 m. vykdyta veikla nepatenka į 261/A straipsnio taikymo sritį, yra pagrįstas.

Kiti B. Kovácso argumentai, kuriais teigiama, kad esama fumus persecutionis įrodymų, taip pat atrodo nepagrįsti arba viršija Parlamento nario imuniteto atšaukimo procedūros ribas.

Pirma, atsižvelgiant į minėtąją Vengrijos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria remiantis teigiama, kad parlamento nario imunitetas apsiriboja baudžiamuoju procesu ir netaikomas vykdant Baudžiamojo proceso kodekse nereglamentuojamas priemones, kurių tikslas – užkirsti kelią nusikalstamai veikai, atskleisti ją ar įrodyti, B. Kovácso teiginys, kad jis buvo sekamas neteisėtai, nėra susijęs su jo imuniteto atšaukimo procedūra, ypač turint omenyje tai, kad įtariamus slaptus jo ryšius su Rusijos žvalgybos pareigūnais Vengrijos Konstitucijos apsaugos tarnyba pirmą kartą nustatė tirdama tam tikrų užsienio piliečių, o ne B. Kovácso, veiklą.

Antra, teiginiai, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kad 2013 m. įstatymo Nr. CLXXXVI 118 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinama nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės už šnipinėjimo veiklą, nukreiptą prieš ES institucijas, buvo priimta specialiai siekiant numatyti baudžiamąją atsakomybę už B. Kovácso veiklą ir kad visas šis atvejis buvo įslaptintas neteisėtai ir nepagrįstai, nėra susiję su prašymu atšaukti imunitetą, kuris buvo pateiktas tam, kad remiantis pagrįstais įtarimais būtų galima atlikti tyrimą siekiant nustatyti, ar B. Kovácsui bus pateikti kaltinimai.

Atidžiai išnagrinėjus šiuos teiginius matyti, kad tai tėra prieštaravimai ir gynybos argumentai hipotetinėje baudžiamojoje byloje, kuri dar nėra iškelta ir galbūt niekada nebus iškelta. B. Kovács pats pripažįsta, kad jis oficialiai nelaikomas įtariamuoju. Jau minėto fakto, jog pagal Konstituciją numatyta, kad generalinis prokuroras yra nepriklausomas ir imasi veiksmų paisydamas nekaltumo prezumpcijos, pakanka, kad būtų galima atmesti bet kokias abejones dėl fumus persecutionis buvimo.

Galiausiai pabrėžiama, kad imuniteto atšaukimas jokiu būdu nereiškia sprendimo dėl Parlamento nario kaltės ar nekaltumo.

4. Išvada

Remdamasis pirmiau išdėstytomis priežastimis ir vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 3 dalimi, Teisės reikalų komitetas rekomenduoja Europos Parlamentui atšaukti Parlamento nario Bélos Kovácso imunitetą.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.10.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Laura Ferrara, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Heidi Hautala, Virginie Rozière

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Birgit Collin-Langen, Péter Niedermüller

(1)

1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

Teisinė informacija - Privatumo politika