PRANEŠIMAS dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

15.10.2015 - (11706/2015 – C8-0274/2015 – 2015/2132(BUD))

1 dalis. Pasiūlymas dėl rezoliucijos
Biudžeto komitetas
Pranešėjai: José Manuel Fernandes (III skirsnis. Komisija)
Gérard Deprez (kiti skirsniai)

Pakeitimai

• 001-003 (PDF - 422 KB)
• 001-003 (DOC - 311 KB)
• 004-004 (PDF - 385 KB)
• 004-004 (DOC - 125 KB)
• 005-005 (PDF - 389 KB)
• 005-005 (DOC - 297 KB)
• 006-011 (PDF - 427 KB)
• 006-011 (DOC - 314 KB)
• 012-021 (PDF - 459 KB)
• 012-021 (DOC - 347 KB)
• 022-027 (PDF - 430 KB)
• 022-027 (DOC - 314 KB)
• 028-037 (PDF - 462 KB)
• 028-037 (DOC - 285 KB)
• 038-047 (PDF - 467 KB)
• 038-047 (DOC - 351 KB)
• 040-040/REV1 (PDF - 112 KB)
• 040-040/REV1 (DOC - 301 KB)
• 048-052 (PDF - 442 KB)
• 048-052 (DOC - 319 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11706/2015 – C8-0274/2015 – 2015/2132(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos[1],

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[2],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[3] (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[4] (TIS),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl 2016 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija[5],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos[6],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 24 d. Komisijos priimtą Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2015) 0300),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 4 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11706/2015 – C8 – 0274/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto[7],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Pabėgėlių krizės valdymas. Skubios operatyvinės, biudžeto ir teisinės priemonės pagal Europos migracijos darbotvarkę“ (COM(2015) 0490),

–  atsižvelgdamas į 2016 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto Taisomuosius raštus Nr. 1/2016 (COM(2015) 0317) ir Nr. 2/2016 (COM(2015) 0513),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0298/2015),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2016 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į politinius prioritetus, nurodytus jau minėtose rezoliucijose – 2015 m. kovo 11 d. rezoliucijoje dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių ir 2015 m. liepos 8 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu, – ir patvirtintus didžiosios daugumos narių; primena, kad šie prioritetai – vidaus ir išorės solidarumas, ypač veiksmingas migracijos ir pabėgėlių krizės klausimų sprendimas, taip pat konkurencingumo skatinimas kuriant deramas ir kokybiškas darbo vietas, plėtojant įmones ir skatinant verslumą visoje Sąjungoje (trys veiksniai);

2.  pabrėžia, kad Sąjungoje šiuo metu susidarė kelios ekstremalios situacijos, visų pirma precedento neturinti migracijos ir pabėgėlių krizė; yra įsitikinęs, kad reikia iš Sąjungos biudžeto skirti būtinus finansinius išteklius siekiant atitinkamai reaguoti į politinius sunkumus ir sudaryti sąlygas Sąjungai kuo skubiau prioriteto tvarka siekti rezultatų ir veiksmingai reaguoti į šias krizes; supranta, kad migracijos ir pabėgėlių krizė negali būti sureguliuota vien tik panaudojant finansinius išteklius ir kad reikalingas visapusiškas požiūris siekiant apimti jos vidinį ir išorinį aspektus; mano, kad ypatingomis aplinkybėmis reikia ypatingų priemonių ir kad reikia tvirto politinio įsipareigojimo šiam tikslui skirti naujų asignavimų;

3.  pažymi, kad Parlamentas nuo pat pradžių 2016 m. biudžete ypatingą dėmesį skyrė migracijai ir pabėgėliams; primena savo ankstesnius pareiškimus, kad sprendžiant migracijos srautų valdymo klausimus reikia remtis tiek vidaus, tiek išorės solidarumu, taip pat siekiant spręsti pagrindines problemų, su kuriomis susiduria Sąjunga, priežastis reikia sutelkti išorės finansavimo priemones laikantis integruoto požiūrio; primena bendras sutartis ir susitarimus, pvz., Šengeno acquis ir Dublino reglamentą, bei Komisijos pasiūlymą dėl privalomo krizinio perkėlimo mechanizmo (COM(2015) 0450);

4.  todėl nusprendžia nedelsdamas pateikti išsamų pakeitimų rinkinį ir padidinti biudžeto projekto (BP) lėšas 1 161 mln. EUR pagal 3 išlaidų kategoriją (Saugumas ir pilietybė) ir pagal 4 išlaidų kategoriją (Europos vaidmuo pasaulyje), kad būtų galima imtis pradinių reagavimo į migracijos krizę veiksmų; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šios krizės vidaus dimensiją, Parlamento pakeitimuose jau visiškai atsižvelgta į du dokumentų rinkinius dėl prieglobsčio prašytojų paskirstymo ir pakeitimai yra su jais suderinti, kartu siūloma papildomai didinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir šios srities Sąjungos agentūrų lėšas; kalbant apie išorės aspektą atkreipia dėmesį į kelis papildomus lėšų padidinimus, skirtus konkrečioms programoms pagal 4 išlaidų kategoriją, pvz., Europos kaimynystės priemonei, vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei, humanitarinės pagalbos ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonei;

5.  vis dėlto pabrėžia, kad šie pakeitimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į Komisijos taisomąjį raštą Nr. 2/2016, į kurį, kaip tikimasi, kartu su antruoju perkėlimo paketu bus įtrauktos papildomos priemonės, nurodytos 2015 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikate; apgailestauja dėl to, kad Parlamentas ir Taryba neturi daugiau laiko išnagrinėti šio taisomojo rašto tinkamumo, bet supranta, kad reikia reaguoti nedelsiant ir kad laiką reikia labai taupyti; pabrėžia, kad Parlamentas visiškai palaiko šias naujas priemones ir ketina ginti jų finansavimą skirdamas dar didesnius naujus asignavimus, nei siūloma jo paties pozicijoje dėl 2016 m. biudžeto;

6.  be to, nusprendžia imtis veiksmų atsižvelgdamas į dabartinę Europos ūkininkus, ypač pieno sektoriuje dirbančius ūkininkus, ištikusią krizę ir iškart įtraukia į savo poziciją dėl 2016 m. biudžeto 500 mln. EUR, kad būtų galima paremti neatidėliotinas priemones, apie kurias pranešė Komisija; tikisi, kad Komisijos taisomasis raštas Nr. 2/2016 suteiks galimybę nustatyti konkrečias biudžeto eilutes, kurios turi būti papildytos tokiomis aplinkybėmis; palankiai vertina Komisijos sprendimą nepanaudotus krizių rezervo asignavimus iš 2015 m. biudžeto perkelti į 2016 biudžetą ir pažymi, kad šios nepanaudotos lėšos bus panaudotos kompensacijų paramos gavėjams, kurie gauna tiesiogines išmokas, mokėjimui, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1306/2013;

7.  pripažįsta, kad reikia dėti daug daugiau pastangų, kad skatinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą būtų išspręstos Sąjungos ekonomikos problemos; pabrėžia esminį vaidmenį, kurį šioje srityje atlieka labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir socialinės įmonės; todėl padidina programos COSME finansavimą16,5 mln. EUR; taip pat nusprendžia 2016 m. siūlyti naujus įsipareigojimus, kad būtų tęsiama Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI), kurios visas finansinis paketas buvo sutelktas pradiniame etape 2014–2015 m.; pripažįsta, kad ši programa labai prisideda prie kovos su nedarbu ir yra pasiryžęs užtikrinti, kad būtų skirti reikiami asignavimai siekiant išvengti finansavimo spragos ją įgyvendinant; todėl patvirtina 473,2 mln. EUR padidinimą 2016 m., ši suma atitinka įmokos, kurią pradžioje buvo numatyta skirti JUI kasmet, dydį;

8.  dar kartą pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog iš Sąjungos biudžeto neturėtų būti finansuojamos naujos iniciatyvos, jei dėl to būtų padaryta žala esamoms Sąjungos programoms ir politikai ir nebūtų vykdomi jau prisiimti politiniai įsipareigojimai; pripažindamas ir visiškai patvirtindamas plataus masto politinę ir finansinę paramą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) steigimui, ketina vykdyti įsipareigojimą, prisiimtą per ESIF derybas, – vykdant metinę biudžeto procedūrą kuo labiau sumažinti programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) daromą poveikį; taigi siūlo 2016 m. visiškai kompensuoti šių dviejų programų lėšų sumažinimus (1 326 mln. EUR), numatytus dėl ESIF garantijų fondo atidėjinių, kad vykdant programas būtų galima visapusiškai įgyvendinti tikslus, dėl kurių buvo susitarta vos prieš dvejus metus tvirtinant atitinkamus jų teisinius pagrindus;

9.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į bendrą pareiškimą dėl mokėjimų plano (2015–2016 m.), dėl kurio susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į bendrą įsipareigojimą iki 2016 m. pabaigos sumažinti pagal 2007–2013 m. sanglaudos programas susikaupusių neįvykdytų mokėjimų prašymų iki maždaug 2 mlrd. EUR; atsižvelgdamas į tai kritiškai vertina tai, jog Tarybos pasiūlytas lėšų mažinimas tiesiogiai prieštarauja šiam mokėjimų planui; be to, pabrėžia, kad ateityje reikia vengti tokių netvarių vėlavimų, ir ragina Komisiją pateikti konkrečių su tuo susijusių pasiūlymų; todėl mano, kad nenumatyti mokėjimų poreikiai turėtų būti finansuojami panaudojant naujus asignavimus ir kad 1 mlrd. EUR, kurį numatyta skirti Graikijai 2016 m., turėtų būti finansuojamas iš turimų asignavimų laikantis DFP mokėjimų viršutinės ribos; pabrėžia savo ilgalaikę poziciją, pagal kurią mokėjimai, kurie atsiranda dėl taikant lankstumo priemonę prisiimtų įsipareigojimų, turėtų būti skaičiuojami viršijant viršutinę ribą;

10.  vėl įrašo sumas, kurias Taryba biudžeto projekte pasiūlė sumažinti (563,6 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 421,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų); negali suprasti, dėl kokių priežasčių siūloma sumažinti, pavyzdžiui, programos „Horizontas 2020“ ir EITP, dviejų programų, kurioms jau pakenkė asignavimų perkėlimas į ESIF, asignavimus ir plėtros bei kaimynystės politikai skiriamus asignavimus, ypač atsižvelgiant į nesenus įvykius; yra susirūpinęs dėl to, kad siūlydama tokius didelius asignavimų sumažinimus biudžeto projekte Taryba beveik neatsižvelgia į nepaneigiamą Sąjungos biudžeto pridėtinę vertę; bet kuriuo atveju ginčija Tarybos pareikštą ketinimą apkarpyti biudžeto eilutes, pagal kurias panaudojimo lygis žemas ar įsisavinimo gebėjimai nedideli, kadangi tai nepagrindžiama faktiniais vykdymo rezultatų duomenimis ir taip elgiantis neatsižvelgiama į tai, kad tam tikrų programų vykdymo būdai yra skirtingi;

11.  daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti šiuos neatidėliotinus poreikius ir atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. nustatytos labai mažos DFP maržos, reikės naudoti visas pagal DFP reglamentą numatytas lankstumo priemones, įskaitant visišką lankstumo priemonės mobilizavimą; tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bendroji DFP 2015 m. įsipareigojimų marža turėtų būti panaudota, kai tik bus įvykdytos teisinės sąlygos; tikisi, kad šiuo klausimu bus galima pasiekti išankstinį susitarimą su Taryba ir Komisija;

12.  primena politinio susitarimo dėl DFP metu priimtą trijų institucijų bendrą pareiškimą, pagal kurį į metines biudžeto procedūras prireikus bus įtrauktas lyčių aspektas; pabrėžia, kad kaip horizontalusis principas lyčių aspekto integravimas turėtų būti taikomas Sąjungos politikos priemonėse, ir ragina visapusiškai įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą; be to, palankiai vertina pirmuosius Sąjungos biudžeto žalinimo žingsnius; pabrėžia, kad šį procesą reikia vykdyti toliau, siekiant įgyvendinti aplinkai ir klimatui palankaus lėšų panaudojimo politikos tikslus, dėl kurių susitarta;

13.  nustato, kad 2016 m. įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų sumos atitinkamai iš viso yra 157 427,5 mln. EUR ir 146 459,5 mln. EUR;

1a pakategorė – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

14.  kritikuoja tai, kad šiais metais Taryba vėl labai sumažino 1a išlaidų kategoriją – ji įsipareigojimų asignavimus sumažino 140,9 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus – 435,4 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu; pabrėžia, kad maždaug pusė šių sumažinimų atlikta programoje „Horizontas 2020“ ir dėl to dar labiau sumažėjo 2016 m. šiai programai skiriami asignavimai, po to, kai dalis jos asignavimų buvo perkelti į ESIF;

15.  pabrėžia, kad, siekiant taikyti nuoseklų požiūrį, kai kurie 2015 m. birželio mėn. Tarybos atlikti sumažinimai remiantis tuo, kad daugelio 1a išlaidų kategorijos programų įsisavinimo gebėjimai nedideli, dabar turi būti panaikinti, nes 2015 m. rugsėjo mėn. šių programų įgyvendinimas tapo daug spartesnis; pažymi, kad tai bendra tendencija, atitinkanti šių programų gyvavimo ciklą; taigi nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas į eilutes, pagal kurias Taryba buvo sumažinusi įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus;

16.  atsižvelgdamas į savo 2016 m. prioritetus – užimtumas, įmonės, verslumas – ir nuodugniai įvertinęs ligšiolinį gebėjimą įsisavinti lėšas, nusprendžia pasiūlyti, kartu su visišku programos „Horizontas 2020“ ir EITP asignavimų sumažinimo, kuris atliktas perkėlus sumas į ESIF, kompensavimu, selektyviai ir viršijant BP lygį padidinti asignavimus programai COSME, programai „Horizontas 2020“ ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programai (EaSI) ir programai „Erasmus +“;

17.  ypač pabrėžia, kad asignavimų programai COSME telkimas 2014–2015 m. pasirodė esąs tikrai naudingas, atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius keletą metų poreikis remti MVĮ galimybes patekti į rinkas ir gauti finansavimą nuolat augo; taigi prieštarauja programos COSME asignavimų sumažinimui BP, palyginti su 2015 m., ir nusprendžia skirti daugiau asignavimų, negu šiai programai numatyta biudžeto projekte; primena, kad Komisija jau atkreipė dėmesį į tai, jog 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. numatyta nepakankamai COSME finansinių priemonių, o tai reiškia, kad yra turimų įsipareigojimų ir numatomos paklausos atotrūkis; kalbant apie COSME, prašo gerokai padidinti asignavimus programai „Erasmus“ jauniems verslininkams, atsižvelgiant į tai, kad turimi ištekliai nėra pakankami norint patenkinti daug pateiktų prašymų dalyvauti;

18.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokia finansinė našta susidaro dėl mokesčių ir rinkliavų, kurios mokamos vykdant privalomas sertifikavimo ir licencijų išdavimo procedūras; primygtinai ragina Komisiją pateikti tinkamą tų sąnaudų poveikio pramonės įmonių ir MVĮ konkurencingumui vertinimą;

19.  nutaria padidinti sumą, biudžeto projekte numatytą trims priežiūros agentūroms (Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA)) bei Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), siekiant užtikrinti joms išteklius, pakankamus jų užduotims, kurių vis daugėja, įveikti;

20.  pakartoja, kad remia ITER programą ir yra įsipareigojęs užtikrinti jai tinkamą finansavimą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad ši programa gali dar labiau vėluoti ir pareikalauti papildomų išlaidų, taip pat kad tai gali atitinkamai daryti poveikį Sąjungos biudžetui; todėl apgailestauja dėl to, kad negalėjo įvertinti 2016 m. ITER programos asignavimų dydžio atsižvelgdamas į atnaujintą mokėjimų planą ir tvarkaraštį, kuriuos ITER taryboje ketinama pristatyti tik 2015 m. lapkričio mėn.; vis dėlto tikisi, kad šiame peržiūrėtame plane bus pakankamai įrodymų, jog buvo deramai atsižvelgta į Parlamento rekomendacijas, išdėstytas atitinkamoje 2013 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo[8], ir kad bus užtikrintas finansinis patikimumas ir išlaidų veiksmingumas; ketina kelti šį klausimą per 2016 m. taikinimo procedūrą biudžeto klausimais; be to, tvirtina, kad reikalingas visiškas skaidrumas dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės įnašų į ITER programą panaudojimo; ragina numatyti tinkamą atskaitomybės mechanizmą, kurį taikant būtų aiškiai nurodomas tarptautiniam projektui suteiktų finansinių išteklių dydis ir įvertinamas jų veiksmingas naudojimas;

21.  dalį asignavimų rezervuoja finansinės atskaitomybės ir audito sričių standartizacijai ir ragina įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas Ph. Maystadto pranešime, susijusias su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) užduotimis ir atsakomybe, ir kartu stiprinti Europos Sąjungos įtaką nustatant tarptautinius apskaitos standartus;

22.  dėl to biudžeto projekte numatytus 1a išlaidų kategorijos įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus padidina atitinkamai 1 405,5 mln. ir 491,5 mln. EUR (įskaitant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), taigi įsipareigojimų viršutinė riba viršijama 1 316,9 mln. EUR, ir, išnaudojus taikytinas maržas, ši suma bus finansuojama visomis priemonėmis, prieinamomis pagal DFP reglamento lankstumo sąlygą;

1b pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

23.  nepritaria Tarybos siūlymui pagal 1b pakategorę numatytus įsipareigojimus sumažinti 3,1 mln. EUR, o mokėjimus – tai dar svarbiau – 220,1 mln. EUR (taip pat ir programoms užbaigti skirtose eilutėse); ragina Tarybą paaiškinti, kaip šie apkarpymai suderinami, pirma, su tikslu sumažinti susikaupusių neįvykdytų mokėjimų skaičių ir, antra, su tikslu išvengti neigiamo poveikio 2014–2020 m. programų įgyvendinimui ir nereikalingo vėlavimo jas įgyvendinant; primena, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika, kuria siekiama sumažinti Europos regionų atotrūkį stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, pabrėžia, kad tokios priemonės, kaip ESF, ERPF, Sanglaudos fondas ar Jaunimo užimtumo iniciatyva, prisideda spartinant sanglaudą, mažinant išsivystymo skirtumus ir remiant tvarių kokybiškų darbo vietų kūrimą;

24.  atkreipia dėmesį į Komisijos preliminarų įvertinimą, pagrįstą naujausiomis valstybių narių prognozėmis, kad sanglaudos politikos programų įgyvendinimas 2016 m. greičiausiai vėluos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad bet koks didelis lėšų nepanaudojimas trečiaisiais naujojo Europos struktūrinių ir investicijų fondų ciklo įgyvendinimo metais, kai programos turėtų visapusiškai įsibėgėti, ne tik turės neigiamą poveikį siekiui laiku užtikrinti rezultatus vietoje, bet ir gali gerokai apsunkinti mokėjimus vėlesniais metais bei galimai vėl paskatinti nesumokėtų sąskaitų kaupimąsi; primygtinai ragina susijusias valstybes nares daryti greitą pažangą kovojant su esminėmis priežastimis, dėl kurių vėluoja įgyvendinimas, pvz., skubiai įsteigti už programas atsakingus organus ir užtikrinti nacionalinių administracinių procedūrų supaprastinimą bei nedidinti jų skaičiaus; vadovaujantis mokėjimų planu, prašo Komisijos atidžiai stebėti mokėjimų pokytį pagal 1b išlaidų kategoriją, susijusį su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, taip pat rengti išsamias, nuolat atnaujinamas prognozes, kurios turi būti aptariamos tam skirtuose tarpinstituciniuose susitikimuose, ir prireikus pateikti atitinkamų pasiūlymų;

25.  primena, kad dėl asignavimų telkimo 2014–2015 m. laikotarpio pradžioje Komisija 2016 m. nepasiūlė jokių įsipareigojimų asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai; vadovaudamasis Europos socialinio fondo reglamentu[9], pagal kurį numatoma tokio tęstinumo galimybė, nusprendžia suteikti Jaunimo užimtumo iniciatyvai 473,2 mln. EUR dydžio įsipareigojimų asignavimus – ši suma atitinka minėtajai programai numatytą pradinę metinę įmoką; yra įsitikinęs, kad 2015 m. neturėtų būti sustabdytas šios svarbios programos, kurią vykdant sprendžiamas vienas iš skubiausių Sąjungos uždavinių, finansavimas; pabrėžia, kad turėtų būti panaudotas papildomas finansavimas programai sustiprinti – taip pagalbą gautų daugiau deramo ir nuolatinio darbo ieškančių jaunuolių; primygtinai ragina valstybes nares daryti viską, kas įmanoma, siekiant greičiau įgyvendinti iniciatyvą vietoje, kad ja galėtų tiesiogiai naudotis jaunieji europiečiai; primygtinai ragina Komisiją pateikti ataskaitą Parlamentui apie kovos su jaunimo nedarbu priemones, finansuojamas Sąjungos lėšomis, ir rezultatus, pasiektus taikant šias priemones;

26.  atsižvelgdamas į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, biudžeto projekte numatytus 1b išlaidų kategorijos įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus padidina atitinkamai 482,7 mln. ir 1 164 mln. EUR, taigi įsipareigojimų viršutinė riba viršijama 467,3 mln. EUR ir ši suma bus finansuojamos visomis priemonėmis, prieinamomis pagal DFP reglamento lankstumo sąlygą;

2 išlaidų kategorija – Tvarus augimas: gamtos ištekliai

27.  pažymi, jog Taryba sumažino ir 2 išlaidų kategorijos asignavimus: įsipareigojimai sumažinti 199,9 mln. EUR, o mokėjimai – 251,1 mln. EUR, įskaitant tai, kad lėšos sumažintos kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui ir programai LIFE; mano, kad taisomasis raštas dėl žemės ūkio turėtų likti pagrindu norint atlikti bet kokią patikimą Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) asignavimų peržiūrą; vėl įrašo atitinkamas biudžeto projekte numatytas sumas;

28.  teigiamai vertina Komisijos pristatytą visapusišką 500 mln. EUR vertės skubių priemonių paketą Europos ūkininkams, ypač susijusiems su pieno sektoriumi, turint mintyje krentančias pagrindinių produktų kainas ir išaugusią pieno produktų gamybą, paremti; pabrėžia, kad labiausiai nukentėjo atokios vietovės, kur pieno sektoriaus socialinė ir ekonominė svarba neabejotinai didelė; parodydamas, kad remia Komisijos pareiškimą, svarstys šią sumą ir tikisi, kad pagal taisomąjį raštą visas paketas bus įtrauktas į taikinimo procedūrą; pabrėžia, kad šis paketas turėtų papildyti įvairias priemones, kurių tikslas – spręsti klausimą dėl nuostolių ir dėl to, kokį ilgalaikį poveikį Europos ūkininkams darys Rusijos embargas žemės ūkio produktams (Sąjungos žemės ūkio produktų eksporto požiūriu iki šiol Rusija buvo antra pagal svarbą šalis);

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungai skiriama vis daugiau užduočių, susijusių su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veikla; todėl, atsižvelgdamas į duomenų rinkimo svarbą priimant sprendimus, vėl įrašo tokio dydžio asignavimus, kokie buvo numatyti 2015 m. biudžete, mokslinėms konsultacijoms ir žinioms žuvininkystės srityje gilinti bei padidina Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) biudžetą, siekdamas paremti jos vaidmenį koordinuojant ir įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką;

30.  atsižvelgdamas į tai, įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus padidina atitinkamai 510,6 mln. EUR ir 520,7 mln. EUR (įskaitant bandomuosius projektus bei parengiamuosius veiksmus), taigi 647 mln. EUR marža nesiekia 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

31.  primena, kad biudžeto projekte numatyta padidinti lėšas saugumo ir migracijos srityje, įskaitant 150 mln. EUR vertės programą, skirtą 40 000 asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, perkelti, taigi Komisijai teko viršyti viršutinę šios išlaidų kategorijos ribą 124 mln. EUR ir pasiūlyti mobilizuoti atitinkamas lankstumo priemonės lėšas; teigiamai vertina tai, kad Taryba pritarė principui šiuo tikslu mobilizuoti lėšas pagal lankstumo priemonę; vis dėlto pažymi, kad siekiant reaguoti į pabėgėlių krizę reikalingas ilgalaikis finansavimo planas, ir mano, kad šį klausimą reikia spręsti taip pat persvarstant DFP;

32.  atsižvelgdamas į neeilinio masto migrantų ir pabėgėlių srautus, su kuriais šiuo metu susiduriama, nusprendžia sutelkti daugiau lėšų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) stiprinti; atsižvelgdamas į tai tvirtai pritaria antrajam 780 mln. EUR dydžio paketui, kuris skirtas papildomai perkelti 120 000 asmenų; nusprendžia svarstyti klausimą dėl būtinų lėšų, taip pat suderinti pirmąjį ir antrąjį lėšų, būtinų asmenims perkelti, paketą pridedant 20 mln. EUR transporto išlaidoms padengti (Italijos ir Graikijos reikmėms – po 500 EUR vienam migrantui); pritaria, kad PMIF reikalingos lėšos būtų padidintos dar 79 mln. EUR; pabrėžia, kad būtina taip pat užtikrinti pakankamus finansinius išteklius PMIF ateinančiais metais; primena, kad pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 17 punktą leidžiama daugiau kaip 10 proc. padidinti numatytą sumą visą atitinkamos programos laikotarpį, kai iškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių;

33.  pažymi, kad tokios priemonės – tai tik pirmas žingsnis siekiant visiškai laikytis solidarumo principo, kuriuo paremta Sąjunga; ragina Komisiją ir Tarybą visiškai įgyvendinti 2015 m. rugsėjo 23 d. pasiūlytus planus ir pademonstruoti aiškų įsipareigojimą gerbti žmogaus teises, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; pabrėžia tinkamo grąžinimų operacijų, vykdomų vadovaujantis Chartija ir negrąžinimo principu, finansavimo svarbą siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai grąžinimo politikai, kurią vykdant būtų užkertamas kelias nelegaliai migracijai ir ji būtų apribota; pabrėžia, kad svarbu remti pabėgėlius netoli jų kilmės šalių ir supaprastinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūras valstybėse narėse;

34.  galiausiai nusprendžia lėšas agentūroms, vykdančioms su migracija susijusias užduotis, iš viso padidinti 26 mln. EUR, o labiausiai – 12 mln. EUR daugiau nei biudžeto projekte – padidinti Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) skiriamas lėšas; primena, kad, įgyvendinant laikinąsias priemones tarptautinės apsaugos srityje, ESAO atlieka pagrindinį koordinavimo vaidmenį ir vis dažniau jam tenka teikti pagalbą atitinkamoms valstybėms narėms;

35.  teigiamai vertina Komisijos 2015 m. rugsėjo 23 d. komunikatą ir atitinkamas Taisomajame rašte Nr. 2/2016 nurodytas priemones, t. y. 600 mln. EUR dydžio papildomą skubų finansavimą labiausiai nukentėjusioms valstybėms narėms; teigiamai vertina tai, kad Komisija ėmėsi vadovaujamo vaidmens šioje srityje ir taip patvirtina požiūrį, kurio Parlamentas laikėsi per savo svarstymą; yra pasirengęs svarstyti galimybę dar labiau padidinti lėšas taikinimo procedūros metu;

36.  apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažina biudžeto projekte numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus atitinkamai 25,1 mln. ir 33,6 mln. EUR; mano, kad šie apkarpymai kelia pavojų tinkamam 3 išlaidų kategorijos programų ir veiksmų įgyvendinimui; atsižvelgdamas į tai primena, jog, nors kai kada siūlomas lėšų sumažinimas atrodo nežymus, reikia turėtų mintyje tai, kad kai kurios svarbios ir vertingos programos yra santykinai nedidelio masto, taigi lėšų sumažinimas turės ypač didelį poveikį jų įgyvendinimui; todėl nusprendžia vėl įrašyti atitinkamas biudžeto projekte numatytas sumas;

37.  be to, mano, kad iš viso 10,5 mln. EUR didesnę įsipareigojimų asignavimų sumą negu numatyta biudžeto projekte būtina skirti kultūros ir žiniasklaidos paprogramėms (įskaitant 2016 m. planuojamus žiniasklaidos veiksmus, taip pat Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kurių tikslas – spręsti nepaprastai svarbų MVĮ bei kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų galimybių gauti finansavimą klausimą), atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį jos atlieka remiant kultūros ir kūrybos sektorius, įkūnijančius pagrindines Europos vertybes;

38.  taip pat mano, kad 1,5 mln. EUR prioritetine tvarka turėtų būti skirta programai „Europa piliečiams“ ir kad turėtų būti pakeista šios programos biudžeto nomenklatūra atskirą eilutę skiriant Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimui;

39.  pažymi, kad jo svarstomi įsipareigojimai (taip pat ir bandomiesiems projektams bei parengiamiesiems veiksmams) 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą viršija 1 055,1 mln. EUR, t. y. jie 931,1 mln. EUR didesni nei numatyta biudžeto projekte, o mokėjimų asignavimai padidinti 586,5 mln. EUR; todėl siūlo mobilizuoti visas pagal DFP prieinamas priemones, kad būtų rasta lėšų su migracija susijusiam paketui finansuoti;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

40.  pažymi, kad 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimus ir mokėjimus Taryba sumažino labiausiai iš visų išlaidų kategorijų – atitinkamai -163,4 mln. EUR ir -450,4 mln. EUR; su nuostaba pažymi, kad lėšos labiausiai sumažintos Europos kaimynystės priemonei (kurią taikant sprendžiami skurdo ir saugumo klausimai Viduržemio jūros regiono šalyse), vystomojo bendradarbiavimo priemonei (įskaitant teminį migracijos ir prieglobsčio tikslą) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (nepaisant to, kad šalys kandidatės priima labai daug pabėgėlių arba per jas driekiasi didieji migracijos keliai); pabrėžia, kad šis požiūris akivaizdžiai prieštarauja Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimams dėl migracijos darbotvarkės, pabėgėlių krizės ir bendradarbiavimo su kilmės ir tranzito šalimis;

41.  atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus asignavimus; pažymi, kad mokėjimų pagal 4 išlaidų kategoriją padėtis vis dar kelia didelį susirūpinimą, turint omenyje didelės sąskaitų, kurias vėluojama apmokėti, sankaupos perkėlimą ir dirbtinį sutartinių įsipareigojimų atidėliojimą siekiant tokiu būdu spręsti nuolat trūkstamo finansavimo mokėjimams atlikti problemą; taigi dar kartą patvirtina, kad Komisijos siūlomas mokėjimų asignavimų padidinimas tikrai būtinas, jau nekalbant apie tai, kad šiuo metu dėl precedento neturinčios migracijos ir pabėgėlių krizės kilo papildomų iššūkių įgyvendinant Sąjungos išorės veiksmus;

42.  papildo pakeitimų dėl migracijos ir pabėgėlių krizės paketą patvirtindamas tikslinius įsipareigojimų asignavimų padidinimus, visų pirma kalbant apie įsipareigojimų asignavimus, skiriamus Europos kaimynystės priemonei (+ 178,1 mln. EUR), bet taip pat vystomojo bendradarbiavimo priemonei (+ 26,6 mln. EUR), humanitarinei pagalbai (+ 26 mln. EUR), Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (+ 11,2 mln. EUR), priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (+ 12,6 mln. EUR), ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (+ 1 mln. EUR); remdamas tų programų prioritetų pertvarkymą, kai reikia, siekiant didžiausią dėmesį skirti svarbiausiems uždaviniams, pabrėžia, kad dėl to neturėtų būti mažinamos pastangos, susijusios su atitinkamame teisiniame pagrinde nustatytais pradiniais tikslais, taip rizikuojant destabilizuoti ES kaimynines šalis ar kitus susijusius regionus; pakartoja, kad reikia laikytis visa apimančio ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, kai migracija susiejama su plėtra ir užtikrinama teisėtų migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracija; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis ir didinti su tuo susijusius įsipareigojimus siekiant veiksmingai spręsti dabartinę migracijos krizę, ypač tenkinti perkeltųjų asmenų trečiosiose šalyse poreikius sveikatos priežiūros ir švietimo srityse; todėl mano, kad toks lėšų padidinimas būtinas siekiant finansuoti tolesnes iniciatyvas, papildančias atitinkamuose teisiniuose pagrinduose numatytus pradinius tikslus;

43.  pažymi, kad Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje, ir Skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti buvo įsteigti, nes Sąjungos biudžetui trūksta būtino lankstumo ir lėšų, kad būtų sudarytos sąlygos greitam ir visapusiškam reagavimui į krizes; pabrėžia, kad persvarstant (peržiūrint) DFP reikia rasti labiau holistinį klausimo, kaip užtikrinti, kad iš Sąjungos biudžeto humanitarinei pagalbai ir vystymuisi skiriama parama būtų efektyvesnė ir greičiau prieinama, ir kaip ją sėkmingai susieti su Europos plėtros fondo ir valstybių narių teikiama dvišale parama, sprendimą; ragina papildomus asignavimus 4 išlaidų kategorijos programoms panaudoti visų pirma siekiant padidinti dviejų patikos fondų finansavimą, taip pat siekiant finansuoti skubią pagalbą, kurią teikia Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras ir kuri teikiama pagal Pasaulio maisto programą; ragina atskiras valstybes nares pereiti nuo žodžių prie darbų ir nedelsiant skirti reikalingus papildomus įnašus siekiant papildyti Sąjungos patikos fondams skiriamą finansavimą ir panaikinti JT agentūrų finansavimo trūkumą; pažymi, kad atsižvelgiant į numatytus projektus, kurie gali būti finansuojami naudojant patikos fondų lėšas, dar labiau susilpnėja Tarybos pozicija dėl tariamų nepakankamų gebėjimų panaudoti pagal 4 išlaidų kategoriją skiriamas lėšas;

44.  40 mln. EUR padidina pagal biudžeto eilutę, skirtą taikos procesui remti ir finansinei paramai Palestinai ir Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, numatytas lėšas; pažymi, kad Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose atlieka veiksmingą vaidmenį teikdama paramą vis didesniam Palestinos pabėgėlių, tiesiogiai nukentėjusių dėl krizės Sirijoje, skaičiui, o tai reiškia papildomą naštą šiai agentūrai; yra susirūpinęs dėl Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose patiriamo finansavimo stygiaus ir ragina minėtuosius papildomus asignavimus skirti į šios agentūros bendrąjį fondą, kad būtų galima remti pagrindines švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

45.  primena, kad siekiant sušvelninti ilgalaikį žalingą humanitarinės krizės poveikį svarbu užtikrinti, kad nuo jos nukentėję vaikai galėtų ir toliau mokytis; todėl finansavimą švietimui remti humanitarinės pagalbos biudžete padidina nuo 1 proc. iki 3 proc., kad iki 2019 m. būtų galima pasiekti 4 proc. ribinę vertę;

46.  pritaria simboliniam BUSP biudžeto padidinimui siekiant remti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama įtraukti migraciją kaip specialią BSGP civilinių misijų sudedamąją dalį, tuo pat metu visapusiškai remiant EUNAVFOR MED karinę misiją, kuria siekiama kovoti su neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis veikla;

47.  pritaria EIVT vykstančiam svarstymui ES specialiųjų įgaliotinių ateities ir jų santykių su EIVT tema; mano, kad bet kokie biudžeto eilutės, skirtos ES specialiesiems įgaliotiniams, pakeitimai turėtų būti atliekami tik po to, kai bus baigtas dabartinis svarstymo procesas;

48.  mano, kad būtina padidinti asignavimus Kipro turkų bendruomenei skirtai biudžeto eilutei (+ 2 mln. EUR), kad būtų ryžtingai prisidedama prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos intensyvesnio tęsimo ir paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

49.  pabrėžia, kad įgyvendinant 9-ojoje PPO ministrų konferencijoje pasiektą prekybos lengvinimo susitarimą bus reikalinga didesnė finansinė parama mažiausiai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims; pabrėžia, kad reikia koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus tarptautinių finansų įstaigų atžvilgiu, siekiant išvengti pagalbai prekybai ir daugiašalėms iniciatyvoms skiriamų asignavimų mažinimo, taip pat pažeidimų bendradarbiavimo su tam tikrais partneriais srityje, dėl kurių sumažėjo išlaidų veiksmingumas, ir užtikrinti, kad prekybos lengvinimo susitarimas būtų naudingas vystymuisi;

50.  nusprendžia išnaudoti 261,3 mln. EUR maržą, kuri buvo numatyta biudžeto projekte (kartu ir bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams) neviršijant įsipareigojimų pagal 4 išlaidų kategoriją viršutinės ribos, ir šiuo etapu nesiimti jokių kitų veiksmų; be to, 132,5 mln. EUR padidina mokėjimų asignavimus; tikisi, kad atsižvelgiant į šiuos pakeitimus bus vykdoma veiksminga taikinimo procedūra, taip pat atsižvelgiant ir į Taisomąjį raštą Nr. 2/2016; vis dėlto pabrėžia, kad ši viršutinė riba gali būti nepakankama, kadangi ji buvo nustatyta gerokai anksčiau nei įvyko svarbūs pokyčiai Ukrainoje, Sirijoje, Tunise ir apskritai kaimyninėse šalyse, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje; taigi ragina visapusiškai panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervo galimybes ir yra pasirengęs ir toliau pasitelkti DFP numatytas lankstumo priemones siekiant spręsti klausimus, susijusius su migracijos ir pabėgėlių krizės išorės dimensija;

5 išlaidų kategorija – Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos – Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

51.  pažymi, kad šioje išlaidų kategorijoje Taryba sumažina lėšas 31,2 mln. EUR, iš kurių 19,3 mln. EUR susiję su Komisijos administraciniu biudžetu, t. y. išlaidomis pastatams, įrangai ir ypač personalui, atsižvelgiant į tai, kad standartinė vienoda sumažinimo norma padidinama iki 4,3 proc.; nemato jokio pateisinimo, kodėl svarstant Taryboje buvo padaryti tokie pakeitimai, ir primena, kad atsižvelgiant į pastaraisiais metais taikytus nuolatinius apribojimus Komisijos siūlomos administracinės išlaidos 2016 m. iš esmės atitinka numatomą infliacijos lygį, t. y. jos lieka faktiškai stabilios, ir kad Komisija ir toliau mažina savo darbuotojų skaičių;

52.  be to, mano, kad šis lėšų sumažinimas yra savavališkas, turint omenyje šio tipo išlaidų, iš esmės grindžiamų sutartiniais įsipareigojimais, numatomumą ir į itin aukštą įgyvendinimo lygį, kaip nurodoma Komisijos ataskaitose; visų pirma pažymi, kad Komisijos etatų plano įgyvendinimo lygis 2015 m. balandžio 1 d. buvo kaip niekada didelis, t. y. iš tiesų buvo užimti 97,8 proc. etatų; be to, apgailestauja, kad kitose išlaidų kategorijose (neatsižvelgiant į 5 išlaidų kategoriją) Taryba iš viso 28 mln. EUR sumažino administracines išlaidas ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas, nors šios išlaidos itin svarbios siekiant užtikrinti sėkmingą programų įvairiose Sąjungos politikos srityse įgyvendinimą;

53.  taigi nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas lėšas visose įvairių politikos sričių administracinėms ir mokslinių tyrimų paramos išlaidoms skirtose biudžeto eilutėse ir visose 5 išlaidų kategorijos biudžeto eilutėse, kuriose Taryba buvo sumažinusi lėšas, taip pat patvirtinti lėšų padidinimą keletu konkrečių atvejų;

54.  prašo Komisijos užtikrinti, kad bendras OLAF priežiūros komiteto ir jo sekretoriato biudžetas būtų nurodytas atskiroje OLAF 2016 m. biudžeto eilutėje;

Agentūros

55.  iš esmės pritaria Komisijos agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; pažymi, kad Komisija jau gerokai sumažino daugumos agentūrų prašytus pradinius asignavimus;

56.  taigi mano, kad dar labiau sumažinus asignavimus, kaip siūlo Taryba, galėtų kilti grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti teisėkūros institucijos joms pavestų užduočių;

57.  kaip bendro migracijos paketo dalį, nusprendžia iš viso 26 mln. EUR padidinti asignavimus, skiriamus pagrindinėms šioje srityje veikiančioms agentūroms (Europos prieglobsčio paramos biurui, FRONTEX, Europolui, Eurojustui, „eu-LISA“, CEPOL ir Pagrindinių teisių agentūrai), nes joms tenka itin svarbus vaidmuo siekiant veiksmingai spręsti dabartinę neatidėliotiną migracijos srautų problemą; džiaugiasi, kad Taisomojo biudžeto Nr. 7/2015 projekte agentūroms numatyta papildomų asignavimų ir į agentūrų etatų planą papildomai įrašyta 120 pareigybių, ir tikisi, kad šis sprendimas taip pat turės poveikio 2016 m. biudžetui bei ateinančių metų biudžetams; atkreipia dėmesį į sparčiai blogėjančią krizę ir į didelio masto migracijos srautų padidėjimą; primygtinai ragina Komisiją pateikti atnaujintą ir konsoliduotą informaciją apie agentūrų poreikius prieš taikinimo procedūrą biudžeto kausimais; ragina Komisiją pasiūlyti teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų veiksmų vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikę strategiją: tikslus, misijas, koordinavimą, migrantų antplūdžio valdymo centrų raidą ir finansinius išteklius;

58.  be to, nusprendžia 2016 m. biudžete padidinti asignavimus, skiriamus trims finansinę priežiūrą vykdančioms agentūroms, atsižvelgiant į joms tenkančias papildomas užduotis ir padidėjusį darbo krūvį; ragina Komisiją iki 2017 m. pasiūlyti finansavimo koncepciją, pagal kurią finansavimas būtų vykdomas iš mokesčių ir šis finansavimas visiškai pakeistų dabartinius valstybių narių įnašus, tokiu būdu siekiant užtikrinti Europos Sąjungos lygmens administravimo institucijų nepriklausomumą nuo atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų;

59.  nusprendžia taip pat padidinti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui skiriamus asignavimus, kad šių agentūrų turimi ištekliai geriau atitiktų joms pavestas užduotis;

60.  vis dėlto negali pritarti Komisijos ir Tarybos pozicijai dėl agentūrų personalo, todėl pakeičia daugelį etatų planų; dar kartą pabrėžia, kad kiekviena agentūra per penkerių metų laikotarpį turėtų sumažinti savo etatų skaičių 5 proc., kaip numatyta tarpinstituciniame susitarime, tačiau nauji etatai, būtini siekiant vykdyti papildomas užduotis, susijusias su laikotarpiu po 2013 m. įvykusiais naujais politikos pokyčiais ir priimtais naujais teisės aktais, turi būti kuriami šiuo tikslu skiriant papildomus išteklius ir į tokius etatus neturi būti atsižvelgiama įgyvendinant tarpinstituciniame susitarime numatytą personalo mažinimo tikslą;

61.  taigi dar kartą pabrėžia, kad nesutinka su etatų perskirstymo tarp agentūrų rezervo koncepcija, tačiau patvirtina, jog sutinka su tuo, kad etatai būtų atlaisvinami agentūroms kartu veiksmingiau naudojant išteklius, t. y. vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą arba net nagrinėjant galimybes sujungti funkcijas, kai tai tinkama, taip pat dalijantis tam tikromis funkcijomis su Komisija arba kitomis agentūromis;

62.  dar kartą pabrėžia, kad pramonės finansuojami etatai neturi poveikio Sąjungos biudžetui, taigi jiems neturėtų būti taikomas darbuotojų skaičiaus mažinimas; pabrėžia, kad atitinkama agentūra savo nuožiūra turėtų galėti subalansuoti svyruojančios apimties darbo krūvį neužpildydama visų turimų etatų;

63.  atsižvelgdamas į tai, kai kuriuos agentūrų etatų planus pakeičia vadovaudamasis minėtaisiais prioritetais ir siekdamas užtikrinti, kad personalo lygis atitiktų papildomas užduotis, o kitus etatų planus pakeičia siekdamas suderinti juos su tikslu per penkerių metų laikotarpį etatų skaičių iš tikrųjų sumažinti 5 proc., kartu taikydamas kitokį požiūrį iš mokesčių finansuojamiems etatams; primena, kad tikslas per penkerių metų laikotarpį etatų skaičių sumažinti 5 proc. buvo numatytas siekiant sumažinti administracines išlaidas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad papildomi etatai etatų plane savaime neturi finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, nes agentūros užpildo savo etatus atsižvelgdamos į savo poreikius, taigi agentūrų etatų planų etatai ne visada yra užpildyti;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

64.  atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi juos (išskyrus iniciatyvas, kurioms gali būti taikomas jau esamas teisinis pagrindas) įgyvendinti, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą projektų įgyvendinamumo vertinimą ir į turimas nedideles maržas, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

Mokėjimai

65.  dar kartą pabrėžia 2015–2016 m. bendro mokėjimų plano, dėl kurio prieš biudžeto procedūrą susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, svarbą, nes jame atspindėtas trijų institucijų įsipareigojimas sumažinti susikaupusių neįvykdytų mokėjimų skaičių; pažymi, kad šios trys institucijos susitarė visapusiškai bendradarbiauti, siekdamos 2016 m. biudžete patvirtinti mokėjimų asignavimų lygį, būtiną minėtajam tikslui pasiekti, ir kad Komisija atitinkamai apskaičiavo 2016 m. prašomus mokėjimų asignavimus; mano, kad bet kokius veiksmus siekiant valdyti netvaraus vėlavimo riziką turėtų papildyti pastangos užtikrinti produktyvesnį keitimąsi nuomonėmis ir pagerinti Tarybos ir Parlamento bei Komisijos bendradarbiavimą; primena, kad pagal SESV 310 straipsnį Sąjungos biudžete nurodytos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos;

66.  apgailestauja, kad, nors dėl to tik nedaug padidėjo Komisijos siūlomas mokėjimų lygis ir buvo pasiūlytos tinkamos maržos, Taryba nusprendė sumažinti mokėjimų asignavimus 1,4 mlrd. EUR tiek programoms užbaigti skirtose biudžeto eilutėse, tiek visu pajėgumu vykdomoms programoms skirtose eilutėse; tokiu būdu keliamas pavojus pastangoms palaipsniui panaikinti neįprastai didelę neatliktų mokėjimų sankaupą; primena, kad kalbant apie tiesioginio valdymo programas mokėjimų asignavimų trūkumas pasireiškia ne tik tuo, kad didėja neatliktų mokėjimų skaičius, bet taip pat ir tuo, kad dirbtinai vilkinama įgyvendinti programas, pavyzdžiui, atidedant kvietimą teikti paraiškas ir (arba) naujų sutarčių pasirašymą;

67.  nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus mokėjimus visose biudžeto eilutėse, kuriuose šiuos mokėjimus buvo sumažinusi Taryba, vadovaudamasis prielaida, kad Komisija, pateikdama biudžeto projektą, pasiūlė mokėjimų lygį, būtiną mokėjimų plano tikslams pasiekti;

68.  padidina (taikant tinkamą koeficientą) mokėjimų asignavimus visose tose biudžeto eilutėse, kuriose keičiami įsipareigojimų asignavimai, atsižvelgdamas į sritis, kuriose lėšos išmokamos sparčiai arba kurioms lėšas būtina skirti itin skubiai, t. y. „Erasmus+“, dvi migrantų perkėlimo Europos Sąjungoje programos, Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose ir humanitarinė pagalba; padidina mokėjimų asignavimus dar 1 mlrd. EUR, kad naujais asignavimais būtų visapusiškai padengtas Graikijai skirtų mokėjimų sutelkimas laikotarpio pradžioje; be to, atsižvelgdamas į įgyvendinimą praėjusiu laikotarpiu, nusprendžia padidinti mokėjimus, skirtus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

69.  primena, kad pagal Parlamento 2016 m. sąmatą numatyta 1 823 648 600 EUR suma, t. y. 1,6 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. biudžetu; be to, primena, kad 15 mln. EUR skirti skubioms investicijoms į saugumą ir kibernetinį saugumą, nustatant, kad bendra Parlamento 2016 m. biudžeto suma būtų lygi 1 838 648 600 EUR;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. birželio 15 d., patvirtinus Parlamento 2016 m. sąmatą, buvo įsteigta nauja frakcija ir kad dėl šių Parlamento struktūros pakeitimų reikalingi papildomi asignavimai siekiant užtikrinti, kad visoms frakcijoms būtų taikomos vienodos sąlygos;

71.  šie padidinimai visiškai kompensuojami sumažinus asignavimus pagal biudžeto eilutes, skirtas rezervui nenumatytoms išlaidoms, bendrosioms EP narių išmokoms, tolesniam profesiniam mokymui, patalpų įrengimui, energijos suvartojimui, duomenų apdorojimui ir telekomunikacijoms, investicijoms į projektus ir baldus;

72.  atkreipia dėmesį į 2015 m. rugsėjo 7 d. Biuro išvadas dėl Parlamento 2016 m. biudžeto svarstymo, kuriose siūloma į biudžetą įtraukti neseniai priimtus sprendimus ir techninius patikslinimus; pritaria šiems nedideliems Biuro pasiūlytiems techniniams pakeitimams, kurie apima biudžetui įtakos nedarančias asignavimų ir etatų plano korekcijas ir tam tikrų biudžeto nomenklatūros aspektų atnaujinimą;

73.  todėl palieka nepakeistą bendrą 2016 m. biudžeto sumą, kuri buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 29 d. plenariniame posėdyje ir sudaro 1 838 648 600 EUR;

74.  pabrėžia, kad frakcijų veikla skiriasi nuo administracinio darbo; patvirtina, kad dėl šios priežasties bendram frakcijų darbuotojų skaičiui netaikomas tikslas sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc., atsižvelgiant į priimtus sprendimus dėl 2014[10] ir 2015[11] finansinių metų ir 2016 m. sąmatų[12];

75.  primena, kad frakcijose nuo 2012 m. buvo įšaldytas įdarbinimas ir kad per ankstesnius biudžetinius metus jų poreikiai buvo tenkinami tik iš dalies;

76.  pakartoja savo įsipareigojimą įgyvendinti TIS 27 punktą ir darbuotojų skaičių sumažinti 1 proc.;

77.  pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba, siekdami užtikrinti ilgalaikį Sąjungos biudžeto lėšų taupymą, turi reaguoti į būtinybę parengti perėjimo prie vienos būstinės planą, kaip dauguma šios kadencijos Parlamento narių reikalavo keliose rezoliucijose;

Etatų plano keitimas

78.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2016 m. etatų planą 57 pareigybėmis (tikslas sumažinti darbuotojų skaičių 1 proc.): 4 AD14, 13 AD13, 2 AD12, 1 AD9, 2 AD8, 1 AD5, 2 AST11, 1 AST10, 3 AST9, 8 AST8, 7 AST7, 4 AST6, 3 AST5, 2 AST4, 1 AST3, 1 AST1 nuolatinėmis pareigybėmis ir 2 laikinosiomis AST4 pareigybėmis; primena, kad į šios priemonės poveikį biudžetui jau buvo atsižvelgta sąmatoje;

79.  atsižvelgdamas į naujuosius Tarnybos nuostatus, 80 AST nuolatinių pareigybių (25 AST11, 10 AST10, 5 AST8, 15 AST7, 5 AST6, 5 AST5, 5 AST4, 5 AST3 ir 5 AST2) pakeičiamos 80 AST/SC1 pareigybėmis;

80.  atlieka šiuos techninius pataisymus: panaikina tris AST7 ir tris AST6 pareigybes, sukuria šešias AST5 pareigybes ir etatų plane išbraukia išnašą Nr. 1, nes atitinkama procedūra netolimoje praeityje nebuvo naudojamasi;

81.  leidžia sukurti 43 naujas laikinąsias pareigybes (2 AD7, 19 AD5, 5 AST5, 5 AST3 ir 12 AST1) ir padidinti vienos laikinosios pareigybės kategoriją (iš AD10 į AD14) dėl papildomų poreikių, susijusių su naujos frakcijos įsteigimu;

Darbuotojų skaičiaus sumažinimas 5 proc.

82.  primena, kad Parlamentas trejus metus iš eilės įgyvendina tikslą sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc., vadovaudamasis TIS raide ir dvasia; pabrėžia, kad šiuo tikslu nuo 2014 m. iš Parlamento etatų plano buvo išbraukta 171 nuolatinė pareigybė[13]; pabrėžia, kad, siekiant visiškai įgyvendinti darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslą, iki 2018 m. dar reikėtų atlikti du metinius 57 pareigybių[14] sumažinimus;

83.  pabrėžia, kad pagal TIS 27 punktą 5 proc. sumažinimo palyginti su 2013 m. sausio 1 d. etatų planu tikslas yra kompensacija darbuotojų skaičiumi, susijusi su darbo valandų padidėjimu nuo 37,5 iki 40 darbo valandų per savaitę; mano, kad šis sumažinimas turi būti taikomas nuolatiniam darbo krūviui, todėl naujos pareigos ir užduotys į šiuos skaičiavimus turi būti neįtraukiamos;

84.  pažymi, kad siekdamas sustiprinti savo prerogatyvas ir naujas užduotis Parlamentas nuo 2013 m. įgyvendino svarbius struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, internalizavimo procesą, kurio darbuotojų poreikis buvo užtikrintas kiek įmanoma vidaus perkėlimais, o naujos darbo vietos buvo sukurtos tik jei tikrai buvo būtinos; nusprendžia šioms papildomoms pareigybėms netaikyti darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslo;

85.  primygtinai ragina Komisiją stebint, kaip Parlamentas įgyvendina darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslą, atsižvelgti į naujus papildomus aspektus, tokius kaip nuolatinis darbo krūvis, išimtis frakcijoms, internalizavimo kompensavimas sumų išorės paslaugų biudžeto eilutėse mažinimu, naujos prerogatyvos ir užduotys;

86.  pabrėžia, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimas 5 proc. neturėtų kenkti tinkamam Parlamento darbui ir pagrindinių jo įgaliojimų vykdymui ar turėti poveikį kokybiškos teisėkūros rengimui ar EP narių bei darbuotojų darbo sąlygoms;

87.  primena, kad joks susitarimas negali atimti iš Europos Parlamento ir Tarybos suverenios teisės vertinti ir galios priimti sprendimą dėl kiekvienų metų biudžeto turinio;

Kiti su darbuotojais susiję klausimai

88.  primena, kad naujų pareigybių generaliniame sekretoriate poreikis turėtų būti patenkinamas vykdant darbuotojų perkėlimą institucijos viduje, nebent yra tinkamai pagrįsta ir įrodyta, kad būtina sukurti naujas pareigybes;

89.  primena, kad bet koks parlamentinio darbo arba procedūrų pertvarkymas neturėti turėti neigiamo poveikio darbuotojų, nepaisant jų užimamų pareigų, darbo sąlygoms ir socialinėms teisėms;

90.  pakartoja, jog siekiant EP nariams suteikti tinkamą paramą, kad šie galėtų vykdyti savo parlamentinę veiklą, turi būti užtikrinta nauja akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir vietinių padėjėjų pusiausvyra; atkreipia dėmesį į tai, kad generalinis sekretorius pateikė pasiūlymą Biurui, kaip siekti šio tikslo; apgailestauja dėl to, kad Biuras iki šiol nepriėmė sprendimo šiuo klausimu; mano, kad atliekant dabar galiojančių taisyklių persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į pereinamąjį laikotarpį; tikisi, kad galutinis sprendimas įsigalios vėliausiai 2016 m. liepos mėn., kai baigiasi pereinamasis laikotarpis;

91.  pakartoja savo įsipareigojimą remti daugiakalbystę parlamentiniame darbe, užtikrinant aukštus vertimo žodžiu ir vertimo raštu standartus; prašo generalinio sekretoriaus Biudžeto komitetui pristatyti analizės ir vertinimo, kurį jis pradėjo nepasiekus susitarimo dėl naujų vertėjų žodžiu darbo sąlygų (2015 m. pavasaris), rezultatus; tikisi, kad generalinis sekretorius pasinaudos visomis lankstumo priemonėmis, kad EP nariams būtų užtikrintos aukštos kokybės vertimo žodžiu ir raštu paslaugos;

92.  prašo generalinio sekretoriaus pateikti išsamią visų pareigybių Parlamente 2014–2016 m. apžvalgą, įskaitant pareigybių suskirstymą pagal tarnybas, kategorijas ir sutarties tipą;

Pastatų politika

93.  primena, kad Biudžeto komitetas turėtų būti reguliariai informuojamas apie naujus Parlamento pastatų politikos pokyčius ir su juo turėtų būti tinkamu metu, t .y. prieš sudarant sutartį, konsultuojamasi dėl visų pastatų projektų, kurie turi finansinį poveikį; patvirtina, kad bus atidžiai tikrinamas visų pastatų projektų finansinis poveikis;

94.  mano, kad su pastatų projektais susiję sprendimai turėtų būti priimami visiškai skaidriai;

95.  dar kartą pakartoja raginimą Biudžeto komitetui kuo greičiau, o vėliausiai iki 2016 m. pradžios, pateikti naują vidutinės trukmės laikotarpio pastatų strategiją, kad būtų galima laiku parengti 2017 finansinių metų Parlamento sąmatas; ragina generalinį sekretorių kiek įmanoma greičiau prieš 2016 m. rudenį įvyksiantį Parlamento biudžeto svarstymą pateikti Biudžeto komitetui galimą ilgalaikę strategiją iki 2025 m.;

96.  pažymi, kad nuo 2014 m. nebuvo numatyta asignavimų investicijoms į Konrado Adenauerio (KAD) pastato statybą Liuksemburge; primena, kad į 2016 m. sąmatą įtraukti tik asignavimai, skirti darbams ir paslaugoms, už kurias tiesiogiai sumoka Parlamentas, padengti, iš esmės už projekto administravimą, techninę ekspertizę ir konsultacijas; prašo generalinio sekretoriaus iki šių metų pabaigos nustatyti nepanaudotas 2015 m. biudžeto lėšas ir paskirti jas KAD projektui, pateikiant prašymą dėl asignavimų perkėlimo 2015 m. pabaigoje, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta su šiuo pastatu susijusių palūkanų mokėjimo ateityje;

EP narių išlaidų kompensavimas

97.  pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su EP narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka; ragina Parlamento biurą parengti aiškesnes atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, taisykles nesudarant papildomų išlaidų Parlamentui;

98.  prašo pateikti savanoriškos sistemos, kurią pasirinko bendra darbo grupė, siekdama apriboti EP narių ir darbuotojų verslo klasės skrydžių skaičių, taikymo rezultatų ir galimų būdų susiderėti dėl palankesnių tarifų, siekiant sumažinti EP narių ir darbuotojų kelionių išlaidas, vertinimą;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

99.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant nuolatinio teisminės veiklos apimčių didėjimo bei planuojamos Bendrojo Teismo reformos, Komisija sumažino darbuotojų skaičių 20 etatų, taip rizikuodama sudaryti kliūčių ir pakenkti deramam teisingumo veikimui ir greitam teisingumo vykdymui; todėl nusprendžia vėl įrašyti 20 etatų, kurių iš pradžių prašė Teisingumo Teismas;

100.  apgailestauja dėl to, kad Taryba padidino standartinę sumažinimo normą, taikomą darbuotojų atlyginimų asignavimams, nuo 2,5 proc. iki 3,2 proc. – tai atitinka 1,55 mln. EUR sumažinimą ir nedera su itin dideliu užpildytų Teismo etatų lygiu (98 proc. 2014 m. pabaigoje) ir aukštu biudžeto įvykdymo lygiu (99 proc. 2014 m.); todėl atkuria ankstesnę standartinę sumažinimo normą, kuri buvo numatyta biudžeto projekte, ir panaikina susijusių asignavimų sumažinimą siekdamas užtikrinti, kad Teisingumo Teismas galėtų tinkamai susidoroti su vis didėjančiu bylų skaičiumi ir visapusiškai pasinaudoti jam skiriamais etatais;

101.  taip pat nusprendžia vėl įrašyti septynis etatus, kurių Teisingumo Teismas prašė iš pradžių, kad galėtų išspręsti dvejopą reikalavimą stiprinti Teismo saugos ir saugumo skyrių, siekiant geriau apsaugoti darbuotojus, lankytojus ir dokumentus, ir tuo pat metu įgyvendinti naują Bendrojo Teismo Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnį, kuriuo reikalaujama sukurti labai saugią sistemą, kad tam tikrose bylose dalyvaujančios šalys galėtų suteikti informaciją ir medžiagą, susijusią su Sąjungos, valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais;

102.  ta pačia proga pabrėžia, kad reikia skirti išteklių Teisingumo Teismo pastatų apsaugai ir stebėjimui ir todėl nusprendžia panaikinti Tarybos siūlomus šios srities lėšų sumažinimus ir atkurti biudžeto projekte numatytas sumas;

103.  panaikina dabartinį rezervą komandiruotėms ir pakeičia jį nauju, kurį bus galima panaudoti, kai Teisingumo Teismas paskelbs informaciją apie teisėjų išorės veiklą, kaip reikalavo Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo[15];

V skirsnis – Audito Rūmai

104.  siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų patenkinti savo poreikius, susijusius su etatų planu, atkuria ankstesnę standartinę 2,76 proc. sumažinimo normą;

105.  atkuria visas Audito Rūmams skirtas eilutes, kurias sumažino Taryba, kad jie galėtų įgyvendinti savo darbo programą ir pateikti planines audito ataskaitas;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

106.  siekdamas užtikrinti, kad Komitetas galėtų patenkinti savo poreikius ir prisitaikyti prie nuolat mažinamo darbuotojų skaičiaus, atsižvelgiant į Parlamento ir Komiteto bendradarbiavimo susitarimą, atkuria ankstesnę standartinę 4,5 proc. sumažinimo normą;

107.  taip pat nusprendžia atkurti biudžeto projekte kelionės ir pragyvenimo išmokoms numatytas sumas;

VII skirsnis – Regionų komitetas

108.  viena vertus, sumažina darbo užmokesčio ir išmokų fondą suma, lygia 66 kategorijų padidinimams ir keturiems papildomiems etatams, kurie dar neįskaičiuoti į biudžeto projektą, siekiant atspindėti šių etatų perkėlimą į Parlamentą;

109.  kita vertus, padidina sumas tam tikrose eilutėse (vertimo raštu užsakomosios paslaugos, trečiosios šalys, komunikacija, reprezentacinės išlaidos, frakcijų komunikacija, komandiruotės, valymas ir priežiūra) taip, kad jos labiau atitiktų paties Komiteto skaičiavimus, kad Komitetas galėtų atlikti savo politinę veiklą ir vykdyti savo įsipareigojimus;

110.  galiausiai, vėl įrašo sumas, kurios buvo prieš Tarybos sumažinimus, susijusias su Komiteto pastatų saugumu ir priežiūra siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą saugumo priemonėms, jei 2016 m. būtų padidintas grėsmės saugumui lygis („geltona“);

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

111.  apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino ombudsmeno biudžeto projekte įrašytą sumą 135 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam ombudsmeno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti ES piliečiams; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad ombudsmenas galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įsipareigojimus;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

112.  apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžeto projekte įrašytą sumą 135 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti Sąjungos institucijoms; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimus;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

113.  mano, kad reikia numatyti tinkamą EIVT finansavimą, kad tarnyba galėtų spręsti dėl geopolitinio neaiškumo kylančius uždavinius ir užtikrinti, kad Sąjunga atliktų deramą vaidmenį pasaulyje; todėl atkuria visose biudžeto projekto eilutėse įrašytas sumas ir panaikina Tarybos patvirtintus apribojimus, susijusius su euro kurso svyravimais;

o

o o

114.  yra įsitikinęs, kad Sąjungos biudžeto lėšos gali padėti veiksmingai spręsti ne tik su krizės, kurią šiuo metu patiria Europos Sąjunga, padariniais susijusius klausimus, bet ir šalinti pagrindines krizės priežastis; tačiau laikosi nuomonės, kad Sąjungos masto nenumatyti įvykiai turėtų būti sprendžiami sutelkus pastangas ir numatant papildomas priemones Sąjungos lygmeniu, o ne kvestionuojant ankstesnius įsipareigojimus ar imantis nerealistiškų išimtinai nacionalinių sprendimų; todėl pabrėžia, kad lankstumo nuostatos yra skirtos būtent tam, kad būtų galima užtikrinti bendrą ir greitą atsaką, ir jomis turėtų būti visapusiškai naudojamasi siekiant kompensuoti dėl DFP viršutinių ribų atsiradusius didelius apribojimus;

115.  pabrėžia, kad vos dveji metai po dabartinės DFP pradžios Komisija turėjo du kartus prašyti mobilizuoti lankstumo priemonę ir panaudoti nenumatytų atvejų rezervą, kad būtų patenkinti skubūs ir nenumatyti poreikiai, kurie negalėjo būti finansuojami neviršijant dabartinių DFP viršutinių ribų; taip pat pažymi, kad bendroji įsipareigojimų marža 2015 m., kurie yra pirmieji jos taikymo metai, buvo iškart visiškai panaudota, o lėšos dviem svarbioms Sąjungos programoms turėjo būti sumažintos siekiant sudaryti sąlygas naujų iniciatyvų finansavimui; pabrėžia, kad dėl asignavimų telkimo 2014–2015 m. keletui Sąjungos programų nuo 2016 m. skiriama mažiau įsipareigojimų arba jų visai neskiriama; todėl konstatuoja, kad DFP viršutinės ribos daugelyje išlaidų kategorijų yra per žemos ir paralyžiuoja Sąjungos veiksmus tose srityse, kuriose jie labiausiai reikalingi, o turimi DFP lankstumo mechanizmai jau visiškai išnaudoti; mano, kad dėl šių pokyčių reikalinga tikra DFP laikotarpio vidurio peržiūra; nekantriai laukia 2016 m. plataus užmojo Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu;

116. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

1.9.2015

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Cristian Dan Preda

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi, kad 4 išlaidų kategorijai „Europos vaidmuo pasaulyje“ skirta daugiau įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, palyginti su praėjusiais metais, ir tai turėtų suteikti Europos Sąjungai priemonių savo vertybėms ir interesams išsaugoti ir propaguoti ir prisidėti prie savo piliečių apsaugos Sąjungos santykiuose su platesniu pasauliu; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu, kad gerokai padidinti mokėjimų asignavimai, nes tai padės spręsti didelio skaičiaus neatliktų mokėjimų, susikaupusių per pastaruosius metus, problemą; todėl griežtai prieštarauja dėl įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų mažinimų, kuriuos pasiūlė Taryba;

2.  pabrėžia, kad ypač svarbu teikti pakankamą finansavimą Europos kaimynystės priemonei, kuri yra itin reikšminga remiant Europos Sąjungos rytinių ir pietinių kaimynų stabilumą; labai džiaugiasi, kad 4,9 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimai, palyginti su praėjusiais metais; kritiškai vertina didelį mažinimą, kurį Taryba taikė Europos kaimynystės priemonės (EKP) atžvilgiu, ir pabrėžia, kad reikia nedelsiant padidinti asignavimų sumą, pridedant didelę maržą, kad būtų galima patenkinti valstybių, kurioms taikoma ši priemonė, poreikius; pabrėžia lemiamą problemų, su kuriomis susiduria Libija ir Tunisas, svarbą, taip pat pabrėžia, kad svarbu teikti didesnę paramą siekiant prisidėti prie jų institucijų gebėjimų stiprinimo, teismų reformos, saugumo sektoriaus reformos ir teikti pasienio pagalbą;

3.  pabrėžia, kad svarbu padidinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus 2016 m. biudžete, kad būtų galima kovoti su terorizmu;

4.  pabrėžia, kad žmogaus teisių, pagrindinių laisvių gynimas ir demokratijos skatinimas yra gyvybiškai svarbūs klausimai dabar pasaulyje vyraujančiomis sąlygomis ir Sąjungos įsipareigojimų savo pagrindinėms vertybėms simbolis; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė yra itin svarbi priemonė ir jai turi būti skiriamas tinkamas finansavimas;

5.  atkreipia dėmesį į Europos Vadovų Tarybos 2015 m. birželio 25 d. išvadas; pabrėžia, kad BUSP yra susijusi su tvirtais įsipareigojimais laikytis matomumo ir lankstumo principų, visų pirma plėtoti civilinius ir karinius pajėgumus, stiprinti gynybos pramonę ir MVĮ; šiuo atžvilgiu labai džiaugiasi Tarybos pasirengimu užtikrinti tinkamą finansavimą parengiamiesiems veiksmams su BSGP susijusių mokslinių tyrimų srityje, sudarant sąlygas specialiai gerai finansuojamai gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologijos programai kitoje DFP;

6.  pažymi, kad svarbu skirti pakankamai biudžeto lėšų Artimųjų Rytų taikos procesui, Palestinos Administracijai ir Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDO), siekiant patenkinti poreikius vietoje, kurie per pastaruosius metus išaugo dėl daugelio regioninių krizių; pabrėžia, kad būtina spręsti reguliariai planuojamo nepakankamos ES finansinės paramos skyrimo JTPDO Europos Sąjungos biudžete klausimą;

7.  pritaria EIVT vykstančiam svarstymui ES specialiųjų įgaliotinių ir jų santykių su EIVT tema; mano, kad bet kokie biudžeto eilutės, skirtos ES specialiesiems įgaliotiniams, pakeitimai turėtų būti atliekami tik po to, kai bus baigtas dabartinis svarstymo procesas;

8.  pritaria EIVT planui įsteigti ES delegaciją Irane sėkmingai užbaigus derybas branduolinės veiklos klausimu.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.8.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	44 7 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Tamás Meszerics, Demetris Papadakis, Alojz Peterle, Tonino Picula, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Jacek Saryusz-Wolski, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Eleni Theocharous, László Tőkés, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Caspary, Neena Gill, Ana Gomes, Liisa Jaakonsaari, Othmar Karas, Javi López, Antonio López-Istúriz White, Norbert Neuser, Urmas Paet, Gilles Pargneaux, Helmut Scholz
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Heidi Hautala, Jutta Steinruck

24.9.2015

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Arne Lietz

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  griežtai atmeta Tarybos siūlomą vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos finansavimo sumažinimą;

2.  mano, kad sumažinimai pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonės eilutes yra ypač netinkami atsižvelgiant į naujų Darnaus vystymosi tikslų (DVT) didžiulius finansavimo poreikius ir Sąjungos įsipareigojimus, atnaujintus atsižvelgiant į Jungtinių Tautų finansavimą rengiant konferenciją vystymosi klausimais šių metų liepos mėn., padidinti savo bendrą oficialią paramą vystymuisi (OPV) iki 0,7 proc. savo BNP;

3.  primena išsivysčiusių valstybių įsipareigojimą skirti didesnį kovos su klimato kaita finansavimą besivystančioms šalims ir užtikrinti, kad šis finansavimas būtų naujas ir teikiamas papildomai prie ne su klimato kaita teikiamos oficialios paramos vystymuisi (OPV); pabrėžia, jog šis įsipareigojimas reiškia, kad reikia bent jau tokiu pat mastu padidinti bendrą OPV; atkreipia dėmesį į šių veiksmų svarbą galimybei vėliau šiais metais pasiekti naują visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos;

4.  pabrėžia, kad pasaulyje išaugo pabėgėlių ir šalių viduje perkeltų asmenų skaičius, kuris pasiekė precedento neturintį 60 mln. dydį, ir dėl to išaugo humanitarinės pagalbos poreikis; džiaugiasi, kad Taryba paliko humanitarinei pagalbai skirtas sumas, įrašytas Komisijos biudžeto projekte; vis dėlto mano, kad pagal eilutę 23 02 01 reikėtų pridėti 26 mln. EUR ir juos panaudoti švietimui pabėgėlių stovyklose, taip pat ekstremaliosios situacijos ir krizių atveju, nes taip galima suteikti gyvybę gelbstinčių įgūdžių, padėti sukurti ateitį vaikams ir apsaugoti juos nuo radikalėjimo;

5.  mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę pabėgėlių krizę, negalima sumažinti biudžeto projekto 21 02 07 05 eilutėje migracijai ir prieglobsčiui skirtos sumos, o šią sumą reikėtų padidinti; pabrėžia, kad pagal šią eilutę skirtos lėšos turėtų būti naudojamos priemonėms, kuriomis siekiama spręsti problemą dėl migraciją skatinančių veiksnių ir teikti paramą tinkamam migracijos srautų valdymui besivystančiose šalyse;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skirti daugiau lėšų ir pagal eilutę 21 02 08 02, nes vietos valdžios institucijos atliks svarbų vaidmenį teikiant pagrindines socialines paslaugas ir sprendžiant urbanizacijos uždavinius pagal laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, György Schöpflin, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Brian Hayes, Eleni Theocharous
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Liliana Rodrigues, Estefanía Torres Martínez

2.9.2015

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Reimer Böge

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad reikėtų skirti pakankamai asignavimų su prekyba susijusioms biudžeto eilutėms, siekiant sudaryti sąlygas Komisijai efektyviai ir veiksmingai vykdyti savo plačių užmojų prekybos darbotvarkę, kuria siekiama užtikrinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas visoje Europoje bei siekti Sąjungos platesnio masto tarptautinių tikslų, taip pat dėti daugiau pastangų prekybos susitarimų įgyvendinimo ir poveikio stebėjimo srityje;

2.  pabrėžia, kad Sąjunga turėtų dėti daugiau pastangų prekybos susitarimų, kuriuos Sąjunga yra pasirašiusi arba dėl kurių ji dabar derasi, įgyvendinimo ir poveikio stebėjimo srityje; ragina skirti pakankamai išteklių prekybos susitarimų poveikio ES ir jos šalių partnerių ekonomikai ex ante, vidurio laikotarpio ir ex post vertinimams atlikti ir užtikrinti, kad prekybos partnerių prisiimti įsipareigojimai būtų visiškai įgyvendinami ir vykdomi;

3.  palankiai vertina didėjantį NVO vaidmenį formuojant viešąją nuomonę su prekyba susijusiais klausimais, pabrėžia, kad būtina parengti veiksmingą Sąjungos komunikacijos strategiją siekiant informuoti piliečius ir sudaryti geresnes bendravimo su piliečiais ir prekybos srityje veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis sąlygas;

4.  palankiai vertina tai, kad makrofinansinės pagalbos priemonei ir Europos kaimynystės priemonei skirta šiek tiek daugiau įsipareigojimų asignavimų; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad šio padidinimo nepakaks siekiant patenkinti poreikius rytinėse ir pietinėse Sąjungos kaimyninėse šalyse, įskaitant galimas tolesnes pagalbos programas Ukrainai;

5.  pabrėžia, kad įgyvendinant 9-ojoje PPO ministrų konferencijoje pasiektą prekybos lengvinimo susitarimą bus reikalinga didesnė finansinė parama mažiausiai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims; pabrėžia, kad reikia koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus tarptautinių finansų institucijų atžvilgiu, siekiant išvengti pagalbai prekybai ir daugiašalėms iniciatyvoms skiriamų asignavimų mažinimo, taip pat pažeidimų, kurie nustatyti bendradarbiavimo su tam tikrais partneriais srityje, dėl kurių sumažėjo išlaidų veiksmingumas, ir užtikrinti, kad prekybos lengvinimo susitarimas būtų naudingas vystymuisi;

6.  primena, kad Parlamentas 2009 m. į biudžeto eilutę, skirtą išorės prekybos srities projektams finansuoti, konkrečiai su sąžininga prekyba susijusiems veiksmams remti papildomai įrašė 1 mln. EUR kreditą ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę 2016 m. vėl įrašyti šią biudžeto eilutę siekiant finansuoti veiksmus, susijusius su sąžininga prekyba, kaip nustatyta 2009 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikate[16];

7.  atkreipia dėmesį į nedidelio masto partnerystės priemonei skirtų asignavimų padidinimą; primena programos tikslą didinti Europos MVĮ tarptautinės prekybos ir investicijų srities galimybes; pabrėžia techninės paramos MVĮ svarbą siekiant padėti joms tapti labiau tarptautinėmis; ragina Komisiją įvertinti ir pagerinti egzistuojančių priemonių veiksmingumą ir efektyvumą ir užtikrinti pakankamą visos veiklos, tokios kaip Europos verslo centrai, kontrolę ir priežiūrą siekiant parengti darnesnį požiūrį ir tuo pačiu metu atsižvelgti į esamas privačias iniciatyvas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.8.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 5 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	William (The Earl of) Dartmouth, Maria Arena, David Borrelli, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Marielle de Sarnez, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Reimer Böge, Klaus Buchner, Edouard Ferrand, Sander Loones, Gabriel Mato, Marita Ulvskog, Jarosław Wałęsa, Pablo Zalba Bidegain
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Karoline Graswander-Hainz, Miguel Urbán Crespo

22.9.2015

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentė: Ingeborg Gräßle

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi trūkstant išteklių didesnį dėmesį reikėtų skirti būtinybei užtikrinti biudžetinę drausmę ir lėšas naudoti veiksmingai ir rezultatyviai;

B.  kadangi 2016 m. biudžeto projektu visų pirma turėtų būti užtikrinta, jog Sąjungos biudžete būtų numatyta lėšų, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų be apribojimų aktyviau prisidėti prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir solidarumo ir reaguoti į naujus pokyčius, ypač Ukrainoje ir Sirijoje, ir jų poveikį imigracijai, humanitarinei pagalbai ir saugumui;

C.  kadangi SESV 318 straipsnyje numatytas Parlamento ir Komisijos dialogas turėtų skatinti į rezultatus orientuotą kultūrą Komisijoje;

1.  primygtinai ragina Komisiją, kaip siūlė Europos Audito Rūmai savo 2012 m. ir 2013 m. metinėse ataskaitose, kasmet parengti ir paskelbti ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, kuri padės suinteresuotiesiems subjektams įvertinti būsimus mokėjimų poreikius ir biudžeto prioritetus ir padės Komisijai priimti sprendimus, reikalingus užtikrinti, kad iš patvirtintų metinių biudžetų būtų galima atlikti pagrindinius mokėjimus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. pabaigoje bendra išankstinio finansavimo suma siekė 79,4 mlrd. EUR, ir pabrėžia, kad dėl ilgų išankstinio finansavimo laikotarpių gali padidėti klaidų ar lėšų praradimo rizika; primena, kad ši rizika ypač egzistuoja 4 išlaidų kategorijoje (ES kaip pasaulinio masto veikėja), kurioje atliekant įprastą operaciją nuo prisiimto įsipareigojimo ir Komisijos galutinių susijusių išlaidų užregistravimo praeina ketveri metai;

3.  pažymi, kad įgyvendinant Komisijos nustatytas finansines pataisas valstybėms narėms, kurios nesugeba įdiegti patikimų sistemų ir susigrąžinti lėšų, 2014 m. gauta apie 2 980 mln. EUR, o tai yra mažiau nei 2013 m. (3 362 mln. EUR)[17]; prašo Komisijos aiškiai nurodyti, kokios 2014 m. susigrąžintos sumos buvo įrašytos kaip pajamos Sąjungos sąskaitose arba buvo kompensuotos ir kokiu mastu finansinės pataisos ir susigrąžintos sumos, dėl kurių sprendimas buvo priimtas 2014 m., gali daryti poveikį mokėjimų poreikiams 2015 m. ir 2016 m. biudžetuose;

4.  prašo Komisijos ir valstybių narių padidinti skaidrumą dėl susigrąžinamų lėšų, ypač susijusį su metais, kuriais buvo atliktas mokėjimas, metais, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida, ir metais, kuriais, kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, buvo susigrąžintos lėšos ar atliktos finansinės pataisos;

5.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui su struktūrinių fondų projektais, kuriems jau skirta lėšų per 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. finansavimo laikotarpius ir kurie dar nebaigti, susijusių faktiškai patirtų išlaidų ir išmokamo finansavimo dalimis jau išmokėtų sumų suvestinę;

6.  pakartoja prašymą, kad Komisija parengtų pasiūlymus, kuriais siekiama taikyti sankcijas už suklastotas arba neteisingas valstybių narių institucijų ataskaitas, susijusias su Sąjungos lėšų valdymu; primena, kad tvirtinančiosios institucijos valstybėse narėse akreditavo ir patvirtino beveik visas mokėjimo agentūras, turinčias vykdyti tiesioginius mokėjimus, ir todėl yra susirūpinęs, kad kai kurių mokėjimų agentūrų klaidų lygis yra itin aukštas; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares įgyvendinti geresnio Sąjungos biudžeto lėšų panaudojimo principą užtikrinant veiksmingesnes ir efektyvesnes nacionalinio lygmens valdymo ir kontrolės sistemas; taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl būdų, kuriais valstybės narės galėtų sustiprinti savo ex ante patikras, kad būtų sumažintas netinkamai išmokėtų sumų skaičius ir užtikrinta sistema, pagal kurią būtų atliekami tinkami įtariamų suklastotų arba neteisingų ataskaitų tyrimai ir už tokias ataskaitas būtų skiriamos sankcijos;

7.  ragina Komisiją į savo metinę Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu ataskaitą įtraukti korupcijos kiekvienoje valstybėje narėje poveikio Sąjungos fondams atitinkamais metais vertinimą, taip pat nustatyti konkretų tikslinį kovos su šia korupcija veiksmų planą;

8.  primygtinai ragina Komisiją didinti skaidrumą finansų inžinerijos priemonių taikymo srityje, reguliariai teikti ataskaitas apie sverto poveikį, nuostolius ir riziką ir pateikti finansų inžinerijos priemonių sąnaudų ir naudos analizę palyginus su labiau tiesioginėmis projektų finansavimo formomis; ragina Komisiją įdiegti veiksmingas stebėsenos sistemas siekiant analizuoti finansinių priemonių poreikį valstybėse narėse, nes taip būtų sumažinta perteklinio kapitalizavimo rizika;

9.  prašo Komisijos užtikrinti, kad bendras OLAF priežiūros komiteto ir jo sekretoriato biudžetas būtų nurodytas atskiroje OLAF 2016 m. biudžeto eilutėje;

10.  primygtinai ragina Komisiją, kad, pateikdama Parlamentui ir Tarybai SESV 318 straipsnyje nurodytą Sąjungos pasiektų rezultatų įvertinimą, ji pateiktų ataskaitą apie veiklos išlaidas panaudojant pasiektus rezultatus, kurie atitinka su veiklos išlaidomis susijusias programų suvestines, pridedamas prie Sąjungos biudžeto projekto;

11.  atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį Sąjungos decentralizuotų agentūrų veiklai, visų pirma jų matomumui ir demokratinei atskaitomybei, atsižvelgiant į tai, kad jos yra atokiose vietovėse ir ES piliečiai nežino apie jų darbą ir net apie tai, kad jos yra;

12.  primena, kad skubiai reikia sutelkti dėmesį į atskaitomybę ir Sąjungos biudžeto lėšų panaudojimo rezultatus; todėl ragina parengti konkrečius vertinimo mechanizmus ir rodiklius;

13.  ragina Komisiją išsamiai paaiškinti savo skaidrumo politiką, susijusią su Sąjungos lėšų skyrimu, ir visų pirma savo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti harmoningą sprendimų priėmimą, kuriame dalyvauja visos svarbios suinteresuotosios šalys, įskaitant vartotojų organizacijas, MVĮ, profesines sąjungas ir bendro intereso organizacijas, ypač aplinkosaugos organizacijas;

14.  manydamas, kad dėl savo naujos geresnio reglamentavimo politikos Komisija siūlo mažiau teisėkūros iniciatyvų nei praeityje, ragina Komisiją išsamiai paaiškinti šio perėjimo nuo didžiausio dėmesio teisėkūrai prie didžiausio dėmesio įgyvendinimo veiklai poveikį biudžetui ir darbuotojų skaičiui ir visų pirma nurodyti, ar šiuo požiūriu galima sutaupyti;

15.  ragina Komisiją remti romų integracijos nacionalinių strategijų veiksmingą įgyvendinimą vietos ir regioniniu lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad romų integracijai skirtos lėšos iš tikrųjų būtų panaudojamos šiuo tikslu ir jomis būtų siekiama pagrindinių politikos sričių tikslų;

16.  primygtinai ragina Komisiją pateikti ataskaitą Parlamentui apie kovos su jaunimo nedarbu priemones, finansuojamas Sąjungos lėšomis, ir rezultatus, pasiektus taikant šias priemones;

17.  ragina biudžeto valdymo institucijas atspindėti Sąjungos pastangas užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir bet kokiai kitai neteisėtai veiklai, darančiai poveikį Sąjungos finansiniams interesams, ir su ja kovoti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad biudžeto lėšų sumažinimas tokioms programoms kaip „HERCULE“ ir Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS) padarytų žalą Sąjungos biudžetui, nes pagal šias programas remiamos OLAF ir valstybių narių pastangos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

18.  pažymi, kad vykdant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas gavo nepakankamai informacijos, susijusios su teisėjų vykdomos išorės veiklos sąrašu; primena, kad Teisingumo Teismas savo svetainės pradžios tinklalapyje skelbtų registrą, kuriame pateikiama išsami informacija apie kiekvieno teisėjo išorės veiklą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	22.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Louis Aliot, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Ryszard Czarnecki, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Rina Ronja Kari, Verónica Lope Fontagné, Monica Macovei, Dan Nica, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Igor Šoltes, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan, Anders Primdahl Vistisen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Richard Ashworth, Cătălin Sorin Ivan, Karin Kadenbach, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Julia Pitera, Miroslav Poche, Patricija Šulin
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Raymond Finch

8.9.2015

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto – visi skirsniai

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Peter Simon

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į lėtai vykdomų investicijų poveikį ekonomikos atgaivinimo spartai ir ilgalaikėms ekonomikos augimo ES prognozėms, kurios, be kita ko, susijusios su biudžeto ir ekonomine padėtimi valstybėse narėse; todėl palankiai vertina tai, kad biudžeto projekto 1.1. pakategorėje didelis dėmesys skiriamas naujoms paskatoms kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą ir investicijas, taip pat didinti konkurencingumą kuriant palankesnes sąlygas verslumui;

2.  mano, kad, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos ekonomikos atgaivinimą, 2016 m. biudžetas turėtų būti realiai didesnis nei 2015 m. biudžetas;

3.  pabrėžia strateginį Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vaidmenį užpildant rinkos spragas ir pritraukiant privačias investicijas bei naujus investicijų finansavimo šaltinius, skatinant konkurencingumą ir ekonomikos atgaivinimą, taip pat didinant pasitikėjimą rinka; palankiai vertina teisėkūros institucijų pasiektą susitarimą dėl didesnių įnašų į ESIF, kurie apima 3 mlrd. eurų ir 2016–2020 m. laikotarpiu turi būti gauti iš nepanaudotų biudžeto rezervų; dar kartą pabrėžia savo pasiryžimą dar labiau sumažinti biudžeto poveikį programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei;

4.  ragina, kad 2016 m. biudžetas atspindėtų Europos semestro prioritetus, įskaitant investicijų skatinimą, paramą darbo vietų kūrimui, struktūrinių reformų vykdymą ir fiskalinį konsolidavimą, kurie lemia tikrą, tvarų augimą;

5.  atkreipia dėmesį į dabartinį ir būsimą lemiamą trijų Europos priežiūros institucijų (EPI) vaidmenį vykdant Sąjungos lygmens finansų priežiūrą ir veikiant bankų sąjungai; pabrėžia, kad atsižvelgiant į EPI naujai skirtas užduotis ir išorės veiksnius, pvz., valiutos kursų svyravimus ir bendrą darbo užmokesčio padidėjimą, 2016 m. biudžeto projekte turi būti numatyta pakankamai biudžeto išteklių šioms institucijoms;

6.  primena, kad Europos Parlamentas labai pritarė EPI sukūrimui, ir mano, kad Sąjunga turi toliau gerinti priežiūros kokybę visoje Sąjungoje; mano, kad EPI yra itin svarbios finansų rinkų veikimui Sąjungoje;

7.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina, jog Europos priežiūros institucijos be finansų taip pat turėtų pakankamą skaičių tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kad galėtų kokybiškai vykdyti joms pavestas užduotis, kurių skaičius didėja; taigi ragina EPI jungtinį komitetą pateikti pranešimą apie numatomus būsimus žmogiškųjų išteklių ir finansavimo poreikius;

8.  konstatuoja, kad šiuo metu Europos priežiūros institucijos finansuojamos iš privalomų nacionalinių institucijų, kurios yra jų narės, įmokų, ES biudžeto lėšų ir prižiūrimų įstaigų mokesčių; mano, kad ši finansavimo tvarka yra nacionalinio pobūdžio, nelanksti, apsunkinanti ir gali kelti grėsmę EPI nepriklausomumui; todėl dar kartą ragina Europos Komisiją vėliausiai iki 2017 m. pasiūlyti finansavimo koncepciją, pagal kurią finansavimas būtų vykdomas iš mokesčių ir šis finansavimas visiškai pakeistų dabartinius valstybių narių įnašus; laikosi nuomonės, kad taip būtų užtikrinta finansinė Europos institucijų nepriklausomybė nuo nacionalinių institucijų, kurios yra jų narės, ir visapusiškas Europos priežiūros institucijų sąžiningumas finansų rinkų dalyvių atžvilgiu;

9.  pabrėžia augančią didesnio skaidrumo verslo apmokestinimo ir išankstinių sprendimų dėl mokesčių srityje ir koordinuotos kovos su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu svarbą; dėl šios priežasties reikalauja, kad 2016 m. biudžete būtų tinkamai atspindėta programos „Fiscalis“ svarba valstybių narių bendradarbiavimui mokesčių administravimo srityje; taip pat ragina kruopščiai atsižvelgti į Europos Komisijos konsultacijas dėl pelno mokesčio skaidrumo, visų pirma susijusio su ataskaitomis pagal atskiras šalis;

10.  ragina Europos Komisiją įgyvendinant planuojamas pertvarkymo priemones, susijusias su tinkamu darbuotojų skaičiumi, dėmesį sutelkti į pagrindinius prioritetus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia už valstybės pagalbą atsakingo skyriaus svarbą siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų galima veiksmingiau ištirti atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles abejotiną apmokestinimo praktiką, susijusią su išankstiniais sprendimais dėl mokesčių ir kitomis panašaus pobūdžio arba poveikio priemonėmis, ir taip būtų prisidedama prie teisingesnio pelno apmokestinimo Europos Sąjungoje ir harmoningesnio mokestinių įplaukų iš privačių asmenų ir įmonių paskirstymo;

11.  pabrėžia, kad reikia didesnio kiekio Europos masto statistinių duomenų, kurie būtų išsamūs, metodiškai palyginami, tikslūs ir gaunami laiku; todėl palankiai vertina tai, kad biudžeto projekte numatytas tinkamas išlaidų naujų Europos statistikų rengimo metodų įgyvendinimui ir geresniam bendradarbiavimui Europos statistikos sistemos viduje padidinimas;

12.  dar kartą pabrėžia būtinybę biudžeto projekte užtikrinti pakankamą finansavimą pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimui finansinių paslaugų srityje;

13.  ragina įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas Ph. Maystadto pranešime, susijusias su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) užduotimis ir atsakomybe, ir kartu stiprinti Europos Sąjungos įtaką nustatant tarptautinius apskaitos standartus;

14.  teigia, kad TASV valdybos atstovai turėtų būti demokratiškai skiriami ir atskaitingi; Europos Parlamentas turėtų atlikti savo vaidmenį atrenkant Europos atstovus ir reikalauti jų atskaitomybės;

15.  prašo ESMA užtikrinti, kad Europos Parlamentas, įskaitant atsakingus EP narius ir jų darbuotojus, turėtų veiksmingą prieigą prie dokumentų tuo pat metu kaip stebėtojų taryba.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 12 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Anneliese Dodds, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Diane James, Petr Ježek, Philippe Lamberts, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Notis Marias, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Bernard Monot, Stanisław Ożóg, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Michael Theurer, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Alain Cadec, Matt Carthy, Mady Delvaux, Doru-Claudian Frunzulică, Sophia in ‘t Veld, Ramón Jáuregui Atondo, Barbara Kappel, Jeppe Kofod, Thomas Mann, Alessia Maria Mosca, Siegfried Mureşan, Eva Paunova, Michel Reimon, Andreas Schwab, Tibor Szanyi, Romana Tomc, Beatrix von Storch
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Sven Schulze, Axel Voss

3.9.2015

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto – visi skirsniai

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Giovanni La Via

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad aplinkos ir sveikatos aukšto lygio apsauga Sąjungoje yra būtina ekonominės gerovės sąlyga ir kad maisto ir pašarų sauga ir mechanizmai, kuriais padedama apsaugoti nuo gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, turi esminės vertės visiems ES piliečiams, taigi, ir Europos Parlamentui;

2.  tuo pat metu aiškiai suvokia, kad šio komiteto kompetencijoje esančios politikos kryptys ir finansavimo priemonės yra nedidelio masto, palyginti su kitomis politikos kryptimis ir finansavimo priemonėmis pagal 2 ir 3 išlaidų kategorijas, taip pat kad joms nėra skiriama tiek dėmesio, kiek jo skiriama kitoms programoms ir fondams; todėl griežtai nesutinka su jokiu tolesniu finansavimo pagal programas ir biudžeto eilutes mažinimu, nes mažinimo poveikis būtų nepriimtinas; ypač primygtinai ragina valstybes nares aplinkai ir klimatui palankios politikos, veiksmų ir projektų įgyvendinimą vertinti kaip galimybę skatinti ekonomikos augimą ir tvarų vystymąsi, o ne kaip naštą; pabrėžia, kad Sąjungoje MVĮ žalių darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą taip pat lemia aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimas;

3.  pripažįsta, kad valstybių narių lygmeniu esama griežtų biudžeto apribojimų ir kad konsolidavimo pastangos tebededamos toliau; vis dėlto pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami dėl 2016 m. biudžeto projekto (BP), turi turėti mintyje šio komiteto kompetencijoje esančių politikos krypčių ir finansavimo priemonių didelę Europos pridėtinę vertę;

4.  labai apgailestauja dėl to, kad Taryba pasiūlė atlikti horizontalaus pobūdžio kai kurioms svarbioms programoms skirtų lėšų sumažinimus, ypač lėšų, skirtų Trečiajai daugiametei Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programai (2014–2020), maisto ir pašaro saugumui, taip pat nelaimių prevencijai ir pasirengimui joms skirtose biudžeto eilutėse; atsižvelgdamas į Sąjungos prisijungimą prie tarptautinių konvencijų (pvz., Nagojos protokolą) atmeta Tarybos siūlymą sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

5.  primena, kad apskritai šio komiteto kompetencijai priklausančioms biudžeto eilutėms skiriamų išteklių lygis turi likti toks, koks buvo 2015 m.; taigi ragina vėl įrašyti biudžeto projekte visoms programoms ir finansavimo priemonėms, priklausančioms šio komiteto kompetencijai, numatytas pradines sumas;

6.  primena, kad programa „Horizontas 2020“ prisidės prie tikslų pagal šio komiteto kompetenciją vykdant mokslinių tyrimų projektus klimato, sveikatos ir aplinkos srityse; patvirtina savo įsipareigojimą stebėti projektų derinimą su atitinkamais tikslais ir juos įgyvendinant pasiektą pažangą; griežtai kritikuoja sprendimą sumažinti šiai programai skiriamų lėšų siekiant finansuoti ESIF garantiją;

7.  pabrėžia, kad moksliniai tyrimai aplinkos srityje ir inovacijos itin pabrėžiami pagal programos „Horizontas 2020“ punktą „Kova su klimato kaita, aplinka, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavos“ ir kad šia programa siekiama efektyviai išteklius naudojančios ir klimato kaitai atsparios ekonomikos ir visuomenės, saugančios ir tvariai valdančios gamtos išteklius ir ekosistemas ir užtikrinančios tvarų žaliavų tiekimą ir naudojimą, siekiant patenkinti didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus poreikius, tausiai naudojantis planetos gamtos ištekliais ir ekosistemomis;

8.  pažymi, kad ES 2016 m. biudžeto projektą sudaro 153,5 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (įskaitant iš 2014 m. perskirtų 4,5 mlrd. EUR) ir 143,5 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų; pabrėžia, kad, nepaisant perprogramavimo 2015 m. ir 2016 m. poveikio, tai yra įsipareigojimų ir mokėjimų padidinimas atitinkamai 2,4 proc. ir 1,6 proc., palyginti su 2015 m. biudžetu; pabrėžia, kad šis apskritai nedidelis padidinimas, atitinkantis DFP nustatytas gaires ir atspindintis infliaciją, realiai beveik nėra padidinimas ir tai parodo išlaidų efektyvumo ir veiksmingumo svarbą;

9.  primena, kad mokėjimų asignavimų požiūriu pastarieji metai buvo labai sunkūs ir kad įgyvendinti Sąjungos politiką trukdė itin griežti patvirtintų mokėjimų asignavimų lygio apribojimai, dėl kurių reikėjo periodinių taisomųjų biudžetų siekiant padengti nepatenkintų mokėjimų poreikių dalis;

10.  griežtai atmeta galimybę, kad, jei nepakaks mokėjimų asignavimų 2016 m., Komisija galėtų nuspręsti, kaip jau yra dariusi anksčiau, nepanaudoti visų įsipareigojimų asignavimų, o tai prieštarautų nuolatiniams Parlamento įsipareigojimams aplinkos, sveikatos, maisto ir pašarų saugos srityse; be to, daro išvadą, kad mokėjimų asignavimų trūkumas padarys žalą Sąjungos reputacijai, nes paramos pagal atitinkamas programas gavėjai negaus išmokų;

11.  primena, kad programa LIFE yra ES finansinė priemonė, pagal kurią remiami aplinkos, gamtos išsaugojimo ir klimato politikos projektai visoje Sąjungoje; ypač atkreipia dėmesį į problemas, kurios kiltų dėl nepakankamų mokėjimų asignavimų programai LIFE ir dėl kurių būtų apsunkintas ir vėluotų tinkamas šios svarbios programos įgyvendinimas;

12.  džiaugiasi, kad 2016 m. biudžeto projekte programos LIFE biudžetas padidintas 27,7 mln. EUR; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad programai LIFE skirtų lėšų dalis sudaro tik 0,3 proc. visos 2016 m. BP numatytos sumos ir sudaro tik 0,73 proc. 2 išlaidų kategorijai numatytos (įsipareigojimų asignavimų) sumos ir kad šie procentiniai dydžiai pastaraisiais metais išlieka stabilūs;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbios yra investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas keliose šio komiteto kompetencijoje esančiose srityse, ir pabrėžia, kad 2016 m. biudžete būtina tinkamai parodyti, kad tokioms investicijoms skiriamas prioritetas; primena, kad Sąjungos MVĮ tvaraus augimo ir naujovių diegimo gebėjimas yra vienas iš pagrindinių ES konkurencinių pranašumų pasaulinėje rinkoje;

14.  ypač primena labai didelę Sąjungos medicininių mokslinių tyrimų (pavyzdžiui, pediatrijoje vartojamų ir retųjų vaistų mokslinių tyrimų) ir kovos su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai pridėtinę vertę; atsižvelgdamas į šias aplinkybes labai apgailestauja, kad Visuomenės sveikatos programa, kuriai skirtų įsipareigojimų asignavimų bendra suma siekia tik 62,2 mln. EUR ir 2016 m. biudžeto projekte tai, kaip ir ankstesniais metais, sudaro tik 0,04 proc. įsipareigojimų asignavimų, neatspindi visapusiškai sveikatos, kaip savaiminės vertybės ir būtinos sąlygos siekiant skatinti ekonomikos augimą, svarbos; ragina Tarybą dar kartą svarstyti tolesnius biudžeto mažinimus, kuriuos ji taiko šiai programai;

15.  pabrėžia, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės bei dėl griežtų valstybių narių taikomų taupymo priemonių sumažinus biudžetus ir sumažėjus mokestinėms įplaukoms skiriama mažiau lėšų visuomenės sveikatos apsaugos sistemoms finansuoti, kad dėl ES esančios nelygybės sveikatos srityje valstybėms narėms ir jų sveikatos sistemoms tenka didelė našta, todėl ragina geriau finansuoti koordinuotas viešąsias prevencijos priemones, siekiant pagerinti padėtį šioje srityje;

16.  pabrėžia, kad maisto gamybai būtinas ekologiškai tvarus žemės ūkis, kuriame gamtos ištekliai būtų naudojami apgalvotai, ir ragina didinti paramą ūkininkams, taikantiems aplinkai ir gyvūnams palankius metodus;

17.  pabrėžia, kad Sąjungos maisto saugos standartai yra aukščiausi pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu skatinti sveiką ir saugų maistą, nes tai priemonė išvengti nereikalingų išlaidų sveikatos priežiūrai ir padėti valstybėms narėms pagerinti ilgalaikį jų sveikatos sistemų tvarumą; todėl taip pat apgailestauja, kad Maisto ir pašarų programa, kuriai skirtų įsipareigojimų asignavimų bendra suma siekia tik 264,1 mln. EUR ir 2016 m. biudžeto projekte tai sudaro tik 0,17 proc. įsipareigojimų asignavimų, taip pat Tarybos siūlomi tolesni lėšų mažinimai neatspindi visapusiškai maisto ir pašarų saugos Sąjungoje klausimo svarbos;

18.  primena, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmas yra Sąjungos solidarumo kertinis akmuo; primena, kad pagrindinė pareiga apsaugoti žmones, taip pat aplinką ir turtą, įskaitant kultūros paveldą, tenka valstybėms narėms; pabrėžia, kad Sąjunga atlieka įgalinimo funkciją ir remia, koordinuoja arba papildo valstybių narių veiksmus nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas srityje; džiaugiasi, kad Komisijos siūlymu šiek tiek padidinta šiai programai skiriamų įsipareigojimų asignavimų suma, tačiau labai apgailestauja dėl Tarybos pasiūlymo sumažinti tos eilutės biudžetą;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamus aplinkosauginius tikrinimus siekiant sumažinti ekologinių nelaimių riziką;

20.  primena itin svarbų decentralizuotų agentūrų vaidmenį vykdant technines, mokslines ar valdymo užduotis, kurios labai padeda Sąjungos institucijoms formuoti ir įgyvendinti politiką;

21.  mano, kad decentralizuotos agentūros turi prisiimti sąžiningą sąnaudų sumažinimo dalį, kaip ir kitos institucijos; pabrėžia, kad glaudesnis šio komiteto kompetencijoje esančių agentūrų (EAA, ECHA, ECDC, EFSA, EMA) bendradarbiavimas ir nuolatinis įsipareigojimas didinti efektyvumą jau lėmė geresnius lėšų leidimo ir naudojimo rezultatus;

22.  be to, primena labai svarbias užduotis, kurias vykdo šios penkios decentralizuotos agentūros, svarbias Europos Komisijai ir Sąjungos piliečiams, taip pat įmokas renkančių agentūrų (pavyzdžiui, ECHA, EMA) išorės klientams; atsižvelgdamas į šias aplinkybes pabrėžia, kad itin svarbu skirti joms atitinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad jos galėtų tinkamai, nepriklausomai ir laiku atlikti šias sudėtingas ir pirmaeiles užduotis;

23.  todėl yra susirūpinęs dėl Komisijos požiūrio, kurio ji laikosi agentūrų atžvilgiu, nes joms taikomas mažinimas, ypač žmogiškųjų išteklių mažinimas, yra nesąžiningas ir netinkamas, palyginti su mažinimu, taikomu kitoms Sąjungos institucijoms; yra pasiryžęs vėl imtis tinkamo kiekvienos agentūros atitinkamų poreikių vertinimo atskirai nagrinėjant kiekvieną atvejį;

24.  apskritai nėra tikras, kad paslaugų vykdymo perdavimas išorės subjektams, kurio tikslas – sumažinti darbuotojų skaičių pagal etatų planą, ilguoju laikotarpiu bus ekonomiškai efektyvesnis, nes paslaugų teikėjus reikia prižiūrėti ir jiems vadovauti, tuo pat metu siekiant pelno;

25.  pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra vertingos priemonės siekiant pradėti naują veiklą ar imtis naujų politikos sričių; pakartoja, kad praeityje sėkmingai įgyvendinta keletas šio komiteto idėjų; todėl ir toliau naudosis tomis priemonėmis 2016 m.; ragina visapusiškai pasinaudoti maržomis pagal kiekvieną išlaidų kategoriją;

26.  atsižvelgia į Komisijos atlikto bandomųjų projektų, kuriuos pasiūlė ENVI komiteto nariai ir kurie apskritai atspindi ENVI komiteto prioritetus aplinkos ir sveikatos apsaugos srityje, įgyvendinamumo išankstinio vertinimo rezultatus; ragina Komisija nustatyti tolesnių veiksmų procedūrą, pagal kurią reguliariai informuotų Parlamentą apie bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų pažangą ir įgyvendinimo lygį.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	50 8 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Nils Torvalds, Glenis Willmott, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nicola Caputo, Fredrick Federley, Peter Jahr, Mairead McGuinness, Gesine Meissner, Ulrike Müller, Marijana Petir

3.9.2015

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto

(2015/2132(INI))

Nuomonės referentė: Ildikó Gáll-Pelcz

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui kompetencijos sritis biudžeto procedūroje – 2 („Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ“), 14 („Mokesčiai ir muitų sąjunga“) ir 33 („Teisingumas ir vartotojų apsauga“) antraštinių dalių biudžeto eilutės;

2.  primena, kad bendroji rinka yra viena iš svarbiausių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomųjų jėgų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atveju; tačiau pažymi, kad šis potencialas daugeliu atžvilgiu lieka nepanaudotas, pvz., kalbant apie bendrąją skaitmeninę rinką; todėl ragina veiksmingiau paskirstyti biudžeto išlaidas nustatant aiškius finansavimo prioritetus, susijusius su bendrosios rinkos pažanga, taigi ir su realiosios ekonomikos vystymu;

3.  palankiai vertina tai, kad gerokai padidinta suma, skirta biudžeto eilutei 14 02 01 („Muitų sąjungos veikimo ir modernizavimo rėmimas“); pritaria tam, kad šios programos tikslų būtų siekiama ir jie būtų taikomi tęsiant esamas modernizavimo iniciatyvas, ypač elektroninių muitinių projektą, ir plėtojant strategiją, skirtą bendrai valdomoms ir veikiančioms IT sistemoms su muitais susijusiose srityse, taip pat gerinant valstybių narių veiklos koordinavimą, skatinant keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir praktinėmis žiniomis bei prižiūrint, kad būtų teisingai taikomi ES teisės aktai;

4.  mano, kad vartotojai yra naujojo skaitmeninio ekonomikos modelio centre ir kad šiai politikos sričiai skirtas biudžetas turėtų tai atspindėti; todėl pažymi, jog svarbu užtikrinti finansavimą, kad būtų atnaujinta vartotojų politika siekiant užtikrinti patikimą prisitaikymą prie greitų technologinių ir ekonominių pokyčių;

5.  prašo finansuoti naują bandomąjį projektą „Vartotojų įgalinimas ir švietimas produktų saugumo ir rinkos priežiūros bendrojoje skaitmeninėje rinkoje klausimais“, kuris yra tinkamas 2015 m. IMCO komiteto pasiūlyto vienų metų bandomojo projekto „MVĮ skirti mokymai vartotojų teisių skaitmeniniame amžiuje tema“ tęsinys ir kuriuo prisidedama prie plataus masto visuomenės švietimo kampanijos, skirtos padėti vartotojams ir įmonėms suprasti ir įvertinti su elektronine prekyba susijusias problemas;

6.  pabrėžia, kad tai turėtų padėti piliečiams ir MVĮ laikytis vartotojų apsaugos teisės aktų interneto aplinkoje; pabrėžia, kad išties integruotoje BSR kiekvienas vartotojas turėtų galėti gauti internetu tokios pačios kokybės paslaugas ir prekes bei skaidriai gauti pakankamai pirkimui reikalingos informacijos;

7.  mano, jog svarbu, kad atitinkamos valdžios institucijos galėtų sustabdyti produktus ir priversti įmones atšaukti ar pašalinti produktus iš Europos rinkos; mano, kad suvienodinus taisykles ir standartus atitikties problemų būtų mažiau, taigi būtų naudos tiek vartotojams, tiek prekiautojams; todėl mano, kad prekiautojai taip pat turėtų gauti informaciją apie tai, kaip tvarkyti savo mokesčius, susijusius su tarpvalstybiniais sandoriais Sąjungos viduje, veiksmingai naudojantis sistema VATMOSS;

8.  primena, kad reikia finansuoti daugiakalbę priemonę, skirtą elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platformai; pabrėžia, kad gerai veikiančios EGS sistemos visoje Sąjungoje paskatins vartotojus ieškoti problemų, kurias jie patiria pirkdami produktus ir paslaugas bendrojoje rinkoje, sprendimų ir paskatins pirkimus internetu; primena, kad didesnis prekybos internetu ir tarpvalstybinės prekybos mastas Sąjungoje taip pat išplės vartotojų pasirinkimo galimybes ir suteiks naujų galimybių įmonėms, sudarys sąlygas patekti į naujas rinkas ir padės sukurti didesnį ekonomikos augimą;

9.  pripažįsta Bendrosios rinkos forumo svarbą; primena, kad 2015 m. – paskutiniai metai, kai vykdomi parengiamieji veiksmai, todėl Komisija turėtų skubiai pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant užtikrinti šios svarbios veiklos tąsą;

10.  pabrėžia, kad Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT) sulaukė teigiamo vartotojų vertinimo piliečiams aktualių problemų sprendimo srityje; mano, kad galima daugiau padaryti siekiant pagerinti valdymo priemonių sąveiką, pagerinti žinias apie šias priemones ir padidinti joms skiriamų išteklių naudą; ragina būsimuose biudžeto pasiūlymuose toliau svarstyti galimybę konsoliduoti šias priemones; pažymi savo paramą biudžeto eilutei 02 03 04 („Vidaus rinkos valdymo priemonės“); mano, kad Europos vartotojų centrų tinklui taip pat turėtų būti teikiamas atitinkamas finansavimas, kad jis galėtų tęsti savo piliečių švietimo apie jų vartotojų teises Europoje misiją;

11.  mano, kad siekiant darbo vietų kūrimo ir tvaraus augimo vienas iš svarbiausių Sąjungos prioritetų turėtų būti parama realiajai ekonomikai; primygtinai ragina geriau informuoti MVĮ apie šią galimybę, kad šia finansine parama ypač kuo daugiau pasinaudotų MVĮ; ypač ragina pakankamai finansuoti perėjimą prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, žiedinės ekonomikos;

12.  pabrėžia, kad 2016 m. reikia užtikrinti pakankamą finansavimą Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programai (COSME) ir Europos įmonių tinklui, siekiant paskatinti MVĮ augimą ir padėti joms įveikti sunkumus, susijusius su galimybėmis patekti į bendrąją rinką ir į pasaulinę rinką, suteikiant joms geresnę prieigą prie informacijos apie galimybes už jų valstybės narės ribų, taip pat už Sąjungos sienų; pabrėžia, jog siekiant, kad įmonės išliktų konkurencingos, lemiamą svarbą turi gerų galimybių gauti finansavimą užtikrinimas ir didesnis skaitmeninių priemonių naudojimas;

13.  džiaugiasi, kad padidinta lėšų biudžeto eilutėje 02 04 02 03 „Inovacijų mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) didinimas“ ir biudžeto eilutėje 02 03 „Prekių ir paslaugų vidaus rinka“, ir siūlo, kad Komisija stebėtų projektų, finansuojamų siekiant sukurti daugiau MVĮ skirtų naujovių, efektyvumą;

14.  yra susirūpinęs, kad labai sumažintos biudžeto eilutės 02 02 01 (Verslumo skatinimas ir Sąjungos įmonių konkurencingumo ir galimybių patekti į rinką didinimas) ir biudžeto eilutės 02 02 02 (Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybių gauti finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma didinimas), kaip programos COSME dalių, lėšos;

15.  pabrėžia, kad standartai yra svarbios įmonių, kurių dalyvavimas standartizacijos procese turi esminės reikšmės siekiant technologinės pažangos ir norint palyginti medžiagos ir produkto kokybę Sąjungoje, konkurencingumo užtikrinimo priemonės; todėl sutinka, kad mokėjimų asignavimai pagal biudžeto eilutę 02 03 02 01, skirtą Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) atliekamai standartizacijos veiklai remti, turėtų būti padidinti pagal Komisijos pasiūlymą;

16.  atsižvelgdamas į priimtą reglamentą dėl „eCall“, ragina teikti tinkamą finansavimą Europos GNSS agentūrai, kad šis reglamentas būtų visapusiškai įgyvendintas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 5 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Dita Charanzová, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Margot Parker, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Igor Šoltes, Catherine Stihler, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Lucy Anderson, Birgit Collin-Langen, Kaja Kallas, Jens Nilsson, Marc Tarabella, Lambert van Nistelrooij
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Andrey Novakov, Adam Szejnfeld

1.9.2015

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Massimiliano Salini

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad lėšos, kurias numatyta skirti transporto sektoriui, yra pagrįstai susietos su kitomis politikos kryptimis, pavyzdžiui, sanglauda, konkurencingumu, aplinka, moksliniais tyrimais, turizmu ir saugumu; primena, kad transporto infrastruktūros yra laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo, kuriuo grindžiamas bendrosios rinkos projektas, pagrindas ir kad šis laisvas judėjimas yra itin svarbus ES integracijos variklis ir pagrindinis Europos pramonės bei prekybos efektyvumo veiksnys;

2.  pabrėžia, kad Europos politikos sričių prioritetas yra skatinti augimo ir užimtumo atsigavimą, kad infrastruktūros projektai prisideda prie šio atsigavimo tiesiogiai – sukuriant darbo vietas atitinkamose statybvietėse ir netiesiogiai – naudojant ir prižiūrint šias infrastruktūras ir apskritai stiprinant susijusių regionų konkurencingumą; džiaugiasi tuo, kad per diskusiją dėl J. C. Junckerio plano visos valstybės narės parėmė tokį požiūrį ir pripažino, jog vykdant Stabilumo paktą negalima trukdyti investuoti į strateginę infrastruktūrą;

3.  pažymi, kad dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) susitarimo sumažinta lėšų Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP); džiaugiasi iniciatyva, pagal kurią finansuojant transporto projektus dar labiau telkiamos privačiojo sektoriaus lėšos naudojant naujoviškas finansines priemones; vis dėlto primena, kad kai kurie projektai tokiems subjektams yra mažiau patrauklūs, kadangi investicijų grąža yra per maža arba neužtikrinta; vis dėlto primena, kad ESIF tikslas – ištaisyti rinkos nepakankamumą sektoriuose, turinčiuose tokį pelningumo rizikos profilį, kuris galėtų stabdyti privačius investuotojus bei pabrėžia, kad nors investicijos į geležinkelius, tvarų judumą miestuose ir vidaus vandenų kelius atneša didelės socialinės ir ekonominės bei aplinkosauginės naudos, jos yra mažiau pelningos ir reikia dotacijų, kad jos būtų įgyvendintos; pabrėžia, kad, koks bebūtų pasirinktas finansavimo būdas, ES biudžeto įnašas turi būti daugiausia skiriamas projektams, teikiantiems didelę Europos pridėtinę vertę;

4.  pažymi, kad transeuropinis transporto tinklas (TEN-T) svarbus ne tik kaip Europos transporto jungčių mazgai, jis taip pat teikia galimybę skatinti atskiras vidaus rinkas, vietos ekonomiką ir miesto bei didmiesčių zonas; todėl pabrėžia, kad svarbu pabaigti numatytus Europos masto prioritetinius koridorius, ypač greitųjų geležinkelių linijas; atkreipia dėmesį į precedento neturintį susidomėjimą, kurį parodė valstybės narės 2014 m. paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, susijusius su EITP (transportas), ir į didelį kiekį pateiktų priimtinų aukštos kokybės projektų, kurie dėl turimų lėšų trūkumo gali būti nepatvirtinti; šiuo požiūriu primygtinai reikalauja, kad turi būti laikomasi daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyto finansavimo lygio ir jis turėtų būti peržiūrėtas, tiek atsižvelgiant į įsipareigojimus, tiek į mokėjimus, kad būtų sėkmingai įgyvendinti EITP prioritetai ir tikslai ir padidintas EITP skiriamas biudžetas;

5.  ragina Komisiją, rengiantis skirstyti EITP lėšas, atsižvelgti į ekonominius ir socialinius sunkumus, kuriuos šiuo metu patiria kai kurios valstybės narės ir kurie gali labai kliudyti teikti projektus; taigi ragina Komisiją šioms šalims teikti reikiamą pagalbą pagal EITP programą;

6.  pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos svarbą transporto ir turizmo sektoriuje, didelį dėmesį skiriant tvariam judumui miestuose, socialinėms ir ekonominėms žinioms bei aplinkosauginiam veiksmingumui; todėl mano, kad šių rūšių inovatyvioms technologijoms ir žinioms plėtoti pagal strategiją „Horizontas 2020“ ir bendrajai įmonei „Shift2Rail“ turėtų būti skiriami tinkami biudžeto ištekliai;

7.  rekomenduoja didesnį dėmesį skirti transporto politikai, susijusiai su uostais ir oro uostais, nes jie skatina konkurencingumą padėdami toliau kurti tvarią vidaus rinką ir atverdami Europą likusiam pasauliui; pabrėžia, kad reikalinga racionali Europos politika, pagal kurią stiprinamas ypač uostų ir jų geografinės padėties specifiškumas; mano, kad pagerintos įvairiarūšio transporto jungtys ir tarpusavio sujungiamumas turėtų sudaryti galimybes palengvinti prekybą su aplinkiniais regionais ir transporto sistemą padaryti tvaresnę; pabrėžia, kad svarbu parengti Europos strategiją siekiant skatinti geresnį ir platesnį oro uostų sujungiamumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu;

8.  konstatuoja, kad Parlamentui suteiktos galimybės susipažinti su oficialiais ES biudžeto dokumentais yra mažesnės už kitų institucijų turimas galimybes; todėl reikalauja peržiūrėti tarpinstitucinius susitarimus, kad Parlamento nariams, kaip Europos piliečių atstovams, būtų užtikrinta tinkama prieiga prie dokumentų, taip pat ir tų, kuriuose pateikiama slapta informacija;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad netrukus bus priimtas ketvirtasis geležinkelio dokumentų rinkinys, pagal kurį, siekiant veiksmingesnių procedūrų ir efektyvesnio laiko ir išteklių naudojimo, numatyta sustiprinti Europos geležinkelio agentūros vaidmenį sertifikuojant ir suteikiant rinkodaros leidimus; pabrėžia, kad šiai agentūrai reikia suteikti jai patikėtas naujas užduotis atlikti reikiamų finansinių, žmogiškųjų ir logistinių išteklių; be to, primena, kad šis dokumentų rinkinys turi būti visapusiškesnio veiksmų plano, kuriuo būtų bandoma didinti geležinkelių sektoriaus patrauklumą, dalis; todėl mano, kad svarbu daugiau investuoti į Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS), turinčios vieną Europos sąveikų standartą, vystymą ir kuo skubiau įsteigti bendrąją įmonę „Shift2Rail“;

10. pabrėžia, kad Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) reikėtų skirti būtinas lėšas, kad ji galėtų kontroliuoti saugumą ir užkirsti kelią taršai iš jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių, kaip įtvirtinta reglamente dėl EMSA finansavimo;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kokios svarbios agentūros, kurios visų pirma privalo užtikrinti įvairių rūšių transporto saugumą, taigi atmeta pasiūlymus sumažinti agentūrų veiklos biudžetus ir nepritaria siūlomam lėšų mažinimui, nes dėl to gali sumažėti transporto saugumas;

12.  pabrėžia strateginę Bendro Europos dangaus svarbą, nes tai pagrindinė saugumo, aplinkosauginio veiksmingumo, konkurencingumo ir piliečių teisių apsaugos priemonė; pabrėžia, kad ES pagal EITP ir mokslinių tyrimų programas turėtų suteikti pakankamai išteklių savo technologinei programai SESAR; mano, kad ateityje priėmus pasiūlymus, skirtus Europos veiklos vykdytojų pozicijai sustiprinti pasaulio mastu, Europos aviacijos saugos agentūrai bus skirta papildomų užduočių; taigi mano, kad reikėtų bent jau išlaikyti ES biudžeto jai skiriamą išteklių dalį, o ne ją sumažinti, net jei privatusis sektorius taip pat prisideda prie jos finansavimo;

13.  pabrėžia, kad reikia didinti agentūrų finansinį skaidrumą, ypač atsižvelgiant į jų iš tikrųjų vykdomas užduotis; mano, kad darbuotojai turėtų būti skiriami pagal nuopelnus ir laikantis viešųjų procedūrų, kurių metu būtų nustatomi atrankos kriterijai ir maksimalios atlyginimų ribos;

14.  turėdamas mintyje tai, kad nėra biudžeto eilutės, tiesiogiai skirtos turizmui, siūlo toliau kuo labiau išnaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų bei programos COSME ir bandomųjų projektų bei parengiamųjų veiksmų teikiamas galimybes siekiant didinti Senojo žemyno patrauklumą turistams; pabrėžia, kad veiksmingas daugelio susijusių politinių strategijų ir daugelio ES fondų bendradarbiavimas šioje srityje yra lemiamas ir jis taip pat turėtų vykti per viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes;

15.  ragina į ES 2016 m. biudžetą įtraukti tiesiogiai turizmui skirtą biudžeto eilutę;

16.  tikisi, kad Komisija pateiks metinę iš įvairių ES fondų finansuojamų turistinių projektų apžvalgą;

17.  atsižvelgdamas į tai, kiek turizmo veikla finansiškai prisideda prie ES BVP ir kiek ji padeda sukurti darbo vietų, ragina veiklai turizmo sektoriuje pagal programą COSME 2016 m. skiriamą sumą padidinti iki 13 mln. EUR; ragina vengti toliau mažinti pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (DFP) veiklai turizmo sektoriuje skirtą biudžetą;

18.  rekomenduoja vykdant Europos transporto politiką ypatingą dėmesį skirti miesto transporto mazgams; primena, kad šiandien daugiau kaip pusė pasaulio žmonių gyvena miestuose ir ši tendencija auga; todėl mano, kad indėlis į veiksmingas, daugiarūšes, tvarias ir saugias miesto judumo sistemas ir miestų ir didmiesčių zonų sujungimas su kaimo ir atokiomis vietovėmis yra konkretus indėlis į bendrą ekonomikos augimą;

19.  ragina Komisiją padėti vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms ir vietiniams, regioniniams bei nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams išnagrinėti esamas ir naujas viešojo transporto finansavimo iš ES biudžeto galimybes ir parengti novatoriškus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelius; pabrėžia, kad miestai, kurie parengė integruotus vietos transporto planus, pavyzdžiui, tvaraus judumo mieste planus, ir pagal taikomuose teisės aktuose nurodytus kriterijus nustatė reikiamus veiksmus, turėtų sistemingiau naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas;

20.  pabrėžia, kad investicijos į transporto infrastruktūrą pasitelkiant EITP ir bendrosios įmonės „Shift2Rail“ bei pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomi transporto srities moksliniai tyrimai neturėtų būti koregavimų objektas norint pasiekti susitarimą dėl 2016 m. biudžeto;

21.  pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį transporto ir turizmo sektoriuose tiek vystant pažangias transporto sistemas ir tvarią bei švarią energiją, tiek stiprinant naudotojams skirtų paslaugų saugumą ir jas gerinant; taigi atmeta pasiūlymus mažinti biudžeto asignavimus mokslinių tyrimų srityje, ypač kalbant apie mokėjimų asignavimus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.8.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Michael Cramer, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Dieter-Lebrecht Koch, Peter Lundgren, Georg Mayer, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Pavel Telička, István Ujhelyi, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Dalton, Markus Ferber, Michael Gahler, Georgi Pirinski, Matthijs van Miltenburg
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Eugen Freund, Karoline Graswander-Hainz, Piernicola Pedicini, Julia Reda, Kristina Winberg

18.9.2015

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentė: Maria Spyraki

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, jog didelį susirūpinimą kelia tai, kad pagal 1b išlaidų kategoriją numatyti mokėjimų asignavimai buvo sumažinti iki 49 mlrd. EUR (4 proc. mažiau, palyginti su 2015 m.), ir susirūpinęs abejoja, ar 2016 m. biudžeto projekte (BP) pagal 1b išlaidų kategoriją pasiūlytos sumos yra iš tiesų pakankamos, atsižvelgiant į dabartinį precedento neturintį mokėjimų poreikį dėl mokėjimų vėlavimų pagal šią išlaidų kategoriją;

2.  pažymi, kad pagal Komisijos dokumentą „Mokėjimų plano, kuriuo siekiama atkurti ES biudžeto tvarumą, elementai“ pagal 1b išlaidų kategoriją numatyti mokėjimų asignavimai taip pat turi būti naudojami siekiant sumokėti planuojamus vėluojančius mokėjimus 2015 m. pabaigoje (20 mlrd. EUR), ir ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant sumažinti vėluojančius mokėjimus, pabrėždamas, kad tokie vėlavimai labai padidina regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų naštą, ypač kai vyrauja socialinės, ekonominės ir finansinės problemos, ir sukelia labai žalingą domino efektą ir poveikį naudos gavėjams ir pažeidžiamiems finansavimo gavėjams;

3.  primena, kad šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvadose buvo pabrėžta tai, kad nuo 2008 m. išaugo regionų skirtumai; pabrėžia labai svarbų ES biudžeto vaidmenį skatinant investicijas, nes juo papildomas viešasis ir privatusis finansavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis ir jo sverto poveikis padeda stiprinti augimą ir užtikrinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

4.  pažymi, kad 2016 m. biudžeto projekte numatoma 153 500 mlrd. EUR įsipareigojimų suma (5,3 proc. mažiau nei 2015 m.) ir 143,5 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų suma (1,6 proc. daugiau nei 2015 m.);

5.  pažymi, kad 2016 m. BP pasiūlytas mokėjimų asignavimų lygis yra susijęs su labai išaugusiais mokėjimų asignavimais, skirtais 2014–2020 m. programoms, ir labai sumažėjusiais asignavimais, numatytais 2007–2013 m. programoms, nors beveik 50 proc. 2016 m. paprašytų mokėjimų yra vis dar susiję su pastarosiomis;

6.  be to, pažymi, kad taip pat reikėtų iš anksto atsižvelgti į poveikį 1b išlaidų kategorijos mokėjimams, kuris bus padarytas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pakeitimo;

7.  primena, kad reikia numatyti pakankamai išteklių, kad būtų užtikrintas, viena vertus, tinkamas programų įgyvendinimas ir, kita vertus, jų daugiametis veikimas, o dėl to reikia tinkamų priemonių, kurias taikant būtų sumažinta vėluojančių mokėjimų pasikartojimo rizika; primena, kad dėl neįvykdytų mokėjimų nukenčia Sąjungos patikimumas ir atskaitomybė; reikalauja rasti ilgalaikį mokėjimų vėlavimo problemos sprendimą, nes šis vėlavimas yra struktūrinė problema ir tikėtina, kad neradus tinkamo sprendimo ši problema vėl iškils; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat didinamos administracinės išlaidos, nors anksčiau buvo patikinta, kad jų lygis išliks vienodas;

8.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir regionais, vykdyti griežtą stebėseną ir parengti išsamias prognozes dėl 1b išlaidų kategorijos mokėjimų pokyčio, susijusio su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, taikant išmatuojamus ir todėl palyginamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kuriais bus užtikrintas biudžeto asignavimų efektyvumas ir veiksmingumas;

9.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad tam tikrais atvejais valstybės narės greitai paskirsto lėšas tam, kad neprarastų lėšų, dėl kurių jau įsipareigota, – dėl šios procedūros padidėja pažeidimų rizika ir gali tekti daryti finansinį koregavimą, taip pat gali susidaryti padėtis, kai automatiškai panaikinamos programavimo laikotarpio pabaigoje likusios nepasisavintos lėšos;

10.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl parengiamųjų veiksmų pagal 1b išlaidų kategoriją, kuriuo gali pasinaudoti visos valstybės narės ir kuriuo siekiama finansuoti gebėjimų ir institucijų stiprinimą, kad būtų remiamas prioritetinių reformų įgyvendinimas per makroekonominės priežiūros gyvavimo ciklą, ir ragina imtis tolesnių panašių iniciatyvų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 6 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pascal Arimont, José Blanco López, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Edward Czesak, Rosa D’Amato, Bill Etheridge, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Demetris Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Petras Auštrevičius, Jan Olbrycht, Maurice Ponga
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Brando Benifei, Andrejs Mamikins, Soraya Post

7.9.2015

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Jean-Paul Denanot

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  apgailestauja dėl to, kad atsižvelgiant į viršutinę ribą, nustatytą 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) 2 išlaidų kategorijai, tikėtina, kad 2016 m. faktiškai bus sumažintos svarbių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kategorijų išlaidos, įskaitant tiesiogines išmokas ir rinkos priemones, nors bendri įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai atitinkamai padidinti 2,4 % ir 1,6 %;

2.  todėl atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. biudžeto projekto (BP) 2 išlaidų kategorijoje pasiūlyta 63,1 mlrd. EUR įsipareigojimų (0,1 % mažiau nei 2015 m., programavimo pakeitimo poveikis panaikintas) ir 55,9 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (0,2 % mažiau);

3.  pažymi, kad 2016 m. BP palikta 1,2 mlrd. EUR marža atsižvelgiant į įsipareigojimų viršutinę ribą ir 1,1 mlrd. EUR marža atsižvelgiant į tarpinę Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) viršutinę ribą; primygtinai prašo, kad 2 išlaidų kategorijai nustatyta marža liktų nepakeista, kad galima būtų reaguoti į bet kokias galimas būsimas krizes žemės ūkio sektoriuje; laukia Komisijos taisomojo rašto, kuris turėtų būti parengtas 2015 m. spalio mėn. ir turėtų būti paremtas naujausia informacija apie EŽŪGF finansavimą;

4.  pabrėžia tai, kad 2016 m. BP taikymo metai yra pirmieji metai, kai visiškai įgyvendinamos tiesioginės išmokos, nustatytos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad EŽŪGF biudžetas (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai) sumažėja 1,4 % dėl lėšų perkėlimų tarp dviejų BŽŪP ramsčių;

5.  pabrėžia, kad pagal 2016 m. BP lėšos, skiriamos kaimo plėtrai pagal EŽŪFKP, bus padidintos, t. y. įsipareigojimų asignavimų bus skirta daugiau 2,8 % ir mokėjimų asignavimų – 6,3 %; vis dėlto pažymi, kad šis padidinimas yra logiška naujų 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programų vėlavimo ir 2007–2013 m. programų užbaigimo pasekmė;

6.  džiaugiasi dėl priemonių neįvykdytų įsipareigojimų mastui kontroliuoti ir mano, kad jos yra būtina prielaida norint sėkmingai pradėti 2014–2020 m. programavimo laikotarpį; todėl primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių neįvykdytiems mokėjimų prašymams padengti;

7.  apgailestauja dėl to, kad, palyginti su 2015 m., sumažinta biudžeto lėšų intervencijoms į žemės ūkio rinkas; atsižvelgdamas į tai, kad Rusija patvirtino, jog savo draudimą, taikomą importui, pratęs iki 2016 m. rugpjūčio mėn., ragina Komisiją taikyti visas reikalingas priemones, kaip kad žemiau viršutinės ribos turimos maržos panaudojimas, Sąjungos ūkininkams remti visose žemės ūkio srityse ir maisto sektoriuje, kuriuos paveikė embargas, ypač sieną su Rusija turinčiose šalyse, ir mano, kad neatidėliotinos priemonės turi būti taikomos ir šalims, kurios patiria netiesioginį Rusijos embargo poveikį; palankiai vertina Komisijos sprendimą, pagal kurį Rusijos taikomo embargo paveiktiems vaisių ir daržovių augintojams taikomos priemonės nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. turės būti taikomos toliau, ir ragina tas priemones taikyti tiek ilgai, kiek truks importo draudimas, taip pat jas išplėsti, kad jos apimtų visus paveiktus javų ir gyvulininkystės sektorius; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pieno sektoriui, nes Rusijos embargas didina gamintojų netikrumo jausmą ir didina kainos mažėjimą nuo tada, kai panaikinta kvotų sistema;

8.  pakartoja, kad reikia skirti lėšų siekiant kompensuoti ekonominius nuostolius, kuriuos patyrė ūkininkai dėl rinkos bei sanitarinių ar fitosanitarinių krizių, pavyzdžiui, bakterijos Xylella fastidiosa protrūkio, ir primena, kad šiuo tikslu reikia panaudoti turimą 2 išlaidų kategorijos maržą; mano, kad kompensacija už išnaikinimą taip pat turėtų apimti žemės ūkio ekosistemų atkūrimą, įskaitant dirvą, ir tvirtos biologinės įvairovės sukūrimą, ypač užtikrinant sodinamosios medžiagos genetinę įvairovę, kuri idealiu atveju apimtų atsparumą ar toleranciją ligoms ar kenkėjams; iš tikrųjų mano, kad vienas iš bet kokios pagalbos teikiamų tikslų turėtų būti subalansuotų biologiniu požiūriu įvairių žemės ūkio ekosistemų ir kraštovaizdžių, kurie būtų atsparesni ateities pavojams, užtikrinimas; ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų reikalingų priemonių siekiant kovoti su šių rinkų blogėjimu;

9.  ragina skirti papildomų lėšų alyvmedžių auginimo ir alyvuogių aliejaus sektoriui finansuoti siekiant ūkininkams kompensuoti nuostolius, patirtus dėl bakterijos Xylella fastidiosa protrūkio, pagerinti prevencijos priemones Europoje, kovoti su šios pražūtingos ligos plitimu, restruktūrizuoti sektorių ir stiprinti mokslinius tyrimus, susijusius su patogenais ir jų nešėjais;

10.  bendrai pažymi, kad reikalingos investicijos siekiant mūsų žemės ūkio ekosistemas padaryti atsparias klimato kaitai ir invazinių rūšių įsikūrimui ir išplitimui, ypač naudojant biologiniu požiūriu įvairius kraštovaizdžius ir gyvą, sveiką dirvožemį, kuriame būtų plėšrūnų ir naudingų rūšių, sudarančių sąlygas natūraliai reguliuoti kenksmingųjų organizmų populiacijas;

11.  apgailestauja dėl to, kad Komisija pritariant Tarybai siūlo 2 mln. EUR sumažinti sumą, skirtą pieno vartojimo skatinimo mokyklose programai, t. y. nuo 77 mln. EUR asignavimų 2015 m. iki 75 mln. EUR pagal 2016 m. BP; primena Parlamento prašymą kasmet 20 mln. EUR didinti sumą, skirtą šiai programai; džiaugiasi tuo, kad Komisija pritariant Tarybai siūlo truputį daugiau lėšų skirti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programai ir šiuos asignavimus padidinti iki 150 mln. EUR; pažymi, jog nustatyta, kad abi šios programos valstybėse narėse naudingos, ir pabrėžia jų svarbą dabartinės krizės ir netinkamos vaikų mitybos Sąjungoje sąlygomis; ragina Tarybą atsižvelgti į Parlamento pasiūlymus, kuriuose raginama palengvinti valstybėms narėms tenkančią biurokratinę naštą siekiant padidinti abiejų sistemų veiksmingumą;

12.  apgailestauja dėl to, kad Taryba siūlo vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų veiklai skirtas išlaidas sumažinti 13,8 mln. EUR, turint mintyje jų svarbą maisto tiekimo grandinėje ir dabartines problemas, su kuriomis susiduria šis sektorius;

13.  ragina pieno ir vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programas perkelti į antrąjį BŽŪP ramstį, kad jų ypatingą pobūdį vietoje būtų galima geriau pritaikyti prie regioninių ypatybių ir poreikių ir taip padidinti šių programų priimtinumą ir patogumą;

14.  primygtinai reikalauja, kad bet kokios ES biudžeto įplaukos, gautos iš papildomo mokesčio nuobaudų, būtų skiriamos pakartotinėms investicijoms į pieno sektorių ir kad kitos 2014–2015 m. asignuotosios žemės ūkio srities įplaukos turi būti paliekamos 2 išlaidų kategorijoje; laikosi nuomonės, kad 2015 m. surinkti kvotų viršijimo mokesčiai, ypač pieno sektoriuje, turėtų būti panaudoti rinkai remti ir kitoms pagalbos pieno sektoriui priemonėms finansuoti; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą šias įplaukas skirti EŽŪGF;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui skirtos 2016 m. biudžeto lėšos, kurios po to liks nepanaudotos, visos būtų paliktos 2 išlaidų kategorijai kitais biudžetiniais metais tiesioginėms išmokoms ūkininkams finansuoti, kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013;

16.  pažymi, kad Europos žemės ūkis pastaraisiais metais patiria vis daugiau krizių; taigi ragina Komisiją persvarstyti nenumatytų išlaidų finansavimo sistemą ir sukurti naują priemonę, kuri sudarytų sąlygas greitai politinei intervencijai krizės atveju, neapsunkinant metinių tiesioginių išmokų;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamu laiku stebėti žemės ūkio produktų kainų svyravimą, ypatingą dėmesį skiriant pieno sektoriui, nes jis daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir, kai reikia, skubiai ir veiksmingai reaguoti, tiesiogiai suteikiant ūkininkams galimybę kovoti su tokiu kainų svyravimu;

18.  atkreipia dėmesį į pieno kvotų panaikinimą ir laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti rinkos pusiausvyros sutrikimo 2017 m. rugsėjo mėn. panaikinus cukraus kvotas, reikalingos parengiamosios priemonės;

19.  ragina Komisiją mobilizuoti žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo lėšas siekiant taikyti krizių priemones, kad būtų galima padėti pieno pramonei; mano, kad taikant tokias priemones turėtų būti siekiama padėti mažiems ir vidutinio dydžio pieno gamintojams, kurie labiausiai nukentėjo 2015 m. panaikinus kvotų sistemą, ir kad išlaidos turėtų būti skiriamos gamybos procesų technologijoms gerinti ir paskatoms gaminti pridėtinės vertės produktus finansuoti;

20.  džiaugiasi dėl lėšų, numatytų kaip parama bitininkystei, nes Parlamentas ne kartą yra išreiškęs nuomonę, kad bitininkystė ir funkcinės biologinės įvairovės, ypač apdulkintojų ir jų teikiamų paslaugų išsaugojimas, yra žemės ūkio ateities prioritetai;

21.  atkreipia dėmesį į tikslus didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir tvarumą ir prašo skirti išteklių šiems tikslams pasiekti; primena, kokį potencialą turi žemės ūkio politika darbo vietų kūrimo, techninių ir socialinių inovacijų bei darnaus vystymosi srityje, ypač kaimo vietovėse, kur skatinamas regionų vystymasis;

22.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti naujas rinkas siekiant išsaugoti Europos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir padidinti jo atsparumą rinkos krizėms, kaip kad Rusijos embargo atveju; ragina teikti finansinę paramą rinkos plėtrai, inter alia, naudojant iš papildomo mokesčio gaunamas lėšas;

23.  pabrėžia, jog būtina, kad moksliniams tyrimams žemės ūkio maisto produktų sektoriuje skirtos lėšos, ypač lėšos iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto, ir toliau būtų visiškai prieinamos siekiant skatinti inovacijas žemės ūkio sektoriuje;

24.  primena sunkumus, su kuriais susidurta praėjusiais finansiniais metais, kai buvo sumažinti asignavimai; mano, kad bet koks mėginimas sumažinti žemės ūkio asignavimus būtų neveiksmingas ir netgi pavojingas, nes trukdytų siekti BŽŪP tikslų ir dėl to sektorius taptų dar pažeidžiamesnis, taip pat tai labai susilpnintų pastangas pagerinti Europos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 4 8
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Jan Huitema, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Giulia Moi, Ulrike Müller, Maria Noichl, Marit Paulsen, Marijana Petir, Bronis Ropė, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Janusz Wojciechowski, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Bas Belder, Angélique Delahaye, Jean-Paul Denanot, Jørn Dohrmann, Georgios Epitideios, Fredrick Federley, Jens Gieseke, Maria Heubuch, Karin Kadenbach, Norbert Lins, Susanne Melior, Stanislav Polčák, Annie Schreijer-Pierik, Hannu Takkula, Vladimir Urutchev
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Heinz K. Becker, Carlos Iturgaiz, Igor Šoltes

4.9.2015

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Alain Cadec

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Bendroji apžvalga

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog ES biudžetas atspindi uždavinius, susijusius su nustatytais politiniais užimtumo, įmonių ir verslumo tikslais; pabrėžia, kad žuvininkystės ir jūrų reikalų sektoriai taip pat yra darbo vietų kūrimo ir augimo šaltinis ir kad jie aktyviai prisideda prie regioninės plėtros ir gamtos išteklių valdymo;

2.  pabrėžia, kad žuvininkystė ir jūrų reikalai turi svarbų ekonominį, socialinį ir aplinkos aspektą ir kad jie atlieka esminį vaidmenį mėlynojoje ekonomikoje;

3.  yra susirūpinęs dėl padėties žuvininkystės sektoriuje, kuris turi išlaikyti savo konkurencingumą tuo pačiu atitikdamas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reikalavimus ir patikimo žuvininkystės išteklių valdymo reikalavimus žuvų išteklių biomasės lygius viršijančių išteklių, kuriais būtų galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, valdymo srityje; nerimauja dėl pramonės atstovų ir nacionalinių institucijų sunkumų, susijusių su įpareigojimo iškrauti visą laimikį įgyvendinimu;

4.  kaip politinį prioritetą nustato jaunimo užimtumo padėtį šiame sektoriuje; pabrėžia, kad valstybės narės yra atsakingos už tai, kad visomis pastangomis būtų gerinamos sąlygos jaunimui įsidarbinti įvairiose žuvininkystės sektoriaus profesinės veiklos srityse, naudojantis visomis valstybių narių turimomis priemonėmis, įskaitant struktūrinius fondus;

Tarybos pozicija

5.  apgailestauja dėl to, kad Taryba III skirsnio 11 antraštinės dalies įsipareigojimų asignavimus sumažino 750 388 EUR, o mokėjimų asignavimus – 4 646 986 EUR;

6.  reiškia susirūpinimą dėl 2016 m. biudžeto svarstymo Taryboje, kuri neatsižvelgia į daugiametėje finansinėje programoje (DFP) įrašytus politinius įsipareigojimus ir mažina kai kuriuos BŽP įgyvendinti būtinus asignavimus; taigi ragina į III skirsnio 11 antraštinę dalį įrašyti tokias asignavimų sumas, kokios buvo nurodytos Komisijos biudžeto projekte;

III skirsnio 11 antraštinės dalies įsipareigojimų asignavimų padėtis

7.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl į 2016 m. biudžetą įrašytų įsipareigojimų asignavimų; nurodo į DFP 2 išlaidų kategoriją įrašytą 1 047 031 838 EUR sumą; pažymi, kad šie asignavimai, palyginti su ankstesniais finansiniais metais, sumažėjo 41,1 %; konstatuoja, kad šis sumažėjimas, siekiantis 729 120 330 EUR sumą, iš esmės atitinka asignavimų perkėlimą iš 2014 m. į 2015 m. po to, kai buvo atlikta techninė DFP peržiūra ir vėluota sudaryti struktūrinių fondų programą, įskaitant Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF);

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 finansinių metų asignavimai padidėjo 740 725 000 EUR suma dėl to, kad buvo neišnaudoti 2014 m. asignavimai;

9.  pastebi, kad biudžeto projekto lėšų sumažinimas iš esmės susijęs su EJRŽF skirtais asignavimais, kurie sumažėjo 728 588 330 EUR, palyginti su 2015 finansiniais metais; vis dėlto mano, kad įsipareigojimų asignavimai atitinka per derybas dėl EJRŽF priimtus politinius sprendimus ir viršutines DFP ribas;

10.  pažymi į biudžeto projektą įrašytą 150 500 000 EUR įsipareigojimų asignavimus sumą, skirtą tausios žuvininkystės partnerystės susitarimams (TŽPS) ir regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, kuri sumažėjo 0,4 %, palyginti su 2015 m.; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant į infliacijos hipotezes, ši stagnacija iš tiesų yra asignavimų sumažinimas;

11.  atkreipia dėmesį į 5 išlaidų kategorijos 36 056 336 EUR dydžio įsipareigojimų asignavimus, skirtus III skirsnio 11 antraštinės dalies administracinėms išlaidoms padengti, kurie sumažėjo 139 563 EUR ir atspindi pastangas sumažinti Komisijos administracines išlaidas; taigi džiaugiasi šiuo Komisijos pavyzdingumu mažinant savo administracines išlaidas;

III skirsnio 11 antraštinės dalies mokėjimų asignavimų padėtis

12.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl į 2016 m. biudžetą įrašytų mokėjimų asignavimų; pažymi, kad į DFP 2 išlaidų kategoriją įrašyta 720 647 758 EUR suma yra 24,9 % mažesnė negu ankstesniais finansiniais metais; konstatuoja, kad šis 238 621 588 EUR sumą siekiantis sumažėjimas iš esmės atitinka asignavimų padidinimą 2015 m., kai buvo siekiama patenkinti prašymus dėl mokėjimų iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF);

13.  mano, kad šis sumažėjimas yra susijęs tik su struktūriniams fondams skirtomis biudžeto eilutėmis; tvirtina, kad šį sumažėjimą buvo galima numatyti ir kad į 2016 m. biudžeto projektą įrašytos sumos atitinka poreikius;

14. atkreipia dėmesį į 150 000 000 EUR mokėjimų asignavimų sumą, kurios reikia TŽPS ir privalomiems įnašams regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms finansuoti ir kuri yra truputį, t. y. 0,3 %, didesnė (didele dalimi dėl infliacijos);

15.  atkreipia dėmesį į 5 išlaidų kategorijos mokėjimų asignavimus, skirtus III skirsnio11 antraštinės dalies administracinėms išlaidoms padengti ir siekiančius tokią pačią sumą kaip ir įsipareigojimų asignavimai;

Administracinės išlaidos ir etatų planas

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas mažinti sąnaudas mažinant savo administracines išlaidas; įspėja Tarybą dėl bandymų mažinti šias išlaidas, nes, jei tokie mažinimai būtų atlikti, jie galėtų labai pakenkti Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD (DG MARE) pajėgumams tinkamai vykdyti visas savo užduotis;

17.  atsižvelgia į tai, kad DG MARE etatų planui taikomas tikslas atsižvelgiant į etatų perskirstymą per metus etatų skaičių sumažinti 1 %; pažymi, kad 2016 m. prognozės, net numatant mažesnį etatų skaičių, nebus didelė kliūtis būsimiems DG MARE darbams;

18.  džiaugiasi DG MARE ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (EASME) bendradarbiavimu žmogiškųjų išteklių srityje, pastarajai įgyvendinant kai kurias EJRŽF dalis, įskaitant integruotą jūrų politiką ir kontrolę bei mokslines rekomendacijas ir žinias; ragina Komisijos tarnybas plėtoti šį konstruktyvų bendradarbiavimą;

19.  ragina Tarybą išlaikyti 2 ir 5 išlaidų kategorijų administracinių asignavimų lygį tokį, koks jis numatytas biudžeto projekte;

BŽP išorės dimensija

20.  mano, kad teisinga TŽPS skirtus asignavimus laikyti nediferencijuotaisiais asignavimais, atsižvelgiant į tai, kad tada, kai patvirtinamas biudžetinis įsipareigojimas, atliekamas tokios pat sumos mokėjimas;

21.  ragina DG MARE naudojant išsamias matricas ir pagal programų suvestinėse siūlomus rodiklius tiksliai prižiūrėti paramą sektoriui;

22.  mano, kad Komisijos prašomas asignavimų lygis yra pakankamas ir būtinas norint pasiekti plačių užmojų BŽP išorės dimensijos tikslus;

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA)

23.  atkreipia dėmesį į EŽKA numatytus asignavimus; apgailestauja, kad iš etatų plano išbraukta viena pareigybė; taigi siūlo padidinti EŽKA biudžetą, kad jai būtų sudarytos sąlygos atlikti naujas užduotis, patikėtas jai pagal naująjį BŽP pagrindų reglamentą; mano, kad siūlomas padidinimas turėtų apimti patirtas personalo, veiklos ir paramos informacinių technologijų naudotojams išlaidas;

24.  ragina Tarybą ir Komisiją persvarstant BŽP atnaujinti dialogą dėl ES agentūroms skiriamų asignavimų;

EJRŽF

25.  primena, kad paramos iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF) gavėjų patirtų išlaidų atitikties reikalavimams nustatyta galutinė data yra 2015 m. gruodžio 31 d.; mano, kad 2016 m. valstybės narės paprašys atlyginti kai kurias iš šių išlaidų; atkreipia dėmesį į biudžeto projekte prašomus BŽF skirtinus mokėjimų asignavimus; mano, kad jų turėtų pakakti;

26.  ragina atitinkamas valstybes nares imtis visų priemonių, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. būtų patvirtintos visos veiksmų programos, nurodytos EJRŽF reglamento 17, 18 ir 19 straipsniuose; mano, kad sumos, įrašytos į biudžeto projekto eilutes 11 06 60, 11 06 61, 11 06 62 ir 11 06 63, atitinka poreikius, vis dėlto išskyrus eilutę 11 06 62 01, skirtą mokslinėms rekomendacijoms ir žinioms, kurios drastiškas mokėjimų asignavimų sumažinimas, ypač palyginti su 2015 m., atrodo nepagrįstas, taip pat mano, kad reikia vėl įrašyti 2015 m. dydžio sumas;

Skaidrumas

27.  primygtinai reikalauja, kad Komisija, siekdama patikrinti, ar laikomasi įvairių EJRŽF numatytų viršutinių ribų, nedelsdama Parlamentui pateiktų visų įsipareigojimų ir mokėjimų, suskirstytų pagal valstybes nares, vykdymo lentelę ir paskui tai darytų kasmet;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

28.  palaiko visus dabartinius su žuvininkyste susijusius bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kurių užbaigimą reikia užtikrinti suteikiant tinkamą finansavimą; atsižvelgia į prašymus dėl mokėjimų asignavimų projektams ir veiksmams, įrašytiems į biudžeto eilutes 11 06 77 03, 11 06 77 06, 11 06 77 07, 11 06 77 08 ir 11 06 77 09; ragina Tarybą atsižvelgti į naujus bandomuosius projektus, kuriuos remia Parlamentas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	14 4 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, Diane Dodds, Raymond Finch, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	José Blanco López, Ian Duncan, Anja Hazekamp, Francisco José Millán Mon
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Enrique Calvet Chambon, Axel Voss

16.9.2015

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Bogdan Andrzej Zdrojewski

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi, kad Komisijos 2016 m. bendrojo biudžeto projekte siūloma padidinti Sąjungos paramą simbolinei judumo programai, pavyzdžiui, „Erasmus+“, o tai atitinka Komisijos įsipareigojimą iki šio dešimtmečio pabaigos studentų judumą padidinti nuo dabartinių 10 iki 20 proc.;

2.  primena, kad Parlamentas tvirtai ir nuosekliai remia tinkamą kultūros ir žiniasklaidos programų finansavimą, atsižvelgdamas į jų svarbų vaidmenį remiant kultūros ir kūrybos sektorius; todėl palankiai vertina lėšų programai „Kūrybiška Europa“, įskaitant žiniasklaidos veiksmus, padidinimą, palyginti su 2015 m. biudžetu, bet reiškia abejones dėl administracinio kultūros ir žiniasklaidos paprogramių atskyrimo; tačiau apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažino šios programos finansavimą, nes dėl to ES piliečiams gali susidaryti įspūdis, kad Sąjunga nepakankamai vertina kultūrą kaip ekonomikos augimo ir asmeninio tobulėjimo variklį;

3.  tvirtai remia pasiūlytą lėšų padidinimą programai „Europa piliečiams“; mano, kad Tarybos pasiūlytas įsipareigojimų ir mokėjimų sumažinimas yra politiniu požiūriu nepagrįstas, nes ši programa yra itin svarbi piliečių dalyvavimui Europos demokratiniame procese ir yra pagrindinė dalyvaujamosios demokratijos Sąjungoje priemonė;

4.  labai apgailestauja dėl to, kad 3 išlaidų kategorijoje numatytų programų, susijusių su kultūra ir pilietybe, pvz., „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, biudžetas (tiek įsipareigojimai, tiek mokėjimai) buvo proporcingai sumažintas labiau nei kitų programų biudžetai;

5.  pažymi, kad, kadangi 2016 m. pagal programą „Kūrybiška Europa“ planuojama pradėti taikyti kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, fondui reikia skirti pakankamai lėšų pirmaisiais įgyvendinimo metais, kad būtų užtikrinta veiksminga pradžia;

6.  primena, kad iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšų taip pat turėtų būti vykdomos investicijos į švietimą, mokymą, kultūros ir kūrybos sektorius, taip pat mokslinius tyrimus, nes šios investicijos – tai pagrindinis veiksnys siekiant socialinės įtraukties, kuris vėlesniu etapu paskatins investavimo sprendimus ir tvarų ekonomikos augimą, o ilguoju laikotarpiu – konkurencingumą;

7.  atkreipia dėmesį į teigiamą visos Europos tinklų, kuriuos sudaro vietos ir nacionalinė žiniasklaida, pavyzdžiui, „Euranet Plus“, vaidmenį ir ragina skirti daugiau biudžeto lėšų, kad būtų užtikrinama vykdoma veikla, ir ateityje konsoliduoti stabilią „Euranet Plus“ finansavimo sistemą;

8.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nenumatė maržos tolesniam vykdymui arba bandomiesiems projektams bei parengiamiesiems veiksmams pagal 3 išlaidų kategoriją, netgi labai sėkmingų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų tolesniam vykdymui; pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės nustatyti politiniams prioritetams ir pradėti naujoms iniciatyvoms, kurios gali tapti nuolatiniais Sąjungos veiksmais ir programomis, ir ragina išnagrinėti būdus, kaip sudaryti sąlygas galimiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams pagal 3 išlaidų kategoriją;

9.  apibendrindamas pažymi, kad dėl mažesnio finansavimo Europos programoms kultūros ir švietimo srityje ir dėl vėluojančių pasirašyti sutarčių bei vėluojančių mokėjimų tarp valdžios institucijų ir naudos gavėjų kyla pavojus Komisijos visapusiškam programų įgyvendinimui ir daroma žala piliečių pasitikėjimui ir Sąjungos institucijų patikimumui.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	15.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Angel Dzhambazki, Jill Evans, Petra Kammerevert, Rikke Karlsson, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Yana Toom, Helga Trüpel, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Sylvie Guillaume, Dietmar Köster, Paul Nuttall, Hermann Winkler

4.9.2015

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentas: Péter Niedermüller

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina tai, kad įsipareigojimų asignavimai Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) padidinti 31,2 proc., o atitinkami mokėjimų asignavimai – 35 proc., palyginti su 2015 m.; mano, kad dėl šio padidinimo išauga poreikis užtikrinti sąžiningą ir skaidrų lėšų paskirstymą skirtingiems PMIF tikslams; mano, kad ES finansavimas migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimui ir integracijai turėtų būti labai padidintas, priešingai padėčiai šiuo metu, kai prioritetas teikiamas sienų kontrolei ir kitoms brangiai kainuojančioms saugumo priemonėms, pvz., administraciniam sulaikymui, kurios nebuvo veiksmingos ir kuriomis dažnai pažeidžiamos migrantų teisės; ragina Komisiją visų pirma papildomų išteklių, numatytų konkretiems veiksmams, skirti valstybėms narėms, kurios pasiryžusios imtis priemonių, kad priimtų ir integruotų migrantus ir prieglobsčio prašytojus; mano, kad būtina sukurti atskiras biudžeto eilutes keturiems konkretiems PMIF tikslams ir vieną naują biudžeto eilutę skubaus perkėlimo mechanizmui;

2.  mano, kad dabartinė pabėgėlių krizė rodo, jog būtina numatyti daug biudžeto išteklių ir priemonių 2016 m. biudžete, kad būtų galima greičiau teikti didesnę paramą toms valstybėms narėms, į kurias atvyksta dauguma migrantų, taip pat remti valstybių narių pastangas priimti ir integruoti pabėgėlius;

3.  palankiai vertina Vidaus saugumo fondo lėšų padidinimą, nes sienų apsauga ir saugumas yra pagrindiniai aspektai Sąjungai, įskaitant saugumo darbotvarkės plėtrą ir Europos kovos su terorizmu centro stiprinimą;

4.  mano, kad paieškos ir gelbėjimo operacijoms reikalingas labiau ilgalaikis metodas nei dabartinis ad hoc sprendimų priėmimas; taigi siūlo naują biudžeto eilutę ES paieškos ir gelbėjimo fondui, pagal kurią būtų padengiamos tokių operacijų išlaidos;

5.  pritaria pasiūlymui mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas, kad būtų galima finansuoti dalį skubaus perkėlimo mechanizmo poreikių, tačiau mano, jog būtina padidinti 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą, kad ES būtų suteikta daugiau galimybių įvykdyti savo įsipareigojimus prieglobsčio ir migracijos srityje; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją persvarstyti DFP 2017 m. atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą;

6.  mano, kad būtina padidinti visoms teisingumo ir vidaus reikalų srityje veikiančioms agentūroms skirtus asignavimus, atsižvelgiant į ypač dideles problemas šioje politikos srityje ir į vis didėjantį šių agentūrų užduočių skaičių; primena, kad šios agentūros turi vykdyti naujas užduotis, susijusias su pabėgėlių perkėlimo Europos Sąjungoje ir į ES mechanizmu, paieškos ir gelbėjimo operacijomis jūroje, bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimu, naujais sprendimais ir strategijomis, kuriomis siekiama kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant elektroninius nusikaltimus ir neteisėtą migrantų gabenimą; mano, kad agentūrai FRONTEX, Europolui, Europos prieglobsčio paramos biurui ir Eurojustui reikia daugiau darbuotojų, nei siūlo Komisija;

7.  palankiai vertina pasiūlytą lėšų, skiriamų FRONTEX, padidinimą, nes dėl to sudaromos galimybės plėsti operacijas „Triton“ ir „Poseidon“; siūlo sukurti atskirą biudžeto eilutę šioms bendroms FRONTEX operacijoms, kad būtų padidintas jų skaidrumas;

8.  mano, kad nuoseklus Europos atsakas, susijęs su paieškos ir gelbėjimo operacijomis Viduržemio jūroje, turi nepriklausyti nuo sienų valdymo ir kontrolės misijų ir būti atskira misija; taigi siūlo naują biudžeto eilutę ES paieškos ir gelbėjimo fondui, kad būtų galima stiprinti ir remti valstybių narių paieškos ir gelbėjimo operacijas;

9.  pabrėžia, kad Komisija turėtų išsamiau ir detaliau paaiškinti priemonių, pristatytų kaip Europos saugumo darbotvarkės dalis, poveikį biudžetui, ypač atsižvelgiant į Europolą ir jo susijusias užduotis kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir elektroniniais nusikaltimais srityse; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog Europolui 2016 m. būtų numatytas pakankamas biudžetas ir skirta pakankamai darbuotojų, kad šis biuras galėtų efektyviai atlikti savo užduotis, ypač atsižvelgiant į naują Europos kovos su terorizmu centrą, kuris turi būti įsteigtas Europolo viduje;

10.  ragina Komisiją vykdant Europos saugumo darbotvarkę padidinti finansavimą kelio smurtiniam radikalėjimui užkirtimo veiksmams ir priemonėms, ypač per Informacijos apie radikalizaciją tinklą ir jo būsimą kompetencijos centrą; pakartoja, kad tokios priemonės svarbios siekiant kovoti su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu;

11.  ragina stiprinti Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą atsižvelgiant į tai, kad numatyta priimti reglamentą dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kuriuo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui pavedamos naujos užduotys;

12.  pabrėžia, kad būtina didinti kovos su diskriminacija politikos priemonėms ir lygybės užtikrinimo politikos priemonėms skirtą biudžetą; ragina specialų finansavimą skirti kovai su didėjančiu antisemitizmu, islamofobija, afrofobija ir priešiškumu romams valstybėse narėse; ypač ragina Sąjungą remti projektus, kuriais siekiama suteikti galių moterims ir mergaitėms iš atitinkamų bendruomenių.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 6 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerard Batten, Heinz K. Becker, Malin Björk, Caterina Chinnici, Ignazio Corrao, Frank Engel, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Brice Hortefeux, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Vicky Maeijer, Louis Michel, Claude Moraes, József Nagy, Péter Niedermüller, Soraya Post, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Beatrix von Storch, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Marina Albiol Guzmán, Hugues Bayet, Pál Csáky, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ska Keller, Miltiadis Kyrkos, Andrejs Mamikins, Elly Schlein, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Axel Voss

10.7.2015

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentė: Danuta Maria Hübner

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti pagal 3 išlaidų kategoriją numatomus asignavimus, t. y., palyginti su 2015 m. biudžetu, skirti 9,75 proc. daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 17,1 proc. daugiau mokėjimų asignavimų; atkreipia dėmesį į tai, kad šis padidinimas nėra netikėtas, nes juo tik parodoma, kad prasidedant daugiamečių programų įgyvendinimo visu greičiu etapui atsirado naujų poreikių; pažymi, kad Komisija pagal 3 išlaidų kategoriją nenumatė jokios neplanuotų poreikių maržos, ir siūlo mobilizuoti lankstumo priemonę ir skirti 124 mln. EUR, kad būtų galima reaguoti į dabartinę prieglobsčio ir migracijos krizę;

2.  ypač palankiai vertina tai, kad siūloma skirti daugiau lėšų programai „Europa piliečiams“, t. y., palyginti su 2015 m. biudžetu, numatyti 4,1 proc. daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 30 proc. daugiau mokėjimų asignavimų, nes ši programa yra nepaprastai svarbi siekiant skatinti piliečių dalyvavimą Europos demokratiniame procese;

3.  palankiai vertina papildomas lėšas, numatytas komunikacijos veiksmams, t. y., palyginti su 2015 m. biudžetu, 8,9 proc. daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 11,28 proc. daugiau mokėjimų asignavimų, nes šie veiksmai apima Komisijos pradedamus vykdyti veiksmus siekiant palaikyti dialogą su ES piliečiais, įgyti jų pasitikėjimą ir skatinti Sąjungos politikos ir politikos priemonių supratimą;

4.  įspėja Tarybą nepagrįstai nemažinti lėšų pilietybės ir komunikacijos srityse, nes šios programos yra nepaprastai svarbios siekiant kurti supratimu ir pasitikėjimu grindžiamus santykius su ES piliečiais;

5.  laikosi nuomonės, kad Europos piliečių iniciatyva yra pagrindinė priemonė siekiant skatinti dalyvaujamąją demokratiją Europos Sąjungoje, ir apgailestauja dėl to, kad ES piliečiai vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis siekdami pasinaudoti savo teise pradėti tokią iniciatyvą; ragina padidinti šios priemonės matomumą sukuriant jai atskirą biudžeto eilutę pagal eilutę „Europa piliečiams“ ir numatant pakankamai lėšų jos tikslams pasiekti ir susijusiai komunikacijos strategijai įgyvendinti ir sudaryti geresnes sąlygas piliečiams pasinaudoti šia vertinga dalyvaujamosios demokratijos priemone;

6.  atsižvelgdamas į Parlamento biudžetą, primygtinai ragina skirti pakankamai lėšų komunikacijos programoms, kurias įgyvendinant skatinama bendrauti su piliečiais ir informuoti juos apie Parlamento veiklą, taip pat sustiprinti keitimosi informacija su nacionaliniais parlamentais priemones.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	6.7.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mercedes Bresso, Fabio Massimo Castaldo, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Jo Leinen, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Paulo Rangel, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Claudia Tapardel, Josep-Maria Terricabras
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Gerolf Annemans, Pervenche Berès, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Viviane Reding, Helmut Scholz
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Ashley Fox

16.9.2015

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2015/2132(BUD))

Nuomonės referentė: Barbara Matera

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena bendrą trijų institucijų pareiškimą, pagal kurį į metines biudžeto procedūras, taikomas 2014–2020 m. DFP, prireikus bus įtraukti lyčių aspektai; pabrėžia, kad lyčių lygybė turėtų būti įtraukta kaip horizontalusis principas į visas Sąjungos politikos sritis ir kad lyčių aspekto analizė ir jo įtraukimas į biudžetą turėtų tapti neatskiriama biudžeto procedūros dalimi visais jos etapais, įskaitant projektus, rengimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir vertinimą; todėl ragina biudžeto sudarymo procedūros metu visapusiškai taikyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą, o tai apimtų Audito Rūmų atliekamą bendrojo Sąjungos biudžeto vertinimą lyčių požiūriu;

2.  ragina biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą taikyti Europos strategijose, kad lyčių lygybė būtų skatinama veiksmingiau; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau lėšų kovai su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ir visų formų moterų ir mergaičių diskriminacija;

3.  pabrėžia, kad siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, augimą ir investicijas – tai pagrindinis 2016 m. biudžeto projekto prioritetas – ypatingą dėmesį reikia skirti galių suteikimui moterims verslo, mokslo bei švietimo srityse ir darbo rinkose, siekiant geriau išnaudoti esamus įgūdžius ir praktinę patirtį ir užtikrinti moterų ir vyrų lygybę, ypač daug dėmesio skiriant vis dar egzistuojančiam vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui; dar kartą ragina siekiant šio tikslo naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, taip pat Europos strateginių investicijų fondą;

4.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į per mažą moterų verslininkių skaičių pasakytina, kad visose programose, pagal kurias siekiama remti verslininkus ir verslumą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterims; turi būti supaprastinta verslininkių prieiga prie finansų, įskaitant mikrofinansus;

5.  pabrėžia, kad svarbu Europoje kovoti su jaunimo nedarbu skiriant papildomų išteklių Jaunimo užimtumo iniciatyvai; pabrėžia poreikį pagal šią iniciatyvą remti jaunas moteris, kurios, siekdamos gauti kokybiško darbo pasiūlymą, pasinaudoti tęstinio švietimo, pameistrystės ar mokomosios praktikos galimybėmis, gali susidurti su lyčiai būdingomis kliūtimis;

6.  ragina iš Sąjungos fondų skirti išteklių siekiant skatinti mokslininkes ir tyrėjas pradėti ir tęsti savo karjerą ir taip padėti didinti šiame sektoriuje dirbančių moterų skaičių;

7.  ragina skirti Sąjungos fondų išteklių siekiant propaguoti moterų teises ir lyčių lygybę;

8.  dar kartą ragina atkreipti kuo daugiau dėmesio į programą „Daphne“; pažymi, kad Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos apibūdinime nėra minimas pavadinimas „Daphne“; ragina padidinti santykinę finansinių išteklių, skiriamų konkrečiam programos „Daphne“ tikslui pasiekti vykdant Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, dalį;

9.  prašo Europos Komisijos siekti užtikrinti, kad būtų teikiama skaidri informacija apie finansuoti atrinktus veiksmus, kad būtų tinkamai tikrinamas konkretaus smurto prevencijos ir kovos su juo tikslo įgyvendinimas;

10.  ragina užtikrinti tikrą biudžeto skaidrumą tais atvejais, kai lėšos (ESF, PROGRESS, DAPHNE) skiriamos lyčių lygybės politikai įgyvendinti;

11.  primena savo raginimą Europos lyčių lygybės institute (EIGE) įsteigti Europos smurto dėl lyties observatoriją ir, atsižvelgiant į tai, padidinti instituto etatų planą vienu etatu, įskaitant atitinkamą EIGE biudžeto padidinimą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	15.9.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Malin Björk, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Barbara Matera, Krisztina Morvai, Angelika Niebler, Maria Noichl, Margot Parker, Marijana Petir, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Ángela Vallina, Beatrix von Storch, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Biljana Borzan, Ildikó Gáll-Pelcz, Sylvie Goddyn, Constance Le Grip
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Michel Reimon

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	13.10.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 7 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean Arthuis, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Esteban González Pons, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Clare Moody, Siegfried Mureşan, Younous Omarjee, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Marco Zanni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Michał Marusik, Louis Michel, Andrey Novakov, Stanisław Ożóg, Marco Valli, Derek Vaughan, Anders Primdahl Vistisen, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Massimo Paolucci

• [1]  OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
• [2]  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
• [3]  OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
• [4]  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
• [5]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0061.
• [6]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172.
• [7]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0263.
• [8]  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0168).
• [9]  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).
• [10]  2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0437).
• [11]  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (Priimti tekstai, P7_TA(2014)0036).
• [12]  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172).
• [13]  2014 m. sumažinti 67 etatai, 2015 m. – 47 etatai, 2016 m. – 57 etatai.
• [14]  Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas politinis sprendimas į šiuos apskaičiavimus neįtraukti frakcijų, šis sumažinimas taikomas generalinio sekretoriato etatų plano daliai (orientacinis pareigybių skaičius (1 proc.): sumažinta 57 pareigybėmis).
• [15]  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0124).
• [16]  COM(2009) 0215.
• [17]    Žr. 2015 m. birželio 3 d. Komisijos ataskaitos „2014 m. Komisijos pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2015) 0279) 2.4 punktą.