Procedūra : 2015/2104(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0308/2015

Pateikti tekstai :

A8-0308/2015

Debatai :

PV 23/11/2015 - 17
CRE 23/11/2015 - 17

Balsavimas :

PV 24/11/2015 - 5.8
CRE 24/11/2015 - 5.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0403

PRANEŠIMAS     
PDF 275kWORD 269k
21.10.2015
PE 560.600v03-00 A8-0308/2015

ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus

(2015/2104(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Paavo Väyrynen

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus

(2015/2104(INI))

Europos Parlamentas,

  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį,

  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl ES ir JT, visų pirma į 2014 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos(1) ir į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją „ES kaip pasaulinio masto veikėja: jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“(2),

  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų 70-ojoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje,

  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje(3), pagal kurią valstybės narės prašymu ES suteikiama teisė dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos veikloje, teikti savo pasiūlymus žodžiu ir pataisas, dėl kurių bus balsuojama, ir pasinaudoti atsakymo teise,

  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 14 d. Saugumo Tarybos pirmininko pirmąjį istorijoje pareiškimą dėl ES vaidmens palaikant tarptautinę taiką ir saugumą(4),

  atsižvelgdamas į 2001 m. Durbano pasaulinės konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir su tuo susijusį nepakantumą deklaraciją,

  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos Parlamento išorės politikos generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „Jungtinių Tautų reforma: esama padėtis ir galimybės“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8–0308/2015),

ES tikslai ir pasaulinio masto privalumai

A.  kadangi Europos Sąjungos ateitis susijusi su pasauline taika, saugumu, vystymusi ir žmogaus teisėmis; kadangi iššūkius, su kuriais susiduria ES, reikia spręsti priimant pasaulinio masto sprendimus ir pasaulinio masto klausimų sprendimui reikalingi ES veiksmai;

B.  kadangi ES išorės politikos principai ir tikslai įtvirtinti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir yra glaudžiai susiję su Jungtinių Tautų principais ir tikslais; kadangi Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje aiškiai raginama gerbti Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principus;

C.  kadangi ES – visiškai laikydamasi JT Chartijos nuostatų – turi unikalią galimybę sutelkti įvairių diplomatinių, saugumo, gynybos, ekonominių, vystymosi ir humanitarinių priemonių išteklius; kadangi naudodama šias priemones bei vadovaudamasi visapusišku požiūriu ES turi išskirtinį lankstumą veiksmingai siekti plačiausio užmojo saugumo tikslų;

D.  kadangi ES, vykdydama bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), remiant JT, aktyviai dalyvauja siekiant stiprinti taiką, saugumą ir didinti pažangą;

E.  kadangi ES saugo savo vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomumą ir vientisumą ir veikia siekdama išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą, laikydamasi JT Chartijos ir 1975 m. Helsinkio baigiamojo akto principų ir 1990 m. priimtos Paryžiaus chartijos dėl naujos Europos tikslų; kadangi ES yra kolektyvinės JT saugumo sistemos dalis, taip pat kaip vienas iš pagal JT Chartijos VIII skyrių numatytų regioninių susitarimų;

F.  kadangi ES stiprina tvarią ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos srities pažangą besivystančiose šalyse, visų pirma siekdama panaikinti skurdą, remti ilgalaikę taiką ir stabilumą ir kovoti su socialine nelygybe, ir teikia humanitarinę pagalbą nuo įvairiausių gaivalinių ar žmogaus sukeltų krizių kenčiantiems gyventojams, šalims ir regionams;

G.  kadangi ES yra lyderė įvairiose tarpusavyje susijusiose politikos srityse: prekybos, vystymosi, humanitarinės pagalbos, aplinkos ir žmogaus teisių;

H.  kadangi ES imasi veiksmų aplinkos tvarumui užtikrinti skatindama tarptautines priemones ir veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę ir tausų gamtos išteklių valdymą;

I.  kadangi ES taip pat atlieka vadovaujamą vaidmenį aplinkos politikos srityje, visų pirma kovojant su klimato kaita, ne tik pirmaudama ir pati sau keldama plataus užmojo tikslus, bet taip pat pasaulinėse derybose nuolatos ragindama sudaryti privalomus susitarimus ir įsipareigoti imtis konkrečių ir išmatuojamų veiksmų;

J.  kadangi ES stiprina socialinio tvarumo pagrindą ir gerą valdymą įtvirtindama, remdama ir skatindama demokratiją, teisinės valstybės principo taikymą, žmogaus teisių paisymą ir tarptautinės teisės principų taikymą;

K.  kadangi pagal savo Sutartis ES skatina taikyti tarptautinę sistemą, paremtą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir geru pasauliniu valdymu, ir yra įsipareigojusi siekti veiksmingo daugiašališkumo, kurio branduolys būtų Jungtinės Tautos; kadangi šis įsipareigojimas kyla iš įsitikinimo, kad siekiant veiksmingai reaguoti į pasaulines krizes, iššūkius ir grėsmes, tarptautinei bendruomenei yra reikalinga veiksminga daugiašalė, visuotinėmis teisėmis ir vertybėmis pagrįsta sistema;

L.  kadangi ES išorės politikoje labiausiai pabrėžiami dvišaliai santykiai ir bendradarbiavimas ir partnerystė su viso pasaulio šalimis, šalių grupėmis ir kitomis regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; kadangi pastaraisiais dešimtmečiais ypatingas dėmesys buvo teikiamas geopolitiniams tikslams ir problemoms ES rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse; kadangi ES taip pat palaiko ypatingus santykius su Afrikos žemyno šalimis ir savo veikloje daug dėmesio skiria su jomis susijusiems iššūkiams;

M.  kadangi didėjant pasaulinei tarpusavio priklausomybei ES turi stiprinti savo vaidmenį daugiašaliuose forumuose ir palaikydama dvišalius santykius;

N.  kadangi ES dalyvauja ir atlieka svarbų vaidmenį tarptautinėse derybose ir tarpininkaudama, visų pirma grupės E3/ES3+3 ir Irano derybose bei Artimųjų Rytų taikos procese;

O.  kadangi, būdama didžiausiu prekybos bloku pasaulyje, ES atlieka svarbų vaidmenį sudarant dvišalius ir daugiašalius prekybos susitarimus ir parengė aktyvios prekybos politikos priemones, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos augimą, skurdo mažinimą ir aplinkos bei gamtos išteklių apsaugą;

P.  kadangi ES ir jos valstybės narės daugiausia finansiškai prisideda prie JT bendrojo biudžeto ir prie JT humanitarinės pagalbos, oficialios paramos vystymuisi (OPV) ir taikos palaikymo operacijų; kadangi ES vystymosi politikos priemonės yra labai svarbios, nes padeda aktyviai skatinti skurdo mažinimą ir ekonominį, socialinį ir aplinkos tvarumą, taip stiprinant taiką ir saugumą; kadangi ES yra daugiau kaip 50 JT daugiašalių susitarimų ir konvencijų šalis kaip vienintelė jų dalyvė, kuri nėra valstybė;

Q.  kadangi ES yra viena iš labiausiai atsidavusių žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, kultūros vertybių ir įvairovės, demokratijos ir teisinės valstybės gynėjų ir skatintojų; kadangi nuostatos dėl šių principų įtrauktos į visus ES dvišalius partnerystės susitarimus ir joms skirtas svarbus vaidmuo daugiašalėje ES politikoje; kadangi ES visada labai aktyviai rėmė tarptautinį teisingumą;

R.  kadangi ES atlieka svarbų vaidmenį remiant JT operacijas abipusiškai rūpimose srityse, visų pirma saugant nuo ginkluoto konflikto nukentėjusius civilius asmenis, ypač moteris ir vaikus;

S.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinė ES vertybė, pripažįstama jos Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi ES yra prisiėmusi atsakomybę integruoti lyčių lygybės aspektą visoje savo veikloje ir politinės veiklos srityse, taip pat užsienio ir vystomojo bendradarbiavimo politikoje;

T.  kadangi žmonija turi bendras vertybes ir interesus; kadangi sprendžiant bendras problemas ir skatinant bendrus tikslus ir vertybes našta ir nauda turėtų būti dalijamasi sąžiningai;

Jungtinių Tautų sistema

U.  kadangi Jungtinių Tautų sistema yra pagrindinis pasaulinis forumas, kuriame siekiama gerinti pasaulinį valdymą, taigi tai yra geriausias forumas, kuriame galima skatinti ES puoselėjamas vertybes ir interesus;

V.  kadangi po Antrojo pasaulinio karo pagrindinis tikslas buvo išsaugoti taiką ir saugumą; kadangi svarbus dėmesys Chartijoje skiriamas ekonominio ir socialinio vystymosi bei žmogaus teisių skatinimui; kadangi su aplinka susijusius klausimus į JT darbotvarkę buvo pradėta įtraukti nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios; kadangi 1987 m. Brundtlando ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ tvarus vystymasis apibrėžtas kaip vystymasis, kuris patenkina dabarties kartos poreikius, kartu nepablogindamas galimybių patenkinti savo poreikius ateities kartoms; kadangi 1992 m. Jungtinių Tautų konferencijoje dėl aplinkos ir vystymosi į veiksmingą skurdo mažinimo ir darnaus vystymosi skatinimo visame pasaulyje priemonių derinį buvo sujungtos vystymosi ir aplinkos politika;

W.  kadangi JT sistema apima visas bendradarbiavimo sritis, o jos branduolį sudaranti Saugumo Taryba, padedama pavaldžių ir patariamųjų organų, yra visų pirma atsakinga už tarptautinį taikos ir saugumo palaikymą;

X.  kadangi JT sistemą sudaro 19 specializuotų agentūrų, tarp jų FAO, IFAD, TDO, TVF, UNESCO, UNIDO, PSO ir Pasaulio banko grupė, ši sistema apima 11 fondų ir programų, tarp jų UNCTAD, JTVP, UNEP, UNFPA, UNHCR, UNICEF, JT moterys ir PMP(5), ir 9 funkcines komisijas, 5 regionines komisijas bei daugelį kitų panašių organų; kadangi su JT sistema taip pat susijusios tokios organizacijos kaip, pvz., Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA);

Y.  kadangi dauguma minėtų agentūrų, fondų, programų, komisijų ir komitetų dirba ir veikia vadovaujamos Ekonominės ir Socialinės Tarybos ir Generalinės Asamblėjos, kurioms kai kurios iš jų teikia ataskaitas;

Z.  kadangi ES ir jos valstybės narės atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant JT principus ir tikslus ir sprendžiant bendras žmonijos problemas; kadangi, kita vertus, Europai reikalingi pasauliniai partneriai sprendžiant jos pačios problemas, pavyzdžiui, saugumo, aplinkos apsaugos, žmogaus teisių, migracijos, teisės į prieglobstį užtikrinimo ir finansinio nestabilumo sureguliavimo srityse;

AA.  kadangi ES tenka didelė atsakomybė išsaugant taiką, vystymosi srityje ir užtikrinant žmogaus teises kaimyninių šalių atžvilgiu;

AB.  kadangi labai svarbu, kad JT vardu vykdomi veiksmai atitiktų tarptautinę teisę; kadangi vykdant JT įgaliojimus įvykdyti nusikaltimai nepaprastai kenkia organizacijos patikimumui ir už juos atsakingi asmenys neturėtų likti nenubausti;

AC.  kadangi šalys yra pasidalijusios į geografines sritis ir dėl to dažnai balsuoja kaip vienas blokas; kadangi valstybės, kurios yra Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos narės, dažnai pačios sistemingai pažeidinėja žmogaus teises ir taip menkina visos Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos veiksmingumą ir patikimumą;

AD.  kadangi iš su kultūros ir religinėmis vietovėmis ir objektais Irake ir Sirijoje susijusio grupuotės „Islamo valstybė“ vykdomo plėšimo ir pardavinėjimo kontrabanda gaunamas pelnas naudojamas grupuotės „Islamo valstybė“ teroristinei veiklai finansuoti; kadangi užtikrinant skubią Sirijos ir Irako kultūros paveldo apsaugą pagrindinis vaidmuo tenka UNESCO ir jos Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvencijai;

AE.  kadangi ES ir JT glaudžiai bendradarbiauja spręsdamos sudėtingiausias krizes, visų pirma Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje; kadangi jų pastangos ir toliau turi būti stiprinamos, kad būtų pasiektas taikus politinis tokių krizių sprendimas;

AF.  kadangi 2015 m. JT Generalinėje Asamblėjoje numatyta diskutuoti ir priimti sprendimą dėl Interneto valdymo forumo galiojimų atnaujinimo; kadangi Parlamentas paragino Asamblėją atnaujinti Interneto valdymo forumo įgaliojimus ir sustiprinti jo išteklius bei interneto valdymo modelį, kurį sudaro daug suinteresuotųjų subjektų;

Europos Sąjunga Jungtinių Tautų sistemoje

1.  primena, kad ES ir jos valstybės narės laikosi JT Chartijoje nustatytų vertybių ir principų, kaip nurodyta ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje, ir atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos užsienio veikloje remdamos šiuos principus ir JT tikslus; mano, kad ES reikalingos pasaulinės partnerės, kad ji galėtų sėkmingai pasiekti savo užsienio politikos tikslus, visų pirma taikos ir saugumo, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, regioninių konfliktų, valstybės nefunkcionavimo ir masinio naikinimo ginklų platinimo srityse;

2.  mano, kad dėl didelio senų arba naujai atsirandančių saugumo problemų skaičiaus ES saugumo aplinka darosi vis nestabilesnė ir nepastovesnė; laikosi nuomonės, kad konfliktas rytinėje Ukrainoje, konfliktai Sirijoje ir Irake ir teroristinės organizacijos „ISIS“ aktyvėjimas, Libijos krizė ir terorizmo grėsmė Afrikoje (ypač Sahelyje, Libijoje ir Somalio pusiasalyje) kelia rimtą visuotinį pavojų, į kurį turi reaguoti visas pasaulis; mano, kad ES negali susidoroti su šiomis grėsmėmis viena ir jai reikalinga tarptautinių partnerių parama;

3.  palankiai vertina tai, kad ES ir jos valstybės narės įvairiais būdais ir pasinaudodamos įvairiomis formomis aktyviai dalyvauja JT sistemos darbe ir prie jo prisideda, ir šios pastangos turėtų būti labiau matomos;

4.  taip pat palankiai vertina didelį ES indėlį teikiant paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą visame pasaulyje; primena, kad ES kartu su savo valstybėmis narėmis daugiausia pasaulyje prisideda prie paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos;

5.  primena, kad ES tapo tikra tarptautine veikėja ir atitinkamai turi daugiau stebėtojos teisių JT ir teisę pasisakyti JT Generalinės Asamblėjos posėdžiuose vykstant pagrindinių grupių atstovų debatams ir prieš atskiras valstybes, taip pat teisę teikti pasiūlymus ir pataisas, atsakymo teisę, teisę teikti pareiškimus dėl darbo tvarkos ir platinti dokumentus;

6.  taip pat primena, kad Jungtinėse Tautose ES atstovauja įvairūs veikėjai: Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisija ir ES delegacijos, taip pat jos 28 valstybės narės, iš kurių dvi (Prancūzija ir Jungtinė Karalystė) yra nuolatinės veto teisę turinčios JT Saugumo Tarybos (JT ST) narės; primygtinai tvirtina, kad pagal Sutartį ES valstybės narės privalo derinti savo veiklą visuose tarptautiniuose forumuose;

Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus JT

7.  yra įsitikinęs, kad norėdama geriau pasiekti savo Sutartyje įtvirtintus užsienio politikos tikslus ES turėtų stengtis stiprinti pasaulinį valdymą JT sistemos viduje ir didinti savo ir savo valstybių narių įtaką šioje sistemoje; primena ES įsipareigojimą aktyviai remti visapusišką JT sistemos reformą, kad būtų sustiprintas jos teisėtumas, regioninis atstovavimas, skaidrumas, atskaitomybė ir veiksmingumas reaguojant į sudėtingus ir įvairialypius šių dienų iššūkius; ypač pabrėžia, kad svarbu pagyvinti Generalinės Asamblėjos darbą;

8.  pabrėžia, kad Generalinėje Asamblėjoje ES turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį, kad būtų pakankamai matoma ir turėtų politinių svertų, kuriais pasinaudodama galėtų geriau vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, vadovaujantis 2011 m. gegužės 3 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija(6);

9.  pakartoja, kad remia JT sistemoje parlamentų ir regioninių asamblėjų atliekamą vaidmenį;

10.  ragina JT Saugumo Tarybos nares glaudžiai bendradarbiaujant su Generaline Asamblėja peržiūrėti ir persvarstyti neskaidrų JT generalinio sekretoriaus rinkimo procesą ir užtikrinti lygias kandidatų vyrų ir moterų galimybes užimti šį postą; ragina visus JT organus, visų pirma Saugumo Tarybą, pakankamai dėmesio skirti lyčių aspekto integravimui JT ir ragina ES valstybes nares užimti lyderės pozicijas dedant šias pastangas ir skatinti dalyvauti moteris kandidates bei propaguoti jų kandidatūras; išreiškia savo pageidavimą, kad moteris būtų išrinkta kita JT generaline sekretore; ragina ES remti JT moteris, atsižvelgiant į dėl lytinės tapatybės ir lyties raiškos patiriamą diskriminaciją;

11.  pabrėžia dabartinius 70-ai JT Generalinei Asamblėjai nustatytus ES prioritetus, kuriuose pakartojamas ilgalaikis Sąjungos reikalavimas, jog JT turėtų supaprastinti savo struktūras, biudžetą ir darbo metodus, nepamirštant sudėtingų temų, pavyzdžiui, Saugumo Tarybos reformos;

12.  pabrėžia, kad Generalinė Asamblėja, atstovaujanti visų valstybių narių vyriausybėms, turi turėti galimybių ir priemonių vadovauti Jungtinių Tautų sistemai ir koordinuoti visą jos veiklą;

13.  yra įsitikinęs, kad Saugumo Taryba turi būti reformuota siekiant geriau atspindėti naują pasaulio realybę ir veiksmingiau spręsti dabartines ir būsimas saugumo problemas; ragina veto teisę JT Saugumo Taryboje turinčias šalis susilaikyti nuo veto teisės taikymo genocido ir nusikaltimų žmoniškumui atvejais;

14.  atsižvelgdamas į ES įnašą kuriant taikos ir saugumo sistemą pasaulyje ir Lisabonos sutarties tikslą stiprinti Europos užsienio politiką, primena ilgalaikį ES tikslą turėti vietą padidintoje Saugumo Taryboje ir pakartoja savo raginimą surengti Europos masto diskusijas dėl Saugumo Tarybos reformos; dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai siekti bendros ES pozicijos Saugumo Tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais ir patobulinti esamus bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad ES valstybės narės, priklausančios Saugumo Tarybai, gintų bendrą ES poziciją šiame forume; primena, kad pagal ES sutarties 34 straipsnį JT ST dalyvaujančios ES narės turi informuoti kitas valstybes nares ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei ginti Sąjungos poziciją ir interesus; taip pat primena, kad tais atvejais, kai ES turi apibrėžtą poziciją JT ST darbotvarkės klausimu, tos valstybės turi reikalauti, kad Sąjungos poziciją pristatyti būtų pakviestas vyriausiasis įgaliotinis;

15.  primena, kad JT Chartijos VIII skyriaus nuostatomis skatinamas didesnis regioninių ir subregioninių organizacijų vaidmuo JT, ir ragina ES ir EBPO siekti, kad jų pačių ir kitos regioninės organizacijos būtų labiau įtrauktos į pasaulinį valdymą;

16.  mano, kad ES, toliau bendradarbiaudama su JT, turėtų labiau pasinaudoti partnerystėmis su JT specializuotosiomis agentūromis, fondais, programomis, komisijomis ir komitetais; ragina ES stiprinti ES veiksmų derinimą šių organų tarybose siekiant užtikrinti, kad ES laikytųsi vienos pozicijos;

17.  pabrėžia, kad be šių būtinų reformų, kurios turi būti atliktos JT, geresniam ES užsienio politikos tikslų, įskaitant pagrindinių vertybių rėmimą, pasiekimui reikalingas efektyvesnis dvišalis ir daugiašalis visų jos išorės politikos įvairių aspektų koordinavimas; dar kartą ragina užtikrinti didesnį ES veiksmų ir paramos matomumą visuose daugiašaliuose forumuose ir vietoje;

18.  ragina ES veiksmingiau koordinuoti savo darbą humanitarinės pagalbos srityje, pvz., per Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinį direktoratą, su atitinkamomis JT agentūromis, kad būtų efektyviausiai panaudoti riboti ištekliai ir būtų išvengta nereikalingo sutapimo;

19.  ragina atitinkamas ES ir JT institucijas visapusiškai laikytis Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (angl. FAFA) ir jį įgyvendinti; prašo Komisijos pateikti Parlamentui FAFA įgyvendinimo ataskaitą ir su juo susijusias gaires ir nustatyti sritis, kuriose reikalingi patobulinimai, bei pateikti atitinkamų su tuo susijusių pasiūlymų;

20.  pabrėžia ES ir JTVP bendradarbiavimo paramos veiksmingumo srityje svarbą; atkreipia dėmesį į įsipareigojimus pagal Veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę ir ragina visas valstybes ir privačiojo sektoriaus subjektus prisiimti įsipareigojimus pagal šią partnerystę;

21.  mano, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas labai sėkmingai prisidėjo prie pažangos, kurią Europa pasiekė pagarbos žmogaus teisėms atžvilgiu, ir jis gali būti laikomas pavyzdžiu kitiems regionams;

22.  ragina tobulinti prevencijos ir išankstinio įspėjimo priemones ir sustiprintus JT tarpininkavimo gebėjimus ir numatyti darnius ir įgyvendinamus įgaliojimus, apimančius žmogaus teisių aspektą, taikos kūrimo ir taikos palaikymo operacijoms vykdyti ir aiškias pasitraukimo strategijas; ragina ES valstybes nares labiau paremti taikos kūrimo ir taikos palaikymo operacijas ir ragina ES stiprinti savo tarpininkavimo pastangas sprendžiant konfliktus; atsižvelgdamas į kai kurių ekstremistų ir teroristų grupuočių įvykdytus naujausius žiaurius išpuolius ir žmogaus teisių pažeidimus bei konflikte tebenaudojamą seksualinę prievartą, įskaitant žaginimų, kaip karo ginklo, naudojimą, primygtinai ragina Saugumo Tarybą, vadovaujantis Atsakomybės ginti doktrina, numatyti plataus užmojo priemonių ir išteklių rinkinį siekiant užtikrinti veiksmingą kelio šiems žiaurumams užkirtimą ir užtikrinti teisinės valstybės principo ir tarptautinės humanitarinės teisės taikymą bei paraginti JT valstybes nares kovoti su prekyba žmonėmis, pažaboti naujų narių teroristinėms grupuotėms verbavimą ir teroristinių grupuočių finansavimą, užkertant kelią kovotojų teroristų verbavimui, rengimui, transportavimui, aprūpinimui ir jų kelionių bei veiksmų finansavimui, ir sustabdant šią neteisėtą veiklą;

23.  yra įsitikinęs, kad ES turi pademonstruoti tvirtą ir įsipareigojimu pagrįstą paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui, visų pirma stiprindama ir plėtodama savo ryšius su JT, ypač Saugumo Taryba, ir užtikrindama, kad ES valstybės narės greitai ratifikuotų Kampaloje priimtus Romos statuto pakeitimus, kuriais apibrėžiami agresijos nusikaltimai; primena, jog didžiausia atsakomybė už tai, kad nusikaltę asmenys būtų patraukti atsakomybėn, tenka pačioms valstybėms, tačiau TBT turėtų naudotis savo jurisdikcija tais atvejais, kai nacionalinės institucijos negali arba nenori iš tiesų vykdyti baudžiamojo persekiojimo už sunkiausius nusikaltimus, keliančius susirūpinimą tarptautinei bendruomenei;

24.  remia ES ir JT operatyvinio bendradarbiavimo stiprinimą krizių valdymo klausimais, taip pat ES bendradarbiaujant su JT dėl bendro taikos ir saugumo operacijų analizavimo (kad būtų gauti bendri analizės rezultatai) ir planavimo (kad būtų palengvinti operatyviniai aspektai);

25.  mano, kad reikėtų daugiau nuveikti siekiant užtikrinti, kad JT valstybės narės laikytųsi savo pažadų teikti humanitarinę pagalbą, nuolat skelbiant jų įsipareigojimų laikymosi apžvalgas;

26.  palankiai vertina ES įsipareigojimą siekti didesnės atsakomybės ir skaidrumo dėl prekybos ginklais ir remia Sutarties dėl prekybos ginklais visuotinumo ir visiško įgyvendinimo skatinimą bei Pirmosios valstybių konferencijos rezultatų įgyvendinimą; prašo ES toliau remti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), kaip pasaulinės branduolinio ginklo neplatinimo tvarkos pagrindą, būtiną branduoliniam nusiginklavimui pagal šios sutarties VI straipsnį; taip pat prašo ES aktyviai imtis veiksmų dėl visuotinio nusiginklavimo;

27.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir toliau aktyviai skatintų lygybę ir nediskriminavimą; palankiai vertina pirmąjį istorijoje JT Saugumo Tarybos posėdį dėl LGBTI teisių, kuris įvyko 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir kuriame buvo pasmerkti Artimuosiuose Rytuose grupuotės „Islamo valstybė“ vykdomi LGBTI žmonių puolimai ir žudymai; ragina Saugumo Tarybą ir toliau atsižvelgti į LGBTI teisių pažeidimus;

28.  primena ES poziciją dėl visiško mirties bausmės netoleravimo; pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir toliau siektų mirties bausmės moratoriumo;

29.  yra įsitikinęs, kad turi būti iš esmės sustiprintas ekonominis, socialinis, aplinkos ir vystymosi JT sistemos aspektai, stiprinant politinę JT organų darbo kryptį ir gerinant jų bendradarbiavimą bei įtvirtinant veiksmingesnį ir skaidresnį turimų išteklių naudojimą; mano, kad tai turi būti pasiekta visų pirma vykdant struktūrinę ir funkcinę pagal JT Chartiją už tai atsakingo pagrindinio organo – Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) – reformą; ragina ES institucijas ir valstybes nares apsvarstyti galimybę stiprinti jų vaidmenį Ekonominėje ir Socialinėje Taryboje paverčiant ją Darnaus vystymosi taryba;

30.  palankiai vertina aukšto lygio politinio forumo darnaus vystymosi srityje sukūrimą, šis forumas turi užtikrinti politinę lyderystę ir teikti gaires ir rekomendacijas dėl vystymosi politikos, susijusias su trimis darnaus vystymosi ramsčiais (socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos); yra įsitikinęs, kad aukšto lygio politinis forumas turi tapti pagrindine sprendimus priimančia institucija visais vystymosi politikos klausimais, taip užtikrinant koordinuotą ir veiksmingą poreikių įvertinimą ir priimant būtinus veiksmų planus, sprendimus ir privalomas priemones, susijusias su darnaus vystymosi programa po 2015 m.; pabrėžia, kad būtina veiksmingai įgyvendinti JT aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame 2015 m. rugsėjo mėn., priimtus darnaus vystymosi tikslus;

31.  atsižvelgiant į tai, kad pasikartojančios humanitarinės krizės, dėl kurių atsiranda pabėgėlių ir migrantų, sukelia žmonėms daug kančių, be to, kadangi kilmės šalių darnus vystymasis galėtų bėgant laikui pasiūlyti humanitarinės krizės sprendimą, yra įsitikinęs, kad turėtų būti koordinuojamas visų su šiuo klausimu susijusių agentūrų darbas;

32.  laikosi nuomonės, kad su pabėgėliais susijusių humanitarinių krizių keliami iššūkiai – tai problemos, kurias reikia spręsti visapusiškai, vadovaujantis ES solidarumo dvasia ir glaudžiai bendradarbiaujant su JT ir jos agentūromis;

33.  ragina ES ir JT aktyviau dėti pastangas siekiant plataus užmojo ir teisiškai privalomo susitarimo 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje ir užtikrinti, kad po 21-osios JTBKK būtų greitai imtasi įgyvendinimo veiksmų;

34.  mano, kad Pasaulio banko grupės, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio prekybos organizacijos darbas galėtų taip pat būti koordinuojamas kaip JT sistemos dalis, kartu išsaugant jų dabartines sprendimų priėmimo struktūras, siekiant užtikrinti, kad atitinkami jų sprendimai būtų priimami ir veiksmai būtų vykdomi atsakingai, efektyviai, nuosekliai ir nesidubliuotų; mano, kad G 7 ir G 20 grupių veiksmai iš principo turėtų būti įtraukti į politikos, procedūrų ir išteklių aspektais sustiprintos ir veiksmingesnės Ekonominės ir Socialinės Tarybos darbą;

35.  pritaria tikslui daugiašaliu lygmeniu parengti investicijų apsaugos režimą, įskaitant naują sistemą, pagal kurią būtų paisoma nacionalinių teismų jurisdikcijos, ir ragina Komisiją įtraukti šį tikslą į savo derybų darbotvarkę, susijusią su susitarimų dėl investicijų rengimu; laikosi nuomonės, kad, jei būtų sukurtas nuolatinis tarptautinis teismas investiciniams ginčams spręsti, jis galėtų būti priskirtas JT sistemai, o jo veikla turėtų būti grindžiama šio teismo nagrinėjamų bylų šalių teisėmis ir pareigomis, ypatingą dėmesį skiriant principams, kuriuos daugiašalėms įmonėms yra nustačiusi EBPO, ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams; mano, kad JT sistema yra naudingas tokios sistemos šablonas, ypač kalbant apie finansavimo klausimus;

36.  laikosi nuomonės, kad būtina užbaigti PPO Dohos vystymosi derybų raundą, ir mano, jog JT gali pasinaudoti savo išskirtine padėtimi siekiant užtikrinti, kad šios derybos duotų sėkmingų rezultatų besivystančioms šalims; atsižvelgdamas į tai mano, kad JT turėtų dirbti išvien su PPO, taip pat konsultuoti ir orientuoti besivystančias šalis, siekiant skatinti prekybos ir investicijų strategiją, o pagrindinio veikėjo vaidmuo turėtų tekti ES;

37.  suvokia, kad būtina stiprinti ir įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; ragina ES prisidėti siekiant sėkmingų tarpvyriausybinės darbo grupės tarptautinių korporacijų ir žmogaus teisių klausimais darbo rezultatų;

38.  mano, kad JT turėtų stiprinti savo veiklą visais su žmonių gerove susijusiais klausimais; laikosi nuomonės, kad šie klausimai apima kultūros tvarumą ir kultūros raiškos įvairovės apsaugą bei skatinimą, į politikos formavimą integruojant švietimą, turizmą, kultūros diplomatiją, paveldo apsaugą, kūrybos sektorių ir mokslinius tyrimus;

39.  rekomenduoja užtikrinti ES ir JT bendradarbiavimą dėl švietimo ekstremalios situacijos sąlygomis programų, vykdomų kilus humanitarinėms krizėms, ginkluotiems konfliktams ir gaivalinėms nelaimėms, toliau remiant tokias programas kaip Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) programa, skirta švietimui ekstremalios situacijos ir pereinamojo laikotarpio po krizės sąlygomis, UNHCR kokybiško švietimo pabėgėlių stovyklose programa, taip pat JTPDO darbą švietimo srityje;

40.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. išrinktos Komisijos darbas buvo organizuotas darbo grupėmis, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei suteikiant didesnę atsakomybę koordinuoti ES išorės politiką, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis ES institucijomis; pabrėžia, kad pasaulinio masto politinės priemonės turi užimti pagrindinę vietą šios specialios darbo grupės darbe;

41.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę į savo metinį pranešimą BUSP klausimais įtraukti išsamų skirsnį dėl ES pasaulinių užsienio politikos tikslų propagavimo;

42.  laikosi nuomonės, kad Parlamentas turi galėti šias pasaulinio masto problemas spręsti tokiu pačiu išsamiu ir visapusišku būdu kaip ir Komisija ir atitinkamai organizuoti savo darbą; ragina visus Parlamento komitetus, kurių kompetencijai priklauso politikos priemonės, turinčios išorės ir pasaulinio masto aspektą, pateikti savo nuomones dėl atitinkamo Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pranešimo skirsnio Užsienio reikalų komitetui, kuris atsakingas už šį pranešimą;

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

24.9.2015

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES vaidmens Jungtinių Tautų organizacijoje – kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus

(2015/2104(INI))

Nuomonės referentė: Anna Záborská

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  dar kartą tvirtina, kad ES ir jos valstybės narės turėtų atlikti vadovaujantį vaidmenį vykdant laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę ir dirbti kartu su JT bei visomis suinteresuotosiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad būtų prisiimti ambicingi įsipareigojimai įgyvendinti būsimus darnaus vystymosi tikslus; pabrėžia, kad dedant šias pastangas ES saisto visų jos narių bendros vertybės;

2.  mano, kad ES ir JT vystymo programa (JTVP) turi dėti daugiau bendrų pastangų propaguodamos bendras vertybes ir remdamos skurdesnių šalių vyriausybes, pilietinę visuomenę ir gyventojus svarbiose politikos srityse, pavyzdžiui, gebėjimų stiprinimo, institucinės plėtros, kovos su korupcija, vyrų ir moterų lygybės, paramos rinkimams, krizių prevencijos ir atkūrimo, nelaimių rizikos mažinimo ir kovos su klimato kaita srityse;

3.  ragina Komisiją ir JT specializuotąsias agentūras, fondus ir programas užmegzti aukšto lygio dialogą darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo klausimu ir siekti suderinti ES ir JT politiką, programas ir veiksmus; pabrėžia, kad svarbu turėti suskirstytus ir prieinamus duomenis, kad būtų galima stebėti ES ir JT partnerystės pažangą ir vertinti jos rezultatus;

4.  ragina ES ir JTVP dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad būtų atidžiai stebima daugiašalių įmonių veikla skurdesnėse šalyse, ypač atsižvelgiant į vystymuisi sisteminiu požiūriu labai svarbius klausimus, pvz., žmogaus teisių, darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos klausimus;

5.  pabrėžia ES ir JTVP bendradarbiavimo paramos veiksmingumo srityje svarbą; atkreipia dėmesį į įsipareigojimus pagal Veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę ir ragina visas valstybes ir privačiojo sektoriaus subjektus prisiimti įsipareigojimus pagal šią partnerystę;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kaip skurdesnių šalių vystymuisi svarbu, kad JT patvirtintų privalomas taisykles dėl daugiašalių įmonių veiklos ir imtųsi kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonių;

7.  pabrėžia, kad svarbūs ES ir JT santykiai taikos palaikymo, deeskalavimo ir tarpininkavimo srityse ir teigiamai vertina tai, kad per pastaruosius metus labai sustiprėjo EIVT ir JT Politinių reikalų departamento santykiai; ragina padidinti ES paramą, be kita ko, Tarpininkavimo rėmimo padaliniui; apgailestauja dėl valstybių narių tendencijos mažinti savo individualius JT misijoms skiriamus įnašus;

8.  ragina ES ir JT toliau bendradarbiauti sveikatos apsaugos, ŽIV/AIDS, švietimo, maisto ir mitybos, vandens, sanitarijos ir higienos, vaiko apsaugos, lyčių lygybės, socialinės įtraukties, klimato politikos, humanitarinės pagalbos, migracijos, žmogaus teisių, visų formų nediskriminavimo, gero valdymo ir demokratijos kūrimo srityse, visų pirma siekiant kovoti su korupcija, mokesčių slėpimu ir neteisėtu kapitalo judėjimu, bei remti konfliktų prevencijos priemones;

9.  teigiamai vertina 2012 m. sukurtą ES ir padalinio „JT moterys“ partnerystę siekiant didinti lyčių lygybę ir propaguoti moterų teises visame pasaulyje; ragina įvertinti šią partnerystę siekiant galbūt sutvirtinti šiuos ryšius;

10.  ragina gerinti ES ir JT bendradarbiavimą siekiant palengvinti pilietinės visuomenės dalyvavimą politiniame procese, ypatingą dėmesį skiriant moterims, kurios vis dar dažnai yra už politinės erdvės ribų;

11.  pabrėžia, kokia svarbi ES ir JT partnerystė siekiant gerinti ateities kartų gyvenimą, ir atkreipia dėmesį į ypatingą vaikų pažeidžiamumą, taip pat į tai, kad jų vaidmuo bus lemiamas siekiant visiems naudingo darnaus ir teisingo vystymosi; patvirtina, kad siekiant apsaugoti vaikus per ekstremaliąsias situacijas ir norint pasiekti visus su vaikais susijusius darnaus vystymosi tikslus ypatingai svarbus yra ilgalaikis ES ir UNICEF bendradarbiavimas;

12.  dar kartą tvirtina, kad ES privalo vadovauti kovai su klimato kaita ir toliau šioje srityje bendradarbiauti su JT, atsižvelgdama į ypatingą besivystančių šalių situaciją, ypač prieš tvirtinant darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus COP 21 susitarimą;

13.  atkreipia dėmesį į ES ir JT partnerystės svarbą siekiant spręsti pasaulinių pabėgėlių krizių ir ekstremaliųjų humanitarinių situacijų pagrindinių priežasčių ir pasekmių problemas; dar kartą pabrėžia, kad itin svarbu skaidriai naudoti paramą vystymuisi ir suderinti visų tarptautinių subjektų veiksmus, tuo pat metu teikti techninę pagalbą ir mobilizuoti atitinkamus išteklius, kad būtų apsaugotos labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės, įskaitant vaikus, ir užtikrintas migrantų teisės į tarptautinę apsaugą laikymasis; taigi ragina toliau bendradarbiauti ir plėtoti dialogą rengiantis 2016 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Eleni Theocharous

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Liliana Rodrigues, Estefanía Torres Martínez

22.9.2015

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES vaidmens, susijusio su JT – kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus

(2015/2104(INI))

Nuomonės referentė: Ska Keller

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į nuomonę, kad laisva ir sąžininga prekyba savaime yra naudingiausia priemonė padedant besivystančioms šalims padėti sau pačioms; atkreipia dėmesį į svarbų poveikį, kurį prekyba ir investicijos gali daryti tvariam mažiausiai pažengusių neturtingų šalių vystymuisi ir kovai su skurdu bei žmogaus teisių pažeidimais, jeigu jos atitinkamai pritaikytos, įgyvendinamos vadovaujantis ilgalaikiais tikslais, yra aiškiai kryptingos, joms taikomos aiškios į rezultatus orientuotos taisyklės ir jos siejamos su atsvaros priemonėmis pereinamaisiais laikotarpiais, pvz., įgyvendinant konkrečias prekybos lengvatų, prekybos sankcijų, prekybos konkrečiomis prekėmis, kurios gali būti naudojamos mirties bausmės, kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo tikslais, reguliavimo programas ir taikant sertifikavimo sistemas, kuriomis reglamentuojama prekyba konflikto zonų naudingosiomis iškasenomis; todėl ragina ES parengti plataus užmojo veiksmingas ir aktyvias prekybos politikos priemones JT Darnaus vystymosi tikslų ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekiui skatinti; atsižvelgdamas į baigtą Dohos vystymosi derybų raundą mano, jog JT gali pasinaudoti savo išskirtine padėtimi įgyvendinant daugiašalę darbotvarkę siekdamos užtikrinti, kad šios derybos duotų sėkmingų rezultatų besivystančioms šalims; šiuo požiūriu mano, kad JT turėtų dirbti išvien su Pasaulio prekybos organizacija (PPO), taip pat konsultuoti ir orientuoti besivystančias šalis, siekiant skatinti prekybos ir investicijų liberalizavimo strategiją, pagal kurią pagrindinio veikėjo vaidmuo būtų numatytas ES;

2.  pabrėžia, kad JT turi parengti plataus užmojo tvaraus vystymosi darbotvarkę, ir, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 2 dalies d punktą, laikosi nuomonės, kad Europos prekybos politika turi būti dar labiau koordinuojama ir įgyvendinama nuosekliai, siekiant atgaivinti ir skatinti pasaulinę partnerystę ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu tvaraus vystymosi labui; ragina stiprinti tarptautines pastangas siekiant atlikti visapusiškus pasaulio prekybos poveikio pasaulio gyventojų gyvenimo kokybei ir lygioms galimybėms bei aplinkai vertinimus; prašo paremti viešų ir privačių subjektų, įskaitant įmones, profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę, dialogo galimybes, siekiant skatinti keitimąsi gerąja praktika ir sąveiką tvariam vystymusi užtikrinti;

3.  supranta, jog prekybos politika turi atlikti tam tikrą vaidmenį mažinant išmetamą CO2 kiekį, todėl ragina ES užtikrinti, kad jos sprendimai prekybos politikos srityje atitiktų įsipareigojimus, kuriuos Didžiojo septyneto lyderiai pirmąjį 2015 m. birželio savaitgalį prisiėmė Elmau pilyje (Vokietija), t. y. šio amžiaus laikotarpiu sumažinti pasaulinės ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki daugiausia 2°C, laikantis numatomo susitarimo, kurį ketinama baigti rengti per 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje, tikslų; ragina ES ir jos valstybes nares ratifikuoti Dohos pakeitimą, apimantį laikotarpį iki 2020 m.;

4.  ragina ES – didžiausią pasaulyje prekybos bloką – imtis pagrindinio vaidmens intensyvėjant tarptautinėms diskusijoms išimtinai globaliniais klausimais ir, inter alia, puikiai pasirengti 2015 m. JT klimato kaitos konferencijai, taip pat stiprinti tvirtą įsipareigojimą spręsti migrantų ir pabėgėlių klausimą pasitelkiant JT sistemos organus, tuo pat metu rengiant ir plataus užmojo veiksmingas bei aktyvias prekybos politikos priemones, skirtas tvariam augimui, skurdo mažinimui bei aplinkos ir gamtos išteklių apsaugai skatinti vadovaujantis atitinkamomis JT konvencijomis;

5.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad būtų užtikrinama teisė į maistą ‒ taip pat prekybos susitarimuose ‒ kaip nustatyta 2011 m. JT rezoliucijoje dėl teisės į maistą (A/66/158); pripažįsta, kad ES atlieka svarbiausią vaidmenį spręsdama globalinius aprūpinimo maistu uždavinius;

6.   ir toliau pritaria JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) 2011 m. tiesioginių užsienio investicijų mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ataskaitoje pateiktoms išvadoms, kuriose rekomenduojama parengti veiksmų planą ir paraginti daugiau investuoti atsargiai liberalizuojant infrastruktūros sektorius, skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes su užsienio investuotojais, skatinant skolinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), labiau taikant patikimus investicijų tvarkymo ir apsaugos standartus bei dedant tolesnes pastangas siekiant spręsti netinkamo valdymo ir prastos pagarbos teisinėms sistemoms problemas;

7.  sutinka su UNCTAD 2015 m. pasaulio investicijų ataskaitoje pateikta nuomone, kad būtina reformuoti investicijoms taikomas reglamentavimo politikos sąlygas ir kad turi būti nutraukta daugiašalių įmonių vykdoma mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo praktika, apibrėžta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2011 m. ataskaitoje Corporate Loss Utilisation through Aggressive Tax Planning („Įmonių nuostolių perskirstymas pasitelkiant agresyvų mokesčių planavimą“), siekiant paremti vidaus išteklių mobilizavimą Darnaus vystymosi tikslams siekti, taip pat kad išnaudojant visą investicijų potencialą, ribojant prekybos kliūtis ir liberalizuojant mūsų ekonomiką gali būti užtikrintas tvarus ekonomikos vystymasis, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, jei tai daroma vadovaujantis ilgalaikiais tikslais, aiškiai kryptingai, laikantis aiškių į rezultatus orientuotų taisyklių ir derinant su pereinamiesiems laikotarpiams numatytomis atsvaros priemonėmis; mano, kad veiksmingas finansinių sandorių mokesčio (FSM) taikymas pasaulinėje arenoje – šioje srityje ES tenka pionierės vaidmuo – daugeliui šalių būtų papildomas būdas šiems tikslams pasiekti; ragina ES vadovauti pasaulinei kovai su mokesčių rojais, kurie trukdo naikinti neteisėtą prekybą, darančią nepaprastai žalingą poveikį vystymuisi ir žmogaus teisėms; atsižvelgdamas į tai ragina ES kovoti su mokesčių vengimu daugiašalėse įmonėse, taip pat jų vykdoma mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS), taikant atitinkamas nuostatas savo prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis, Europos investicijų banko (EIB) taisyklėse, naudojantis Lotynų Amerikos investicine priemone (LAIP) ir kitomis investicijų skatinimo programomis;

8.   primena, kad būtina derinti ir stiprinti pastangas siekiant panaikinti išnaudojimą darbe, ypač moterų ir vaikų, nutraukti socialinio dempingo praktiką, kuri kelia grėsmę žmogaus socialinei raidai, ir gerinti darbo sąlygas visoje pasaulinėje vertės grandinėje įtraukiant pirkėjus ir pardavėjus – tai neseniai įgyvendinta Bangladeše ir Mianmare; primena, kad Komisija turi palaikyti aukščiausio lygio bendradarbiavimą su Tarptautine darbo organizacija (TDO), pirmiausia atsižvelgdama į 2015 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimą tvaraus vystymosi klausimais; ragina ES pasaulinėje arenoje skatinti į prekybos politiką įtraukti TDO deramo darbo darbotvarkės tikslus, kuriems TDO valstybės narės pritarė Deklaracijoje dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos, vieningai patvirtintoje 2008 m.; taip pat ragina ES visapusiškai naudotis visų TDO organų, pirmiausia Ekspertų komiteto ir Standartų taikymo komiteto, teikiama ekspertine informacija; ragina ES į visus prekybos politikos susitarimus įtraukti skyrių dėl plataus užmojo veiksmingo tvaraus vystymosi; atsižvelgdamas į tai, taip pat primena gyvybiškai svarbų vaidmenį, kurį skatinant TDO standartų įgyvendinimą ir, savo ruožtu, deramas darbo sąlygas visame pasaulyje atlieka ES sudaromi prekybos susitarimai ir kitos priemonės, pvz., bendrosios lengvatų sistemos;

9.  pritaria tikslui daugiašaliu lygmeniu parengti investicijų apsaugos režimą, įskaitant sistemą, pagal kurią būtų paisoma nacionalinių teismų jurisdikcijos, ir ragina Komisiją įtraukti šį tikslą į savo derybų darbotvarkę, susijusią su susitarimų dėl investicijų rengimu; laikosi nuomonės, kad, jei būtų sukurtas nuolatinis tarptautinis teismas investiciniams ginčams spręsti, jis galėtų būti priskirtas JT sistemai, o jo veikla turėtų būti grindžiama šio teismo nagrinėjamų bylų šalių teisėmis ir pareigomis, ypatingą dėmesį skiriant principams, kuriuos daugiašalėms įmonėms yra nustačiusi EBPO, ir JT principams, taikomiems verslui ir žmogaus teisėms; mano, kad JT sistema yra naudingas tokios sistemos šablonas, ypač kalbant apie finansavimo klausimus;

10.  primena, kad pagal Dohos proceso įgaliojimus, kuriuos visos valstybės dalyvės patvirtino per 13-ąją JT prekybos ir plėtros konferencijos sesiją (XIII UNCTAD, Doha, 2012 m. balandžio 21‒26 d.), primygtinai raginama susieti lyčių lygybę ir įtraukų vystymąsi, UNCTAD prašoma dėti daugiau pastangų susiejant lyčių lygybę, moterų įgalėjimą bei prekybą ir vystymąsi, o lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimai įtraukti į visų šalių esminių tikslų sąrašą; ragina ES dėti daugiau pastangų ir atlikti vadovaujamą vaidmenį integruojant lyčių aspektus į prekybos politiką; ragina sistemingai integruoti padalinio „JT moterys“ išvadas ir rekomendacijas dėl lyčių lygybės ir prekybos politikos, kuriose kalbama apie turimus patikimus įrodymus, kad ekonominis vystymasis ir socialinė lygybė neatskiriami, ir taip pat atkreipiamas dėmesys į stiprų lyčių lygybės bei konkurencingumo ir BVP vienam gyventojui ryšį; todėl ragina peržiūrint ES vadovą poveikio tvarumui vertinimo klausimais lyčių lygybės aspektu ir toliau remtis kaip tvarumo rodikliu;

11.  ragina ES skatinti laikytis į JT pasaulinį susitarimą įtrauktų įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) principų ir remti tai darančiuosius; ragina ES skatinti JT forumuose tvirtinti prekybos politiką, kurią įgyvendinant būtų teikiamos faktinės paskatos laikytis šių principų, pvz., nustatant viešųjų pirkimų sąlygas;

12.  suvokia, kad būtina stiprinti ir įgyvendinti JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus; ragina ES padėti siekti sėkmingų tarpvyriausybinės darbo grupės tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimais darbo žmogaus teisių srityje rezultatų, siekiant sukurti teisiškai privalomą įmonių ir žmogaus teisių priemonę ir pripažinti bendrą įmonių ir vyriausybių atsakomybę remiant šiuos principus;

13.  ragina ES stiprinti savo vaidmenį ir dalyvavimą JT organų reguliavimo darbo grupėse, pvz., Pasauliniame forume transporto priemonių reglamentavimui suderinti, veikiančiame prie JT Europos ekonominės komisijos (JT EEK), ir raginti kitas JT valstybes nares imtis panašių veiksmų; pabrėžia, kad būtina stengtis sukurti pasaulinius techninius standartus laisvai prekybai ir ekonomikos augimui skatinti, kurie būtų suderinami ir su ES bendrosios rinkos principais;

14.  pripažįsta, kad prekybos susitarimai ir galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis glaudžiai susiję, ypač besivystančiose šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dirba siekdama parengti priemones, skirtas šiai sąsajai objektyviai įvertinti; ragina ES paremti PSO iniciatyvą ir atsižvelgti į jos darbo išvadas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

8

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Campbell Bannerman, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Gabrielius Landsbergis, Bernd Lange, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Matteo Salvini, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Klaus Buchner, Dita Charanzová, Edouard Ferrand, Agnes Jongerius, Sander Loones, Gabriel Mato, Fernando Ruas, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marco Affronte, Andrejs Mamikins

24.9.2015

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ

pateikta Užsienio reikalų komitetui

ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus

(2015/2104(INI))

Nuomonės referentas: Ryszard Czarnecki

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų Finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą (angl. FAFA) (2003 m.) ir į jo papildymą Nr. 1 (2014 m.),

A.  kadangi 2015 m. yra iššūkių metai, kai reikia iš naujo nustatyti globaliųjų veikėjų ir institucijų darbo kartu būdą, apibrėžiant naujas varomųjų jėgų ir veikimo būdo formas, visų pirma siekiant geresnių rezultatų dėl įsipareigojimų, susijusių su ES išorės politika;

B.  kadangi ES yra pasiekusi tvirtų tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant globalius uždavinius ir teikiant paramą vystymuisi bei humanitarinę pagalbą daugeliui pasaulio šalių rezultatų;

C.  kadangi ES gynybos biudžetas yra svarbus ir jo finansinis įnašas vykdant JT taikos misijas yra didelis;

D.  kadangi ES išorės parama teikiama per tarptautines organizacijas, kurios arba naudoja ES fondų lėšas, arba bendrai finansuoja projektus kartu su ES, o tai apima uždavinius, susijusius su priežiūra ir valdymu;

1.  pabrėžia, kad reikia padidinti JT efektyvumą, atskaitomybę, veiksmingumą ir skaidrumą, ypač susijusius su ES išteklių panaudojimu ir veikla įgyvendinant tarptautiniu mastu sutartas strategines gaires ir siekiant vystymosi tikslų;

2.  ragina atitinkamas ES ir JT institucijas visapusiškai laikytis Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (angl. FAFA) ir jį įgyvendinti; prašo Komisijos pateikti Parlamentui FAFA įgyvendinimo ataskaitą ir su juo susijusias gaires ir nustatyti sritis, kuriose reikalingi patobulinimai, bei pateikti atitinkamų su tuo susijusių pasiūlymų;

3.  mano, kad atitinkamų valdymo sistemų suvienodinimo procese didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas gerosios patirties apibrėžčiai ir keitimuisi ja siekiant nustatyti panašius ir tvarius pagrindinius patikinimo principus, atitinkančius ES finansinį reglamentą; atsižvelgdamas į tai ragina užtikrinti abiejų šalių atvirumą, kad Europos auditoriai turėtų visapusišką prieigą prie JT sąskaitų;

4.  primena, kad Europos Sąjunga kartu su savo valstybėmis narėmis yra pagrindinė finansinės paramos JT biudžetui teikėja; todėl, laikydamasis vieningo veikimo iniciatyvos (vienas lyderis, vienas biudžetas, viena programa, vienas kabinetas), primygtinai pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį ES lėšų, pervedamų per JT, matomumą, taip pat veiksmingą šių lėšų naudojimą; prašo, kad JT ir Komisija visapusiškai informuotų Europos Parlamentą apie tai, kaip JT naudoja ES įnašus;

5.  ragina JT ir atitinkamas JT institucijas ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su ES siekiant nuolatinio dviejų valdymo mechanizmų suartėjimo, be kita ko, nuolat vystant išsamias ir patikimas stebėsenos, ataskaitų teikimo ir kontrolė sistemas; primena, kad struktūriškai apibrėžtas ES ir JT bendradarbiavimas yra vienintelė veiksminga priemonė siekiant užkirsti kelią neefektyviam lėšų naudojimui ir veiklos dubliavimuisi;

6.  mano, kad, vykdydamos tarpinstitucinį bendradarbiavimą, JT ir ES turėtų tobulinti savo rizikos valdymo metodus, bendros finansų kontrolės ir valdymo sistemą ir kad, vykdydamos audito funkcijas, turėtų lyginti savo duomenis, metodikas ir rezultatus;

7.  mano, kad inovacinis požiūris į finansavimą yra svarbi vystymosi finansavimo teikimo ir poveikio didinimo priemonė, nes nustatomi nauji finansavimo šaltiniai, mechanizmai ir finansų inžinerijos priemonės; mano, kad visų pirma laikantis inovacinio požiūrio į finansavimą galima panaudoti viešąjį finansavimą siekiant padėti sukurti naujus finansavimo srautus, padėti sutelkti privačias investicijas ir rinkos finansavimą, taip pat padidinti dabartinių viešųjų ir privačių lėšų poveikį;

8.  palankiai vertina tai, kad Sąjungos pagalbą pervedant per Jungtines Tautas ES gali teikti pagalbą pasaulio regionams, kuriems viena jos teikti negalėtų; suvokia didelę riziką, neatsiejamą nuo pagalbos teikimo nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad partnerių organizacijos, kurioms patikėta vykdyti Sąjungos biudžetą laikantis netiesioginio valdymo, dažnai pavėluotai teikia ataskaitas Komisijai, ataskaitos yra neišsamios arba nepakankamai orientuotos į rezultatus, todėl Komisijai užkertamas kelias tinkamai vykdyti savo stebėsenos funkcijas;

9.  atsižvelgdamas į tai palankiai vertina naujausią teisės aktų leidėjų susitarimą dėl Finansinio reglamento pakeitimo, pagal kurį JT ir kitos panašios partnerių organizacijos privalo pranešti Komisijai apie bet kokį nustatytą pažeidimo arba sukčiavimo, kuris daro poveikį Sąjungos biudžetui, atvejį; vis dėlto mano, kad turėtų būti sustiprintos Komisijos galimybės tiesiogiai vertinti Sąjungos per JT teikiamo finansavimo teisingumą, veiksmingumą ir tvarumą;

10.  primygtinai pakartoja, kad reikia pasiekti didžiausią skaidrumą ir institucijų atskaitomybę visais lygmenimis, užtikrinant galimybę susipažinti su išsamia ir patikima biudžeto informacija ir finansiniais duomenimis, susijusiais su projektais, kuriems teikiamas ES finansavimas, kad būtų galima vykdyti Parlamento kontrolę; ragina taikyti griežtesnę JT informacijos atskleidimo politiką, susijusią su tikslais, naudos gavėjais ir finansavimu, visų pirma teikti JT audito ir vertinimo ataskaitas, kad būtų pasiekta geresnio ES lėšų valdymo;

11.  mano, kad svarbu užtikrinti Sąjungos matomumą, visų pirma bendrai finansuojamų ir su keliais paramos teikėjais susijusių iniciatyvų atveju, kai šios iniciatyvos finansuojamos ES lėšomis; mano, kad būtina skubiai teikti reguliarią informaciją apie fondų sutelkimą (įskaitant patikos fondus), nes ES lėšų pakeičiamumas ir atsekamumas yra itin svarbūs klausimai;

12.  tvirtina, kad būsimu bendradarbiavimu ir sistema turėtų būti skatinamas ir intensyvinamas visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tolesnis naujoviškų šaltinių, mechanizmų ir instrumentų tyrinėjimas ir įgyvendinimas, glaudžiai bendradarbiaujant su daugiašaliais bankais ir kitais paramos teikėjais, ir užtikrinama, kad šie nauji finansavimo šaltiniai visapusiškai atitiktų skaidrumo, atskaitomybės ir veiksmingumo principus;

13.  primena, kad JT turi imtis tinkamų priemonių, kad paviešintų, jog veiksmai buvo finansuojami ES lėšomis, siekiant užtikrinti matomumą ir pripažinimą, palyginamą su kitų tarptautinių paramos teikėjų matomumu ir pripažinimu, tuo pat metu visais JT paramos atvejais turi būti skleidžiamos Sąjungos vertybės, kurios bendros ES ir JT, pavyzdžiui, propaguojamos žmogaus teisės ir teisinės valstybės principas, keliami aplinkos ir socialiniai standartai, taip pat bendra parama tvariam vystymuisi ir įtraukiam ekonomikos augimui;

14.  pabrėžia, kad visa bendrai finansuojama veikla turėtų būti tiksliai įgyvendinamos ES bendroji strategija ir prioritetinės sritys ir ši veikla turėtų su jomis derėti, remiantis politiniais prioritetais ir ekonominio bei finansinio efektyvumo kriterijais, kurie turėtų atsispindėti valdymo rezultatuose;

15.  pabrėžia, jog ES pritaria nuomonei, kad JT turi „atitikti paskirtį“, taip pat būti vis veiksmingesnės ir efektyvesnės; mano, kad dėl naujai kylančių ir vis didesnių iššūkių JT turi imtis naujų funkcijų ir dėl to savo ruožtu reikės persvarstyti šios organizacijos valdymo ir finansavimo sąlygas; laikosi nuomonės, kad ES ir toliau turėtų teikti prioritetą tam, kad būtų užtikrintas patikimas JT finansinių išteklių ir personalo valdymas, be kita ko, derybose dėl kito JT įprasto biudžeto ir JT taikos palaikymo biudžetų;

16.  ragina ES ir JT pradėti kuo geresnį operatyvinį koordinavimą papildomumo požiūriu, siekiant sistemingai tirti geriausias galimybes, optimalius svertus ir sąveikas, remiant ir įgyvendinant ES politikos tikslus, visų pirma koordinuoti ES vystymosi politiką su kitų sričių išorės veiksmais, pavyzdžiui, žmogaus teisių, migracijos ir pabėgėlių, saugumo, stabilumo ir konfliktų prevencijos;

17.  ragina ES ir JT kuo ankstesniu etapu stiprinti savo ekspertines žinias ir strateginius bei programavimo aspektus įvairiose paramos srityse ir, visų pirma, stiprinti bendradarbiavimą rizikos (finansinės, veiklos ar šalies rizikos) valdymo priemonių srityje, siekiant geriau nukreipti paramą ten, kur jos labiausiai reikia; ragina tinkamai taikyti griežtas sąlygas, ypač reikalavimą, kad šalyse partnerėse būtų taikomi arba kuriami gero valdymo viešajame sektoriuje rodikliai;

18.  primena, kad pridėtinės vertės principas taip pat taikomas ES teikiamam JT veiksmų finansavimui, ir ragina Komisiją sistemingai ir išsamiai pranešti, kokia pridėtinė vertė gaunama teikiant tokį finansavimą, palyginti su tiesioginiu valstybių narių finansavimu ir su tuo atveju, jei ES ir (arba) valstybės narės pačios vykdytų tokius veiksmus;

19.  mano, kad, atsižvelgiant į Sąjungos paramos rezultatų svarbą, reikia tobulinti į rezultatus nukreiptą požiūrį taikant atskaitomybės už rezultatus ir jų matavimo sistemą, kuri sudarytų galimybę įvertinti projektų patikimumą ekonominio ir socialinio tvarumo požiūriais ir įvertinti projektų veiksmingumą ir efektyvumą;

20.  pritaria nuolatiniam dialogui rezultatų, pasiektų palaikant JT ir ES partnerystę, kokybės ir tvarumo klausimais, taip pat susietam su bendru paramos nuoseklumo ir darnos klausimu; mano, kad rezultatų rodikliai ir jų konvergencija turėtų būti plėtojami toliau, siekiant padidinti projektų veiksmingumą, užtikrinti tikrą pridėtinę vertę ir pasiekti didesnį poveikį vystymuisi;

21.  kaip pagrindinį principą pabrėžia, kad ES svarbi sukčiavimo ir korupcijos netoleravimo politika, taip pat sąžiningumo ir etikos taisyklių stiprinimas; ragina stiprinti JT institucijų ir įstaigų ryšius su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), priimant OLAF gaires dėl keitimosi informacija ir strategijų.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Louis Aliot, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Ryszard Czarnecki, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Rina Ronja Kari, Verónica Lope Fontagné, Monica Macovei, Dan Nica, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Igor Šoltes, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan, Anders Primdahl Vistisen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Richard Ashworth, Cătălin Sorin Ivan, Karin Kadenbach, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Julia Pitera, Miroslav Poche, Patricija Šulin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Raymond Finch

23.9.2015

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ

pateikta Užsienio reikalų komitetui

ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus

(2015/2104(INI))

Nuomonės referentas: Fernando Maura Barandiarán

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

ES užsienio politikos kultūros aspektas

1.  pabrėžia, kad kultūra, taip pat kultūrų ir religijų dialogas, yra galinga Europos išorės santykių priemonė, stiprinanti politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, sanglaudą, taiką ir saugumą, skatinant žmonių kontaktus, dalyvaujamąjį dialogą su kultūros veikėjais įvairiose srityse ir piliečių bei pilietinės visuomenės įgalinimą; tuo pačiu metu pabrėžia, kad kultūra visų pirma yra autotelinė vertybė ir dėl to turi būti remiama;

2.  pabrėžia, kad kultūros politikos priemonės paremtos ES pagrindinėmis vertybėmis, tarpusavio supratimu, bendradarbiavimu ir visuotinės kultūrinės pilietybės idėja ir kad todėl jos, kaip Europos vertybių ir pagrindinių teisių skatinimo priemonė, turėtų būti nuosekliai ir strategiškai įtraukiamos į ES išorės veiksmus, įskaitant jos kaimynystės politiką, visiškai gerbiant kitas kultūras ir vertybes;

3.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją (ypač Švietimo ir kultūros GD bei Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD) suteikti kultūrai labiau strateginį vaidmenį palaikant ES santykius su trečiosiomis šalimis;

4.  ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą, Parlamentą ir JT taikyti labiau suderintą požiūrį ir vaisingai bendradarbiauti tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, kultūros propagavimas, kultūros paveldo, kuriam kilęs pavojus, išsaugojimas, kova su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis (taip pat ES viduje), konfliktų prevencija, susitaikymo procesai, taikos kūrimas, padarinių mažinimas po konfliktų, greitos pagalbos priemonės kilus krizei, kūrybos sektorių vystymas, kultūros srities specialistų, kultūros vertybių ir paslaugų judumas, švietimas ir vystymas, studentų mainų programos, gebėjimų stiprinimas, švietimas ir mokymas ekstremalios situacijos sąlygomis ir kultūros ir švietimo prieinamumas;

5.  pabrėžia, kad reikia kultūrinių mainų ir forumų siekiant tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis ir stiprinti bendrų visuotinių vertybių branduolį; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į EIVT ir Švietimo ir kultūros GD vykdomus projektus kultūros diplomatijos srityje ir ragina imtis bendrų komunikacijos priemonių siekiant skatinti tarpusavio mokymąsi ir supratimą, atsižvelgiant į valstybių narių remiamus projektus, taip pat kultūros organizacijų ir NVO tinklų vystymą;

6.  pabrėžia, kad švietimas ir mokymas turi atlikti tam tikrą vaidmenį ekstremaliose situacijose, kurias lėmė konfliktai, ir todėl ši veikla yra aspektas, kurį reikėtų įtraukti į platesnio masto veiksmus, susijusius su priėmimu, parama ir įgalinimu;

7.  pabrėžia kultūros diplomatijos svarbą ir tai, kad bendra Europos Sąjungos kultūros užsienio politiką labai padidintų ES matomumą tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose; todėl prašo Komisijos savo visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikoje, kuri turi būti parengta 2016 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui, skirti atskirą skyrių kultūros diplomatijai;

8.  pažymi, kad švietimas yra itin svarbus žmogaus socialinei raidai, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir yra svarbiausia priemonė siekiant tikslų, kurie sudaro ES užsienio politikos pagrindą, tokių kaip taikos ir stabilumo pasaulyje kūrimas, ilgalaikis vystymasis, kultūrų dialogas ir kova su skurdu ir Europos Sąjungoje, ir pasaulio lygmeniu; pabrėžia, koks svarbus yra veiksmingas ES ir JT bendradarbiavimas siekiant remti iniciatyvą „Švietimas visiems“, gerinant švietimo prieinamumą ir kokybę bei stiprinant švietimo sistemas visame pasaulyje;

9.  pripažįsta, kad kultūra yra žmogaus socialinės raidos pagrindas, kuris yra itin svarbus kuriant visuomenę, skatinant demokratiją ir socialinę įtrauktį, taip pat ginant žmogaus teises ir pagrindines laisves; ragina ES, atsižvelgiant į savo įgaliojimus ir atsakomybę, įtraukti kultūrinę įvairovę ir žmogaus teisių skatinimą kaip vieną iš pagrindinių tarptautinių santykių elementų, visų pirma į bendrą Europos vystomąjį bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti, kad bet kuris asmuo, įtariantis, kad pažeidžiamos jo kultūrinės teisės, galėtų veiksmingai naudotis teisinėmis gynimo priemonėmis;

10.  pabrėžia, kad kultūrų sąveika ir tarpusavio supratimas yra itin svarbūs siekiant sėkmingos vystymosi politikos, todėl ragina ES ir valstybes nares remti politines švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais priemones, į kurias būtų įtrauktas šis aspektas;

11.  ragina ES ir valstybes nares propaguoti bendrus interesus kartu su trečiosiomis šalimis, plėtojant lygybe grįstą partnerystę, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas tarpusavio mainams ir kultūrų bendradarbiavimui; rekomenduoja plėtoti energingą kultūros vaidmenį tarptautinėje arenoje, nes kultūra yra „švelnioji galia“, kuri gali būti naudinga ES ir jos valstybėms narėms santykiuose su platesniu pasauliu;

12.  pabrėžia galimybes, kurias teikia didesnis valstybių narių bendradarbiavimas siekiant padidinti ES kultūros diplomatijos poveikį, visų pirma geriau koordinuojant kultūros atašė ES delegacijose ir valstybių narių atstovybėse veiklą ir valstybių narių kultūros įstaigoms sutelkiant išteklius ES nepriklausančiose valstybėse;

13.  atsižvelgdamas į tai džiaugiasi parengiamaisiais veiksmais kultūros kaip ES išorės santykių aspekto srityje, nes tai svarbi priemonė stiprinant kultūros kaip svarbaus žmogaus socialinės raidos, socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnio, prisidedančio įgyvendinant išorės politikos tikslus, vaidmenį;

14.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę paskirti kultūros specialistą kiekvienoje ES atstovybėje trečiosiose šalyse partnerėse (kaip ES ir Kinijos delegacijoje) ir rengti EIVT darbuotojams mokymus išorės politikos kultūros aspekto klausimais;

15.  ragina stiprinti bendradarbiavimą tarp kultūros institucijų ir pilietinės visuomenės, partnerystes tarp miestų ir sukurti Europos „kūrybos centrus“ valstybėse, nepriklausančiose ES;

16.  ragina laikytis nuoseklesnės strategijos siekiant apsaugoti ir propaguoti pasaulio paveldą ir skatinti tvirtesnį tarptautinį bendradarbiavimą konfliktų zonose, glaudžiau bendradarbiaujant su Tarptautiniu mėlynojo skydo komitetu (angl. ICBS);

17.  rekomenduoja Komisijai iniciatyviai bendradarbiauti su Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų (angl. EUNIC) tinklo grupėmis, bendradarbiaujant su vietos institucijomis, kultūros specialistais ir pilietine visuomene, kartu su valstybių narių kultūros institutais;

18.  teigia, jog reikia stebėti ir vertinti kultūros projektus ir kultūros diplomatijos iniciatyvas, siekiant įsitikinti, kad lėšos naudojamos tinkamai, ir išsiaiškinti šių iniciatyvų kokybę ir poveikį;

19.  pabrėžia, kad reikia pradėti kaupti statistikos duomenis, susijusius su kultūra ir kultūros sektoriumi, siekiant prisidėti prie diskusijų dėl kultūros politikos, taip pat labiau pabrėžti kultūros ir kūrybos sektoriaus ekonominį potencialą ir jų poveikį socialinei gerovei;

20.  pabrėžia kultūros vaidmenį stiprinant demokratizaciją, taikos kūrimą ir pagarbą žmogaus teisėms; pabrėžia ES įsipareigojimą remti kūrybos laisvę ir kultūros raiškos laisvę, kovojant su cenzūra ir priekabiavimu menininkų, tyrėjų, žurnalistų ir pilietinės visuomenės organizacijų atžvilgiu; ragina Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonėje (EDŽTRP) nustatyti prioritetus, susijusius su kultūros aspektu;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi yra 2015 m. kovo mėn. Paryžiuje priimta „Deklaracija dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą“, kurioje pabrėžiama būtinybė stiprinti aktyvų kultūrų dialogą, visuotinį solidarumą ir tarpusavio pagarbą;

ES ir JT bendradarbiavimas ir valdymas

22.  palankiai vertina tvirtesnį ES ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) bendradarbiavimą, pagrįstą 2003 m. priimtu Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų finansiniu ir administraciniu pagrindų susitarimu (angl. FAFA), 2012 m. UNESCO ir ES susitarimo memorandumu, taip pat ES dalyvavimą JT Generalinėje Asamblėjoje po to, kai 2011 m. priimta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija; vis dėlto ragina efektyviau atstovauti Europos Sąjungai Jungtinėse Tautose, ypač kultūros, švietimo, pilietybės ir vaikų bei jaunimo teisių srityse, vadovaujantis Lisabonos sutartimi; pabrėžia, kad tikros ES ir JT strateginės partnerystės galima pasiekti, jei ES atstovai turės balsavimo teises JT kultūros, švietimo, pilietybės bei vaikų ir jaunimo teisių sričių agentūrų valdybose ir jei imsis veiksmų kartu su UNESCO (taip pat su UNICEF, JTVP, UNHCR, JTPDO ir UNWOMAN) vykdant finansinį bendradarbiavimą ir bendrai valdant projektus, susitarus su šalimis partnerėmis naudos gavėjomis;

23.  pabrėžia, kad, siekiant stiprinti ES ir UNESCO bendradarbiavimą, reikia neapsiriboti finansine veikla ir bendru projektų valdymu, ir tai daryti stiprinant partnerystę švietimo ir kultūros srityje ilguoju laikotarpiu; todėl ragina pradėti aukšto lygio kasmetinį strateginį dialogą, susijusį su bendrų uždavinių sprendimu tvaresniu būdu;

24.  pabrėžia, kad kultūra yra esminė tvarių visuomenių kūrimo paskata, ir ragina įtraukti kultūros aspektą į JT laikotarpio po 2015 m. darnaus vystymosi darbotvarkę, taigi, į Darnaus vystymosi tikslus (DVT), kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., nes kultūra turi didelės įtakos ekonominiam vystymuisi, socialinei įtraukčiai, aplinkos tvarumui, taikai ir saugumui;

25.  pripažįsta, kad kultūros paveldas reprezentuoja kultūros raiškos įvairovę ir todėl atlieka svarbų vaidmenį palaikant Sąjungos išorės santykius; ragina priimti suderintus teisės aktus ir tarptautinius susitarimus siekiant apsaugoti kultūros paveldą ir kovoti su neteisėta prekyba kultūros objektais, glaudžiai bendradarbiaujant su UNESCO;

26.  atkreipia dėmesį į kultūros ir kūrybos sektoriaus poveikį vietos ir regioniniam vystymuisi ir ragina tęsti ir plėsti ES ir UNESCO ekspertų priemonės projektus (Pagal programą „Expert Facility“), taip pat apsvarstyti UNESCO kultūros įtakos vystymuisi rodiklius (angl. „Culture for Development Indicators“) kaip metodines gaires vertinant daugialypį kultūros vaidmenį vystymosi procese;

27.  pabrėžia, kad kultūrinis turizmas skatina žmonių tarpusavio ryšius visame pasaulyje ir pritaria bendroms pastangoms stiprinti UNESCO paveldu pagrįstą turizmą kartu su ES, nes tai skatina investicijas į kultūros sektorių ir tvariai bei kokybiškai prisideda prie kultūros raiškos įvairovės propagavimo;

28.  pabrėžia, kad reikia pašalinti kliūtis menininkams ir kultūros specialistams bei pagerinti jų judumą taikant įvairias lengvatines sąlygas, pvz., viza švietimo ir kultūros tikslais, palengvinti kultūrinius mainus, mokslinių tyrimų projektus, menininkų kūrybines viešnages ir dotacijas kūrėjams bei atlikėjams, laikantis 2005 m. UNESCO Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurią pasirašė ES, 16 straipsnio nuostatų;

29.  rekomenduoja užtikrinti ES ir JT bendradarbiavimą dėl švietimo ekstremalios situacijos sąlygomis programų, vykdomų kilus humanitarinėms krizėms, ginkluotiems konfliktams ir gaivalinėms nelaimėms, toliau remiant tokias programas kaip Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) programa, skirta švietimui ekstremalios situacijos ir pereinamojo laikotarpio po krizės sąlygomis, UNHCR kokybiško švietimo pabėgėlių stovyklose programa, taip pat JTPDO darbą švietimo srityje;

Teisinės priemonės

30.  primena, kad ES yra ratifikavusi 2005 m. UNESCO Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, ir ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, ratifikuoti 1970 m. UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvenciją, 1995 m. Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) Konvenciją dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų, kurios yra svarbios pasaulio kultūros paveldo ir kultūrų įvairovės apsaugos stiprinimo priemonės, taip pat 1954 m. UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją bei du jos protokolus, 2001 m. UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją ir 2003 m. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją; ragina suderinti teisės aktus ir sudaryti tarptautinį susitarimą dėl kultūros paveldo ir neteisėtos prekybos;

31.  ragina plėtojant bendradarbiavimą kultūros srityje tobulinti komunikacijos strategiją naudojant ir vystant skaitmeninius išteklius, pavyzdžiui, internetines daugiakalbes informacijos platformas ir internetinius švietimo išteklius, kad būtų didinamas prieinamumas, skleidžiama informacija vietos kalbomis bei skatinami menininkų, kultūros specialistų ir pilietinės visuomenės organizacijų mainai ir tinklų kūrimas;

32.  pabrėžia simbolinę kultūros paveldo reikšmę, dėl kurios jo apsauga tampa esmingai svarbi ir turi būti vykdoma labiau koordinuojant veiksmus ir didinant visuomenės sąmoningumą dabar, kai, kaip parodė naujausias kultūros paveldo vietovių Sirijoje ir Irake naikinimas, šis paveldas tapo politiniu taikiniu;

33.  atsižvelgdamas į tai ragina bendradarbiaujant su UNESCO ir kitomis JT valstybėmis narėmis dėti didesnes pastangas, kad būtų sustabdytas pasaulio kultūros paveldo naikinimas.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Angel Dzhambazki, Jill Evans, Petra Kammerevert, Rikke Karlsson, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Stefano Maullu, Fernando Maura Barandiarán, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Yana Toom, Helga Trüpel, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sylvie Guillaume, Dietmar Köster, Paul Nuttall, Hermann Winkler

30.9.2015

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES vaidmens, susijusio su JT – kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus

(2015/2104(INI))

Nuomonės referentas: David McAllister

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atsižvelgia ir į sudėtingą Jungtinių Tautų (JT) kaip tarptautinės valstybių organizacijos institucinę struktūrą, ir į specifinį ES kaip viršvalstybinės sąjungos, kuriai 2011 m. JT suteiktas daugiau teisių turinčio stebėtojo, pagal 2011 m. gegužės 3 d. JT rezoliuciją 65/276 dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje turinčio teisę dalyvauti diskusijose, teikti pasiūlymus ir pakeitimus, įtraukti klausimus į darbotvarkę ir pateikti dokumentus, statusas; pabrėžia, kad iš tiesų JT narės yra nepriklausomos pasaulio valstybės, įskaitant ES valstybes nares; norėdamas vis veiksmingesnio pasaulinio bendradarbiavimo ragina siekti geresnių ryšių ir su JT subjektais, ir su įvairiomis JT struktūromis (agentūromis, fondais, programomis, Komisija ir komitetais), taip gerinant bendrą koordinavimą ir suderinamumą; atsižvelgdamas į tai mano, kad ES turėtų elgtis kaip tikra pasaulio veikėja JT sistemoje ir siekti toliau gerinti savo įtaką ir matomumą tarptautinėje arenoje, laikantis Lisabonos sutarties raidės ir dvasios;

2.  mano, kad ES kaip daugiau teisių turinčio stebėtojo statusas JT turėtų padėti siekti artimesnės sanglaudos ir bendradarbiavimo; norint užtikrinti didesnę Sąjungos įtaką užsienio politikoje, laikant ES išskirtine tarptautine veikėja ir siekiant geresnio vidinio koordinavimo šioje srityje ragina valstybes nares iš anksto susitarti dėl bendrosios pozicijos visais susijusiais klausimais ir apsvarstyti, kaip būtų galima teikti visas būtinas priemones, kuriomis būtų siekiama tikrai bendros užsienio reikalų ir saugumo politikos; primena, kad pagal ES sutarties 18 straipsnį nustatytas Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai postas; jo tikslas – sudaryti galimybę Sąjungai tarptautiniuose forumuose, įskaitant JT, kalbėti vienu balsu, todėl Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui turi būti sudaryta galimybė visavertiškai vykdyti savo vaidmenį, kaip pagrindiniam ES išorės atstovui;

3.  prašo JT, Komisijos ir Tarybos visapusiškai informuoti Parlamentą apie jų koordinavimą, taip jį įtraukiant į ES užsienio politikos tikslų nustatymo ir persvarstymo veiklą;

4.  pritaria JT reformos darbotvarkei, kuria siekiama veiksmingo daugiašališkumo, kartu pripažįstant ES suteiktą daugiau teisių turinčio stebėtojo statusą JT Generalinėje Asamblėjoje po to, kai 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis ir 2011 m. gegužės 3 d. priimta JT rezoliucija Nr. 65/276 dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje;

5.  ragina vykdyti būtinas JT Saugumo Tarybos derybas, procedūras ir reformą, taip sudarant galimybę, kad ES taptų nuolatine šio organo nare, kuriai būtų skirta nuolatinė vieta ir ji turėtų vieną balsą;

6.  primena, kad abi tarptautinės organizacijos vadovaujasi tais pačiais pagrindiniais principais, ir pabrėžia, kad šiomis bendromis vertybėmis reikėtų vadovautis kaip bendradarbiavimo pagrindu; pabrėžia, kad tvirta ir stabili ES ir JT partnerystė yra labai svarbi JT atliekamam darbui pagal visus tris ramsčius – taiką ir saugumą, žmogaus teises ir vystymąsi, taip pat įtvirtinant ES, kaip aktyvios pasaulinės veikėjos, vaidmenį; patvirtina ypatingą smurtinių konfliktų prevencijos ir kovos su jais svarbą ir būtinybę ieškoti naujai atsirandančių problemų sprendimų;

7.  pabrėžia, kad JT Parlamentinė Asamblėja, įsteigta pagal JT Chartijos 22 straipsnį, galėtų būti JT demokratizavimo atspirties taškas, taip siekiant padidinti pasaulinio valdymo demokratinę atskaitomybę bei skaidrumą ir sudaryti daugiau galimybių visuomenei dalyvauti JT veikloje;

8.  yra įsipareigojęs siekti, kad JT sistema ir daugelis jos institucijų bei struktūrų būtų geriau pritaikytos prie naujų pasaulio problemų ir pokyčių, kad didėtų šios sistemos skaidrumas, atskaitomybė ir veiksmingumas, kartu vengiant dubliavimosi ir racionaliau naudojantis įvairiomis JT struktūromis; mano, kad atsižvelgiant į ES patirtį tarpnacionalinių sprendimų priėmimo srityje būtų lengviau vykdyti JT reformų procesą, visų pirma kalbant apie Saugumo Tarybą;

9.  ragina būsimuose rinkimuose į JT generalinio sekretoriaus postą remti moteris kandidates;

10.  primena, kad ES ir jos valstybės narės kartu yra pagrindinė finansinės paramos JT biudžetui teikėjos; primena, kad ES įsipareigojimai matyti ne tik iš finansinės išraiškos, bet ir bendradarbiaujant su žmogiškaisiais ištekliais ir naudojantis technine praktine patirtimi; todėl, laikydamasis vieningo veikimo iniciatyvos (vienas lyderis, vienas biudžetas, viena programa, vienas kabinetas), primygtinai kartoja, kad reikia užtikrinti didesnį ES lėšų, pervedamų per JT, matomumą, taip pat veiksmingą atitinkamų lėšų naudojimą; prašo Komisijos ir ES valstybių narių daryti poveikį JT siekiant užtikrinti vieningą JT skaidrumo ir atskaitomybės iniciatyvos įgyvendinimą ir prašo juos visapusiškai laiku informuoti Parlamentą apie ES indėlio teikimą JT mastu;

11.  palankiai vertina tai, kad Sąjunga, pagalbą pervesdama per Jungtines Tautas, gali ją teikti pasaulio regionams, kuriems viena jos teikti negalėtų; suvokia didelę riziką, neatsiejamą nuo pagalbos teikimo nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad partnerių organizacijos, kurioms patikėta vykdyti Sąjungos biudžetą laikantis netiesioginio valdymo, dažnai Komisijai teikia ataskaitas pavėluotai, jos yra neišsamios arba nepakankamai orientuotos į rezultatus, todėl Komisija negali tinkamai vykdyti savo stebėsenos funkcijas;

12.  mano, kad JT ir ES bendradarbiavimas taikos palaikymo srityje yra gyvybiškai svarbus siekiant padėti politinėms misijoms ir su tarpininkavimu susijusiai veiklai, taip pat siekiant modernizuoti planavimo procedūras, ir atsižvelgdamas į tai visiškai remia JT taikos palaikymo operacijų persvarstymą;

13.  pripažįsta, kad ES turi užtikrinti, jog JT sistema būtų geriau pritaikyta prie naujų pasaulio galios formų, tačiau mano, kad siekti reformų trukdė valstybių narių bendros pozicijos trūkumas, visų pirma kalbant apie tarptautinę taikos ir saugumo sistemą, ir dėl šio trūkumo Saugumo Tarybos reforma pateko į aklavietę arba bent jau dėl jo nebuvo iš šios aklavietės išeita;

14.  pabrėžia dabartinius 69-ai JT Generalinei Asamblėjai nustatytus ES prioritetus, kuriuose pakartojamas ilgalaikis Sąjungos reikalavimas, jog JT turėtų supaprastinti savo struktūras, biudžetą ir darbo metodus, nepamirštant sudėtingų temų, pavyzdžiui, Saugumo Tarybos reformos;

15.  pabrėžia, kad Generalinė Asamblėja, atstovaujanti visų valstybių narių vyriausybėms, turi turėti galimybių ir priemonių vadovauti Jungtinių Tautų sistemai ir koordinuoti visą jos veiklą;

16.  rekomenduoja Tarybai: aktyviai remti išsamią Jungtinių Tautų sistemos, ypač jos Saugumo Tarybos, reformą siekiant didinti jos teisėtumą, atstovavimą regionams, atskaitomybę ir veiksmingumą; siekti ilgalaikio ES tikslo turėti vietą išplėstoje JT Saugumo Taryboje; gerinant valstybių narių pozicijų koordinavimą ir EIVT bei valstybių narių bendradarbiavimą užtikrinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, veiksmų nuoseklumą ir veiksmingumą, taip siekiant greitai ir visapusiškai imtis veiksmų ir pateikti vieningą žinią; atsižvelgiant į tai remti EIVT, visų pirma pasitelkiant ES delegacijas Niujorke ir Ženevoje, kad būtų didinamas ES veiksmų nuoseklumas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Jo Leinen, György Schöpflin, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gerolf Annemans, Sylvie Goulard, Enrique Guerrero Salom, Sylvia-Yvonne Kaufmann, David McAllister, Viviane Reding, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrea Bocskor, Mady Delvaux, Ulrike Rodust, Iuliu Winkler

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.10.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

8

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Richard Howitt, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Alyn Smith, Jaromír Štětina, Charles Tannock, László Tőkés, Ivo Vajgl, Geoffrey Van Orden, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marielle de Sarnez, Antonio López-Istúriz White, David Martin, Urmas Paet, Soraya Post, Helmut Scholz, György Schöpflin, Igor Šoltes, Dubravka Šuica, Bodil Valero, Paavo Väyrynen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Maria Grapini, Pavel Poc

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

48

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule, Javier Nart, Urmas Paet, Jozo Radoš, Ivo Vajgl, Paavo Väyrynen, Marielle de Sarnez

ECR

Mark Demesmaeker

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

PPE

Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Alojz Peterle, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, László Tőkés, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica

S&D

Nikos Androulakis, Francisco Assis, Goffredo Maria Bettini, Eugen Freund, Maria Grapini, Richard Howitt, Arne Lietz, Andrejs Mamikins, David Martin, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Pavel Poc, Soraya Post, Boris Zala

Verts/ALE

Barbara Lochbihler, Alyn Smith, Bodil Valero, Igor Šoltes

8

-

ECR

Amjad Bashir, Bas Belder, Anna Elżbieta Fotyga, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden

EFDD

James Carver

ENF

Mario Borghezio

NI

Georgios Epitideios

4

0

GUE/NGL

Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Helmut Scholz

Verts/ALE

Klaus Buchner

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo už

-  :  balsavo prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 100, 2015 3 26, p. 27.

(2)

OL C 377, 2012 12 7, p. 66.

(3)

2011 m. gegužės 3 d. rezoliucija 65/276 dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje.

(4)

2014 m. vasario 14 d. S/PRST/2014/4. Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimas dėl Jungtinių Tautų ir regioninių bei subregioninių organizacijų bendradarbiavimo palaikant tarptautinę taiką ir saugumą.

(5)

FAO: Maisto ir žemės ūkio organizacija; IFAD: Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas; TDO: Tarptautinė darbo organizacija; TVF: Tarptautinis valiutos fondas; UNESCO: Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija; UNIDO: Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija; PSO: Pasaulio sveikatos organizacija; UNCTAD: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija; JTVP: Jungtinių Tautų vystymo programa; UNEP: Jungtinių Tautų aplinkos programa; UNFPA: Jungtinių Tautų gyventojų fondas; UNHCR: Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras; UNICEF: Jungtinių Tautų vaikų fondas; PMP: Pasaulio maisto programa.

(6)

2011 m. gegužės 3 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/65/276 dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje.

Teisinė informacija - Privatumo politika