Procedūra : 2014/2247(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0314/2015

Pateikti tekstai :

A8-0314/2015

Debatai :

PV 23/11/2015 - 16
CRE 23/11/2015 - 16

Balsavimas :

PV 24/11/2015 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0402

PRANEŠIMAS     
PDF 254kWORD 250k
30.10.2015
PE 554.719v02-00 A8-0314/2015

dėl sanglaudos politikos ir marginalizuotų bendruomenių

(2014/2247(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėja: Terry Reintke

PAKEITIMAI
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl sanglaudos politikos ir marginalizuotų bendruomenių

(2014/2247(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151, 153, 162 ir 174–176 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos konvencijas, pagal kurias ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir į susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, į Europos socialinę chartiją bei susijusias Europos socialinių teisių komiteto rekomendacijas ir į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl čiabuvių tautų ir genčių nepriklausomose šalyse,

–  atsižvelgdamas į ES direktyvas dėl kovos su diskriminacija, Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį ir šios konvencijos protokolą Nr. 12,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 5 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – BNR)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 437/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatos dėl paramos socialiai atskirtų bendruomenių būstui tinkamumo finansuoti(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Europos Komisijos 7-osios ir 8-osios pažangos ataskaitų dėl ES sanglaudos politikos ir 2013 m. strateginio pranešimo dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl pažangos, padarytos įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos indėlio siekiant Lisabonos ir 2020 m. ES strategijos tikslų(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir augimą. Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. Komisijos temines gaires dėl romų ir marginalizuotų bendruomenių (9 teminis tikslas – socialinė įtrauktis ir skurdas),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2014)0209),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą „Romų integracijos nacionalinės strategijos: ES plano vykdymo pradžia“ (COM(2012)0226),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (COM(2010)0715),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(14),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 1 d. Komisijos rekomendacijas dėl Europos struktūrinių ir investicinio fondų lėšų naudojimo mažinant segregaciją išsilavinimo srityje ir erdvinę segregaciją (projektas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 24 d. klausimą Komisijai, į kurį atsakoma raštu, dėl marginalizuotų bendruomenių finansavimo (E-002782-15),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl romų integracijos strategijų(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0314/2015),

A.  kadangi sanglaudos politika siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, mažinti socialinius skirtumus, taip pat mažinti ir pašalinti skurdą ir atskirtį, o tam reikia užtikrinti atskyrimo prevenciją ir skatinti visų piliečių lygias teises ir galimybes, įskaitant labiausiai marginalizuotų bendruomenių, taip pat bet kokio amžiaus grupių ir asmenų, susiduriančių su skurdu ir socialine atskirtimi ir neturinčių galimybių įgyti išsilavinimą, įsidarbinti, gauti būstą ir naudotis sveikatos priežiūros sistema;

B.  kadangi 1986 m. Suvestiniame Europos akte apibrėžta, kad sanglaudos politika siekiama mažinti skirtumus tarp regionų ir mažiausiai išsivysčiusių regionų atsilikimą; kadangi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo buvo numatytas dar vienas sanglaudos aspektas, nurodant „ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą“;

C.  kadangi pagal socialinės sanglaudos tikslą Europa raginama atlikti tam tikrą vaidmenį įgyvendinant marginalizuotų bendruomenių įtraukties politiką, o iš valstybių narių reikalaujama naudotis savo įgaliojimais šioje srityje įgyvendinant paramos veiksmus ir imantis veiksmų taip pat pagal tarpvalstybines bendradarbiavimo ir nacionalines programas;

D.  kadangi marginalizuotoms bendruomenėms taikomos finansavimo galimybės buvo nustatytos Europos regioninės plėtros fonde (ERPF) 2010 m.; kadangi 2014–2020 m. sanglaudos politikos teisės aktuose numatytas strateginis požiūris;

E.  kadangi Reglamente Nr. 1304/2013/ES(16) nustatyta, kad Europos socialinis fondas turi būti naudingas žmonėms, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias žmonių grupes: ilgalaikius bedarbius, neįgaliuosius, migrantus, etnines mažumas, marginalizuotas bendruomenes ir skurdą bei socialinę atskirtį patiriančius visų amžiaus grupių asmenis;

F.   kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bent 23,1 proc. sanglaudos politikos biudžeto bus skirta ESF remiamoms investicijoms; kadangi ERPF ir ESF atlieka specifinį svarbų vaidmenį, nes bent 20 proc. ESF lėšų kiekvienoje valstybėje narėje skiria konkrečiam tikslui – skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu ir visų rūšių diskriminacija, – todėl tai yra itin svarbi marginalizuotų bendruomenių įtraukties didinimo skatinimo priemonė;

G.  kadangi Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytos su nediskriminavimu, lytimi ir negalia susijusios išankstinės sąlygos, kurių turi būti laikomasi(17);

H.  kadangi Komisijos šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita parodė, kad dėl ekonomikos krizės skurdo ir socialinės atskirties padaugėjo;

I.  kadangi dėl ekonomikos krizės ir atitinkamų biudžeto mažinimo bei griežtų taupymo priemonių kilo įvairių problemų, dėl kurių savivaldybėms dažnai kyla sunkių su biudžetu susijusių sunkumų, dėl kurių trūksta galimybių spręsti su marginalizuotomis grupėmis susijusias problemas ir siekti gerinti jų įtrauktį ir užkirsti kelią segregacijai, nes tokia politika iš esmės ir kartais priklauso tik nuo Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšų;

J.  kadangi ekonomikos krizės pasekmės ir išlaidų viešosioms paslaugoms mažinimas apsunkino marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų padėtį;

K.  kadangi marginalizuotoms bendruomenėms priklausančios moterys patiria didesnę daugialypę diskriminaciją ir jų užimtumo lygis gerokai mažesnis nei šioms bendruomenėms priklausančių vyrų ir kitų moterų;

L.   kadangi yra daug įvairaus lygmens viešųjų ir privačiųjų subjektų, veikiančių įvairiuose sektoriuose, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, kurie dalyvauja ir dažnai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant įtraukties politiką, taip reikalaudami laikytis nuoseklaus ir puikiai koordinuojamo požiūrio;

M.   kadangi Europos Sąjungos lygmeniu nėra sąvokos „marginalizuota bendruomenė“ apibrėžties; kadangi tai, ar bus suvokta šio pranešimo idėja, priklauso nuo to, ar bus suvoktas marginalizavimo reiškinys, analizuojant marginalizuotų grupių specifinius bruožus ir savybes, atsižvelgiant į jų specifinius padėtį ir poreikius, pvz., gyvenimo ir darbo sąlygas, ribotas galimybes naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų paslaugomis bei gauti darbą, mokyklos nebaigimo reiškinį, kurį lydi struktūrinė ir sisteminė atskirtis, taip pat siekiant užtikrinti veiksmingą jų socialinę ir ekonominę įtrauktį;

N.  kadangi Komisija nepateikė sąvokos „marginalizuotos bendruomenės“ apibrėžties, valstybės narės atsakingos už jos nustatymą pagal nacionalinius rodiklius; vis dėlto pažymi, kad marginalizavimą galima nustatyti atsižvelgiant į tam tikrų rodiklių, pvz., socialinės atskirties, ilgalaikio nedarbo, žemo išsilavinimo lygio, (itin) prastų gyvenimo sąlygų, aukšto diskriminacijos lygio ir didelės rizikos sveikatai tikimybės ir (arba) menkos prieigos prie sveikatos priežiūros, rinkinį, t. y. šios gyventojų grupės laikomos pažeidžiamiausiomis ir joms pagalbos reikia labiausiai;

O.  kadangi marginalizacija yra socialinis reiškinys, kai asmenys arba bendruomenės socialiai atskiriami ir jiems sistemingai užkertamas kelias ar neleidžiama dalyvauti socialiniuose ir politiniuose procesuose, kurie yra itin svarbūs norint, kad šie asmenys socialiai integruotųsi; kadangi sąvoka „marginalizuotos bendruomenės“ apibrėžiamos įvairios grupės ir asmenys, pvz., romai, neįgalieji, asmenys, kurie gyvena žemiau skurdo ribos arba kuriems gresia skurdas, migrantai, pabėgėliai ir socialiai atskirtos visuomenės grupės; kadangi rasizmas, patriarchatas, homofobija, ekonominiai sunkumai ir kiti diskriminaciniai veiksniai skatina nelygybės sluoksnių radimąsi ir galių atėmimo iš marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų dinamiką;

P.   kadangi bruožais, kurie yra būdingi marginalizuotoms bendruomenėms, taip pat pasižymi tikrų vietų bendruomenės, pvz., kaimo vietovėse ir nepalankiuose gretimuose rajonuose gyvenančios marginalizuotos bendruomenės, tam tikrų interesų bendruomenės, pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai, etninėms ir kalbinėms mažumoms priklausantys asmenys, neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės, benamiai ir čiabuviai; kadangi šių skirtingų rūšių marginalizuotos bendruomenės susiduria su vienodais sunkumais ir visos jos patiria įvairialypius stigmatizavimą ir diskriminaciją;

Q.  kadangi Europoje yra daug marginalizuotų grupių; kadangi viena jų – romai (Europoje skirtingai suvokiamas terminas) yra didžiausia Europos etninė mažuma ir viena iš labiausiai marginalizuojamų bendruomenių;

R.  kadangi įgyvendinant sanglaudos politiką turėtų būti sprendžiamos įvairialypių marginalizuotų bendruomenių problemos, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius; kadangi siekiant sudaryti galimybes marginalizuotoms bendruomenėms gauti finansavimą visais lygmenimis reikia pastangų, įskaitant ilgalaikį integruotą ir nuoseklų metodą, priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinti įgalėjimą, remtis patirtimi ir stiprinti gebėjimus, įskaitant marginalizuotoms bendruomenėms priklausiančių moterų ir mergaičių atveju, pereiti nuo institucinės prie bendruomeninės globos, siekiant panaikinti segregaciją ir padėti normalizuoti padėtį;

S.  kadangi įgyvendinant Europos sanglaudos politikos strategijas dėl marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų įgalinimo būtina atsižvelgti į vyresnio amžiaus moterų, neįgalių moterų, moterų slaugytojų ir psichikos sveikatos problemų turinčių moterų padėtį;

T.  kadangi menais ir kultūra grindžiami projektai, kuriais skatinami tarpkultūriniai mainai, dalyvių įgalėjimas, kūrybinių ir socialinių įgūdžių lavinimas ir aktyvus dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime, yra vienos iš veiksmingiausių socialinės įtraukties ir integracijos skatinimo priemonių;

U.  kadangi tiek formalusis, tiek neformalusis švietimas padeda įveikti marginalizaciją ir daugialypę diskriminaciją, nes skatina megzti dialogą, ugdyti atvirumą ir bendruomenių tarpusavio supratimą, taip pat įgalina marginalizuotas bendruomenes; kadangi negalima pamiršti lyties aspekto švietimo srityje ir jo vaidmens įgalinant marginalizuotoms bendruomenėms priklausančias moteris ir mergaites;

Bendrieji principai

1.  primena, kad reikia skubiai spręsti marginalizuotų bendruomenių problemą; pabrėžia, koks svarbus sanglaudos politikos vaidmuo remiant šių bendruomenių ekonominę, socialinę ir teritorinę įtrauktį;

2.  primena, kad į marginalizuotas bendruomenes dėmesys buvo atkreiptas sanglaudos politikos priemonėmis, nes didėjo susirūpinimas dėl šių bendruomenių, taip pat įsipareigojus kovoti su socialine atskirtimi, įskaitant susirūpinimą dėl romų padėties ir ilgalaikio reikalavimo pagerinti jų gyvenimo sąlygas;

3.  ragina Komisiją parengti gaires dėl sąvokos „marginalizuotos bendruomenės“ apibrėžties, nurodant marginalizuotų grupių bruožus ir savybes ir atsižvelgiant į kiekvienos galimos tikslinės grupės konkrečią padėtį, problemas ir poreikius, siekiant skatinti jų socialinę ir ekonominę įtrauktį, taip pat įtraukiant tų bendruomenių atstovus; pabrėžia, kad tokios gairės toliau didintų sanglaudos politikos veiksmingumą stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą visoje Europos Sąjungoje;

4.  teigiamai vertina tai, kad 2014–2020 m. sanglaudos politikos teisės aktų sistema nustatyti nauji elementai, kuriais įtvirtinamas pradinis požiūris išplečiant finansavimo galimybes ir įtraukiant mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad parama marginalizuotoms bendruomenėms atitiktų Europos vertybes ir tikslus, ir atsižvelgia į būtinybę įtraukti šias grupes į visą procesą;

5.  ragina Komisiją suteikti daugiau informacijos apie pasinaudojimą finansavimo galimybėmis, kurios sudaromos marginalizuotoms bendruomenėms; prašo atlikti analizę, kuria remiantis būtų galima daryti tinkamas išvadas, ir nustatyti kliūtis, neleidžiančias toliau naudotis priemonėmis, arba geriausius įmanomus rezultatus;

6.  ragina Komisiją stebėti, kaip faktiškai naudojamasi Europos elgesio kodeksu partnerystės principo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo srityje; primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamente (BNR), kuriame įtvirtintos pagrindinės teisės, pvz., lygių galimybių skatinimas, diskriminacijos prevencija ir tvaraus vystymosi skatinimas, nustatyti horizontalieji principai turi būti taikomi rengiant ir įgyvendinant pagal ESI fondus finansuojamas programas; primena, kad visais valstybių narių veiksmais, finansuojamais pagal ES sanglaudos politiką, reikėtų gerbti pagrindinių teisių principus ir niekada jokiais būdais neprisidėti prie segregacijos;

7.  pabrėžia, kad lygios galimybės ir nediskriminavimo principas įtvirtinti ESI fondų finansavimo taisyklėse siekiant išnaikinti sistemines (tiek ekonomines, socialines, tiek su lytimi susijusias) nelygybės priežastis, taip pat užtikrinant kultūros ir švietimo prieinamumą; pabrėžia, kad, nagrinėjant atskirties priežastis, suvokimui apie sisteminę ksenofobiją ir rasizmą ir sąmoningumo šioje srityje didinimui turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio;

8.  primena, kad lyčių lygybė yra sanglaudos politikoje horizontaliai taikomas principas; smerkia tai, kad visų pirma marginalizuotoms bendruomenėms priklausantys moterys, migrantai ir neįgalieji patiria įvairialypę diskriminaciją;

9.  pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką būtina spręsti labai svarbią jaunimo ir vaikų, suaugusiųjų ir neįgaliųjų skurdo ir atskirties problemą, taip pat pereiti nuo institucinės prie bendruomeninės globos ir teikiamų paslaugų; primygtinai ragina atitinkamas valstybes nares imtis deramų veiksmų ir priemonių siekiant parengti ir įgyvendinti tam skirtas strategijas, laikantis integruoto požiūrio;

10.  pažymi, kad formuojant konkrečioms tikslinėms grupėms skirtą politiką pagal principą „aiškus, bet neišskirtinis“ negalima išskirti kitų panašioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių grupių, taip siekiant išvengti sukelti jų pasipriešinimą; pabrėžia, kad šis principas yra tik pirmas žingsnis pripažįstant poreikį skirti dėmesį kai kurioms pažeidžiamiausioms ir labiausiai marginalizuotoms bendruomenėms ir asmenims;

11.  pabrėžia, kad turėtų būti numatytos paaiškinamos, skaidrios ir demokratinės struktūros, kuriomis būtų siekiama kovoti su korupcija ir nesąžiningu lėšų naudojimu, siekiant užtikrinti marginalizuotų bendruomenių įtrauktį;

12.  mano, kad galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis yra vienas iš pagrindinių tikslų sprendžiant marginalizuotų grupių įtraukties problemą; ragina valstybes nares patobulinti specializuotos informacinės medžiagos apie sveikatą teikimą ir rengti ligų prevencijos strategijas ir su sveikata susijusias bendruomenės iniciatyvas marginalizuotose bendruomenėse; ragina sukurti specializuotas struktūras, pvz., informacijos punktus, kuriuose būtų konsultuojama klausimais, susijusiais su galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įsidarbinti ir įgyti išsilavinimą; reikalauja imtis veiksmų siekiant paskatinti viešojo administravimo institucijose pereiti nuo paklausa grindžiamo metodo prie į paslaugas orientuoto metodo, kuriuo sukuriama palanki aplinka;

13.  ragina su sanglaudos politika geriau koordinuoti nacionalines marginalizuotų bendruomenių strategijas, įskaitant nacionalines romų įtraukties strategijas, nacionalines skurdo mažinimo strategijas, kitų marginalizuotų ar ne tokias palankias sąlygas turinčių bendruomenių įtraukties strategijas ir lyčių lygybės strategijas, ir užtikrinti tvirtesnes jų sąsajas;

14.  ragina valstybes nares ir Komisiją, įgyvendinant ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus, pirmenybę teikti vaikams ir pakartoja, kad labai svarbu skatinti vienodą vaikų prieigą prie būsto, sveikatos apsaugos, švietimo ir oraus gyvenimo sąlygų;

15.  ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas skatinti naudotis ESF finansavimu neformaliojo mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą, taip pat kultūra grindžiamiems projektams remti, siekiant įgyvendinti investavimo į naujus įgūdžius inovacijų srityje ir kovos su nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi tikslus;

16.  atsižvelgdamas į vis didėjančius regioninius skirtumus, demografines problemas ir padėtį, į kurią patenka vis daugiau jaunuolių, išvykusių arba planuojančių išvykti iš savo kilmės šalies, primena, kad pagal 2014–2020 m. biudžeto ciklą mažiau lėšų skiriama sanglaudos politikai; mano, kad sanglaudos politika gali suteikti pridėtinės vertės jau vykdomam darbui valstybėse narėse ir kad daugiausia dėmesio skiriant užimtumo galimybių gerinimui, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir investicijoms į įgūdžius, visų pirma tuose regionuose, kuriuose to labiausiai reikia, sanglaudos politika, be kitų pranašumų, padėtų padidinti socialinę įtrauktį ir sumažinti skurdą; mano, kad turi būti numatytas tinkamas lankstumas siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms teikti individualią paramą atsižvelgiant į vietos poreikius ir užtikrinti, kad finansavimas būtų naudojamas tose vietovėse, kuriose nedarbo lygis yra didžiausias ir kuriose jis labiausiai reikalingas;

17.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės taikytų šiuos principus įgyvendinant veiksmų programas; ragina Komisiją įtraukti savo analizę į savo ataskaitas, įskaitant nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo ataskaitą;

18.  pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse dėl krizės mažinant viešosioms paslaugoms skirtą biudžetą padidėjo nedarbas, panaikinta socialinė apsauga, susidarė sudėtinga padėtis būsto sektoriuje ir radosi sveikatos problemų; ragina valstybes nares veiksmingiau naudotis Europos socialinio fondo parama siekiant marginalizuotoms bendruomenėms gerinti viešųjų paslaugų kokybę ir sudaryti vienodas galimybes jomis naudotis, taip pat kovoti su bet kokios rūšies diskriminacija;

19.  numatant sanglaudos lėšomis remtinus veiksmus ragina atsižvelgti į žmogaus teisių aspektą ir pabrėžia, kad kultūrinės, ekonominės ir socialinės teisės turėtų būti integruotos į marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų pripažinimo pilnateisėmis aktyviomis pilietėmis politiką, taip pat kad rasizmo – tiek atviro, tiek nematomo – problema turėtų būti aiškiai sprendžiama įgyvendinant visus veiksmus ir formuojant visų sričių politiką;

Programų rengimas

20.  pabrėžia, kad taikant partnerystės principą visais lygmenimis turi būti skatinamas dalyvavimas, o valstybės narės šį principą turi taikyti privaloma tvarka, o ne vien tik formaliai; pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti partnerystės elgesio kodeksą siekiant užtikrinti vienodą partnerių dalyvavimą ir jų atstovavimą, – taip turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys marginalizuotų bendruomenių įtraukimui, kad būtų galima atsižvelgti į jų konkrečią padėtį ir galimus iššūkius svariai prisidedant prie partnerystės; yra susirūpinęs dėl to, kad menkai laikomasi būtino partnerių dalyvavimo principo pagal atitinkamus principus, nustatytus Bendrųjų nuostatų reglamente ir Europos partnerystės elgesio kodekse; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti partnerių, įskaitant labiausiai susijusius partnerius, dalyvavimą ir įdiegti paskatų ir keitimosi geriausios patirties pavyzdžiais sistemą ir remti tas vadovaujančiąsias institucijas ir tuos paramos gavėjus, kurie šioje srityje pasiekė ypač gerų rezultatų;

21.  apgailestauja dėl to, kad Komisija pritarė partnerystės susitarimams, į kuriuos pakankamai neįtrauktos marginalizuotos bendruomenės; prašo Komisijos imtis priemonių, kad rengiant, įgyvendinant ir vertinant projektus būtų įtraukiamos marginalizuotos bendruomenės, nes tai yra priemonė susijusioms bendruomenėms įgalinti; siūlo, kad vykdant Europos semestrą būtų pateiktos rekomendacijos, nes jos yra tinkama priemonė veiksmams, kurių turi imtis valstybės narės, skatinti;

22.  ragina valstybes nares laikytis konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dėl marginalizuotų bendruomenių socialinės įtraukties, o Komisiją – atidžiai jas stebėti;

23.  palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės, įskaitant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas gaunančias valstybes nares, savo veiksmų programose pasirinko socialinį ir ekonominį marginalizuotų bendruomenių integravimą kaip investavimo prioritetą; tačiau įspėja, kad šį aspektą taip pat privalu įtraukti į kitas politikos sritis, pvz., švietimą ir užimtumą;

24.  ragina valstybes nares visapusiškai naudotis lėšomis; pabrėžia, kad reikia ypač skatinti finansavimo priemones, taikomas ne tik tiksliniams veiksmams, kuriais siekiama socialinės įtraukties teminio tikslo kovojant su skurdu ir bet kokia diskriminacija, ir visų pirma taikyti integruotą ir sistemingą požiūrį;

25.  mano, kad daugiapakopiam valdymui ir koordinavimui tenka svarbus vaidmuo; pabrėžia, kad vietos valdžios institucijų ir vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra itin svarbus norint pasiekti tikslinę grupę ir kad tam reikia užtikrinti kuo didesnį teritorinį artumą;

Programų įgyvendinimas

26.  pabrėžia integruoto požiūrio svarbą; laikosi nuomonės, kad lėšomis turėtų būti naudojamasi integruočiau, taip pat įgyvendinant keleto fondų finansuojamas programas ir bendruomenės inicijuojamą vietos plėtrą, integruotas teritorines investicijas ir kryžminį finansavimą, kaip nurodyta Bendrųjų nuostatų reglamento 98 straipsnio 2 dalyje, ir kad turėtų būti siekiama sąveikumo su kitomis ES ir nacionalinėmis finansavimo priemonėmis; ragina administracijas ir atitinkamas institucijas siekti aktyviai bendradarbiauti visais lygmenimis, taip pat tarpvalstybiniu mastu;

27.  pažymi, kad kryžminis finansavimas šiuo metu taikomas ribotai ir tam tikru mastu to priežastis yra sudėtingos taisyklės, išdėstytos Bendrųjų nuostatų reglamento 98 straipsnio 2 dalyje; laikosi nuomonės, kad padidinus kryžminio finansavimo taisyklių lankstumą, ypač marginalizuotų bendruomenių atžvilgiu, galėtų padidėti projektų veiksmingumas, taip pat galėtų būti pasiekta svarbi jų poveikio pridėtinė vertė; todėl ragina Komisiją atlikti kryžminio finansavimo taikymo ir jo naudojimo masto analizę;

28.  pažymi, kad marginalizuotos bendruomenės dažnai gyvena mažiau palankiose miestų dalyse; pabrėžia, kaip svarbu tikrai įgyvendinti skurdiems rajonams skirtas miestų atnaujinimo ir atgaivinimo programas, kuriose derinami integruotas ir vieta grindžiamas požiūriai ir partnerystė, kuriomis sprendžiamos ekonominės, socialinės ir teritorinės problemos ir gerinama miestų aplinka ir kuriose dėmesys taip pat skiriamas geresnėms transporto jungtims siekiant padėti suteikti šių bendruomenių nariams geresnę prieigą; mano, kad būsimoje ES miestų darbotvarkėje turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į pagrindinius iššūkius ir poreikius, susijusius su miestų marginalizuotomis bendruomenėmis, siekiant išvengti getų susidarymo ir sėkmingai mažinti segregaciją, skurdą ir socialinę atskirtį;

29.  atkreipia dėmesį konkrečius kaimo, kalnuotose ir izoliuotose vietovėse gyvenančių marginalizuotų bendruomenių poreikius, įskaitant iššūkius, susijusius su ryšiais, mobilumu ir galimybe naudotis paslaugomis, o taip pat su galimybėmis kultūros ir socialinėje srityse; pabrėžia, kad svarbu geriau susieti regionus; taip pat pažymi, kad pasienio zonų gyventojai dažnai patiria marginalizaciją dėl savo geografinės padėties, ir į tai turėtų būti tinkamiau atsižvelgiama rengiant sanglaudos politiką, ypač siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo;

30.  pabrėžia, kad reikia stiprinti suinteresuotųjų subjektų, įskaitant viešąsias paslaugas, administracijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, gebėjimus, siekiant suteikti galių bendruomenėms, pirmiausia suteikiant joms galimybę aktyviau dalyvauti politikos formavimo procese; ragina taip pat šiuo tikslu naudotis tiksline technine pagalba ir finansavimu;

31.  ragina Komisiją teikti techninę pagalbą, reikalingą norint sustiprinti struktūrinių fondų administravime dalyvaujančių organų administracinius pajėgumus ir ragina valstybes nares teikti konsultacijas bei administracinę pagalbą, pvz., rengiant mokymus ir padedant paruošti paraiškas paramai gauti bei teikiant paaiškinimus, siekiant palengvinti marginalizuotoms bendruomenėms, pvz., romams, būdus gauti informaciją apie Europos bei nacionalines finansavimo programas, skirtas verslumui ir užimtumui remti, bei pateikti reikalingas paraiškas;

32.  pabrėžia, kad socialiniai partneriai turi turėti galimybę gauti techninę paramą, siekiant ne tik padidinti socialinių partnerių pajėgumus, bet ir užtikrinti jų koordinavimą ir atstovavimą jiems ad hoc komitetuose, kurie nustato ir įgyvendina veiksmų programas;

33.  pabrėžia, jog Komisija, bendradarbiaudama su marginalizuotų bendruomenių atstovais, pateikusi gaires dėl sąvokos „marginalizuotos bendruomenės“ apibrėžties, turėtų įsteigti ad hoc ekspertų darbo grupę, kuri teiktų konsultacijas, ir skatinti tinkamus administracijos darbuotojų mokymus, siekiant suteikti specialių žinių, susijusių su marginalizuotų bendruomenių patiriamomis problemomis, ir kovoti su diskriminacija, kad būtų skatinama įtrauktis palaikant konstruktyvų ir veiksmingą dialogą, ir integruotai bei veiksmingai įgyvendinti ir stebėti su marginalizuotomis bendruomenėmis susijusius ES finansuojamus projektus, taip didinant jų poveikį;

34.  mano, kad itin svarbu įtraukti lygybės srityje dirbančias tarnybas, moterų organizacijas ir marginalizuotoms bendruomenėms priklausančias moteris į sprendimų dėl lėšų paskirstymo, panaudojimo, įgyvendinimo ir stebėsenos visais lygmenimis – nuo vietos, regioninių ir valstybių narių iki ES institucijų – priėmimo procesą, ir laikosi nuomonės, kad įgyvendinamų programų stebėsena ir vertinimas turėtų būti laikomas esminiu procesu didinant marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų aktyvumą;

35.  atkreipia dėmesį į požiūrį, kad visos strateginės ir operatyvinės politikos priemonės, įskaitant pakankamus administracinius arba institucinius pajėgumus, turi būti taikomos prieš pradedant investuoti; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip laikomasi šių sąlygų, ir užtikrinti, kad atitinkamos valstybės narės imtųsi papildomų veiksmų, ypač įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu bei diskriminacija srityje;

Stebėsena ir rekomendacijos

36.  pažymi, kad ES finansuojami projektai turi turėti ilgalaikę perspektyvą, kad būtų veiksmingi, ir kad lėšomis turi būti remiamos investicijos į tikruosius paramos gavėjų poreikius taikant mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad tikslinės grupės būtų pasiektos, ir sprendžiama atskirties ir marginalizacijos problema; ragina taikyti kokybinio vertinimo ir stebėsenos mechanizmus; ragina Komisiją nustatyti iniciatyvius dalyvaujamojo pobūdžio valstybių narių veiksmų stebėsenos mechanizmus, taikytinus marginalizuotoms bendruomenėms skirtų lėšų planavimo ir vertinimo procese;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad atskirtis dėl būsto, benamystė, atskirtis dėl išsilavinimo ir nedarbas dažnai yra pagrindiniai marginalizacijos elementai; todėl pabrėžia, kokie svarbūs yra integruoti intervenciniai veiksmai būsto, švietimo ir užimtumo srityse marginalizuotų bendruomenių naudai;

38.  atsižvelgdamas į tai, kad naujausia ekonomikos ir finansų krizė itin paveikė marginalizuotas grupes, kurioms gresia didžiausias pavojus netekti darbo esant neramumams darbo rinkoje, primena, kad švietimas ir užimtumas – tai geriausias kelias panaikinti skurdą, ir kad reikėtų teikti pirmenybę marginalizuotų bendruomenių integravimui į visuomenę ir darbo rinką. susirūpinęs pažymi, kad marginalizuotų bendruomenių nariai dažnai patiria socialinę atskirtį, kenčia nuo diskriminacijos ir dėl to susiduria su kliūtimis norėdami gauti aukšto lygio išsilavinimą, darbo vietą, sveikatos priežiūrą, transporto paslaugas, informaciją ir paslaugas apskritai, taigi iškyla sudėtinga problema, kurią reikia tinkamai spręsti panaudojant ir veiksmingai derinant Europos struktūrinius ir investicinius fondus ir nacionalinius išteklius; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia dėti konkrečias pastangas pagal jau vykdomas ES programas, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvą, programą „Erasmus+“ ir programą „Kūrybiška Europa“, kad jose galėtų dalyvauti marginalizuotų bendruomenių nariai, kartu reguliariai stebėti, kaip pavyksta juos įtraukti į programas, siekiant nutraukti skurdo ir marginalizacijos ratą ir pagerinti žmonių profesinius įgūdžius bei kvalifikaciją;

39.  ragina naudoti lėšas siekiant gerinti marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų gyvenimo sąlygas ir padėti joms įgyti aukštos kokybės tvarų išsilavinimą, gauti būstą, sveikatos priežiūros paslaugas, darbą, vaikų priežiūros ir socialines paslaugas, naudotis teisine sistema ir paramos aukoms paslaugomis;

40.  pabrėžia, kad marginalizuotų bendruomenių atstovai turi aktyviai dalyvauti stebėsenos mechanizmuose ir turi galėti juose dalyvauti kaip tikrieji nariai; pabrėžia, kad vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis galėtų būti sukaupta didelė patirtis; pabrėžia, kad reikia skleisti geriausią patirtį ir ja naudotis; ragina Komisiją ir valstybes nares analizuoti visą esamą geriausią patirtį, įskaitant novatorišką patirtį, susijusią su marginalizuotų bendruomenių ir asmenų įtraukimu į visuomenę, ir pradėti tinklų kūrimo veiklą, taip pat tarp socialinių, su jaunimu susijusių sričių ir bendruomenės darbuotojų bei tarp mokslininkų ir tyrėjų; pabrėžia, kad reikia sukurti tinklo platformą ES lygmeniu, palengvinančią keitimąsi geriausia patirtimi ir bendrų problemų sprendimą, kuri taip pat galėtų būti naudojama kaip gebėjimų stiprinimui skirta e. mokymosi priemonė;

41.   ragina Komisiją spręsti sanglaudos politikos ir marginalizuotų bendruomenių klausimą palaikant metinį struktūrinį dialogą su pilietine visuomene ir partneriams atstovaujančiomis organizacijomis ir kartu užtikrinti, kad marginalizuotų bendruomenių atstovai jame dalyvautų, bei skatinti kiekybine ir kokybine analize grindžiamas diskusijas;

42.  pažymi, kad informuotumas apie struktūrinę ir sisteminę atskirtį yra būtinas ne tik visoje visuomenėje, jis taip pat yra ypač svarbus sprendimų priėmėjų ir suinteresuotųjų subjektų visais administraciniais lygmenimis bei kitų susijusių viešojo sektoriaus institucijų veikloje; ragina visus viešojo sektoriaus suinteresuotuosius subjektus ir mokymo įstaigas atlikti nuodugnią diskriminacijos ir marginalizacijos priežasčių analizę ir didinti sąmoningumą apie tai, kad ksenofobija ir rasizmas ir visos sisteminę atskirtį lemiančios marginalizacijos rūšys turi būti panaikintos; ragina Komisiją griežtai vykdyti ir stebėti ES teisės aktus, susijusius su diskriminacija; ragina valstybines užimtumo tarnybas (VUT) teikti aukštos kokybės poreikiams pritaikytas paslaugas;  pabrėžia, kad stengiantis padėti marginalizuotoms grupėms integruotis reikia taikyti dvejopą metodą: tiesiogiai siūlyti šioms grupėms priklausantiems žmonėms švietimą, įskaitant švietimo įstaigas, mokymą, profesinį konsultavimą ir darbo galimybes ir bendradarbiauti su vietos bendruomene bei valdžios institucijomis siekiant pagerinti ir (arba) pakeisti visuomenėje susiformavusią nuomonę, didinti informuotumą apie prietarų pasekmes, tobulinti viešąsias paslaugas ir pritaikyti socialines sistemas;

44.  pabrėžia, kad švietimas – tai pagrindinė teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyje; pabrėžia, kad vienodų galimybių visiems visuomenėms nariams gauti aukštos kokybės išsilavinimą užtikrinimas – tai pagrindinė socialinės atskirties ciklo nutraukimo priemonė; mano, kad formalusis ir neformalusis švietimas bei savišvieta, susiję su pakantumo įvairovei ugdymu, yra tikros politinės, ekonominės ir socialinės marginalizuotų bendruomenių integracijos pagrindas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia įgyvendinti programas, projektus ir remti į marginalizuotas bendruomenes nukreiptą veiklą siekiant suteikti priešmokyklinį ugdymą, įtvirtinti formaliojo švietimo reikalavimą, kartu taip pat suteikiant galimybes kitokio pobūdžio švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą, ypač ugdant profesinius ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžius, ir sudaryti geresnes galimybes naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taip pat siekiant suteikti galių marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims ir mergaitėms;

45.  ragina valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas skatinti naudotis ERPF finansavimu su marginalizuotomis bendruomenėmis susijusioms ir joms naudingoms MVĮ ir socialinėms įmonėms remti; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti į marginalizuotas bendruomenes nukreiptą veiklą siekiant suteikti pagalbą ir sukurti sąlygas labai mažo masto verslininkystei, taip išsaugant įvairius verslo reikalų tvarkymo būdus;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis sektorių artimiausioje ateityje iš esmės keisis, iš dalies dėl didesnio naudojimosi interneto priemonėmis ir sprendimais; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šios priežasties spaudimą dėl darbo vietos išsaugojimo patirs žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai, o tai labai pajus marginalizuotų bendruomenių nariai, kurie šiuo metu paprastai dirba šiuose sektoriuose; atkreipia dėmesį į visiems visuomenės nariams, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms, prieinamų ir įperkamų mokymų ir paslaugų naujų technologijų ir sektorių srityje svarbą, visų pirma kalbant apie galimybes skaitmeniniame ir žaliosios ekonomikos sektoriuose; atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu labai mažoms ir mažosioms įmonėms padėti išlaikyti darbo vietas kaimo vietovėse, ir todėl ragina daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų užtikrintos šių įmonių galimybės gauti finansavimą;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims svarbu suteikti galių skatinant verslininkes ir moterų aktyvumą šiose bendruomenėse;

48.  atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį suteikiant galių marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims gali atlikti socialinis verslumas, kooperatyvai, savitarpio asociacijos ir alternatyvus verslas; rekomenduoja sanglaudai skirtomis, visų pirma Europos socialinio fondo, lėšomis remti investicijas šioje srityje, kurias vykdant didelis dėmesys skiriamas lyties aspektui;

49.  ragina Komisiją išnagrinėti dabartinio paskirstymo, susijusio su paramos iš sanglaudos politikos fondų nustatymu pagal BVP, apribojimus, geriau pasinaudojant turimais rodikliais, pvz., Eurostato ES statistiniais duomenimis apie pajamas ir gyvenimo sąlygas, pagal kuriuos Sąjungos teritorijoje galima nustatyti skurdžias vietoves ir socialinį pažeidžiamumą siekiant geriau nukreipti ES paramą marginalizuotoms bendruomenėms;

50.  pabrėžia, kad ES politinėse diskusijose su marginalizuotomis bendruomenėmis susiję klausimai yra tendencingai politizuojami ir todėl reikia atlikti išsamią struktūrinės atskirties analizę įgyvendinant tiek partnerystės susitarimus, tiek susijusias veiklos programas; ragina Komisiją pateiktį suderintas, nuoseklias ir aiškias rekomendacijas dėl su marginalizuotomis bendruomenėmis susijusių ES finansuojamų projektų rengimo, įgyvendinimo ir valdymo, įskaitant nuodugnią analizę, geriausios patirties pavyzdžius ir politines rekomendacijas, siekiant užtikrinti, kad ir būsimu programavimo laikotarpiu marginalizuotoms bendruomenėms būtų skiriama ES finansinė parama;

51.  ragina lyties aspektą ir sektorių analizę įtraukti į visas ES finansuojamas integracijos ir socialinės įtraukties iniciatyvas, programas, veiksmus ir finansavimo susitarimus, kad būtų geriau tenkinami konkretūs marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų poreikiai ir geriau suvokiamos įvairios skirtingas struktūrines pozicijas užimančių ir skirtingus vaidmenis atliekančių moterų nuomonės ir požiūriai; mano, kad poveikio lyčiai vertinimai ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra naudingi vertinant, kokį poveikį finansavimo prioritetai, finansinių išteklių paskirstymas ir finansavimo programų specifikacijos daro moterims; pabrėžia būtinybę sistemingai rinkti ir reguliariai analizuoti pagal lytis suskirstytus duomenis;

52.  ragina valstybes nares skirti premiją už pavyzdinį pasiaukojantį darbą siekiant tikslo integruoti ir įtraukti marginalizuotas grupes įgyvendinant ES fondų paramą; mano, kad ši premija už puikų darbą galėtų būti teikiama valstybių narių savivaldybėms ar regionams;

53.  ragina valstybes nares suteikti galimybę kurti tinklus tarp marginalizuotas grupes integruojančių savivaldybių ir miestų ir šią veiklą skatinti; mano, kad Merų paktas dėl klimato kaitos galėtų būti naudojamas kaip tokio tinklo pavyzdys;

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Sanglaudos politika yra viena stipriausių Europos Sąjungos turimų priemonių, galinčių padėti kovoti su nelygybe ir remti teritorinę ir socialinę sanglaudą jos regionuose.

Visų Europos šalių visuomenėse yra grupių ir bendruomenių, kurios susiduria su struktūrine atskirtimi ir atskyrimu nuo daugumos visuomenės ir neturi galimybės naudotis net pagrindine viešąja infrastruktūra ir paslaugomis. Be to, labai dažnai jos neproporcingai patiria skurdą, neturi darbo ir susiduria su sveikatai nepalankiomis sąlygomis.

Dėl per krizę smarkiai sumažintų viešųjų išlaidų esamos problemos valstybėse narėse dar pagilėjo, pvz., padidėjo nedarbas, nebuvo socialinės apsaugos, pasidarė sunku rasti būstą ir pradėjo trūkti viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl krizė padarė tiesioginį neigiamą poveikį marginalizuotų bendruomenių nariams. Be to, daugeliui savivaldybių toliau taikomi griežti biudžeto apribojimai, dėl kurių jos negali tinkamai spręsti socialinės atskirties problemos visuomenėje.

Nepaisant visko, už marginalizuotų bendruomenių padėties keitimą daugiausia atsakingos valstybės narės. Nors visoje Europoje konkrečios nacionalinės aplinkybės, poreikiai ir sprendimai labai skiriasi, siekiant socialinės sanglaudos tikslo Europa, įgyvendindama įvairių krypčių politiką, raginama atlikti tam tikrą vaidmenį, t. y. įtraukti marginalizuotas bendruomenes.

Marginalizuotos bendruomenės ir diskriminacinės struktūros

Nėra vienodos ES marginalizuotų bendruomenių apibrėžties; terminas apima įvairias sąvokas, pvz., nepalankioje padėtyje esantys rajonai, labiausiai nepasiturintys arba materialinį nepriteklių patiriantys žmonės, žmonės, kuriems gresia skurdas, ir socialiai remtinos arba diskriminuojamos visuomenės grupės.

Vis dėlto marginalizuotų bendruomenių sąvoka 2013 m. buvo įtraukta į ERPF reglamentą ir buvo nustatytas aiškus tikslas – kovoti su socialinės atskirties problemos padariniais. Todėl dabar ES yra atsakinga ir turi nuosekliai įgyvendinti šį tikslą.

Be to, esama įvairių diskriminacinių struktūrų, įskaitant lytinės orientacijos ir lyčių tapatybės, taip pat įvairių kultūrinių, religinių ar etninių kultūrų. Daugelis žmonių tuo pat metu susiduria su įvairių formų diskriminacija, ypač romų bendruomenėse, kurios Europos visuomenėje yra labai dažnai marginalizuojamos.

Sanglaudos politika yra veiksminga priemonė

Sanglaudos politikai gali tekti svarbus vaidmuo keičiant šią tikrovę. Tai svarbu ne tik nagrinėjant su būstų sektoriumi ar galimybe naudotis viešąja infrastruktūra susijusias problemas, kaip tai jau daroma pagal ERPF, bet ir nustatant kompleksinį požiūrį į kovą su visų skirtingų formų diskriminacija, su kuria susiduria marginalizuotos bendruomenės.

Tačiau marginalizuotos bendruomenės labai dažnai negali pasinaudoti Europos sanglaudos politika. Jos neįtraukiamos nei į sprendimų priėmimo struktūras, nei į projektų įgyvendinimo ir stebėsenos procesus. Dėl to ES gali pagilinti pažeidžiamų grupių problemas, be to, esama keleto netinkamo lėšų panaudojimo pavyzdžių, visų pirma susijusių su marginalizuotomis bendruomenėmis.

Supratimui ir sąmoningumui apie sisteminių formų diskriminaciją, pvz., priešiškumą čigonams, turi būti skiriama daugiausia dėmesio nagrinėjant atskirties priežastis.

Kompleksinis požiūris: aiškus, bet neišskirtinis

Spręsdami su marginalizuotų grupių integracija susijusias problemas keletas suinteresuotųjų subjektų taiko principą „aiškus, bet neišskirtinis“. Pagal šį principą siūloma daugiausia dėmesio skirti konkrečioms tikslinėms grupėms neišskiriant kitų žmonių, esančių panašioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje. Vis dėlto vien tai, kad paminimos marginalizuotos bendruomenės, pvz., romų, neužtikrina, kad bus taikomos konkrečios priemonės jų padėčiai spręsti.

Šiuo tikslu labai svarbu tinkamai įgyvendinti partnerystės elgesio kodeksą, kuriuo stengiamasi užtikrinti vienodą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems. Nurodoma, kad su partnerystės principo įgyvendinimu susijusi padėtis valstybėse narėse labai skiriasi: kai kuriose valstybėse narėse reguliariai konsultuojamasi su socialiniais partneriais, o kitose elgesio kodeksas visiškais ignoruojamas.

Be to, per ankstesnį programavimo laikotarpį įvertinus projektus paaiškėjo, kad finansuojant ne visada atsižvelgiama į tikruosius paramos gavėjų poreikius. Vykdytojai kartais patenkina kriterijus tiesiog pažymėdami langelius, pvz., įtraukdami nevyriausybines organizacijas, kurios tariamai atstovauja romams, arba rengdami pseudo-konsultacijas, per kurias nevedamas joks tikras dialogas.

Todėl esama aiškaus poreikio taikyti kokybės vertinimo ir stebėsenos mechanizmus. Turime pereiti prie kokybės kontrolės, kad imantis veiksmų būtų pasiekta ilgalaikių ir tvarių rezultatų. Tai sudėtingas ir daug laiko atimantis procesas, kurį atliekant vietos ir nacionaliniu lygmenimis reikia tikslingai ir veiksmingai stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus, taip pat įgalinti marginalizuotas bendruomenes, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti kuriant ir įgyvendinant veiksmus. Techninei pagalbai skirtas biudžetas dažnai lieka nepanaudotas, jis turėtų būti skiriamas pilietinei visuomenei skirtiems gebėjimų stiprinimo projektams ir mokymo programoms.

Šiame pranešime pateikiamos rekomendacijos, kaip įveikti pirmiau aprašytas problemas. Tokiu būdu naudojant marginalizuotų bendruomenių įtraukčiai skirtas ES lėšas gali atsirasti puiki galimybė skatinti ir remti didesnę Europos šalių visuomenių sanglaudą.

25.6.2015

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Sanglaudos politika ir marginalizuotos bendruomenės

(2014/2247(INI))

Nuomonės referentas: Ádám Kósa

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 1986 m. Suvestiniame Europos akte sanglaudos politika apibrėžta kaip skirtumų tarp regionų ir mažiausiai išsivysčiusių regionų atsilikimo mažinimas; kadangi Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo prisidėjo dar vienas sanglaudos aspektas, kai kalbama apie „ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą“;

B.  kadangi Komisija nepateikia marginalizuotos bendruomenės apibrėžties, valstybės narės atsakingos už jos nustatymą remdamosi nacionaliniais rodikliais; tačiau pažymi, kad marginalizaciją galima nustatyti atsižvelgiant į tam tikrų rodiklių, įskaitant socialinę atskirtį, ilgalaikį nedarbą, žemą išsilavinimo lygį, diskriminaciją, (itin) prastas gyvenimo sąlygas, aukštą diskriminacijos lygį ir didelę rizikos sveikatai tikimybę ir (arba) menką prieigą prie sveikatos priežiūros, rinkinį, t. y. šios gyventojų grupės laikomos pažeidžiamiausiomis ir joms pagalbos reikia labiausiai;

C.  kadangi Reglamente Nr. 1304/2013/ES(18) nustatyta, kad Europos socialinis fondas turi būti naudingas žmonėms, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias žmonių grupes: ilgalaikius bedarbius, neįgaliuosius, migrantus, etnines mažumas, marginalizuotas bendruomenes ir skurdą bei socialinę atskirtį patiriančius visų amžiaus grupių asmenis;

D.  kadangi Reglamente Nr. 223/2014/ES(19) nustatyta, kad Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas skatina socialinę sanglaudą, didina socialinę įtrauktį ir taip galiausiai prisideda prie skurdo panaikinimo tikslo Sąjungoje. Šio fondo lėšomis remiami ES valstybių veiksmai, kuriais siekiama labiausiai skurstantiems asmenims teikti materialinę pagalbą;

1.  atsižvelgdamas į tai, kad naujausia ekonomikos ir finansų krizė itin paveikė marginalizuotas grupes, kurioms gresia didžiausias pavojus netekti darbo esant neramumams darbo rinkoje visiems, primena, kad švietimas ir užimtumas – tai geriausias kelias iš skurdo, taigi reikėtų teikti pirmenybę marginalizuotų bendruomenių integravimui į darbo rinką. susirūpinęs pažymi, kad marginalizuotų bendruomenių nariai dažnai patiria socialinę atskirtį, kenčia nuo diskriminacijos ir dėl to susiduria su kliūtimis norėdami gauti aukšto lygio išsilavinimą, darbo vietą, sveikatos priežiūrą, transportą, informaciją ir paslaugas apskritai, taigi iškyla sudėtinga problema, kurią reikia tinkamai spręsti panaudojant ir veiksmingai derinant struktūrinius ir investicinius fondus ir nacionalinius išteklius; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia dėti konkrečias pastangas pagal jau vykdomas ES programas, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvą, programą „Erasmus+“ ir programą „Kūrybiška Europa“, kad jose galėtų dalyvauti marginalizuotų bendruomenių nariai, kartu reguliariai stebėti, kaip pavyksta juos įtraukti į programas, siekiant nutraukti skurdo ir marginalizacijos ratą ir pagerinti žmonių profesinius įgūdžius bei kvalifikaciją;

2.  pabrėžia, kad stengiantis padėti marginalizuotoms grupėms integruotis reikia taikyti dvejopą metodą: tiesiogiai siūlyti šioms grupėms priklausiantiems žmonėms švietimą, įskaitant švietimo įstaigas, mokymą, profesinį konsultavimą ir darbo galimybes ir bendradarbiauti su vietos bendruomene bei valdžios institucijomis siekiant pagerinti ir (arba) pakeisti visuomenėje susiformavusią nuomonę, didinti informuotumą apie prietarų pasekmes, tobulinti viešąsias paslaugas ir pritaikyti socialines sistemas;

3.  primena, kad pagrindinis sanglaudos politikos tikslas – skatinti teritorinį vystymąsi ir mažinti regionų skirtumus, todėl pabrėžia, kad šiam tikslui pasiekti įgyvendinant ir valdant susijusias ES lėšas turėtų būti imamasi konkrečių kompleksinių priemonių; pabrėžia, kad Europos socialinis fondas turėtų būti pagrindinė strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo priemonė užimtumo, darbo rinkos politikos, judumo, švietimo, mokymo ir socialinės įtraukties srityse, tokiu būdu prisidedant prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; pabrėžia, kad sanglaudos lėšomis turėtų būti skatinami moksliniai tyrimai ir analizės, kurių pagrindu kaupiamos žinios apie tikras marginalizuotų bendruomenių gyvenimo sąlygas; pabrėžia, kad sanglaudos politika yra svarbi priemonė siekiant veiksmingai užtikrinti pažangų ir tvarų augimą regionuose, kuriuose to labiausiai reikia, ją vykdant remiamos naujai įsteigtos įmonės ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra; atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu labai mažoms ir mažosioms įmonėms padėti išlaikyti darbo vietas kaimo ir periferinėse vietovėse;

4.  atsižvelgdamas į vis didėjančius regioninius skirtumus, demografines problemas ir padėtį, į kurią patenka vis daugiau jaunuolių, išvykusių arba planuojančių išvykti iš savo kilmės šalies, primena, kad pagal 2014–2020 m. biudžeto ciklą mažiau lėšų skiriama sanglaudos politikai; mano, kad sanglaudos politika gali suteikti pridėtinės vertės jau vykdomam darbui valstybėse narėse ir kad daugiausia dėmesio skiriant užimtumo galimybių gerinimui, visuomenės dalyvavimui ir investicijoms į įgūdžius, visų pirma tuose regionuose, kuriuose to labiausiai reikia, sanglaudos politika, be kitų pranašumų, padėtų padidinti socialinę įtrauktį ir sumažinti skurdą; mano, kad turi būti numatytas tinkamas lankstumas siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms teikti individualią paramą atsižvelgiant į vietos poreikius ir užtikrinti, kad finansavimas būtų naudojamas tose vietovėse, kuriose nedarbo lygis yra didžiausias ir kuriose jis labiausiai reikalingas;

5.  teigiamai vertina tai, kad 2014 m. įsigaliojęs Reglamentas Nr. 1303/2013/ES(20) apima naujas nuostatas, skirtas paremti nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims; ragina valstybes nares šias nuostatas įtraukti į savo veiklos programas ir nedelsiant imtis konkrečių veiksmų reikalaujant parengti institucinių paslaugų pakeitimo bendruomeninėmis paslaugomis strategiją ir dėti pastangas patvirtinant atitinkamas priemones; be to laikosi nuomonės, kad valstybės narės turi padėti skatinti socialinę įtrauktį, kovoti su skurdu ir visų formų diskriminacija, kaip nustatyta ES teisės aktuose, kovoti su nusikaltimais dėl neapykantos prieš žmones iš marginalizuotų bendruomenių ir skatinti nediskriminavimo politiką, prireikus, be kita ko, priimti atitinkamus teisės aktus, stiprinti nacionalines įstaigas, atsakingas už kovą su diskriminacija, ir rengti specializuotus mokymus valstybės tarnautojams; pabrėžia, kad minėtieji reglamentai taip pat integruoja ir (arba) įtraukia marginalizuotas bendruomenes, tenkindami jų poreikius, susijusius su žinių visuomenėje jiems kylančiais vis didesniais sunkumais; laikosi nuomonės, kad pagal reglamentą reikėtų laikytis Europos partnerystės elgesio kodekso ir tiksliai jį įgyvendinti;

6.  pabrėžia, kad švietimas – tai pagrindinė teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyje, ir kad švietimo ir mokymo politika visiems visuomenėms nariams turėtų sudaryti galimybę gauti aukštos kokybės išsilavinimą; atkreipia dėmesį į nelygybes, kurių vis dar esama Europos švietimo sistemose, ir į tai, kad paveldėtas socialinis statusas – tai svarbiausia prie to prisidedanti problema; pabrėžia, kad vienodų galimybių visiems visuomenėms nariams gauti aukštos kokybės išsilavinimą užtikrinimas – tai raktas į socialinės atskirties ciklo nutraukimą; atsižvelgdamas į tai primena, jog reikia investicijų, kad žmonės galėtų bet kuriame savo gyvenimo etape dalyvauti įkvepiančiuose mokymuose ir kad būtų skatinamas mokymasis visą gyvenimą, taip stiprinant socialinę įtrauktį, aktyvų pilietiškumą ir savęs išlaikymą; atsižvelgdamas į tai primena, kad būtinas profesinis mokymas ir pagrindinių įgūdžių ugdymas atsižvelgiant į valstybių narių darbo rinkų ir švietimo sistemų skirtumus ir nereikėtų taikyti standartinio požiūrio; atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingas pagrindas politikai formuoti, kuriame būtų atsižvelgta į inovacijų potencialą ir verslumo galimybes, susijusias su regiono ypatumais, bei jo realistinį įvairinimo potencialą, kad būtų galima parengti tinkamas strategines priemones, pagrįstas šiomis ypatybėmis ir rezultatais, kurių tikimasi, taip užkertant kelią tam, kad gyventojai nutekėtų į labiau išsivysčiusius regionus;

7.  šiomis aplinkybėmis primena, kad žemos kvalifikacijos darbuotojams ir visai nekvalifikuotiems darbuotojams reikalingas profesinis mokymas ir pagrindinių įgūdžių ugdymas, kuris būtų grindžiamas ne standartiniais politikos srities sprendimais, o individualiomis politikos srities rekomendacijomis, pritaikytomis atsižvelgiant į regione turimą žinių bagažą. Atkreipia dėmesį į viešojo ir privačiojo sektorių mokymo apie politikos sritis darbotvarkę kaip į pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos valdžios institucijų partnerystės rezultatą, pagrįstą rezultatais ir (arba) pasiekimų rodikliais, nuolatine stebėsena ir vertinimu, kartu su bandomaisiais projektais, politikos sričių eksperimentais ir testų pavyzdžiais;

8.  pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, jog būtų užtikrinta, kad ES lėšomis niekuomet jokiu būdu nebūtų prisidedama prie segregacijos; ragina Komisiją atidžiai stebėti nediskriminavimo principo ir susijusių teisės aktų laikymąsi ir remia Komisijos sprendimą pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios apeina Rasinės lygybės direktyvą Nr. 2000/43/EB;

9.  ragina Komisiją teikti techninę pagalbą, reikalingą norint sustiprinti struktūrinių fondų administravime dalyvaujančių organų administracinius pajėgumus ir ragina valstybes nares teikti konsultacijas bei administracinę pagalbą, pvz. rengiant mokymus ir padedant paruošti paraiškas paramai gauti bei teikiant paaiškinimus, siekiant palengvinti marginalizuotoms bendruomenėms, pvz., romams būdus gauti informaciją apie Europos bei nacionalines finansavimo programas skirtas verslumui ir užimtumui remti bei pateikti reikalingas paraiškas;

10.  siekiant skatinti bendruomenines paslaugas, ragina pripažinti globą šeimos namuose, pvz., vaikų, vyresnio amžiaus žmonių arba žmonių su negalia priežiūrą, kaip tikrą darbą ir įsteigti kovos su nedeklaruojamu darbu mechanizmus; ragina pripažinti teisę į socialinės gerovės išmokas, socialinę paramą ir turto įsigijimą;

11.  ragina valstybes nares laikytis konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų dėl marginalizuotų bendruomenių socialinės įtraukties, o Komisiją – atidžiai jas stebėti;

12.  pabrėžia, kad socialiniams partneriams reikia sudaryti galimybes gauti techninę paramą, siekiant ne tik padidinti socialinių partnerių pajėgumus, bet ir užtikrinti jų koordinavimą ir atstovavimą jiems ad hoc komitetuose, kurie nustato ir įgyvendina veiksmų programas;

13.  palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės, įskaitant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas gaunančias valstybes nares, savo veiksmų programose pasirinko socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių integravimą kaip investavimo prioritetą; tačiau įspėja, kad šį aspektą taip pat privalu įtraukti į kitas politikos sritis, pvz., švietimą ir užimtumą;

14.  pažymi, kad romai, kurie yra didžiausia etninė mažuma Europoje ir viena iš labiausiai marginalizuotų bendruomenių ES, kenčia nuo prastesnės sveikatos būklės, nei likusi gyventojų dalis, ir tinkamai įspėja, kad, remiantis pagal Jungtinių Tautų vystymo programą atliktos apklausos duomenimis, apie 20 proc. romų neturi sveikatos draudimo arba nežino, ar jie apdrausti, o apie 15 proc. romų vaikų iki 14 m. amžiaus nepaskiepyti palyginti su 4 proc. vaikų iš romų tautybei nepriklausančių namų ūkių; ragina valstybes nares patobulinti ir nuosekliai teikti specializuotą informacinę medžiagą apie sveikatą ir rengti ligų prevencijos strategijas ir bendruomenės iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti rūpinimąsi sveikata romų bendruomenėse;

15.  ragina valstybes nares atsižvelgti į daugialypius ir teritorinius skurdo aspektus, sutelkti pakankamai finansinių išteklių iš valstybės biudžeto ir ES programų panaudojant bendruomenės inicijuotą vietos plėtros iniciatyvą, bendrus veiksmų planus, integruotas teritorines investicijas ir integruotus veiksmus siekiant jų nacionalinėse romų integracijos strategijose (NRIS) nustatytų tikslų, parengti daugiasektorines ir kelių fondų programas, skirtas labiausiai nepasiturintiems mikroregionams;

16.  atkreipia valstybių narių ir Komisijos dėmesį į tai, kad, nors po 2020 m. darbingo amžiaus žmonių pamažu mažės, konkurencija dėl darbo vietų dar labiau išaugs, tuo pačiu privačiajame sektoriuje bus kuriama vis mažiau darbo vietų tiems, kurių kvalifikacija šiuo metu sąlyginai žema, taigi šiems asmenims turės būti taikomos aktyvios integracijos politika; primena, kad net kai kuriose iš turtingiausių valstybių narių (pvz., Danijoje arba Liuksemburge) didėjantis ilgalaikio nedarbo lygis kelia nerimą (Europos Sąjungoje beveik 12 milijonų žmonių priklauso ilgalaikių bedarbių kategorijai, tai sudaro 5 proc. darbo jėgos, iš jų 59 proc. jau dvejus metus neranda darbo); ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ieškoti praktinių sprendimų, kurie leistų laikinai įdarbinti itin žemos kvalifikacijos darbuotojus ir visai nekvalifikuotus darbuotojus ir (arba) padėtų jiems vėl susirasti darbą, taigi būtinai reikalingas naujas požiūris ir ne tik ilgalaikės strategijos, bet ir trumpalaikės priemonės, pvz., paramos pajamoms rūšys, siekiant užkirsti kelią labiausiai pažeidžiamų grupių socialinei atskirčiai, taip pat pritaikyti esamas priemones, pvz., Europos regioninės plėtros fondą ir Europos socialinį fondą, siekiant užkirsti kelią vis nesibaigiančiam ilgalaikiam nedarbui, kurio vis daugėja išsivysčiusiuose regionuose, visų pirma kalbant apie vyresnius kaip 50 metų žmones ir jaunimą, ir ilgalaikiam nedarbo didėjimui; ragina Komisiją apskaičiuoti galimybes įsidarbinti privačiajame sektoriuje, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojams, ir nustatyti, kokios naujos darbo vietos, nereikalaujančios jokios kvalifikacijos, galėtų būti sukurtos trumpuoju laikotarpiu iki 2020 m.;

17.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, lyčių lygybės užtikrinimo tarnybomis ir kitais žmogaus teisių mechanizmais griežtai vykdyti ir stebėti ES teisės aktus, susijusius su diskriminacija, ypač užimtumo, švietimo ir mokymo srityse; ragina valstybines užimtumo tarnybas (VUT) teikti aukštos kokybės pažeidžiamoje padėtyje esantiems klientams pritaikytas paslaugas ir jų tarnautojams teikti sąmoningumo ugdymo mokymus siekiant didinti suvokimą apie daugeriopai tarpusavyje susijusias kliūtis nepalankioje padėtyje esantiems bedarbiams, kad būtų pašalintas šališkas ir neigiamas požiūris į juos;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis paslaugų sektorių artimiausioje ateityje iš esmės keisis, iš dalies dėl didesnio naudojimosi interneto priemonėmis ir sprendimais; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šios priežasties spaudimą dėl darbo vietos išsaugojimo patirs žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai, o tai labai pajus marginalizuotų bendruomenių atstovai, kurie šiuo metu paprastai dirba šiuose sektoriuose; atkreipia dėmesį į visiems visuomenės nariams, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms, prieinamų ir įperkamų mokymų naujų technologijų ir sektorių svarbą, visų pirma kalbant apie galimybes skaitmeniniame ar žaliosios ekonomikos sektoriuose; atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu labai mažoms ir mažosioms įmonėms padėti išlaikyti darbo vietas kaimo vietovėse, ir todėl ragina daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų užtikrintos šių įmonių galimybės gauti finansavimą;

19.  ragina Komisiją toliau nedelsiant pateikti išsamų taisyklių ir gairių rinkinį, kuriuo būtų skatinama neįgaliųjų prieiga ir įtrauktis;

20.  atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad reikia labiau stengtis užtikrinti, jog teigiamas technologinių inovacijų poveikis iš tiesų būtų jaučiamas darbo rinkoje ir kad tuo pačiu metu daugiau paramos reikėtų teikti valstybėms narėms rengiant švietimo ir mokymo sistemas, kad ateityje palyginti nepalankiose sąlygose esantys darbuotojai turėtų daugiau galimybių įgyti sudėtingesnių, lankstesnių ir konkurencingesnių žinių siekiant padidinti užimtumo lygį; ragina Europos Sąjungos institucijas ateityje daugiau dėmesio skirti darbo rinkos prognozių rengimui, kuriose taip pat būtų atsižvelgiama į novatoriškas, pažangesnes technologijas, kurių vienu iš išeities taškų galėtų būti naujas mokslinių tyrimų projektas, kurį pradėjo įgyvendinti Parlamentas(21), ir taip pat ragina Komisiją atlikti panašius mokslinius tyrimus;

21.  ragina valstybes nares apdairiai sudarant biudžetą ypatingą dėmesį atkreipti į ekonominių priemonių socialinį poveikį, įsipareigoti skirti didesnį ir pakankamą finansavimą ir imtis veiksmingų kryptingų priemonių siekiant užtikrinti, kad miesto ir kaimo geografinių regionų vystymosi skirtumai nebūtų perduodami socialinės nelygybės ir nevienodų galimybių – o jos pasireiškia ankstyvame amžiuje – pavidalu; mano, kad tam neturėtų būti leista atsitikti ir vėlesniais etapais ir dėl to, remiantis socialiniais ir ekonominiais rodikliais, būtina nustatyti teritorijas (mažas vietoves, gyvenviečių dalis), kuriose ekonominės, socialinės ir kitos kliūtys yra ypač didelės; pabrėžia, kad reikėtų skirti didesnį dėmesį tam, kad būtų padedama šioms teritorijoms neatsilikti; su susirūpinimu pažymi, kad specialių poreikių mokyklose be pagrindo mokosi per daug vaikų iš socialiai pažeidžiamų šeimų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia pripažinimo ir ikimokyklinio ugdymo, nediskriminavimo, lygių galimybių gauti aukštos kokybės išsilavinimą ir šeimos stabilumo svarbą;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti didelio jaunimo nedarbo problemą, su kuria susiduria marginalizuotos grupės, ypač romai, naudojant esamas priemones, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyvą ir specializuotas mokymo programas, pavyzdžiui, programą „Erasmus+“, siekiant romų vaikams užtikrinti galimybes naudotis ankstyvuoju ugdymu ir remiant mokymosi visą gyvenimą programas suaugusiems romams sudaryti palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką; be to, ragina veiksmingai naudotis kitomis ES priemonėmis, pvz., Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI), siekiant skatinti kokybišką ir tvarų užimtumą, užtikrinti tinkamą ir deramą socialinę apsaugą ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi;

23.  pripažįsta, kad dauguma romų dirba nedeklaruojamus darbus ir, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti socialinio draudimo sistemų tvarumą, ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu, visapusiškai pasinaudojant Europos platforma, skirta bendradarbiavimui kovojant su nedeklaruojamu darbu stiprinti;

24.  ragina Komisiją stebėti ir įvertinti galimybes įgyvendinti teisės aktus dėl ES lėšų, nes reikia kuo greičiau rasti romų gyvenimo sąlygų klausimo sprendimą – pagerinti padėtį žmonių, blogomis sąlygomis gyvenančių izoliuotose vietovėse, o su šiuo reiškiniu galima kovoti tik kompleksiškai (taikant integruotą požiūrį), taip pat įgyvendinant šias programas reikia imtis priemonių, susijusių ir su žmonėmis (ESF), ir su infrastruktūra (ERPF);

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad romų tautybės moterys patiria dvejopą diskriminaciją, nes romų bendruomenėse lyčių nelygybė užimtumo ir darbo užmokesčio srityse yra labai didelė; todėl pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad į nacionalines romų integracijos strategijas būtų įtrauktos konkrečios priemonės, skirtos moterų teisėms ir lyčių aspekto integravimui;

26.  ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus pirmenybę skirti vaikams ir pakartoja, kad labai svarbu skatinti vienodą vaikų prieigą prie būsto, sveikatos apsaugos, švietimo ir oraus gyvenimo sąlygų;

27.  pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse dėl krizės mažinant viešosioms paslaugoms skirtą biudžetą padidėjo nedarbas, panaikinta socialinė apsauga, susidarė sudėtinga padėtis būsto sektoriuje ir radosi sveikatos problemų; ragina valstybes nares veiksmingiau naudotis Europos socialinio fondo parama siekiant marginalizuotoms bendruomenėms gerinti viešųjų paslaugų kokybę ir sudaryti vienodas galimybes jomis naudotis, taip pat kovoti su bet kokios rūšies diskriminacija.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

7

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Marian Harkin, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Georges Bach, Heinz K. Becker, Miapetra Kumpula-Natri, Paloma López Bermejo, António Marinho e Pinto, Edouard Martin, Tamás Meszerics, Csaba Sógor, Helga Stevens, Monika Vana, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Branislav Škripek

15.7.2015

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl sanglaudos politikos ir marginalizuotų bendruomenių

(2014/2247(INI))

Nuomonės referentas: Ernest Urtasun

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi marginalizacija yra socialinis reiškinys, kai asmenys arba bendruomenės socialiai atskiriami ir jiems sistemingai užkertamas kelias ar neleidžiama dalyvauti socialiniuose ir politiniuose procesuose, kurie yra itin svarbūs norint, kad jie socialiai integruotųsi; kadangi sąvoka „marginalizuotos bendruomenės“ apibrėžiamos įvairios grupės ir asmenys, pvz., romai, neįgalieji, asmenys, kurie gyvena žemiau skurdo ribos arba kuriems gresia skurdas, migrantai, pabėgėliai ir socialiai atskirtos visuomenės grupės; kadangi rasizmas, patriarchatas, homofobija, ekonominiai sunkumai ir kiti diskriminaciniai veiksniai skatina nelygybės sluoksnių kūrimąsi ir galių atėmimo iš marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų dinamiką;

B.  kadangi marginalizuotas bendruomenes neigiamai veikiantis skurdas nevienodai kenkia moterims, vaikams ir vyrams: moterims ir vaikams sunkiau užsitikrinti socialines paslaugas ir deramas pajamas;

C.  kadangi šioms grupėms priklausančių moterų patiriama marginalizacija ir dviguba diskriminacija trukdo joms gauti prieigą prie paslaugų, informacijos, taip pat viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių lygybės srityje;

D.  kadangi moterys atlieka lemiamą vaidmenį marginalizuotose bendruomenėse tiek ekonominiu, tiek švietimo ir priežiūros požiūriais; kadangi lemiamo moterų vaidmens klausimas turi būti sprendžiamas imantis konkrečių veiksmų, kad būtų panaikintos moterų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą ir lygiateisio jų dalyvavimo jame kliūtys, gerinamos moterų gyvenimo sąlygos ir užtikrinami mokymai, būtini joms aktyviai dalyvauti šalies socialiniame ir ekonominiame gyvenime;

E.  kadangi ekonominės krizės pasekmės ir išlaidų viešosioms paslaugoms mažinimas apsunkino marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų padėtį;

F.  kadangi marginalizuotoms bendruomenėms priklausančios moterys patiria didesnę daugialypę diskriminaciją ir jų užimtumo lygis gerokai mažesnis nei šioms bendruomenėms priklausančių vyrų ir kitų moterų;

G.  kadangi, norint įveikti marginalizaciją ir daugialypę diskriminaciją, būtinas tiesioginis visuomeninių organizacijų ir atitinkamų bendruomenių socialinis, politinis ir ekonominis bendradarbiavimas, įskatinat suinteresuotųjų šalių, pilietinės visuomenės ir piliečių dalyvavimą politikos formavimo procesuose; kadangi šių procesų metu visuomet turi būti atsižvelgiama į lyties aspektą, siekiant įgalėti daugialypę diskriminaciją patiriančias moteris juose dalyvauti ir garsiai reikšti savo nuomonę viešojoje sferoje;

H.  kadangi tiek formalusis, tiek neformalusis švietimas padeda įveikti marginalizacija ir daugialypę diskriminaciją, nes skatina megzti dialogą, atvirumą ir bendruomenių tarpusavio supratimą, taip pat įgali marginalizuotas bendruomenes; kadangi negalima pamiršti lyties aspekto švietimo srityje ir švietimo vaidmens įgalint marginalizuotoms bendruomenėms priklausančias moteris ir mergaites;

I.  kadangi, norint įveikti marginalizaciją, stereotipus ir daugialypę diskriminaciją, svarbu, kad marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims būtų atstovaujama mene, kultūroje ir žiniasklaidoje;

J.  kadangi įgyvendinant Europos sanglaudos politikos strategijas, kuriomis siekiama įgalėti marginalizuotoms bendruomenėms priklausančias moteris, būtina atsižvelgti į vyresnio amžiaus moterų, neįgalių moterų, moterų slaugytojų ir psichikos sveikatos problemų turinčių moterų padėtį;

K.  kadangi valstybės narės daro lemiamą poveikį sąlygų, kuriomis ryškėja ir formuojasi marginalizacija, atsiradimui ir kadangi jos turi atsižvelgti į marginalizuotų bendruomenių reikmes ir interesus rengdamos ir pagrįsdamos Komisijai teikiamas veiklos programas;

1.  pažymi, kad marginalizuotoms bendruomenėms priklausančios moterys patiria daugialypę diskriminaciją, taigi joms kyla dar didesnis skurdo ir socialinės atskirties pavojus, ypač stengiantis gauti darbą, išsilavinimą, sveikatos ir socialines paslaugas;

2.  ragina lyties aspektą ir sektorių analizę įtraukti į visas ES finansuojamas integracijos ir socialinės įtraukties iniciatyvas, programas, veiksmus ir finansavimo susitarimus, kad būtų geriau užtikrinami konkretūs marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų poreikiai ir geriau suvokiamos įvairios skirtingas struktūrines pozicijas užimančių ir skirtingus vaidmenis atliekančių moterų nuomonės ir požiūriai; mano, kad poveikio lyčiai vertinimai ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyties aspektą yra naudingi vertinant, kokį poveikį finansavimo prioritetai, finansinių išteklių paskirstymas ir finansavimo programų specifikacijos daro moterims; pabrėžia būtinybę sistemingai rinkti ir reguliariai analizuoti pagal lytis suskirstytus duomenis;

3.  ragina Komisiją rengiant regionines programas įtraukti pozityviuosius veiksmus, siekiant užkirsti kelią tolesniam marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų, kurios gyvena žemiau skurdo ribos, padėties blogėjimui ir anksti užbėgti už akių vaikų skurdui;

4.  ragina gerinti specializuotų socialinių tarnybų (įskaitant probuotojus), dirbančių su marginalizuotomis šeimomis, darbo kokybę ir mokymus;

5.  ragina Komisiją atsižvelgti į Tarybos rekomendaciją 92/441/EEB, kurioje pripažįstama pagrindinė asmens teisė į pakankamus išteklius ir socialinę paramą, kad būtų galima gyventi žmogišką orumą užtikrinančiomis sąlygomis, o tai esminis dalykas moterims, kurioms gresia didesnis skurdo pavojus nei vyrams; pažymi, jog svarbu sukurti bendrą minimalaus pragyvenimo išlaidų rodiklio apskaičiavimo metodą (prekių ir paslaugų krepšelį), kad būtų galima pasiremti lyginamaisiais skurdo lygio rodikliais ir pasirinkti socialinės pagalbos priemones, įskaitant minimalių pajamų sistemą, – tai gyvybiškai svarbu norint užtikrinti skirtinguose Europos Sąjungos regionuose gyvenančių žmonių ekonominę ir socialinę sanglaudą;

6.  mano, kad itin svarbu įtraukti lygybės srityje dirbančias tarnybas, moterų organizacijas ir marginalizuotoms bendruomenėms priklausančias moteris į sprendimų dėl lėšų paskirstymo, panaudojimo, įgyvendinimo ir stebėsenos visais lygmenimis – nuo vietos, regioninių ir valstybių narių iki ES institucijų – priėmimo procesą, ir laikosi nuomonės, kad įgyvendinamų programų stebėsena ir vertinimas turėtų būti laikomas esminiu procesu skatinant marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų aktyvumą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad marginalizuotoms bendruomenėms priklausančias moteris svarbu įgalėti skatinant verslininkes ir moterų aktyvumą šiose bendruomenėse;

8.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant skatinti tvarų ir visapusišką marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų pajėgumų ugdymą;

9.  pabrėžia, kad visos Europos finansavimo galimybės marginalizuotoms bendruomenėms ir ypač moterims paremti turėtų būti naudojamos integruotai – siekiant didesnės struktūrinių fondų ir Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa sąveikos ir papildomumo; ragina susijusias visų valdymo lygmenų administracines ir valdžios institucijas siekti aktyviai bendradarbiauti tarpusavyje;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenė nepripažįsta tam tikrų bendruomenių, pvz., mažų garantijų darbą dirbančių moterų, skurstančių dirbančiųjų, vienišų motinų ir sunkiai besiverčiančių vyresnio amžiaus pensininkių, marginalizacijos; ragina valstybes nares aiškiai įvardyti šias grupes ir priimti programas, kuriomis būtų siekiama gerinti gyvenimo sąlygas, prieigą prie sveikatos priežiūros ir būtiniausių paslaugų;

11.  labai kritiškai vertina tai, kad lyties aspektas nebuvo įtrauktas į Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą – vieną iš septynių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo iniciatyvų – kurio tikslai apima siekį geriau naudoti ES lėšas socialinei įtraukčiai paremti 20 proc. Europos socialinio fondo lėšų skiriant kovai su skurdu ir socialine atskirtimi;

12.  ragina visais valdymo lygmenimis remti geros praktikos mainus ir ryšių mezgimą tarp marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų; pabrėžia, kad būtina skatinti vadovaujamas pareigas šiose bendruomenėse užimančias moteris ir įtraukti jas į informavimo apie viešąsias paslaugas ir programas, skirtas kovoti su moterų marginalizacija ir diskriminacija, skatinimo ir šios informacijos platinimo veiklą;

13.  ragina naudoti lėšas siekiant gerinti marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų gyvenimo sąlygas ir padėti joms įgyti aukštos kokybės gerą išsilavinimą, gauti būstą, sveikatos priežiūros paslaugas, darbą, vaikų priežiūros ir socialines paslaugas, naudotis teisine sistema ir paramos aukoms paslaugomis;

14.  atsižvelgdamas į ES sanglaudos politiką ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti regionams, kurie turi didelių nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 121 straipsnio 4 dalyje, ir parengti specialias nuostatas, pagal kurias būtų numatytos alternatyvaus užimtumo ir darbo galimybės šių bendruomenių marginalizuotų moterų grupėms, kurioms būdingas didelis skurdas, užimtumo perspektyvų nebuvimas, savanoriškas mokymosi nutraukimas, socialinių paslaugų trūkumas, socialinė atskirtis ir, savo ruožtu, didesnė vaikų skurdo rizika;

15.  numatant sanglaudos lėšomis remtinus veiksmus ragina atsižvelgti į žmogaus teisių aspektą ir pabrėžia, kad kultūrinės, ekonominės ir socialinės teisės turėtų būti integruotos į marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių moterų pripažinimo pilnateisėmis aktyviomis pilietėmis politiką, taip pat kad rasizmo – tiek atviro, tiek nematomo – problema turėtų būti aiškiai sprendžiama įgyvendinant visus veiksmus ir formuojant visų sričių politiką;

16.  pabrėžia, jog svarbu, kad įgyvendinant visas ES finansuojamas programas, iniciatyvas ir veiksmus ypatingas dėmesys būtų skiriamas konkrečioms aplinkybėms, su kuriomis susiduria marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių pažeidžiamiausių moterų grupės, pvz., vyresnio amžiaus moterys, neįgalios moterys, smurto ir prekybos žmonėmis aukomis tapusios moterys, imigrantės, etninėms mažumoms priklausančios moterys, pabėgėlės ir kt., bei jų poreikiams;

17.  pripažįsta, kad didesnis moterų aktyvumas steigiant įmones ir skatinant augimą gali būti užtikrintas finansuojant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rėmimo paslaugas ir finansines paslaugas, atitinkančias moterų, pradedančių ir plėtojančių verslą, poreikius;

18.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kliūčių įsidarbinti, su kuriomis susiduria marginalizuotoms bendruomenėms priklausančios moterys, taip pat vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų šiose bendruomenėse šalinimui;

19.  pabrėžia, kad svarbu atidžiai ir nuolat stebėti, kaip naudojami marginalizuotoms bendruomenėms skiriami finansiniai ištekliai;

20.  pabrėžia, kad marginalizuotoms bendruomenėms priklausančioms moterims gresia didesnis pavojus tapti smurto dėl lyties aukomis ir susidurti su kitokiais pagrindinių teisių pažeidimais; ragina užtikrinti, kad kova su visų formų smurtu prieš moteris būtų esminis marginalizuotų bendruomenių integracijos programų ir ES lėšų skirstymo veiksnys;

21.  atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį įgalint marginalizuotoms bendruomenėms priklausančias moteris gali atlikti socialinis verslumas, kooperatyvai, savitarpio asociacijos ir alternatyvus verslas; rekomenduoja sanglaudai skirtomis, visų pirma Europos socialinio fondo, lėšomis, remti investicijas šioje srityje, įskaitant didelį dėmesį lyties aspektui;

22.  primena Europos ombudsmeno sprendimą byloje OI/8/2014/AN dėl pagrindinių teisių paisymo įgyvendinant ES sanglaudos politiką; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, jog būtina, kad visų valstybių narių sanglaudos programos visapusiškai atitiktų Pagrindinių teisių chartijos nuostatas; pritaria, kad pilietinei visuomenei, įskaitant moterų organizacijas, turėtų būti suteikta platforma informuoti apie netinkamą lėšų panaudojimą ir Chartijos pažeidimus;

23.  pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą skatinant didesnę lygybę švietimo ir mokymosi srityje, ypač ugdant profesinius ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžius; pripažįsta, kad, norint šviesti ir mokyti kaimo vietovėse gyvenančias moteris, būtinas lankstumas;

24.  pabrėžia, kad būtina stiprinti regioninius, nacionalinius ir Europos moterų, priklausančių marginalizuotoms bendruomenėms, tinklus, ypač verslo, verslumo, mokslo ir technologijų, švietimo, žiniasklaidos, taip pat pilietinio ir politinio vadovavimo srityse;

25.  ragina Europos sanglaudos fondų, visų pirma, Europos socialinio fondo, lėšomis remti formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, įskaitant profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant įgalėti marginalizuotoms bendruomenėms priklausančias moteris ir mergaites;

26.  ragina sanglaudos politikai skirtomis lėšomis remti meno, kultūros ir žiniasklaidos projektus, kuriais įgalimos marginalizuotoms bendruomenėms priklausančios moterys ir siekiama laužyti stereotipus, atsikratyti stigmatizacijos ir daugialypės diskriminacijos.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

14.7.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

1

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Catherine Bearder, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Elissavet Vozemberg, Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Louise Bours, Stefan Eck, Linnéa Engström, Julie Girling, António Marinho e Pinto, Dubravka Šuica, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Nedzhmi Ali, Therese Comodini Cachia

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.10.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, José Blanco López, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Edward Czesak, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Bill Etheridge, Anna Hedh, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Stanislav Polčák, Julia Reid, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Viorica Dăncilă, Andor Deli, Elena Gentile, Josu Juaristi Abaunz, Jan Olbrycht, Bronis Ropė, Julie Ward, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Enrique Calvet Chambon, Boris Zala

(1)

OL C 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3)

OL L 132, 2010 5 29, p. 1.

(4)

OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(5)

OL L 354, 2013 12 28, p. 62.

(6)

OL L 72, 2014 3 12, p. 1.

(7)

OL L 74, 2014 3 14, p. 1.

(8)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0132.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0594.

(10)

Priimti tekstai, http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P7-TA-2013-0246&language=LTP7_TA(2013)0246.

(11)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0092.

(12)

OL C 161 E, 2011 5 31, p. 120.

(13)

OL C 87 E, 2010 4 1, p. 60.

(14)

OL L 378, 2013 12 14, p. 1.

(15)

OL C 114, 2014 4 15, p. 73.

(16)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006.

(17)

Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 XI priedo II dalis.

(18)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006.

(19)

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.

(20)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

(21)

Projektas „Skaitmeninimo poveikis darbo rinkai“ patvirtintas Mokslinių ir technologinių sprendimų vertinimo (STOA) kolegijos ir Biuro posėdžiuose 2015 m. balandžio 30 d.;

Teisinė informacija - Privatumo politika