Procedūra : 2015/0060(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0321/2015

Pateikti tekstai :

A8-0321/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/12/2015 - 4.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0431

REKOMENDACIJA     ***
PDF 178kWORD 102k
16.11.2015
PE 560.847v02-00 A8-0321/2015

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Sent Lusijos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(07187/2015 – C8-0145/2015 – 2015/0060(NLE))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėja: Mariya Gabriel

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Sent Lusijos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(07187/2015 – C8-0145/2015 – 2015/0060(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07187/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Sent Lusijos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (07107/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0145/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0321/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Sent Lusijos vyriausybėms ir parlamentams.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Santykių pobūdis ir bendrosios susitarimo nuostatos

Europos Sąjungos ir Sent Lusijos santykiai reglamentuojami pagal Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, vadinamąjį Kotonu susitarimą, taip pat vykdant ES ir CELAC bei ES ir CARIFORUM dialogus. Vykdant ES ir CARIFORUM dialogą pasiekta, kad būtų įgyvendintos įvairios bendradarbiavimo priemonės, įskaitant 2008 m. pasirašytą ES ir CARIFORUM partnerystės susitarimą ir 2012 m. ES ir Karibų jūros regiono šalių strateginę partnerystę.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 509/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, Sent Lusija įtraukta į II priedą, kuriame išdėstytas sąrašas trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorės sieną. Iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 taikomas visose valstybėse narėse, išskyrus Airiją ir Jungtinę Karalystę.

Po to, kai 2014 m. gegužės 20 d. buvo priimtas minėtasis reglamentas, 2014 m. spalio 9 d. Taryba savo sprendimu įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Sent Lusijos dvišalio susitarimo sudarymo. Derybos buvo pradėtos 2014 m. lapkričio 12 d. ir baigtos 2014 m. gruodžio 11 d. Šis susitarimas pasirašytas 2015 m. gegužės 28 d. Briuselyje. Nuo tos dienos susitarimas taikomas laikinai, laukiant, kol jį patvirtins Europos Parlamentas.

Susitarimu nustatomas bevizis režimas Europos Sąjungos ir Sent Lusijos piliečiams, vykstantiems į kitos Susitariančiosios šalies teritoriją ir ten būnantiems ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Bendra deklaracija dėl 90 dienų laikotarpio aiškinimo pridėta prie susitarimo. Bevizis režimas taikomas visų kategorijų asmenims (paprastų, diplomatinių, tarnybinių ir (arba) pareiginių bei specialiųjų pasų turėtojams), vykstantiems į šalį bet kokiais tikslais, išskyrus asmenis, vykstančius dirbti mokamo darbo.

**

Pranešėjos pagrindimas

Šis susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju yra Europos Sąjungos ir Sent Lusijos santykių plėtojimo rezultatas, dar labiau sutvirtinantis svarbią Kotonu susitarimo politinę reikšmę, taip pat papildoma priemonė siekiant sustiprinti ekonominius bei kultūrinius ryšius ir paskatinti politinį dialogą įvairiais klausimais, įskaitant žmogaus teises ir pagrindines laisves.

Sent Lusija yra naujai susikūrusi šalis, turinti nedaug išteklių, nedidelį gyventojų skaičių, tačiau sugebėjusi pasiekti ir netgi viršyti kai kuriuos Tūkstantmečio vystymosi tikslus, tai liudija jos įsipareigojimą užtikrinti pagrindines teises. Nepaisant to, kad Sent Lusijos ekonomika maža palyginti su kitomis Karibų jūros regiono šalimis ir beveik visiškai pagrįsta žemės ūkiu, taip pat kadangi ji pažeidžiama išorės smūgių, ji siekia sukurti aplinką, palankią investicijoms ir privataus sektoriaus vystymuisi. Lyginant valstybes Karibų jūros salose Sent Lusijos ekonomika yra viena iš geriau vertinamų pagal verslo sąlygų palankumą. Ši šalis taip pat bando vis labiau vystyti turizmo sektorių, kuris vis labiau išstumia anksčiau klestėjusį žemės ūkio sektorių. Šiuo susitarimu bus sudarytos galimybės dar labiau sutvirtinti abejų partnerių santykius, duoti naują postūmį prekybos mainams ir paskatinti turizmą.

Kalbant apie politinę ir institucinę padėtį ši šalis pabrėžia savo įsipareigojimą žmogaus teisių klausimu ir pasižada sutvirtinti šios srities priemones. Pilietinės ir politinės teisės, taip pat žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės užtikrinamos Konstitucijoje ir gerbiamos šalyje. Sent Lusija yra stabilios demokratijos šalis, kaip ir Europos Sąjunga ginanti demokratijos, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principus bei vertybes. Ši šalis padarė didelę pažangą vyrų ir moterų lygybės srityje ir kovos su prekyba žmonėmis bei prostitucija srityse, 2010 m. priimdama teisės aktus šiais klausimais. Sudarius šį susitarimą bus galima sutvirtinti bendradarbiavimą ir išplėtoti dialogą įvairiais klausimais, įskaitant žmogaus teisių klausimus.

Kalbant apie judumą, manoma, kad didžioji dauguma asmenų, prašančių Šengeno vizų, laikomi keliautojais, turinčiais gerų ketinimų, kurie nekelia rizikos, todėl jiems išduodamos trumpalaikės vizos, asmenų, kuriems buvo atsisakyta išduoti vizą 2014 m. procentinė dalis buvo 0,6 proc. Antra vertus, 2014 m. 26 proc. prašytojų išduotos daugkartinio įvažiavimo vizos, taigi Šengeno erdvei priklausančiose šalyse jais pasitikima. Taigi Sent Lusija nekelia nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą rizikos ir nekelia jokio saugumo ar viešosios tvarkos pavojaus.

Taigi, pranešėja pabrėžia, kad bevizis režimas nemažai prisidės suartinant europiečius ir Karibų jūros šalių gyventojus. Susitarimas dėl bevizio režimo sudaro galimybes piliečiams ne tik visiškai pasinaudoti AKR ir ES partneryste, bet ir joje dalyvauti ekonomiškai nebrangiai ir praktiškai keliaujant.

Atsižvelgdama į tai pranešėja palankiai vertina AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos narių, labai prisidėjusių prie šio susitarimo, kuris savo ruožtu palengvins jų dalyvavimą AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje, sudarymo, veiklą.

**

Susitarimo įgyvendinimas ir kontrolė

Pranešėja, kalbėdama apie susitarimo įgyvendinimą ir kontrolę, ragina Europos Komisiją stebėti galimus pokyčius, susijusius su kriterijais, kuriais remiantis iš pradžių šalys buvo perkeliamos iš Reglamento 509/2014 I priedo į II priedą. Šie kriterijai apima ne tik nelegalią migraciją, viešąją tvarką ir saugumą, bet ir Sąjungos išorės ryšius su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, visų pirma, kalbant apie klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.

Be to, pranešėja ragina Europos Komisiją ir Sent Lusijos valdžios institucijas užtikrinti visišką bevizio režimo abipusiškumą, taip sudarant galimybę su visais piliečiais, ypač Sąjungos piliečiais, elgtis vienodai.

Pranešėja atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtiniame komitete Susitarimo vykdymo priežiūrai (6 straipsnis) Europos Sąjungai atstovauja tik Europos Komisija. Europos Parlamentas kaip piliečių tiesiogiai renkama ir demokratiją, žmogaus teises bei ES pagrindinius principus ginanti institucija taip pat galėtų dalyvauti šio jungtinio komiteto veikloje. Europos Parlamento pranešėja dar kartą ragina Europos Komisiją persvarstyti būsimų susitarimų Jungtinių komitetų Susitarimo vykdymo priežiūrai sudėtį.

Pranešėjai taip pat kyla klausimų dėl praktikos, pagal kurią susitarimai dėl bevizio režimo pasirašomi ir laikinai taikomi negavus Europos Parlamento pritarimo. Pranešėja pabrėžia, kad tokia praktika sumažina Europos Parlamento veiksmų laisvę, juo labiau, kad Parlamentas nedelsiant ir laiku neinformuojamas apie dvišalių derybų eigą.

**

Specialios nuostatos

Apie ypatingą Jungtinės Karalystės ir Airijos padėtį kalbama sudaryto susitarimo konstatuojamosiose dalyse. Taigi Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja sudarant šį susitarimą ir jo nuostatos joms nėra taikomos.

Prie susitarimo pridėtoje bendroje deklaracijoje taip pat minimas glaudi Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino asociacija įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis. Deklaracijoje šių šalių valdžios institucijos raginamos kuo greičiau su Sent Lusija sudaryti dvišalius susitarimus dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju.

Susitarime yra nuostatų dėl jo teritorinio taikymo: Prancūzijos ir Nyderlandų atveju bevizis režimas taikomas tik šių valstybių narių teritorijoje Europos žemyne.

**

Be to, pranešėja rekomenduoja Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariams palaikyti šį pranešimą, o Europos Parlamentui – jam pritarti.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

51

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Martina Anderson, Heinz K. Becker, Malin Björk, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Lorenzo Fontana, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Jussi Halla-aho, Filiz Hyusmenova, Iliana Iotova, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Vicky Maeijer, Roberta Metsola, Alessandra Mussolini, József Nagy, Péter Niedermüller, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pál Csáky, Anna Hedh, Petr Ježek, Ska Keller, Miltiadis Kyrkos, Artis Pabriks, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Salvatore Domenico Pogliese, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Francisco Assis, Eugen Freund

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

51

+

ALDE

Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Petr Ježek, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Cecilia Wikström

ECR

Jussi Halla-aho, Timothy Kirkhope, Monica Macovei, Branislav Škripek, Helga Stevens, Kazimierz Michał Ujazdowski,

EFDD

Laura Ferrara

EFN

Lorenzo Fontana

PPE

Heinz K. Becker, Pál Csáky, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Barbara Kudrycka, Roberta Metsola, Alessandra Mussolini, József Nagy, Artis Pabriks, Salvatore Domenico Pogliese, Csaba Sógor, Traian Ungureanu, Axel Voss, Tomáš Zdechovský

GUE

Lucy Anderson, Malin Björk, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat

S&D

Francisco Assis, Caterina Chinnici, Tanja Fajon, Monika Flašíková Beňová, Eugen Freund, Anna Hedh, Iliana Iotova, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Miltiadis Kyrkos, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Péter Niedermüller, Christine Revault D'Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel

VERTS

Eva Joly, Jan Keller, Bodil Valero

3

-

EFDD

Kristina Winberg

ENF

Vicky Maeijer

NI

Udo Voigt

0

0

 

 

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo už

-  :  balsavo prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika