REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

16.11.2015 - (07194/2015 – C8-0147/2015 – 2015/0058(NLE)) - ***

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Mariya Gabriel

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(07194/2015 – C8-0147/2015 – 2015/0058(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07194/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (07125/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0147/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0327/2015),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Rytų Timoro Demokratinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Santykių pobūdis ir bendrosios susitarimo nuostatos

Europos Sąjungos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos santykiai reglamentuojami pagal Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, vadinamąjį Kotonu susitarimą, kurio nare Rytų Timoro Demokratinė Respublika tapo iš karto po nepriklausomybės atgavimo. Paskutinis politinis dialogas su Rytų Timoro Demokratine Respublika vyko Briuselyje 2014 m. spalio 16 d., jo metu buvo nuspręsta supaprastinti bendradarbiavimą vizų režimo klausimu.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 509/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, Rytų Timoro Demokratinė Respublika įtraukta į II priedą, kuriame išdėstytas sąrašas trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorės sieną. Iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 taikomas visose valstybėse narėse, išskyrus Airiją ir Jungtinę Karalystę.

Po to, kai 2014 m. gegužės 20 d. buvo priimtas minėtasis reglamentas, 2014 m. spalio 9 d. Taryba savo sprendimu įgaliojo Komisiją pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos dvišalio susitarimo sudarymo. Derybos buvo pradėtos 2014 m. lapkričio 19 d. ir baigtos 2014 m. gruodžio 15 d. Šis susitarimas pasirašytas 2015 m. gegužės 26 d. Briuselyje. Nuo tos dienos susitarimas taikomas laikinai, laukiant, kol jį patvirtins Europos Parlamentas.

Pasirašytu susitarimu nustatomas bevizis režimas Europos Sąjungos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos piliečiams, vykstantiems į kitos Susitariančiosios šalies teritoriją ir ten būnantiems ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Bevizis režimas taikomas visų kategorijų asmenims (paprastų, diplomatinių, tarnybinių ir (arba) pareiginių bei specialiųjų pasų turėtojams), vykstantiems į šalį bet kokiais tikslais, išskyrus asmenis, vykstančius dirbti mokamo darbo.

**

Pranešėjos pagrindimas

Šis susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju yra Europos Sąjungos ir Rytų Timoro Demokratinės Respublikos santykių plėtojimo rezultatas, dar labiau sutvirtinantis svarbią Kotonu susitarimo politinę reikšmę, taip pat papildoma priemonė siekiant sustiprinti ekonominius bei kultūrinius ryšius ir paskatinti politinį dialogą įvairiais klausimais, įskaitant žmogaus teises ir pagrindines laisves.

Susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju yra galimybė naujai įvertinti ekonominius santykius ir skatinti turizmą. Turizmas visų pirma yra pagrindinis Rytų Timoro vystymo sektorius, jis gali Europos Sąjungos piliečius sudominti tiek turizmo, tiek investicijų galimybėmis. Šiuo metu ES yra trečia pagal dydį šios Ramiojo vandenyno šalies partnerė, po Australijos ir Kinijos. Tačiau ES eksportas į Rytų Timorą užima tik šeštą vietą. Todėl bevizis režimas taip pat yra papildoma paskata Europos verslininkams ir investuotojams.

Šis susitarimas politiškai svarbus regioniniu mastu, siekiant sutvirtinti Europos Sąjungos kaip Ramiojo vandenyno šalių partnerės vaidmenį ir atsižvelgiant į Rytų Timoro planus įstoti į Pietryčių Azijos valstybių asociaciją, su kuria, kaip Sąjunga paskelbė, planuojama sutvirtinti strateginę partnerystę.

Pranešėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Rytų Timorui iškovojus nepriklausomybę jis itin greitai pasiekė pagirtinai stabilios demokratijos. Ši šalis nuo pat nepriklausomybės paskelbimo įsipareigojo siekti partnerystės su Europos Sąjunga ir nuo to laiko partnerės palaiko kokybiškus santykius. 2012 m. rinkimų stebėjimo misija palankiai įvertino tai, kad buvo atsižvelgta į didžiąją dalį ankstesnės misijos (2007 m.) rekomendacijų, ir pastangas šalyje įtvirtinti demokratiją, įskaitant taikų ir integracinį rinkimų procesą. Be to, 11-oje Europos plėtros fondo (EPF) nacionalinėje orientacinėje programoje atkreipiamas dėmesys į valdžios institucijų ir gero valdymo stiprinimą. Žmogaus teisų srityje, pagrindinės teisės ir laisvės saugomos pagal Konstituciją. Europos Sąjungos ir Rytų Timoro politinis dialogas šiuo klausimu sutelktas į žmogaus teises, žiniasklaidos laisvę ir lyčių lygybę, visų pirma, į kovą su smurtu šeimoje.

Kalbant apie judumą, manoma, kad didžioji dauguma asmenų, prašančių Šengeno vizų, laikomi keliautojais, turinčiais gerų ketinimų, kurie nekelia rizikos, todėl jiems išduodamos trumpalaikės vizos: 2014 m. vizas į Šengeno erdvę buvo atsisakyta išduoti tik 4,5 proc. iš 773 prašymų. Labai nedidelė atsisakymų išduoti vizas dalis ir ribotas prašymų skaičius yra du aspektai, kuriais remiantis galima mažiau dėmesio skirti su saugumu susijusiai rizikai ir suprasti bevizio režimo naudą.

Pagaliau pranešėja pabrėžia, kad bevizis režimas nemažai prisidės suartinant europiečius ir Ramiojo vandenyno šalių gyventojus. Susitarimas dėl bevizio režimo sudaro galimybes piliečiams ne tik visiškai pasinaudoti AKR ir ES partneryste, bet ir joje dalyvauti ekonomiškai nebrangiai ir praktiškai keliaujant.

Atsižvelgdama į tai pranešėja palankiai vertina AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos narių, labai prisidėjusių prie šio susitarimo, kuris savo ruožtu palengvins jų dalyvavimą AKR ir ES jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje, sudarymo, veiklą.

**

Susitarimo įgyvendinimas ir kontrolė

Pranešėja, kalbėdama apie susitarimo įgyvendinimą ir kontrolę, ragina Europos Komisiją stebėti galimus pokyčius, susijusius su kriterijais, kuriais remiantis iš pradžių šalys buvo perkeliamos iš Reglamento 509/2014 I priedo į II priedą. Šie kriterijai apima ne tik nelegalią migraciją, viešąją tvarką ir saugumą, bet ir Sąjungos išorės ryšius su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, visų pirma, kalbant apie klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.

Be to, pranešėja ragina Europos Komisiją ir Rytų Timoro valdžios institucijas užtikrinti visišką bevizio režimo abipusiškumą, taip sudarant galimybę su visais piliečiais, ypač Sąjungos piliečiais, elgtis vienodai.

Pranešėja atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtiniame komitete Susitarimo vykdymo priežiūrai (6 straipsnis) Europos Sąjungai atstovauja tik Europos Komisija. Europos Parlamentas kaip piliečių tiesiogiai renkama ir demokratiją, žmogaus teises bei ES pagrindinius principus ginanti institucija taip pat galėtų dalyvauti šio jungtinio komiteto veikloje. Europos Parlamento pranešėja dar kartą ragina Europos Komisiją persvarstyti būsimų susitarimų Jungtinių komitetų Susitarimo vykdymo priežiūrai sudėtį.

Pranešėjai taip pat kyla klausimų dėl praktikos, pagal kurią susitarimai dėl bevizio režimo pasirašomi ir laikinai taikomi negavus Europos Parlamento pritarimo. Pranešėja pabrėžia, kad tokia praktika sumažina Europos Parlamento veiksmų laisvę, juo labiau, kad Parlamentas nedelsiant ir laiku neinformuojamas apie dvišalių derybų eigą.

**

Specialios nuostatos

Apie ypatingą Jungtinės Karalystės ir Airijos padėtį kalbama sudaryto susitarimo konstatuojamosiose dalyse. Taigi Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja sudarant šį susitarimą ir jo nuostatos joms nėra taikomos.

Prie susitarimo pridedamoje bendroje deklaracijoje taip pat minimas glaudus Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino bendradarbiavimas įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis. Deklaracijoje šių šalių valdžios institucijos raginamos kuo greičiau su Rytų Timoro Demokratine Respublika sudaryti dvišalius susitarimus dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju.

Susitarime yra nuostatų dėl jo teritorinio taikymo: Prancūzijos ir Nyderlandų atveju bevizis režimas taikomas tik šių valstybių narių teritorijoje Europos žemyne.

**

Taigi pranešėja rekomenduoja Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariams palaikyti šį pranešimą, o Europos Parlamentui – jam pritarti.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.11.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	50 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Martina Anderson, Heinz K. Becker, Malin Björk, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Lorenzo Fontana, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Jussi Halla-aho, Filiz Hyusmenova, Iliana Iotova, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Vicky Maeijer, Roberta Metsola, Alessandra Mussolini, József Nagy, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pál Csáky, Anna Hedh, Petr Ježek, Ska Keller, Miltiadis Kyrkos, Artis Pabriks, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Salvatore Domenico Pogliese, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski, Axel Voss
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Francisco Assis, Eugen Freund

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

50	+
ALDE	Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Petr Ježek, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Cecilia Wikström
ECR	Jussi Halla-aho, Timothy Kirkhope, Monica Macovei, Helga Stevens, Kazimierz Michał Ujazdowski, Branislav Škripek
EFDD	Laura Ferrara
ENF	Lorenzo Fontana
GUE	Martina Anderson, Malin Björk, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat
PPE	Heinz K. Becker, Pál Csáky, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Barbara Kudrycka, Roberta Metsola, Alessandra Mussolini, József Nagy, Artis Pabriks, Salvatore Domenico Pogliese, Csaba Sógor, Traian Ungureanu, Axel Voss, Tomáš Zdechovský
S&D	Francisco Assis, Caterina Chinnici, Tanja Fajon, Monika Flašíková Beňová, Eugen Freund, Anna Hedh, Iliana Iotova, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Miltiadis Kyrkos, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Christine Revault D'Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel
VERTS/ALE	Eva Joly, Ska Keller, Bodil Valero

3	-
EFDD	Kristina Winberg
ENF	Vicky Maeijer
NI	Udo Voigt

	0

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo už

-  :  balsavo prieš

0  :  susilaikė