Procedūra : 2015/2092(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0328/2015

Pateikti tekstai :

A8-0328/2015

Debatai :

PV 14/12/2015 - 18
CRE 14/12/2015 - 18

Balsavimas :

PV 15/12/2015 - 4.24
CRE 15/12/2015 - 4.24
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0447

PRANEŠIMAS     
PDF 203kWORD 152k
16.11.2015
PE 560.736v02-00 A8-0328/2015

Naujoji BŽP: techninių priemonių ir daugiamečių planų struktūra

(2015/2092(INI))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėjas: Gabriel Mato

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Naujoji BŽP: techninių priemonių ir daugiamečių planų struktūra

(2015/2092(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį ir 9 bei 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0328/2015),

A.  kadangi žuvų išteklių tvarumas yra būtina žvejybos pramonės ateities sąlyga;

B.  kadangi nuo 2009 m. teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl techninių priemonių ir daugiamečių planų srityje padaryta pažanga labai nedidelė, viena vertus, iš dalies dėl to, kad svarstant Komisijos pasiūlymus dėl daugiamečių planų atsirado Sąjungos institucijų nesutarimų dėl jų atitinkamų galių sprendimų priėmimo procese pagal SESV 43 straipsnį, ir, kita vertus, iš dalies dėl to, kad kilo sunkumų suderinti teisės aktus dėl techninių priemonių su Lisabonos sutartimi;

C.  kadangi vienas iš bendros žuvininkystės politikos (BŽP, Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013) tikslų yra atkurti ir išlaikyti tokį žvejojamų žuvų rūšių populiacijų lygį, kuris galėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, laikantis ekosistema ir selektyvumu grindžiamo požiūrio; kadangi techninės priemonės ir daugiamečiai planai yra vienos pagrindinių priemonių šiems tikslams pasiekti;

D.  kadangi vieni iš pagrindinių 2013 m. BŽP reforma padarytų pakeitimų, be kita ko, yra įpareigojimas iškrauti laimikį ir regionalizavimas;

E.  kadangi dėl techninių priemonių sudėtingumo bei įvairovės ir dėl to, kad jos išsibarsčiusios per daugybę skirtingų reglamentų, žvejams sunku jas įgyvendinti ir todėl gali sumažėti žvejų pasitikėjimas;

F.  kadangi regionalizavimo principas apima patariamųjų tarybų konsultacijas, siekiant labiau įtraukti suinteresuotuosius subjektus į sprendimų priėmimo procesą ir geriau įvertinti galimą socialinį ir ekonominį sprendimų poveikį;

G.  kadangi techninių priemonių sudėtingumas ir jų įgyvendinimo sunkumai, taip pat BŽP apčiuopiamų rezultatų ir paskatų stoka prisidėjo prie to, kad žvejai pradėjo jomis nepasitikėti;

H.  kadangi techninių priemonių peržiūros, atliekamos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų ir ekosistema grindžiamo požiūrio, tikslas turėtų būti žuvininkystės ir jūros išteklių aplinkosauginio tvarumo gerinimas, suderinamas su šio sektoriaus socialiniu ir ekonominiu gyvybingumu;

I.  kadangi siekiant naujos BŽP tikslų reikia, be kita ko, naudoti selektyvesnius žvejybos įrankius ir metodus;

J.  kadangi teisės aktai dažnai sudaro kliūčių dabartinėms inovacijoms, kuriomis pagerinamas žvejybos įrankių selektyvumas;

K.  kadangi dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį iš esmės keičiasi žuvininkystės, o ypač priedugnio žuvų žvejybos, valdymo koncepcija ir dėl to keičiasi pagrindinių sričių, tokių kaip laimikio sudėtis ir tinklo akių dydis, techninės priemonės;

L.  kadangi reikia ypač atsižvelgti į smulkiosios žvejybos svarbą pakrančių bendruomenių tvarumui, ypač moterų ir vaikų vaidmeniui; kadangi BŽP užsimenama apie smulkiajai žvejybai Europoje taikytiną diferencijuotą tvarką;

M.  kadangi reikalinga bendra smulkiosios žvejybos sąvokos apibrėžtis, atsižvelgiant į vaidmenį, kuris jai tenka siekiant atkurti gerą jūrų būklę ir išsaugoti tradicinę ir aplinkos požiūriu tvarią veiklą ir verslą;

N.  kadangi, siekiant užtikrinti, kad ES būtų įgyvendinti BŽP tikslai, taip pat siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems operatoriams ir palengvinti techninių priemonių vykdymą ir kontrolę, būtina laikantis įprastos teisėkūros procedūros pagal Lisabonos sutartį priimti pagrindų reglamentą ir nustatyti bendrus pagrindinius principus, taikomus visiems jūrų baseinams;

O.  kadangi regioniniu lygmeniu priimamų priemonių ar tų priemonių, kurios yra dažnai keičiamos arba grindžiamos teisėkūros institucijų nustatytais standartais ir tikslais, atveju ne visada būtina laikytis įprastos teisėkūros procedūros, tačiau privaloma šios procedūros laikytis, kai priimamos visiems jūrų baseinams taikomos bendros taisyklės arba specialiame reglamente nustatomos priemonės arba priemonės, kurių nenumatoma keisti ateityje;

P.  kadangi regionalizavimu turi būti užtikrinta, kad techninės priemonės būtų pritaikytos prie konkrečių kiekvienos žvejybos rūšies ir kiekvieno baseino poreikių, užtikrinant lankstumą ir suteikiant galimybes greitai reaguoti į susidariusias ekstremalias situacijas; kadangi dėl regionalizavimo techninės priemonės turi pasidaryti paprastesnės ir lengviau suprantamos, įgyvendinamos ir vykdomos; kadangi regionų lygmeniu priimant technines priemones turėtų būti vadovaujamasi teisėkūros institucijų pagal reformuotą BŽP sutartu modeliu;

Q.  kadangi regionalizavimas gali padėti supaprastinti taisykles ir padaryti jas lengviau suprantamas, o tam labai pritartų žuvininkystės sektoriaus atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai, ypač jei jie būtų įtraukti į šių taisyklių priėmimo procesą;

R.  kadangi regionalizavimas neturi tapti nauju nacionalizavimu, nes tai yra nesuderinama su BŽP, kurios klausimu ES turi išimtinę kompetenciją, atsižvelgiant į bendrai naudojamų išteklių pobūdį;

S.  kadangi priimant technines priemones regioniniu lygmeniu turėtų būti vadovaujamasi modeliu, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos pagal naująją BŽP, t. y. Komisija, remdamasi bendromis atitinkamų valstybių narių rekomendacijomis arba, jei atitinkamos valstybės narės per nustatytą laiką nepateikia bendros rekomendacijos, savo iniciatyva, turėtų priimti deleguotuosius aktus, atitinkančius teisėkūros institucijų nustatytus standartus ir tikslus; kadangi pagal Lisabonos sutarties nuostatas Parlamentas vis dėlto išlaiko teisę prieštarauti dėl bet kokio deleguotojo akto;

T.  kadangi techninių priemonių sistemos persvarstymas turėtų suteikti galimybę toliau svarstyti regionalizavimo klausimą ir ieškoti alternatyvų deleguotiesiems aktams;

U.  kadangi tam tikri pasiūlymai dėl specialiųjų reglamentų, kuriuose nurodomos techninės priemonės (dreifuojantys tinklai, atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas ar giliavandenių žuvų žvejyba), sukėlė daug ginčų; kadangi kai kurie pasiūlymai, pvz., dėl giliavandenių žuvų žvejybos šiaurės rytų Atlante, blokuojami daugiau nei trejus metus; kadangi žvejybos dreifuojančiaisiais tinklais nuostatų svarstymas taip pat įstrigęs aklavietėje; kadangi kai kurias specialiąsias nuostatas, susijusias su techninėmis priemonėmis, atmetė regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO);

V.  kadangi nustatant technines priemones reikėtų atsižvelgti į neteisėtos žvejybos reiškinį, nes joje dažnai neteisėtai naudojami žvejybos įrankiai, tokie kaip dreifuojantieji tinklai, ir pasiūlyti veiksmingą neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos problemos sprendimą;

W.  kadangi kiekviename ES žvejybos baseine taikytinos techninės priemonės ne visais atvejais yra pritaikytos prie novatoriškos veiklos ir įvairių rūšių vietos žuvininkystės poreikių; kadangi, atsižvelgiant į tai, žvejams reikia techninių priemonių rinkinio, kuris būtų pagrįstas regioniniu požiūriu ir atitiktų skirtingas kiekvieno jūros baseino sąlygas; kadangi tvarus žuvų išteklių valdymas yra itin svarbus ir šiuo požiūriu labai svarbu supaprastinti teisės aktus ir pritaikyti juos prie realių vietos sąlygų; kadangi taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad žvejybos baseinais dalijamasi su trečiosiomis šalimis, kuriose išsaugojimo taisyklės labai skiriasi nuo Europos Sąjungos taisyklių;

X.  kadangi nepaprastai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės nustatytų būtinas priemones ir bendradarbiautų siekdamos Europos vandenyse ir ypač Viduržemio jūroje nustatyti NNN žvejyba besiverčiančius gyventojus, ir taip užtikrinti, kad jiems būtų paskirtos numatytos baudos, o kontrolė laivuose ir krante būtų sugriežtinta;

Y.  kadangi 2002–2009 m. priimtų daugiamečių planų efektyvumas buvo nevienodas; kadangi nauji daugiamečiai planai turi būti priimti pagal naujas BŽP taisykles;

Z.  kadangi per derybas su tomis šalimis turi būti dedamos pastangos užtikrinti tvarumą;

AA.  kadangi pagal BŽP reformą pradėtas taikyti įpareigojimas iškrauti visą laimikį ir numatytos lankstumo galimybės, išimtys ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinė parama;

AB. kadangi tikėtina, jog mišriosios žvejybos, kurioje susiduriama su žvejybą stabdančių žuvų rūšimis, atveju kils sunkumų įgyvendinti draudimą išmesti žuvis į jūrą;

AC.  kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentas tapo vienu iš teisės aktų leidėjų žuvininkystės srityje, išskyrus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius (BLSK) ir kvotas;

AD.  kadangi nuo 2009 m. dėl to, kad Taryba blokuoja pasiūlymus, nebuvo priimtas nė vienas daugiametis planas;

AE.  kadangi tarpinstitucinėje specialios paskirties darbo grupėje daugiamečių planų klausimais teisėkūros institucijos pripažino, kad svarbu dirbti išvien, kad būtų rastas pragmatiškas būdas žengti į priekį sprendžiant daugiamečių planų klausimą, net jei laikomasi skirtingų nuomonių dėl teisinės sistemos nuostatų interpretacijos;

AF.  kadangi daugiamečiai planai turėtų būti patikimos ir ilgalaikės žuvininkystės valdymo sistemos pagrindas ir jie turėtų būti paremti patikimiausiomis ir naujausiomis mokslinėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis išvadomis, jie turėtų būti pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima pritaikyti prie išteklių pokyčių ir kasmetinių sprendimų dėl žvejybos galimybių skyrimo;

AG.  kadangi nustatyti bendri būsimų daugiamečių planų elementai yra didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio riba ir įgyvendinimo terminas, atsargumo principu pagrįstas apsaugos priemonių taikymo mechanizmas, minimali tikslinė biomasė, prisitaikymo prie nenumatytų patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų pokyčių mechanizmas ir peržiūros nuostata;

AH.  kadangi į daugiamečius planus turi būti įtrauktas bendras tikslas, kurį įmanoma įgyvendinti administraciniu ir moksliniu požiūriu; kadangi į planus, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų būti įtraukti ilgalaikiai pastovūs laimikiai, kurie turi atsispindėti kasmetiniuose Tarybos sprendimuose dėl žvejybos galimybių; kadangi šiais kasmetiniais sprendimais turėtų būti tik paskiriamos žvejybos galimybės;

AI.  kadangi 2014 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimu bylose C-103/12 Parlamentas prieš Tarybą ir C-165/12 Komisija prieš Tarybą dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava, Prancūzijos Gvianos išskirtinėje ekonominėje zonoje sukurtas precedentas, išaiškinantis SESV 43 straipsnyje nurodytų skirtingų dviejų teisinių pagrindų turinį ir taikymo ribas; kadangi 43 straipsnio 3 dalis gali būti teisinis pagrindas tik žvejybos galimybėms skirti pagal BLSK ir kvotų reglamentus;

AJ.  kadangi vis dar laukiama Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-124/13 Parlamentas prieš Tarybą dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 1243/2012, kuriuo nustatomas menkių išteklių daugiametis planas, kurioje Parlamentas teigia, kad, atsižvelgiant į reglamento tikslą ir turinį, jis turėjo būti priimtas pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį laikantis įprastos teisėkūros procedūros, kurioje kaip vienas iš teisės aktų leidėjų dalyvauja Parlamentas; kadangi Parlamentas taip pat prieštarauja tam, kad Komisijos pasiūlymas būtų padalytas, nes Taryba pasiūlymą padalijo į du teisės aktus;

AK.  kadangi, nepriėmus daugiamečių planų, mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai žuvų dydžiai gali būti pakeisti pagal Komisijos deleguotaisiais aktais, priimamais dėl atitinkamų valstybių narių rekomendacijų arba, jeigu atitinkamos valstybės narės per nustatytą laiką bendros rekomendacijos nepateikia, Komisijos iniciatyva, nustatytus išmetimo į jūrą planus; kadangi Parlamentas pabrėžia, kad priimant sprendimus dėl mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių labai svarbu tiek apsaugoti jauniklius, tiek laikytis mokslinių rekomendacijų;

AL.  kadangi išmetimo į jūrą planai bus labai svarbūs, nes dėl mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių dydžių pakeitimų gali pasikeisti žvejybos metodai – atitinkamai ir mirtingumas dėl žvejybos, ir neršiančių žuvų biomasės dydis, o šie du dydžiai yra kiekybiniai daugiamečių planų tikslai; kadangi deleguotaisiais aktais pakeitus mažiausius dydžius būtų iš išorės pakeisti pagrindiniai daugiamečių planų parametrai;

AM.  kadangi teisėkūros institucijos numatė, kad šie deleguotieji aktai yra laikinos priemonės, taikomos jokiu būdu ne ilgiau kaip trejus metus;

AN.  kadangi skirtinguose plotuose tos pačios rūšies mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai gali būti skirtingi atsižvelgiant į specifines žuvų rūšių ir žvejybos charakteristikas; kadangi, siekiant palengvinti kontrolę, visada, kai tai įmanoma, pageidautina, kad būtų nustatyti visiems plotams taikomi horizontalūs sprendimai;

1.  mano, jog, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti BŽP tikslai, būsimos techninės priemonės turėtų būti supaprastintos, kad būtų panaikinti bet kokie prieštaravimai ir (arba) dubliavimasis, jos turėtų būti integruotos į aiškios struktūros teisinę sistemą ir pagrįstos patikimais recenzuotais moksliniais duomenimis;

2.  mano, kad būtina parengti išsamų sąrašą, kuriame būtų apžvelgiamos visos šiuo metu galiojančios techninės priemonės, siekiant susidaryti geresnį vaizdą, ką būtų galima supaprastinti arba išbraukti, svarstant būsimas technines priemones;

3.  laikosi nuomonės, kad būtina persvarstyti technines priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti BŽP tikslus, pagerinti selektyvumą, kuo labiau sumažinti į jūrą išmetamus kiekius ir kuo labiau sumažinti žvejybos poveikį aplinkai, supaprastinti dabartines taisykles ir išplėsti mokslinį pagrindą;

4.  mano, kad techninės priemonės turėtų būti priimamos atsižvelgiant į kiekvieno žvejybos ploto ir kiekvieno regiono ypatumus, nes taip būtų galima užtikrinti, kad atitinkamas sektorius jų labiau laikytųsi;

5.  tvirtina, kad techninių priemonių supaprastinimas ir regionalizavimas visada turėtų atitikti tikrą techninių priemonių reglamento tikslą, susijusį su nepageidaujamos priegaudos ir poveikio jūrų aplinkai sumažinimu;

6.  mano, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti BŽP taisykles ir siekiant, kad žuvininkystės sektoriui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams BŽP taisyklės būtų priimtinesnės ir būtų užtikrintas jų laikymasis, būtina žvejus labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, ypač į patariamųjų tarybų veiklą, ir jiems suteikti paskatų, pvz., paramą iš EJRŽF ir kitų priemonių inovacijoms, mokymams, įrangai ir selektyvesnių žvejybos įrankių naudojimui;

7.  mano, kad nauja teisės aktų sistema sudarys palankias sąlygas plačiau naudoti novatoriškus žvejybos įrankius, kurie, remiantis moksliniais įrodymais, padidina selektyvumą ir daro mažesnį poveikį aplinkai;

8.  mano, kad reikėtų skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad BŽP būtų tinkamai įgyvendinama, visų pirma kalbant apie į jūrą išmetamų žuvų iškrovimą, kad būtų didinamas selektyvumas ir modernizuojami žvejybos ir kontrolės metodai;

9.  mano, kad tvarus novatoriškų žvejybos įrankių, kurių didesnį selektyvumą patvirtino nepriklausomi moksliniai tyrimai, naudojimas turėtų būti leidžiamas be draudimų ir nereikalingų kiekybinių apribojimų, reglamentuojamas teisės aktais ir, jei reikia tolesnių tyrimų, finansiškai remiamas;

10.  mano, kad tais atvejais, kai priimamos visiems jūrų baseinams taikomos bendros taisyklės, įskaitant techninių priemonių standartų ir tikslų nustatymą, taip pat įskaitant specialiuosiuose reglamentuose nustatytas technines priemones ir priemones, kurių nenumatoma keisti ateityje, būtina laikytis įprastos teisėkūros procedūros, ir laikosi nuomonės, kad regioniniu lygmeniu priimamų priemonių ar tų priemonių, kurios yra dažnai keičiamos, atveju šios procedūros laikytis ne visada būtina; mano, kad šios priemonės turėtų būti reguliariai įvertinamos, siekiant užtikrinti, kad jos išliktų aktualios; mano, kad pagrįstas deleguotųjų aktų naudojimas gali padėti patenkinti lankstumo ir aktualumo užtikrinimo poreikius; vis dėlto primena, kad pagal Sutarties nuostatas Parlamentas išlaiko teisę prieštarauti dėl bet kurio deleguotojo akto;

11.  rekomenduoja apibrėžti aiškią, bendro pobūdžio Europos techninių priemonių sistemą, nustatant nedaug pagrindinių horizontaliųjų principų: mano, kad visos taisyklės, kurios nėra taikomos didžiajai daliai Europos vandenų, neturėtų būti įtrauktos į šią bendrą sistemą, bet turėtų būti nustatomos laikantis regionalizavimo principo;

12.  mano, kad bet kuri regioniniu lygmeniu priimta priemonė turėtų atitikti techninių priemonių pagrindų reglamentą ir derėti su BŽP ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB tikslais;

13.  mano, kad su techninėmis priemonėmis susijusios taisyklės turėtų būti nustatomos tinkamai naudojantis regionalizavimo procesu ir grindžiamos bendrais centralizuotais principais ir apibrėžtimis, be kita ko, bendrais visoje ES taikytinais tikslais ir standartais, įskaitant draudžiamų žvejoti rūšių ir žvejybos įrankių sąrašą, specialių taisyklių, taikomų didesniems jūrų baseinams, rinkinį ir tam tikrus specialiuosius techninius reglamentus – visos šios priemonės turėtų būti priimamos laikantis bendro sprendimo procedūros; pažymi, kad regionalizavimo principas turėtų būti taikomas regioniniu lygmeniu taikytinoms taisyklėms ir taisyklėms, kurios gali būti dažnai keičiamos ir turėtų būti reguliariai iš naujo įvertinamos;

14.  pabrėžia, kad svarbu, jog naujoji techninių priemonių sistema būtų aiškiai suformuluota, o tam reikės įdėti daug aiškinimo pastangų; atitinkamai prašo, kad būtų iš anksto panaikinti esami techninių priemonių reglamentai, visų pirma Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98 ir 1967/2006, siekiant išvengti daugybės reglamentų atsiradimo;

15.  primena, kad deleguotųjų aktų atveju, laikydamosi pagrindinio reglamento 18 straipsnio, valstybės narės gali per reglamente dėl techninių priemonių nustatytą laikotarpį pateikti rekomendacijų Komisijai, o Komisija, kol nesibaigė tas laikotarpis, negalės priimti jokio akto;

16.  mano, kad reikia įvertinti specialiųjų reglamentų, paremtų techninėmis priemonėmis, tinkamumą, efektyvumą ir socialines bei ekonomines pasekmes ES laivynams ir vietos bendruomenėms, laikantis BŽP ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslų;

17.  mano, kad techninės priemonės turėtų apimti konkrečias nuostatas dėl tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo siekiant apsaugoti pažeidžiamas jūrų buveines ir rūšis;

18.  mano, jog techninės priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad nebūtų naudojami žalingi ir neselektyvūs žvejybos įrankiai ir kad apskritai būtų uždrausta naudoti sprogstamąsias ir nuodingąsias medžiagas;

19.  mano, kad būtina skubiai nustatyti nuoseklų techninių priemonių, taikomų kiekvienam iš trijų pagrindinių baseinų, rinkinį, atsižvelgiant į kiekvieno baseino ypatumus, jeigu Sąjungos sprendimai gali daryti didelį poveikį žuvų išteklių atkūrimui ir ekosistemų apsaugai bei žuvų išteklių, kuriais yra dalijamasi, tvariam valdymui;

20.  mano, kad, vadovaujantis mokslinėmis apibrėžtimis ir žvejybos įrankių kategorijų klasifikacija, Viduržemio jūros baseino atveju būtina atskirti tralus ir pakrančių velkamuosius tinklus, nes teisės aktai, kuriais reglamentuojami tralai, neturėtų būti tie patys, kuriais reglamentuojami tradiciniai pakrančių velkamieji tinklai, kadangi šiais gaudomos daugiausia tos rūšys, kurioms nekyla pavojus;

21.  mano, kad nepaisant įpareigojimo iškrauti visą laimikį, įsigaliojusio nuo 2015 m. sausio 1 d. ir iki 2019 m. palaipsniui pritaikytino visų rūšių žuvims, nuostatos dėl techninių priemonių turi būti pakankamai lanksčios, kad būtų galimos savalaikės korekcijos, siekiant užtikrinti pažangą žuvininkystės srityje ir suteikti žuvininkystės sektoriui daugiau galimybių įdiegti inovacijas, susijusias su selektyviais žvejybos būdais;

22.  mano, kad įpareigojimas iškrauti visą laimikį yra esminis žvejybos taisyklių pakeitimas, vadinasi, reikia suderinti technines priemones, kad būtų galima įgyvendinti selektyvesnės žvejybos metodus ir ją palengvinti; tam pasiekti siūlo šias tris priemones:

– iš esmės pakeisti arba netgi panaikinti laimikio sudėtį reglamentuojančias taisykles,

– suteikti daugiau lankstumo galimybių, susijusių su tinklo akių dydžiu,

– leisti laive laikyti kelių tipų įrankius;

23.  atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių kyla dėl to, kad drauge galioja Tarybos reglamente (EB) Nr. 2406/96 nustatyti prekybos standartai ir mažiausi sugaunamų žuvų dydžiai; prašo, kad naujame techninių priemonių pagrindų reglamente šie reikalavimai būtų suvienodinti;

24.  mano, kad persvarstant technines priemones reikėtų atsižvelgti į jų poveikį biologinių išteklių išsaugojimui, jūrų aplinkai, žvejybos sąnaudoms ir efektyvumui socialiniais ir užimtumo aspektais;

25.  mano, kad išsaugojimo tikslo, kurio siekiama techninių priemonių pagrindų reglamentu, galėtų būti veiksmingiau siekiama veiksmais, kuriais, gamintojų organizacijoms padedant, būtų gerinamas pasiūlos ir paklausos valdymas;

26.  mano, kad valstybių narių ir regionų vidaus vandenyse vykdoma atsitiktinė smulkioji žvejyba neturi būti įtraukiama į BLSK;

27.  mano, kad daugiamečiams planams tenka itin svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti žuvininkystės išteklius pagal BŽP ir kad jie yra tinkamiausias būdas priimti ir įgyvendinti specialias įvairių rūšių žvejybos technines priemones;

28.  mano, kad teisėkūros institucijos turi toliau stengtis pasiekti susitarimus dėl daugiamečių planų atsižvelgdamos į institucijų kompetencijas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir remdamosi atitinkama Teisingumo Teismo praktika;

29.  mano, kad daugiamečiai planai turėtų būti patikima ir ilgalaikė žvejybos valdymo sistema, grindžiama patikimiausiomis ir naujausiomis turimomis specialistų patvirtintomis mokslinėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis išvadomis, kad jie turėtų būti koreguojami atsižvelgiant į išteklių pokyčius ir būti pakankamai lankstūs, kad Taryba galėtų priimti kasmetinius sprendimus dėl žvejybos galimybių; pažymi, kad šiais kasmetiniais sprendimais neturėtų būti pažeidžiama jų griežtai apribota žvejybos galimybių skyrimo paskirtis ir kad juos priimant, kiek įmanoma, turėtų būti vengiama didelių šių galimybių svyravimų;

30.  pabrėžia, kad būtina pažanga siekiant priimti būsimus daugiamečius planus, siekiant atkurti ir palaikyti tokio lygio, kuris galėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, žuvų išteklius, įskaitant jų įgyvendinimo kalendorių, išteklių išsaugojimą užtikrinantį apsaugos priemonių taikymo mechanizmą, prisitaikymo prie mokslinių rekomendacijų pokyčių mechanizmą ir peržiūros nuostatą;

31.  mano, kad, siekiant išvengti problemų, susijusių su įpareigojimu iškrauti visą laimikį mišrios žvejybos atveju, būtina didinti selektyvumą ir mažinti nepageidaujamą priegaudą; mano, kad pageidautina rasti būdų, kaip būtų galima pasinaudoti galimybe priimti lankstumo priemones ir panaudoti mokslininkų nustatytus mirtingumo dėl žvejybos intervalus nustatant BLSK;

32.  dar kartą patvirtina, kad reikia, pasinaudojant patariamosiomis tarybomis, gerinti suinteresuotų subjektų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinat daugiamečius planus ir priimant visus su regionalizavimu susijusius sprendimus;

33.  mano, kad Parlamentas turėtų itin atidžiai išnagrinėti deleguotuosius aktus, susijusius su išmetimo į jūrą planais, ir pasilikti teisę prieštarauti, jei mano, kad tai būtina;

34.  mano, kad laikinas deleguotųjų aktų, susijusių su išmetimo į jūrą planais, įskaitant mažiausių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių keitimą, galiojimo laikotarpis jokiais atvejais neturėtų būti ilgesnis nei treji metai ir kad jie turėtų būti, jei tikslinga, pakeisti daugiamečiais planais, ir mano, kad dėl to daugiamečius planus reikėtų priimti kuo greičiau;

35.  laikosi nuomonės, kad pagal regionalizavimo tvarką priimant sprendimus dėl kiekvienos rūšies mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių turėtų būti remiamasi mokslinėmis rekomendacijomis; pabrėžia, kad būtina vengti prekybos pažeidimų ar sukčiavimo atvejų, kurie galėtų pakenkti vidaus rinkos veikimui;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Įžanga

Vienas iš 2013 m. įvykdytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos tikslų – siekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio remiantis ekosistema grindžiamu požiūriu. Pagrindinės išteklių išsaugojimo priemonės šiam tikslui pasiekti – techninės priemonės ir daugiamečiai planai.

Tačiau nuo 2009 m. padaryta labai nedidelė pažanga priimant teisėkūros procedūra priimamus aktus, susijusius tiek su techninėmis priemonėmis, tiek su daugiamečiais planais. Tarpinstitucinės derybos dėl daugiamečių planų atsidūrė aklavietėje, nes į Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl daugiamečių planų buvo įtrauktas, be kitų laimikio kontrolės priemonių, žvejybos galimybių paskirstymas ir todėl kilo nesutarimų dėl SESV 43 straipsnio. Techninių priemonių atveju problemų kilo dėl teisės aktų suderinimo su Lisabonos sutartimi.

2. Techninės priemonės

Techninių priemonių tikslas – žuvų jauniklių sužvejojimo ir kitos priegaudos prevencija Iš esmės šią sistemą sudaro trys reglamentai, kurie remiasi trimis taisyklių rinkiniais pagal skirtingus geografinius plotus (Baltijos jūros, Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno bei kitų vandenų). Techninės priemonės yra tam tikras taisyklių rinkinys, tačiau kartais jos įeina į platesnę valdymo priemonių sistemą, pvz., daugiamečius planus. Į jas taip pat įeina nuostatos, susijusios su, pavyzdžiui, draudimu naudoti dreifuojančius tinklus, atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo prevencija ar draudimu pašalinti ryklių pelekus laivuose. Taigi, techninės priemonės išdėstytos daugiau kaip 30 skirtingų reglamentų ir yra tokios sudėtingos, įvairios ir nestruktūruotos, kad pasidaro nenuoseklios ar net prieštaraujančios viena kitai.

Iš dalies techninių priemonių sudėtingumą lemia tai, kad jos buvo priimtos pagal skirtingas teisėkūros procedūras ir atsižvelgiant į skirtingus motyvus. Kai kurias technines priemones rėmė regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO). Kitais atvejais jos buvo nustatytos priimant kasmetinius reglamentus dėl bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir kvotų. Tačiau daugumą techninių priemonių priėmė Taryba ar Komisija pagal komitologijos procedūrą prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai ir nedalyvaujant Europos Parlamentui.

Iš dalies techninių priemonių nevienalytiškumą ir nenuoseklumą lėmė tai, kad didelę jų dalį palaipsniui priėmė Taryba, priimdama kasmetinius reglamentus, kuriais nustatomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) ir kvotos. Todėl kai kurios techninės priemonės priimtos po politinių tarpvalstybinių derybų, yra menkai pagrįstos moksliniais argumentais ir dėl to atsirado nepagrįsti skirtumai tarp skirtingų jūrų plotų taisyklių. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai įvairios priemonės dėl BLSK ir kvotų turi būti bendrai priimamos Europos Parlamento ir Tarybos.

Geografinį techninių priemonių pagrindą aiškiai parodo skirtingas požiūris, taikytas Viduržemio jūros atveju. Šiuo klausimu tik 2006 m. buvo priimtas daugiau ar mažiau nuoseklus priemonių rinkinys. Tačiau Viduržemio jūros patariamoji taryba keletą kartų prašė persvarstyti kai kurias technines priemones. Reikėtų pažymėti, kad Komisija į savo neseniai atliktą techninių priemonių tyrimą neįtraukė(1) Viduržemio jūros dėl sudėtingumo.

Dalį techninių priemonių sudaro specialieji reglamentai. Dėl daugumos jų per teisėkūros procedūrą kilo ginčų. Visų pirma, pasiūlymas dėl giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante(2) blokuojamas ilgiau nei trejus metus. Procedūra dėl teisės akto dėl žvejybos dreifuojančiaisiais tinklais(3) taip pat sustabdyta. Šie sunkumai ir ginčai kilo dėl pasiūlymų turinio. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose(4), nuostatas atmetė regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, todėl ES laivynas atsidūrė nepalankioje padėtyje, palyginti su trečiosiomis šalimis. Kitais atvejais, tokiais kaip reglamentas dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo(5), dar reikia įvertinti jų veiksmingumą.

Be to, reglamentuose dėl techninių priemonių numatyta daug išimčių ir leidžiančių nukrypti nuostatų ir visos nuostatos buvo iš dalies pakeistos. Pavyzdžiui, Reglamentas (EB) Nr. 850/1998 buvo iš dalies keistas keturiolika kartų. Dėl šių tolesnių pakeitimų techninės priemonės tapo dar sudėtingesnės. Dėl neatitikimų ir dėl to, kad nėra aiškiai aiškiai apibrėžtos deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų sritys, stabdoma pažanga priimant teisėkūros procedūra priimamus aktus. Todėl jau senokai reikia racionalizuoti, supaprastinti ir suderinti su Lisabonos sutartimi visas technines priemones.

2002 ir 2008 m. buvo bandyta atlikti visų techninių priemonių peržiūrą(6). Pirmas bandymas žlugo, o antrojo rezultatas buvo dar vienas iš daugelio pakeitimų. Taip pat nepadaryta pažangos teisėkūros procedūra priimamų aktų srityje, siekiant suderinti tris pagrindinius geografinius reglamentus su Lisabonos sutartimi.

2014 m. gegužės mėn. Komisija baigė viešąsias konsultacijas dėl naujos techninių priemonių sistemos pagal reformuotą BŽP. Dauguma atsakiusių valstybių narių teigė, kad būtina supaprastinti technines priemones siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, todėl reikia, kad tam tikros taisyklės būtų priimamos pagal bendro sprendimo procedūrą. Manyta, kad nustatant regionalizavimo lygmenį, kai rengiamos techninės priemonės, turėtų būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip praktinis įgyvendinimas ir kontrolės bei priežiūros poreikis. Žuvininkystės sektoriaus subjektai teigė, kad rengiant naujas technines priemones būtina taikyti minimalistinį požiūrį ir netaikyti bendro sprendimo procedūros priimant sprendimus, susijusius su mikrovaldymu. Savo ruožtu NVO teigė, kad būtina bendra techninių priemonių sistema, apimanti bendruosius tikslus ir bendrus minimalius standartus, kurie turi būti taikomi visoje ES siekiant užtikrinti, kad nebūtų valdymo spragų. Jų nuomone, supaprastinimas negali daryti neigiamo poveikio aplinkos apsaugai.

Ateityje priimant reglamentą dėl techninių priemonių reikės laikytis bendro sprendimo procedūros, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir palengvinti vykdymo užtikrinimą ir kontrolę. Regionalizavimas gali supaprastinti valdymą ir užtikrinti, kad taisyklės būtų pritaikytos pagal kiekvienos žvejybos rūšies ypatumus ir kiekvieną baseiną, suteikti lankstumo ir sudaryti galimybes greitai reaguoti į ekstremalias situacijas. Be to, regionalizavimas gali padėti supaprastinti taisykles ir padaryti jas aiškesnes, o tam pritartų sektoriaus subjektai, ypač jei jie būtų įtraukti į taisyklių priėmimo procesą. Tačiau visiškas regionalizavimas nesuderinamas su BŽP, kuri yra bendra politika ir dėl kurios ES turi išimtinę kompetenciją dėl bendrai naudojamų išteklių pobūdžio.

Todėl neatrodo, kad būtina taikyti bendro sprendimo procedūrą dėl regioninio lygmens priemonių arba priemonių, kurios gali dažnai keistis, tačiau ją būtina taikyti nustatant bendras taisykles, taikomas visiems jūrų baseinams, arba taisykles, kurių nenumatyta keisti ateityje.

Su techninėmis priemonėmis susijusios taisyklės turėtų būti suskirstytos į tris bendro sprendimo kryptis ir ketvirtą regionalizavimo kryptį. Pirmosios trys apimtų bendrų ir centralizuotų taisyklių rinkinį, specialių taisyklių, taikomų svarbiausiems jūrų baseinams, rinkinį ir tam tikrą skaičių specialiųjų reglamentų, priimamų pagal bendro sprendimo procedūrą. Regionalizavimas būtų taikomas regioninio lygmens taisyklėms arba dažnai keičiamoms taisyklėms.

3. Daugiamečiai planai

Daugiamečiais planais siekiama valdyti pagrindines žuvų rūšis, kurios svarbios žvejybai. Jų bendras bruožas – išteklių valdymo tikslų nustatymas atsižvelgiant į neršiančių žuvų biomasės dydį ir mirtingumą dėl žvejybos. Dauguma iš vienuolikos šiuo metu rengiamų daugiamečių planų susiję su bendrais leidžiamais sužvejoti kiekiais (BLSK). Vis dėlto kai kuriuose iš jų nurodomos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, techninės priemonės, žvejybos pastangų apribojimas arba specialios kontrolės taisyklės.

Daugiamečius planus pradėti rengti po 2002 m. BŽP reformos. Du iš šių planų reguliuoja RŽVO valdomus išteklius – paprastųjų tunų ir juodųjų paltusų, o kiti reguliuoja išteklius ES vandenyse vadovaujantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijomis. 2009–2002 m. jie buvo plėtojami gana lėtai, o nuo 2009 m. nepriimtas nė vienas planas, nes pasiūlymai Taryboje atsidūrė aklavietėje.

Daugiamečiai planai buvo tik iš dalies veiksmingi, o blogiausius rezultatus nulėmė žvejybos pastangų mažinimo mechanizmų trūkumai ir žvejybos kontrolės spragos. Reikia nepamiršti, kad laivyno, taigi ir faktinių žvejybos pajėgumų, valdymas BŽP prarado svarbą. Nors dėl įvairių krizių laivynas smarkiai sumažėjo, žvejybos pajėgumai sumažėjo gerokai mažiau.

Nepaisant daugiamečių planų planų svarbos, pastaraisiais metais buvo padaryta menka pažanga dėl tarpinstitucinės aklavietės, kurią lėmė skirtingas Europos Parlamento ir Tarybos aiškinimas dėl jų teisinio pagrindo ir ypač dėl to, ar reikia naudoti SESV 43 straipsnio 2 dalį ar 43 straipsnio 3 dalį. Pagal 43 straipsnio 3 dalį visos sprendimų priėmimo galios suteikiamos Tarybai nedalyvaujant Parlamentui. 2014 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismas priėmė bendrą sprendimą dėl dviejų ieškinių(7), kuriuos Parlamentas ir Komisija pateikė dėl Tarybos sprendimo dėl žvejybos galimybių ES vandenyse paskirstymo žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava, Prancūzijos Gvianos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Šis sprendimas sukuria precedentą, išaiškinantį, kad 43 straipsnio 3 dalis gali būti teisinis pagrindas tik skiriant žvejybos galimybes pagal BLSK ir kvotų reglamentus.

Vis dar laukiama Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-124/13 Parlamentas prieš Tarybą dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 1243/2012, kuriuo nustatomas menkių išteklių daugiametis planas, kurioje Parlamentas teigia, kad, atsižvelgiant į reglamento tikslą ir turinį, jis turėjo būti priimtas remiantis SESV 43 straipsnio 2 dalimi laikantis įprastos teisėkūros procedūros, kurioje kaip vienas iš teisės aktų leidėjų dalyvauja Parlamentas. Parlamentas taip pat prieštarauja tam, kad Komisijos pasiūlymas būtų padalytas, nes Taryba pasiūlymą padalijo į du teisės aktus.

Be to, 2014 m. balandžio mėn. tarpinstitucinė specialios paskirties darbo grupė daugiamečių planų klausimais baigė savo svarstymus ir teisėkūros institucijos pripažino, kad svarbu dirbti išvien, kad būtų rastas pragmatiškas būdas žengti į priekį sprendžiant daugiamečių planų klausimą, net jei laikomasi skirtingų nuomonių dėl teisinės sistemos nuostatų interpretacijos. Laikytasi nuomonės, kad svarbu, jog daugiamečiais planais būtų suformuota patikima ir ilgalaikė žuvininkystės valdymo sistema, grindžiama patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, ir sykiu būtų suteiktos lankstumo galimybės daryti pakeitimus atsižvelgiant į išteklių pokyčius ir priimant kasmetinius sprendimus dėl žvejybos galimybių.

Pripažinta, kad į būsimus daugiamečius planus reikėtų įtraukti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą ir jo įgyvendinimo kalendorių, išteklių išsaugojimą užtikrinančių apsaugos priemonių taikymo mechanizmą, prisitaikymo prie mokslinių rekomendacijų pokyčių mechanizmą ir peržiūros nuostatą.

Po 2013 m. BŽP reformos daugiamečiuose planuose turi būti nustatomas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas ir šio tikslo pasiekimo terminas, draudimas išmesti žuvis į jūrą ir privalomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį(8), taisomosios apsaugos priemonės ir peržiūros nuostatos. Taip pat nustatomi du kiekybiniai daugiamečių planų tikslai: mirtingumas dėl žvejybos ir neršiančių žuvų išteklių biomasė.

Įgyvendinus BŽP reformą pradėtas taikyti draudimas išmesti į jūrą sugautas žuvis, tačiau nepanaikintas BLSK ir kvotų sistemai būdingas nelankstumas. Atsižvelgiant į tai, kad mišriosios žvejybos atveju gali kilti problemų, susijusių su žvejybą stabdančių žuvų rūšimis, yra pagrįsta pirmumą teikti tam tikroms priemonėms, pavyzdžiui, žvejybos pastangų reguliavimui, kurios nėra tokios nelanksčios kaip BLSK ir kvotų sistema. Be to, žvejybos pastangų reguliavimas padėtų siekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslo ir gerintų laivyno ekonominės veiklos rodiklius mirtingumo dėl žvejybos srityje.

4. 2013 m. BŽP reforma

Svarbiausias BŽP reformos, kuri paveikė tiek daugiamečius planus, tiek technines priemones, elementas yra regionalizavimas(9) arba regioninis bendradarbiavimas išsaugojimo priemonių srityje. Daugiamečiai planai yra tinkamiausia priemonė priimant ir įgyvendinant konkrečias technines priemones regionalizavimo kontekste.

Numatyta, kad tais atvejais, kai Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai dėl daugiamečių planų, išsaugojimo priemonių, kurios būtinos pagal Sąjungos aplinkos teisės aktus, ar įpareigojimo iškrauti laimikį, valstybės narės, kurioms šios priemonės daro poveikį, gali per nustatytą laikotarpį pateikti bendras rekomendacijas. Tam, kad šias rekomendacijas įgyvendintų, valstybės narės konsultuojasi su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis. Siūlomas priemones Komisija gali priimti deleguotaisiais aktais, tačiau taip pat gali teikti pasiūlymus, jei visoms valstybėms narėms per nustatytą terminą nepavyksta susitarti dėl bendrų rekomendacijų. Komisija taip pat gali teikti pasiūlymus, jei laikoma, kad bendros rekomendacijos yra nesuderinamos su kiekybiniais išsaugojimo priemonių tikslais ir uždaviniais. Vienintelis galimas Europos Parlamento vaidmuo – galimybė per du mėnesius pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto.

Šios naujos nuostatos turi įtakos techninėms priemonėms ir iš esmės yra susietos su daugiamečiais planais arba yra nulemtos jų nebuvimo; jos įsigalioja Komisijai priėmus deleguotuosius aktus. Pavyzdžiui, kai dėl tam tikros žvejybos nėra priimto daugiamečio plano arba valdymo plano, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas laikinas (taikomas ne ilgiau kaip trejus metus) konkretus išmetamų į jūrą žuvų kiekių planas, kuriame taip pat gali būti numatytas mažiausių dydžių keitimas(10).

Be to, priėmus reglamentą dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį(11), buvo iš dalies pakeisti trys reglamentai dėl regioninių techninių priemonių (Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros). Išmetimo į jūrą planai tapo pagrindine priemone pakeitimams daryti, Komisijai suteikiant deleguotuosius įgaliojimus. Tai leido Komisijai deleguotaisiais aktais nustatyti mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius toms rūšims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį ir, prireikus, nustatyti mažiausiems orientaciniams dydžiams taikomas išimtis. Tai buvo padaryta Baltijos jūrai skirto žuvų išmetimo į jūrą mažinimo plano(12) atveju – menkėms taikomas mažiausias dydis nuo 38 cm sumažintas iki 35 cm.

Daugeliu atvejų mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius nustatys Komisija priimdama deleguotuosius aktus. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos priimti tam tikras priemones regionų lygmeniu, tačiau mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai bus taikomi aukštesniu lygmeniu; dėl to gali iš esmės pasikeisti daugiamečių planų rengimas. Pakeitus mažiausią dydį žvejai turės keisti žvejybos metodus, taip pat pasikeis mirtingumas dėl žvejybos ir neršiančių žuvų išteklių amžiaus piramidė. Pagrindiniame BŽP reglamente numatyta, kad šie du parametrai yra kiekybiškai įvertinami daugiamečių planų tikslai(13). Deleguotuoju aktu pakeitus mažiausius dydžius bus iš išorės pakeisti pagrindiniai daugiamečių planų parametrai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mažiausi dydžiai atlieka esminį vaidmenį prekybos ir žvejybos veiklos kontrolės srityje.

5. Pranešėjo pozicija

5.1.  Daugiamečiai planai

Teisės aktų leidėjai turi rasti pragmatišką būdą sparčiai žengti į priekį svarstant daugiamečius planus, atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo praktiką.

Taip pat būtina didinti veiksmingą suinteresuotų subjektų dalyvavimą rengiant ir plėtojant daugiamečius planus.

Be to, daugiamečiai planai turėtų būti priimti kuo greičiau – taip būtų išvengta ilgalaikių priemonių reglamentavimo išmetimo į jūrą planais, kurie pagal savo pobūdį turėtų būti tik laikinos priemonės.

5.2.  Techninės priemonės

Būsimos techninės priemonės turi būti paprastos ir aiškios, kad žvejai galėtų jas lengviau suprasti.

Jos, kiek įmanoma, turėtų būti pritaikytos prie kiekvienos rūšies žvejybos ir kiekvieno regiono ypatumų (regionalizavimas).

Tačiau bendras taisykles, taikomas visiems jūrų baseinams, arba taisykles, kurių nenumatoma keisti, turi priimti ES teisės aktų leidėjai laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros – bendro sprendimo procedūros.

Iš tiesų, visiškas regionalizavimas būtų nesuderinamas su BŽP, dėl kurios ES turi išimtinę kompetenciją, atsižvelgiant į tai, kad ištekliai yra bendri.

Taip pat reikia, kad daugiau žvejų dalyvautų sprendimų priėmimo procese, įskaitant visus smulkiausius techninių priemonių aspektus. Be to, turi būti teikiamos paskatos, siekiant užtikrinti, kad tos priemonės būtų vykdomos.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

2

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, David Coburn, Diane Dodds, Linnéa Engström, João Ferreira, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Liadh Ní Riada, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, Ole Christensen, Verónica Lope Fontagné, Lidia Senra Rodríguez

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tim Aker

(1)

Pagalbinis tyrimas rengiant naują išteklių išsaugojimo techninių priemonių sistemą pagal reformuotą BŽP. Projekto Nr. ZF1455_S02. 2014 m. liepos 7 d.

(2)

COM (2012) 0371 final - 2012/0179 (COD)

(3)

COM (2014) 0265 final - 2014/0138 (COD)

(4)

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 605/2013.

(5)

2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 12/2004

(6)

COM(2002) 672 ir COM(2008) 324.

(7)

Bylos C-103/12 Parlamentas prieš Tarybą ir C-165/12 Komisija prieš Tarybą.

(8)

Privalomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnis.

(9)

Regioninis bendradarbiavimas išsaugojimo priemonių srityje: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnis.

(10)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalis.

(11)

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/812 1 straipsnio 10 dalis, 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 5 dalis.

(12)

2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1396/2014.

(13)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 1 dalies c punktas.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika