Procedūra : 2015/2042(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0331/2015

Pateikti tekstai :

A8-0331/2015

Debatai :

PV 14/12/2015 - 16
CRE 14/12/2015 - 16

Balsavimas :

PV 15/12/2015 - 4.23
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0446

PRANEŠIMAS     
PDF 237kWORD 174k
17.11.2015
PE 554.913v02-00 A8-0331/2015

dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo

(2015/2042(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Sven Schulze

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo

(2015/2042(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo 2013 m. (COM(2014) 0639),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 5 d. tarpinį Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ vertinimą(1),

  atsižvelgdamas į tyrimą „Mikrofinansų srities trūkumai ir galimybės juos pašalinti pasitelkus ES finansinę priemonę“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI, EaSI reglamentas) ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 283/2010/ES (toliau – sprendimas), nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“(3) (toliau – priemonė),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 283/2010/ES, nustatantį Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą(5),

  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „Europos mikrofinansų priemonė „Progress“. Tarpinis vertinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0331/2015),

A.  kadangi mikrofinansai padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; kadangi mikrofinansai gali padėti žmonėms išbristi iš skurdo ir nedarbo, suteikti jiems orumo ir didinti sanglaudą bendruomenėse, gerinant socialinę įtrauktį ir kuo labiau mažinant socialinius skirtumus;

B.  kadangi priemonės tikslas – pagerinti mikrofinansų prieigą ir prieinamumą asmenims, kurie neteko arba gali netekti darbo ar kuriems sudėtinga patekti arba sugrįžti į darbo rinką, taip pat asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis, arba pažeidžiamiems asmenims, kurie neturi palankių sąlygų pasinaudoti įprastos kreditų rinkos paslaugomis, ir tiems, kurie nori įsteigti arba toliau plėsti savo labai mažas įmones, įskaitant savisamdą; kadangi priemone taip pat siekiama pagerinti mikrofinansų prieigą ir prieinamumą labai mažoms įmonėms ir socialinei ekonomikai;

C.  kadangi priemonės tikslas – gerinti tarpininkų pajėgumą didinti galimų operacijų skaičių, kad būtų didinamas užimtumas kuriant kokybiškas darbo vietas, skatinamas augimas ir gerinama socialinė įtrauktis vietos bendruomenėse;

D.  kadangi moterų paskolų gavėjų finansinė padėtis, regis, yra prastesnė nei vyrų paskolų gavėjų, ir didesnė dalis moterų neturi darbo arba patiria skurdo riziką(7); kadangi priemone pasinaudojusių moterų ir vyrų verslininkų santykis yra tik 36:64 ir jis vis dar nepatenkinamas lyčių lygybės požiūriu;

E.  kadangi dėl tam tikrų moterų grupių marginalizacijos ir patiriamos daugialypės diskriminacijos toliau prastėja jų ir taip nepalanki ekonominė padėtis ir didėja sunkumai gauti finansavimą; kadangi atskirtį patiriančių moterų įtrauktis turėtų būti laikoma prioritetu;

F.  kadangi vis daugiau darbo rinkoje dalyvaujančių moterų taip pat yra pagrindinės savo šeimų maitintojos; kadangi vienišų motinų yra daugiau nei vienišų tėvų; kadangi mikrofinansai turėtų duoti naudos vis daugiau moterų;

G.  kadangi socialinė ekonomika apima kooperatyvus, savidraudos draugijas, ne pelno organizacijas, fondus ir socialines įmones, kurie padeda plėtoti Sąjungos užimtumo, socialinės sanglaudos, regioninės ir kaimo plėtros, aplinkos ir vartotojų apsaugos, žemės ūkio, trečiųjų šalių vystymosi ir socialinės apsaugos politiką;

H.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės padidėjo skurdo ir socialinės atskirties lygis, taip pat ilgalaikis nedarbas, jaunimo nedarbas ir socialinė nelygybė;

I.  kadangi priemonė pagerina sąlygas, kuriomis paskolų gavėjai gali gauti paskolas, ir suteikia galimybę gauti finansavimą tiems, kurie kitu atveju būtų laikomi netinkamais kandidatais gauti paskolą; kadangi mikrofinansų priemonės tarpininkai pasinaudojo priemone 22 valstybėse narėse; kadangi bendrasis priemonės tikslas – iki 2020 m. suteikti 46 000 mikrokreditų, kurių apytikrė suma – 500 mln. EUR;

J.  kadangi vertinama, jog kredito grąžinimo rodiklis siekia 95 proc.; kadangi priemonė padeda asmenims patekti arba grįžti į darbo rinką arba pradėti nuosavą verslą, o savarankiškai dirbantiems asmenims – išlaikyti arba išplėsti savo labai mažas įmones, taip išsaugant darbo vietas, kuriant naujas ir užtikrinant apyvartą; kadangi priemonė pasiekė atokias Europos vietoves ir paskatino ekonominę veiklą;

K.  kadangi vis dar sunku įvertinti, ar priemonė pasiekė mažumas, nes daugelis mikrofinansų priemonės tarpininkų neturi konkretaus tikslo suteikti pagalbą mažumoms; kadangi mikrokreditų gavėjai nebūtinai save laiko marginalizuotos grupės atstovais ir nebūtinai jaustųsi diskriminuojami, jei būtų atskleista jų etninė tapatybė;

L.  kadangi 60 proc. asmenų, apie kuriuos turima duomenų, teikdami paraišką gauti mikrokreditą arba nedirbo, arba nebuvo aktyvūs darbo rinkoje; kadangi 84 proc. gavėjų priklausė pagrindinei 25–54 metų amžiaus grupei, o 36 proc. užregistruotų verslininkų, kuriems buvo suteiktos paskolos, buvo moterys;

M.  kadangi priemonę reikia vertinti remiantis ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais kriterijais; kadangi nepaisant to, jog priemonę paprasčiau vertinti ekonominio efektyvumo požiūriu, jos veiksmingumą reikia vertinti ir socialinės įtraukties užtikrinimo, taip pat sukurtų darbo vietų kokybės ir netiesioginio poveikio aspektais;

N.  kadangi jau beveik pasiektas pageidaujamas vyrų ir moterų verslininkų santykis 40:60 ir kadangi jis daug didesnis už Sąjungos vidurkį;

O.  kadangi galimybėmis naudotis priemone aktyviausiai domėtasi pietinėse ir rytinėse ES valstybėse narėse;

P.  kadangi verslo plėtros paslaugos, kaip antai mokymas ir kuravimas, yra itin svarbios siekiant, kad labai mažos įmonės būtų sėkmingos ir perspektyvios;

Q.  kadangi socialinės ekonomikos įmonių finansavimo galimybių nebuvimas nurodomas kaip priemonės trūkumas;

R.  kadangi esama požymių, jog mikrokreditai gali būti vienas iš aspektų skatinant įmones pereiti nuo šešėlinės ekonomikos prie deklaruojamos ekonominės veiklos;

S.  kadangi geriausias būdas skatinti geriau panaudoti viešąjį finansavimą yra atskleisti visuomenei daugiau informacijos apie mikrofinansų priemonės tarpininkų teikiamus mikrokreditus; kadangi atskleidus visuomenei daugiau informacijos galima lengviau palyginti mikrofinansų priemonės tarpininkų veiklos rezultatus;

T.  kadangi esama priemonės ir Europos socialinio fondo (ESF), Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir kitų ES fondų sinergijos potencialo – taip būtų išvengiama nepageidaujamo dubliavimosi;

U.  kadangi Finansinio reglamento 6 straipsnyje nustatyta, kad biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų;

V.  kadangi priemonei naudojamas ES finansavimas ir Europos investicijų banko finansinis įnašas, kuriuos abu valdo Europos investicijų fondas (EIF); taip pat numatytas papildomas privačių investuotojų finansavimas;

W.  kadangi ši priemonė vis dar nelabai žinoma galimiems gavėjams, kaip matyti iš to, kad suteiktų mikrokreditų apimtis mažesnė, nei buvo iš anksto nusistatyta;

X.  kadangi ši priemonė palyginti mažai žinoma potencialiems gavėjams, kaip rodo mažesnė, nei iš anksto nustatytas tikslas, mikrokreditų apimtis, ypač Italijoje, kaip nustatyta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 8/2015 „Ar teikiant ES finansinę paramą tinkamai atsižvelgiama į smulkiųjų verslininkų poreikius?“;

Mikrofinansų prieinamumo didinimas

1.  pabrėžia tokios finansų priemonės, kokia yra mikrofinansų priemonė, svarbą siekiant finansų krizės laikotarpiu steigti naujas įmones, skatinti kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti darbo neturinčių, nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir labai mažų įmonių galimybes gauti finansavimą bei sykiu sumažinti mikrofinansų priemonės tarpininkams tenkančią riziką;

2.  pažymi, kad poveikis darbo vietų kūrimo srityje buvo menkesnis nei iš pradžių tikėtasi, nepaisant to, kad daugelis naudos gavėjų visiškai nebūtų turėję galimybės gauti kredito rinkoje, jei nebūtų buvę mikrokredito galimybės; mano, kad mažesnį, nei tikėtasi, poveikį darbo vietų kūrimo srityje iš dalies nulėmė tai, kad priemonės įgyvendinimo laikotarpis sutapo su didžiąja ekonomikos krize, kuri labai paveikė tiek kreditų rinką, tiek užimtumo rodiklius; tačiau pažymi, kad priemonė labai prisidėjo prie darbo vietų išsaugojimo; atsižvelgia į tai, kad šis klausimas bus sprendžiamas įgyvendinant naują, lankstesnę EaSI priemonę;

3.  apgailestauja dėl didelio atmestų mikrofinansavimo paraiškų skaičiaus (beveik 2 000 paraiškų atmestos iš dalies dėl per didelio asmenų ir įmonių įsiskolinimo) ir dėl vis dar didelių mikrofinansų rinkos spragų, nepaisant padidėjusio mikrokreditų gavėjų skaičiaus; ragina Komisiją atlikti išsamesnį šių paraiškų atmetimo priežasčių tyrimą ir surasti būdų problemoms spręsti;

4.  pabrėžia priemonės svarbą, ypač krizės laikotarpiu, ir jos vaidmenį sudarant galimybes nedirbantiems ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims gauti finansavimą; pabrėžia, kad, ypač atsižvelgiant į dabartinę migracijos ir prieglobsčio krizę, mikrofinansavimas gali būti itin svarbi parama pabėgėliams ir migrantams, siekiantiems patekti į ES darbo rinką;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares steigti kontaktinius centrus ir skatinti galimus paramos gavėjus ir visus piliečius įgyti žinių apie priemonę;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis iki šiol sukaupta patirtimi, didinti informuotumą, visų pirma atokiuose regionuose ir bendruomenėse, ypač mažumų bendruomenėse arba neįgaliųjų organizacijose, apie šią priemonę, jos teikiamą naudą ir būdus, kaip galima ja pasinaudoti;

7.  pažymi, kad 2013 m. veiksmai, finansuoti pagal priemonę, apėmė pirmaeiles paskolas ir garantijas; taip pat pažymi, kad kai kurie mikrofinansų priemonės tarpininkai gauna ir garantiją, ir paskolą, tačiau šios dvi priemonės visada priklauso skirtingiems portfeliams;

8.  ragina, kad taikant priemonę būtų atsižvelgiama į projektų pridėtinę vertę didelių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, retai apgyvendintiems regionams arba tiems regionams, kuriuose gyventojų mažėja, nes tai ne tik padėtų skatinti kurti darbo vietas, bet ir padėtų išlaikyti gyventojų skaičių regione;

9.  ragina Komisiją ir EIF kuo skubiau pradėti įgyvendinti EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo (MF/SE) kryptį, kad paramos gavėjams būtų užtikrinta galimybė gauti pinigų; tikisi, kad EaSI padės sėkmingai pašalinti priemonės trūkumus;

10.  ragina Komisiją įvertinti dabartinės termino „mikrokreditas“ apibrėžties tinkamumą siekiant užtikrinti, kad būsimos finansų priemonės atitiktų rinkos ir paramos gavėjų poreikius bei sprendimo 2 straipsnyje nustatytus tikslus;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti duomenis apie labai mažų įmonių ypatumus, jų konkrečius poreikius ir išsilaikymo lygį, įvertinti šiuos duomenis ir pateikti pasiūlymų, kaip pataisyti EaSI reglamentą, jei reikia, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą; palankiai vertina tai, kad priemonės likutinė suma ir grįžtamosios lėšos bus paskirtos į EaSI MF/SE skirtą biudžetą, vadinasi, padidės garantijų ir finansuojamų priemonių, kurios bus pasiūlytos mikrokreditus gaunantiems asmenims, skaičius;

12.  palankiai vertina tai, kad visos septynios iki šiol išnagrinėtos finansinės priemonės, vykdytos pagal priemonę, pritraukė papildomą privatų finansavimą; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip teigiama Audito Rūmų ataskaitoje, garantijų atveju tikslinės sverto koeficiento vertės pasiektos tik vienu atveju iš septynių, o dviem atvejais nepasiektos;

13.  palankiai vertina didesnį naujos programos pagal EaSI lankstumą, siekiant tenkinti kintančius poreikius, kai reikia perskirstyti lėšas tarp programos krypčių; ragina Komisiją vengti dvigubo finansavimo ir užtikrinti aiškią ir skaidrią EaSI ir kitų Sąjungos programų bei iniciatyvų sąveiką;

14.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ši priemonė būtų labiau viešinama ir būtų teikiama daugiau informacijos apie galimybes ja pasinaudoti;

15.  ragina Komisiją išplėsti geografinę priemonės taikymo sritį, kad ją būtų galima taikyti visose valstybėse narėse; pabrėžia būtinybę priemonės taikymo sektoriuose sritį, kad ji būtų taikoma ne tik žemės ūkio ir prekybos, bet ir kituose sektoriuose;

Būdai tikslinėms grupėms pasiekti ir socialinio poveikio ataskaitos

16.  apgailestauja dėl to, kad nesant tinkamai apibrėžtų socialinių ataskaitų, priemonės socialinis poveikis nebuvo tiksliau vertinamas darbo vietų kūrimo, verslo tvarumo ir mažumų grupių įtraukties požiūriais; todėl ragina Komisiją laikytis socialinių rezultatų įvertinimo empiriniais metodais standartų, siekiant užtikrinti kuo didesnį socialinį poveikį ir atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus, ir įvertinti, ar reikėtų geriau paaiškinti tikslinių grupių, įskaitant neįgaliuosius, apibrėžtį;

17.  pažymi, kad pirmieji veiksmai pagal priemonę vykdyti kaip bandomasis projektas; taip pat pažymi, kad nustatyti trūkumai – nepasiekiamos pažeidžiamų asmenų, tokių kaip migrantai ar neįgalieji, grupės; vis dėlto mano, kad iš patirties buvo pasimokyta ir kai kurie trūkumai jau pašalinti naujoje EaSI priemonėje; palankiai vertina tai, kad atliktas strateginis tikslų vertinimas, vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ tikslais;

18.  ragina EIF bendradarbiauti su mikrofinansų priemonės tarpininkais, reikalauti, kad jie taikytų Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą, ir teikti pirmenybę tiems mikrofinansų priemonės tarpininkams, kurie parodė savo gebėjimą ir pasirengimą bendradarbiauti su tolesnę paramą galutiniams gavėjams teikiančiomis organizacijomis; taip pat ragina EIF sugriežtinti susitarimų su mikrofinansų priemonės tarpininkais nuostatas ir reikalauti, kad jie glaudžiau bendradarbiautų su pažeidžiamoms grupėms atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant efektyviau įtraukti tas grupes;

19.  ragina Komisiją pagerinti verslo įmonių gyvybingumo ir poveikio bendruomenei, kai įmonės grąžina mikrokreditus, vertinimo metodiką;

20.  ragina Komisiją ir EIF pagerinti ataskaitų apie gavėjus ir mikrofinansų priemonės tarpininkus teikimą, tačiau pripažįsta, kad svarbu užtikrinti pusiausvyrą ir neužkrauti pernelyg didelės naštos mikrofinansų priemonės tarpininkams; pabrėžia, kad informaciją, kurios reikėtų atitinkamai ataskaitai, ir mikrofinansų priemonės tarpininkai, ir mikrokreditus gaunantys asmenys pateikia prašydami paskolos;

21.  apgailestauja, kad su priemone susijusi informacija apie paskolų ir garantijų panaudojimą yra fragmentiška ir neišsami ir kad trūksta išsamios informacijos apie galutinių gavėjų užimtumo padėtį, nors Audito Rūmai nustatė, jog teikiamos ataskaitos atitinka sprendime dėl priemonės nustatytus reikalavimus;

22.  ragina EIF užtikrinti, kad mikrofinansų priemonės tarpininkai viešai skelbtų duomenis apie suteiktų mikrokreditų skaičių ir bendrą sumą ir apie galutinių gavėjų rūšis;

23.  ragina Komisiją užtikrinti vienodas vyrų ir moterų galimybes gauti mikrofinansų ir užsibrėžti tikslą, kad ateityje verslu užsiimančių vyrų ir moterų santykis būtų vienodas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti finansinės priemonės tarpininkus įgyvendinti konkrečias moterims skirtas strategijas, kuriomis būtų remiamas moterų verslumas, be kita ko, bendradarbiaujant su atitinkamomis šios srities asociacijomis ir organizacijomis;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti galimybių gauti finansavimą pagal priemonę matomumą ir apie tai teikti daugiau informacijos, be kita ko, rengiant informuotumo didinimo kampanijas, moterims verslininkėms keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais ir organizuojant konkrečiai moterims skirtus praktinius seminarus ir mokymą, kad galimybių gauti mikrokreditus srityje būtų labiau užtikrinama lyčių pusiausvyra;

25.  ragina Komisiją atsižvelgti į mikrofinansų skyrimo moterims teikiamą naudą, įskaitant tvarių darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas moterims verslininkėms keistis nuomonėmis ir dalytis gerosios patirties pavyzdžiais;

26.  pripažįsta tikslinio vyrų ir moterų verslininkų santykio svarbą; vis dėlto mano, kad priemonės sėkmingumą reikėtų vertinti remiantis ne tik visa apimančiais tikslais, bet ir pagal priemonės teikiamas galimybes sudaryti sąlygas smulkiesiems verslininkams ir MVĮ sėkmingai įgyvendinti savo projektus ir prisidėti prie ekonomikos augimo bei socialinės sanglaudos;

27.  primygtinai ragina Komisiją sutelkti savo pastangas ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti mikrokreditus į priemonės taikymo sritį galbūt neįtrauktiems klientams, pavyzdžiui, migrantams, pabėgėliams, ilgalaikiams bedarbiams, jaunimui, mažas pajamas gaunantiems asmenims, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir neįgaliesiems, kurie šiuo metu nepakankamai naudojasi priemone;

28.  ragina Komisiją pripažinti pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus tiksline grupe;

29.  ragina Komisiją išplėsti iniciatyvas ir finansavimą, kurį galima teikti mikrokreditams, skirtiems inovatyviems startuoliams, kuriuos steigia jaunimas, siekiant paremti jaunus verslininkus ir aukštųjų technologijų, mokslines ir socialines inovacijas ekonomikos krizės ir sunkumų gauti kreditą laikotarpiu; be to, pabrėžia, kad valstybės narės turi siekti sumažinti verslininkams tenkančią biurokratinę naštą, kad jie galėtų gauti lėšas, kurias jiems gali teikti Sąjunga;

Parama socialinei ekonomikai

30.  apgailestauja dėl to, kad ne itin daug socialinių įmonių finansuota pagal priemonę; todėl palankiai vertina tai, kad konkreti EaSI biudžeto dalis paskirta socialinių įmonių finansavimui;

31.  ragina Komisiją atidžiai stebėti šią naują funkciją ir skatinti valstybes nares keistis šios srities informacija, žiniomis ir geriausios patirties pavyzdžiais, užtikrinant tinkamas mikrofinansų priemonės tarpininkų ataskaitas ir motyvuojant juos remti projektus, turinčius didelį socialinį poveikį galimiems klientams;

32.  ragina Komisiją įvertinti ir prireikus persvarstyti socialinėms įmonėms pagal EaSI teikiamų paskolų didžiausią nustatytą sumą, kad šioms įmonėms būtų suteikta būtinų ir pakankamų lėšų sudarant sąlygas palankiai jų plėtrai ir kad būtų patenkinti rinkos poreikiai;

33.  pabrėžia, kad labai svarbu integruoti lyčių aspektą į finansavimo programas; mano, kad poveikio lyčių aspektu vertinimai ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyties aspektą yra naudingi vertinant, kokį poveikį finansavimo prioritetai, finansinių išteklių paskirstymas ir finansavimo programų specifikacijos daro moterims, ir didinant teigiamą poveikį; pabrėžia būtinybę nuosekliai rinkti ir nuolat analizuoti pagal lytis suskirstytus duomenis;

Kuravimas ir mokymo paslaugos, taip pat kitų priemonių papildomumas

34.  palankiai vertina galimybę pagal EaSI finansuoti mikrofinansų priemonės tarpininkų pajėgumo stiprinimą ir techninės pagalbos jiems teikimą, kad padidėtų jų profesionalumas, pagerėtų paslaugų teikimas, taip pat būtų surinkti ir apdoroti duomenys, kurie suteiktų daugiau grįžtamosios informacijos apie priemonę; todėl siūlo sukurti interneto svetainę, kurioje būtų galima pristatyti projektus ir konsultuoti su jais susijusiais klausimais, taip pat sukurti Bendrijos duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama su kreditais susijusi informacija ir suteikiama galimybė pranešti apie galimas kliūtis (ypač biurokratines);

35.  ragina Komisiją susieti priemonę su verslumo pagrindų mokymu, kad būtų užtikrinamas įmonių ekonominis gyvybingumas ir pasiektas skolinimo tikslas;

36.  pažymi, kad 44 proc. visų verslininkų, gavusių paramą pagal priemonę, veiklą vykdė mažiau nei vienus metus, o 56 proc. išsilaikė ilgiau nei metus; ragina Komisiją papildomai įvertinti labai mažų įmonių, finansuojamų pagal priemonę, gyvybingumą; ragina Komisiją skatinti tvaraus užimtumo plėtrą teikiant tinkamas gaires bei mokymus, finansuojamus pagal EaSI, kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis;

37.  apgailestauja dėl to, kad verslo plėtros paslaugos, įskaitant kuravimą ir mokymą, negali būti tiesiogiai finansuojamos pagal EaSI, ir ragina Komisiją išnagrinėti finansavimo galimybes ateityje, panaudojant atitinkamas naujas priemones kartu su nacionaliniais ar Sąjungos fondais;

38.  pažymi, kad ESF turėtų teikti pagrindinį finansavimą įmonėms steigti, gyvybingoms mikrofinansų ir socialinėms įmonėms, taip pat kuravimo ir mokymų programoms; apgailestauja, kad šios priemonės nėra tiesiogiai finansuojamos pagal EaSI;

39.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms plėtoti savo strateginį bendradarbiavimą su vietos ir regioninėmis organizacijomis ir institucijomis, susijusį su EaSI, ESF ir kitomis galimomis nacionalinėmis programomis, skatinant jas bendradarbiauti su mikrofinansų priemonės tarpininkais ir galutiniais gavėjais, kad būtų pagerinta mikrokreditus gaunantiems asmenims teikiama pagalba – mokymas, kuravimas ir bendra parama, siekiant didesnio verslo gyvybingumo;

40.  palankiai vertina tai, kad ESF finansavimą galima naudoti EaSI MF / SE krypčiai ir ragina Komisiją ir EIF geriau informuoti mikrofinansų priemonės tarpininkus apie šią galimybę, kuri numatyta Bendrųjų nuostatų reglamento 38 straipsnyje(8);

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iš ESIF būtų galima finansuoti labai mažas įmones;

Mikrofinansų priemonės tarpininkai

42.  ragina Komisiją koordinuoti iš ESF ir pagal EaSI teikiamą paramą, siekiant pagerinti šių dviejų programų tarpusavio papildomumą mikrofinansų priemonių atžvilgiu, daugiausia dėmesio skiriant, be kita ko, mikrofinansų priemonės tarpininkų ir ESF lėšomis bendrai finansuojamų verslo paramos centrų bendradarbiavimui;

43.  palankiai vertina mikrokreditų teikimo tarpininkų atrankos procesą, kuris atitinka EIF taisykles ir procedūras, ir pakartoja Parlamento reikalavimą, kad tie tarpininkai laikytųsi atsakingo paskolų teikimo ir per didelio asmenų ir įmonių įsiskolinimo vengimo principų;

44.  rekomenduoja, kad mikrofinansų priemonės tarpininkų ir EIF sudaromos sutartys būtų lankstesnės ir lengviau suprantamos, nes tai leistų mažesniems mikrofinansų priemonės tarpininkams greičiau visapusiškai pasinaudoti finansavimo priemonėmis ir EIF programomis;

45.  apgailestauja dėl to, kad daug paraiškų dėl priemonės taikymo nebuvo tinkamai užpildytos ir Komisija jų negalėjo patvirtinti; prašo Komisijos įvertinti šios nesėkmės priežastis (pvz., informacijos trūkumą, prieinamumą arba biurokratinę naštą, kurią reikia sumažinti); ragina Komisiją veikti greitai siekiant išspręsti problemą;

46.  ragina Komisiją užtikrinti, kad priemonė būtų labiau reklamuojama viešai ir apie ją būtų teikiama daugiau informacijos, taip pat apie tai, kaip pagal ją gauti finansavimą; be to, ragina supaprastinti procedūrą ir padaryti mikrofinansų priemonės tarpininkų ir EIF susitarimus lankstesnius ir lengviau suprantamus, kad smulkesni tarpininkai galėtų greičiau gauti prieigą prie rinkos;

47.  ragina Komisiją ir EIF įvertinti, kaip būtų galima geriau paskirstyti priemonės teikiamą naudą visuomenei, viršijant dabartinius mikrofinansų priemonės tarpininkams nustatytus reikalavimus;

48.  ragina Komisiją stiprinti mikrofinansų priemonės tarpininkų ir paramos gavėjų interesams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimą ne tik produktų reklamavimo ar naujų klientų paieškos, bet ir kitose srityse;

49.  ragina valstybes nares plėtoti mikrofinansų sektorių, kad būtų užtikrinta jo plėtra, būtina siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir ragina pasinaudoti priemone, ieškant galimybių tarpininkams, kurie nėra bankai, patekti į mikrokreditų rinką nepriklausomai nuo partnerio banko;

50.  ragina Komisiją stiprinti dialogą su mikrofinansų rinkos veikėjais (mikrofinansų priemonės tarpininkais, bankais ir ne bankais, tinklais, pvz., Europos mikrofinansų tinklu), taip pat su šiuo metu neįtrauktais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant kurti produktus, kurie bus siūlomi pagal Sąjungos finansuojamas programas, ir užtikrinti jų prieinamumą bei naudojimosi jais galimybes;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas skirtingų valstybių narių mikrofinansų priemonės tarpininkams tarpusavyje keistis geriausios patirties pavyzdžiais;

52.  ragina Komisiją ir EIF užtikrinti, kad pagal EaSI MF /SE kryptį būtų toliau skatinama skleisti Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą ir jį įtraukti į sutartis su mikrofinansų priemonės tarpininkais;

53.  mano, kad Komisijos ataskaita dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo 2013 m. yra labai bendro pobūdžio ir joje trūksta išsamios informacijos apie priemonės įgyvendinimą;

54.  ragina Komisiją užtikrinti, kad priemonė ir EaSI priemonė ir toliau didintų ES pridėtinę vertę ir matomumą;

°

°  °

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pagrindiniai faktai

Mikrokreditai pirmą kartą pradėti teikti Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje, kur pirmosios mikrokreditų iniciatyvos imtos įgyvendinti daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų ir nuo to laiko jos daugiausia veikia labai sėkmingai.

Teigiamas poveikis vietos ekonomikai, kurio pasiekta teikiant mikrokreditus skurdui besivystančiose šalyse mažinti, paskatino ES 2010 m. sukurti mikrofinansų priemonę „Progress“, kurios bendras finansavimas siekia 205 mln. EUR, tam, kad socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms Europoje taip pat būtų suteikta galimybė susikurti deramas gyvenimo sąlygas.

Priemonė „Progress“ šiuo metu įgyvendinama tik 22 iš 28 valstybių narių. Taip yra dėl nevienodo kiekvienos Europos šalies ekonomikos išsivystymo lygio, skirtingų rinkos interesų ir teisinių reikalavimų.

Europos Komisija su mikrofinansų priemone „Progress“ susijusią padėtį paskutinį kartą išnagrinėjo 2013 m. įgyvendinimo ataskaitoje, taip pat parengė tarpinę ataskaitą dėl priemonės, kuri bus įgyvendinama iki 2016 m.

Mikrofinansų priemonė „Progress“ turi socialinės politikos aspektą ir pagal ją lengviau gauti mikrokreditų labai mažoms įmonėms steigti ir remti. Labai mažos įmonės finansuojamos ne pačia šia priemone – ja suteikiamos galimybės programoje dalyvaujantiems ES mikrokreditų teikėjams (tarpininkams) teikti daugiau paskolų dėl geresnio kreditingumo, susijusio su refinansavimo galimybe pagal mikrofinansų priemonę „Progress“.

Mikrofinansų priemonė „Progress“ yra svarbi ir veiksminga priemonė ES tikslams užimtumo ir socialinių reikalų srityje pagal strategiją „Europa 2020“ pasiekti. Naujose įmonėse sukuriama daug naujų darbo vietų. Beveik 85 % jų – labai mažose įmonėse.

Galimybė gauti mikrokreditų yra labai svarbi tiems asmenims, kurie negali gauti kredito įprastame bankų sektoriuje, nes jie priklauso pernelyg brangiai tikslinei grupei.

Mikrofinansų priemonė „Progress“ padeda sudaryti sąlygas integruotis (sugrįžti) į darbo rinką, realizuoti įmonių potencialą, įgyti naujų įgūdžių pasitelkiant mokymą ir kuravimą ir sudaryti žmonėms galimybę gyventi oriai ir savarankiškai.

Pagal šiuo metu vis dar galiojančią (abejotiną) ES apibrėžtį labai mažoms įmonėms teikiami kreditai negali viršyti 25 000 EUR sumos. (T. y. įmonei, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 2 mln. EUR (2 straipsnis Užimtumo ir socialinių inovacijų programa, EaSI)).

Tikslinės grupės

Mikrofinansų priemonė „Progress“ visų pirma yra socialinės politikos ir tik paskui ekonominės politikos priemonė. Nes ją įgyvendinant daugiausia dėmesio teikiama tikslinėms grupėms, kurioms ekonomikoje iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio – (ilgalaikiams) bedarbiams, socialinių išmokų gavėjams, imigrantams, etninėms mažumoms, žmonėms, dirbantiems neoficialioje ekonomikoje arba gyvenantiems nepalankioje padėtyje esančiose kaimo vietovėse, ir moterims.

Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ ypatumai

Bankams mikrokreditai minėtoms tikslinėms grupėms yra individualiai rizikinga ir brangi veikla, ypač atsižvelgiant į tai, kad be faktinės paskolos reikia daug darbuotojų patarimams verslo plano ir jo įgyvendinimo klausimais teikti (kuravimas ir mokymas). Dėl visų šių priežasčių mikrokreditai yra brangūs, jų marža yra maža ir prekybos požiūriu jie yra nepatrauklūs.

Tai reiškia, kad mikrokreditų verslas visada skirsis nuo tradicinio bankininkystės verslo, nes dėl socialinės sanglaudos tikslo jiems suteikiamas socialinės politikos aspektas.

Teikti mikrokreditus yra ekonomiškai ir socialiai naudinga, nes finansinė parama siekiant, kad asmenys dirbtų savarankiškai, valstybės institucijoms kainuoja mažiau, palyginti su išlaidomis bedarbių pašalpoms, ir taip pat padeda skatinti žmonių verslumą.

Padėtis, susijusi su mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo laikotarpio viduriu

Galima sakyti, kad mikrofinansų priemonė „Progress“ apskritai yra sėkmingai įgyvendinama. Turint pakankamą finansavimą būtų galima patenkinti gerokai didesnę paklausą. Ją pasitelkiant suteikta 13 252 mikrokreditų, kurių vertė 124,6 mln. EUR ir tai yra šiek tiek mažiau negu planuota 142,4 mln. EUR suma.

Mikrokreditai suteikti daugeliui arba beveik visų tikslinių grupių atstovams.

Siekiamas verslininkių ir verslininkų koeficientas (atitinkamai 40:60) beveik pasiektas (37 % mikrokreditų gavėjų – moterys), nors ne visi kredito tarpininkai parengė specialias programas moterų steigiamoms įmonėms. Tai yra gerokai didesnė moterų verslininkių dalis, palyginti su ES vidurkiu. Tačiau reikėtų siekti vienodo santykio.

Remiantis tarpinės ataskaitos duomenimis, 17 % respondentų anksčiau negalėjo gauti įprasto banko kredito. 68 % apklaustųjų nurodė, kad jie paskolą ima pirmą kartą, o 56 % teigė, kad kitoje vietoje jie negalėtų gauti kredito panašiomis sąlygomis. 43 % respondentų pranešė, kad jų pajamos nesiekia atitinkamos nacionalinės skurdo ribos ir tai yra gerokai didesnė dalis negu ES vidurkis (18,2 %). 17 % apklaustųjų nurodė, kad jie neturi pajamų – tai yra beveik dvigubai daugiau negu ES gyventojų vidurkis.

Taigi mikrofinansų priemonė „Progress“ padeda veiksmingai mažinti ribą paskolai gauti.

Mikrofinansų priemonės „Progress“ veiksmingumas ne taip aiškiai matomas nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių ir socialinės ekonomikos atveju. Tai galima paaiškinti tuo, kad daugelis kreditų gavėjų baimindamiesi diskriminacijos gali nepriskirti savęs (tautinėms) mažumoms. Kita vertus, surinkti duomenys gali būti neišsamūs dėl netinkamų arba nepakankamai išvystytų rodiklių ir dėl susijusios prievolės teikti ataskaitas.

Socialinės ekonomikos veiksmingumas yra nedidelis, nes daugelis kredito tarpininkų neparengė specialių šios verslo rūšies programų ir socialinės ekonomikos įmonėms dažnai reikia daugiau lėšų, negu įmanoma teikti vadovaujantis mikrokredito apibrėžimu. Šis trūkumas pripažintas pagal EaSI – pagal 26 straipsnio c punktą užtikrinamas geresnis socialinių įmonių finansavimas. Reikėtų peržiūrėti EaSI numatytą viršutinę ribą siekiant įvertinti, ar ji atitinka rinkos poreikius.

Šiuo metu dar sunku įvertinti sukurtų darbo vietų tvarumą, nes daug paskolų pagal mikrofinansų priemonę „Progress“ suteikta mažiau negu prieš metus. Tačiau svarbu sudaryti galimybę toliau stebėti labai mažų įmonių sėkmingą veiklą rinkoje ir pasibaigus jų skolinimosi terminui.

ESF lėšų skyrimas EaSI priemonei pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą

Ypač svarbi yra galimybė skirti ESF lėšas pagal EaSI priemonę. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 38 straipsnio 1a dalį ESF institucijos gali skirti dalį ESF lėšų kitoms ES finansinėms priemonėms, pvz., EaSI. Regiono finansiniai ištekliai iš ESF, pvz., priskirti EaSI, turėtų būti išleidžiami tame pačiame regione.

Specialus EaSI ESF skirtas skyrius turėtų laikytis bendrųjų EaSI kriterijų (pvz., minimalaus sverto poveikio), jis taip pat galėtų papildyti juos tam tikromis konkrečiomis sąlygomis (pvz., tokia konkreti tikslinė grupė kaip jauni mikrokreditų gavėjai, moterys, neįgalieji).

Į šį susitarimą būtų įtrauktos bendrosios EaSI finansinių priemonių taisyklės, taip pat konkrečios taisyklės, taikomos pasirinktai galimybei. Pagal šias specialias taisykles, pavyzdžiui, galėtų būti užtikrinama, kad žmonės arba įmonės garantijas ir paskolas naudotų toje šalyje ar regione, kuriame įgyvendinama veiksmų programa, ir galbūt daugiau dėmesio būtų skiriama konkrečioms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, jaunimui (specialus mokestis).

Privalumas yra tai, kad Komisija jau pasirinko ne tik įgaliotąjį subjektą (EIF), bet nustatyti ir beveik visi finansinės priemonės parametrai.

Valstybėms narėms, kurios naudojasi šia galimybe, būtų mažinama administracinė našta, nes už lėšų valdymą ir kontrolę turėtų būti atsakingas EIF.

Valstybės narės ir jų regionai derindami ES ir nacionalinių išteklius taip galės sujungti finansavimo pajėgumus ir jie galės pasinaudoti EIF patirtimi valdant finansines priemones.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) ir labai mažos įmonės

Užimtumo ir socialinių reikalų (EMPL) komiteto visų frakcijų atstovų pozicija yra ta, kad Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšos turėtų būti skiriamos ir labai mažoms įmonėms. Šis požiūris ir vėl pakartojamas.

Išvada

Mikrokreditai teikiami ne tik besivystančiose šalyse, bet ir Europoje. Tačiau Europoje jie yra visų pirma socialinės politikos priemonė, skirta suteikti galimybių socialinių sunkumų turintiems žmonėms.

MVĮ ir novatoriškoms idėjoms skatinti esama kitų finansavimo galimybių. ES mikrokreditų sąvoka turėtų būti persvarstyta ir turėtų būti pritaikyta prie šiandienos realijų. Tai taip pat taikoma didžiausiai kredito sumai, kurios ne visose ES šalyse gali pakakti. Galimybė ir ne bankams būti mikrokreditų tarpininkams turėtų būti sudaryta visose valstybėse narėse. Ekspertų pagalba rengiant verslo planą ir tikrinant ir stebint verslo idėją (mokymas ir kuravimas) turėtų būti finansuojama pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą.

Rekomenduojame toliau įgyvendinti mikrofinansų priemonę „Progress“ atsižvelgiant į patobulinimus pagal EaSI ir į šiame pranešime pateikiamus pasiūlymus.

20.10.2015

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo 2013 m.

(2015/2042(INI))

Nuomonės referentė: Inés Ayala Sender

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Finansinio reglamento 6 straipsnyje nustatyta, kad biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų;

B.  kadangi Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (toliau – Priemonė) gauna ES finansavimą ir Europos investicijų banko finansinį įnašą, kuriuos abu valdo Europos investicijų fonas (EIF); taip pat numatytas papildomas privačių investuotojų finansavimas;

C.  kadangi Priemonė sukurta siekiant remti ekonomikos augimą ir užimtumą ir kovoti su socialine ir finansine atskirtimi;

D.  kadangi socialinės ekonomikos įmonės gerina pažeidžiamiausių grupių užimtumo padėtį ir socialinę įtrauktį ir joms reikia geresnės prieigos prie finansavimo;

E.  kadangi ši priemonė palyginti mažai žinoma potencialiems naudos gavėjams, kaip rodo mažesnė, nei iš anksto nustatytas tikslas, mikrokreditų apimtis, ypač Italijoje, kaip nustatyta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 8/2015 „Ar teikiant ES finansinę paramą tinkamai atsižvelgiama į smulkiųjų verslininkų poreikius?“;

F.  kadangi Priemonę reikia išnagrinėti remiantis ne tik kokybiniais, bet ir kiekybiniais kriterijais; kadangi nepaisant to, jog Priemonę paprasčiau nagrinėti ekonominio efektyvumo požiūriu, jos veiksmingumą reikia nagrinėti ir socialinės įtraukties tikslo, taip pat sukurtų darbo vietų kokybės ir netiesioginio poveikio aspektais;

1.  pažymi, kad 2013 m. veiksmai, finansuoti pagal Priemonę, apėmė pirmaeiles paskolas ir garantijas; taip pat pažymi, kad kai kurie tarpininkai gauna ir garantiją, ir paskolą, tačiau šios dvi priemonės visada priklauso skirtingiems portfeliams;

2.  pažymi, kad Priemonė nuo 2010 m. buvo vykdoma kaip bandomasis projektas; taip pat pažymi, kad nustatyti trūkumai – nepasiekiamos pažeidžiamų asmenų, tokių kaip migrantai ar neįgalieji, grupės; vis dėlto mano, kad iš patirties buvo pasimokyta, o kai kurie trūkumai jau pašalinti naujoje Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programoje (EaSI); palankiai vertina tai, kad atliktas strateginis tikslų vertinimas, vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ tikslais;

3.  palankiai vertina tai, kad mikrofinansavimui pagal EaSI skirta papildomų biudžeto išteklių;

4.  pabrėžia, kad Priemonės geografinė aprėptis ES vis dar per maža, nes ji taikoma tik 22 (greitai bus taikoma 23) iš 28 ES valstybių narių; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti visapusišką geografinę aprėptį ir nustatyti bei išanalizuoti priežastis, dėl kurių kai kuriose valstybėse narėse Priemonė netaikoma; ragina Komisiją pateikti plačiajai visuomenei pakankamai informacijos apie finansavimo pagal šią priemonę galimybes;

5.  pabrėžia didėjančią mikrofinansavimo sektoriaus ES svarbą; palankiai vertina tai, kad Priemonė pagrįsta paklausos principu, kuriuo remiantis tenkinami labai mažų įmonių poreikiai ir pritraukiamas privatusis finansavimas; tačiau rekomenduoja, kad naudos gavėjų poreikiai būtų papildomai įvertinami;

6.  ragina, kad taikant Priemonę būtų atsižvelgiama į projektų pridėtinę vertę didelių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, retai apgyvendintiems regionams arba tiems regionams, kuriuose gyventojų mažėja, nes tai ne tik padėtų skatinti kurti darbo vietas, bet ir padėtų išlaikyti gyventojų skaičių regione;

7.  palankiai vertina mikrokreditų teikimo tarpininkų atrankos procesą, kuris atitinka EIF taisykles ir procedūras, ir pakartoja Parlamento reikalavimą, kad tie tarpininkai turėtų laikytis atsakingo paskolų teikimo ir per didelio asmenų ir įmonių įsiskolinimo vengimo principų;

8.  apgailestauja dėl to, kad Priemonės socialinis poveikis ir poveikis užimtumui buvo nepakankamai įvertintas, ypač duomenys apie vyresnio amžiaus žmonių verslumą ir paramą mažumoms; ragina Komisiją aiškiai reikalauti, kad tarpininkaujančios institucijos tiesiogiai bendradarbiautų su mažumų asociacijomis siekdamos į programą aktyviai įtraukti pažeidžiamas grupes, pvz., moteris ir mažumų grupes; į tai atsižvelgdamas, ragina Komisiją pradėti išsamų poveikio vertinimą ir išnagrinėti Priemonę ir naują jos programą pagal EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo (angl. MF / SE) kryptį;

9.  palankiai vertina tai, kad visos septynios iki šiol išnagrinėtos finansinės priemonės, vykdytos pagal Priemonę, pritraukė papildomą privatų finansavimą; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip teigiama Audito Rūmų ataskaitoje, garantijų atveju tikslinės sverto koeficiento vertės visiškai pasiektos tik vienu atveju iš septynių, o dviem atvejais nepasiektos;

10.  laikosi nuomonės, kad Priemonės lėšomis finansuojamų projektų gyvavimo rodiklis turi būti paviešintas ir į jį turėtų būti atsižvelgiama atnaujinant Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą; ragina Komisiją nustatyti, kad teikiant paramą gyvavimo rodiklis būtų privaloma informacija; pabrėžia, kad ši informacija būtų naudinga ateityje vertinant veiklos rezultatus;

11.  mano, kad projektų sėkmės negalima vertinti remiantis vien tik gyvavimo arba sukurtų darbo vietų kriterijais ir kad taip pat reikia atsižvelgti į projektų socialinį aspektą;

12.  pažymi, kad 44 proc. visų verslininkų, gavusių paramą pagal Priemonę, veiklą vykdė mažiau nei vienus metus, o 56 proc. veiklą vykdė ilgiau nei metus; ragina Komisiją papildomai įvertinti labai mažų įmonių, finansuojamų pagal Priemonę, perspektyvumą; ragina Komisiją skatinti tvaraus užimtumo plėtrą teikiant tinkamas gaires bei mokymus, finansuojamus pagal naują EaSI priemonę, kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis;

13.  palankiai vertina didesnį naujos programos pagal EaSI lankstumą, siekiant tenkinti kintančius poreikius, kai reikia perskirstyti lėšas tarp programos krypčių; ragina Komisiją vengti dvigubo finansavimo ir sukurti aiškią ir skaidrią EaSI ir kitų Sąjungos programų bei iniciatyvų sąveiką;

14.  pažymi, kad ESF turėtų teikti pagrindinį finansavimą įmonėms steigti, perspektyvioms mikrofinansų ir socialinėms įmonėms, taip pat kuravimo ir mokymų programoms; apgailestauja, kad šios priemonės nėra tiesiogiai finansuojamos pagal EaSI;

15.  pažymi, kad poveikis užimtumo didinimui buvo menkesnis nei iš pradžių tikėtasi, nepaisant to, kad daugelis naudos gavėjų visiškai nebūtų turėję galimybės gauti kredito, jei nebūtų buvę mikrokredito galimybės; mano, kad nedidelį poveikį darbo vietų kūrimo srityje iš dalies nulėmė tai, kad Priemonės įgyvendinimas sutapo su didžiąja ekonomikos krize, kuri labai paveikė tiek kreditų rinką, tiek užimtumo rodiklius; tačiau pažymi, kad Priemonė smarkiai prisidėjo prie darbo vietų išsaugojimo; atsižvelgia į tai, kad šis klausimas bus sprendžiamas įgyvendinant naują, lankstesnę EaSI priemonę;

16.  apgailestauja dėl didelio atmestų mikrofinansavimo paraiškų skaičiaus (beveik 2 000 paraiškų buvo atmestos iš dalies dėl per didelio asmenų ir įmonių įsiskolinimo) ir dėl vis dar didelių mikrofinansų rinkos spragų, nepaisant padidėjusio mikrokreditų gavėjų skaičiaus; ragina Komisiją atlikti išsamesnį šių paraiškų atmetimo priežasčių tyrimą ir siekti surasti būdų problemoms spręsti;

17.  pabrėžia Priemonės svarbą, ypač krizės laikotarpiu, ir jos vaidmenį nedirbantiems ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims sudarant galimybes gauti finansavimą; pabrėžia, kad ypač atsižvelgiant į dabartinę migracijos ir prieglobsčio krizę mikrofinansavimas gali būti svarbi parama pabėgėliams ir migrantams, siekiantiems patekti į ES darbo rinką;

18.  ragina Komisiją pripažinti pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus specifine grupe;

19.  ragina Komisiją išplėsti iniciatyvas ir finansavimą, kurį galima teikti mikrokreditams, skirtiems inovatyvioms pradedančiosioms įmonėms, kurias steigia jaunimas, siekiant paremti jaunus verslininkus ir aukštųjų technologijų, mokslines ir socialines inovacijas ekonomikos krizės ir sunkumų gauti kreditą laikotarpiu; be to, pabrėžia, kad valstybės narės turi siekti sumažinti verslininkams tenkančią biurokratinę naštą, kad jie galėtų gauti lėšas, kurias jiems gali teikti ES;

20.  ragina Komisiją padidinti priemonės „InnovFin“ biudžetą, numatytą pagal programą „Horizontas 2020“, ir ypač išteklius mikrofinansų produktui „InnovFin MVĮ garantijų priemonė“;

21.  apgailestauja, kad su Priemone susijusi informacija apie paskolų ir garantijų panaudojimą yra fragmentiška ir neišsami ir kad trūksta išsamios informacijos apie galutinių naudos gavėjų užimtumo padėtį, nors Audito Rūmai nustatė, jog teikiamos ataskaitos atitinka sprendime dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ nustatytus reikalavimus;

22.  palankiai vertina EaSI socialinės inovacijos elementą ir ypač socialinės ekonomikos įmonių skatinimą;

23.  apgailestauja dėl to, kad daug paraiškų dėl Priemonės taikymo nebuvo tinkamai užpildytos ir Komisija jų negalėjo patvirtinti; prašo Komisijos įvertinti šios nesėkmės priežastis (pvz., informacijos trūkumą, prieinamumą arba biurokratinę naštą, kurią reikia sumažinti); ragina Komisiją veikti greitai siekiant išspręsti problemą;

24.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Priemonė būtų labiau reklamuojama viešai ir apie ją būtų teikiama daugiau informacijos, taip pat apie tai, kaip pagal ją gauti finansavimą; be to, ragina supaprastinti procedūrą ir padaryti mikrofinansų tarpininkų ir EIF susitarimus lankstesnius ir lengviau suprantamus, kad smulkesni tarpininkai galėtų greičiau gauti prieigą prie rinkos;

25.  mano, kad Komisijos Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo 2013 m. ataskaita yra labai bendro pobūdžio ir joje pateikta informacija netiksli;

26.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Priemonė ir EaSI priemonė ir toliau didintų ES pridėtinę vertę ir matomumą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.10.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Dennis de Jong, Martina Dlabajová, Ingeborg Gräßle, Verónica Lope Fontagné, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, Claudia Schmidt, Igor Šoltes, Bart Staes, Derek Vaughan, Anders Primdahl Vistisen, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Richard Ashworth, Gerben-Jan Gerbrandy, Brian Hayes, Karin Kadenbach, Barbara Kappel, Marian-Jean Marinescu, Julia Pitera, Patricija Šulin, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrejs Mamikins

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Thomas Händel, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Dominique Martin, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Tim Aker, Georges Bach, Amjad Bashir, Lynn Boylan, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, António Marinho e Pinto, Edouard Martin, Joachim Schuster, Michaela Šojdrová, Ivo Vajgl, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Sorin Moisă

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

49

+

ALDE

ECR

EFDD

ENF

GUE/NGL

PPE

 

 

S&D

 

 

Verts/ALE

Enrique Calvet Chambon, António Marinho e Pinto, Yana Toom, Ulla Tørnæs, Ivo Vajgl, Renate Weber

Amjad Bashir, Arne Gericke, Zdzisław Krasnodębski, Ulrike Trebesius, Jana Žitňanská

Laura Agea, Tiziana Beghin

Mara Bizzotto

Lynn Boylan, Tania González Peñas, Thomas Händel, Kostadinka Kuneva, Inês Cristina Zuber

Georges Bach, David Casa, Danuta Jazłowiecka, Dieter-Lebrecht Koch, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc, Michaela Šojdrová

Guillaume Balas, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jan Keller, Javi López, Edouard Martin, Sorin Moisă, Joachim Schuster, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato

Tatjana Ždanoka

2

-

EFDD

ENF

Tim Aker

Dominique Martin

1

0

NI

Lampros Fountoulis

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=7760

(2)

http://bookshop.europa.eu/lt/study-on-imperfections-in-the-area-of-microfinance-and-options-how-to-address-them-through-an-eu-financial-instrument-pbKE0214424/?CatalogCategoryID=ZjsKABstHnIAAAEjH5EY4e5L

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 238.

(4)

OL L 87, 2010 4 7, p. 2.

(5)

OL C 117 E, 2010 5 6, p. 85.

(6)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2015/547555/EPRS_IDA(2015)547555_EN.pdf

(7)

Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo tarpinis vertinimas

(8)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013,

kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

Teisinis pranešimas - Privatumo politika