Procedūra : 2015/2140(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0368/2015

Pateikti tekstai :

A8-0368/2015

Debatai :

PV 18/01/2016 - 14
CRE 18/01/2016 - 14

Balsavimas :

PV 19/01/2016 - 5.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0004

PRANEŠIMAS     
PDF 707kWORD 246k
16.12.2015
PE 565.169v02-00 A8-0368/2015

dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos

(2015/2140(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Werner Langen

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos

(2015/2140(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 4 d. Komisijos 2014 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2015)0247) ir prie jos pridėtą tos pačios dienos Komisijos tarnybų darbo dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 101–109, 147 ir 174 straipsnius;

–  atsižvelgdamas į atitinkamas konkurencijos taisykles, gaires ir Komisijos sprendimus,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(1) ir savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl 2012 m. metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(2) ir joje išdėstytus Parlamento reikalavimus,

–  atsižvelgdamas į Vidaus politikos generalinio direktorato (A teminis skyrius (Ekonomikos ir mokslo politika)) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakymu atliktą tyrimą „Kova su nesąžiningos prekybos praktika įmonių tarpusavio maisto produktų tiekimo grandinėje“ (angl. „Unfair trading practices in the business-to-business food supply chain“, UTPs)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tarptautinis krovinių vežimas kelių transportu vidaus rinkoje. Socialinis dempingas ir kabotažas“

(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Europos konkurencijos tinklo (angl. ECN) ataskaitą dėl Europos konkurencijos institucijų vykdomo konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo ir rinkos stebėjimo veiklos maisto sektoriuje(5),

–  atsižvelgdamas į Tarybos direktyvas 77/799/EEB ir 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje,

–  atsižvelgdamas į EBPO ir G 20 projekto „Mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas“ (angl. „Base Erosion and Profit Shifting“) išvadas ir pasiūlymus dėl veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos sprendimą pradėti elektroninės prekybos tyrimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį (COM(2015) 3026),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Direktyvą (ES) Nr. 2014/104 dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl žalos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 28 d. Komisijos komunikatą dėl gairių dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai (6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Komisijos baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“ (COM(2014) 0449),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0368/2015),

A.  kadangi ES konkurencijos politika – tai Europos socialinės rinkos ekonomikos kertinis akmuo ir esminė priemonė sklandžiai veikiančiai vidaus rinkai Sąjungoje užtikrinti;

B.  kadangi konkurencijos srityje Europos Sąjungos balsas girdimas ir gerbiamas tarptautinėje arenoje; kadangi dėl šio vieningo, nepriklausomo atstovavimo išorėje, paremto aiškiai apibrėžtais įgaliojimais, Sąjunga gali sutelkti savo tikrąją politinę, demografinę ir ekonominę galią;

C.  kadangi konkurencijos politika pati savaime yra demokratijos Europoje užtikrinimo priemonė, nes ja užkertamas kelias pernelyg dideliam finansinės ir ekonominės galios sutelkimui nedaugelio asmenų rankose;

D.  kadangi Europos Sąjunga buvo įsteigta kaip atvira socialinė rinkos ekonomika su laisva ir sąžininga konkurencija, kurios tikslas – padidinti vartotojų gerovę ir visų ES piliečių gyvenimo standartus, ir kadangi Europos Sąjunga kuria vidaus rinką, kuri skirta darniam Europos vystymuisi, paremtam proporcingu ekonomikos augimu ir kainų stabilumu, užtikrinti;

E.  kadangi griežto konkurencijos teisės principų pagal ES sutartį taikymo tikslas yra pasiekti bendrus ES ekonomikos politikos tikslus ir drauge suteikti naudos vartotojams, darbuotojams ir verslininkams, taip pat skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą kontroliuojant ir ribojant nesąžiningą rinkos praktiką, kuri atsiranda dėl monopolijų ir dominuojančios padėties rinkoje, kad kiekvienas asmuo turėtų tikrą sėkmės galimybę;

F.  kadangi nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas yra itin svarbus;

G.  kadangi kiekvienais metais dėl kartelių buvimo susidaro 181–320 mlrd. EUR nuostoliai, t. y. apie 3 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP);

H.  kadangi energijos sąnaudų atžvilgiu Europos bendrosios rinkos rezultatai yra prastesni nei JAV – kainų sklaida yra 31 %, palyginti su 22 % JAV;

I.  kadangi daugelyje valstybių narių didelė kreditų krizė vis dar daro poveikį MVĮ, kurios sudaro 98 % ES įmonių ir 67 % darbuotojų;

J.  kadangi paskaičiuota, jog mokesčių slėpimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių rojai ES mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja 1 trln. EUR negautų įplaukų, be to, ši veikla bendrojoje rinkoje iškraipo konkurenciją tarp bendrovių, kurios moka mokesčius, ir bendrovių, kurios jų nemoka;

K.  kadangi pastaraisiais metais rinkos dalyviai susiduria su naujais iššūkiais visų pirma dėl skaitmeninės ekonomikos dinamikos, ir, dar labiau, dėl konkurencijos iškraipymų, kuriuos nulemia agresyvi su mokesčiais susijusi praktika ir nacionalinė mokesčių politika (kuri tikriausiai labai kenkia vidaus rinkai), ir dėl šių iššūkių reikia skubaus ir tikslingo Komisijos atsako; kadangi visuotinis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti kompetencijos taisyklių laikymąsi padeda išvengti nenuoseklumo, susijusio su taisomosiomis priemonėmis, kurių imamasi, ir laikymosi užtikrinimo priemonių rezultatais, taip pat padeda įmonėms sumažinti taisyklių laikymosi sąnaudas;

L.  kadangi, atsižvelgiant į skaitmeninio amžiaus iššūkius, esamos konkurencijos teisės priemonės turi būti iš esmės persvarstytos;

M.  kadangi tarptautinės oro transporto taisyklės dėl sąžiningos konkurencijos ir dėl valstybės įmonių reglamentavimo yra netobulos turint mintyje tam tikrų trečiųjų šalių oro transporto bendroves, vykdančias skrydžius į Europą ir iš jos ir dominuojančias tam tikruose maršrutuose, dėl to daroma didelė žala Europos oro transporto bendrovėms ir trukdoma pagrindinių Europos oro uostų sujungiamumui;

N.  kadangi konkurencija ne visas valstybes nares veikia vienodai;

O.  kadangi konkurencijos politikoje turi būti ypač atsižvelgiama į darnaus vystymosi ir socialinės sanglaudos tikslus;

P.  kadangi socialinis dempingas yra vidaus rinką iškraipantis ir vartotojų bei darbuotojų teises pažeidžiantis veiksnys;

Q.  kadangi laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo užtikrinimas yra Europos ekonomikos augimo pagrindas;

1.  teigiamai vertina Komisijos ataskaitą, kurioje pabrėžiama konkurencijos politikos ES svarba ir pažymima, kad ji didžiąja dalimi apima praeitos Komisijos sudėties veiklą vadovaujant už konkurenciją atsakingam Komisijos nariui Joaquínui Almunia;

2.  ragina Komisiją ateityje pateikti Parlamentui pagal atskirus sektorius parengtą darbo dokumentą, sudarantį ataskaitos dalį;

3.  teigiamai vertina tai, kad už konkurenciją atsakinga Komisijos narė M. Vestager ketina glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, kad konkurencijos politika būtų plėtojama kaip viena iš esminių Europos Sąjungos priemonių, skirtų bendrosios vidaus rinkos kūrimui, ir ragina Komisiją įgyvendinti ES vidaus konkurencijos politiką taip, kad nebūtų ribojamos bendrovių rinkos strategijos, kad jos galėtų konkuruoti pasaulio rinkose su dalyviais, kurie nėra ES nariai;

4.  pabrėžia, kad veiksminga ir įtikima konkurencijos politika turi būti orientuota ne vien tik į vartotojų kainų mažinimą, bet taip pat turi būti atsižvelgiama į Europos ekonomikos interesus, tokius kaip: gebėjimas diegti inovacijas; investicijos; konkurencingumas ir darnumas; specialios konkurencijos sąlygos MVĮ, naujai įsteigtoms įmonėms ir labai mažoms įmonėms ir būtinybė skatinti aukštus darbo ir aplinkos standartus;

5.  ragina Komisiją sustabdyti socialinį dempingą ir pabrėžia, kad priimant su konkurencijos politika susijusius sprendimus turi būti ypač atsižvelgiama į socialinį poveikį atokiuose ar izoliuotuose regionuose;

6.  mano, kad specifinis skaitmeninės ekonomikos pobūdis – jai būdingos mažėjančios ribinės sąnaudos, kurios gali sumažėti iki nulio, ir stiprus tinklo poveikis, sudaro palankias sąlygas koncentracijos lygio pagrindinėse rinkose didėjimui; ragina Komisiją pritaikyti savo konkurencijos politiką atsižvelgiant į šio sektoriaus ypatumus;

7.  ragina Komisiją baigti kurti vidaus rinką tose srityse, kuriose ji vis dar suskaidyta ir neužbaigta, o ten, kur buvo nustatyti nepagrįsti rinkos apribojimai ir konkurencijos iškraipymai, juos kuo greičiau pašalinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad konkurencijos politika tuo pačiu stiprintų socialinę sanglaudą Sąjungoje;

8.  pabrėžia, kad konkurencijos institucijos veiklos prioritetai ir 2014 m. konkurencijos ataskaitos pristatymas didžiąja dalimi atitinka bendrus prioritetus; tačiau mano, kad kai kuriose srityse reikia ryžtingesnių veiksmų, kurių Komisija neabejotinai turėtų imtis kitais metais; pabrėžia visuotinio bendradarbiavimo siekiant užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi svarbą; pritaria tam, kad Komisija aktyviai dalyvautų Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje;

9.  pabrėžia, kad pati konkurencijos sąvoka, kuria grindžiama dabartinė konkurencijos teisė, turi būti apibrėžta iš naujo, ypač paradigma „struktūra-elgesys-rezultatai“, kad būtų galima deramai atsižvelgti į skaitmeninimo nulemtus ekonomikos pokyčius, todėl siūlo Komisijai įsteigti aukšto lygio ekspertų grupę šiems klausimams spręsti;

10.  dar kartą ragina Komisiją (kaip ir dėl ankstesnės metinės ataskaitos) neleisti, kad dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo rinkoje susidarytų pernelyg didelė koncentracija ir būtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, kadangi taip bus užtikrintas aukštesnis paslaugų vartotojams lygis ir patrauklesnių kainų galimybė;

11.  laikosi nuomonės, kad skaitmeninėje rinkoje itin svarbu užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas ir kovoti su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir mokesčių optimizavimu, nes tai tikslai, kurie galiausiai naudingi vartotojams;

12.  mano, kad elektroninės valdžios plėtra yra svarbi paramos augimui priemonė, visų pirma susijusi su MVĮ dalyvavimu; todėl ragina valstybes nares naudotis visomis naujųjų teisės aktų dėl viešųjų pirkimų joms suteiktomis priemonėmis, kad skatintų augimą ES, ir ragina Komisiją remti visas su elektroninės valdžios plėtojimu susijusias iniciatyvas; taip pat pabrėžia, kad e. valdymo sistemų rėmimas ir diegimas visose valstybėse narėse padeda siekiant veiksmingai stebėti pažeidimus ir užtikrinti skaidrumą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje;

13.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laiku įgyvendintų naujuosius teisės aktus dėl viešųjų pirkimų, visų pirma įdiegtų e. viešųjų pirkimų ir e. valdžios paslaugas bei naujas nuostatas dėl atsižvelgimo į socialinius ir aplinkos kriterijus ir dėl sutarčių dalijimo į dalis, siekiant paskatinti inovacijas ir sąžiningą konkurenciją, remti MVĮ viešųjų pirkimų rinkose ir užtikrinti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus naudojant viešąsias lėšas;

14.  ragina Komisiją dėti dar daugiau pastangų ir siekti plačiai atverti tarptautines viešųjų pirkimų rinkas, kad būtų panaikintas esamas viešųjų pirkimų rinkų atvirumo masto disbalansas tarp ES ir kitų prekybos partnerių, ir šiuo tikslu atsižvelgti į Parlamento pranešimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės ir jos būsimos peržiūros;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendrojoje rinkoje produktai, kuriuos sudaro skirtingos sudedamosios dalys, klientams parduodami tuo pačiu prekių ženklo pavadinimu ir toje pačioje pakuotėje; ragina Komisiją nustatyti, ar, ES konkurencijos politikos kontekste, tai yra praktika, turinti neigiamų padarinių vietos ir regioninių produktų tiekėjams, ypač MVĮ;

16.  mano, kad itin svarbu, jog Komisija ir toliau skatintų didesnę nacionalinių konkurencijos institucijų konvergenciją ir bendradarbiavimą ES;

17.  palankiai vertina tvirtą konkurencijos užtikrinimo ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos sąveiką, ypač vykdant veiksmus, susijusius su geografinio blokavimo praktika ir licencijavimo susitarimais, siekiant baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad panaši sąveika nepaprastai svarbi energijos vidaus rinkoje siekiant pašalinti kliūtis laisvai tekėti energijai tarp sienų ir sukurti energetikos sąjungą;

18.  mano, kad konkurencija telekomunikacijų sektoriuje yra itin svarbi ne tik siekiant diegti inovacijas ir investuoti į tinklus, bet ir skatinti prieinamas kainas ir paslaugų pasirinkimą vartotojams; taigi ragina Komisiją išsaugoti konkurenciją šiame sektoriuje, įskaitant spektro paskyrimą;

19.  ragina Komisiją ištirti nesąžiningas ir neteisėtas išlygas ir praktiką, kurias bankų sektorius naudoja vartotojų sutartyse; ragina Komisiją ECN kontekste skatinti keisti pasiteisinusios praktikos pavyzdžiais; primygtinai ragina Komisiją sumažinti dėl konkurencijos politikos įgyvendinimo atsirandantį bet kokio tipo biurokratizmą;

20.  mano, kad konkurencijos politika turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant didesnį finansų rinkų saugumą ir skaidrumą vartotojams; be to, palankiai vertina teisėkūros priemones, priimtas elektroninių mokėjimų srityje, ir ypač viršutinių ribų nustatymą tarpbankiniams mokesčiams už sandorius, kai mokama kortele;

21.  primena Komisijai, kad konkurencijos politika apima ir paslaugų, kurių rinkos vertę sunku nustatyti, kainos reguliavimą, pvz., mokesčius už naudojimąsi bankomatu;

22.  ragina Komisiją ištirti bankomatų tinklus konkurencijos politikos požiūriu, turint mintyje, kad tai yra tinklo infrastruktūra;

23.  mano, kad reikėtų papildomai apsvarstyti, kaip paremti Europos bendroves, konkuruojančias pasaulio mastu su kitais panašaus dydžio veiklos vykdytojais iš kitų pasaulio šalių, kurie neprivalo laikytis tų pačių konkurencijos taisyklių, kurių privalo laikytis Europos subjektai savo šalyse;

24.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos prekybos ir konkurencijos politika derėtų su jos pramonės politikos tikslais; mano, kad Sąjungos konkurencijos politika neturėtų kliudyti ekonomikos srityje iškilti Europos pramonės lyderiams; todėl ragina užtikrinti, kad prekybos ir konkurencijos politika būtų skatinama Europos pramonės plėtra ir konkurencingumas tarptautinėje arenoje;

Antimonopolinės procedūros ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejai

25.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų tiriant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje ES vartotojų nenaudai atvejus;

26.  pažymi, kad piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi draudžiama ir kad tai yra rimta konkurencijos problema;

27.  laikosi nuomonės, kad Komisija sėkmingai dirba bylose, susijusiose su kartelių taisyklių pažeidimu, ir gali pademonstruoti reikšmingą indėlį kuriant vidaus rinką ir rengiant vienodas konkurencijos taisykles;

28.  pabrėžia, kad antikonkurenciniai veiksmai r monopolijos gali tapti prekybos ir investicijų srautus iškraipančiomis kliūtimis prekybai; ragina Komisiją – siekiant laisvos ir sąžiningos pasaulinės prekybos – tarptautiniu mastu imtis veiksmų prieš kartelius ir antikonkurencinę, oligopolinę ir monopolinę veiklą, kuri kenkia konkurencijai;

29.  mano, kad esamos taisyklės dėl baudų , taikytinos juridiniams asmenims už pažeidimus, turi būti papildytos drauge taikomomis nuobaudomis atsakingiems fiziniams asmenims; mano, kad baudos turėtų būti pakankamai didelės, kad turėtų atgrasomąjį poveikį; pabrėžia sėkmingos informatorių politikos, dėl kurios Komisija galėjo aptikti kartelius, svarbą;

30.  mano, kad teisinis tikrumas yra itin svarbus, ir ragina Komisiją įtraukti taisykles dėl baudų, tokias, kokios taikomos kartelių bylose, į teisėkūros priemonę;

31.  teigia, kad konkurencijos politikoje naudojami tradicinės rinkos modeliai gali netikti skaitmeninei rinkai, o kainomis grindžiamų rodiklių naudojimas šiame dinamiškame ekonomikos sektoriuje dažnai neatitinka tikslo; ragina Komisiją vadovaujantis naujais kriterijais atlikti išsamų teisinį ir ekonominį sparčiai besikeičiančių rinkų ir skaitmeninių įmonių taikomų efemeriškų verslo modelių vertinimą, kad būtų aiškiai perprasta rinkos struktūra ir rinkos tendencijos, būtų imtasi tinkamų priemonių siekiant apsaugoti vartotojus ir deramai atsižvelgti į duomenų svarbą ir specifines skaitmeninės ekonomikos rinkos struktūras; pažymi, kad siekiant apibrėžti tam tikrą rinką, ypač skaitmeninės ekonomikos, turi būti taikomi atitinkami su konkurencija susiję vertinimo kriterijai;

32.  teigia, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra esminis dalykas siekiant sąžiningos konkurencijos, ir apgailestaudamas pažymi, kad tarptautinės bendrovės nenori įsigyti licencijų, kurių reikia norint naudotis Europos patentais; ragina Komisiją pasirūpinti veiksminga taikymo standartams būtinų patentų (angl. standard essential patents, SEP) apsauga ir atidžiai stebėti, kaip ji vykdoma, siekiant užtikrinti, kad patentų naudotojai įsigytų licencijas tinkamu būdu;

33.  ragina Komisiją ištirti, ar esama ryšio tarp didelio politikų ir buvusių ministrų skaičiaus energetikos bendrovių valdybose ir oligopolinės praktikos energetikos sektoriuje kai kuriose valstybėse narėse;

34.  reiškia nepasitenkinimą dėl ilgos tyrimų, susijusių su JAV interneto milžinu „Google“, trukmės ir apgailestauja, kad tyrimai jau kelerius metus vyksta neskaidriai ir nematyti galutinių rezultatų, dėl to, kad iki 2014 m. Komisija nebuvo aiškiai pareiškusi, kad ketina panaikinti rinkos apribojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad ypač tais atvejais, kai kalbama apie dinamiškas rinkas, taip ilgai trunkantys tyrimai gali tapti faktiniu rinkos valymu ir rastis netikrumas visoms šalims;

35.  ragina Komisiją atlikti kruopščius bendrovės „Google“ praktikos, kai operacinė sistema „Android“ siūloma tik drauge su kitomis bendrovės „Google“ paslaugomis ir gamintojai negali iš anksto įdiegti konkurentų produktų, tyrimus; be to, ragina Komisiją išsamiai ištirti dominuojančią bendrovės „Google“ padėtį rinkoje tiesioginio viešbučių rezervavimo srityje ir ieškoti tinkamo šios problemos sprendimo; remia Komisijos priemones, sukurtas siekiant užtikrinti didesnį sąveikumo ir perkeliamumo visuose skaitmeniniuose sektoriuose laipsnį ir taip užkirsti kelią scenarijui „laimėtojas gauna viską“; pabrėžia, kad svarbu Komisiją aprūpinti tinkamomis priemonėmis siekiant, kad ji nuolat turėtų naujausius duomenis apie sparčius pokyčius skaitmeninėje rinkoje;

36.  ragina Komisiją kruopščiai atlikti ir užbaigti visus kitus nebaigtus su karteliais susijusius tyrimus ir panaikinti bet kokius rinkos apribojimus; palankiai vertina naujos Komisijos narės atsisakymą nusileisti politiniam spaudimui ir ragina pagreitinti tyrimus, kad rezultatai būtų pasiekti kitais metais; todėl teigiamai vertina Komisijos bendrovei „Google“ nusiųstą prieštaravimo pareiškimą dėl lyginamojo apsipirkimo paslaugos; ragina Komisiją toliau ryžtingai nagrinėti visus per tyrimą nustatytus nerimą keliančius aspektus, įskaitant visas kitas kryžminės paieškos sritis, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems skaitmeninės rinkos dalyviams;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Kartelių bylų reglamento (Reglamentas (EB) Nr. 1/2003) 8 straipsnį Komisija gali priimti sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai esama rizikos, kad bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala konkurencijai; ragina Komisiją nustatyti, kokiu mastu tokios priemonės galėtų būti taikomos užsitęsusiose konkurencijos bylose, ypač susijusiose su skaitmenine rinka;

38.  primena, kad tinklo neutralumas (tai principas, pagal kurį visas interneto srautas traktuojamas vienodai, nediskriminuojant, neapribojant ir nesikišant, nesvarbu, koks tai siuntėjas, gavėjas, tipas, turinys, įrenginys, paslauga ar taikomoji programa) yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti vienodą interneto paslaugų traktavimą ir visapusišką konkurenciją;

39.  pabrėžia, kad kompetencijos politika turėtų būti grindžiama įrodymais, ir palankiai vertina Komisijos e. prekybos sektoriaus tyrimą, kuriame dėmesys sutelkiamas į galimas tarpvalstybinės internetinės prekybos prekėmis ir paslaugomis, pvz., elektronikos, aprangos, avalynės ir skaitmeninio turinio sektoriuose, kliūtis;

40.  pažymi, kad bendrovės „Google“ atvejis sukėlė bendrą diskusiją dėl dominuojančių interneto platformų, tokių kaip „eBay“, „Facebook“, „Apple“, „LinkedIn“, „Amazon“, „Uber“, „Airbnb“ ir kt., galios, jų įtakos rinkoms ir viešajai erdvei ir dėl būtinybės jas reguliuoti siekiant apsaugoti abi sritis; atkreipia dėmesį į tai, kad šių interneto platformų reguliavimo tikslas turėtų būti užtikrinti didesnę naudotojų apsaugą drauge išlaikant paskatas diegti inovacijas;

41.  ragina Komisiją ištirti dominuojančią bendrovės „Google“ padėtį rinkoje tiesioginio viešbučių rezervavimo srityje; pažymi, jog bendrovė siekia, kad viešbučių ieškantys asmenys juos rezervuotų ir mokėtų per „Google“, užuot per trečiosios šalies kelionių ar viešbučių svetainę; pabrėžia, kad šis žingsnis potencialiai polemiškas, nes „Google“ tampa internetine kelionių agentūra (ar jos atitikmeniu), imančia mokesčius už rezervaciją; pažymi, kad dauguma viešbučių savininkų pirmenybę teiktų tiesioginiam rezervavimui, o ne trečiosios šalies svetainei ar duomenų kaupimo sistemai; pabrėžia, kad „Google“ galėtų sustiprinti savo dominuojančią poziciją ir kartu susilpninti konkurentus kelionių rinkose, ir taip pakenkti vartotojams;

42.  palankiai vertina Komisijos neseniai priimtus Reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos pakeitimus ir atitinkamus komunikatus, paskelbtus dėl Direktyvos dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl žalos; apgailestauja, kad Parlamentas nebuvo įtrauktas rengiant šiuos pakeitimus;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencijos politika atlieka esminį vaidmenį siekiant baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad siekiant tvirtos su sparčiai kintančiomis rinkomis susijusios konkurencijos politikos reikia gero rinkos išmanymo; todėl palankiai vertina tai, kad įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją vykdomas e. prekybos sektoriaus tyrimas;

Valstybės pagalba

44.  ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, atidžiai stebėti, kaip valstybės narės pirmiau minėtą direktyvą perkelia į nacionalinę teisę, ir užtikrinti, kad direktyvos nuostatos visoje ES būtų taikomos vienodai; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdžios institucijas nacionaliniu ir regioniniu administravimo lygmeniu aktyviai skatinti laikytis ES konkurencijos politikos ir paaiškinti jos teisinį pagrindą; pabrėžia vienodo horizontaliosios ir vertikaliosios valstybės pagalbos traktavimo svarbą; mano, kad būtina imtis veiksmų siekiant didinti informuotumą apie neteisėtos valstybės pagalbos nustatymą ir suteikimą visose Europos Sąjungos dalyse, ypač tais atvejais, kai sprendimai dėl pagalbos prilygsta antikonkurencinėms ir protekcionistinėms priemonėms; vis dėlto mano, kad atokiems ar nuošaliems regionams ir saloms turėtų būti suteikiama didesnė nei dabartinė veikimo laisvė, kai kalbama apie valstybės pagalbos taisykles;

45.  laikosi nuomonės, kad Komisija, visų pirma vykdydama valstybės pagalbos kontrolės procedūras, turėtų griežčiau tikrinti valstybių narių pateiktus įrodymus ir didinti duomenų patikimumą, kadangi reguliariai bandoma apeiti teisinį pagrindą ir teisinius apribojimus arba ieškoti daugiau ar mažiau abejotinų kompromisų; be to, mano, kad tokie patikrinimai turėtų būti grindžiami pripažinimu, jog strateginiuose ir esminiuose sektoriuose, tokiuose kaip energetika, transportas ir sveikatos priežiūra, valstybės narės privalo užtikrinti visišką saugumą, tiekimo tęstinumą ir paslaugų teikimą visiems savo piliečiams, ir kad jos turi elgtis atsargiai, kad nepriimtų teisinių nuostatų, kurios kenkia kitoms valstybėms narėms ar Sąjungai;

46.  kartoja, kad ES struktūrinių fondų lėšos negali būti naudojamos tokiu būdu, kad būtų tiesiogiai ar netiesiogiai skatinamas paslaugų ar gamybos perkėlimas į kitą valstybę narę, pvz., dėl laukimo laikotarpio įmonėms, kurios gauna tokias lėšas; pabrėžia, kad valstybės pagalba kartais reikalinga siekiant užtikrinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, įskaitant energetikos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas, teikimą; pabrėžia, kad valstybės kišimasis dažnai yra veiksmingiausia politikos priemonė siekiant užtikrinti, kad būtų teikiamos paslaugos, būtinos norint išsaugoti ekonomines ir socialines sąlygas izoliuotose, atokiuose ar nuošaliuose Sąjungos regionuose ir salose;

47.  teigiamai vertina tai, kad 2014 m. Komisija patvirtino naujas Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires ir jas įgyvendina pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (BBIR);

48.  teigiamai vertina tai, kad į BBIR buvo įtraukta socialinė pagalba, skiriama atokių regionų gyventojų transportui, taigi sujungiamumo problema dabar pripažinta; pabrėžia, kad periferinių salų regionų sujungiamumas taip pat yra svarbus siekiant palaikyti ir plėtoti priimtiną ekonominės ir socialinės iniciatyvos lygį išlaikant esminius verslo ryšius;

49.  palankiai vertina dabartinį Komisijos tyrimą dėl atidėtųjų mokesčių turto ir atidėtųjų mokesčių kreditų, kuris naudingas įvairių valstybių narių bankų sektoriui; mano, kad atidėtųjų mokesčių turtu ir atidėtųjų mokesčių kreditais turėtų būti leidžiama naudotis atgaline data pagal valstybės pagalbos taisykles, jei jiems taikomos aiškios sąlygos, susijusios su realiosios ekonomikos finansavimu;

50.  primena Komisijai pateiktą prašymą ištirti, ar nuo krizės pradžios bankų sektorius pasinaudojo netiesioginėmis subsidijomis ir valstybės pagalba likvidumo paramos forma;

51.  palankiai vertina naujų valstybės pagalbos gairių rizikos finansų investicijoms skatinti taikymą, kad visų pirma būtų galima veiksmingiau remti mažąsias ir vidutines įmones, inovatyvias vidutinės kapitalizacijos įmones ir naujai įsteigtas įmones, kurios dėl dydžio yra itin nepalankioje padėtyje;

52.  kritikuoja tai, kad konkurenciją iškraipantys apmokestinimo būdai visų pirma gali sukelti didelių problemų vidutinėms įmonėms, taip pat ir kai kurioms valstybėms narėms, kurios netaiko tokių apmokestinimo būdų;

53.  palankiai vertina tai, kad, vykdydama valstybės pagalbos teisės modernizavimą, Komisija imasi iniciatyvos paskelbti naujas gaires, kuriose bus paaiškinama, kas laikoma valstybės pagalba mokesčių srityje ir tinkamos sandorių kainodaros srityje;

54.  prašo Komisijos atlikti atskirą tyrimą, kuriame būtų įvertinta, ar ES valstybės pagalbos nuostatos trukdo konsoliduoti ir stiprinti Europos įmonių konkurencingumą, palyginti su jų pasauliniais konkurentais, ypač turint mintyje viešųjų pirkimų mechanizmus, taip pat atsižvelgiant į neseniai sudarytą Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno susitarimą (angl. TPP);

Susijungimų kontrolė

55.   pažymi, kad iki šiol susijungimai ir įsigijimai skaitmeninėje ekonomikoje dažniausiai buvo vertinami pagal dalyvaujančių bendrovių apyvartą ir kad to neužtenka; pabrėžia, kad mažą apyvartą ir didelius pradinius nuostolius turinčios bendrovės gali turėti didelį klientų ratą, taigi ir daug duomenų, ir didelę įtaką rinkoje, kaip matyti iš to, kad Komisija be jokių sąlygų leido bendrovei „Facebook“ įsigyti bendrovę „WhatsApp“, taip sukurdama precedentą;

56.  mano, kad kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, visų pirma skaitmeninėje ekonomikoje, turėtų būti taikomi papildomi kriterijai, apimantys daugiau nei kainomis grindžiami metodai, rinkos dalis ir apyvarta, nes susijungimai dažnai gali būti rinkos apribojimų priežastis;

57.  mano, kad ypač skaitmeninėje ekonomikoje ir turint mintyje vartotojų apsaugą, bendros konkurencijos taisyklės turi būti atnaujintos, kad neatsiliktų nuo rinkos realijų, ir turi būti taikomi papildomi nauji susijungimų vertinimo kriterijai, tokie kaip pirkimo kaina, galimos kliūtys patekti į rinką, nepaprasta duomenų ir prieigos prie jų svarba, platformų specifikacijos ir susijęs tinklo poveikis, taip pat klausimas, ar esama pasaulinės konkurencijos atitinkamame sektoriuje; ragina Komisiją ypač atsižvelgti į bendrovių verslo modelį skaitmeninėje ekonomikoje ir į galimas kliūtis patekti į rinką, įskaitant tokius veiksnius kaip galimybės pereiti į kitą platformą ir duomenų perkeliamumas;

58.  ragina Komisiją ištirti nepriklausomų mažmenininkų, kuriems pagal konkurencijos teisės nuostatas leidžiama dirbti kartu naudojantis savo fizinėmis parduotuvėmis, galimybes taip pat teikti bendrus elektroninės prekybos pasiūlymus;

59.  mano, kad neteisingas įtakos rinkoje vertinimas, susijęs su dabartine rinkos apibrėžtimi, dažnai kenkia Europos bendrovėms, ypač globalizacijos ir dinamiškos skaitmeninės rinkos sąlygomis; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę jį pakoreguoti pagal Susijungimų reglamentą;

60.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad per dažnai laikomasi siauro nacionalinio požiūrio į rinkos apibrėžties problemą tinkamai neatsižvelgiant į rinkų internacionalizaciją, kaip tai buvo, pvz., Susijungimų reglamento atveju;

Finansinė pagalba ir mokesčiai

61.  pabrėžia, kad, kaip penktą kartą teigiama Parlamento metinėje konkurencijos ataskaitoje, laikina valstybės pagalba finansų sektoriui siekiant stabilizuoti pasaulinę finansų sistemą buvo reikalinga, tačiau norint baigti kurti bankų sąjungą turi būti greitai sumažinta arba visiškai nutraukta ir atliktas jos įvertinimas; pabrėžia, kad ir toliau reikia nedelsiant naikinti subsidijas (netiesioginių garantijų finansų įstaigoms, kurios yra per didelės, kad joms būtų leista žlugti, pavidalu) siekiant sudaryti vienodas sąlygas finansų sektoriuje ir apsaugoti mokesčių mokėtojus, apie kuriuos kalbant reikia stengtis užtikrinti, kad dėl subsidijų neatsirastų nenumatyto pelno ar naudos privatiems juridiniams asmenims; pabrėžia ribojamojo požiūrio į valstybės pagalbą svarbą;

62.  pabrėžia, kad sąžininga konkurencija mokesčių srityje yra būtina vidaus rinkos vientisumui, viešųjų finansų tvarumui ir vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimui;

63.  mano, kad dideli tarp valstybių narių iškilę valstybės pagalbos finansų sektoriuje naudojimo skirtumai pastaraisiais metais gali nulemti iškraipymus šiame sektoriuje; ragina Komisiją paaiškinti taisykles ir procedūras, pagal kurias gali būti leidžiama teikti valstybės pagalbą finansų sektoriuje; mano, kad vėliausiai tada, kai bus baigta kurti bankų sąjunga, valstybės pagalba bankų sektoriui turi būti palaipsniui sumažinta ir drauge pasistengta užtikrinti, kad reglamentas neiškraipytų konkurencijos didelių bankų naudai ir kad MVĮ galėtų gauti užtektinai kreditų;

64.  mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę valstybės pagalbą bankams susieti su sąlyga teikti paskolas MVĮ;

65.  ragina Komisiją parengti mažesnės, tačiau tikslingesnės valstybės pagalbos veiksmų planą, skirtą valstybės pagalbai sumažinti, kad būtų galima sumažinti mokesčius ir taip paskatinti naujas įmones ir sąžiningą konkurenciją užuot rėmus senas struktūras ir įsitvirtinusius veiklos vykdytojus;

66.  pabrėžia, kad naudojant valstybės pagalbą visuotinės svarbos paslaugoms remti svarbiausias dalykas yra vartotojų ir piliečių, o ne pavienių bendrovių ar viešojo sektoriaus nauda, kaip yra dabar;

67.  ragina Komisiją atidžiai stebėti naujų banko licencijų suteikimo sąlygas, kurias turi pasiūlyti Europos Centrinis Bankas, siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos be didelių kliūčių patekti į rinką; tvirtai mano, kad, turint mintyje didelę bankų sektoriaus koncentraciją kai kuriose valstybėse narėse, daugiau bankininkystės vienetų būtų naudinga vartotojams ir MVĮ;

68.  pabrėžia itin didelę ES subsidijų teisės svarbą kovojant su tarptautinių bendrovių vykdomu mokesčių vengimu;

69.  palankiai vertina 2014 m. pradėtą Komisijos tyrimą dėl neteisėtos valstybės pagalbos vykdant nesąžiningą mokesčių konkurenciją tam tikrų pavienių bendrovių naudai, kurio objektu 2015 m. tapo visos 28 ES valstybės; be to, ragina valstybes nares ateityje Komisijai laiku ir nedelsiant pateikti visą atitinkamą informaciją apie apmokestinimo praktiką ir pagaliau laikytis įpareigojimo atskleisti Komisijai ir Parlamentui išsamią informaciją apie visus specialius susitarimus, kurie gali paveikti kitas valstybes nares ir MVĮ;

70.  pažymi, kad per praėjusią kadenciją Komisija pradėjo tik labai nedaug tyrimų dėl galimų su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos atvejų, nors buvo gerai pagrįstų įtarimų, kurie per tą laiką buvo paskelbti viešai; ragina Komisiją panaudoti dabartinių tyrimų rezultatus kaip pagrindą tikslesnėms ir veiksmingesnėms su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos gairėms rengti, visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus pagal ES konkurencijos taisykles kovojant su žalinga mokesčių praktika ir skirti sankcijas toms valstybėms narėms ir įmonėms, kurios susijusios su tokia praktika ir šis faktas nustatytas; ragina Komisiją tuo pačiu konkrečiai apibrėžti, kokios mokesčių priemonės neatitinka valstybės pagalbos politikos;

71.  mano, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą bendrovių konkurenciją laikantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, bendrovės, esančios laikinai ar nuolat palankių sąlygų neturinčiuose regionuose, turėtų būti remiamos ir kad daugiau lankstumo turėtų būti suteikta regionams, turintiems rimtų ekonominių problemų, pvz., regionams, įtrauktiems į konvergencijos ir konkurencingumo tikslus, taip pat salų regionams;

72.  apgailestauja, kad nuo 1991 m. buvo ištirta tik labai nedaug valstybės pagalbos atvejų, susijusių su nesąžininga mokesčių konkurencija, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti plačią prieigą prie informacijos, kad būtų galima pradėti daugiau tyrimų dėl įtartinų atvejų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiuo metu kompetentingų Komisijos tarnybų turimi ištekliai riboti, dėl to gali būti apribotas jų gebėjimas tvarkyti daug didesnį bylų skaičių;

73.  pabrėžia, kad vien tik valstybės pagalbos tyrimai negali visam laikui panaikinti nesąžiningos mokesčių konkurencijos įvairiose valstybėse narėse; praėjus metams po skandalo „LuxLeaks“ reikia daugiau apčiuopiamų rezultatų, tokių kaip bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė, PVM direktyvos persvarstymas siekiant sukčiavimo prevencijos, įpareigojimas tarptautiniu mastu veikiančioms didelėms bendrovėms viešai pranešti apie apyvartą ir pelną pagal šalis, taip pat reikalauti, kad valstybės narės vykdytų skaidresnę mokesčių praktiką ir taikytų tarpusavio atskaitomybės reikalavimus;

74.  mano, kad dabartinė tam tikrų valstybių narių apmokestinimo praktika rimtai kenkia vidaus rinkai, kad ypač tarptautinės bendrovės turi įdėti sąžiningą ir tinkamą indėlį į valstybių narių viešuosiuos finansus ir kad reikia toliau tirti plačiai paplitusią žalingą apmokestinimo praktiką ir sprendimus dėl mokesčių, kurie nulemia pelno mokesčio bazės eroziją ir agresyvų mokesčių planavimą Europoje; džiaugiasi, kad įsteigtas naujas TAXE komitetas;

75.  pabrėžia, kad turėtų būti įsteigtas Parlamento tyrimo komitetas siekiant ištirti plačiai paplitusią žalingą apmokestinimo praktiką ir sprendimus dėl mokesčių, dėl kurių Sąjungoje vyksta pelno mokesčio bazės erozija ir agresyviai planuojami mokesčiai; pabrėžia, kad, bet kuriuo atveju, jis turėtų tęsti dabartinį darbą – tirti nesąžiningą mokesčių konkurenciją ES;

76.  mano, kad sąžininga mokesčių konkurencija yra viena iš sudedamųjų vidaus rinkos dalių, tačiau, nepaisant pirminės valstybių narių kompetencijos, turi būti užkirstas kelias nesąžiningai mokesčių konkurencijai, pvz., nustačius suderintas mokesčių bazes, mokesčių institucijoms keičiantis informacija ir suteikus aiškią įstatymais įtvirtintą teisę kontroliuoti kapitalo judėjimą, jei tai būtina, kad Sąjungos mokesčių sistema veiktų tinkamai; mano, kad pradėjus taikyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) sistema galėtų tapti skaidresnė; mano, kad konsolidavimo klausimą galima spręsti vėliau ir kad tai neturėtų būti kliūtis greitai pradėti taikyti BKPMB;

77.  pabrėžia, kad vidaus rinkoje nauji dalyviai ir MVĮ, vykdančios verslą tik vienoje šalyje, atsiduria nepalankesnėje padėtyje, palyginti su daugiašalėms bendrovėmis, kurios gali perkelti pelną ar įgyvendinti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą, naudodamosi tik joms prieinamais įvairiais sprendimais ir priemonėmis; su susirūpinimu pažymi, kad, esant vienodoms sąlygoms, dėl minėtų priežasčių esant mažesniems mokestiniams įsipareigojimams daugiašalėms bendrovėms tenka didesnis pelnas atskaičius mokesčius ir taip vidaus rinkoje sudaromos nevienodos veiklos sąlygos, palyginti su jų konkurentais, kurie negali naudotis agresyviu mokesčių planavimu ir moka mokesčius toje vietoje ar vietose, kuriose jie gauna pelną; pabrėžia, kad žalingos apmokestinimo praktikos skatinimas sukuriant privačią ribotos atsakomybės bendrovę (lot. SUP), kurią reglamentuojančiose taisyklėse teigiama, kad ji gali turėti dvi skirtingas buveines, t. y. registruotą buveinę vienoje vietoje ir centrinę administraciją kur nors kitur, yra ES netinkantis požiūris;

78.  pabrėžia, kad Komisija, savaime suprantama, privalo turėti prieigą prie duomenų, kuriais keičiasi mokesčių institucijos ir kurie svarbūs konkurencijos teisės kontekste;

79.  mano, kad mokesčių planavimas gali trukdyti sąžiningai konkurencijai; ragina Komisiją pakoreguoti sąvokos „nuolatinė buveinė“ apibrėžtį, kad įmonės negalėtų dirbtinai išvengti apmokestinimo pagal veiklos vietą valstybėse narėse, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą; pabrėžia, kad pagal šią apibrėžtį taip pat turėtų būti atsižvelgiama į specifinę situaciją skaitmeniniame sektoriuje užtikrinant, kad įmonės, kurios vykdo visiškai dematerializuotą skaitmeninę veiklą, būtų laikomos turinčiomis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, jeigu jos išsaugo svarbų skaitmeninį vaidmenį tos šalies ekonomikoje;

80.  pabrėžia, kad Komisija, nagrinėdama su sprendimais dėl konkurencijos susijusius klausimus, turi laikyti vidaus rinką viena rinka, o ne keliomis vietos ar nacionalinėmis rinkomis;

81.  mano, kad atsižvelgiant į tyrimus, kuriuose skaičiuojama, kad kasmet mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas sudaro iki 1 trilijono (1 000 000 000 000) EUR, valstybės narės turi pagaliau imtis veiksmų ir apriboti šią praktiką; mano, kad mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo mažinimas yra esminis dalykas siekiant pažangos valstybių biudžeto konsolidavimo srityje; palankiai vertina neseniai G 20 finansų ministrų patvirtintas EBPO parengtas taisykles dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, dėl kurių padaugės skaidrumo, bus užtaisytos spragos ir apribotas naudojimasis mokesčių rojais; mano, kad atsižvelgiant į ES integracijos laipsnį, jos pastangos koordinavimo ir konvergencijos, kuriais siekiama išvengti bet kokių formų žalingos mokesčių konkurencijos vidaus rinkoje, atžvilgiu turi būti platesnio užmojo nei EBPO bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) projekte pateikti pasiūlymai; tačiau pabrėžia, kad EBPO metodas vis dar pagrįstas privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais ir kad jos veiksmus turi papildyti tinkama bendrosios rinkos poreikius tenkinanti ES lygmens teisės aktų sistema, pavyzdžiui, direktyva dėl kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, kuri būtų platesnio užmojo nei EBPO BEPS iniciatyva tose srityse, kurios nepakankamai reglamentuojamos; ragina įvertinti ekonominį, finansinį ir su konkurencija susijusį mokesčių vengimo ir mokestinio sukčiavimo poveikį;

82.  atsižvelgdamas į nesąžiningą kai kurių valstybių narių apmokestinimo praktiką, mano, kad vidaus rinkos ir konkurencijos politika turi žengti koja kojon siekiant užtikrinti, kad pelnas būtų paskirstomas sąžiningai ir kad pelno perkėlimas į tam tikras valstybes nares ar netgi už ES ribų siekiant sumažinti mokestinius įsipareigojimus taptų neįmanomas;

83.  pabrėžia, kad išsamus, skaidrus ir veiksmingas automatinis keitimasis informacija mokesčių klausimais yra pagrindinė sąlyga siekiant užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui; drauge pabrėžia, kad supaprastinus apmokestinimo tvarką valstybių narių lygmeniu labai padėtų didinti skaidrumą ir aiškumą;

84.  palankiai vertina už konkurenciją atsakingos Komisijos narės ketinimą pertvarkyti valstybės pagalbos kontrolę taip, kad visiems tektų teisinga mokesčių našta; tikisi, kad prieš atliekant šią pertvarką bus atliktas besąlygiškas ir išsamus vertinimas, ir ragina valstybes nares pateikti Parlamentui visus prašomus dokumentus ir atsisakyti ligšiolinės blokavimo pozicijos, dėl kurios nedaroma pažangos šioje srityje; atitinkamai turi būti atsižvelgiama į tai, kad skirtingos valstybės narės turi spręsti skirtingus politinius uždavinius, susijusius su jų geografine padėtimi, dydžiu, fiziniais ir kitais ypatumais ir jų ekonominės ir socialinės plėtros padėtimi, ir ragina persvarstyti su apmokestinimu susijusias valstybės pagalbos gaires, kad jos būtų taikomos nesąžiningos konkurencijos atvejais, kurie apima ne vien tik sprendimus dėl mokesčių ir pelno perkėlimą;

85.  ragina Komisiją artimiausiu metu parengti išsamias gaires dėl valstybės pagalbos mokesčių srityje ir dėl sandorių kainodaros; pabrėžia, kad tokio tipo gairės kitose politikos srityse pasirodė esančios labai veiksmingos naikinant tam tikrą praktiką valstybėse narėse, kurios nesilaiko ES valstybės pagalbos taisyklių, ir užkertant jai kelią; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios gairės veiksmingos tik jei pagal jas nustatomos labai tikslios nuostatos, taip pat ir kiekybinių ribų forma;

86.  ragina valstybes nares skelbti informaciją apie sprendimus dėl mokesčių ir pateikti ją pagal regionus, siekiant užtikrinti, kad kai kuriuose regionuose nebūtų sprendimų dėl mokesčių pertekliaus, nes tai faktiškai būtų valstybės pagalba jiems;

87.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas atitinkamai valstybei ar bendrovei už rimtus valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus;

88.  ragina Komisiją nedelsiant pakeisti esamas taisykles, kad sumos, išieškotos pažeidus su mokesčiais susijusias ES valstybės pagalbos taisykles, būtų grąžinamos valstybėms narėms, kurios nukentėjo nuo savo mokesčių bazių erozijos, arba ES biudžetui, o ne valstybėms narėms, kurios suteikė neteisėtą su mokesčiais susijusią valstybės pagalbą, kaip yra šiuo metu, nes ši taisyklė yra papildoma paskata išsisukinėti nuo mokesčių; ragina Komisiją kovojant su žalinga mokesčių praktika visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus pagal ES konkurencijos taisykles;

89.  ragina sukurti ES teisės aktų sistemą, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymams dėl agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo; siekiant sudaryti vienodas sąlygas, rekomenduoja įvesti automatinį privalomą keitimąsi sprendimais dėl mokesčių, pradėti taikyti BKPMB ir užtikrinti, kad joks pelnas nepaliktų ES neapmokestintas;

90.  tvirtina, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant globalizacijos sąlygomis veiksmingai taikyti konkurencijos teisės principus; taigi ragina Komisiją puoselėti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą su konkurencija susijusiais klausimais; pabrėžia, kad susitarimai dėl konkurencijos teisės, pagal kuriuos tyrimus atliekančios konkurencijos institucijos galėtų keistis informacija, galėtų ypač veiksmingai prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo su konkurencija susijusiais klausimais;

91.  mano, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarime (TTIP) ir visuose kituose tarptautiniuose prekybos ir investicijų susitarimuose turėtų būti svarus su konkurencijos klausimais susijęs skyrius;

92.  pabrėžia, kad prekybos partneriai turėtų gauti naudos iš augančios konkurencijos prekyboje, privačiojo sektoriaus investicijų, įskaitant investicijas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, ir didesnio vartotojų skaičiaus;

93.  pabrėžia, jog ES turėtų dėti daugiau pastangų siekiant stebėti, kaip įgyvendinami prekybos susitarimai, kad, be kita ko, būtų įvertinta, ar laikomasi konkurencijos taisyklių ir ar prekybos partnerės visapusiškai laikosi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė, ir juos vykdo;

94.  ragina Komisiją pasinaudoti konkurencijos politika kaip priemone siekiant nustatyti pasaulines konkurencijos politikos taisykles, kad būtų pašalintos dažnos tebesančios prekybos kliūtys; mano, kad ilgainiui siektinas daugiašalis susitarimas dėl konkurencijos taisyklių, sudarytas pagal Pasaulio prekybos organizacijos sistemą, būtų geriausias sprendimas;

95.  remia Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) bei EBPO iniciatyvas konkurencijos politikos klausimu, taip pat jų pastangas gerinti pasaulinio masto bendradarbiavimą konkurencijos politikos srityje;

96.  ragina Komisiją ir valstybių narių konkurencijos institucijas aktyviai dalyvauti Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje;

97.  prašo, kad visiems iš trečiųjų šalių įvežamiems gaminiams būtų taikomos aplinkosaugos, sveikatos ir socialinės normos, nustatytos Sąjungoje, kurioms pritariama pasaulinėje rinkoje, kad ES pramonės gamintojai būtų apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos;

98.  ragina Komisiją remti besivystančių šalių pastangas skatinti sąžiningą konkurenciją; ragina Komisiją toliau plėtoti bendradarbiavimą, ypač su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių konkurencijos institucijomis, ir užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės;

99.  atkreipia dėmesį į tai, jog lygiateisė prieiga prie išteklių (įskaitant energijos šaltinius) labai svarbi, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją pasaulinėje rinkoje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia įperkamos ir tvarios energijos ir tiekimo saugumo svarbą prekybos susitarimuose;

100.  ragina Komisiją paskelbti šiuo metu vykdomų konkurencijos praktikos maisto tiekimo, energijos, transporto ir žiniasklaidos sektoriuose tyrimų išvadas;

101.  palankiai vertina naujas valstybės pagalbos ES oro transporto bendrovėms ir oro uostams gaires, kurios yra Komisijos valstybės pagalbos modernizavimo paketo dalis; ragina Komisiją nedelsiant nustatyti panašų taisyklių, taikomų subsidijuojamoms oro transporto bendrovėms, vykdančioms veiklą iš trečiųjų šalių į ES ir iš jos, rinkinį tarptautiniuose susitarimuose siekiant užtikrinti sąžiningą ES ir trečiųjų šalių vežėjų konkurenciją;

102.  primygtinai ragina Komisiją skatinti keistis gerosios praktikos pavyzdžiais per Europos konkurencijos tinklą siekiant spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, kurių kilo kalbant apie platintojų aljansus; daug tokių atvejų jau tiria atitinkamos valstybių narių institucijos; vykstant šioms diskusijoms ragina aptarti, kaip susiję nacionalinis ir Europos lygmenys;

103.  ragina Europos konkurencijos tinklą apsvarstyti didėjantį mažmeninio pirkimo aljansų tinklą nacionaliniu ir ES lygmenimis;

104.  ragina Komisiją palaipsniui išplėtoti ES konkurencijos sistemą siekiant į Europos maisto tiekimo grandinės stebėjimo sistemą įtraukti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) parengtus maisto ir žemės ūkio sistemų darnumo vertinimo (angl. Sustainability Assessment of Food and Agriculture systems, SAFA) rodiklius, įskaitant rodiklius, pateiktus antraštinėse dalyse „Sąžiningos kainos ir skaidrios sutartys“ (S.2.1.1.) ir „Tiekėjų teisės“ (S2.2.1.);

105.  ragina įsteigti Europos observatoriją maisto ir žemės ūkio produktų kainoms kilmės ir paskirties vietoje stebėti; atkreipia dėmesį į Ispanijos kainų kilmės ir paskirties vietoje indeksą IPOD, kaip į galimą potencialaus mažmenininkų naudojimosi ūkininkais ir vartotojais stebėjimo modelį;

106.  ragina imtis privalomų su maisto tiekimo grandine susijusių priemonių prieš mažmenininkus, kenkiančius ūkininkams ir vartotojams;

107.  yra ypač susirūpinęs dėl padėties pieno sektoriuje, kuriame mažmenininkai nustojus galioti kvotų sistemai nustatė kainas, gerokai mažesnes už sąnaudas;

Demokratinis konkurencijos politikos stiprinimas

108.  palankiai vertina nuolatinį už konkurenciją atsakingos Komisijos narės ir Parlamento dialogą, tačiau mano, kad teisė būti išklausytam kalbant apie esminius klausimus yra nepakankama;

109.  pažymi, kad konkurencijos teisės srityje Parlamentas dalyvauja teisėkūros procese tik per konsultavimosi procedūrą, todėl jis gali daryti daug mažiau įtakos teisės aktams nei Komisija ir Taryba;

110.  teigiamai vertina reguliariai vykstantį Komisijos ir Parlamento dialogą konkurencijos klausimais; pakartotinai reikalauja, kad esminės teisėkūros direktyvos ir gairės būtų priimamos pagal bendro sprendimo procedūrą; mano, kad dabartinis Parlamento ir ES konkurencijos institucijos dialogas turėtų būti paspartintas, ypač siekiant įvertinti Parlamento ankstesniais metais pateiktus raginimus ir į juos reaguoti; mano, kad Konkurencijos GD nepriklausomumas yra labai svarbus, kad būtų sėkmingai pasiekti jo tikslai; ragina Komisiją iš naujo skirti užtektinai finansinių ir žmogiškųjų išteklių Konkurencijos GD; ypač ragina griežtai atskirti padalinius, kurie rengia gaires, nuo padalinių, kurie atsakingi už tų gairių taikymą konkrečiais atvejais;

111.  mano, kad konkurencijos politikos srityje Parlamentas turėtų turėti bendro sprendimo įgaliojimus; apgailestauja, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 103 ir 109 straipsniuose numatytos tik konsultacijos su Parlamentu; mano, kad negalima taikstytis su šia demokratijos stoka; siūlo šį trūkumą kuo greičiau pašalinti naudojant tarpinstitucinius susitarimus konkurencijos politikos srityje ir ištaisyti kitą kartą keičiant Sutartis;

112.  ragina suteikti Europos Parlamentui bendro sprendimo įgaliojimus konkurencijos politikos srityje, ypač kai kalbama apie esmines direktyvas ir privalomas gaires, ir apgailestauja, kad demokratinė šios Sąjungos politikos srities dimensija nebuvo sustiprinta atliekant paskutinius Sutarties pakeitimus; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl atitinkamo Sutarčių pakeitimo siekiant išplėsti įprastos teisėkūros procedūros taikymo sritį, kad ji apimtų ir konkurencijos politiką;

113.  ragina Komisiją labiau įtraukti Parlamentą atliekant sektorių tyrimus drauge apsaugant tam tikros suinteresuotųjų subjektų pateiktos informacijos konfidencialumą; ragina Tarybos reglamentus ateityje grįsti SESV 114 straipsniu, kuriame aptariamas vidaus rinkos veikimas, kad jie galėtų būti priimami pagal bendro sprendimo procedūrą, jei negalima tikėtis, kad norimas Sutarties pakeitimas bus greitai priimtas; pabrėžia, kad dirbant su Direktyva dėl ieškinių dėl žalos gali būti parengtas būsimo institucijų bendradarbiavimo konkurencijos srityje modelis; ragina už konkurenciją atsakingą Komisijos narę tęsti dialogą su atitinkamais Parlamento komitetais ir su Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto darbo grupe konkurencijos klausimais pradėtą dialogą;

114.  mano, kad Komisija artimiausiu metu taip pat turėtų atlikti į rezultatus orientuotą ir tikslingą viešą įvairių Parlamento pasiūlymų dėl konkurencijos politikos plėtojimo vertinimą ir jį paskelbti;

115.  pabrėžia, kad Komisijos Konkurencijos GD ateities darbe turėtų tinkamai atsižvelgti į Parlamento pranešimuose dėl konkurencijos politikos priimtas pozicijas;

116.  mano, kad turėtų būti išlaikytos visos pasiteisinusios ligšiolinio dialogo formos;

117.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms.

AIŠKINAMOJI DALIS

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101–109 straipsniuose nustatomos privalomos konkurencijos bendrojoje vidaus rinkoje, grindžiamoje atvira ekonomika ir laisva konkurencija, taisyklės.

Pagal jas draudžiamos konkurenciją ribojančios įmonių sutartys ir susitarimai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir lemti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje. Bendrijos reikšmės įmonių įsigijimus ir susijungimus, kurie nulemia ar gali nulemti didelę rinkos koncentraciją, kontroliuoja Komisija ir tam tikrais atvejais ji gali nustatyti tam tikras sąlygas arba apskritai juos uždrausti.

Valstybės pagalba tam tikroms pavienėms įmonėms ar produktams, kurie nulemia vidaus rinkos iškraipymus, apskritai draudžiama, išskyrus keletą išimčių, tačiau esant tam tikroms sąlygoms Komisija gali leisti ją teikti. Apie tokią pagalbą bet kokiu atveju turi būti pranešama Komisijai, kad ši tai patikrintų.

Konkurencijos taisyklės taip pat taikomos viešojo sektoriaus įmonėms, viešosioms paslaugoms ir visuotinės svarbos paslaugoms. Tik tuo atveju, jei kyla pavojus, kad nebus pasiektas atitinkamos paslaugos tikslas, konkurencijos taisyklės gali būti netaikomos (tai daro Komisija). Esminis Bendrijos konkurencijos taisyklių tikslas yra užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškraipoma. Veiksminga konkurencija nėra savitikslė, ji yra laisvos ir dinamiškos vidaus rinkos įgyvendinimo sąlyga.

Konkurencijos taisyklės pasiteisino per ilgą Komisijos administravimo praktiką, buvo išplėtotos ir įtvirtintos Europos teismų sprendimais, taigi šiandien jas galima laikyti iš esmės pripažintomis ir stabiliomis.

Dėl 2014 m. ataskaitos

2014 m. konkurencijos politikos ataskaitoje Komisija pabrėžia, kad tai naujos pradžios Europai metai, kadangi Komisijos Pirmininkas J. C. Juncker naujosios kadencijos Komisijos įgaliojamajame rašte nurodė, kad ir konkurencijos politika turėtų būti „tinkamai prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkės įgyvendinimo, be kita ko, bendrosios skaitmeninės rinkos, energetikos politikos, finansinių paslaugų, pramonės politikos ir kovos su mokesčių vengimu srityse“.

Komisijos narės M. Vestager pristatyta 2014 m. konkurencijos politikos ataskaita, žinoma, daugiausiai apima ankstesnę Komisijos (o ypač buvusio už konkurenciją atsakingo Komisijos nario J. Almunios) kadenciją. Naujosios ES konkurencijos politikos gairės tegalėjo būti pradėtos taikyti 2014 m. lapkričio mėn., todėl kyla lūkesčių, kad ateityje ne tik bus vystoma dabartinė konkurencijos politika, bet ir persvarstyti prioritetai.

Svarstant konkurencijos teisės klausimus iki šiol Europos Parlamentas dalyvauja tik pagal konsultavimosi procedūrą. Taigi jo įtaka, palyginti su Komisijos ir Tarybos, deja, ribota.

Dėl šios priežasties Parlamentas jau ne kartą ragino pagal Lisabonos sutartį taikyti įprastą teisėkūros procedūrą ir konkurencijos teisei. Tai atrodo reikalinga, nes, pranešėjo nuomone, Komisija, kaip stiprius įgyvendinimo įgaliojimus turinti konkurencijos institucija, negali vienu metu nustatyti gairių formos teisinį pagrindą, o po to būti atsakinga už savo pačios gairių įgyvendinimą ir taikyti dideles pinigines sankcijas.

Nesant bendro sprendimo procedūros, Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės Komisijos konkurencijos politikos ataskaitos yra viena iš pagrindinių vykdomosios valdžios kontrolės priemonių šioje svarbioje ES kompetencijos srityje.

Pastaraisiais metais, ypač po Lisabonos sutarties priėmimo, Parlamento rezoliucija nebėra vien reakcija į Komisijos pasiektus rezultatus praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, bet ir gairės Komisijai dėl svarbiausių einamųjų klausimų, susijusių su konkurencijos teise ir jos taikymu.

Jau seniai esama susitarimo, kurio įsipareigojo laikytis ir naujoji Komisijos narė M. Vestager, kad atsakingas Komisijos narys periodiškai atvyktų į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdžius ir paaiškintų einamuosius politinius konkurencijos politikos prioritetus bei su EP nariais aptartų atskirus sprendimus.

Deja, pastaraisiais metais po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Komisija vykdė nepakankamai arba visai nevykdė reguliarių viešų Parlamento pasiūlymų vertinimų. Taigi vienas iš reikalavimų ateičiai yra tai, kad Komisija kartu su savo metine konkurencijos politikos ataskaita apie savo darbą ir savo prioritetus per priimtiną laikotarpį po to, kai buvo priimta Parlamento rezoliucija, pateiktų rašytines ir žodines pastabas dėl atskirų pasiūlymų, kuriuos Parlamentas dažniausiai priima didžiąja balsų dauguma.

Pranešėjo manymu, Komisijos užduotims ateityje turėtų būti priskirta intensyvesnis informavimas apie neteisėtą valstybės pagalbą, kuri iškraipo bendrovių, atskirų valstybių narių ar jų administracinių vienetų konkurenciją, nuoseklus tos pagalbos tyrimas ir prevencinė stebėsena. Valstybės pagalbos draudimą pagal SESV 107 straipsnį daugelis valstybių narių, deja, vertina nerimtai, pavyzdžiui, nepakankamai laikydamos ir pripažindamos jį viršesne teisės norma. Kadangi 107 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis su vidaus rinka suderinamų ir automatiškai leistinų atvejų sąrašas, Komisija daugiausia dėmesio turėtų skirti daugialypiams pažeidimams ir neatitikimams, kas jau seniai yra įprasta praktika mokesčių politikos srityje.

Kalbant apie svarbų klausimą dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, Komisija anksčiau, ypač skaitmeninės ekonomikos srityje, parodė esanti netikra dėl šio klausimo, taip pat dėl klausimo, kada rinkoje užimama dominuojanti padėtis ir ja piktnaudžiaujama, ir dėl susijungimų kontrolės. Tai lemia specifinė rinkos struktūra skaitmeninėje ekonomikoje, kuriai būdingas rinkų abipusiškumas, tinklo poveikis ir nemokami pasiūlymai. Vertinant konkurenciją Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti konkrečios bendrovės verslo modeliui, o ne tik keletui pagrindinių rodiklių (pavyzdžiui, kainoms ir apyvartai), kurie mažai atspindi realią įtaką rinkoje.

Jei „mažąją įmonę“, turinčią vos 50 darbuotojų, už 19 mlrd. USD įsigyja interneto milžinė ir Komisija priima dėl to sprendimą pagal iki šiol galiojusius apyvartos, pasiektos „kainos“, rinkos dalies ir kitų susijusių rodiklių kriterijus, netinkamai atliekamas būsimos rinkos struktūros, kuri gali turėti didelio poveikio konkurencijai, vertinimas.

Šiai kategorijai priklauso kai kurios 2014 m. konkurencijos ataskaitoje konkrečiai nurodytos bylos, kuriose suteiktas pritarimas. Todėl Komisija raginama nedelsiant numatyti naujus kriterijus, tinkamus skaitmeninei ekonomikai, ir apibrėžiant atitinkamas rinkas atsižvelgti į tai, kad visoje Europoje veikiančios bendrovės net ir šiais globalizacijos laikais tarptautiniame kontekste gali pateikti palyginti mažai duomenų apie rinkos struktūrą, kad būtų galima apimti net tik Europos rinką, bet tam tikruose sektoriuose ir pasaulinę rinką.

Jeigu siekiama, kad būtų realiai įgyvendintas Komisijos tikslas pramonėje, skaitmeninėje ekonomikoje ir sektoriuose, kur reikia daug mokslinių tyrimų, skatinti pasaulinėje rinkoje pirmaujančias Europos įmones, būtina, kad sektoriniai kriterijai taip pat būtų taikomi pasauliniu mastu.

Kita problema – valstybių narių kontrolė valstybės pagalbos procedūrose. Anksčiau tam tikrais konkrečiais atvejais Komisija, nepaisant atitinkamos informacijos, priimdavo netikrindama nacionalinių kompetentingų institucijų perduotus duomenis arba menkai tikrindavo viešajai politikai aktualius faktus ir pagalbos atvejus. Norėčiau paminėti 2014 m. valstybės pagalbą mažesniems oro uostams visoje Europoje ir Vokietijos valstybės pagalbos bylą „Nürburgring“ kaip atvejus, kai nebuvo pakankamai patikrinti susijusių subjektų prieštaravimai.

Ilgas laikotarpis, per kurį, pavyzdžiui, tirta bendrovė „Google“, taip pat rodo, kad Komisija dar neparengė aiškios strategijos, kaip vertinti konkurencijos pažeidimus skaitmeninėje ekonomikoje. Todėl pranešimo projekte šioms dviem sritims buvo suteiktas prioritetas.

Kitas prioritetas, susijęs su Komisijos nario J. Almunios (keturi atvejai) ir Komisijos narės M. Vestager (vienas atvejis) kadencijos metu pradėtais tyrimais dėl neteisėtos valstybės pagalbos, yra nesąžininga mokesčių konkurencija tarp valstybių narių. Tai, kad bendrovės naudojasi visomis teisinėmis priemonėmis siekdamos mokėti kuo mažesnius mokesčius, yra vienas, gerai suprantamas aspektas. Tačiau nesąžininga konkurencija, atsirandanti valstybių narių (visų pirma mažesnių) iniciatyva, gerokai iškraipo ES vidaus rinką. Neginčijant nacionalinės kompetencijos mokesčių teisės aktų leidybos srityje, pažeidus konkurencijos teisę gali būti gerokai iškraipyti ir sumažinti ES vidaus rinkos teikiami privalumai. Todėl, jei Komisija nori iš tiesų kovoti su nesąžininga valstybių narių praktika mokesčių srityje, ji turi greitai ir kuo išsamiau išnagrinėti 2014 m. pradėtas bylas prieš keletą didelių tarptautinių bendrovių dėl joms naudingo milžiniško mokesčių sumažinimo Liuksemburge, Nyderlanduose, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje.

Tai, kad 2015 m. pradžioje už konkurenciją atsakinga Komisijos narė M. Vestager pareikalavo pateikti dokumentus dėl išankstinių sprendimų dėl mokesčių iš visų valstybių narių ir kai kurios valstybės narės iki šiol labai vengia tai daryti, rodo, kad reikia griežčiau konkurencijos politikos aspektais vertinti nesąžiningą valstybių narių praktiką mokesčių srityje ir nustatyti teisinę prievolę kuo greičiau pranešti apie esminės svarbos apmokestinimo praktiką.

Be to, siekiant užtikrinti, kad nebūtų stipriai sutrikdyta konkurencija ES vidaus rinkoje, šioje srityje derėtų nustatyti papildomus teisinius reikalavimus, kurie šiuo metu svarstomi Europos Parlamento specialiajame komitete ir turėtų būti priimti per artimiausius mėnesius. Jeigu valstybėje narėje priimama daugiau nei 350 sprendimų dėl „specialios schemos“ tarptautiniu mastu veikiančioms didelėms ES ir ne ES įmonėms, sukuriama konkurencijos atžvilgiu labai nepalanki padėtis mokesčius mokantiems piliečiams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurie niekaip negali tikėtis, kad jiems bus taikoma speciali schema, ir moka mokesčius (arba bent privalo juos mokėti). Todėl Komisijos užduotis šiais 2015 m. – kuo greičiau užbaigti konkurencijos bylas dėl nesąžiningos mokesčių konkurencijos ir jomis aiškiai valstybėms narėms nurodyti nesąžiningos mokesčių konkurencijos ribas pagal ES teisę.

Išvada

Apskritai iš 2014 m. konkurencingumo ataskaitos matyti, kad Komisija ir konkurencijos institucija, kuri turi apie 1000 darbuotojų, yra kovingiausia Europos institucija, skirta užtikrinti konkurenciją ES vidaus rinkoje. Paskirtos milijardinės piniginės baudos už neteisėtus susitarimus dėl kainų ateityje turėtų būti efektyviai papildytos sankcijomis už juos atsakingiems įmonių vadovams ir vadybininkams, siekiant veiksmingiau užkirsti kelią tokiai praktikai.

Su Komisijos nare M. Vestager Parlamentas sieja viltį, kad įgyvendinant rinkos ekonomikos ir konkurencijos nuostatas Europoje bus užtikrinamas svarbus ES konkurencijos politikos vaidmuo ir skatinama jos pažanga tarptautiniu mastu, tačiau ji nepavirs daugeliu sektorinių ir nacionalinių išlygų ir nekontroliuojamos apimties išimčių.

20.11.2015

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos

(2015/2140(INI))

Nuomonės referentas: Adam Szejnfeld

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad prekybos partneriai turėtų gauti naudos iš augančios konkurencijos prekyboje, privačiojo sektoriaus investicijų, įskaitant investicijas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, ir didesnio vartotojų skaičiaus;

2.  pabrėžia, kad antikonkurenciniai ir monopoliniai veiksmai gali tapti prekybos ir investicijų srautus iškraipančiomis kliūtimis prekybai; ragina Komisiją – siekiant laisvos ir sąžiningos pasaulinės prekybos – tarptautiniu mastu imtis veiksmų prieš kartelius ir antikonkurencinę, oligopolinę ir monopolinę veiklą, kuri kenkia konkurencijai;

3.  ragina Komisiją dėti dar daugiau pastangų ir siekti plačiai atverti tarptautines viešųjų pirkimų rinkas, kad būtų panaikintas esamas viešųjų pirkimų rinkų atvirumo masto disbalansas tarp ES ir kitų prekybos partnerių, ir šiuo tikslu atsižvelgti į Parlamento pranešimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės ir jos būsimos peržiūros;

4.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos prekybos ir konkurencijos politika derėtų su Sąjungos pramonės politikos tikslais; mano, kad Sąjungos konkurencijos politika neturėtų kliudyti ekonomikos srityje iškilti Europos pramonės lyderiams; todėl ragina užtikrinti, kad prekybos ir konkurencijos politika būtų skatinama Europos pramonės plėtra ir konkurencingumas tarptautinėje arenoje;

5.  pabrėžia, jog ES turėtų dėti daugiau pastangų siekiant stebėti, kaip įgyvendinami prekybos susitarimai, kad, be kita ko, būtų įvertinta, ar laikomasi konkurencijos taisyklių ir ar prekybos partnerės visapusiškai laikosi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė, ir juos vykdo;

6.  ragina Komisiją pasinaudoti konkurencijos politika kaip priemone siekiant nustatyti pasaulines konkurencijos politikos taisykles, kad būtų pašalintos dažnos tebesančios prekybos kliūtys; mano, kad ilgainiui siektinas daugiašalis susitarimas dėl konkurencijos taisyklių, sudarytas pagal Pasaulio prekybos organizacijos sistemą, būtų geriausias sprendimas;

7.  remia Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos iniciatyvas konkurencijos politikos klausimu, taip pat jų pastangas gerinti pasaulinio masto bendradarbiavimą konkurencijos politikos srityje;

8.  ragina Komisiją ir valstybių narių konkurencijos institucijas aktyviai dalyvauti Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje;

9.  prašo, kad visiems iš trečiųjų šalių įvežamiems gaminiams būtų taikomos aplinkosaugos, sveikatos ir socialinės normos, nustatytos Sąjungoje, kurioms pritariama pasaulinėje rinkoje, kad ES pramonės gamintojai būtų apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos;

10.  ragina Komisiją remti besivystančių šalių pastangas padidinti sąžiningą konkurenciją, toliau plėtoti bendradarbiavimą, ypač su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių konkurencijos institucijomis, ir užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės;

11.  atkreipia dėmesį į tai, jog lygiateisė prieiga prie išteklių (įskaitant energijos šaltinius) labai svarbi, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją pasaulinėje rinkoje; pabrėžia įperkamos ir tvarios energijos ir tiekimo saugumo svarbą prekybos susitarimuose;

12.  pabrėžia, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, įskaitant novatoriškus startuolius, būtinai turi gauti paramą ir turėti galimybių gauti finansavimą, kad galėtų tapti konkurencingesnės pasaulinėje rinkoje; pažymi, kad mažųjų ir vidutinių įmonių augimas atlieka svarbų vaidmenį bendrame ekonomikos vystymesi, generuoja darbo vietas ir investicijas ir taip užtikrina sąžiningą konkurenciją;

13.  pabrėžia, kad prieiga prie skaitmeninių tinklų ir infrastruktūros yra svarbi skatinant konkurenciją, ir pažymi, kad didesnė konkurencija reiškia didesnį pasirinkimą ir žemesnes kainas vartotojams, visų pirma telekomunikacijų srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Tiziana Beghin, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Ska Keller, Gabrielius Landsbergis, David Martin, Emmanuel Maurel, Alessia Maria Mosca, Franck Proust, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Klaus Buchner, Nicola Danti, Edouard Ferrand, Agnes Jongerius, Seán Kelly, Fernando Ruas, Marita Ulvskog, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatriz Becerra Basterrechea, Edward Czesak, Rosa D’Amato, Dario Tamburrano, Janusz Wojciechowski

10.11.2015

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos

(2015/2140(INI))

Nuomonės referentas: Sergio Gaetano Cofferati

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad skaidri ir konkurencinga bendroji rinka yra vienas iš svarbiausių augimo ir veiksmingo atsigavimo veiksnių, todėl mano, kad konkurencijos politika, užtikrindama vienodas sąlygas, yra svarbi vartotojų, piliečių, įmonių, visų pirma MVĮ, ir darbuotojų teisių ir privilegijų apsaugos priemonė socialinės rinkos ekonomikos sąlygomis; pažymi, kad ES vartotojų ir įmonių elgesys ir poreikiai nuolat keičiasi aplinkoje, kuriai būdingas skaitmeninės ekonomikos modelis;

2.  mano, kad ES konkurencijos teisė ir valdžios institucijos turėtų užtikrinti vienodas sąlygas, laisvą aukštos kokybės produktų ir paslaugų pasirinkimą ir įvairovę už konkurencingą kainą ir taip pat turėtų užtikrinti, kad įmonės turėtų paskatų investuoti ir diegti inovacijas, suteikiant joms sąžiningą galimybę atkreipti dėmesį į savo produktų privalumus; maisto sektoriaus atveju ragina ES ir nacionalines konkurencijos institucijas tęsti darbą tiriant nuosavų prekės ženklų poveikį vartotojų pasirinkimui ir inovacijoms;

3.  mano, kad konkurencijos politika turėtų gebėti sukurti aplinką, kurioje skatinamas verslumas ir MVĮ vystymasis, nes tai varomosios augimo ir užimtumo jėgos; mano, kad būtina užtikrinti, jog antikonkurencinis elgesys neproporcingai netrukdytų mažesnėms ir naujai įsteigtoms įmonėms plėstis ir diegti inovacijų; pakartoja, kad pastangos išsaugoti sąžiningą konkurenciją padės padidinti vartotojų pasirinkimo galimybes ir kurti tokią aplinką, kurioje MVĮ ir labai mažos įmonės galės būti būdingas didesnis novatoriškumas ir kūrybiškumas;

4.  pabrėžia, kad ES valstybės paramos skyrimo taisyklėmis turi būti siekiama socialinio teisingumo ir sanglaudos tikslo ir jos turi būti orientuotos į strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimą; todėl mano, kad skiriant valstybės pagalbą svarbu vykdyti investicijas į realiąją ekonomiką ir skatinti išteklių sutelkimą į svarbiausius, pvz., mokslinių tyrimų ir inovacijų, skaitmeninimo, sektorius, infrastruktūros plėtrą, ypač pagal tarpvalstybinius projektus, ir klimato bei energetikos tikslų siekimą žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos;

5.  mano, kad siekiant atremti iššūkius, kuriuos kelia bendroji skaitmeninė rinka, kaip sparčiai kintantis, gero rinkos išmanymo ir greitos reakcijos reikalaujantis sektorius, reikia veiksmingai užtikrinti konkurencijos politikos vykdymą ir atnaujinimą; todėl pabrėžia, kad svarbu efektyviai ir skubiau taikyti ES konkurencijos teisę, panaikinti dabartinį nacionalinių rinkų susiskaidymą ir nustatyti ir panaikinti patekimo į rinką kliūtis, tuo pat metu didinant vartotojų ir įmonių pasitikėjimą skaitmenine aplinka ir sudarant palankesnes sąlygas inovacijoms ir dinamikai; primena, kad tikra bendroji skaitmeninė rinka paskatintų augimą naujuose sektoriuose ir padėtų sukurti naujų aukštos kokybės darbo vietų.

6.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir jiems suteikti galimybes gauti naudos iš bendrosios skaitmeninės rinkos, reikia veiksmingos ES konkurencijos politikos; pažymi, kad vartotojai yra esminė bendrosios skaitmeninės rinkos dalis, jų išleidžiamos lėšos sudaro apie 56 proc. ES BVP;

7.  ragina Komisiją ištirti nepriklausomų mažmenininkų, kuriems pagal konkurencijos teisės nuostatas leidžiama dirbti kartu naudojantis savo fizinėmis parduotuvėmis, galimybes taip pat teikti bendrus elektroninės prekybos pasiūlymus;

8.  pabrėžia, kad sąveikumas prisideda prie sąžiningos konkurencijos ir turėtų būti skatinimas ir plėtojamas;

9.  mano, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, susidariusia dėl pradininko pranašumo ir tinklo privalumų skaitmeniniame sektoriuje yra pagrindinė problema ir ji turėtų būti atidžiau stebima;

10.  laikosi nuomonės, kad skaitmeninėje rinkoje itin svarbu užtikrinti sąžiningas sąlygas ir kovoti su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir mokesčių optimizavimu, nes tai tikslai, kurie galiausiai naudingi vartotojams; mano, kad itin svarbu paieškos, e. prekybos ir reklamos internete rinkas padaryti atviresnes ir skaidresnes ir padidinti jų konkurencingumą, taip pat mano, kad būtina užtikrinti tinklo neutralumo principą, būtent sąžiningą, atvirą ir nediskriminacinę prieigą prie interneto, uždraudžiant bet kokią diskriminaciją ir kliūtis, kaip išankstinę sąžiningos konkurencijos ir rinkos sanglaudos sąlygą siekiant naudos vartotojams ir įmonėms;

11.  mano, kad pagrindinė sąlyga, kad būtų baigta kurti Europos energetikos sąjunga, yra gerai veikianti energijos vidaus rinka, kuri priklauso nuo veiksmingo ir nuolatinio ES konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimo; mano, jog svarbu, kad Komisija ir toliau kreiptų dėmesį į energijos rinką ir skirtų jo dar daugiau, nes energija sudaro didelę ES namų ūkių ir įmonių išlaidų dalį, siekiant geresnės integracijos ir didesnio įperkamumo šiame sektoriuje;

12.  palankiai vertina tai, kad pradėti tyrimai ir taikomos baudos veiklos vykdytojams, pažeidusiems konkurencijos taisykles, ir ragina Komisiją tęsti savo pastangas skatinant konkurencijos kultūrą, nes tai tiesiogiai prisideda prie geresnio rinkų veikimo siekiant vartotojų ir įmonių interesų;

13.  palankiai vertina tai, kad pradėtas sektorinis tyrimas siekiant išnagrinėti galimas konkurencijos kliūtis ES rinkose; pabrėžia, kad sklandžiai veikianti e. prekyba yra ne tik svarbi ekonominiam augimui, bet ir lemia mažesnes sandorio sąnaudas, žemesnes kainas ir platesnį vartotojų pasirinkimą; ragina Komisiją ištirti, ar reikia keisti esamas konkurencijos taisykles, pvz., Bendrosios išimties reglamentą, siekiant spręsti nepateisinamą geografinį blokavimą, įskaitant nepageidaujamą nukreipimą ir nesąžiningą kainų diskriminaciją dėl geografinės padėties;

14.  laikosi nuomonės, kad itin svarbu laiku ir tinkamai įgyvendinti Direktyvą 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės šią direktyvą perkelia į nacionalinę teisę, ir užtikrinti, kad taisyklės visoje Sąjungoje būtų taikomos nuosekliai; pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą, kuri galėtų apimti ir galimybę pasinaudoti kolektyviniu teisių gynimu, yra itin svarbi norint pasiekti ES konkurencijos politikos tikslus;

15.  mano, kad elektroninės valdžios plėtra yra svarbi paramos augimui priemonė, visų pirma susijusi su MVĮ dalyvavimu; todėl ragina valstybes nares naudotis visomis naujųjų teisės aktų dėl viešųjų pirkimų joms suteiktomis priemonėmis, kad skatintų augimą ES, ir ragina Komisiją remti visas su elektroninės valdžios plėtojimu susijusias iniciatyvas; taip pat pabrėžia, kad e. valdymo sistemų rėmimas ir diegimas visose valstybėse narėse padeda siekiant veiksmingai stebėti pažeidimus ir užtikrinti skaidrumą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojams bendrojoje rinkoje parduodami produktai, kuriuose yra skirtingų sudedamųjų dalių, su tuo pačiu prekės ženklu ir toje pačioje pakuotėje; ragina Komisiją nustatyti, ar ES konkurencijos politikos kontekste tai yra praktika, turinti neigiamų padarinių vietos ir regioninių produktų tiekėjams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

17.  mano, kad konkurencijos politika turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant didesnį finansų rinkų saugumą ir skaidrumą vartotojams; be to, palankiai vertina teisėkūros priemones, priimtas elektroninių mokėjimų srityje, ir ypač viršutinių ribų nustatymą tarpbankiniams mokesčiams už sandorius, kai mokama kortele;

18.  mano, kad itin svarbu, jog Komisija ir toliau skatintų didesnę nacionalinių konkurencijos institucijų konvergenciją ir bendradarbiavimą ES;

19.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laiku įgyvendintų naujuosius teisės aktus dėl viešųjų pirkimų, visų pirma įdiegtų e. viešųjų pirkimų ir e. valdžios paslaugas bei naujas nuostatas dėl atsižvelgimo į socialinius ir aplinkos kriterijus ir dėl sutarčių dalijimo į dalis, siekiant paskatinti inovacijas ir sąžiningą konkurenciją, remti MVĮ viešųjų pirkimų rinkose ir užtikrinti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus naudojant viešąsias lėšas;

20.  sutinka, kad tuo atveju, kai prekiautojai nusprendžia teikti prekes ir paslaugas tik tam tikroms valstybėms narėms, vartotojų pasirinkimas labiau ribotas ir kainos aukštesnės dėl žemesnio konkurencijos lygio vidaus rinkoje; ragina Komisiją panaikinti visų formų diskriminaciją dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos;

21.  mano, kad tikra bendroji rinka gali veiksmingai veikti tik esant skaidresnėms, labiau koordinuojamoms ir glaudesniu bendradarbiavimu paremtoms fiskalinėms aplinkybėms, nes tai užtikrina sąžiningą įvairių įmonių konkurenciją; apgailestauja, kad valstybių narių mokesčių konkurencija sukūrė bendrojoje rinkoje tam tikros formos nelygią konkurenciją, dėl kurios MVĮ, palyginti su didelėmis tarptautinėmis bendrovėmis, yra nepalankioje padėtyje;

22.  palankiai vertina tvirtą konkurencijos užtikrinimo ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos sąveiką, ypač vykdant veiksmus, susijusius su geografinio blokavimo praktika ir licencijavimo susitarimais, siekiant baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad panaši sąveika nepaprastai svarbi energijos vidaus rinkoje siekiant pašalinti kliūtis laisvai tekėti energijai tarp sienų ir sukurti energetikos sąjungą;

23.  ragina Europos konkurencijos tinklą apsvarstyti didėjantį mažmeninio pirkimo aljansų tinklą nacionaliniu ir ES lygmenimis;

24.  pabrėžia konkurencijos politikos ir vartotojų apsaugos sąsają; atkreipia dėmesį į vartotojų rinkų rezultatų suvestines ir jų išvadas;

25.  mano, kad konkurencija telekomunikacijų sektoriuje yra itin svarbi ne tik siekiant diegti inovacijas ir investuoti į tinklus, bet ir užtikrinti prieinamas kainas ir paslaugų pasirinkimą vartotojams; taigi ragina Komisiją išsaugoti konkurenciją šiame sektoriuje, įskaitant spektro paskyrimą;

26.  mano, kad nacionalinės konkurencijos institucijos privalo visapusiškai naudotis esamomis priemonėmis ir užtikrinti konkurencijos teisės laikymąsi turint mintyje nesąžiningos prekybos praktiką maisto tiekimo grandinėje; pabrėžia jų tarpusavio bendradarbiavimo būtinybę siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą, skaidrumą, įvairovę ir vartotojų pasirinkimą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

3

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Antanas Guoga, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Marlene Mizzi, Margot Parker, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andi Cristea, Emma McClarkin, Dariusz Rosati, Adam Szejnfeld, Kerstin Westphal, Theodoros Zagorakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jonás Fernández, Edouard Ferrand, Hannu Takkula

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

6

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Udo Bullmann, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Neena Gill, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Othmar Karas, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Notis Marias, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Ernest Urtasun, Marco Valli, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lara Comi, Pilar del Castillo Vera, Isabella De Monte, Eva Kaili, Rina Ronja Kari, Thomas Mann, Eva Paunova, Michel Reimon, Tibor Szanyi, Nils Torvalds, Beatrix von Storch

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Martina Dlabajová, Jude Kirton-Darling, Verónica Lope Fontagné, Andrejs Mamikins, Adam Szejnfeld, Pavel Telička, Daniele Viotti

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0051.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0576.

(3)

http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/563438/IPOL_STU(2015)563438_EN.pdf.

(4)

http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.ten-opinions.36372.

(5)

http://ec.europa.eu/competition/ecn/food_report_en.pdf.

(6)

OL C 200, 2014 6 28, p. 1-55.

Teisinė informacija - Privatumo politika