Procedūra : 2015/2285(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0030/2016

Pateikti tekstai :

A8-0030/2016

Debatai :

PV 24/02/2016 - 14
CRE 24/02/2016 - 14

Balsavimas :

PV 25/02/2016 - 7.7
CRE 25/02/2016 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0058

PRANEŠIMAS     
PDF 787kWORD 249k
22.2.2016
PE 572.914v02-00 A8-0030/2016

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga

(2015/2285(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Maria João Rodrigues

Nuomonių referentai (*):

Jean Arthuis, Biudžeto komitetas

(*) Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

„Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga“

(2015/2285(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį, 136 ir 148 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį (horizontalioji socialinė išlyga),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. ir 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 0012),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(12),

–  atsižvelgdamas į pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015) 0600),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 15–16 d. Antalijoje vykusio G 20 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą,

–  atsižvelgdamas į naujausią Tarptautinio valiutos fondo darbuotojų atliktą tvarumo vertinimą, vykdant G 20 šalių disbalanso ir augimo tarpusavio vertinimo procesą (2015 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus klimato konferencijoje priimtą COP 21 susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. rudens Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui parengtas euro zonos ekonominės politikos koordinavimo pagal Europos semestrą tyrimus ir išsamias analizes (2015 m. lapkričio mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2015) 0690), 2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2015) 0691) ir Bendros užimtumo ataskaitos projektą (COM(2015) 0700),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2015) 0701),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo(14),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos,

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2016 m. Europos semestro prioritetų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos pranešimą dėl viešųjų finansų padėties ekonominėje ir pinigų sąjungoje (institucinis dokumentas 014),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamente vykusią diskusiją su Komisija dėl Europos semestro dokumentų rinkinio ir 2016 m. metinės augimo apžvalgos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0030/2016),

A.  kadangi ekonomika Europos Sąjungoje atsigauna, tačiau labai silpnai ir netolygiai tiek pačiose valstybėse narėse, tiek jas palyginus tarpusavyje, ir iš dalies ji atsigauna dėl laikinų išorės veiksnių, įskaitant naftos kainas;

B.  kadangi kai kurios valstybės narės susiduria su nuolatine itin lėto augimo problema;

C.  kadangi dėl ekonominės ir finansinės suirutės pasaulinis ekonomikos augimas lėtėja, todėl atsiranda nauji strateginiai iššūkiai, prie kurių Europos Sąjunga turi deramai prisitaikyti;

D.  kadangi Europa vis dar patiria didelį investicijų deficitą, kuris labai mažina ES ilgalaikio augimo galimybes, o euro zonos einamosios sąskaitos perteklius ir toliau didėja; kadangi valstybės ir privačiojo sektoriaus skola daugelyje šalių tebėra didelė, nors einamosios sąskaitos deficitas ir buvo sumažintas; kadangi keletas valstybių narių turėtų dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti reikšmingas struktūrines reformas;

E.  kadangi, nepaisant to, kad keliose valstybėse narėse buvo smarkiai sumažintas einamosios sąskaitos deficitas ir darbo sąnaudos produkcijos vienetui, daugelyje valstybių narių procentais nuo BVP skaičiuojama grynoji išorės skola nesumažėjo;

F.  kadangi užimtumo rodikliai gerėja, bet nepakankamai, kad būtų deramai pažabotas nedarbas, ypač jaunimo ir ilgalaikis nedarbas, ir skurdas;

G.  kadangi Europa palyginti su jos konkurentais yra labiausiai nuo importuojamų išteklių priklausoma ekonominė erdvė; kadangi dėl šios priežasties tikros žiedinės ekonomikos Europoje sukūrimas yra būtina būsimo ekonomikos augimo sąlyga;

H.  kadangi 2008 m. krizė buvo ne tik cikliška, bet ir iš esmės struktūrinė, todėl tampa aiškios jos ilgalaikiškumo priežastys;

I.  kadangi laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas yra Europos Sąjungos tvaraus ekonomikos augimo pagrindas;

J.  kadangi keliose valstybėse narėse dėl to, kad didelės bendrovės vengia mokėti mokesčius, slepia mokesčius ir agresyviai planuoja mokesčius prarandami milijardai eurų galimų pajamų į valstybės biudžetą, todėl kyla grėsmė šalių solidarumo pagrindui ir sąžiningai įmonių konkurencijai;

Politikos priemonių derinys

1.  palankiai vertina 2016 m. metinės augimo apžvalgos paketą ir pasiūlytą investicijų, struktūrinių reformų ir fiskalinės atsakomybės politikos priemonių derinį, kurio tikslas – toliau skatinti spartesnį augimą ir Europos atsigavimą ir užtikrinti konvergencijos didėjimą; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti smarkesnį ekonomikos atsigavimą ir tvarų bendrą klestėjimą, reikia valstybių narių aktyvių veiksmų įgyvendinant struktūrines reformas ir tvirtesnio Europos lygmens koordinavimo;

2.  palankiai vertina viešųjų finansų pagerėjimą, visų pirma ES ir euro zonoje palaipsniui mažėjantį skolos ir BVP santykį ir mažėjantį nominalų biudžeto deficitą; vis dėlto pažymi, kad keliose valstybėse narėse valstybės skolos santykis toliau auga, o nominaliojo BVP augimas ir infliacija žemi, ir kad devyniose valstybėse narėse tebevykdoma perviršinio deficito procedūra; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių turi nedideles fiskalines galimybes, kad galėtų įveikti galimus naujus ekonomikos sukrėtimus, ir kad dėl šios priežasties reikėtų svarstyti galimybę užtikrinti tvirtesnį Europos lygmens koordinavimą siekiant paremti fiskalinį konsolidavimą nepakenkiant augimui;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos konkurencingumas pasaulyje tebėra svarbus uždavinys ir kad svarbu vykdyti struktūrines reformas, investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, plėtoti produktyvumą didinančias inovacijas ir mažinti makroekonominius disbalansus; taip pat mano, kad blogėjančios pasaulinės perspektyvos verčia didinti vidaus paklausą siekiant užtikrinti didesnį Europos ekonomikos atsparumą; yra ypač susirūpinęs dėl galimo pasaulinės paklausos lėtėjimo;

4.  mano, kad makroekonominis disbalansą reikėtų mažinti koordinuotais visų valstybių narių veiksmais remiantis atitinkamomis reformomis ir investicijomis; pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė turi šiuo klausimu imtis individualios atsakomybės; pažymi, kad didelis einamųjų sąskaitų perteklius gali lemti didesnę vidaus paklausą; pabrėžia, kad didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola lemia didelį pažeidžiamumą ir kad, siekiant ją greičiau sumažinti, reikia imtis atsakingos fiskalinės politikos ir užtikrinti didesnį augimą;

5.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant remti atsigavimą, skatinti konvergenciją lygiuojantis į geriausių rezultatų pasiekusias šalis ir ištaisyti makroekonominius disbalansus, be kita ko, didinant produktyvumą ir skatinant investicijas;

6.  mano, jog nedidelis darbo rinkos rodiklių pagerėjimas teikia vilčių, ir pripažįsta, kad valstybių narių skirtumai tebėra dideli, o nedarbas tebėra nepriimtinai aukštas; atkreipia dėmesį į būtinybę remtis pastaruoju metu padaryta pažanga, be kita ko, didinant sukurtų darbo vietų kokybę ir jų produktyvumą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant paskatinti investicijas į įgūdžius, užtikrinti, kad darbo rinkos būtų labiau įtraukios, kurti kokybiškas darbo vietas ir mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir didėjančius pajamų ir gerovės skirtumus tuo pat metu išlaikant biudžetinę drausmę; pabrėžia, kad užimtumo rodikliams reikėtų suteikti tokį pat statusą kaip ir esamiems rodikliams, kad būtų galima pradėti vykdyti nuodugnią analizę, siekiant užtikrinti, kad nebūtų laikomasi dviejų lygmenų požiūrio, ir kad į tuos rodiklius reikėtų deramai atsižvelgti formuojant ES politiką ir rengiant gaires valstybėms narėms;

7.  palankiai vertina tai, kad atnaujintos strategijos „Europa 2020“ integruotosios gairės, ir ragina vadovaujantis Sutarties tikslais ir taikomais teisės aktais sustiprinti strategijos „Europa 2020“ vaidmenį, kad ja būtų vadovaujamasi per Europos semestrą, ir užkirsti kelią naujai valstybės skolos krizei; atkreipia dėmesį į plataus užmojo politikos ir priemonių svarbą siekiant užtikrinti, kad Europa geriausiai pasinaudotų energetikos pertvarka ir perėjimu prie skaitmeninių technologijų, be kita ko, deramai investuodama į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei įgūdžius ir mažindama Europos atotrūkį nuo pagrindinių pasaulinių konkurentų bendro gamybos veiksnių produktyvumo srityje; mano, kad itin svarbu mažinti ekonominius skirtumus, kurie kliudo ilgalaikiam ekonomikos augimui; ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtose rekomendacijas įtraukti aplinkos fiskalinių reformų klausimus, taip pat fiskalinės atsakomybės kontekste; ragina nuolat ir visapusiškai stebėti konvergenciją lygiuojantis į didžiausią pažangą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų padariusias šalis;

Investicijos

8.  ragina kuo geriau panaudoti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) siekiant remti strateginius projektus, kuriems negalima kitaip gauti finansavimo, atsižvelgiant į jo įgaliojimus; ragina valstybes nares ir ESIF priemonę, padedant Europos investavimo konsultacijų centrui ir Europos investicinių projektų portalui, aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į projektų portalų ir investicijų platformų kūrimą; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ESIF ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų sinergiją;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares vadovaujantis strategija „Europa 2020“ panaudoti visas Europos struktūrinių ir investicinių fondų galimybes siekiant sustiprinti sanglaudą ir sumažinti skirtumus bendrojoje rinkoje sudarant visiems regionams galimybes plėtoti konkurencinius pranašumus ir užtikrinant palankias sąlygas papildomoms privačioms investicijoms; mano, kad šios investicijos turėtų padėti vykdyti nuoseklią pramonės politiką ir jas užtikrinant ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškų darbo vietų, ypač jaunimui, kūrimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamus administracinius pajėgumus, aktyvų regionų vaidmenį ir geresnį koordinavimą visais valdžios lygmenimis bei pačių valdžios subjektų veiksmų tarpusavio koordinavimą; ragina apsvarstyti galimybę imtis tolesnių politinių veiksmų siekiant sumažinti investicijų deficitą ES;

10.  žino, kad privačiajame sektoriuje finansinis įsiskolinimas mažėja; pabrėžia, kad Europos investicijų mastai yra gerokai mažesni nei prieš krizę; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skubiai sukurti bankų sąjungą ir įgyvendinti bankų struktūrinę reformą, taip pat svarbu paskatinti kapitalo investicijas į MVĮ kapitalo rinkų sąjungos dėka; ragina kuo geriau pasinaudoti ESIF ir programą COSME siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; mano, kad didesnis reglamentavimo nuspėjamumas bendrojoje rinkoje padidintų investuotojų pasitikėjimą;

11  atkreipia dėmesį į būtinybę daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, visų pirma švietimą ir inovacijas, taip pat vykdant darbo rinkos reformas; pabrėžia, kad reikia tobulinti nacionalinio švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas ir pritaikyti jas prie naujų įgūdžių ir žinių poreikių ES darbo rinkoje; pabrėžia, kad visa tai sudarys galimybes plėtoti inovacijas, kurios yra pagrindinis augimo, produktyvumo ir konkurencingumo skatinimo veiksnys; todėl ragina valstybes nares gerinti viešųjų investicijų produktyvumą;

12.   teigiamai vertina konkrečių šalių investavimo profilius, iš kurių matyti svarbiausi su investicijomis susiję iššūkiai atskirose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visų valdžios lygmenų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nustatant investicijų kliūtis, visų pirma dėmesį skiriant vidaus rinkai, menkai vidaus paklausai ir struktūrinėms reformoms, taip pat pastangoms užtikrinti tinkamas viešųjų ir privačiųjų šaltinių finansavimo sujungimo priemones; atkreipia dėmesį į didelės apimties produktyvių investicijų svarbą ekonominio atsilikimo įveikimo procesui valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kiekvienoje šalyje užtikrinti deramą einamųjų išlaidų, ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo ir investicijų į ekonomikos augimo galimybes pusiausvyrą ir kad bendrajai rinkai ir Europos priemonėms, kaip antai ESIF ir ESI fondams, tenka svarbus vaidmuo padedant užtikrinti deramą investicijų lygį; pabrėžia, kad dėl nedidelių viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas keliose valstybėse narėse šios valstybės narės gali toliau likti vidutines pajamas gaunančiomis šalimis;

Struktūrinės reformos

13.  mano, kad ilgą laiką darius makroekonomines korekcijas dabar reikėtų daugiau dėmesio skirti struktūrinėms reformoms ir investicijoms, kuriomis siekiama stiprinti augimo potencialą remiantis kokybiškomis darbo vietomis ir produktyvumu, skatinti teisingas, tvirtas, veiksmingas ir finansiškai tvarias gerovės sistemas ir skatinti valstybių narių ekonomikos tvarų perėjimą prie efektyvesnio išteklių naudojimo;

14.  ragina vykdyti tvarias reformas gaminių, paslaugų ir darbo rinkose, taip pat reformas, susijusias su pensijų sistemomis, ir užtikrinti geresnį reglamentavimą, kuris skatintų inovacijas, darbo vietų kūrimą ir gerovės didinimą, sąžiningą konkurenciją nepakenkiant vartotojų apsaugai;

15.  pabrėžia, kad labai svarbus didesnis išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas, be kita ko, vystant žiedinę ekonomiką; pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti tikrą energetikos sąjungą, pagrįsta solidarumu, veiksmingumu ir įvairove, kurioje nebūtų ignoruojami vietiniai energijos ištekliai, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją; ragina Komisiją įtraukti šiuos klausimus į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose jie yra itin svarbūs konkurencingumo ir tvaraus augimo sritims;

16.  primygtinai ragina imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas ir atsparias darbo rinkas, kurių segmentacija būtų mažesnė; pabrėžia tvarių ir efektyvių socialinės apsaugos sistemų svarbą; primena, kad pensijų sistemų tvarumo išsaugojimas yra svarbus veiksnys norint užtikrinti aukštą užimtumo lygį;

17.  pabrėžia, kad reikia šiuolaikiško, demokratiško ir piliečiams palankaus viešojo administravimo visuose valdžios lygmenyse, taip pat veiksmingų ir skaidrių viešųjų pirkimų taisyklių; pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti tikros e. valdžios naudojimą valstybėse narėse ir tarp jų; prašo Komisiją ir valstybes nares nustatyti savo atitinkamų administracijų trūkumus ir juos šalinti, nes jie gali daryti žalą krizinių situacijų atvejais;

18.  ragina dar labiau sumažinti darbo apmokestinimą – sprendimai šiuo klausimu turi būti priimami nacionaliniu lygmeniu – ir užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą;

19.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl struktūrinių reformų rėmimo programos, skirtos augimui palankių reformų valstybėse narėse įgyvendinimo stiprinimui, dėl kurios sprendimas bus priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą; dar kartą tvirtina, kad pačios valstybės narės yra atsakingos už struktūrinių reformų įgyvendinimą;

Fiskalinė atsakomybė

20.  dar kartą tvirtina, kad reikia vykdyti atsakingą augimui palankią politiką, kuri užtikrintų skolų tvarumą ir kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į ekonomikos ciklą ir investicijų trūkumus, tačiau tuo pat metu gerbiamos piliečių socialinės teisės; primena, kad kai kurių valstybių narių itin didelis įsiskolinimas galimų būsimų sukrėtimų euro zonoje atvejais gali kelti didelį pavojų; pabrėžia, kad, siekiant, jog šalyse, turinčiose didelį skolos ir BVP santykį, šis santykis pradėtų tvariai mažėti, reikės dėti daugiau pastangų, kad padidėtų viešųjų finansų atsparumas ir būtų paskatintas augimas;

21.  primygtinai ragina įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą, visapusiškai pasinaudojant jame nustatytomis esamomis lankstumo nuostatomis, laikantis 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikato (COM(2015) 0012) nuostatų, siekiant, be kita ko, remti didesnes investicijas ir struktūrines reformas, taip pat įveikti grėsmes saugumui ir išspręsti atvykstančių pabėgėlių srautų problemas;

22.  pabrėžia, kad reikia gerinti mokesčių surinkimą, kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, vykdyti priemones prieš agresyvų mokesčių planavimą ir mokesčių rojus, taip pat užtikrinti geresnį mokesčių politikos koordinavimą ES; ragina užtikrinti, kad mokesčių sistemos būtų veiksmingos ir skaidrios, siekiant pagerinti mokesčių surinkimą, užkirsti kelią mokesčių vengimui ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu; todėl mano, kad mokesčių institucijos ir muitinės turėtų būti aprūpintos pakankamais žmogiškaisiais, materialiniais ir finansiniais ištekliais;

23.  remia racionalias konkrečių šalių pastangas siekiant pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, veiksmingumą ir palankumą augimui, visų pirma neproduktyvias išlaidas pakeičiant išlaidomis į augimą skatinančias investicijas, tačiau nekenkiant esminėms viešosioms ir socialinėms paslaugoms;

Specialus dėmesys euro zonai

24.  palankiai vertina rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos, kurią Komisija skelbia likus šešiems mėnesiams iki konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų paskelbimo, kaip žingsnį, kuriuo gerinamas politikos koordinavimas, laikantis penkių pirmininkų pranešime ir atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose pateiktų rekomendacijų;

25.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didelę euro zonos šalių tarpusavio priklausomybę ir jos pinigų politikos vienovę, euro zona yra ekonominis subjektas, kuriame konvergencija lygiuojantis į didžiausią pažangą padariusias šalis turi būti skatinama užtikrinant geresnį koordinavimą ir vykdant nacionalinę politiką; pabrėžia, kad svarbu, jog nacionalinės vyriausybės aktyviau siektų savo valstybėse narėse įgyvendinti ekonomines reformas, ir atkreipia dėmesį į investicijų svarbą siekiant sumažinti makroekonominius disbalansus ir užtikrinti, kad nacionalinė politika nedarytų neigiamo šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms; todėl ragina atlikti nuodugnų šių makroekonominių disbalansų ir šalutinio poveikio įvertinimą, kuris papildytų kiekvienai šaliai atskirai būdingų problemų įvertinimą ir makroekonominį dialogą; primygtinai ragina užtikrinti, kad euro zonos rekomendacija ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos visapusiškai derėtų;

26.  palankiai vertina padidėjusį dėmesį bendrai euro zonos fiskalinei padėčiai, dėl kurio neatitraukiamas dėmesys nuo atskirų valstybių narių atsakomybės; primena, kad, turint mintyje perviršinio deficito procedūrą, fiskalinio deficito vienoje valstybėje narėje negalima kompensuoti kitos valstybės narės fiskaliniu perviršiu; ragina nuolat stebėti, ar bendra fiskalinė padėtis yra tinkama atsižvelgiant į esamą investicijų trūkumą;

27.  pritaria rekomendacijai diferencijuoti fiskalines priemones pagal atskiras valstybes nares, atitinkamai atsižvelgiant į tai, kaip jose įgyvendinami Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai ir kokie yra jų stabilizavimo poreikiai, taip pat į jų pašalinį poveikį; pažymi, kad daugelio valstybių narių atveju tai reiškia, kad jos turi tęsti augimui palankų fiskalinį konsolidavimą; kita vertus, pažymi, kad kai kurios šalys turi vis daugiau fiskalinio manevravimo galimybių įgyvendinant Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, kurias šiuo metu galėtų panaudoti vidaus ekonomikai remti;

28.  sutinka su nuomone, kad didelis euro zonos einamosios sąskaitos perteklius yra sveikintinas euro zonos išorinio konkurencingumo požymis, tačiau tai taip pat reiškia didelį vidaus investicijų trūkumą ir euro kurso kilimo riziką, kai pinigų politika pasidarys nebe tokia skatinanti, ir turės neigiamų padarinių augimui ir užimtumui; mano, kad didesnė vidaus paklausa būtų palankesnis veiksnys euro zonos tvariam augimui, taip pat ir iš pasauliniu požiūriu; žino, kad kai kurių valstybių narių einamosios sąskaitos perviršis egzistuoja kartu su teigiamu šalutiniu poveikiu visoje vertės grandinėje – tai gali būti visokeriopai naudinga kai kurioms kitoms valstybėms narėms; taip pat pripažįsta bendros valiutos vaidmenį padedant konkurencingesnėms šalims išlaikyti didelį perviršį kitų pasaulio šalių atžvilgiu; teigiamai vertina Komisijos parengtoje 2016 m. žiemos prognozėje pateiktą išvadą, kad ekonomikos augimą kai kuriose valstybėse narėse 2015 m. daugiausiai skatino vidaus paklausa; mano, jog svarbu, kad didesnį einamosios sąskaitos perviršį turinčios valstybės narės toliau plėstų savo vidaus paklausą, kuri duotų naudos joms pačioms ir bendros naudos apskritai; taip pat ragina mažiau konkurencingas valstybes nares veiksmingai įgyvendinti struktūrines reformas ir kokybiškas investicijas siekiant modernizuoti ekonomiką ir sukurti tvarią verslo aplinką ilgalaikėms investicijoms vadovaujantis strategija „Europa 2020“; mano, kad siekiant sumažinti makroekonominius disbalansus pačiose valstybėse narėse toks būdas yra geriausias palyginti su vidaus devalvacija, kuri sumažina paklausą ir sulėtina ekonomikos augimą euro zonoje;

29.  pabrėžia, kad reikia skatinti realią ekonominę ir socialinę konvergenciją, kurią didintų produktyvumo augimas ir su sąnaudomis nesusiję veiksniai; pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės veiksmingai įgyvendintų struktūrines reformas, gerintų viešųjų išlaidų kokybę ir turėtų pakankamų investicinių pajėgumų siekiant užtikrinti subalansuotą ir tvarų augimą, kuris taip pat svarbus mažinant skolos ir BVP santykį; pripažįsta, kad didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola smarkiai sumažina galimybes investuoti ir tokiu būdu lėtina augimą;

30.  primena, kad užmokesčio nustatymas yra nepriklausomų kolektyvinių derybų klausimas, ir ragina atitinkamus veikėjus užtikrinti atsakingus ir augimui palankius užmokesčio pokyčius, kurie atitiktų produktyvumo didėjimą; ypač ragina einamosios sąskaitos deficitą turinčių arba beveik subalansavusių einamąją sąskaitą šalių atitinkamus veikėjus toliau siekti didinti produktyvumą ir išlaikyti konkurencingumą; taip pat ragina didelį perviršį turinčių šalių atitinkamus veikėjus perteklines santaupas naudoti vidaus paklausai ir investicijoms remti;

31.  ragina imtis priemonių siekiant neleisti lenktyniauti, kas nustatys mažesnius mokesčius ir žemesnius socialinius standartus, nes tokiu būdu didėja nelygybė; primena, kad reikia išlaikyti tarptautinį konkurencingumą, grindžiamą produktyvumu ir konvergencija didėjimo linkme; teigiamai vertina padidėjusį dėmesį trim su užimtumu susijusiems rodikliams makroekonominio balanso rezultatų suvestinėje ir prašo Komisiją laikyti juos lygiaverčiais kitiems rodikliams; taip pat mano, kad politikos gairėse turėtų būti deramai atsižvelgta į esamos pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių ir atitinkamų efektyvaus išteklių naudojimo rodiklių suvestinės analizę;

32.   atkreipia dėmesį į 2015 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ir ragina Komisiją kuo greičiau pradėti rengti ilgalaikes priemones;

Veiksmingesnis Europos semestras ir didesnė demokratinė atskaitomybė

33.  apgailestauja dėl prasto konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo ir mano, kad norint pagerinti įgyvendinimą, reikia aiškiai suformuluotų Europos lygmens prioritetų ir tikrų nacionalinio lygmens viešųjų diskusijų, politinės valios ir įsipareigojimo nacionaliniu lygmeniu, siekiant didesnio aktualumo ir valstybių narių atsakomybės prisiėmimo; todėl teigiamai vertina Komisijos narių vizitus į valstybes nares siekiant aptarti Europos semestro procesą ir jo dokumentus;

34.  ragina suderintai konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti į pagrindinius prioritetus ir užtikrinti, kad jose būtų kalbama apie visus svarbiausius uždavinius, įskaitant būtinybę užtikrinti, kad nekiltų nauja valstybės skolos krizė, taip pat būtinybę didinti konkurencingumą, augimą ir užimtumą, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus;

35.  teigiamai vertina 2015 m. gruodžio 15 d. plenarinio posėdžio diskusijas su Komisijos ir Euro grupės pirmininkais dėl euro zonos rekomendacijos projekto ir prašo, kad tokios plenarinio posėdžio diskusijos taptų Europos semestro reguliariu dalyku; mano, kad tokios diskusijos stiprina ir papildo esama demokratinį dialogą, ypač ekonominį dialogą, ir padeda didinti vykdomosios valdžios atskaitomybę;

36.  pabrėžia, kad pavasario Europos Vadovų Taryba turėtų likti centru, kuriame apibrėžiami politikos prioritetai; teigiamai vertina plenarinio posėdžio diskusiją su Komisija dėl metinės augimo apžvalgos prioritetų prieš ją patvirtinant ir ją patvirtinus; primena, kad ekonominės politikos nustatymas vadovaujantis Tarybos rekomendacija valstybėms narėms yra vykdomasis aktas, kuriam turi būti taikoma demokratinė kontrolė ir dėl kurio turi būti diskutuojama Europos Parlamente; todėl ragina Tarybą priimti euro zonos rekomendacijas ir išvadas dėl metinės augimo apžvalgos dokumentų rinkinio po to, kai Parlamentas bus pasirengęs išreikšti savo nuomones dėl jų; patvirtina savo pasiryžimą skubiai apsvarstyti šiuos dokumentus ir priimti poziciją gerokai iki pavasario Europos Vadovų Tarybos; teigiamai vertina Europos Parlamentui pateiktą raginimą, kad jo pirmininkas išdėstytų jo poziciją pavasario Europos Vadovų Taryboje; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutartį reikalaujama, kad, Tarybai priėmus rekomendacijas, apie tai ir apie daugiašalės priežiūros rezultatus būtų pranešta Europos Parlamentui;

37.  pabrėžia nacionalinių parlamentų svarbą diskutuojant dėl šalių ataskaitų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų bei balsuojant dėl nacionalinių reformų programų ir nacionalinių konvergencijos arba stabilumo programų; ragina valstybes nares, pasinaudojant ankstyvo šalių ataskaitų paskelbimo proga, užtikrinti socialinių partnerių, vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų struktūrinį dalyvavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniams partneriams tenka nepakeičiamas vaidmuo nustatant užmokestį ir itin svarbus vaidmuo platesnėse ekonominėse diskusijose, ypač kai kalbama apie produktyvumo skatinimą; be to, ragina nacionalinius parlamentus glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu;

38.  ragina Komisiją pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl ekonomikos valdymo; tvirtina, kad šis tarpinstitucinis susitarimas turėtų užtikrinti, kad pagal Sutartis Europos semestro struktūra būtų tokia, kad būtų galima prasmingai ir reguliariai vykdyti parlamentinę proceso, ypač susijusio su metinės augimo apžvalgos prioritetais ir euro zonai skirtomis rekomendacijomis, kontrolę;

Biudžeto politika

39.  apgailestauja, kad dėl riboto ES biudžeto dydžio nėra patenkinamo sverto poveikio, kad neįmanoma pakeisti nuosavų išteklių sistemos, taip pat dėl to, kad nėra jokios nuoseklios ekonominio prognozavimo, ekonominės politikos prioritetų ir metinio bei daugiamečio biudžeto rengimo proceso sąveikos;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžeto lėšomis tiesiogiai padedama siekti dviejų iš trijų 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje numatytų uždavinių (suteikti naują postūmį investicijoms, vykdyti struktūrines reformas ir įgyvendinti atsakingą ir garbingą fiskalinę politiką, kuri derėtų su prisiimtais politiniais įsipareigojimais); džiaugiasi Komisijos pasiūlymu naudoti ES finansavimą techninei pagalbai siekiant remti struktūrines reformas;

41.  mano, kad ES biudžetas galėtų padėti sumažinti nacionaliniams biudžetams tenkančią naštą ir remti fiskalinio konsolidavimo pastangas suteikdamas nuosavų išteklių ir racionalizuodamas išlaidas; yra tvirtai įsitikinęs, kad platesnės apimties viešųjų lėšų valdymo Sąjungos lygmeniu formos sudarytų galimybių pasiekti masto ekonomiją, taigi ir sumažinti išlaidas, ypač diplomatijos ir karinėje srityse, drauge neginčijant pasidalijamojo valdymo, ypač struktūrinių fondų, principo;

42.  pabrėžia, kad deficitinis ES biudžetas yra neteisėtas; pažymi, kad valstybės narės daro iš ES biudžeto pagal nacionalinius biudžetus pritaikomą kintamąjį;

43.  pabrėžia, kad siekiant baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) būtina didesnė euro zonos integracija ir kad biudžetinė sąjunga yra kertinis akmuo siekiant tinkamo euro veikimo;

44.  ragina, kalbant apie Parlamento poziciją dėl euro zonos ir jos biudžeto pajėgumo, atsižvelgti į pranešimo savo iniciatyva dėl euro zonos biudžeto pajėgumo, kuris bus parengtas 2016 m., išvadas;

45.  ragina Komisiją atlikti 2013 m. Parlamento, Komisijos ir Tarybos sudarytame politiniame susitarime numatytą daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; pabrėžia, kad finansinės ir humanitarinės krizės, kurios 2009–2014 m. ištiko ES, atkreipė dėmesį į dabartinės DFP netinkamumą; be to, pabrėžia esminės ES finansinio programavimo reformos, kurią vykdant būtų tinkamai atsižvelgta į turimų priemonių tikslus, finansavimą ir trukmę, būtinybę;

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politika

46.  pabrėžia, kad jeigu atliekų teisės aktų reforma ir žiedinės ekonomikos veiksmų planu norima paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio Europoje, būtina integruoti susijusias rekomendacijas į Europos semestro procesą, siekiant skatinti konkurencingumą, kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų augimą; rekomenduoja į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas integruoti žiedinės ekonomikos principus;

47.  pakartoja, kad reikia mokesčių sistemos, skatinančios vystyti tvarią politiką ir atitinkančios principą „teršėjas moka“, siunčiančios teisingus signalus investuojantiems į efektyvų išteklių naudojimą, gamybos procesų modernizavimą ir į labiau pataisomų bei ilgesnio vartojimo produktų gamybą; pakartoja, kad būtina laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, ir pereiti nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkos taršos mokesčių;

48.  mano, kad įgyvendinant Europos semestrą svarbu įvertinti sveikatos priežiūros sistemų veiklos rezultatus ir tvarumą, ir pritaria tam, kad būtų pereita prie rezultatais grindžiamo požiūrio ir būtų skiriamas dėmesys ligų prevencijai ir sveikatinimui; ragina Komisiją drauge su suinteresuotaisiais subjektais parengti priemones, leisiančias stebėti sveikatos rodiklius, įvertinti galimybes gauti kokybišką sveikatos priežiūrą ir skatinti išlaidų medicinos srities moksliniams tyrimams skaidrumą, siekiant mažinti socialinius sveikatos priežiūros skirtumus ir nelygybę šioje srityje tarp valstybių narių ir jų viduje; ragina Komisiją konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose atsižvelgti į prevencijos programoms skirtų priemonių ilgalaikį poveikį sveikatai ir fiskalinį poveikį;

49.  pabrėžia sveikatos priežiūros sektoriaus tvarumo svarbą, nes sveikatos priežiūros sektorius atlieka svarbų vaidmenį bendroje ekonomikoje – jame dirba 8 proc. visų ES darbuotojų ir jam tenka 10 proc. ES BVP, taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad jis galėtų suteikti visiems piliečiams vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nes sveikata yra pagrindinis stabilumo, tvarumo ir tolesnio valstybių narių ir jų ekonomikos vystymosi veiksnys;

Regioninė politika

50.  atkreipia dėmesį į ES investicijų reikšmę mažiau išsivysčiusiems regionams ir į tai, kad svarbu užtikrinti jų gebėjimą pritraukti papildomų investicijų ir tokiu būdu skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

51.  atkreipia dėmesį į Europos semestro proceso tikslų ir 2014–2020 m. skirtų ESI fondų programavimo sąsają, kuri atsispindi partnerystės sutartyse; todėl mano, kad po 2014–2020 m. reformos sanglaudos politikos priemonės galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taigi taip remtų struktūrines reformas ir prisidėtų prie ES strateginių tikslų įvykdymo ir partnerystės sutarčių įgyvendinimo; tačiau pabrėžia daugiametį ir ilgalaikį ESI fondų programų ir tikslų pobūdį, palyginti su metiniu Europos semestro ciklu, ir tai, kad būtina koordinuoti Europos Sąjungos prioritetus, nacionalinius, regioninius ir vietos poreikius;

o

o  o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šis pranešimas yra Europos Parlamento indėlis nustatant ekonominės politikos prioritetus 2016 m. Europos semestro politikos koordinavimo procese, reaguojant į Komisijos metinę augimo apžvalgą ir susijusius dokumentus, įskaitant euro zonos ekonominės politikos rekomendacijos projektą. Kartu taip pat rengiami pranešimai dėl Europos semestro užimtumo ir socialinių aspektų bei bendrosios rinkos aspektų. Visi trys pranešimai bus aptarti su Komisija ir Taryba, rengiantis pavasario Europos Vadovų Tarybai.

Šią diskusiją institucijos turėtų struktūruoti ir vesti taip, kad būtų stiprinamas demokratinis Europos ekonomikos valdymo pobūdis, laukiant tarpinstitucinio susitarimo, kurį sudaryti raginama penkių pirmininkų pranešime(15).

Komiteto pranešimu siekiama paskatinti Europos lygmens diskusijas, taip pat įtraukiant nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, trimis pagrindiniais klausimais:

•  kokių fiskalinės, pinigų ir struktūrinės politikos priemonių derinį Europos Sąjunga turėtų įgyvendinti per 12–18 mėnesių?

•  kaip reikėtų pagerinti euro zonos lygmens politikos koordinavimą?

•  kaip būtų galima padaryti, kad Europos semestro prioritetai ir rekomendacijos būtų demokratiškesni, ir kaip būtų galima užtikrinti, kad rekomendacijos būtų labiau įgyvendinamos?

Politikos priemonių suderinimas siekiant tvirtesnio atsigavimo

Europos Sąjunga brenda iš ilgos ekonomikos krizės, kuri sukėlė daug didelių socialinių sunkumų ir labai pakenkė ekonomikos augimo potencialui. Tuo pat metu Sąjunga susiduria su naujais iššūkiais, visų pirma, teroristinių išpuolių grėsme, geopolitiniu nestabilumu kaimyninėse šalyse ir beprecedenčiais didžiuliais atvykstančių prieglobsčio prašytojų srautais. Kad užsitikrintų politinį teisėtumą, Europos Sąjungai reikia parengti šių uždavinių sprendimo priemones.

Piliečiai laukia tvirtesnio ekonomikos atsigavimo, kokybiškų darbo vietų ir naujo lygių galimybių užtikrinimo. Mes taip pat norime gyventi švaresnėje aplinkoje ir naudotis galimybėmis, kurias teikia skaitmeninė revoliucija ir kitos technologijų inovacijos. Vis dėlto susiduriame su dideliais ilgalaikiais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita, robotizacija, darbo užduočių fragmentacija, demografiniai pokyčiai ir didėjanti daugiapolio pasaulio susikūrimo tendencija.

Ekonominės politikos priemonių derinys, kurį privalo įgyvendinti ES, euro zona ir atskiros valstybės narės 2016 m., turi sustiprinti dabartinį ekonomikos atsigavimą ir sykiu padėti spręsti struktūrinius uždavinius bei prisidėti prie ilgalaikės tvaraus augimo strategijos. Atlikta strategijos „Europa 2020“(16) laikotarpio vidurio peržiūra; strategiją dar kartą patvirtino Europos Parlamentas(17) ir Komisija(18), kaip bendrą pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo Europoje pagrindą. Anksčiau šiais metais taip pat atnaujintos strategijos integruotosios gairės.

Kad ši strategija būtų prasminga ir realistiška, būtina, kad sutarti prioritetai ir vykdant Europos semestrą pateiktos rekomendacijos visapusiškai derėtų su ja ir kad juos nustatant būtų stengiamasi šią strategiją įgyvendinti.

Tikslus ekonominės politikos priemonių derinio turinys yra pirmasis klausimas, kurį šiame pranešime siekiama aptarti. Pranešėjas mano, kad dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis vadinamąjį vertybių trikampį (investicijos, fiskalinė atsakomybė ir struktūrinė reforma), kurį propaguoja Europos Komisija, reikėtų transformuoti į tvirtą kvadratą, įtraukiant vidaus paklausą, kaip ketvirtą komponentą.

Norint padidinti vidaus paklausą, reikia didesnių tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių investicijų, viršijančių 2014 m. Komisijos pateiktą Investicijų planą Europai. Dėl lėto įsiskolinimo mažėjimo proceso sunku tikėtis naujų investicijų, nes daug vyriausybių, finansų įstaigų, įmonių ir namų ūkių daugiausia stengiasi sumažinti savo senas skolas, o tai savaime daug sunkiau, kai augimas lėtas, o infliacija maža. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į būdus, kaip būtų galima paskatinti įsiskolinimo mažėjimą ir paskatinti naujas investicijas, kuriomis būtų remiamas tvarus ir integracinis augimas. Šiuo atžvilgiu taip pat svarbi veiksminga reguliavimo aplinka ir gerai veikianti viešoji administracija.

Svarbiausia, kad trumpalaikė vidaus paklausa ir ilgalaikis augimo potencialas galėtų sutvirtėti, jeigu daugiau žmonių būtų užtikrinama bendra šiandieninio lygio gerovė ir sumažinta pajamų bei turto nelygybė. EBPO, TVF ir kitos institucijos ne kartą per pastaruosius metus teigė, kad perskirstomajai politikai tenka svarbus vaidmuo siekiant tvaraus augimo, taip pat ir grynai ekonominiu požiūriu.

Augimo galimybių skatinimas mažinant nelygybę yra suderinamas su fiskalinės atsakomybės principu ir reiškia, pajamų požiūriu, efektyvesnį mokesčių surinkimą ir mokesčių slėpimo prevenciją, taip pat progresinį pajamų apmokestinimą, didesnės dalies mokesčių nuėmimą nuo darbo ir didesnį turto, kapitalo prieaugių, finansinių sandorių ir taršos apmokestinimą. Tai reikia suderinti su efektyviomis viešosiomis išlaidomis, ypač išlaidomis kokybiškoms socialinėms investicijoms į švietimą, vaikų priežiūrą, sveikatos apsaugą ir tinkamą socialinę apsaugą, nes tai žmonėms suteikia galimybių visą gyvenimą. Viešosios paramos taip pat reikia infrastruktūros plėtrai, energijos vartojimo efektyvumo investicijoms ir verslo startuoliams.

Be to, reikia, kad pasikeistų mūsų struktūrinių reformų supratimas, atsižvelgiant į patirtį ir ateities uždavinius. Ilgą laiką struktūrinių reformų sąvoka siejosi daugiausia su valstybės vaidmens ekonomikoje mažinimu ir rinkų lankstumo didinimu. Deja, dėl to ne visada gerėjo produktyvumas, bet didėjo defliacijos keliamos problemos ir nelygybė.

Dabar pats laikas pereiti prie antrosios kartos struktūrinių reformų, kurių pagrindiniai tikslai turėtų būti augimo potencialo stiprinimas užtikrinant didesnį užimtumą ir produktyvumą, propaguojant teisingas ir tvarias gerovės sistemas ir mažinant socialinę nelygybę, kad būtų atkurtos lygios galimybės. Naujojoje siūlomoje struktūrinių reformų rėmimo programoje tai turėtų taip pat atsispindėti.

EPS valdymo stiprinimas siekiant stabilumo ir konvergencijos

2010 m. prasidėjus euro krizei, ES vyriausybės ir institucijos ėmėsi svarbių priemonių, kad išsaugotų euro zonos vientisumą, tačiau vis dar reikia daug ką padaryti, kad būtų padidintas ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumas, kaip nurodyta penkių pirmininkų pranešime. Vienas iš svarbių aspektų yra euro zonos šalių ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo gerinimas. Tam reikia, visų pirma, gerai suprasti bendrą euro zonos fiskalinę padėtį ir turėti bendrą makroekonominių ir makrosocialinių disbalansų vaizdą. Šioje srityje palankiai vertintinas anksti pateiktas euro zonos ekonominės politikos rekomendacijos projektas.

Savo bendrame euro zonos 2016 m. biudžeto planų projektų vertinime Komisija priėjo prie išvados, kad, užtikrinus skolos tvarumo ir anticiklinio ekonomikos stabilizavimo tikslų pusiausvyrą, „daugiausia neutrali bendra euro zonos fiskalinės politikos kryptis iš esmės yra tinkama, kai atsižvelgiama į mažas kaip niekad palūkanų normas ir didelį išorės perteklių, kuris rodytų tam tikro masto paklausos skatinimo poreikį.“ Sykiu Komisija atkreipė dėmesį į „[kitų] valstybių narių nepakankamai kryptingai išnaudojamas turimas fiskalinio manevravimo galimybes“(19).

Kalbant apie makroekonominius disbalansus, 2015 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje pažymima, kad numatoma, jog euro zonos einamosios sąskaitos perteklius 2015 m. sieks apie 390 mlrd. eurų arba 3,7 proc. BVP. Laikoma, kad perteklius „viršys ekonomiškai pagrįstą lygį, atspindėdamas ekonomikos neveiksmingumą ir menką vidaus paklausą“. Nors santaupų ir investicijų pusiausvyra euro zonoje turėtų būti apskritai užtikrinta, Komisija teigia, kad einamosios sąskaitos perteklius reiškia perteklines santaupas, kurios nėra nukreipiamos į vidaus ekonomiką. 2015 m. antro ketvirčio euro zonos investicijų ir BVP santykis buvo 19,8 proc., o tai yra gerokai mažiau nei 1998–2007 m. 22,1 proc. vidurkis(20).

Pranešėjo nuomone, ši analizė aiškiai rodo didesnių investicijų poreikį, ypač esant mažoms palūkanų normoms. Šių investicijų tvarumas itin svarbus, atsižvelgiant į dideles viešojo ir privačiojo sektoriaus skolas. Akivaizdų investicijų deficitą reikia panaikinti, kad būtų išvengta naudingo turimo kapitalo (ilgalaikio turto ir žmogiškojo kapitalo) blogėjimo, o naujas investicijas reikia kruopščiai suplanuoti, daug dėmesio skiriant inovacijoms, išteklių vartojimo efektyvumui, kokybiškam švietimui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui.

Atsižvelgiant į visa tai, euro zona atsiduria paradoksalioje padėtyje: didžiausias fiskalines galimybes turinčios šalys rodo geriausius gamybos ir užimtumo rezultatus, nors jų fiskaliniai daugikliai yra santykinai mažesni, kuo iš dalies paaiškinamas nenoras didinti viešųjų investicijų. Kita vertus, didesnius fiskalinius daugiklius (susijusius su lėtu augimu, dideliu nedarbu ir dideliu investicijų trūkumu) turinčios šalys turi nedideles fiskalines galimybes, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto taisykles ir būsimą valstybės skolą. Tai labai apriboja realiosios ekonomikos konvergencijos ir Sutartyje nustatytų subalansuoto ir tvaraus augimo tikslų pasiekimo perspektyvas.

Vienas iš veiksnių, galinčių padėti panaikinti šį paradoksą, tikriausiai būtų fiskalines galimybes turinčių šalių noras jas visapusiškai panaudoti, atsižvelgiant į teigiamą poveikį visai euro zonai. Kita priemonė – gerinti kitų šalių finansines sąlygas investuoti, vykdyti reformas ir užtikrinti konvergenciją, sukuriant bankų sąjungą ir parengiant papildomo fiskalinio pajėgumo priemones.

Demokratijos stiprinimas siekiant didesnės atskaitomybės, aktualumo ir efektyvumo

2016 m. Europos semestras padalytas į europinę dalį, kurią užbaigia pavasario Europos Vadovų Taryba, ir nacionalinę dalį, kuri prasideda nuo šalių ataskaitų paskelbimo. Kad prioritetai ir rekomendacijos būtų aktualūs, priimtini ir įgyvendinami, reikia abiejų lygmenų demokratinių diskusijų ir didelio socialinių partnerių įtraukimo.

Organizaciniu požiūriu, visų pirma, reikia Europos Parlamento diskusijų su Komisija ir Euro grupės pirmininku dėl euro zonos rekomendacijos projekto, taip pat intensyvesnio Parlamento ir Tarybos dialogo prieš Tarybai priimant rekomendaciją ir išvadas dėl metinės augimo apžvalgos paketo. Jungtinė Europos ir nacionalinių parlamentų diskusija su Komisija, vyksianti 2016 m. vasario 16–17 d., taip pat labai svarbi. Be to, Europos Parlamentas dalyvaus semestro diskusijose, vyksiančiose prieš metinės augimo apžvalgos pristatymą ir po jo, prieš pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir po jo, taip pat atliekant galutinį Europos semestro įgyvendinimo vertinimą.

Nacionaliniu lygmeniu bus labai svarbios išsamios parlamentinės diskusijos su Komisijos ir nacionalinių vyriausybių nariais, remiantis euro zonos rekomendacija (kai tikslinga), Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Komisijos pateiktomis šalių ataskaitomis ir konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis. Reikėtų plačiau taikyti gerą nacionalinių parlamentų diskusijų ir balsavimo dėl nacionalinių reformų programų ir stabilumo arba konvergencijos programų patirtį.

Komisijos siūlomi nauji organai, remiantis penkių pirmininkų pranešimu, konkrečiai, nacionalinės konkurencingumo tarybos ir patariamoji Europos fiskalinė valdyba, bus įsteigtos, kaip tikimasi, 2016 m. ir greičiausiai jau bus įtrauktos į šį Europos semestro ciklą.

Pranešėjas mano, kad visi subjektai aktyviai dalyvaus 2016 m. Europos semestre, turėdami tikslą siekti tvirtesnio ekonomikos atsigavimo ir didesnio Europos socialinės rinkos ekonomikos atsparumo sukrėtimams ir struktūriniams iššūkiams, ir įrodys, kad Europos demokratija yra veiksminga ir gali užtikrinti tvarią ir tinkamai paskirstytą gerovę.

15.2.2016

Biudžeto komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga

(2015/2285(INI))

Nuomonės referentas (*): Jean Arthuis

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  apgailestauja dėl menkos Europos semestro parlamentinės dimensijos ir dėl to, kad penkių pirmininkų pranešime pateikti su tuo susiję pasiūlymai nėra pakankamai ambicingi; apgailestauja dėl to, kad pirmoji po šio pranešimo priėmimo pateikta metinė augimo apžvalga vis dar neparengta kaip tekstas, kuriam taikoma įprasta teisėkūros procedūra, kaip to pageidavo Parlamentas;

2.  mano, kad ES ekonomikos politika tėra nacionalinių ekonomikos politikų junginys; peikia tai, kad nėra bendros strateginės vizijos, ir negebėjimą parengti ir įgyvendinti sektoriams skirtos pramonės politikos; atsižvelgdamas į didžiulius ekonominius, socialinius ir politinius valstybių narių skirtumus, ragina parengti bendrą ekonominę politiką; apgailestauja, kad dėl riboto ES biudžeto dydžio nėra patenkinamo sverto poveikio, kad neįmanoma pakeisti nuosavų išteklių sistemos, taip pat dėl to, kad nėra jokios nuoseklios ekonominio prognozavimo, ekonominės politikos prioritetų ir metinio bei daugiamečio biudžeto rengimo proceso sąveikos;

3.  primena svarbų Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir pažymi, kad turėtų būti tvirčiau susietas šalims skirtų rekomendacijų ir ESIF įgyvendinimas siekiant padidinti ES išlaidų valstybėse narėse veiksmingumą ir remti struktūrinių reformų pastangas, taip užtikrinant, kad valstybės narės būtų mažiau pažeidžiamos ištikus krizėms;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžeto lėšomis tiesiogiai padedama siekti dviejų iš trijų 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje numatytų uždavinių (suteikti naują postūmį investicijoms, vykdyti struktūrines reformas ir įgyvendinti atsakingą ir garbingą fiskalinę politiką, kuri derėtų su prisiimtais politiniais įsipareigojimais); džiaugiasi Komisijos pasiūlymu naudoti ES finansavimą techninei pagalbai siekiant remti struktūrines reformas;

5.  mano, kad ES biudžetas galėtų padėti sumažinti nacionaliniams biudžetams tenkančią naštą ir remti fiskalinio konsolidavimo pastangas suteikdamas nuosavų išteklių ir racionalizuodamas išlaidas; yra tvirtai įsitikinęs, kad platesnės apimties viešųjų lėšų valdymo Sąjungos lygmeniu formos sudarytų galimybių pasiekti masto ekonomiją, taigi ir sumažinti išlaidas, ypač diplomatijos ir karinėje srityse, drauge neginčijant pasidalijamojo valdymo, ypač struktūrinių fondų, principo;

6.  pabrėžia, kad deficitinis ES biudžetas yra neteisėtas; pažymi, kad valstybės narės daro iš ES biudžeto pagal nacionalinius biudžetus pritaikomą kintamąjį;

7.  pabrėžia, kad siekiant baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) būtina didesnė euro zonos integracija ir kad biudžetinė sąjunga yra kertinis akmuo siekiant tinkamo euro veikimo;

8.  primygtinai ragina euro zoną judėti į priekį pasitelkiant EPS biudžetinės integracijos didinimo priemones, kad, remiant nacionalines reformavimo pastangas, būtų neutralizuojami asimetriniai sukrėtimai; pabrėžia, kad bet kokia šiuo tikslu sukurta priemonė ar valdymo struktūra turi būti visapusiškai įtraukta į Sutartis ir turi būti vykdoma demokratinė jos kontrolė ir kad jos kompetencijos sritis ar vaidmuo jokiu būdu neturėtų sutapti su ES bendrojo biudžeto, kaip nustatyta Sutartyse, kompetencija ar vaidmeniu arba jų perimti;

9.  ragina, kalbant apie Parlamento poziciją dėl euro zonos ir jos biudžeto pajėgumo, atsižvelgti į pranešimo savo iniciatyva dėl euro zonos biudžeto pajėgumo, kuris bus parengtas 2016 m., išvadas;

10.  ragina sujungti biudžeto ir pinigų politiką į politikos priemonių derinį siekiant skatinti tvarų augimą ir deramo darbo vietų kūrimą;

11.  primena, kad pagal Investicijų planą Europai, finansuojamą iš ESIF, ketinama finansuoti didelės rizikos investicijas, kurios nebūtų įmanomos, jei ESIF nepadengtų rizikos; ragina Komisiją užtikrinti, kad finansavimą iš ESIF gautų tik tie didelės rizikos projektai, kurie atitinka papildomumo principą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Parlamentas įvertins projektus ir jų sverto poveikį, siekdamas užtikrinti, kad ESIF garantijų fondas ES biudžete būtų naudojamas tinkamai;

12.  ragina Komisiją atlikti 2013 m. Parlamento, Komisijos ir Tarybos sudarytame politiniame susitarime numatytą daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą; pabrėžia, kad finansinės ir humanitarinės krizės, kurios 2009–2014 m. ištiko ES, atkreipė dėmesį į dabartinės DFP netinkamumą; be to, pabrėžia esminės ES finansinio programavimo reformos, kurią vykdant būtų tinkamai atsižvelgta į turimų priemonių tikslus, finansavimą ir trukmę, būtinybę.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Vladimír Maňka, Clare Moody, Siegfried Mureşan, Liadh Ní Riada, Younous Omarjee, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Monika Vana, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Stanisław Ożóg, Andrej Plenković, Pavel Poc, Marco Valli, Tomáš Zdechovský

22.1.2016

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2016 m. metinė augimo apžvalga

(2015/2285(INI))

Nuomonės referentas: Andrey Kovatchev

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pakartoja, kad Europos semestro procesas buvo pradėtas siekiant prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų; į tai atsižvelgdamas, ragina Komisiją į Europos semestrą labiau integruoti persvarstytą strategiją „Europa 2020“ ir į procesą įtraukti Sąjungos aplinkos ir visuomenės sveikatos tikslus, pripažįstant dideles augimo, investicijų ir darbo vietų kūrimo perspektyvas šiose srityse ir jų indėlį siekiant platesnių strategijos tikslų – visų pirma užtikrinti, kad valstybėse narėse vėl būtų didesnis augimo tempas ir kad jos toliau siektų tvarios visuomenės vystymosi;

2.  pabrėžia, kad ekonomikos žalinimas ir investavimas į veiksmingesnes sveikatos priežiūros sistemas padės atkurti Europos ekonomikos konkurencinį pranašumą, padidinti energijos tiekimo saugumą, pagerinti ES piliečių sveikatą ir gerovę bei kurti kokybiškas darbo vietas; šiuo atžvilgiu pažymi, kad reikėtų atsižvelgti į trumpalaikes struktūrinių reformų fiskalines pasekmes ir į jų ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį poveikį, be kita ko, siekiant užtikrinti veiksmingesnį koordinavimą visose politikos srityse, ir ragina šiuo tikslu labiau įtraukti pilietinę visuomenę; primena, kad išlaidos sveikatai yra investicija į sveikesnę, saugesnę, produktyvesnę ir konkurencingesnę visuomenę;

3.  pažymi, kad keli projektai, kuriems patvirtintas Europos strateginių investicijų fondo finansavimas, yra orientuoti į infrastruktūrą ir inovacijas aplinkos ir sveikatos sektoriuose; pabrėžia, jog svarbu sutelkti visas Investicijų plano galimybes, kad būtų padedama įgyvendinti struktūrines reformas, kurių reikia mūsų ekonomikai paversti žaliąja, tvaria ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika ir kuriomis būtų siekiama suteikti postūmį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui; ragina Komisiją atidžiai stebėti Europos strateginių investicijų fondo veiklos pažangą, kad visoje ES būtų pasiekti investicijų atnaujinimo ir ekonomikos modernizavimo, taip pat ekonomikos ir socialinės konvergencijos skatinimo politiniai tikslai;

4.  pabrėžia, kad Europos semestras – viena iš priemonių į kitas atitinkamas politikos sritis įtraukti ir integruoti aplinkos aspektus, laikantis SESV 11 straipsnyje apibrėžto požiūrio; todėl pakartoja, kad aplinkos aspektas kartu su ekonominiais ir socialiniais aspektais turėtų atlikti visapusišką vaidmenį Europos semestro procese, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vėl pasiektų aukštesnius augimo lygius ir toliau siektų vystyti tvarią visuomenę;

5.  pabrėžia, kad ES aplinkos ir sveikatos ministrai turi labiau įsitraukti į Europos semestro procesą Tarybos lygmeniu;

6.  pabrėžia, kad, siekiant skatinti užimtumą, reikia imtis veiksmų pasinaudojant žaliosios ekonomikos teikiamomis galimybėmis; ragina Komisiją pasinaudoti Europos semestru siekiant remti žaliosioms darbo vietoms skirtas investicijas į švietimą ir mokymą ir prisidėti prie pastangų skatinti žaliąjį užimtumą ir mažinti ekologinius pėdsakus, taip sudarant palankesnes sąlygas pereiti prie iš tikrųjų tvarios ekonomikos;

7.  pabrėžia, kad jeigu atliekų teisės aktų reforma ir žiedinės ekonomikos veiksmų planu norima paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio Europoje, būtina integruoti susijusias rekomendacijas į Europos semestro procesą, siekiant skatinti konkurencingumą, kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų augimą; rekomenduoja į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas integruoti žiedinės ekonomikos principus;

8.  mano, jog svarbu, kad perėjimas prie naujo ekonomikos modelio, grindžiamo žiedine ekonomika, kurį įkvėpė visuotinai taikytini darnaus vystymosi tikslai, tinkamai atsispindėtų metinės augimo apžvalgos prioritetuose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

9.  pakartoja, kad reikia mokesčių sistemos, skatinančios vystyti tvarią politiką ir atitinkančios principą „teršėjas moka“, siunčiančios teisingus signalus investuojantiems į efektyvų išteklių naudojimą, gamybos procesų modernizavimą ir į labiau pataisomų bei ilgesnio vartojimo produktų gamybą; pakartoja, kad būtina laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, ir pereiti nuo darbo jėgos apmokestinimo prie aplinkos taršos mokesčių;

10.  pabrėžia, kad norint pasiekti ilgalaikio augimo labai svarbu mažinti priklausomybę nuo išorės išteklių ir energijos ir pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos – dėl to taip pat padidėtų ES konkurencingumas; atkreipia dėmesį į ekonominę didesnių šios srities įsipareigojimų naudą; pabrėžia, kad reikia panaikinti bendrosios energijos rinkos kliūtis, įvairinant išorės energijos tiekimo šaltinius, modernizuojant ES energetikos infrastruktūrą, investuojant į geresnes energetikos tinklų jungtis ir atsinaujinančiųjų šaltinių energiją ir sukuriant ES energijos vidaus rinką – tai svarbiausi ES energetikos sąjungos strategijos prioritetai; mano, kad į Europos semestrą taip pat turėtų būti įtrauktos atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir tinklų jungčių ataskaitos, remiantis ES lygmeniu nustatytais tikslais;

11.  ragina Komisiją panaudoti Europos semestrą kaip priemonę įgyvendinti ES įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę, visų pirma įtraukti į šį procesą politines ir veiksmingas priemones, skirtas klimato kaitos, tvarios gamybos ir vartojimo, apsirūpinimo maistu saugumo ir biologinės įvairovės problemoms spręsti;

12.  pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra ir Europos semestras turi būti glaudžiai susiję su nauja darnaus vystymosi darbotvarke; pakartoja, kad ES reikia numatyti planavimą po 2020 m., kad būtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslai, nustatant integruotą darnios Europos strategiją globalizuotame pasaulyje bent iki 2030 m.;

13.  palankiai vertina tai, kad Komisija vėl skiria daugiau dėmesio didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos skatinimui laipsniškai įvesdama politikos ar teminės srities lyginamuosius kriterijus ir nagrinėjimo priemones, ir mano, kad tai galėtų padidinti Europos ekonomikos atsparumą krizėms ateityje; primygtinai ragina Komisiją vykstant Europos semestrui labiau atsižvelgti į socialinius, aplinkos ir sveikatos rodiklius, siekiant įvertinti konvergenciją ES; ragina nemažai investuoti į aplinkos higienos mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas;

14.  mano, kad įgyvendinant Europos semestrą svarbu įvertinti sveikatos priežiūros sistemų veiklos rezultatus ir tvarumą, ir pritaria tam, kad būtų pereita prie rezultatais grindžiamo požiūrio ir būtų skiriamas dėmesys ligų prevencijai ir sveikatinimui; ragina Komisiją drauge su suinteresuotaisiais subjektais parengti priemones, leisiančias stebėti sveikatos rodiklius, įvertinti galimybes gauti kokybišką sveikatos priežiūrą ir skatinti išlaidų medicinos srities moksliniams tyrimams skaidrumą, siekiant mažinti socialinius sveikatos priežiūros skirtumus ir nelygybę šioje srityje tarp valstybių narių ir jų viduje; ragina Komisiją konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose atsižvelgti į prevencijos programoms skirtų priemonių ilgalaikį poveikį sveikatai ir fiskalinį poveikį;

15.  pabrėžia, kad išsamesnis sveikatos sistemų vertinimas Europos semestre, neapsiribojant tik fiskaliniais aspektais, bet įvertinant ir sveikatos sistemų prieinamumą, veiksmingumą ir kokybę, padėtų susidaryti tikslesnį sveikatos sistemų veiklos rezultatų vaizdą ir sustiprintų Europos semestro naudingumą sveikatos srityje; pabrėžia, kad siekiant sumažinti nacionalinės sveikatos priežiūros išlaidas itin svarbu vykdyti tiek užkrečiamųjų, tiek neužkrečiamųjų ligų prevencijos politiką; ragina Komisiją pasinaudoti Europos semestru prevencijos vaidmeniui didinti nacionalinės sveikatos priežiūros efektyvumo didinimo srityje;

16.  pabrėžia, kad, užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, prisidedama prie socialinės sanglaudos, socialinio teisingumo, socialinės atskirties problemų sprendimo, taip pat prie tvaraus vystymosi, nes didinamas tarpregioninis solidarumas ir taip galima pašalinti neigiamus išorinius visuomenės sveikatos veiksnius;

17.  pabrėžia sveikatos priežiūros sektoriaus tvarumo svarbą, nes sveikatos priežiūros sektorius atlieka svarbų vaidmenį bendroje ekonomikoje – jame dirba 8 proc. visų ES darbuotojų ir jam tenka 10 proc. ES BVP, taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad jis galėtų suteikti visiems piliečiams vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nes sveikata yra pagrindinis stabilumo, tvarumo ir tolesnio valstybių narių ir jų ekonomikos vystymosi veiksnys;

18.  ragina ir valstybes nares, ir Komisiją šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu vengti didžiausią žalą darančių priemonių, kaip antai trumpalaikių taupymo priemonių, kurios lemia dideles išlaidas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, ir vietoj to daugiau dėmesio skirti tolesnei kokybiškos ir didelio veiksmingumo sveikatos priežiūros sistemų plėtrai.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

11

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Marcus Pretzell, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Glenis Willmott, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Paul Brannen, Herbert Dorfmann, Christofer Fjellner, Luke Ming Flanagan, Elena Gentile, Martin Häusling, Karol Karski, Andrey Kovatchev, Merja Kyllönen, Marijana Petir, Christel Schaldemose, Bart Staes, Mihai Ţurcanu, Tom Vandenkendelaere, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniel Dalton

17.2.2016

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

„Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga“

(2015/2285(INI))

Nuomonės referentė: Iskra Mihaylova

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  Acknowledges the new approach for a more streamlined European Semester organised in two successive phases, including publishing the recommendations for the entire euro area early on, together with this annual growth survey (AGS), preceding the country-specific recommendations (CSRs), thus giving Member States the opportunity to take those into account and involve local and regional authorities and other relevant stakeholders in national policymaking and thereby raising the ownership of the implementation of CSRs; stresses that the Member States should draw up budget policies that also take account of the priorities set at regional level;

2.  Expresses concern that despite moderate signs of recovery, the economies of many EU Member States are still in a period of slow growth, high long-term and youth unemployment, increased poverty levels and widening regional disparities in terms of GDP per capita; calls on the Commission and Member States, therefore, to speed up the implementation of the 2014-2020 ESI Funds and all activities which support the implementation, such as simplification, the work of the Taskforce for Better Implementation and institutional capacity building; stresses that the unprecedented inflow of refugees and asylum seekers over the last year has represented a major challenge in some Member States and requires an EU-level response; stresses that the Member States’ specific recommendations should pursue achievable objectives, in the light of the new challenges;

3.  Urges the Commission to take better account of the Europe 2020 strategy, which is key to the creation of growth and jobs, and address its key targets properly by improving its implementation, carrying out a further review and strategy analysis in the context of the European Semester, and proposing measures and a methodology for improved monitoring of the EU Funds expenditures related to Europe 2020 goals; believes that the forthcoming Multiannual Financial Framework (MFF) review will provide an opportunity to analyse, evaluate and, where necessary, improve the added value of and support from EU funding, and in particular the ESI Funds, towards delivering the goals of the Europe 2020 strategy; welcomes the concept of performance-based budgeting and expects more clarification in the future; stresses the need also to consult local and regional authorities and other stakeholders in the context of the MFF mid-term review; stresses that the review of the MFF should be carried out in combination with the mid-term review of the EU 2020 strategy;

4.  Notes that resources from the ESI Funds in 2014-2016 are expected to account for approximately 14 % of total public investment on EU average, with the highest share reaching beyond 70 % in some Member States; highlights the crucial importance of ESI Funds support for public investment programmes;

5.  Notes the significance of EU investment for less developed regions and the importance of ensuring its capacity to attract further investment, thus promoting economic, social and territorial cohesion;

6.  Underlines that the new European Fund for Strategic Investments (EFSI), as part of the Investment Plan for Europe, should not undermine the rationale behind local and regional investment strategies and the European Structural and Investment (ESI) Funds but should be in line with them, and that Member States should encourage local and regional authorities, closely involving all relevant stakeholders, including SMEs and NGOs, to promote project pipelines and investment platforms; calls for further steps to be taken to ensure complementarity and synergies between the ESI Funds, the EFSI and other EU-subsidised programmes and initiatives, together with national public investments and private financial instruments, in order to obtain maximum added value and synergy by exploiting the full potential of such investments; welcomes the intention of the Commission to draft guidelines on the complementarities of the funds;

7.  Notes the links between the objectives of the European Semester process and the programming of the ESI Funds for 2014-2020, reflected in the Partnership Agreements; considers therefore that, following the 2014-2020 reform, cohesion policy instruments could play a very important role in the implementation of the relevant CSRs, thus supporting structural reforms and contributing to the fulfilment of the EU’s strategic goals and the effective implementation of the Partnership Agreements; underlines nevertheless the multiannual and long-term nature of programmes and objectives under the ESI Funds in contrast to the annual cycle of the European Semester, and the need for coordination between the European Union’s priorities, national needs, regional needs and local needs;

8.  Urges the Member States and the Commission to ensure adequate administrative capacity in order to improve the quality of public services to users, and to ensure improved transparency, efficiency and accountability in public procurement, e.g. by using innovative solutions such as e-procurement and tackling corruption; recalls, in this context, the importance of sound financial management and good economic governance; calls, therefore, for the efficient use of ESI Funds in order to contribute also to reform structures and processes, human resource management and service delivery; stresses the need to set performance criteria in the field of budget execution;

9.  Stresses that the ESI Funds can play a vital role in implementing structural reforms by making key investments in the real economy and, if targeted wisely and implemented effectively, can achieve the objectives set in the 2014-2020 cohesion policy reform; acknowledges that there is an urgent need to focus on improving the investment environment and points out that both CSRs and ex ante conditionalities within the 2014-2020 cohesion policy have a key role to play in this context, as they have important positive spillover effects on the broader investment environment; urges the Commission and the Member States to ensure that EU funding is used to its full potential and as effectively and efficiently as possible while adhering to the principle of subsidiarity;

10.  Notes the proposal by the Commission to set up the Structural Reform Support Programme (SRSP); urges the Commission to ensure that the programme funding, designed to deliver support upon a Member State’s request and through the management modes intended is deployed with a view to strengthening economic, social and territorial cohesion, as outlined in Article 174 of the TFEU and that the programme is implemented in such a way as i) to avoid additional administrative complexity and ii) to be consistent with existing resources and arrangements for structural reform; highlights the need for the co-legislators to amend the Commission proposal, specifying in greater detail the methodology and indicators to be used for monitoring the implementation and effectiveness of the programme, while avoiding unnecessary secondary legislation; calls on all the services concerned to work together upstream in order to coordinate activities and avoid overlaps when offering assistance for the efficient and effective use of Union funds;

11.  Calls on the Commission – in order to increase democratic control over economic management – to involve Parliament more fully in the whole process by means of an interinstitutional agreement, as proposed in the Five Presidents’ Report of 22 June 2015; considers that this agreement should therefore, inter alia, also provide for regular exchanges of views between Parliament, the Council and the Commission before publication of the Annual Growth Survey and of the CSRs.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

5

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Bill Etheridge, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Andrew Lewer, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Viorica Dăncilă, Ivana Maletić, Bronis Ropė, Davor Škrlec, Hannu Takkula, Damiano Zoffoli, Marco Zullo

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

18

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Fabio De Masi, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sylvie Goulard, Gunnar Hökmark, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Notis Marias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Bas Eickhout, Ildikó Gáll-Pelcz, Ramón Jáuregui Atondo, Danuta Jazłowiecka, Eva Kaili, Jeppe Kofod, Morten Messerschmidt, Eva Paunova, Michel Reimon, Maria João Rodrigues, Antonio Tajani, Romana Tomc, Nils Torvalds, Beatrix von Storch

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jens Gieseke, Sven Schulze, Mihai Ţurcanu

(1)

OL L 306, 2011 11 23, p. 12.

(2)

OL L 306, 2011 11 23, p. 41.

(3)

OL L 306, 2011 11 23, p. 8.

(4)

OL L 306, 2011 11 23, p. 33.

(5)

OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(6)

OL L 306, 2011 11 23, p. 1.

(7)

OL L 140, 2013 5 27, p. 11.

(8)

OL L 140, 2013 5 27, p. 1.

(9)

OL L 192, 2015 7 18, p. 27.

(10)

OL L 268, 2015 10 15, p. 28.

(11)

OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0469.

(15)

„Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“. Pranešimą parengė J. C. Juncker, glaudžiai bendradarbiaudamas su D. Tusku, J. Dijsselbloemu, M. Draghi ir M. Schulzu, 2015 m. liepos 22 d.

(16)

2010 m. kovo 25–26 d. ir 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.

(17)

2015 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. Komisijos darbo programos (2015/2729(RSP)).

(18)

COM(2015) 690.

(19)

COM(2015) 800, p. 13–14.

(20)

Europos Komisija, „2015 m. rudens Europos ekonominė prognozė“, p. 27.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika