Procedūra : 2014/2205(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0043/2016

Pateikti tekstai :

A8-0043/2016

Debatai :

PV 14/04/2016 - 5
CRE 14/04/2016 - 5

Balsavimas :

PV 14/04/2016 - 7.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0137

PRANEŠIMAS     
PDF 787kWORD 269k
26.2.2016
PE 541.481v02-00 A8-0043/2016

dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi

(2014/2205(INI))

Vystymosi komitetas

Pranešėjas: Nirj Deva

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi

(2014/2205(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ (COM(2014) 0263) ir į 2014 m. birželio 23 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (COM(2015) 0044),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems“ (COM(2013) 0092) ir į 2013 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011) 0637) ir į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) 2014 m. pasaulio investicijų ataskaitoje pateiktą Investicijų į Tvaraus vystymosi tikslus (TVT) veiksmų planą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo(4) ir ypač į raginimą, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, privačiame sektoriuje imtis derinimo veiksmų,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl nuosavybės teisių, turto nuosavybės ir gerovės kūrimo vaidmens naikinant skurdą ir skatinant tvarų vystymąsi besivystančiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES dotacijų ir paskolų derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformos veikla nuo jos įsteigimo iki 2014 m. liepos mėn. pabaigos“ (COM(2014) 0733),

–  atsižvelgdama į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. rugsėjo 4 d. Akros veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą(6), ypač į jo 32 dalį, kurioje nurodoma, kad reikia „pripažinti labai svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį diegiant inovacijas, kuriant gerovę, pajamas ir darbo vietas, sutelkiant šalių vidaus išteklius ir atitinkamai prisidedant prie skurdo mažinimo“,

–  atsižvelgdamas į Bendrą pareiškimą dėl viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo(7) ir į Partnerystę siekiant gerovės(8), užmegztą Pusano aukšto lygio forumo privačiojo sektoriaus skirsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 20–22 d. Rio de Žaneire vykusios Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi konferencijos „Rio+20“ ataskaitą „Ateitis, kurios norime“(9),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus(10),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) visuotinį susitarimą ir į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) dokumentą „Rekomendacijos daugiašalėms įmonėms: tarpusavio papildymas ir individualūs įnašai“(11),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos (IPFSD) programą (2015 m.)(12),

–  atsižvelgdamas į Afrikos plėtros banko grupės 2013–2017 m. privačiojo sektoriaus plėtojimo strategiją „Parama Afrikoje pertvarkant privatųjį sektorių“(13),

–  atsižvelgdamas į TDO trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos(14),

–  atsižvelgdamas į TDO Limos deklaraciją „Integracinio ir darnus pramonės vystymosi link“ (ISID)(15),

–  atsižvelgdamas į TDO padoraus darbo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad privačios įmonės, siūlančios visuomeninius objektus ar paslaugas, atsižvelgtų į visus su neįgaliaisiais susijusius aspektus(16),

–  atsižvelgdamas į 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją (COM(2011) 0681),

–  atsižvelgdamas į vystymosi programą po 2015 m., kurioje privatusis sektorius laikomas pagrindiniu įgyvendinimo partneriu ir svarbiu veiksniu pereinant prie ekologiškos ekonomikos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Neprivalomas atsakingo žemės ūkio struktūrų valdymo gaires(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų bei Tarptautinės prekybos komitetų nuomones (A8–0043/2016),

A.  kadangi viešojo sektoriaus vaidmuo itin svarbus pasiekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT); kadangi privatusis sektorius yra gerovės kūrimo ir ekonominio augimo variklis visose rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse jis sukuria 90 proc. darbo vietų ir pajamų; kadangi, kaip teigia Jungtinės Tautos, privatusis sektorius besivystančiose šalyse sudaro 84 proc. BVP ir gali suteikti tvirtą pagrindą vidaus išteklių sutelkimui, lemiančiam mažesnę priklausomybę nuo paramos, jei šis sektorius tinkamai reguliuojamas, laikosi žmogaus teisių principų bei aplinkosaugos standartų ir susietas su konkrečiais ilgalaikiais šalių ekonomikos pagerinimais, darniu vystymusi ir nelygybės mažinimu;

B.  kadangi, anot Jungtinių Tautų vystymo programos žmonių skurdo indekso, 1,2 mlrd. žmonių uždirba mažiau kaip 1,25 JAV dolerio per dieną; kadangi nelygybė didėja ir, kartu su skurdu, yra viena iš didžiausių grėsmių stabilumui pasaulyje;

C.  kadangi esama aiškios koreliacijos tarp stiprios apdirbamosios pramonės vystymosi ir rinkos skurdumo mažinimo (apdirbamosios pramonės pridėtinės vertės vienam gyventojui padidėjimas 1 proc. sumažina skurstančiųjų skaičių beveik 2 proc.);(18)

D.  kadangi reikia investicijų ir numatoma, kad besivystančiose šalyse reikalingos lėšos siekia 2,4 trilijono JAV dolerių daugiau per metus negu išleidžiama dabar; kadangi privatus finansavimas gali papildyti viešą finansavimą, bet negali jo pakeisti;

E.  kadangi Jungtinės Tautos 2012-uosius paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais, kad pabrėžtų jų vaidmenį užtikrinant vystymąsi, suteikiant žmonėms daugiau galių, įtvirtinant žmogaus orumą ir padedant pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT); kadangi visame pasaulyje kooperatyvų sektorius turi apytikriai 800 mln. narių iš daugiau kaip 100 šalių ir, apytikriais apskaičiavimais, užtikrina per 100 mln. viso pasaulio darbo vietų;

F.  kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, sudarančios ekonomikos pagrindą visose rinkos ekonomikos šalyse, patiria daug didesnę reguliavimo naštą besivystančiose šalyse nei ES ir dauguma jų veikia neoficialiosios ekonomikos sektoriuje, kurį žlugdo nepastovumas ir kur šioms įmonėms neteikiama teisinė apsauga, jose neužtikrinamos darbininkų teisės ir jos neturi galimybių gauti finansavimą; kadangi, remiantis 2014 m. Pasaulio banko ataskaita „Verslas“, skurdžiausiose šalyse yra didžiausia reguliavimo našta(19);

G.  kadangi industrializacija (ypač plėtojant vietos mažąsias ir vidutinio dydžio įmones bei pramonės įmones (MVĮ / MVPĮ) yra gerovės ir vystymosi variklis;

H.  kadangi 1986 m. JT deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi patvirtinta, kad vystymasis – pagrindinė žmogaus teisė; kadangi šioje deklaracijoje įsipareigojama laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, pagal kurį įgyvendinamos visos žmogaus teisės (ekonominės, socialinės, kultūrinės, pilietinės ir politinės); kadangi šioje deklaracijoje taip pat įsipareigojama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

I.  kadangi, kaip nurodyta Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) pasiūlyme dėl investavimo į darnaus vystymosi tikslus (privačiojo sektoriaus indėlio skatinimo veiksmų planas(20)), tiesioginės užsienio investicijos (TUI), jei jos tinkamai reguliuojamos ir susietos su konkrečiais šalių partnerių ekonomikos pagerinimais, be kita ko, technologijų perdavimu ir galimybių vietos darbo jėgai, įskaitant moteris ir jaunimą, mokytis sudarymu, gali padėti siekti darnaus vystymosi tikslų;

J.  kadangi importo tarifai yra itin svarbūs užtikrinant valdžios sektoriaus pajamas ir sudarant sąlygas naujoms pramonės šakoms augti besivystančių šalių vidaus rinkose; kadangi importo tarifai, taikomi perdirbtiems žemės ūkio produktams, žemės ūkio ekonomikoje gali sudaryti sąlygas pridėtinei vertei gauti ir darbo vietoms kurti, kartu užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą;

K.  kadangi 60 proc. besivystančių šalių darbo vietų užtikrinama neoficialaus sektoriaus labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir kadangi 70 proc. šių įmonių negauna finansinių institucijų finansavimo, nors joms šio finansavimo reikia, kad galėtų augti ir kurti darbo vietas;

L.  kadangi 51 iš 100 didžiausių pasaulyje ekonominių subjektų yra bendrovės ir kadangi 500 didžiausių tarptautinių bendrovių sudaro beveik 70 proc. pasaulio prekybos;

M.  kadangi pramoninių šalių vidutinė gamybos pridėtinė vertė vienam gyventojui yra 10 kartų didesnė kaip besivystančių šalių ir 90 kartų didesnė kaip mažiausiai išsivysčiusių šalių(21);

N.  kadangi išsivysčiusių ir besivystančių šalių fiskalinio manevravimo galimybė faktiškai apribota dėl pasaulio investuotojų ir finansų rinkų reikalavimų; kadangi, anot TVF, besivystančioms šalims ypač didelį poveikį daro pelno mokesčio vengimas, nes jų įplaukų didinimas labiau priklausomas nuo įmonių pelno mokesčių nei EBPO šalių; kadangi ES valstybės narės plačiai taiko praktiką, pagal kurią tarptautinėms bendrovėms ir asmenims lengvinamas mokesčių vengimas;

O.  kadangi aukšto lygio komisija, kuri pataria JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės, konsultavosi su 30 šalių 250 įmonių (kurių metinės įplaukos siekia 8 trilijonus JAV dolerių) generaliniais direktoriais ir padarė išvadą, kad tvarumas turi būti įtrauktas į įmonių strategijas tam, kad įmonės galėtų pasinaudoti komercinėmis galimybėmis tvariam ekonomikos augimui siekti; kadangi privačiojo sektoriaus norui prisidėti prie darnios plėtros dažnai trukdo tai, jog nėra aiškių įmonių įsitraukimo į partnerystes su viešuoju sektoriumi modelių; kadangi privatusis sektorius yra potencialus prekių ir paslaugų teikėjas neturtingoms bendruomenėms ir asmenims, nes gali mažinti sąnaudas, didinti prekių ir paslaugų pasirinkimą bei pritaikyti juos konkretiems bendruomenių ir asmenų poreikiams, taip pat prisidėti prie aplinkos ir socialinių apsaugos priemonių bei standartų platinimo;

P.  kadangi, nesant plačiai pripažintos apibrėžties, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes galima apibrėžti kaip daugiašalius suinteresuotųjų subjektų susitarimus, kuriuos sudaro privatūs subjektai, viešosios įstaigos ir pilietinės visuomenės organizacijos, norintys naudojantis bendrais ištekliais ir (arba) žiniomis pasiekti visiems naudingą viešąjį tikslą;

Q.  kadangi Europos vystymosi finansavimo institucijos (angl. EDFI) (15-os dvišalių institucijų, atliekančių svarbų vaidmenį teikiant ilgalaikį finansavimą privačiajam sektoriui besivystančiose ir reformuojančiose ekonomiką šalyse, grupė) siekia investuoti į bendroves, pasižyminčias įvairiu poveikiu vystymuisi, nuo patikimo elektros energijos ir švaraus vandens tiekimo iki MVĮ finansavimo bei galimybių naudotis rinka teikimo smulkiesiems ūkininkams;

R.  kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės išsivysčiusiose šalyse, ypač Europos šalyse ir JAV, yra įprasta veiklos forma, naudojama dešimtmečius, jas dabar plačiai besivystančiose šalyse naudoja pagalbos teikėjai ir jos apytiksliai sudaro 15–20 proc. visų infrastruktūros investicijų;

S.  kadangi 2,5 mlrd. žmonių, kurių daugelis gyvena besivystančiose šalyse ir dauguma jų – moterys ir jaunimas, lieka neįtraukti į verslo bendruomenes, oficialųjį finansinį sektorių ir neturi turto ir žemės nuosavybės įgijimo galimybių; kadangi esama nuolatinio atotrūkio tarp moterų ir vyrų, sudarančio 6–9 procentinius punktus, pagal visas pajamų grupes besivystančiose šalyse; kadangi socialinis dialogas yra svarbi priemonė, kuria remiama lyčių lygybė darbo vietoje ir keičiamas nepakankamo dalyvavimo verslo bendruomenėse besivystančiose šalyse modelis;

T.  kadangi gerai sudarytos ir veiksmingai įgyvendinamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali sutelkti ilgalaikius privačiuosius ir viešuosius finansus, kurti technologijų ir verslo modelių naujoves ir apimti integruotus mechanizmus, kad būtų užtikrintas tokių partnerysčių atskaitingumas už vystymosi rezultatus;

U.  kadangi besivystančiose šalyse viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kol kas yra labiausiai išvystytos energetikos, infrastruktūros ir telekomunikacijų sektoriuose, o tokių sektorių, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkio, švietimo, ekologiškų technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, sveikatos priežiūros ir nuosavybės teisių, potencialas iš esmės lieka nepanaudotas;

V.  kadangi beveik du trečdaliai Europos investicijų banko (EIB) paskolų Azijos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms pastaruosius dešimt metų orientuojamos į privačiojo sektoriaus operacijas; kadangi EIB Kotonu investicinė priemonė pripažinta unikaliu rizikos apyvartiniu fondu, skirtu didesnės rizikos investicijoms, kuriomis remiamas privačiojo sektoriaus vystymasis;

W.  kadangi, nors kasmet besivystančių šalių darbo rinką papildo 45 mln. darbo ieškančių asmenų(22), 34 proc. įmonių 41 šalyje pripažįsta, kad negali rasti joms reikalingų darbuotojų;

X.  kadangi atsižvelgiant į Pokyčių darbotvarkę pripažįstama, kad derinimas yra svarbi priemonė siekiant pritraukti papildomų išteklių derinant ES subsidijas su paskolomis ar kapitalu iš viešųjų ir privačiųjų finansuotųjų; kadangi, vis dėlto, Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2014 dėl finansavimo derinimo daroma išvada, kad beveik pusės tikrintų projektų atveju buvo nepakankamai įrodymų manyti, kad paskolos buvo pagrįstos, o daugeliu šių atveju būta įrodymų, kad investicijos būtų buvusios atliktos ir be ES įnašo;

Y.  kadangi gamybos sektorius, užtikrinęs apytikriai 470 mln. pasaulio darbo vietų 2009 m. ir apie pusę milijardo pasaulio darbo vietų 2013 m.(23) , suteikia daug galimybių užimtumui ir gerovės kūrimui, taip pat deramam ir aukštos kvalifikacijos darbui;

Z.  kadangi pasaulio turtas auga ir yra sukoncentruotas mažos turtuolių elito grupės rankose bei manoma, kad turtingiausieji, sudarantys 1 proc. gyventojų, iki 2016 m. valdys daugiau kaip pusę pasaulio turto;

AA. kadangi teisingas ir progresinis apmokestinimas taikant gerovės ir socialinio teisingumo kriterijus yra itin svarbus mažinant nelygybę naudojantis turto perskirstymo pritaikymu, pagal kurį didesnes pajamas gaunančių piliečių turtas perskirstomas labiausiai skurstantiems šalyje;

Ilgalaikė darbo su privačiuoju sektoriumi strategija

1.  pripažįsta, kad tinkamai reguliuojamos privačiojo sektoriaus investicijos besivystančiose šalyse gali padėti pasiekti JT tūkstantmečio vystymosi tikslų; palankiai vertina 2014 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas dėl didesnio privačiojo sektoriaus vaidmens vystomojo bendradarbiavimo srityje ir joms pritaria; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą patvirtinti privačiojo sektoriaus tapimą tikru partneriu kartu su kitomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis vystymosi organizacijomis bei įtraukaus verslo modeliais, kaip antai kooperatyvai ir socialinės įmonės, siekiant įtraukaus ir tvaraus vystymosi įgyvendinant JT tvaraus vystymosi tikslus, o tai reiškia, kad privatusis sektorius turi įsipareigoti siekti gero valdymo, skurdo mažinimo ir gerovės kūrimo naudojantis tvariomis investicijomis, taip pat siekti mažinti nelygybę, propaguoti žmogaus teises ir aplinkos apsaugos standartus bei stiprinti vietos ekonomikos pozicijas; pabrėžia, kad visos dalyvaujančios šalys turi visiškai suprasti ir pripažinti skirtingą privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus veikėjų vaidmenį;

2.  ragina Komisiją ir toliau aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl darbotvarkės iki 2030 m., kartu pripažįstant privačiojo sektoriaus įvairovę ir uždavinius, kuriuos tenka spręsti siekiant mažinti labiausiai marginalizuotų ir sunkiausiai pasiekiamų asmenų skurdą; mano, kad pagal bet kurią politiką, į kurią siekiama įtraukti privatųjį sektorių į vystymąsi, reikia konkrečiai nurodyti, koks privatusis sektorius turimas mintyje;

3.  pabrėžia, kad būsimose partnerystėse pagal darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. būtina daugiausia dėmesio skirti kovai su skurdu ir nelygybe; primena, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) turi likti pagrindinė priemonė, skirta visų rūšių skurdui panaikinti ir pagrindiniams socialiniams poreikiams besivystančiose šalyse patenkinti, ir jos negalima pakeisti jokiu privačiu finansavimu; pripažįsta galimybes paskatinti privatų finansavimą skiriant oficialią paramą vystymuisi laikantis skaidrumo, atskaitomybės, atsakomybės, suderinimo su šalies prioritetais ir skolos tvarumo rizikos sąlygų;

4.  ragina skirti daugiau viešųjų investicijų į visiems prieinamas viešąsias paslaugas, visų pirma transporto sektoriuje, prieigos prie geriamojo vandens, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse;

5.  mano, kad privatusis ir viešasis sektoriai yra efektyviausi, kai bendradarbiauja siekiant sukurti sveiką aplinką investicijoms ir verslo veiklai ir ekonomikos augimo pagrindus; pabrėžia, kad sudarant visas partnerystes ir susijungimus su privačiuoju sektoriumi turi būti susitelkiama į bendros vertės prioritetus, kurie apima verslo tikslus ir ES vystymosi tikslus, taip pat laikomasi tarptautinių standartų dėl vystymosi efektyvumo; mano, kad jos turi būti bendrai sukurtos ir kartu valdomos su atitinkamomis šalimis partnerėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų pasidalinta rizika, atsakomybe ir pelnu, kad šios partnerystės būtų ekonomiškos ir turėtų aiškiai apibrėžtus tikslus, standartines gaires ir aiškią atskaitomybę bei būtų skaidrios;

6.  palankiai vertina užsienio privačiojo sektoriaus investicijų vaidmenį besivystančiose šalyse greitinant vidaus vystymąsi; taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti atsakingą investavimą, kai remiamos vietos rinkos ir padedama mažinti skurdą;

7.  remia Europos vystymosi finansavimo institucijų asociacijos darbą, nes šios institucijos, vykdydamos tiesiogines investicijas į įmones ir netiesiogiai, skirdamos kapitalą vietos komerciniams bankams ir prisidėdamos prie besikuriančios rinkos privačiojo akcinio kapitalo, teikia kapitalą įmonėms besivystančiose šalys, daug dėmesio skirdamos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; primygtinai ragina Komisiją, teikiant finansavimą ir bendradarbiaujant, pirmenybę teikti tokio pobūdžio programoms, nes privatusis sektorius besivystančiose šalyse yra itin svarbus;

8.  ragina parengti veiksmingesnius ES technologijų įmonėms taikytinus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, susijusius su technologijų, kuriomis naudojantis gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, prisidedama prie korupcijos ar imamasi ES saugumo interesams prieštaraujančių veiksmų, eksportu;

9.  pabrėžia, kad ES prekybos, investicijų, saugumo ir vystymosi politikos sritys yra tarpusavyje susijusios ir daro tiesioginį poveikį besivystančioms šalims; primena, kad Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims; ragina įvertinti visą prekybos ir investicijų politiką poveikio vystymuisi aspektu, ypač turint mintyje visuotinę prieigą prie prekių ir visuotinės svarbos paslaugų; pabrėžia, kad svarbu gerinti visų būsimų dvišalių prekybos susitarimų skyrius dėl darnaus vystymosi, kad į juos būtų įtrauktos nuostatos dėl privačiajam sektoriui privalomų ataskaitų teikimo sistemų;

10.  pabrėžia, kad reikia išnagrinėti, kaip privatusis sektorius gali būti labiau įtrauktas į Europos kaimynystės politikos vykdymą, siekiant padėti užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą kaimyninėse ES šalyse, pavyzdžiui, dalijantis žiniomis galimybių pasinaudoti kapitalu sudarymo srityje;

11.  ragina Komisiją visų pirma skatinti, remti ir finansuoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir įtraukti privalomus ir viešai prieinamus ex ante poveikio skurdui ir socialinio poveikio vertinimus, kai vystymosi programos įgyvendinamos kartu su privačiuoju sektoriumi;

12.  ragina ES įtraukti oficialias konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir bendruomenėmis, kurioms vystymosi projektai darys tiesioginį ar netiesioginį poveikį;

13.  pabrėžia didelį ES pridėtinės vertės potencialą, gaunamą bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi ir glaudžiai koordinuojant veiklą su savo valstybėmis narėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kurių daugelis turi dokumentais grįstų bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi rezultatų; pabrėžia, kad visapusiškai veikianti rinkos ekonomika, paremta teisine valstybe, išlieka svarbiu ekonominio ir socialinio vystymosi varikliu ir kad ES vystymosi politika turėtų tai atspindėti;

14.  palankiai vertina „Verslo įtraukimo į Jungtinių Tautų veiklą sistemą“, pagal kurią pabrėžiama, kad tvirtas privatusis sektorius, užtikrinantis ekonomikos augimą, yra labai svarbus darnaus vystymosi tikslų pasiekimui ir kad privatusis sektorius svariai prisideda prie ekonominės, socialinės pažangos ir pažangos aplinkos srityje, kurios pasiekimais dalijamasi;

15.  palankiai vertina privačiojo sektoriaus atstovų įtraukimą į EBPO aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais; ypač palankiai vertina šiame forume iškeltas iniciatyvas dėl naujoviškų privačiojo sektoriaus teikiamo vystymosi finansavimo mobilizavimo būdų ir 2011 m. Pusane paskelbtą bendrąjį pareiškimą „Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo išplėtimas ir didinimas siekiant plataus masto, įtraukaus ir tvaraus augimo“;

16.  palankiai vertina tai, kad nuolatos didėjo nesąlygotosios dvišalės pagalbos dalis, bet išreiškia susirūpinimą dėl oficialių ir neoficialių sąlygotosios pagalbos formų(24); ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti savo prisiimtą įsipareigojimą pagal Europos konsensusą dėl vystymosi skatinti tolesnį pagalbos, kuri viršija esamas EBPO rekomendacijas, atsiejimą; pabrėžia tolesnės nesąlygotosios pagalbos potencialą ekonomikos augimo srityje, tai būtų naudinga vietos pramonei besivystančiose šalyse; ragina padidinti tikrąją pagalbą ir tvariai sukurti regionines ir (arba) vietos vertės grandines; ragina daugiau galių suteikti vietos veikėjams ir dėmesį skirti tvarių regioninių ir (arba) vietos vertės grandinių kūrimui; pabrėžia vietos ir regioninės atsakomybės, šalių partnerių nacionalinių strategijų ir reformų darbotvarkių svarbą, taip pat pabrėžia vystymosi projektų ir pridėtinės vertės, sukuriamos užtikrinant vietos tiekimo grandines, svarbą; mano, kad vystymosi politika turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant pagrindines problemas, kurios yra dabartinių migracijos srautų į ES priežastis;

17.  taip pat pripažįsta visų šalių, ypač besivystančių, teisę nustatyti laikinus kapitalo apribojimus, kad užkirstų kelią ekonominėms krizėms, kurios gali kilti dėl trumpalaikių ir nepastovių privačiųjų finansų srautų; ragina pašalinti šios teisės apribojimus iš visų prekybos ir investicijų susitarimų, įskaitant sudarytų TPO;

18.  pabrėžia, kad, teikdama paramą privačiajam sektoriui, ES turi atsižvelgti į šio sektoriaus galimybę naudotis šia parama, nes didelių gyventojų grupių, kaip antai neįgaliųjų, atskirtis neleidžia gauti paramos privačioms įmonėms, užimančioms nemažą rinkos dalį;

Parama besivystančių šalių vietos privačiajam sektoriui

19.  pabrėžia, kad besivystančiose šalyse mažosioms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms gali tekti daug didesnė reguliavimo našta negu ES ir kad joms trūksta teisinės apsaugos ir nuosavybės teisių, taip pat jos veikia nepastovioje neoficialioje ekonomikos aplinkoje; šiuo atžvilgiu pabrėžia žemės registravimo sistemų svarbą; pabrėžia, kad reikia skatinti vietos privatųjį sektorių besivystančiose šalyse, pvz., sudarant galimybes gauti finansavimą ir skatinant verslumą; ragina Komisiją, kitus paramos teikėjus ir plėtros agentūras padidinti savo paramą siekiant sukurti šalių vidaus MVĮ pajėgumus;

20.  ragina ES skatinti taikyti nacionalines vystymosi strategijas, padėsiančias formuoti privačiojo sektoriaus indėlį į vystymąsi, bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi pagal vystymosi programą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas šalių vidaus kooperatyvams, mažosioms ir vidutinėms bei labai mažoms įmonėms, ypač smulkiesiems ūkininkams, nes šios įmonės suteikia daugiausia galimybių plėtoti nešališką vystymąsi šalyse;

21.  pabrėžia, kad reikia padidinti paramą partnerystei su besivystančiomis šalimis siekiant modernizuoti jų reguliavimo sistemas sukuriant palankias sąlygas privačioms iniciatyvoms, užtikrinant paramos įmonėms mechanizmus, tuo pat metu reguliavimo priemonėmis išlaikant tinkamą pusiausvyrą tarp investicijas skatinančios aplinkos kūrimo ir viešųjų interesų gynimo bei aplinkos apsaugos; pažymi, kad reikia skatinti patikimų bankininkystės sistemų ir mokesčių administratorių kūrimą besivystančiose šalyse, pajėgių užtikrinti veiksmingą finansų valdymą ir viešųjų bei privačiųjų fondų valdymą; ragina partnerių vyriausybes pradėti taikyti laikinojo galiojimo išlygą, pagal kurią galima būtų panaikinti perteklines priemones; pažymi, kad turėtų būti atliekami teisės aktų poveikio vertinimai siekiant nustatyti neigiamą darbo vietų kūrimo didėjimą ir grėsmes aplinkos apsaugos standartams;

22.  ragina ES stiprinti besivystančių šalių pajėgumus mobilizuoti šalies vidaus pajamas siekiant kovoti su mokesčių slėpimu, korupcija ir neteisėtu kapitalo judėjimu, ir visų pirma padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms, sudarant joms galimybes sukurti veiksmingesnes ir stabilesnes valdymo institucijas, be kita ko, sukuriant teisingas ir veiksmingas mokesčių sistemas; šiuo atžvilgiu ragina ES atnaujinti savo finansinę ir techninę pagalbą besivystančioms šalims siekiant užtikrinti didesnį skaidrumo ir atskaitomybės lygį; ragina ES, jos valstybes nares, visas susijusias organizacijas bei išsivysčiusias ir besivystančias šalis, kurios pasirašė 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą, įgyvendinti savo įsipareigojimą dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija ir neteisėtu kapitalo judėjimu;

23.  ragina DEVCO GD bendradarbiauti su Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD besivystančiose šalyse, vadovaujantis Europos įmonių tinklo modeliu atkartojant mažosioms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms skirtos regioninės paramos struktūras, kurios jau buvo sukurtos ir kurios padėtų šioms įmonėms veikti teisėtai, gauti prieigą prie finansų ir kapitalo, gauti prieigą prie rinkos ir įveikti teisines kliūtis, ir visų pirma remiant šioms įmonėms tarpininkaujančių organizacijų stiprinimą; pabrėžia, kad laikui bėgant tokios struktūros taip pat galėtų tapti vietos ir regionines viešąsias ir privačiąsias partnerystes skatinančiomis priemonėmis srityse, pradedant žemės ūkio verslu, profesiniu mokymu ir baigiant sveikatos apsaugos programomis, būtų stiprinami gebėjimai, žinių ir patirties perdavimas bei kaupiami vietos ir tarptautiniai ištekliai;

24.  pakartoja, jog ES atsakinga už paramą sąžiningai pasaulinei mokesčių sistemai, o tai reiškia, kad reikia veiksmingai nustatyti privalomus reikalavimus tarptautinėms įmonėms teikti viešas ataskaitas pagal šalis, sukurti įmonių, patikos fondų ir panašių juridinių subjektų tikrųjų savininkų viešuosius registrus, užtikrinti automatinį keitimąsi informacija apie mokesčius ir užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą derantis su besivystančiomis šalimis dėl mokesčių ir investicijų sutarčių; taip pat mano, kad vystymosi finansavimo institucijos turėtų investuoti tik į įmones ir fondus, kurie ketina viešai atskleisti savo tikruosius savininkus ir ketina teikti savo finansines ataskaitas pagal šalis;

25.  primena, kad muitų tarifų režimai yra esminis reguliavimo aplinkos, pritaikytos privačiojo sektoriaus, padedančio skurstantiems, vystymuisi ir darbo vietų kūrimui, elementas; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad ekonominės partnerystės susitarimuose įpareigojama sumažinti importo muitų tarifus daugelyje AKR šalių ekonomikos sektorių, nors panaikinus visus muito tarifus ES importui būtų labai sumažintos pajamos iš muitų, kai kurias atvejais sudarančios beveik 15–20 proc. valdžios sektoriaus pajamų; ragina ES suderinti savo prekybos politiką su politikos suderinamumo vystymosi labui principu;

26.  palankiai vertina 500 mln. EUR EIB poveikio finansavimo priemonių paketą (angl. Impact Financing Envelope, IFE) pagal Kotonu investicinę priemonę, kuris EIB suteikia galimybę stiprinti savo bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi rizikingesnėse srityse ir sudėtingesnėmis aplinkybėmis; apgailestauja dėl to, kad sumažintas EIB skolinimo paketas Azijai; pabrėžia, kad visos EIB investicijos pagal Kotonu investicinę priemonę turėtų būti suderintos su šalių nacionalinėmis vystymosi strategijomis, kaip reikalaujama pagal demokratinės atsakomybės principą;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad nestabiliose valstybėse ir šalyse po konfliktų privatusis sektorius patiria didesnes vystymosi kliūtis nei kitose šalyse ir jo atžvilgiu reikia taikyti tikslingesnį požiūrį siekiant pagerinti investavimo aplinką ir pašalinti slopinantį, atgyvenusį verslo reguliavimą, grobuonišką elgesį bei aukštą korupcijos lygį; todėl rekomenduoja, kad Komisija pradėtų dialogą politikos reformos klausimais su šalimis partnerėmis ir privačiuoju sektoriumi, siekiant įveikti didelį vyriausybių ir privačiojo sektoriaus tarpusavio nepasitikėjimą, kurį tradiciškai lemia ekonominės naudos siekimas, favoritizmas ir teisėtumo trūkumas;

28.  ragina Komisiją, valstybes nares ir besivystančias šalis dėti daugiau pastangų, kad moterims būtų suteikta daugiau ekonominių galių, ir nustatyti paramos moterims verslininkėms mechanizmus; pažymi, kad pasiteisino taupymu pagrįstas požiūris į moterų integraciją finansų srityje; rekomenduoja taikyti lyčių aspekto integravimo į visas partnerystės programas principą kartu vykdant moterų, jaunimo, neįgaliųjų ir tikslinių moterų verslą remiančių neformalių investuotojų (vad. verslo angelų) verslumo mokymą; ragina teikti daugiau paramos moterims vietos verslininkėms, kad jos galėtų pasinaudoti privačiojo sektoriaus lemiamu ekonomikos augimu; rekomenduoja, kad priemonės būtų pritaikytos siekiant stebėti procesą, susijusį su ekonominių galių suteikimu moterims, ir pažymi, kad, anot TVF, pajamos vienam gyventojui gerokai išaugtų, jei moterys vienodai su vyrais prisidėtų prie darbo jėgos;

Europos ir tarptautinių įmonių sektoriaus įtraukimas siekiant tvaraus vystymosi

29.  pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus potencialas siekiant ilgalaikio tvaraus vystymosi yra susijęs ne tik su jo finansiniais ištekliais, patirtimi ir žiniomis, bet taip pat su vietinių vertės grandinės bei platinimo kanalų įsteigimu, o tai lemia darbo vietų sukūrimą, skurdo ir nelygybės mažinimą, moterų teisių ir galimybių skatinimą, aplinkos tvarumą, didesnę aprėptį ir veiksmingumą, taip pat daugiau galimybių gauti komerciškai prieinamus ir įperkamus produktus, paslaugas ir technologijas; ragina ES dėti pastangas vystymosi srityje, kad būtų įgyvendinti sutarti tarptautiniai standartai, kaip antai JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai bei Tarptautinės darbo organizacijos standartai, taip pat dirbti su įmonėmis ir investuotojais siekiant užtikrinti, kad jiems vykdant veiklą besivystančiose šalyse ir jų tiekimo grandinėse būtų visapusiškai laikomasi minėtų pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms;

30.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad privatusis sektorius veiksmingai dalyvautų vystymosi procese, labai svarbu vesti socialinį dialogą; pabrėžia besivystančių šalių atsakomybę remti privačiojo sektoriaus darbdavių, darbuotojų ir nacionalinės vyriausybės socialinį dialogą, nes jis padeda tobulinti gerą valdymą ir didinti valstybės stabilumą; visų pirma ragina besivystančias šalis užtikrinti, kad socialinis dialogas būtų vedamas ir gamybos eksportui zonų bei pramoninių centrų klausimais;

31.  pabrėžia, kad privatusis sektorius, ir ypač vietos MVĮ, turi dalyvauti politikos dialoge kartu su kitais vystymosi partneriais, kad būtų skatinamas tarpusavio supratimas ir valdomi lūkesčiai, užtikrinant veiksmingumą ir skaidrumą; todėl pabrėžia svarbų ES delegacijų besivystančiose šalyse kaip tokių dialogų platformos vaidmenį; pabrėžia teigiamą kooperatyvų kaip socialiai įtraukaus vystymosi skatintojų vaidmenį ir jų gebėjimus suteikti galių bendruomenėms kuriant darbo vietas ir pajamas; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojai sukūrė bendrų paslaugų kooperatyvus ir asociacijas, kad padėtų sau dirbti savarankiškai neoficialioje ekonomikos aplinkoje, tuo tarpu kaimo vietovėse taupymo ir paskolų kooperatyvai suteikia galimybę naudotis bankininkystės paslaugomis, kurių nėra daugelyje bendruomenių, ir finansuoti labai mažų ir mažų įmonių kūrimą; pripažįsta, kad privatusis sektorius apima subjektus, pvz., socialines įmones ir sąžiningos prekybos organizacijas, kurių darbe įdiegti socialiniai ir aplinkosaugos principai; ragina Komisiją pripažinti šias pastangas savo darbe apie privačiojo sektoriaus vaidmenį vystymosi srityje;

32.  ragina Komisiją ginti investuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymą paremti privalomas taisykles dėl įmonių teikiamų ataskaitų socialinių, aplinkos ir žmogaus teisių klausimais, vadovaujantis ES Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva; šios ataskaitos yra vienas iš naujai pasiūlytų JT darnaus vystymosi tikslų;

33.  ragina ES prisidėti stiprinant ir kuriant šalių vidaus privačiojo sektoriaus subjektų, visų pirma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, struktūras, tinklus ir institucijas, atsižvelgiant į jų vaidmenį formuojant nacionalinę ir regioninę politiką;

34.  pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių apribojimų, trukdančių privačiajam sektoriui aktyviau dalyvauti besivystančiose šalyse, atsiranda dėl to, kad dėl silpnų teisinės, institucinės ir fiskalinės sistemų ir vykdymo užtikrinimo gebėjimų nėra finansiškai naudingų projektų, taip pat išteklių investicijoms planuoti ir projektams rengti; ragina teikti didesnę techninę pagalbą šalių partnerių valstybinių įmonių sektoriui siekiant didinti jų pajėgumus prisiimti atsakomybę dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių valdymo ir prisiimti atsakomybę proceso pabaigoje; pabrėžia, kad privatusis sektorius turi numatyti ilgalaikes investicijas dėl grąžos, nes (tai priklauso nuo jų akcijų turėtojų), kitų atveju, jos gali neturėti ilgalaikės vizijos, kurios reikia siekiant grąžos socialiniuose sektoriuose, kurie yra esmingai svarbūs žmogaus socialinei raidai;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad labai padaugėjo privačių investicijų į infrastruktūrą besivystančiose šalyse – nuo 18 mlrd. JAV dolerių 1990 m. iki 150 m. mlrd. JAV dolerių 2013 m.; ragina ir toliau dalyvauti šioje srityje ir pabrėžia, kad negalėjimas naudotis infrastruktūra yra esminė kliūtis privačiojo sektoriaus augimui, kuri kenkia rezultatyvumui ir darbo vietų kūrimui;

36.  pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių (VPSP) potencialą žemės ūkyje pagal aiškiai apibrėžtą teisės aktų sistemą, skirtą nuosavybės teisėms ir žemės naudojimo saugumui užtikrinti, siekiant užkirsti kelią žemės grobimui ir užtikrinti didesnę ir veiksmingesnę žemės ūkio gamybą; palankiai vertina 2014 m. pradėtą vykdyti ES programą, kuria siekiama stiprinti žemės valdymą Afrikos šalyse; rekomenduoja, kad ES ir jos delegacijos atliktų vis didesnį vaidmenį bendradarbiaujant su šalių partnerių vyriausybėmis ir EIB, Tarptautinių žemės ūkio plėtros fondu (IFAD) ir kitais panašiais organais, įtraukiant privatųjį sektorių siekiant plėtoti rinka grįstus žemės ūkio uždavinių sprendimus; pabrėžia, kad reikia nustatyti finansines paskatas siekiat, kad nepatirtų atskirties skurdūs atokiose vietovėse gyvenantys asmenys ir ūkininkai, auginantys pasėlius, kurie nėra didelės komercinės svarbos arba kurie vargiai būtų patrauklūs žemės ūkio verslo partneriams; pabrėžia, kad apsaugos priemonės turėtų apimti socialinės ir aplinkosaugos rizikos vertinimą, konsultacijas su teisėtais poveikį patiriančių bendruomenių atstovais, gaunant šių bendruomenių laisvą išankstinį ir informacija grįstą sutikimą dėl atitinkamų projektų ir teikiant teisinę paramą šioms bendruomenėms, kai jos reikia; prašo Komisijos su projektais derinti stebėsenos procedūras ir susiderėti dėl sutarčių persvarstymo tais atvejais, kai paaiškėja, kad projektais kenkiama vietos gyventojams;

37.  taip pat atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis žemės ūkio srityje, įskaitant žemės grobimą, kuriam reikia užkirsti kelią; pabrėžia, kad svarbu didžiausią dėmesį skirti smulkiesiems ūkininkams, ypač moterims; ragina Komisiją derinti bet kokias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes žemės ūkio sektoriuje, susijusias su ES pinigais, su visapusėmis priemonėmis, skirtomis apsaugoti smulkiuosius ūkininkus, ganykline gyvulininkyste užsiimančius žmones ir kitus pažeidžiamus žemės naudotojus nuo galimo prieigos prie žemės ir vandens praradimo; pabrėžia, kad apsaugos priemonės turėtų apimti socialinės ir aplinkosaugos rizikos vertinimą, konsultacijas su teisėtais poveikį patiriančių bendruomenių atstovais, gaunant šių bendruomenių laisvą išankstinį ir informacija grįstą sutikimą dėl atitinkamų projektų vykdymo ir teikiant teisinę paramą šioms bendruomenėms, kai jos reikia; rekomenduoja, kad G8 naujojo aljanso projektai būtų pakeisti iniciatyvomis pagal Išsamią Afrikos žemės ūkio vystymosi programą (angl. CAADP); pabrėžia, kad finansinės ir socialinės kompensacijos turi būti privalomas įsipareigojimas ir kad visada reikėtų atsižvelgti į alternatyvius vystymosi planus;

38.  rekomenduoja, kad ES ir toliau remtų atsinaujinančios ir ekologiškos energijos projektus besivystančiose šalyse, visų pirma atokiose kaimo vietovėse; palankiai vertina tai, kad vienas iš EIB poveikio finansavimo priemonių paketo prioritetų (angl. IFE) yra investicijos į energetiką, kurios, plačiai pripažįstama, yra svarbiausias veiksnys siekiant paskatinti ekonomikos augimą Afrikoje; tikisi, kad inovatyvios finansavimo priemonės paskatins privatųjį sektorių investuoti į atsinaujinančiąją energiją, energijos naudojimo efektyvumą ir prieigą prie energijos; taip pat ragina EIB ir Europos vystymosi finansavimo institucijas toliau finansuoti investicijų projektus, kuriais remiamas klimato kaitos padarinių švelninimas ir prisitaikymas prie jos Afrikoje, kaip numatyta ES įsipareigojimuose ir prievolėse pagal Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (JTBKKK); primena, kad prioritetas turėtų būti teikiamas mažos apimties decentralizuotiems nuo elektros tinklų nepriklausomos atsinaujinančiosios energijos projektams siekiant užtikrinti, kad kaimo regionai turėtų prieigą prie energijos, ir kartu išvengti galimo dėl didelės apimties energetikos infrastruktūros atsirandančio neigiamo socialinio poveikio ir poveikio aplinkai;

39.  ragina ES parengti tvirtą reglamentavimo sistemą, pagrįstą vystymosi veiksmingumo kriterijais, pagal kurią turi veikti privatusis sektorius, be kita ko, skatinant ilgalaikes sutartimis grįstas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; ragina ES skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes tik jei, remiantis ekonominio veiksmingumo analize, nėra kitų, mažiau sąnaudų reikalaujančių ir mažiau rizikingų, galimybių; ragina ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių atžvilgiu įgyvendinti veiksmingą apsaugos priemonių politiką, kad būtų užtikrinta pagarba žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises;

40.  palankiai vertina pasiekimus telkiant viešojo ir privačiojo sektorių išteklius siekiant užtikrinti sveikatos priežiūrą ir pagerinti galimybę gauti vaistų, ir siekiant vis labiau išnaudoti technologijų perdavimo besivystančioms šalims potencialą; rekomenduoja, kad ES lengvintų naujų bendradarbiavimo galimybių kūrimą, siekiant daugiau nei galimybės gauti vaistų užtikrinimas, kad būtų siekiama reformuoti neveikiančias sveikatos priežiūros sistemas besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad paramą vietos MVĮ ir mažosioms bei vidutinėms pramonės įmonėms galima sustiprinti ne tik naudojant finansines priemones, bet ir perduodant technologijas, kuriant pajėgumus, darniai plėtojant tiekėjus ir ryšius tarp įmonių;

41.  pabrėžia, kad svarbu panaikinti atotrūkį tarp švietimo sistemų ir esamos darbo rinkos besivystančiose valstybėse narėse; ragina Komisiją skatinti programas ir remti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurios apima visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, nuo mokyklų, universitetų, mokymo centrų iki privačiojo sektoriaus veikėjų, siekiant sudaryti mokymo ir švietimo, svarbaus rinkai, galimybes; ragina steigti dualinio profesinio mokymo institucijas, kuriose jaunimas, besimokantis pagal profesinės pameistrystės programą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas praktiniams profesijos aspektams, galėtų taip pat klausytis ir teorijos paskaitų specializuotose profesinėse mokyklose;

42.  pabrėžia, kad būtina stiprinti vyriausybių kaip reguliuotojų pajėgumų kūrimą, kad būtų galima sėkmingai pasiekti darnios plėtros;

Bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi principai

43.  pabrėžia, kad bendradarbiaujant su įmonių sektoriumi reikia lankstaus požiūrio, pritaikyto ne tik remiantis planuotais rezultatais, bet kartu turint mintyje mastą, kuriuo vietos sąlygos yra palankios privačioms įmonėms ir investicijoms; rekomenduoja mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms taikyti diferencijuotą požiūrį; pažymi, kad investicijos ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas pagal darnaus vystymosi tikslų sektorius labai skiriasi skirtingose besivystančiose šalyse; ragina paramos teikėjus didžiąją savo paramos dalį mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti dotacijų būdu;

44.  palankiai vertina Komisijos komunikate dėl privataus sektoriaus ir plėtros nustatytus kriterijus, taikomus teikiant tiesioginę paramą privačiajam sektoriui; ragina nustatyti aiškiai apibrėžtus pagrindus, kuriais vadovaujantis būtų reglamentuojamos visos partnerystės su privačiuoju sektoriumi, tai galėtų būti pasiekta įgyvendinant gaires, kaip antai veiksmus, skirtus labai mažoms įmonėms, strategijas, pagal kurias būtų galima gauti paskolą ir įtraukti į darbo rinką nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupes, moteris ir jaunimą; šiomis priemonėmis būtų užtikrinama, kad laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo, vystymosi veiksmingumo principų ir vystymosi politikos tikslų, visų pirma skurdo ir nelygybės mažinimo tikslų; mano, kad bet koks sprendimas skatinti taikyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes naudojant derinimą besivystančiose šalyse turėtų būti pagrįstas išsamiu šių mechanizmų vertinimu poveikio vystymuisi, atskaitomybei ir skaidrumui aspektais ir praeityje įgyta patirtimi;

45.  yra susirūpinęs, kad ne visuomet yra nustatytos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas tikslingas viešųjų finansų panaudojimas; pabrėžia, kad projekto parengiamuoju etapu turi būti sutarta dėl išmatuojamų rezultatyvumo rodiklių, stebėsenos ir vertinimo mechanizmų, kartu užtikrinant, kad investuojant būtų laikomasi tarptautinių žmogaus teisių, socialinių ir aplinkosaugos standartų bei skaidrumo ir kad viešasis sektorius mokėtų sąžiningą savo mokesčių dalį; pabrėžia rizikos vertinimo, skolos tvarumo, skaidrumo ir investicijų apsaugos svarbą; pabrėžia nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės oficialaus konsultacinio ir priežiūros vaidmens svarbą užtikrinant visišką atskaitomybę ir skaidrumą; rekomenduoja, kad besivystančioje šalyje, kurioje vykdomas vystymosi projektas, korporacijų piktnaudžiavimo aukoms būtų sudaromos galimybės veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir gauti kompensaciją;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad plėtros partnerystėje dalyvaujančios įmonės derintų savo veiklą su darnaus vystymosi tikslais ir laikytųsi įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) principų bei juos gerbtų; tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų politikos ir teisėkūros priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusią su galimybe kreiptis į teismą; rekomenduoja, kad visos besivystančiose šalyse dirbančio s įmonės užtikrintų skaidrumo lygį, numatytą EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms, susijusį su pagarba žmogaus teisėms, teigiamu indėliu į socialinę ir ekologinę gerovę besivystančiose šalyse ir bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis partnerėmis; pabrėžia, jog valstybės narės turi parengti nacionalinius planus, pagal kuriuos įgyvendintų JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir visų pirma EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų zonų ir didelės rizikos regionų grandinių;

47.  pabrėžia, kad, vykdant ES prekybos ir vystymosi politiką, reikia atsižvelgti į besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, politinę ir ekonominę erdvę, kad prireikus būtų išlaikyti svarbūs importo tarifai ir skatinama kurti kvalifikacijos reikalaujančias deramas darbo vietas vietos gamybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėse, kurios galėtų kurti didesnę nacionalinę pridėtinę vertę, didinti pramonės augimą, eksporto augimą ir įvairinimą, kurie yra pagrindinės ekonominio ir socialinio tobulėjimo sudedamosios dalys; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti taikyti konkrečias priemones, siekiant užtikrinti, kad tarptautinės bendrovės mokėtų mokesčius šalyse, kuriose jos gauna pelną, ir skatinti veiksmingą privataus sektoriaus srities ataskaitų teikimą pagal šalis, taip gerinant nacionalinių išteklių mobilizavimo pajėgumus ir sąžiningą konkurenciją;

48.  ragina ES remti vykstantį JT tarptautinio teisiškai privalomo teisės akto dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių veiklos reglamentavimo atsižvelgiant į žmogaus teisių nuostatas rengimo procesą, nes šiame dokumente bus išdėstytos tarptautinių bendrovių prievolės žmogaus teisių srityje bei bendrovių prievolės valstybėms ir bus nustatytos veiksmingos nukentėjusiųjų teisių gynimo priemonės tais atvejais, kai nacionalinė jurisdikcija aiškiai negali vykdyti veiksmingo tokių bendrovių baudžiamojo persekiojimo;

49.  palankiai vertina Komisijos požiūrį, kad reikia puoselėti TDO padoraus darbo darbotvarkės strateginius ramsčius, kaip būdą, kuriuo sprendžiamos nelygybės ir socialinės atskirties problemos, visų pirma turint mintyje labiausiai marginalizuotus asmenis, įskaitant moteris, vaikus, vyresnio amžiaus ir neįgalius asmenis; pabrėžia, kad įmonės turi remti sąžiningą elgesį su darbuotojais ir užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir socialinį dialogą, kartu sudarant sąlygas konstruktyviems darbuotojų, vadovybės ir rangovų;

Tolesni veiksmai. Veiksmai, kurių reikia imtis, kad privatusis sektorius taptų tvariu partneriu įgyvendinant vystymosi politiką

50.  ragina Europos institucijas ir įstaigas parengti aiškią, struktūriškai apibrėžtą, skaidrią ir atskaitingumu grįstą sistemą, taikomą partnerystėms ir sąjungoms su privačiuoju sektoriumi besivystančiose šalyse, ir pabrėžia, kad, kartu su didesniu privačiojo sektoriaus vaidmeniu, svarbu plėtoti tinkamas apsaugos priemones ir institucinius pajėgumus;

51.  ragina ES ir valstybes nares parengti aiškią ir konkrečią strategiją siekiant užtikrinti, kad privačiajame sektoriuje būtų imamasi derinimo su besivystančių šalių nacionalinių vyriausybių ir pilietinės visuomenės vystymosi prioritetais veiksmų;

52.  ragina ES lygmeniu įsteigti sektorių, daugiašales suinteresuotųjų subjektų platformas, kurios sutelktų privatųjį sektorių, pilietinės visuomenės organizacijas, NVO, ekspertų grupes, šalių partnerių vyriausybes, paramos teikėjus, bendradarbiaujančias organizacijas, socialines įmones ir kitus suinteresuotuosius subjektus tam, kad būtų išsklaidytos abejonės ir pasitikėjimo tarp partnerių stoka, taip pat išspręstos problemos, neplanuotai kylančios dėl bendrų vystomosios pagalbos priemonių; šiuo požiūriu pabrėžia svarbų ES delegacijų atitinkamose šalyse kaip tarpininkų tokiuose dialoguose vaidmenį; pažymi, kad Komisijos pasiūlymas stiprinti esamas sistemas, pvz., vystymosi politikos forumą, yra žingsnis teisinga kryptimi;

53.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisijai aiškiai parodytų ES dotacijų suderinto finansavimo projektams pridėtinę vertę finansiniu ir vystymosi aspektais; pritaria Komisijos ketinimui išplėsti derinimo taikymo sritį ir įtraukti ne vien tik infrastruktūrą, bet ir kitas sritis, kaip antai tvarus žemės ūkis, socialiniai sektoriai ir vietos privačiojo sektoriaus plėtra, jei Komisija pateiks įtikinamus argumentus; vis dėlto reikalauja, kad visos derinimo operacijos visiškai atitiktų vystymosi veiksmingumo principus, kaip antai atsakomybė už rezultatus, atskaitomybė ir skaidrumas, užtikrinant, kad šiomis operacijomis būtų siekiama darnaus vystymosi tikslų; ragina Komisiją įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo sistemą ir stiprinti savo valdymo pajėgumus, susijusius su derinimo projektais, kaip rekomendavo Audito Rūmai; ragina Komisiją demokratizuoti ES derinimo platformos ir regioninių derinimo priemonių valdymo struktūrą, tinkamai bendradarbiaujant su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais vietos lygmeniu, įskaitant šalių partnerių vyriausybes, nacionalinius parlamentus, privataus sektoriaus subjektus, profesines sąjungas ir vietos bendruomenes; ragina Komisiją griežtinti kriterijus, taikomus skiriant pagalbos dotacijas ir nustatant jų sumas, taip pat išsamiai nurodyti kiekvieno savo projekto derinimo pridėtinę vertę;

54.  ragina išplėsti dabartinius EIB išorės skolinimo įgaliojimus norint stiprinti jo vaidmenį siekiant tvaraus vystymosi ir, visų pirma, aktyviau dalyvauti naujos privačiojo sektoriaus strategijos įgyvendinime vykdant derinimą, bendrai finansuojant projektus ir vietos privačiojo sektoriaus plėtrą; be to, ragina užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės partnerystėse ir projektuose, susijusiuose su EIB; primena, kad pagrindinis EIB finansavimo operacijų, vykdomų taikant Sąjungos EIB paskoloms besivystančiose šalyse suteikiamas garantijas, tikslas turėtų būti mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą; ragina EIB ir kitas valstybių narių vystymosi finansavimo institucijas užtikrinti, kad įmonės, gaunančios jų paramą, nedalyvautų mokesčių slėpimo veikloje;

55.  ragina Komisiją užtikrinti, kad partnerystės ir paskolos privačiajam sektoriui mažas pajamas gaunančiose šalyse ir nestabiliose valstybėse būtų susietos su tiesioginėmis dotacijomis pilietinės visuomenės organizacijoms ir suderintos su atitinkamų šalių vystymosi prioritetais, kad būtų užtikrintas piliečių dalyvavimas ir būtų inicijuoti procesai, kuriuose dalyvauja daugybė suinteresuotųjų subjektų – pilietinės visuomenės organizacijos, vietos valdžia ir profesinės sąjungos;

56.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visų ES delegacijų nariai būtų apmokyti ir kvalifikuoti darbuotojai, pasirengę aktyviai prisidėti ir įgyvendinti partnerystes su privataus sektoriaus subjektais; atkreipia dėmesį į tai, kad įsipareigojimas paspartinti EIB biurų steigimą toje pačioje vietoje, kaip ES delegacijos, yra žingsnis tinkama linkme; ragina Komisiją taikyti šios srities valstybių narių, į kurių ambasadas privataus sektoriaus subjektai paprastai kreipiasi pirmiausia, geriausią praktiką;

57.  ragina Komisiją labiau įsipareigoti panaudojant savo politinę įtaką bei įgyvendinant politinio dialogo su šalių partnerių vyriausybėms ir vietos valdžios institucijoms galimybes siekti pagerinti sąveiką su privačiuoju sektoriumi ir sudaryti jai palankesnes sąlygas; pabrėžia, kad šalies strategijos dokumentai, nacionalinės orientacinės programos ir parama biudžetui gali būti vertingiausios priemonės inicijuojant verslo aplinkos reformas šalyse partnerėse ir skatinant jų vidaus industrializaciją; rekomenduoja ES pritarti UNCTAD investavimo į darnaus vystymosi tikslus veiksmų planui; atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių rengimas, organizavimas ir įgyvendinimas ir toliau yra ryžtingas ir sudėtingas siekis ir šių partnerysčių sėkmę taip pat priklauso nuo palankių sąlygų, kuriomis jos veikia;

58.  pabrėžia, kad už efektyvius bendrus veiksmus atsakingi ne vien tik paramos teikėjai ir susijusios įmonės, bet ir šalių partnerių vyriausybės; ragina ES stengtis stiprinti šalių partnerių pajėgumų kūrimą siekiant įvertinti, kada įsijungti į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus; pabrėžia, kad geras valdymas, teisinė valstybė, verslo reformų sistema, kovos su korupcija priemonės, viešųjų finansų valdymas ir veiksmingos viešosios institucijos yra labai svarbios investicijoms, inovacijoms ir privačiojo sektoriaus plėtrai;

59.  ragina daugiau dėmesio skirti pagalbos teikėjų koordinavimui ir bendram programavimui gerinti, taip pat sutelkti dėmesį į išmatuojamus rezultatus ir vystymosi rezultatus tam, kad kuo labiau padidėtų ES vystymosi politikos poveikis ir būtų užtikrinta visiška atskaitomybė už vystymosi išlaidas;

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijai (UNCTAD), Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacijai (UNIDO) ir Aukšto lygio komisijai vystymosi po 2015 m. darbotvarkės klausimu.

(1)

http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/wir2014_en.pdf.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0163.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0196.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0250.

(6)

http://www.oecd.org/development/effectiveness/49650173.pdf.

(7)

http://www.mofa.go.jp/mofaj/annai/honsho/seimu/nakano/pdfs/hlf4_5.pdf.

(8)

http://www.ifc.org/wps/wcm/connect/topics_ext_content/ifc_external_corporate_site/idg_home/p4p_home.

(9)

http://www.uncsd2012.org/content/documents/727The%20Future%20We%20Want%2019%20June%201230pm.pdf.

(10)

http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf.

(11)

http://www.oecd.org/corporate/mne/34873731.pdf.

(12)

http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/diaepcb2012d5_en.pdf

(13)

http://www.afdb.org/fileadmin/uploads/afdb/Documents/Policy-Documents/2013-2017_-_Private_Sector_Development_Strategy.pdf.

(14)

http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---emp_ent/---multi/documents/publication/wcms_094386.pdf.

(15)

http://www.unido.org/fileadmin/Lima_Declaration.pdf

(16)

http://www.un.org/disabilities/documents/convention/convention_accessible_pdf.pdf

(17)

http://www.fao.org/nr/tenure/voluntary-guidelines/en/.

(18)

http://www.unido.org/fileadmin/user_media/Services/PSD/WP4_2014_Industrialisation_and_social_well-being.pdf

(19)

Pasaulio banko grupė,, Verslas“, 2014: MVĮ reguliavimo suvokimas, 2013 m. spalio 29 d.

(20)

http://unctad.org/en/PublicationChapters/wir2014ch4_en.pdf

(21)

http://www.unido.org/fileadmin/user_media/Services/PSD/WP4_2014_Industrialisation_and_social_well-being.pdf

(22)

„Į užimtumą orientuotos sistemos kūrimas siekiant tvirto, tvaraus ir darnaus ekonomikos augimo“ – „Augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos uždaviniai“, informacinis dokumentas, skirtas TDO–TVF aukšto lygio konferencijai, TDO, 2010 m.

(23)

https://www.unido.org/fileadmin/user_media/Research_and_Statistics/UNIDO_IDR_2013_main_report.pdf

(24)

„ActionAid“ (2005 m.): „Tikroji pagalba, pagalbos veiksmingumo užtikrinimo darbotvarkė“, p. 4.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pradėjus iš naujo vertinti mūsų užjūrio įsipareigojimus, vis dažniau diskutuojama dėl privačiojo sektoriaus vaidmens vystymosi srityje. Nepaisant daugelio neginčijamos sėkmės atvejų, apskaičiuota, kad vis didėjančių pasaulio mastu išlaidų, kurių reikia besivystančiose šalyse, sąmata yra 2,4 trln. JAV dolerių per metus didesnė už dabartines išlaidas, ir tai yra našta, kurią jau dabar sunkiai mokesčių slegiami mokesčių mokėtojai vargu ar norės prisiimti. Kokia netobula būtų partnerystė teikiant privačiąją ir valstybės pagalbą, kol kas nėra jokio svarbaus plėtros projekto pasaulyje, dėl kurio nebūtų konsultuojamasi su privačiais investuotojais ir kartu dirbama. Iš tiesų, aukšto lygio komisija, kuri pataria JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės, konsultavosi su 30 šalių 250 įmonių generaliniais direktoriais ir padarė išvadą, kad tvarumas turi būti įtrauktas į įmonių strategijas tam, kad būtų galima pasinaudoti komercinėmis galimybėmis tvariam ekonomikos augimui siekti.

Kodėl bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi yra svarbus vystymuisi?

Besivystančiose šalyse gyventojų skaičius ir pajamų didėjimas turėtų paskatinti pasaulinį vidurinio sluoksnio gyventojų skaičiaus augimą, kuris, kaip manoma, iki 2030 metų turėtų pasiekti 5 milijardus gyventojų ir dėl to žymiai išaugs vartojimo lygis. Prognozuojama, kad 2030 metais maisto, vandens ir energijos poreikis išaugs atitinkamai 50 proc., 40 proc. ir 30 procentų. Šiame sektoriuje bendra vertė vis dažniau yra laikoma ne filantropijos išraiška, bet būdu susilaukti ekonominės sėkmės. Numatoma, kad besivystančiose šalyse privačioj sektoriaus investicijos energetikos, elektros energijos ir transporto projektuose dažniausiai generuos dviženklį pelną.

Parama besivystančių šalių vietos privačiajam sektoriui

Mažos, vidutinės ir labai mažos įmonės besivystančiose šalyse susiduria su daug griežtesne nei ES reguliavimo naštą, dažnai veikia šešėlinėje ekonomikoje ir joms trūksta teisinės apsaugos. Remiantis 2014 m. Pasaulio banko ataskaita „Verslas“(1), skurdžiausiose šalyse yra didžiausia reguliavimo našta. Siekiant, kad įmonės klestėtų, pirmenybė turėtų būti skiriama ne tik biurokratijos mažinimui ir bendros verslo aplinkos gerinimui, bet taip pat ir privačioms iniciatyvoms palankios aplinkos sukūrimui, mažų, vidutinių ir labai mažų įmonių įtraukimui ir išlaikymui oficialiojoje ekonomikoje.

Įmonių GD yra sukaupęs milžinišką patirtį apie sėkmingą priemonių, skirtų remti mažas, vidutines ir labai mažas įmones Europoje, naudojimą. Šios unikalios patirties panaudojimas besivystančiose šalyse, atkartojant mechanizmus, kurie jau buvo įdiegti, pvz., Europos įmonių tinklas ir Europos smulkiojo verslo portalas, juos pritaikant prie vietos aplinkybių ir nacionalinių ar regioninių prioritetų, būtų svarbus žingsnis teisinga linkme. Pradžioje jie veiktų prižiūrint Komisijai, bet vėliau juos būtų galima perduoti valstybių atsakomybei ir įsipareigojimams. Laikui bėgant tokios struktūros galėtų tapti skatinančiomis vietos ir regioninių viešųjų ir privačių partnerysčių priemonėmis srityse, pradedant žemės ūkio verslu, profesiniu mokymu ir baigiant sveikatos apsaugos programomis, todėl būtų stiprinami gebėjimai, dalinamasi žiniomis ir patirtimi bei kaupiami vietos ir tarptautiniai ištekliai.

Neįsivaizduojama, kad daugiau kaip 2,5 mlrd. žmonių vis dar tebėra atskirti nuo oficialiojo finansų sektoriaus, dauguma iš jų moterys ir jaunimas. Turime užtikrinti, kad visos mūsų partnerystės atitinka lyties aspektą. Pavyzdžiui, Dramblio Kaulo Krante Cargill įmonė, įgyvendindama savo žemės ūkio tiekimo grandinę, bendradarbiavo su Pasaulio kakavos fondu, siekdama pagerinti moterų galimybes; 30 moterų buvo suteikta dotacija, skirta pradėti smulkų verslą, padengti savo vaikų mokslo išlaidas ir jos buvo mokomos pagrindinių verslo įgūdžių, bendrosios apskaitos, biudžeto sudarymo ir veiklos planavimo.

Europos ir tarptautinių įmonių sektoriaus įtraukimas siekiant tvaraus vystymosi

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP)

Finansus, inovacijas ir atskaitomybę – visa tai gali paspartinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kuriose skaidriu būdu išdėstyti įmonių ir vyriausybių lūkesčiai. Ši partnerystė turi būti grindžiama visišku skaidrumu, ką kiekviena šalis turi daryti, siekiant įveikti susijusią riziką ir iššūkius: Makroekonominę, politinę ir statybos riziką, visų pirma atsižvelgiant į teisinį žemės naudojimo saugumą ir žemės grobimo pasekmes.

Besivystančiose šalyse viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kol kas yra labiausiai išvystytos energetikos, infrastruktūros ir telekomunikacijų skirtyse, o tokių sektorių, kaip pavyzdžiui, žemės ūkio, vandens ir sanitarijos, švietimo, ekologiškų technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų, sveikatos priežiūros ir nuosavybės teisių potencialas iš esmės lieka nepanaudotas.

Žemės ūkis: esama ypatingų galimybių įtraukti privačiojo sektoriaus atstovus į rinka pagrįstų sprendimų, skirtų įveikti žemės ūkio ir aprūpinimo maistu problemas, kaip antai mokyti vietos ūkininkus patobulinti auginimo metodus, didinti jų galimybes gauti finansavimą, siekti rezultatų, kuriais būtų didinamas užimtumas ir pajamos, remti prekybos augimą ir plėtoti esamas ir naujas vertės grandines, priėmimą. Indijoje Thomson Reuters fondas, kuris 2 mln. smulkių ūkininkų teikia pasėlių kainodaros informaciją ir konsultuoja žemės ūkio srityje, pastebėjo, kad pajamos padidėjo 60 proc., o kai kuriais atvejais išaugo net tris kartus.

Žemėvalda ir nuosavybės teisės: besivystančiose šalyse pertvarkant žemėvaldą ir nuosavybės teises reglamentuojančius teisės aktus, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant sistemingą teisių į žemę suteikimą ir kadastro kartografavimą, naudojant nebrangias technologijas, taip pat kompiuterizuojant žemės įrašus. Pavyzdžiui, Mongolijoje 2001 metais Azijos plėtros bankas (ADB) finansavo „Kadastro tyrimų ir žemės registravimo“ projektą, kurio tikslas – sukurti institucinę aplinką, siekiant visoje šalyje stebėti ir registruoti sklypus. Šis Mongolijos vyriausybės skatinimas modernizuoti žemės registravimo proceso funkcijas įsteigia ir apsaugo piliečių teises į žemę.

Tvarioji energetika ir ekologiški sektoriai: pavyzdžiui, Pasaulinis energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondas (PEVEAEF) – tai fondų fondus, kurį finansuoja Europos Sąjunga, Vokietija ir Norvegija, siekiant įtvirtinti naujus privataus kapitalo fondus, kurių prioritetas yra atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektai besiformuojančiose rinkose ir pereinamosios ekonomikos šalyse. 2013 m. prie PEVEAEF prisijungė privačiojo sektoriaus investuotojai ir šeši fondai sulaukė investicijų.

Sveikatos priežiūra: nors per pastarąjį dešimtmetį padaryta nemaža pažanga dėl galimybės gauti vaistų, tačiau dar reikia taikyti integruotą, vietos lygmens metodą, kuris turi didelį potencialą kurti savarankiškas infrastruktūra, mažinant sąnaudas ir kartu didinant galimybes gauti vaistų vietovėse, kuriose jų labiausiai reikia. Šiuo atžvilgiu labiausiai sėkminga patirtimi, įgyta Indijoje ir Rusijoje perduodant technologijas, skirtas MDR-TB (keliems vaistams atspariems tuberkuliozei) vaistams, pasižymėjo „Ely Lilly“ kompanija.

Vanduo ir sanitarija: šioje srityje viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės besivystančiose šalyse buvo ypač sėkmingos miesto vandens kokybės įrangos gerinimo ir sanitarijos paslaugų teikimo miestų gyventojams srityse. Todėl turime remti ir plėsti šių paslaugų galimybes kaimo vietovėse.

Švietimas: švietimas yra pagrindinis veiksnys siekiant mažinti skurdą ir nelygybę, yra labai svarbus ekonomikos augimui konkurencingoje pasaulio ekonomikoje, kuri vis labiau priklauso nuo žinių ir informacijos. Privalome dirbti kartu su privačiuoju sektoriumi, siekiant padidinti jo dalyvavimą švietimo ir profesinio mokymo programose besivystančiose šalyse, ypač atsižvelgiant į svarbius mokymo dalykus, pvz., verslo administravimą, informacines technologijas ir inžineriją.

Europos investicijų banko vaidmuo

Praplėtus dabartinius EIB išorės skolinimo įgaliojimus, siekiant stiprinti jos vaidmenį siekiant tvaraus vystymosi, tai galėtų turėti žymų teigiamą poveikį naujojoje privačiojo sektoriaus strategijoje. EIB didelė patirtis ir kompetencija, sukaupta dirbant su privačiomis įmonėmis, derinant, bendrai finansuojant projektus, plečiant vietos privatųjį sektorių, ir finansuojant projektus atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuose, galėtų būti daug ekonomiškesnė negu galimybė kurti naujas institucines struktūras, kuriomis siekiama koordinuoti, stebėti ir vertinti partnerystę su privačiuoju sektoriumi.

Ilgalaikė darbo su privačiuoju sektoriumi strategija

Visos partnerystės bei sąjungos su privačiuoju sektoriumi turi sutelkti dėmesį į bendros naudos prioritetus, kurie suderina verslo tikslus su ES vystymosi uždaviniais, ir naudotis kiekvieno partnerio pagrindiniais pajėgumais; jos yra bendrai sukurtos ir kartu valdomos, siekiant pasidalinti rizika, atsakomybe ir pelnu bei jos yra ekonomiškos ir turi aiškiai apibrėžtus tikslus, standartines gaires ir aiškią atskaitomybę bei yra skaidrios.

Įvairių suinteresuotųjų šalių platformos

Įvairių suinteresuotųjų šalių platformos galėtų užtikrinti, kad ES veiktų kaip visų vystymosi partnerių, kurie nori dirbti kartu siekdami įgyvendinti ES vystymosi politikos ir tvaraus vystymosi tikslus. Tarpusavio bendravimo kanalai su privačiuoju sektoriumi nėra sukurti arba nepasiekiami privačiojo sektoriaus dialogui. Todėl Komisijos pasiūlymas stiprinti esamas sistemas, pvz., vystymosi politikos forumą, būtų žingsnis teisinga kryptimi, su sąlyga, jei pavyktų užtikrinti, kad privataus sektoriaus dialogas taptų vienu svarbiausių tokių platformų prioritetu.

ES delegacijos

ES delegacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant partnerystę su privačiuoju sektoriumi. Delegacijos yra palankiai išdėstytos ir gali tapti pirmiausiu informacijos šaltiniu įvairiems verslo tinklams, prekybos rūmams Europoje ir besivystančiose šalyse, ir sudaryti palankesnes sąlygas vietos privačiojo sektoriaus plėtrai ir bendradarbiavimui su Europos verslo sektoriumi.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindų susitarimas

Todėl labai svarbu nustatyti aiškiai struktūrizuotą sistemą, besivystančiose šalyse reglamentuojančią partnerystes bei sąjungas su privačiuoju sektoriumi, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir kitas įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystes, kurios gali suteikti būtinas įgyvendinimo gairės, kurių reikia laikytis. Ši sistema galėtų turėti susitarimo memorandumo ar bet kokios kitos tinkamos sąjungos (partnerystės) susitarimo formą.

Besivystančių šalių partnerių vyriausybių politinė atsakomybė ir įsipareigojimai

Vienas svarbiausių ES pridėtinės vertės aspektų privačiojo sektoriaus darbotvarkės atžvilgiu yra jos politinis svoris ir gerą reputaciją turinčios dialogo galimybės su šalių partnerių vyriausybėmis ir vietos valdžios institucijomis. Nors komunikacija vis dar yra neaiški įsipareigojimų, kuriuos ketinama prisiimti, lygmenyje, tačiau šalies strategijos dokumentai, nacionalinės orientacinės programos ir parama biudžetui gali būti vertingiausiomis priemonėmis inicijuojant verslo aplinkos reformas šalyse partnerėse.

Paramos teikėjai ir susijusios įmonės nėra vieninteliai atsakingi už efektyvius bendrus veiksmus, bet taip pat atsakomybė tenka ir šalių partnerių vyriausybėms; Kaip pabrėžiama Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos strateginėje investicijų į TVT programoje(2), viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria privačiojo sektoriaus investicijos, yra, kaip surasti geriausią būdą rizikai mažinti, kartu maksimaliai didinant plėtros poveikį. Rizikos formos skiriasi nuo silpno įsisavinimo pajėgumų, žemėvaldos saugumo trūkumo ir nuosavybės teisių iki nenumatytos socialinio ir aplinkos poveikio rizikos.

Mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir nestabiliose valstybėse tai dar sudėtingiau, nes čia visos institucijos yra silpnos, reguliavimo sistemos nepakankamos, klesti korupcija, kapitalas perkeliamas, nėra žmogaus teises ir darbo teises garantuojančių teisės aktų.

Todėl ES šalyse partnerėse šioje srityje turi taikyti diferencijuotą požiūrį, pagal kurį pirmenybę teikti tiems politikos aspektams, kurie yra pirmaeilės svarbos mūsų bendradarbiavimui su šalimis partnerėmis ir su privačiuoju sektoriumi: teisinei valstybei; geram valdymui; nuosavybės teisių apsaugai; teismų nepriklausomybei; veiksmingoms reglamentavimo sistemoms ir verslo reformai, kuri sudaro palankesnes sąlygas investicijoms ir privataus sektoriaus plėtrai; kovos su korupcija priemonėms; viešųjų finansų valdymui; didesniam įsisavinimo pajėgumui; stiprioms valstybės institucijoms ir žmogaus teisių pagarbai.

Remiantis Jungtinių Tautų informacija šiandien šalyse partnerėse privatusis sektorius sukuria 90 proc. darbo vietų bei pajamas skurdžiai gyvenantiems žmonėms ir tai sudaro 84 proc. BVP, bei suteikia tvarų pagrindą vidaus išteklių mobilizavimui. Nepaisant bet tokios partnerystės specifinių problemų, tol, kol veiks dvi atskiros platformos, kai nežinoma, ką veikia kiekvienas dalyvis, skurdas niekada nebus išnaikintas.

(1)

Pasaulio banko grupė,, Verslas“, 2014: MVĮ reguliavimo suvokimas, 2013 spalio 29.

(2)

http://unctad.org/en/pages/PressRelease.aspx?OriginalVersionID=194


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (24.6.2015)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi

(2014/2205(INI))

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad, vadovaujantis SESV 208 straipsniu, ES vystomuoju bendradarbiavimu visų pirma turi būti siekiama sumažinti ir panaikinti skurdą ir jis turi būti vykdomas vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais; pripažįsta, kad skurdo priežasčių daug, jos tarpusavyje susijusios ir apima ekonomines, politines, socialines, kultūrines, aplinkos priežastis arba su konfliktais ir saugumu susijusias priežastis; pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 5 dalį, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, ES siekia prisidėti prie tvaraus vystymosi, solidarumo ir abipusės pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo naikinimo ir žmogaus teisių apsaugos ir kad privatusis sektorius gali prisidėti prie tvaraus, veiksmingo ir ilgalaikio vystymosi; taip pat pabrėžia, kad ES vystomojo bendradarbiavimo tikslai yra skatinti pagarbą žmogaus teisėms, kurti ir stiprinti demokratiją, gerą valdymą ir teisinę valstybę; todėl pabrėžia, kad vystomasis bendradarbiavimas turi būti orientuojamas į šiuos tikslus; pažymi, kad į vystomojo bendradarbiavimo tikslus turi būti atsižvelgiama įgyvendinant ES politikos priemones, kurios, tikėtina, turės poveikį besivystančioms šalims; mano, kad ekonomikos vystymasis yra pagrindinis skurdo naikinimo veiksnys ir kad pažanga šioje srityje yra itin svarbi, jei norima pasiekti tikslo iki 2030 m. panaikinti ypač didelį skurdą; ir toliau remia Tūkstantmečio vystymosi tikslus, nes tai skurdo mažinimo ir kitų siekių, įskaitant sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų gerinimą, pagrindas;

2.  palankiai vertina 2014 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas dėl didesnio privačiojo sektoriaus vaidmens vystomojo bendradarbiavimo srityje; pritaria išvadoms, kad privatusis sektorius vis aktyviau dalyvauja vystymosi srityje, ir poreikiui sustiprinti privačiojo sektoriaus vaidmenį įgyvendinant būsimus darnaus vystymosi tikslus, remiantis pagalbos veiksmingumo principais;

3.  pabrėžia, kad privatusis sektorius gali prisidėti prie ilgalaikio darnaus vystymosi, ir atkreipia dėmesį į galimą ES pridėtinę vertę palaikant partnerystę su privačiuoju sektoriumi siekiant vystymosi tikslų;

4.  remia Europos vystymosi finansavimo institucijų asociacijos darbą, nes šios institucijos, vykdydamos tiesiogines investicijas į įmones ir netiesiogiai, skirdamos kapitalą vietos komerciniams bankams ir prisidėdamos prie besikuriančios rinkos privačiojo akcinio kapitalo, teikia kapitalą įmonėms besivystančiose šalys, daug dėmesio skirdamos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; primygtinai ragina Komisiją, teikiant finansavimą ir bendradarbiaujant, pirmenybę teikti tokio pobūdžio programoms, nes privatusis sektorius besivystančiose šalyse yra itin svarbus;

5.  ragina parengti veiksmingesnius ES technologijų įmonėms taikytinus skaidrumo ir atskaitomybės standartus, susijusius su technologijų, kuriomis naudojantis gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, prisidedama prie korupcijos ar imamasi ES saugumo interesams prieštaraujančių veiksmų, eksportu;

6.  pabrėžia, kad vykdant vien tik vystymosi politiką šių tikslų negalima pasiekti, vystymosi politika turi būti integruota į platesnį požiūrį, kuriuo derinamos užsienio ir saugumo politika, prekybos politika ir visos kitos išorės veiksmų politinės priemonės; pažymi, kad itin svarbus šių įvairių ES išorės veiksmų suderinamumas;

7.  pabrėžia, kad reikia išnagrinėti, kaip privatusis sektorius gali būti labiau įtrauktas į Europos kaimynystės politikos vykdymą, siekiant padėti užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą kaimyninėse ES šalyse, pavyzdžiui, dalijantis žiniomis galimybių pasinaudoti kapitalu sudarymo srityje;

8.  pažymi, kad vystymasis yra visų pirma valstybės atsakomybės sritis, paramos vystymuisi sistemą turi nustatyti vyriausybės ir kad tai pagrindinė viešojo sektoriaus užduotis; tačiau pabrėžia, kad skurdo mažinimui reikalinga ne tik viešoji politika, bet ir privačiojo sektoriaus įtraukimas; pripažindamas, kad, pagal rinkos ekonomikos principus, pagrindinis privačiojo sektoriaus tikslas yra ne skurdo mažinimas ir lygybės sukūrimas, bet pelnas, pažymi, kad privatusis sektorius vis dėlto turi didelę įtaką visuomenėje ir kad todėl privačiojo sektoriaus dalyvavimas siekiant vystymosi tikslų turi būti apdairiai parengtas specialų dėmesį skiriant įmonių socialinei atsakomybei; atsižvelgdamas į tai ragina visas ES įmones vykdyti įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimą gerbti žmogaus teises laikantis JT pagrindinių principų; primygtinai ragina ES ieškoti būdų, kaip stiprinti įmonių socialinę atsakomybę;

9.  pabrėžia, kad privatusis sektorius turėtų būti įtrauktas į ES vystymosi politiką ir projektus, tačiau visos dalyvaujančios šalys turi visiškai suprasti ir pripažinti skirtingą privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus veikėjų vaidmenį; pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vykdant laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę turi didelį dėmesį skirti skurdo mažinimui; pabrėžia, kad visapusiškai veikianti rinkos ekonomika, paremta teisine valstybe, išlieka svarbiu ekonominio ir socialinio vystymosi varikliu ir kad ES vystymosi politika turėtų tai atspindėti; pažymi, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, mišraus finansavimo priemonės ir mikrokreditai gali būti svarbios skurdo mažinimo ir ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonės, bet jos turi būti išsamiai išnagrinėtos atsižvelgiant į poveikį vystymuisi, atskaitomybę ir skaidrumą; vis dėlto pabrėžia, kad vidaus privačiojo sektoriaus su vietos labai mažomis įmonėmis, MVĮ ir vietos vertės grandinėmis sukūrimas yra svarbus darbo vietų kūrimui ir mokestinių pajamų šaltinis besivystančioms šalims, nes vietos labai mažos ir mažosios įmonės sukuria didžiausią darbo vietų dalį besivystančiose šalyse; palankiai vertina Tarybos rekomendaciją daugiau dėmesio skirti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms teikiamai paramai;

10.  palankiai vertina „Verslo įtraukimo į Jungtinių Tautų veiklą sistemą“, pagal kurią pabrėžiama, kad tvirtas privatusis sektorius, užtikrinantis ekonomikos augimą, yra labai svarbus Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimui ir kad privatusis sektorius svariai prisideda prie ekonominės, socialinės pažangos ir pažangos aplinkos srityje, kurios pasiekimais dalijamasi;

11.  mano, kad privatusis ir viešasis sektoriai yra efektyviausi, kai bendradarbiauja siekiant sukurti sveiką aplinką investicijoms ir verslo veiklai ir ekonomikos augimo pagrindus;

12.  pažymi, kad jokia šalis nesugebėjo panaikinti skurdo be ekonomikos augimo ir kad jokia šalis negalės išsiversti be paramos, jei nebus ekonomikos augimo; be to, mano, kad privatusis sektorius yra esminis ekonomikos augimo variklis ir gali labai prisidėti prie skurdo mažinimo ir aukštesnio gyvenimo lygio užtikrinimo sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų, užtikrinant didesnius atlyginimus ir geresnes prekes ir paslaugas prieinamomis kainomis;

13.  palankiai vertina privačiojo sektoriaus atstovų įtraukimą į EBPO aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais; ypač palankiai vertina šiame forume iškeltas iniciatyvas dėl naujoviškų privačiojo sektoriaus teikiamo vystymosi finansavimo mobilizavimo būdų ir 2011 m. Bendrąjį Pusano pareiškimą „Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo išplėtimas ir didinimas siekiant plataus masto, įtraukaus ir tvaraus augimo“;

14.  pabrėžia, kad struktūrinės ir institucinės reformos, kurias paremia patikimas politikos įgyvendinimas ir teisingi įstatymai, teisės ir reguliavimas, gali būti privačiojo sektoriaus investicijų ir eksporto augimo katalizatorius, o tai savo ruožtu prisidėtų prie vystymosi tikslų ir skurdo mažinimo;

15.  palankiai vertina užsienio privačiojo sektoriaus investicijų vaidmenį besivystančiose šalyse greitinant vidaus vystymąsi; taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti atsakingą investavimą, kai remiamos vietos rinkos ir padedama mažinti skurdą;

16.  palankiai vertina tai, kad nuolatos didėjo nesąlygotosios dvišalės pagalbos dalis, bet išreiškia susirūpinimą dėl oficialių ir neoficialių sąlygotosios pagalbos formų(1); ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti savo įsipareigojimą pagal Europos konsensusą dėl vystymosi skatinti tolesnį pagalbos, kuri viršija esamas EBPO rekomendacijas, atsiejimą; pabrėžia tolesnės nesąlygotosios pagalbos potencialą ekonomikos augimo srityje, tai būtų naudinga vietos pramonei besivystančiose šalyse; ragina padidinti tikrąją pagalbą ir tvariai sukurti regionines ir (arba) vietos vertės grandines; ragina daugiau galių suteikti vietos veikėjams ir dėmesį skirti tvarių regioninių ir (arba) vietos vertės grandinių kūrimui; pabrėžia vietos ir regioninės atsakomybės, šalių partnerių nacionalinių strategijų ir reformų darbotvarkių svarbą, taip pat pabrėžia vystymosi projektų ir pridėtinės vertės, sukuriamos užtikrinant vietos tiekimo grandines, svarbą; mano, kad vystymosi politika turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant pagrindines problemas, kurios yra dabartinių migracijos srautų į ES priežastis;

17.  pabrėžia, kad reikia griežtų teisės aktų dėl nuosavybės teisių siekiant sustabdyti žemės grobimą, t. y. kai dėl plataus masto žemės įsigijimo besivystančiose šalyse labai pažeidžiamos žmogaus teisės, ypač čiabuvių tautų, ir (arba) padaroma didelė žala gamtai; palankiai vertina 2014 m. pradėtą vykdyti ES programą, kuria siekiama stiprinti žemės valdymą Afrikos šalyse; pabrėžia visiško ES įmonių ir finansų įstaigų operacijų vykdant plataus masto investicijas į žemės ūkio veiklą ir įsigyjant žemę besivystančiose šalyse skaidrumo ir atskaitomybės už jas svarbą; pabrėžia, kad žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybė, socialinė sanglauda ir kova su nelygybe turėtų ir toliau sudaryti vystymosi veiklos pagrindą; primena, kad reikia laikytis tarptautinių standartų, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų, ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, ir primygtinai ragina Komisiją imtis vadovaujamo vaidmens parengiant aiškiai apibrėžtą pagrindų susitarimą, reglamentuojantį visus partnerystės susitarimus su privačiuoju sektoriumi, laikantis įmonių socialinės atsakomybės principų ir standartų; pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms turėtų tapti privaloma nuostata verslui; ragina skubiai nustatyti įmonėms privalomas tarptautines taisykles dėl žmogaus teisių, darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės ir aplinkos standartų laikymosi;

18.  remia G8 įsipareigojimus dėl mokesčių, skaidrumo ir prekybos, kurie stiprina ekonomikos vystymąsi, taip pat gairių dėl geros verslo praktikos skatinimo ir žemės ūkio struktūros ir nuosavybės teisių apsaugos, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu, įgyvendinimą; ragina ES dėti pastangas vystymosi srityje, kad būtų įgyvendinti JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai, taip pat dirbti su Europos įmonėmis ir investuotojais siekiant užtikrinti, kad jiems vykdant veiklą besivystančiose šalyse ir jų tiekimo grandinėse būtų visapusiškai laikomasi pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms; ragina Komisiją ginti investuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymą paremti privalomas taisykles dėl įmonių teikiamų ataskaitų socialinių, aplinkos ir žmogaus teisių klausimais, vadovaujantis ES Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva; šios ataskaitos yra vienas iš naujai pasiūlytų JT darnaus vystymosi tikslų;

19.  ragina ES ir jos valstybes nares remti besivystančias šalis joms telkiant savo išteklius, pvz., per nacionalines mokesčių sistemas, ir kovojant su neteisėtu kapitalo judėjimu bei korupcija, dėl kurių besivystančios šalys praranda kelis šimtus milijardų eurų per metus(2), t. y. sumą, kuri yra kelis kartus didesnė už visą oficialią paramą vystymuisi; ragina ES, jos valstybes nares, visas organizacijas ir išsivysčiusias ir besivystančias šalis, kurios pasirašė 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarimą, įgyvendinti savo įsipareigojimą dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija ir neteisėtu kapitalo judėjimu; ragina Komisiją, vadovaujantis šia strategija, laikytis nuoseklaus požiūrio, kuris apima pagrindines galiojančias taisykles dėl skaidrumo, kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu, pagrindinių gavybos pramonės sektorių atskaitomybės ir stebėjimo; atsižvelgdamas į tai, ragina imtis tolesnių priemonių siekiant užtikrinti korporacijų atskaitomybę šalims, kuriose jos veikia; ragina nustatyti veiksmingas tarptautines kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu taisykles, pvz., Kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu veiksmų plane;

20.  ragina užtikrinti didesnį skaidrumą finansų srityje siekiant padėti kovoti su korupcija ir neteisėtu kapitalo judėjimu, taip pat sukuriant teisingas ir veiksmingas mokesčių sistemas;

21.  pabrėžia, kad teikiant vystymosi finansavimą turi būti numatyta daugiau išteklių moterų ir vyrų lygybės, moterų teisių ir daugiau galių suteikimo moterims skatinimui, taip pat vaikų darbo panaikinimui; pabrėžia, kad šiuo požiūriu privatusis sektorius gali atlikti svarbų vaidmenį;

22.  tvirtina, kad ES ir jos valstybės narės turėtų išsaugoti savo kaip didžiausių paramos vystymuisi teikėjų poziciją ir atlikti vadovaujamą vaidmenį įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus tvaraus vystymosi srityje; ragina valstybes nares vykdyti įsipareigojimą 0,7 proc. BVP skirti oficialiai paramai vystymuisi; pabrėžia, kad privačios lėšos neturėtų būti naudojamos įnašui dirbtinai padidinti; pabrėžia, kad, visapusiškai laikantis papildomumo, skaidrumo, atskaitomybės, veiksmingo ataskaitų teikimo, atsakomybės principų ir suderinimo su šalių partnerių prioritetais, reikia toliau plėtoti naujoviškus finansinius mechanizmus siekiant pritraukti didesnį privačiojo sektoriaus finansavimą vystymuisi, papildant oficialią paramą vystymuisi;

23.  palankiai vertina Komisijos diferencijuotą požiūrį į labai įvairų privatųjį sektorių, kurį sudaro ir labai mažos įmonės, ir didelės korporacijos; ragina mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms taikyti diferencijuotą požiūrį;

24.  ragina ES ir toliau aktyviai dalyvauti diskusijose dėl darbotvarkės laikotarpiui po 2015 m., atsižvelgiant į galimybes ir problemas, susijusias su glaudesne partneryste su privačiojo sektoriaus veikėjais.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.6.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

30

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Richard Howitt, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Kati Piri, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Alyn Smith, Charles Tannock, Eleni Theocharous, László Tőkés, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Luis de Grandes Pascual, Tanja Fajon, Neena Gill, Takis Hadjigeorgiou, Antonio López-Istúriz White, Fernando Maura Barandiarán, Miroslav Poche, Miloslav Ransdorf, Marietje Schaake, Traian Ungureanu, Bodil Valero

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Biljana Borzan, Victor Boştinaru, Marisa Matias, Luděk Niedermayer, Jean-Luc Schaffhauser, Patricija Šulin

(1)

„ActionAid“ (2005 m.): „Tikroji pagalba, pagalbos veiksmingumo užtikrinimo darbotvarkė“, p. 4.

(2)

Europos paskolų ir vystymosi tinklas (EURODAD): „Viena ranka duoda, kita atima – Europos vaidmuo su mokesčiais susijusio kapitalo pasitraukime iš besivystančių šalių“, p. 6.


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (1.6.2015)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi

(2014/2205(INI))

Nuomonės referentė: Lola Sánchez Caldentey

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Europos Sąjungai strategiškai svarbu susigrąžinti savo, kaip pasaulinės lyderės, vaidmenį skurdo mažinimo ir darnaus vystymosi srityje ir kad, siekiant remti politinius prioritetus pagalbai skirtų biudžetų mažinimo laikotarpiu, padidėjo privačiojo sektoriaus vaidmuo vystymosi srityje; pripažįsta jo atliekamą vaidmenį padedant užtikrinti darnų ekonomikos augimą ir mažinti skurdą ir galimybes tai daryti; mano, kad, ES bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi vystymosi srityje, būtina laikytis tarptautiniu lygiu sutartų vystymosi veiksmingumo, darnumo ir lygiateisiškumo principų;

2.  pabrėžia, kad ES prekybos, investicijų ir vystymosi politikos sritys yra tarpusavyje susijusios ir daro poveikį besivystančioms šalims; primena ES įsipareigojimą į visas savo politikos sritis integruoti lyčių aspektą; primena, kad vykdant bendrą ES prekybos politiką būtina atsižvelgti į politikos suderinamumo vystymosi labui principą, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsniu, kuriame reikalaujama, kad Sąjunga, įgyvendindama politiką, kuri gali turėti įtakos besivystančioms šalims, atsižvelgtų į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus; mano, kad šio principo turėtų būti laikomasi visuose ES prekybos ir investicijų susitarimuose, o Komisija tuo pat metu privalo gerinti mechanizmus, kurių reikia norint koordinuoti visas – tiek išorės, tiek vidaus – ES politikos sritis ir parengti pagrindines vidines nuostatas pramonės, aplinkos ir vidaus rinkos srityse;

3.  pabrėžia, kad, nepaisant to, jog, norint spręsti tvaraus vystymosi klausimus, būtina teikti tolesnį finansavimą, vystymasis apima daugiau aspektų nei vien ekonominio augimo aspektas, tad, siekiant skatinti tvaraus vystymosi tikslus, privataus sektoriaus veikla turi būti atidžiai reglamentuojama ir apibrėžiama; pabrėžia, kad dabartinė ES praktika privačiuosius finansus papildyti oficialia parama vystymuisi (OPV), pvz., naudojant finansavimo derinimą, kai kuriais atvejais pasirodė esanti nepakankamai veiksminga ir galėtų būti iš esmės gerinama, suteikiant daugiau svarbos papildomumui, skaidrumui, atskaitomybei ir veiksmingam ataskaitų teikimui, atsakomybei, derinimui su šalies partnerės prioritetais ir tvariam skolos valdymui;

4.  pabrėžia, kad, vykdant ES prekybos ir vystymosi politiką, reikia atsižvelgti į besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, politinę ir ekonominę erdvę, kad prireikus būtų išlaikyti svarbūs importo tarifai ir skatinama kurti kvalifikacijos reikalaujančias deramas darbo vietas vietos gamybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėse, kurios galėtų kurti didesnę nacionalinę pridėtinę vertę, didinti pramonės augimą, eksporto augimą ir įvairinimą, kurie yra pagrindinės ekonominio ir socialinio tobulėjimo sudedamosios dalys; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares skatinti taikyti konkrečias priemones, siekiant užtikrinti, kad tarptautinės bendrovės mokėtų mokesčius šalyse, kuriose jos gauna pelną, ir skatinti veiksmingą privataus sektoriaus srities ataskaitų teikimą pagal šalis, taip gerinant nacionalinių išteklių mobilizavimo pajėgumus ir sąžiningą konkurenciją;

5.  ragina imtis priemonių, kuriomis šalys partnerės būtų skatinamos rengti vystymosi strategijas, padėsiančias formuoti privačiojo sektoriaus indėlį į vystymąsi: propaguoti aljansų formavimą, kurie gerintų labai mažų, mažųjų ir vidutinių vietos įmonių galimybes ir vietos viešuosius pirkimus, kurie itin svarbūs vidaus vystymuisi, kuriant deramas darbo vietas; telkiant nacionalines pajamas, prioritetą teikti moterų indėliui į vystymąsi; kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais; naikinti politinę korupciją ir mažinti valiutos ir pagrindinių produktų kainų svyravimus, kurie trukdo patekti į vertės grandines;

6.  ragina nuodugniai įvertinti prekybos ir investicijų politiką, kad būtų galima nustatyti visas nuostatas, kurios gali daryti tiesioginį arba šalutinį neigiamą poveikį vystymuisi, ypač tas nuostatas, kurios gali paveikti visuotinę prieigą prie prekių ir visuotinės svarbos paslaugų, pvz., paslaugų, susijusių su sveikata, švietimu, vandens tiekimu, kova su badu ir energijos nepritekliumi ir lyčių nelygybe; pabrėžia, kad svarbu gerinti visų būsimų dvišalių prekybos susitarimų skyrius dėl darnaus vystymosi, kad į juos būtų įtrauktos nuostatos dėl privačiam sektoriui privalomų ataskaitų teikimo sistemų;

7.  ragina Komisiją toliau remti gamtos išteklių ir jų išgavimo, ypač kasybos, medienos ruošos, energijos ir vandens išteklių iniciatyvas ir geriau prižiūrėti tekstilės sektorių, kartu skatinti privačias su tvarumu susijusias sistemas ir patobulinti produktų ir procesų gyvavimo ciklo analizę, atsižvelgiant į aplinkosaugos bei socialinius klausimus; teigiamai vertina tai, kad daug pramonės šakų ir tarptautinių bendrovių patvirtino elgesio kodeksus, kuriuose pateikiami jų pasaulinėms tiekimo grandinėms taikytini išsamūs socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo standartai, ir tvirtina, kad turi būti sistemingai taikomos tokios priemonės kaip TDO konvencija Nr. 169, EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai ir ES strateginė programa žmogaus teisių ir demokratijos srityje; pabrėžia, kad reikia daugiau nedelsiant vykdyti 2013 m. Tarybos „ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje“ prisiimtus įsipareigojimus;

8.  pabrėžia, jog, vykdant ES prekybos politiką, reikia skatinti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę, taikant sistemą, kuri užtikrintų, jog bendrovės prisidėtų prie socialiniu požiūriu integracinio ekonomikos augimo ir būtų atskaitingos už savo veiksmus besivystančiose šalyse, atsižvelgiant į žmogaus teisių, lyčių lygybės, deramo darbo, profesinių sąjungų teisių, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, visuotinių galimybių gauti kokybiškas prekes ir viešąsias paslaugas (ypatingą dėmesį skiriant viešai visuotinei sveikatos priežiūrai), socialinės apsaugos, visuotinės prieigos prie vaistų ir maisto bei produktų saugos standartus.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.5.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

William (The Earl of) Dartmouth, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, Daniel Caspary, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Yannick Jadot, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Jörg Leichtfried, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Tokia Saïfi, Matteo Salvini, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Goffredo Maria Bettini, Reimer Böge, Dita Charanzová, Georgios Epitideios, Seán Kelly, Sander Loones, Frédérique Ries, Lola Sánchez Caldentey, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Adina-Ioana Vălean, Jarosław Wałęsa


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Juan Fernando López Aguilar, Jan Zahradil, Joachim Zeller


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

21

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Charles Goerens, Paavo Väyrynen

ECR

Nirj Deva, Jan Zahradil

PPE

Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Joachim Zeller, Anna Záborská

S&D

Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Juan Fernando López Aguilar, Linda McAvan, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira

VERTS/ALE

Heidi Hautala

5

-

EFDD

Ignazio Corrao, Nathan Gill

ENF

Louis Aliot

GUE/NGL

Stelios Kouloglou, Lola Sánchez Caldentey

1

0

VERTS/ALE

Maria Heubuch

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika