Procedūra : 2015/2257(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0049/2016

Pateikti tekstai :

A8-0049/2016

Debatai :

PV 11/04/2016 - 21
CRE 11/04/2016 - 21

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0107

PRANEŠIMAS     
PDF 722kWORD 228k
4.3.2016
PE 569.848v03-00 A8-0049/2016

Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris

(2015/2257(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėjas: Ernest Maragall

Nuomonės referentas (*):

Enrique Calvet Chambon, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris

(2015/2257(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 30 d. Kopenhagos deklaraciją dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje,

  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijas dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo,

  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020)(1),

  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(2),

  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“(3),

  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (2012/C 398/01)(4),

  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas)(5),

  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“(6),

  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(7),

  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(9),

–  atsižvelgdamas į įvairias įgūdžių pripažinimo priemones, pavyzdžiui, Europos sertifikavimo sistemą, Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS), Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET) ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų sistemos projektą (ESCO);

  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012) 0669),

  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 28 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo įgyvendinimo,

  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą,

  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. už profesinį rengimą ir mokymą atsakingų ministrų deklaraciją dėl naujų vidutinės trukmės laikotarpio siektinų rezultatų PRM srityje 2015–2020 m. laikotarpiu,

  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą, priimtą 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje vykusiame neoficialiame ES valstybių narių švietimo ministrų susitikime (8496/15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0049/2016),

A.  kadangi judumas mokymosi ir mokymo tikslais svarbus asmeniniam tobulėjimui, jaunimo socialinei įtraukčiai, kultūrų dialogui, tolerancijai, gebėjimui dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje ir aktyviam pilietiškumui, ir kadangi aiškiai įrodyta, kad jis gali padėti gauti kokybišką išsilavinimą ir padidinti įsidarbinimo galimybes;

B.  kadangi reikėtų toliau skatinti judumą mokymosi ir mokymo tikslais įgyvendinant tiek dabartines, tiek tęstines ES programas švietimo ir mokymo, užimtumo ir sanglaudos politikos srityse;

C.   kadangi 2002 m. už profesinį rengimą ir mokymą (PRM) atsakingi ES valstybių narių ministrai pradėjo vadinamąjį Kopenhagos procesą siekdami stiprinti Europos bendradarbiavimą šioje srityje, kurio tikslas – gerinti PRM rezultatus ir kokybę ir didinti jo patrauklumą Europoje;

D.   kadangi Kopenhagos procesas grindžiamas bendrai sutartais prioritetais, kurie nuolat pervarstomi siekiant, be kitų tikslų, sudaryti palankesnes sąlygas judumui ir skatinti mokantis visą gyvenimą naudotis įvairiomis profesinio mokymo galimybėmis;

E.  kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2014 m. nedarbo lygis ES vis dar siekė 10,2 proc., nors ir vyko lėtas atsigavimas; kadangi visoje ES jaunimo nedarbo lygis šiuo metu siekia 22,1 proc., o 55–64 m. amžiaus žmonių dirba tik 51 proc. ir užimtumo lygio lyčių skirtumas vyresnio amžiaus darbuotojų grupėje sudaro 13,6 procentinius punktus;

F.   kadangi neformalusis mokymasis bei savišvieta ir profesinis mokymas labai prisideda kovojant su dabartiniais mokymosi visą gyvenimą sunkumais, pavyzdžiui, mokyklos nebaigimu, nepriimtinai dideliu nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET) skaičiumi ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ar gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi;

G.  kadangi darbo rinkoje išliekantį gebėjimų paklausos ir pasiūlos atotrūkį parodė 2015 m. Komisijos rudens ekonominėje prognozėje užregistruotas didelis laisvų darbo vietų skaičius;

H.   kadangi PRM sistemoje įgyjami prastesni kalbiniai įgūdžiai ir reikia imtis konkrečių veiksmų jiems gerinti;

I.   kadangi būtina dar kartą patvirtinti politinį įsipareigojimą remti ES veiksmus mokymosi visą gyvenimą ir PRM srityje, visų pirma imantis veiksmų judumo srityje, kuriais daugiausia dėmesio būtų skiriama universaliesiems gebėjimams, pavyzdžiui, prisitaikomumui, smalsumui, mokymuisi mokytis ir tarpasmeniniams ir pilietiniams gebėjimams ugdyti;

J.   kadangi dėl nesenų socialinių ir ekonominių pokyčių reikia labiau užtikrinti, kad mokymosi visą gyvenimą ir PRM sistemos būtų ne tik veiksmingesnės, bet ir labiau prieinamos palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms ir asmenims, turintiems specialių poreikių, ir juos labiau įtrauktų; kadangi didinant švietimo prieinamumą neturėtų suprastėti švietimo kokybė;

K.   kadangi nuolatinė finansinė parama judumo priemonėms ir veiklai, susijusiai su mokymusi visą gyvenimą ir PRM sistemoje įgyjamomis žiniomis, yra labai svarbi, ypač dabartiniu ekonomikos krizės laikotarpiu;

L.  kadangi regioninis ir vietos lygmenys yra itin svarbūs remiant naujų judumo būdų ieškojimo iniciatyvas siekiant užtikrinti PRM skirtų fondų ir programų veiksmingumą, skaidrumą ir kokybę; kadangi regionų ir vietos lygmenimis propaguojamas jaunimo ir stažuotojų judumas PRM srityje turėtų būti koordinuojamas įgyvendinant plataus masto demokratinio ir dalyvaujamojo valdymo procesą, kuriuo siekiama spręsti aktualiausius socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos klausimus, įtraukiant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, pradedančiąsias įmones, vietos bendruomenes ir socialinius partnerius;

M.   kadangi verslininkai, prekybos ir pramonės rūmai ir lygiavertės amatų ir žemės ūkio profesinės įstaigos, profesinės sąjungos ir kiti atitinkami socialiniai partneriai turėtų aktyviai dalyvauti planuojant, organizuojant, įgyvendinant ir finansuojant PRM, įskaitant judumą; kadangi planuojant PRM reikėtų atsižvelgti į socialinį aspektą ir įtraukti tokias sritis kaip sąžininga prekyba, socialinis verslumas ir alternatyvūs verslo modeliai, pavyzdžiui, kooperatyvai, ir jis turėtų būti organizuojamas su atitinkamais partneriais iš šių sričių;

N.   kadangi, nors jaunimo judumą privalu skatinti siekiant suteikti daugiau galimybių įsidarbinti, jaunimo judumas neturi tapti vieninteliu galimu būdu jaunimo nedarbo problemai spręsti;

Rezultatų įvertinimas ir pagrindinių problemų nustatymas

1.   mano, kad švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė ir viešoji gėrybė, kurios turi būti visiems vienodai prieinamos; ragina ES ir valstybes nares naikinti visus socialinius ir ekonominius apribojimus, trukdančius visiems vienodai naudotis PRM galimybėmis, įskaitant judumą; pripažįsta, kad reikėtų stiprinti dabartinių judumo PRM srityje programų ir iniciatyvų vaidmenį ir gerinti rezultatus prieinamumo, atvirumo ir įtraukumo srityse, siekiant skatinti formuoti asmeninį požiūrį į švietimą, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir užtikrinti, kad palankių sąlygų neturinčių asmenų grupės ir žmonės, turintys specialių poreikių, turėtų vienodas galimybes naudotis programos „Erasmus+“ judumo veiksmais; todėl pabrėžia, kad iš imigrantų ir palankių ekonominių sąlygų neturinčių šeimų, iš atokių regionų kilusiems besimokantiems asmenims, neįgaliesiems, specialiųjų poreikių turintiems asmenims reikalingos lanksčios, įvairios ir pritaikytos su mokymu susijusios judumo galimybės kartu atsižvelgiant į lyčių aspektą;

2.   patvirtina, kad sprendžiant su judumu ir švietimu susijusius klausimus būtina atsižvelgti į lyčių aspektą ir į daugialypę diskriminaciją patiriančių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, LGBTI asmenis ir marginalizuotų bendruomenių atstovus, poreikius; šiuo požiūriu ragina imtis tolesnių priemonių siekiant sudaryti daugiau galimybių programos „Erasmus+“ judumo veiksmais pasinaudoti palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių atstovams ir žmonėms, turintiems specialių poreikių;

3.  ragina Komisiją, valstybes nares ir svarbius suinteresuotuosius subjektus padidinti profesinio rengimo ir mokymo programų matomumą, kad būtų pašalintos kultūrinės kliūtys, ir kovoti su motyvacijos, iniciatyvumo ir kalbų mokėjimo stokos reiškiniu visų pirma tose srityse, kurias labiausiai paveikė jaunimo nedarbas; mano, kad galimybę dalyvauti šiose programose reikia suteikti visiems piliečiams, nieko nediskriminuojant; ragina ypatingą dėmesį skirti tikslinėms grupėms, kurioms kyla nedarbo pavojus, pvz., neįgaliesiems; ragina sudaryti sąlygas lengviau gauti PRM paslaugas ir įgyti kvalifikaciją skatinant galimybes pritaikyti pameistrystės kryptį ir mokymosi būdus, taip pat suteikiant mokymosi galimybes nepakankamus pagrindinius įgūdžius turintiems asmenims ir darbuotojams, turintiems žemą arba vidutinį kvalifikacijos lygį; primena, kad sudarant sąlygas naudotis tokiomis galimybėmis turi būti atsižvelgiama į lyčių aspektą, kad judumo programos PRM srityje būtų veiksmingai pristatomos moterų auditorijai; mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų nustatyti plataus užmojo tikslus ir stebėti pažangą;

4.  atkreipia dėmesį į lyčių nelygybę mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos (MTIM) švietimo, įgūdžių ir užimtumo srityje visoje ES ir ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įsipareigoti vykdyti programą „Erasmus+“ ir naudoti šį mechanizmą kaip pagrindinę galimybę plėtoti MTIM švietimą, kad būtų lavinami moterų gebėjimai siekti karjeros MTIM srityje ir tokiu būdu būtų sumažintas gebėjimų atotrūkis šioje srityje;

5.  atkreipia dėmesį į bendros Europos švietimo erdvės, grindžiamos tvirtu judumo elementu, apimančiu ne tik aukštąjį mokslą, bet ir PRM, kuria bus prisidedama prie stipresnio Europos tapatumo ir didesnio pilietiškumo ugdymo, svarbą;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad būtų pasiekti 2020 m. Europos švietimo ir mokymo strategijos tikslai; mano, kad toks judumas turi atsižvelgti į tęstinio profesinio rengimo ir mokymo (angl. CVET) aspektą, nes tai yra vienas pagrindinių elementų gerinant ir atnaujinant įgūdžius ir patirtį; pabrėžia, kad mokymasis visą gyvenimą ir PRM yra labai svarbūs siekiant geresnių užimtumo perspektyvų suteikimo ilgalaikiams bedarbiams;

7.  mano, kad minėtojo bendradarbiavimo rezultatas turėtų būti reikalavimų persvarstymas siekiant užtikrinti jų tinkamumą trukmės, turinio, kompetencijos ir mokymo rezultatų požiūriu, derinant judumą tiek mokymo centruose, tiek darbo vietoje ir pirmenybę teikiant ilgesniems buvimo užsienyje laikotarpiams (pvz., šešių mėn.), o ne trumpesniems lygiaverčiams laikotarpiams;

8.  pažymi, kad „Erasmus+“ ir PRM programoms skirti Europos ištekliai nėra proporcingi galimų šios judumo programos dalyvių skaičiui ir jų poreikiams, taigi ragina valstybes nares skatinti sudaryti dvišalius susitarimus, kuriais būtų papildyti „Erasmus+“ ir PRM programomis skatinama veikla ir taip didinamas Europos jaunimo judumas;

9.   pripažįsta svarbų dabartinių judumo programų ir iniciatyvų, pavyzdžiui, programos „Erasmus+“ pirmojo pagrindinio veiksmo, Europaso, Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (angl. ECVET) ir Europos kvalifikacijų sandaros (EKS), vaidmenį ir rezultatus; ragina Komisiją sukurti Europos studento elektroninę kortelę, kuri suteiktų ES studento statusą judumo kontekste ir prieigą prie paslaugų;

10.   ragina Komisiją, valstybes nares ir ES agentūras, pavyzdžiui, Europos profesinio mokymo plėtros centrą (angl. Cedefop), imtis veiksmų tobulinti judumo PRM srityje programas, kad jos visiems dalyviams teiktų papildomos naudos, susijusios su kvalifikacija, pripažinimu ir turiniu, ir užtikrinti, kad būtų nustatyti pameistrystės programų kokybės standartai;

11.   atkreipia dėmesį į tai, kad judumo iniciatyvomis prisidedama stiprinant ne tik besimokančiųjų pilietines vertybes ir priklausymo Europai jausmą, bet ir gerinant jų akademinius įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, tiksliau įgūdžius, susijusius su gebėjimu spręsti problemas, planuoti ir struktūruoti, gebėjimu veikti naujose situacijose, prisitaikyti prie jų ir reaguoti į jas, verslumo ir vadovavimo gebėjimais ir gebėjimais priimti sprendimus ir prisiimti socialinę atsakomybę, užsienio kalbų, bendravimo gebėjimais ir gebėjimais dirbti komandoje, taip pat gebėjimus, susijusius su asmeniniais įgūdžiais, kurie daro poveikį gebėjimui įsidarbinti, pavyzdžiui, pasitikėjimą, motyvaciją, smalsumą, kritinį ir kūrybinį mąstymą, iniciatyvumą ir atkaklumą;

12.   atkakliai tvirtina, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti judumo programas pagal programą „Erasmus+“ imantis veiksmų, kuriais siekiama, kad daugiau paraiškų būtų atrinktas, supaprastinant elektroninių priemonių judumui valdyti rengimą ir naudojimą, didinant informuotumą apie judumo programų vertę visose Sąjungos bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklose, teikiant tikslingesnę informaciją bei organizuojant mokymus programų ir veiksmų naudos gavėjams ir tarpininkams, įskaitant vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų darbuotojus; todėl pabrėžia tinklo European SchoolNet indėlio svarbą; prašo Komisijos palengvinti dabartinę didžiulę ir pernelyg sudėtingą administracinę naštą tiek pareiškėjams, tiek siunčiančiosioms bei priimančiosioms įmonėms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant programos „Erasmus+“ projektus – palengvinti ir supaprastinti paraiškų teikimo, registravimo ir ataskaitų teikimo tvarką ir pačius projektus; be to, nurodo, kad pernelyg didelė biurokratinė našta, tenkanti susijusioms mokykloms ir universitetams, yra kliūtis, kuri trukdo įgyvendinti programą;

13.   prašo Komisijos parengti veiksmus, kuriais būtų siekiama mažinti organizuojant judumo programas iškylančias kalbines ir kultūrines kliūtis; mano, kad įgyvendinant tokius veiksmus turėtų būti galima įvertinti įgyvendinimo pažangą; pabrėžia, kad veiksmų planais turėtų būti, visų pirma, remiamas pagrindinių priimančios šalies kalbos žinių įgijimas; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas išnagrinėti konkrečius PRM įstaigų mokytojų ir dėstytojų mokymosi poreikius skatinant keistis gerąją patirtimi ir šį keitimąsi remiant ir suteikti jiems daugiau profesinio tobulėjimo galimybių; pabrėžia, kad svaru kurti bazinį mokymo modelį, pagal kurį būtų teikiama informacija apie pagrindinius paskirties šalies verslo ir darbo kultūros ypatumus, taip pat skatinti bei rengti konkrečias mokymo srities darbuotojų mokymo judumo valdymo klausimais programas;

14.  pažymi, kad su PRM susijusios profesijos yra pakankamai lanksčios, kad jas būtų galima praktikuoti visur, ir kad dėl to judumas PRM srityje yra viena iš svarbių priemonių kovojant su nedarbu, nes jis didina tikimybes gauti darbą, padeda mažinti gebėjimų spragas ir sudaro sąlygas darbo jėgos pasiūlai ir paklausai derinti, visų pirma kalbant apie jaunus žmones, suteikiant jiems įgūdžius ir unikalią patirtį, reikalingą norint būti konkurencingiems dabartinėse ES darbo rinkose; mano, kad programa „Erasmus+“ padeda vystyti konkrečius profesinius įgūdžius ir universaliuosius ir perkeliamuosius gebėjimus ir kompetencijas, pvz., verslumo, taip pat suteikia daugiau galimybių dalyvauti gamybos sektoriui, taigi veikia kaip efektyvi darbo rinkos priemonė;

15.   pabrėžia su programa „Erasmus+“ ir jos paprogramėmis susijusių prekių ženklų ir logotipo atpažinimo reikšmę ir svarbą; mano, kad šie prekių ženklai pirmiausia turėtų būti vartojami programos „Erasmus+“ publikacijose ir brošiūrose;

16.  yra susirūpinęs tuo, kad programą „Erasmus+“ jaunimas suvokia kaip programą, visų pirma skirtą aukštojo mokslo įstaigų studentams; todėl rekomenduoja didesnį dėmesį skirti tam, kad ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtų keliamas prestižas su skirtingomis sritimis susijusių paprogramių, įskaitant mokyklinį ugdymą („Comenius“), aukštąjį mokslą („Erasmus“), tarptautinį aukštąjį mokslą („Erasmus Mundus“), profesinį rengimą ir mokymą („Leonardo da Vinci“) ir suaugusiųjų švietimą („Grundtvig“) bei jaunimą („Veiklus jaunimas“) ir sportą;

17.  ragina Komisiją, valstybes nares ir valstybines užimtumo tarnybas viešai skelbti informaciją ir didinti informuotumą apie „Erasmus+“ programas ir kitas priemones, skirtas judumui PRM srityje skatinti, visų pirma MVI; mano, kad padidinus šių priemonių veiksmingumą būtų sudarytos sąlygas didesniam žmonių skaičiui pasinaudoti šiomis galimybėmis ir galėtų būti pasiektas judumo tikslas;

18.  pabrėžia, kad būtinai turi būti konsultuojamasi su pramonės ir paslaugų sektoriaus atstovais iš privačiojo ir viešojo sektorių, įskaitant gamybos sektorių (ypač su MVĮ ir labai mažomis įmonėmis), ir (arba) jie turi būti įtraukiami formuojant, rengiant, vykdant ir remiant kokybiškas judumo programas PRM srityje; mano, kad renkantis programas reikėtų atsižvelgti į profesines galimybes priimančiose įmonėse ir organizacijose; mano, kad lanksti ir konstruktyvi partnerystė, grindžiama dialogu, bendradarbiavimu ir mainais geriausia patirtimi, kuriuose dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, užtikrins PRM sėkmę ir pridėtinę vertę; laikosi nuomonės, kad mokymo centrai ir įmonės taip pat turėtų keistis žiniomis ir geriausia patirtimi; ragina Komisiją stebėti paklausą ir pasiūlą ES darbo rinkoje, taip pat geografinį ir profesinį judumą, kad būtų galima geriau tenkinti darbo rinkos poreikius; mano, kad tai, viena vertus, padėtų sumažinti siūlomo mokymo ir verslo aplinkos tikrovės, kuri laukia jaunų žmonių, atotrūkį ir, kita vertus, patenkintų rinkos poreikius pridėtinės vertės kūrimo sektoriuose (pvz., skaitmeninės ekonomikos, žaliosios ekonomikos, energetikos, gynybos, priežiūros sektoriuje ir būsto renovacijos sektoriuje);

19.  pabrėžia pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant judumo veiksmus ir vertinant jų įgyvendinimą: besimokančiųjų ekonominis gebėjimas dalyvauti judumo programose; studijų, kompetencijos bei kvalifikacijų ir mokymo turinio – kreditų arba sertifikatų – pripažinimas skirtingose šalyse; kalbos žinių lygis; mokymo programų arba studijų organizavimas; studento užsienyje surinktų kreditų ir išlaikytų egzaminų praktinė vertė jam sugrįžus į savo universitetą; teisiniai aspektai; informacija arba motyvacija baigti studijas; orientavimo ir konsultavimo veikla visu judumo laikotarpiu ir asmeninė studento padėtis; todėl ragina Komisiją sustiprinti vertinimo rodiklius ir kriterijus, siekiant sudaryti sąlygas reguliariau tikrinti šių Europos programų veiksmingumą ir suteikti galimybių tobulinti tai, kas būtina;

20.  primena, kad šiuo metu tik 1 proc. besikeičiančiose profesinio rengimo programose dalyvaujančių jaunuolių, įskaitant pameistrius, mokydamiesi dalyvauja judumo programose; nurodo, kad būtina sudaryti sąlygas vystyti pameistrių judumą Europos Sąjungoje, kad jiems būtų suteiktos tokios pat galimybės kaip ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems studentams; todėl ragina ES parengti Europos pameistrio statutą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad pameistrystės programomis ir stažuotėmis nebūtų naudojamasi kaip mažų garantijų darbo jėgos šaltiniu, jomis nebūtų pakeičiamos visą darbo laiką dirbančių specialistų pareigos ir būtų užtikrinamos orumą atitinkančios darbo sąlygos ir besimokančiųjų teisės, įskaitant finansines ir su darbo atlyginimu susijusias teises; be to, ragina Komisiją išnagrinėti minėtojo statuto pasekmes, stebėti, kaip įgyvendinamos susijusios priemonės, paskatinti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant priklausančius Europos pameistrystės aljansui, remtis jos rekomendacijomis siekiant gerinti pameistrystės sąlygas, kokybę ir didinti jos programų prieinamumą ES ir šį klausimą laikyti strateginiu prioritetu;

21.  ragina Komisiją pristatyti ir valstybes nares paremti pasiūlymą dėl ES pameistrystės sistemos, kuria būtų užtikrintos pameistrių ir PRM mokinių teisės; pabrėžia teigiamą vaidmenį, kurį vyresnio amžiaus asmenys gali atlikti jaunimo švietimo ir mokymo srityje, siekiant kiek įmanoma padidinti mainus tarp kartų vykdant stažuotes ir kuruojant, taip pat sudarant galimybes patirtimi pagrįstam mokymuisi skirtingų kartų komandose; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad nebūtų piktnaudžiaujama pagal programą „Erasmus+“ vykdomomis pameistrystėmis ir stažuotėmis, jas paverčiant darbo jėgos sąnaudų mažinimo priemone;

22.  teigiamai vertina tai, kad pradedama įgyvendinti bandomuosius projektus, taip pat neseniai patvirtintą Europos pameistrių judumo sistemą, kaip pagrindą tobulinant programą „Erasmus+“, kuria siekiama suteikti daugiau ir geresnių ilgalaikių judumo galimybių profesinio rengimo ir mokymo srityje; primygtinai ragina sukurti ilgalaikių iniciatyvų sistemą, kitaip nei vien į projektus sutelktus veiksmus, kad būtų sukurta nuolatinė ir tvari sistema, kuri veiktų visu pajėgumu, būtų nuspėjama ir ja visoje Europoje būtų skatinamas laisvas įgūdžių judėjimas;

23.   pažymi, kad mokyklos nebaigimas yra viena iš išskirtinių problemų, su kuria susiduria judumo tikslinė grupė, ir kad geresnės profesinio lavinimo galimybės lemtų mažesnius metusių mokytis skaičius; todėl pabrėžia, kokie svarbūs švietimo sistemų rezultatai galėtų būti mažinant mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir geriau ugdant moksleivių universaliuosius gebėjimus, kurie ilgainiui padės jiems priderinti turimą kvalifikaciją prie darbo rinkos poreikių;

24.  pabrėžia būtinybę padėti profesiniame mokyme dalyvaujančiam jaunimui įveikti jiems kylančius sunkumus taikant tam tikras papildomas ir lydimąsias priemones, pavyzdžiui, stiprinant kolektyvinį judumo programų pobūdį, gerinant kuravimo ir pagalbos paslaugas prieš judumo laikotarpį ir per jį, teikiamas gimtosios šalies ir priimančiosios įstaigų, sudarant palankesnes sąlygas susipažinti su aukštos kokybės informacija apie PRM galimybes, teikiant specializuotas orientavimo ir konsultavimo paslaugas ir priemones ir finansuojant visiems dalyviams be kalbos apribojimų teikiamą kalbinę paramą;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad galima nustatyti nemažai veiksnių, darančių poveikį pagal VET sistemą besimokančių jaunuolių lūkesčiams, visų pirma socialiniai ir ekonominiai veiksniai, šeimos tipai ir nepakankamos priežiūros (ir kuravimo) priemonės po to, kai baigiama vidurinė mokykla arba besimokant profesinio mokymo kursuose;

26.   pabrėžia svarbų judumo mokymosi ir mokymo tikslais vaidmenį sprendžiant socialines ir kultūrines problemas, siekiant suteikti jaunuoliams galimybių kurti savo pačių veiksmų visuomenėje programą; primena, kad ES, visų pirma patvirtinusi strategiją „Europa 2020“, sutelkė pastangas į tikslus trečiąjį šio amžiaus dešimtmetį didinti savo ekonomikos konkurencingumą, kurti darbo vietas ir galiausiai stiprinti savo gebėjimus konkuruoti pasauliniu mastu; šiomis aplinkybėmis pabrėžia svarbų mokslinių tyrimų, inovacijų, skaitmeninės visuomenės ir energijos tvarumo, kaip priemonių didesnei pridėtinei vertei kurti, vaidmenį;

27.  pabrėžia ES ir valstybių narių vaidmenį plėtojant ir skatinant aukštos kokybės ir gerai organizuotą PRM sistemą įgyvendinant holistinį požiūrį, pagal kurį ieškoma pusiausvyros tarp teorinio švietimo, orientuoto į konkrečią profesiją, praktinio mokymo ir bendrojo lavinimo – formaliojo švietimo, savišvietos ir neformaliojo švietimo; ragina valstybes nares antrosios pakopos aukštojo mokslo sistemose, pasitelkiant stažuotes ir mokomąją praktiką, įdiegti ir stiprinti dualinio mokymo metodą taip sudarant PRM srities studentams palankesnes sąlygas tvariai integruotis į darbo rinką ir padidinti jų dalyvavimą tarptautinėse judumo programose; primena, kad bendrai PRM kokybės gerinimas bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir valstybinėmis užimtumo tarnybomis yra priemonė socialinės įtraukties problemai spręsti, besimokančiųjų aukštojo mokslo sistemoje skaičiui didinti, studentų pažangumui skatinti ir integracijai į darbo rinką palengvinti, o tai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas judumui mokantis visą gyvenimą;

28.  ragina tikslingai iškelti Europos savanorių tarnybos problemas, susijusias su dalyvių draudimu ir patvirtinimu, duomenų bazių valdymu ir pagalba savanoriams, siekiant užkirsti kelią dalyvių skaičiaus mažėjimui;

29.  apgailestauja, kad dabartinėje programoje „Erasmus+“ neformalusis mokymasis prarado matomumą ir biudžeto dalį; pabrėžia neformaliojo mokymosi svarbą Europos lygmeniu, ypač dirbant jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms vykdant savanorišką veiklą; ragina neformaliajam mokymuisi ir savišvietai skirti aiškią ir matomą vietą programoje „Erasmus+“; be to, mano, kad reikėtų suteikti galimybę teikti paraiškas dėl didelio masto suaugusiųjų švietimo projektų, kurie būtų valdomi laikantis tokių pačių principų kaip sektoriaus įgūdžių ar žinių sąjungų atveju;

30.   pritaria sumanymui plėtoti šiuolaikines technologijas ir infrastruktūrą stiprinant ir modernizuojant nacionalines profesinio lavinimo sistemas, siekiant suteikti daugiau galimybių judėti ir gerinti judumo kokybę; mano, kad norint kovoti su gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimis, daugiau dėmesio reikėtų skirti inovacijoms ir naujų akademinių ir profesinių gebėjimų ugdymui, skaitmeniniam mokymuisi ir mokymo platformoms, gyvybės technologijoms, inovacinės kultūros paveldo stiprinimo technologijoms ir informacinėms ir ryšių technologijoms; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės turėtų parengti veiksmingą strategiją, kuria būtų siekiama suderinti dabartines ir būsimas žiedinės ekonomikos teikiamas galimybes įsidarbinti ir PRM sistemas;

31.  pažymi, kad pereinant prie labiau skaitmeninės ekonomikos iš naujo apibrėžiami darbai ir įgūdžiai; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją dirbti kartu su privačiuoju sektoriumi ir darbuotojų perkvalifikavimo tikslais parengti darbuotojų įgūdžių įgijimo ir PRM programas;

Prieinamumas: jaunimo judumo galimybių profesinio mokymo srityje didinimas

32.   ragina parengti sistemą, panašią į ankstesnę programą „Leonardo da Vinci“, kuri turėtų būti nurodoma specialiuose kvietimuose dalyvauti konkurse pagal programą „Erasmus+“, kurioje kuo tiksliau ir aiškiau būtų nustatytos VET sistemai priklausančio jaunimo judumo galimybės, visų pirma įgyvendinant valstybės institucijų inicijuotas įvairių platformų kampanijas, kuriose koordinuotai dalyvautų visi suinteresuotieji asmenys, aktyviai dalyvaujantys VET sistemoje ar galintys jai daryti poveikį;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai finansinių išteklių judumo programoms remti, atsižvelgiant į galimas finansines kliūtis; rekomenduoja apsvarstyti, kaip būtų galima geriau išaiškinti, kaip įmonės papildo skiriamas išmokas arba kaip būtų galima skirti kitokią paramą; mano, kad reikėtų užtikrinti Europos socialinio fondo (ESF) ir programos „Erasmus+“ papildomumą ir jį stebėti, norint gauti teigiamų rezultatų;

34.   ragina užtikrinti geresnę judumui ir švietimui įtakos turinčių ES politikos ir priemonių sąveiką, visų pirma ESF ir programos „Erasmus+“ priemonių tarpusavio papildomumą, taip pat geriau koordinuoti visus veiksmus visais lygmenimis – nacionaliniu, regioniniu ir vietos planavimo lygmenimis;

35.   pakartoja, kad reikia įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti struktūrinių fondų, įskaitant ESF, ir kitų programų, kaip antai programos „Erasmus+“, koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

36.  pabrėžia, kad reikia kompensuoti trūkumus, atsiradusius dėl VET sistemai priklausančių studentų žemesnės socialinės ir ekonominės padėties, taikant įvairias priemones, pavyzdžiui, padidinant Komisijos teikiamų individualių subsidijų sumą, arba didinant valstybių narių ir regioninių bei vietos valdžios institucijų, tarpininkų institucijų ir NVO, nepriklausomai nuo to, ar jos finansuojamos iš savo biudžeto, ar per partnerystes, kuriose dalyvauja įmonės, fondai ir organizacijos, bendradarbiaujantys to regiono ar teritorijos kvalifikavimo ir profesinio mokymo sistemoje, įnašus;

Nuo judumo iki įsidarbinimo galimybių: mokymosi rezultatų, įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimas bei pripažinimas

37.   pabrėžia, kad naujų įvairių ir kūrybinių idėjų įgijimo užsienyje procesas gali motyvuoti ir skatinti verslumą ir kūrybiškumą; pabrėžia, kad judumo mokymosi ir mokymo tikslais teikiamos galimybės, pavyzdžiui, tarptautinių tinklų kūrimas, taip pat gali daryti teigiamą poveikį galimybėms įsidarbinti, tarptautiniam bendradarbiavimui ir Europos konkurencingumui;

38.  mano, kad dabartinės ir būsimos priemonės, kuriomis siekiama kovoti su įgūdžių neatitiktimi, turėtų įtraukti darbdavius, įmones ir vietos bendruomenes, taip pat būti geriau susietos su darbo rinkos pokyčių ir būsimo įgūdžių poreikio prognozėmis;

39.   pabrėžia, kad, kaip 2013 m. nustatė Komisijos Jungtinis tyrimų centras, judumą mokymosi tikslais ir būsimą judumą ir pajamas sieja teigiamas ryšys, nes ES ir tarptautinės judumo programos suteikia dalyviams daugiau galimybių įsidarbinti užsienyje; pabrėžia, kad pameistrystės programos ir stažuotės užsienyje padeda gerinti dalyvių kalbinius įgūdžius (2013 m. „Eurobarometro“ duomenimis, tokie įgūdžiai pagerėjo 79 proc. dalyvių)(10);

40.   atkreipia dėmesį į judumo visų amžiaus grupių bedarbių ir žmonių, kuriems kyla grėsmė dėl restruktūrizavimo priemonių, perkvalifikavimo programų srityje svarbą;

41.  atkreipia dėmesį į įvairias ir nevienodas valstybių narių patvirtinimo bei pripažinimo sistemas, nors per pastarąjį dešimtmetį buvo siekiama jas labiau suartinti; pabrėžia, kad reikia gerinti skirtingų profesinio rengimo ir mokymo sistemų suderinamumą ir palengvinti skirtingų valstybių narių įmonėse ar mokymo centruose įgytų įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimą ir pripažinimą, taip pat padidinti programos „Erasmus+“ patrauklumą; ragina valstybes nares gerinti EKS įgyvendinimą(11) ir panaikinti kliūtis; ragina nustatyti Europos standartą, kuris būtų priimtinas ir įgyvendinamas visais lygmenimis (vietos, regioniniu ir nacionaliniu);

42.  ragina priimti daugiau priemonių, kuriomis būtų siekiama patvirtinti ir pripažinti mokslo rezultatus, įskaitant įgytus mokantis neformaliai ar savišvieta, visų pirma geriau naudojantis esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europasu ir sistema ECVET;

43.  primena, kad dėl EKS padaryta didelė pažanga, susijusi su diplomų, kreditų, profesinių įgūdžių pažymėjimų ir įgytos kompetencijos bei meistriškumo pripažinimu PRM srityje; ragina nustatyti konkrečius tikslus, pvz., įgyvendinti visapusiškai veikiančią kreditų perkėlimo ir pripažinimo sistemą remiantis ECVET; skatina parengti bendras PRM kvalifikacijas, kuriomis būtų galima užtikrinti tarptautinį kvalifikacijų pripažinimą;

44.  mano, kad glaudžiai bendradarbiaujant visiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams reikia parengti žaląją knygą dėl profesinio rengimo ir mokymo, judumo ir įgūdžių bei kompetencijos pripažinimo Europoje; primena, kad turi būti visapusiškai įgyvendintos visos galiojančios rekomendacijos, susijusios su PRM; pažymi, kad bet koks kompetencijų nepripažinimas daro neigiamą poveikį strategijos „Europa 2020“ užimtumo lygio tikslui ir kenkia Sutartyse įtvirtintam laisvam judėjimui;

45.  pritaria tam, kad, siekiant gerinti jaunimo įgūdžius ir mažinti geografinę gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį ES, būtų skatinamas judumas užimtumo, švietimo, pameistrystės ir stažuočių srityse pagal nacionalines Europos Jaunimo garantijų iniciatyvos programas;

46.  pabrėžia Jaunimo garantijų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos svarbą remiant pameistrystes, stažuotes, PRM, įdarbinimą ir tolesnį išsilavinimą siekiant kvalifikacijos; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šioms programoms būtų skirtas tinkamas finansavimas visam 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui;

47.   primygtinai ragina į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas išversti ES įgūdžių panoramos interneto svetainę, kad ji taptų visiems prieinamu informacijos apie Europoje reikalingus įgūdžius šaltiniu;

48.   atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą siekiant užtikrinti aukštesnę PRM kokybę daugelyje valstybių narių, remiamų pagal Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (angl. EQAVET); drąsina valstybes nares, kurios šiuo metu pagal EQAVET kuria nacionalines kokybės užtikrinimo sistemas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų labiau stengtis užtikrinti, kad taikant kokybės užtikrinimo priemones būtų labiau atsižvelgiama į mokymosi rezultatus ir kad pagal jas būtų vertinamas ir remiamas neformalusis mokymasis ir mokymasis darbo vietoje tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;

49.   pabrėžia, kad pameistrystės programos turėtų būti vykdomos vadovaujant kompetentingam prižiūrėtojui;

Siekiant veiksmingesnių, labiau prieinamų ir integruotų judumo programų

50.   ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant ir su Europos profesinio mokymo plėtros centru, apibrėžti ir sutvirtinti tarpinių institucijų (tiek teritorinių, tiek sektorinių), dalyvaujančių rengiant, valdant ir tęsiant judumo programas, vaidmenį kartu reikalaujant, kad jos laikytųsi aukščiausių skaidrumo standartų, ir padėti tokias institucijas steigti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

51.  pabrėžia būtinybę, kad šios tarpinės institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad turėtų galimybes organizuoti judumą ir valdyti struktūras, kurios užtikrina dalyvavimą profesinio mokymo mokyklų tinkluose, taip pat suteikti galias ir pajėgumus nacionalinėms asociacijoms steigti ir sudaryti susitarimus judumo programų srityje su partneriais tiek savo šalyje, tiek judumo programose dalyvaujančiose valstybėse narėse;

52.   pabrėžia, kad būtina teisiškai apsaugoti užsienyje esančius nepilnamečius;

53.   pabrėžia, kad programoje „Erasmus+“ reikėtų skatinti ir išryškinti instruktorių, dėstytojų ir verslininkų poreikiams pritaikytus judumo veiksmus ir (arba) paslaugas;

54.   atkreipia dėmesį į tai, kad, norint sudaryti sąlygas mokymo centrams padengti visas išlaidas ir planuoti bei įgyvendinti nuolatinius veiksmus, Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtina įgyvendinti nuoseklias, viena kitą papildančias ir tinkamai koordinuojamas bendro finansavimo programas;

55.   palankiai vertina tai, kad programa „Erasmus+“ gerokai padidino PRM programose dalyvaujančių asmenų, tarp kurių yra universitetuose arba aukštesniosiose mokyklose nestudijuojantys jaunuoliai, skaičių;

56.   remia visas reikalingas papildomas priemones, kuriomis visų pirma siekiama padėti stažuotojams dalyvauti judumo programose ir juos paskatinti tai daryti, vėliau padėti jiems pagal judumo programą įgytus įgūdžius skleisti toliau ir didinti jų atkaklumą siekiant, kad jų praktinė patirtis ir kita įvairi patirtis būtų matoma ir verta dėmesio;

57.   mano, kad pameistrystės programų mokymosi rezultatus reikėtų numatyti ir aptarti su pameistriais pagal Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) principus prieš pameistriui pradedant mokymą ir kad baigus mokymą rezultatus reikėtų išvardyti sertifikato priede;

58.  pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbus kokybiškas mokytojų mokymas ir stebėsena, vertinimas bei kokybės užtikrinimas ir kad pagal judumo programas reikia skatinti integraciją ir toleranciją;

59.   pabrėžia ne tik būtinybę visais lygmenimis palaikyti gerus ryšius su verslininkais norint, kad jie dalyvautų pripažįstant judumo sistema pasinaudojusio jaunimo įgytą patirtį, bet ir tai, kaip būtina užtikrinti mokomosios praktikos kokybę, kad studentai galėtų įgyti norimus profesinius įgūdžius;

60.  remia visas su programos „Erasmus+“ tikslais suderintas priemones, kurių imasi verslininkai, NVO ar pilietinė visuomenė, vystydami jaunų darbuotojų ar stažuotojų judumo sistemas savo veiklos srityse arba bendraudami ne tik su tokiais Europos tinklams kaip „Eurochambres“, bet ir su pramonės atstovais, pavyzdžiui, prekybos ir pramonės rūmais ir susijusiomis profesinėmis sąjungoms; ragina pripažinti amatų rūmų ir jų mokymo centrų vaidmenį remiant judumą ir labai mažas įmones; mano, kad imantis visų PRM sistemos gerinimo priemonių taip pat reikėtų skirti dėmesį sritims, remiančioms anglies dioksido neišmetančią energetiką ir tvarų judumą;

61.  rekomenduoja visiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams parengti bendras strategijas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas tam, kad daugiau profesinio švietimo ir mokymo stažuotojų ir pameistrių grįžtų namo arba judėtų į kitas Europos dalis, kartu atsižvelgiant į jų pageidavimus – tuo siekiama nukreipti „užsienyje“ įgytas žinias ir darbo patirtį į jų kilmės regionus, kurie susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, arba kitur Europoje ir tokiu būdu mažinti pusiausvyros sutrikimus ir didinti sanglaudą;

62.   ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir veiksmingai įgyvendinti Europos laboratorijų ir inkubatorių tinklą, nes jis yra itin svarbus skatinant mokyklų, universitetų ir įmonių žinių sąjungų kūrimą ir sudarantį galimybes mokytis, įgyti patirties, atnaujinti dėstytojų pasirengimą, atlikti gamybinę praktiką ir kurti naujas įmones;

63.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir stiprinti Europos mokslinių centrų tinklą (ECSITE), vienijantį mokslinių tyrimų centrus, suteikiančius galimybę pažinti mokslo kultūrą;

64.  ragina parengti vieno langelio principu pagrįstą duomenų rinkimo ir ryšių priemonių mechanizmą siekiant teikti patogias ir veiksmingas paslaugas asmenims, norintiems gauti informaciją ir paramą, susijusias su įvairiomis judumo programomis, veikiančiomis ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu;

65.  ragina Komisiją pateikti naujausius statistinius duomenis ir atlikti programos „Erasmus+“ ir kitų judumo programų PRM srityje vertinimus ir (arba) tyrimus, jei įmanoma, kad būtų įvertintas jų poveikis derinant darbo patirtį ir siūlomas darbo vietas, kurį parodytų įsidarbinimo lygis, tai pat ragina ištirti, kodėl kai kuriose valstybėse pateikiama daugiau paraiškų į PRM darbo ir studijų vietas užsienyje, ir parengti planą, kad jos aktyviau įsitrauktų; mano, kad į programos „Erasmus+“ vidurio laikotarpio peržiūrą reikėtų įtraukti gautus statistinius duomenis ir vertinimų rezultatus ir į juos atsižvelgti.

66.   palankiai vertina už profesinį rengimą ir mokymą atsakingų ministrų išvadas, dėl kurių jie sutarė 2015 m. birželio 22 d. Rygoje ir kuriose siūlomi nauji vidutinės trukmės laikotarpio siektini rezultatai PRM srityje 2015–2020 m. laikotarpiu, ir ragina juos laiku ir kruopščiai įgyvendinti;

67.   pabrėžia, kad reikia parodyti judumo pranašumus užimtumo ir įgytų kompetencijų srityje, siekiant atskleisti jų realią naudą ir sumažinti manančiųjų, kad mokymas, grindžiamas visų pirma vien nacionalinėmis kompetencijomis, tėra laiko švaistymas, skaičių;

68.   ragina aktyviau skatinti jaunimą ir įmones naudotis tokiomis platformomis kaip „Drop'pin@EURES“, kurios paskirtis yra sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui judėti pameistrystės, stažuočių ir mokymo programų tikslais ir mokytis kalbų elektroniniuose kalbų kursuose, bei didinti jų matomumą;

69.  ragina valstybes nares skatinti jaunimą pasinaudoti visomis naujos programos „Erasmus+“ teikiamomis ne tik studijų, bet ir pameistrystės bei stažuočių užsienyje galimybėmis;

70.  ragina nustatyti minimalius išmokų dydžius, pritaikytus priklausomai nuo gyvenimo sąlygų, kainų ir išlaidų skirtumų valstybėse narėse; pritaria minčiai, kad valstybės narės turėtų nustatyti priemones, leisiančias prireikus teikti reikalingą ir naudingą paramą, pvz., kalbant apie apgyvendinimą, transportą, ypatingus nepilnamečių poreikius, taip pat parengti studentus prieš išvykstant į kitą šalį, pvz., rengiant profesinio orientavimo sesijas, kalbų mokymus ir konsultuojant apie tarpkultūrinę komunikaciją;

71.  prašo peržiūrint ir (arba) persvarstant daugiametę finansinę programą (DFP), vadovautis kriterijais, įskaitant ankstesniu skirtų kovos su nedarbu priemonių veiksmingumą, vertinimą, mažinant didelio poveikio neturėjusius asignavimus; mano, kad toks požiūris ypač svarbus krizės laikotarpiais, pvz., šiuo metu, kai esama nepriimtinų pusiausvyros sutrikimų;

o

o o

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

Patvirtinus programą „Erasmus+“, parengtą siekiant pakeisti įvairias ankstesnes programas, buvo padaryta didelė pažanga apibrėžiat Europos judumo aukštojo mokslo srityje bendroje Europos erdvėje sąvoką.

Taip pat reikia pabrėžti net mažiausią judumo, susijusio su profesiniu rengimu ir mokymu (angl. VET), poveikį. Ankstesnė programa „Leonardo“ buvo sėkminga pirma programa, apimanti kartu vykdomas studijas ir įdarbinimo mainus kitose šalyse nei šalys, kuriose asmuo gyvena.

Tačiau, viena vertus, dėl to, kad jos buvo susietos parengiant bendrą programą „Erasmus+“, antra vertus, dėl 2008 m. ekonominės krizės paaiškėjo judumo programų mokslo ir įdarbinimo srityje struktūriniai trūkumai.

Šioje srityje galima aiškiai pastebėti, kad dėl akademinės ir mokymo koncepcijų skirtumų, mokslo institucijų organizavimo ir valdymo, švietimo sistemos ir verslo pasaulio santykių darosi vis sudėtingiau, brangiau ir patiriama vis daugiau veiklos sunkumų norint vystyti judumą tarp įvairių Europos šalių ir regionų.

Tiksliau, ir toliau yra akivaizdžių sunkumų norint tinkamai atlikti skirtingose šalyse vykdytų studijų kreditų ir atliktos darbo praktikos pripažinimo procedūras. Programos Europasas ir ECVET yra teoriškai parengtos puikiai, tačiau vis dar susiduria su ne visada priimtinais sunkumais norint jas palaipsniui patvirtinti ir įgyvendinti praktiškai.

Dėl skirtingos įvairių valstybių narių ekonominės ir socialinės realybės reikia nedelsiant įvertinti galimybes vėl pradėti visoje Europoje taikyti šią profesinio mokymo tvarką. Dideli nedarbo rodiklių skirtumai įvairiuose Europos regionuose patys savaime yra problema, kurią reikia tinkamai ir įvairiais būdais spręsti.

Yra regionų, kuriuose šie rodikliai yra beveik nulis, o kituose regionuose galima pastebėti tokius reiškinius kaip jaunimo (kuris daugeliu atvejų negalėjo baigti vidurinės mokyklos ar įgyti profesinio išsilavinimo) nedarbo lygis didesnis nei 40 proc.

Atsižvelgiant į skirtingą atitinkamą ekonominį vystymąsi ir įvairių šalių gamybos modelių pobūdį nesunkiai galima paaiškinti šiuos nepriimtinus skirtumus, ir tuo pačiu dėl to nelogiškai atrodo ES valstybės narės, netgi priklausančios euro zonai, patiriančios iš pirmo žvilgsnio visiškai priešingus ir nesusijusius sunkumus.

Tam tikrais atvejais galima pastebėti, kad aiškiai nepakanka mokslus baigusio jaunimo norint patenkinti tam tikrą veiklią ekonomikos šaką, tačiau kitais atvejais socialinė sistema visiškai žlunga todėl, kad nėra galimybių pasiūlyti darbo tūkstančiams neseniai mokslus savo šalies švietimo sistemoje daugiau ar mažiau sėkmingai baigusių jaunuolių.

Taigi, akivaizdu, kad realus ir daug siekiantis judumo pasiūlymas, skirtas abiems atvejams yra neišvengiamas rengiant bet kokią bendrą ekonominio atsigavimo ir jaunimo nedarbo lygio, kuris nepriimtinas nei visai Europai bendrai, nei kiekvienai valstybei narei atskirai, mažinimo strategiją.

Atsižvelgiant į tai matyti, kad vis labiau reikia skatinti labiau kokybinius ir kiekybinius tikslus, numatytus pagal konkrečias programos „Erasmus+“ veiksmų sritis;

Taip pat reikia pagreitinti diplomų pripažinimo, akreditavimo ir kokybės vertinimo procesus, nes jie turi būti bendrų nuostatų pavyzdys visos valstybėms narėms. Tik tokioje bendroje aplinkoje bus galima siekti rengti ir taikyti judumo programas, kurias švietimo sistemos galėtų teikti ir kuriomis gamybos ekonomikos atstovai turėtų pasinaudoti.

Tačiau kurdami šią Europos bendrą sistemą jau dabar galime praktikoje pritaikyti politikos priemones, skirtas kovai su kai kuriais sunkumais, kuriuos pagal turimus duomenis galime atpažinti, o tam tikrais aspektais ir įvertinti.

Visų pirma pagal naujas strategijas turi būti apibrėžti ir taikomi būtini reikalavimai:

  jas turi pripažinti ir visiškai įgyvendinti visų šalių švietimo ir gamintojų sistemos atstovai.

  jos turi galėti pasiūlyti kuo didesnį lankstumą, kad būtų galima jas pritaikyti prie įvairios realybės, tuo pačiu siekiant parengti tam tikrus bendrus elementus, kad būtų galima supaprastinti koordinavimą ir kuo efektyvesnį judumo paslaugos, kuri būtų suvokiama kaip naudinga užimtumo ir socialinės integracijos priemonė, veiksmingumą.

Antra vertus reikia atsižvelgti į labai konkrečius požymius, apibrėžiančius visus klausimus bendrai ir sudarančius itin didelius sunkumus, kuriuos objektyviai sunku pakelti.

Iš tiesų, apsvarsčius socialinius ir ekonominius veiksnius, šeimos tipus ir atsižvelgiant į ankstesnes studijas įvertinti didesnius ar mažesnius gebėjimus sėkmingai jas tęsti, reikia daryti išvadą, kad judumas Europoje šiems studentams neatrodo toks natūralus ir paprastai lengvas kaip universitetų studentams.

Antra vertus, kalbant apie profesinį mokymą dar nepakankamai vertinami privalumai, susiję su judumu Europoje, kurie natūraliai suprantami aukštojo mokslo atveju: ekonominė pagalba nugalint ankstesnius apribojimus, abipusis studijų, diplomų ir patirties pripažinimas, pakankamos antros ir trečios kalbos žinios, mokymo programų rengimas ir atitinkamos studijos, darbo sutarčių teisiniai aspektai.

Šiuo atveju taip pat reikia atkreipti dėmesį į jau pripažintą teigiamą judumo poveikį galimybėms įsidarbinti.

Šiuo atveju kalbama apie įgytas pilietiškumo ir priklausymo Europai vertybes ir visų pirma apie vertybes, tiesiogiai susijusias su galimybe gauti stabilų ir kokybišką darbą: gebėjimą spręsti problemas, organizuotumą ir veiklos planavimą, reagavimą į naujas ar nenumatytas situacijas, sprendimų priėmimą...

Taip pat kitas labiau individualias vertybes, pavyzdžiui, pasitikėjimą, verslumą, novatorišką smalsumą ar atkaklumą.

Pagaliau įvertinus įvairias situacijas, kuriose būtina rasti greitą sprendimą, aiškiai pastebima problema, susijusi su kai kuriom šalims būdingu reiškiniu, vadinamu vidurinės arba profesinės mokyklos nebaigimu arba metimu.

Šiais atvejais judumas Europoje taip pat siūlo nemažai įvairių galimybių, kad šį asmeninį sprendimą, dažnai virstantį dideliu sudėtiniu socialiniu ir gamybos trūkumu, galima būtų palaipsniui pakeisti.

Prie šių pradinių pasvarstymų pridėjus strategijoje „Europa 2020“ išdėstytas nuostatas kalbant apie didesnio įdarbinimo lygio ir pasaulinio konkurencingumo siekį, turime pakankamą pagrindimą norėdami nustatyti Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės narės tikslus, veiksmus, konkrečias politikos sritis, kurias Europos Komisija turėtų vystyti, ir pakeitimus bei patobulinimus norint įgyvendinti programą „Erasmus+“:

1.  suteikti studentams daugiau profesinio mokymo galimybių ir jas tobulinti. Visų pirma parengti orientacinę sistemą, kurioje būtų aiškiai ir nesudėtingai išdėstytos turimos galimybės: akademiniai pasiūlymai, vietovės, profesinis sektorius, profesinės praktikos pasiūlymai, įmonės, trukmė, kvalifikacija, kurios siekiama ir t. t...

2.  patvirtinti bendras ir viena kitą papildančias Europos socialinio fondo ir programos „Erasmus+“ priemones, kad jos viena kitą sutvirtintų ir būtų bendrai koordinuojamos, siekiant išvengti dubliavimosi naudojant Europos išteklius ir įvairiais nacionaliniais, regioniniais ir vietos lygmenimis užtikrinant tinkamą atsakomybę;

3.  nustatyti būdus, kuriais būtų didinami ekonominiai ištekliai, būtini norint kompensuoti konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria šių Europos programų tikslinė grupė. Žinoma, atsižvelgiant į kiekvieno suinteresuotojo subjekto dalyvavimą ir pastangas. Suinteresuotaisiais subjektais gali būti: švietimo administracijos, įmonės, valdymo ir tarpininkavimo organizacijos, šeimos ir studentai, fondai ir socialinės organizacijos...

4.  parengti programas, kurios būtų skirtos kliūčių pašalinimui ir aplinkos, kuri būtų labiausiai tinkama sėkmingoms judumo iniciatyvoms, kūrimui: kalbos barjerų mažinimas, įvairios kultūrinės tikrovės pažinimas ir socialiai bei ekonomiškai vaisinga aplinka...

5.  programoms Europasas, ECVET ir EQAVET nustatyti konkrečius tikslus ir terminus, taip Europos srities elementams suteikiant tarpusavio pasitikėjimo ir garantijas, kurie būtini norint, kad būtų pasiekta plačių, jų numatytų, užmojų;

6.  priimti pakankamai aiškų sprendimą dėl pagrindinio elemento apibrėžiant tarpininkus, kurie turėtų vykdyti pagrindines naujas funkcijas ir prisiimti atsakomybę dėl veiklos, siekdami sudaryti galimybes judumui, kuris šiandien skatinamas tik iš dalies. Šioje srityje aiškiai matyti didžiausia visos sistemos silpnybė, susijusi su visu profesiniu mokymu, palyginti su neginčijamai labiau išplėtotais Europos universitetų tinklo gebėjimais, kuriais užtikrinami patys geriausi dvišalių ryšių rezultatai.

Todėl agentūrų ar regioninio pobūdžio bendrovių apibrėžtis ir sudėtis, apimanti švietimo ir verslo elementus, yra geriausias sprendimas;

7.  siekti, kad judumas taptų būdu, sudarančiu įdarbinimo galimybes. Visų pirma reikia pasiekti, kad būtų pripažįstamos studijos ir įgyta kvalifikacija bei profesinė patirtis, įskaitant atvejus, kai jos įgytos kitose šalyse pagal judumo programas;

8  suderinti atitinkamas švietimo sistemas siekiant sėkmingai spręsti reikalaujamų ir tikrovėje įgytų gebėjimų neatitikties problemą;

9.  ypatingą dėmesį skirti profesiniame mokyme dalyvaujančių dėstytojų pasiruošimui ir judumui, taikant specialiai jiems skirtas mainų programas, kuriose būtų numatytas arba nenumatytas grupių ar mokinių kuravimas;

10.  siekti, kad būtų parengtos sektorinio arba teritorinio pobūdžio verslo grupės, kurios nuspręstu dalyvauti tiesiogiai valdant judumą, nes jos tiek priima praktiką atliekančius studentus, tiek šiuo mokymosi tikslu teikia darbo praktiką.

Šios dešimt politinių veiksmų krypčių taikomos visiems mokymo ir įdarbinimo santykiuose dalyvaujantiems subjektams, taip pat prašo Europos Komisijos ir specializuotųjų šio sektoriaus agentūrų, visų pirma CEDEFOP, kurios veiklą ir atsakomybę, pripažintų ir gerbtų kiti subjektai, aiškiai vadovauti šiai programai.

13.1.2016

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (*)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris

(2015/2257(INI))

Nuomonės referentas (*): Enrique Calvet Chambon

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2014 m. nedarbo lygis vis dar siekė 10,2 proc., nepaisant lėto atsigavimo; kadangi visoje ES jaunimo nedarbo lygis šiuo metu siekia 22,1 proc., dirba tik 51 proc. 55–64 m. amžiaus žmonių, o užimtumo lygio lyčių skirtumas vyresnio amžiaus darbuotojų grupėje sudaro 13,6 procentinius punktus;

B.  kadangi darbo rinkoje išlieka gebėjimų paklausos ir pasiūlos atotrūkis, kaip matyti iš didelio laisvų darbo vietų skaičiaus 2015 m. Komisijos rudens ekonominėje prognozėje;

1.  pažymi, kad programa „Erasmus“ ir kitos judumo programos švietimo ir mokymo srityje prisidėjo prie Europos integracijos proceso, paskatino Europos pilietybės suvokimą, sudarė sąlygas tam, kad būtų ugdomi besimokančių asmenų individualūs gebėjimai bei kritinis mąstymas ir paskatino mokytis naujų kalbų; pabrėžia, kad šios programos padarė netiesioginį poveikį užimtumo srityje, ir tiki, kad programa „Erasmus+“ neturėtų sumenkinti šių laimėjimų, o atvirkščiai, juos padidinti, visų pirma parengdama jaunimą užimtumui;

2.  pabrėžia, kad, nepaisant ekonominės, finansinės ir socialinės krizės, nuo 2008 m. nuolat didėjo pagal programą „Erasmus“ užbaigtų užsienyje studijų laikotarpių skaičius; atkreipia dėmesį į tai, kad tuo pat metu eksponentiškai didėjo mokomąją praktiką užsienyje atliekančių asmenų skaičius; daro išvadą, kad jaunimas mokomąją praktiką akivaizdžiai laiko labai gera galimybe pagerinti savo įsidarbinimo galimybes; rekomenduoja Komisijai, nacionalinėms agentūroms, vykdytojams ir institucijoms atsižvelgti į šią tendenciją(12);

3.  pažymi, kad su profesiniu rengimu ir mokymu susijusios profesijos yra pakankamai lanksčios, kad jas būtų galima praktikuoti visur, ir kad dėl to judumas profesinio rengimo ir mokymo srityje yra viena iš svarbių priemonių kovojant su nedarbu, nes jis didina tikimybes gauti darbą, mažina gebėjimų spragas ir sudaro sąlygas darbo jėgos pasiūlai ir paklausai derinti, visų pirma kalbant apie jaunus žmones, suteikiant jiems įgūdžius ir unikalią patirtį, reikalingą norint būti konkurencingiems dabartinėse ES darbo rinkose; mano, kad programa „Erasmus+“ skatina konkrečių profesinių įgūdžių ir universaliųjų ir perkeliamųjų gebėjimų ir kompetencijų, pvz., verslumo, vystymą, taip pat suteikia daugiau galimybių dalyvauti gamybos sektoriui, taigi veikia kaip efektyvi darbo rinkos priemonė; ragina valstybes nares skatinti jaunimą pasinaudoti visomis naujos programos „Erasmus+“ teikiamomis ne tik studijų, bet ir pameistrystės bei stažuočių užsienyje galimybėmis;

4.  primygtinai reikalauja, kad būtų skatinami ir vertinami dualinio mokymo (t. y. mokymas vyksta dirbant įmonėje) kursai, taip pat kad būtų sustiprintas darbo ieškantiems asmenims ir dirbantiems asmenims skirtas profesinis rengimas, ypatingą dėmesį skiriant nepakankamą kvalifikaciją turinčioms grupėms;

5.  mano, kad judumo programos visų pirma turėtų būti priemonės mokymo programai pagerinti, kai vietinėje institucijoje ar gimtojoje šalyje nėra konkrečių mokymosi galimybių; todėl tiki, kad papildoma tokios patirties nauda turėtų būti svarbus veiksnys renkantis priimančią įstaigą ir kad judumo programos dalyviams juos siunčiančios įstaigos turėtų teikti patarimus ir gaires dėl švietimo galimybių ir (arba) profesinės patirties pasirinkimo; mano, kad taip pat reikia patvirtinti judumo programų tinkamumą atliekant ex post vertinimą;

6.  ragina labiau skatinti tolesnių studijų (baigus aukštojo mokslo ciklą) lygio judumo programas, kad būtų įvykdyti Europos universitetų ir mokslinių tyrimų centrų tarptautinimo tikslai;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad programą „Erasmus+“ jaunimas suvokia kaip programą, visų pirma skirtą aukštojo mokslo įstaigų studentams; todėl rekomenduoja didesnį dėmesį skirti tam, kad ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtų keliamas prestižas su skirtingomis sritimis susijusių paprogramių, įskaitant mokyklinį ugdymą („Comenius“), aukštąjį mokslą („Erasmus“), tarptautinį aukštąjį mokslą („Erasmus Mundus“), profesinį rengimą ir mokymą („Leonardo da Vinci“) ir suaugusiųjų švietimą („Grundtvig“) bei jaunimą („Veiklus jaunimas“) ir sportą;

8.  ragina Komisiją, valstybes nares ir svarbius suinteresuotuosius subjektus padidinti profesinio rengimo ir mokymo programų matomumą, kad būtų pašalintos kultūrinės kliūtys, ir kovoti su motyvacijos, aktyvaus polinkių atskleidimo ir kalbinės kompetencijos stoka visų pirma tose srityse, kurias labiausiai paveikė jaunimo nedarbas; mano, kad galimybę dalyvauti šiose programose reikia suteikti visiems piliečiams, nieko nediskriminuojant; ragina ypatingą dėmesį skirti tikslinėms grupėms, kurioms kyla nedarbo pavojus, pvz., žmonėms su negalia; ragina sudaryti sąlygas lengviau gauti profesinio rengimo ir mokymo paslaugas ir įgyti kvalifikaciją, skatinant galimybes pritaikyti pameistrystės kryptį ir mokymosi būdus, taip pat suteikiant mokymosi galimybes nepakankamus pagrindinius įgūdžius turintiems asmenims ir darbuotojams, turintiems žemą arba vidutinį kvalifikacijos lygį; primena, kad sudarant sąlygas naudotis tokiomis galimybėmis turi būti atsižvelgiama į lyčių aspektą, kad judumo programos profesinio rengimo ir mokymo srityje būtų veiksmingai pristatomos moterų auditorijai; mano, kad šiuo atžvilgiu reikėtų nustatyti plataus užmojo tikslus ir stebėti pažangą;

9.  atkreipia dėmesį į lyčių nelygybę mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos (MTIM) švietimo, įgūdžių ir užimtumo srityje visoje ES ir ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įsipareigoti vykdyti programą „Erasmus+“ ir naudoti šį mechanizmą kaip pagrindinę galimybę ugdyti moterų MTIM įgūdžius, kad būtų lavinami jų gebėjimai siekti karjeros MTIM srityje ir tokiu būdu būtų sumažintas gebėjimų atotrūkis šioje srityje;

10.  primena, kad neįgalieji turi specialių poreikių, todėl jiems reikalinga tinkama pagalba, kad jie galėtų dalyvauti stipendijų skyrimo programose „Erasmus+“; todėl ragina Komisiją imtis papildomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti neįgaliesiems galimybes dalyvauti visose „Erasmus+“ paramos programose be jokių kliūčių ir diskriminacijos;

11.  ragina valstybes nares rengti atitinkamus mokymus ir užtikrinti nuolatinį mokytojų ir švietimo srities vadovų profesinį tobulėjimą profesinio rengimo ir mokymo srityje, kad jiems būtų padedama naudoti tinkamiausius mokymo metodus, paremtus praktine patirtimi ir realiomis mokymo sąlygomis;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai finansinių išteklių judumo programoms remti, atsižvelgiant į galimas finansines kliūtis; mano, kad reikėtų panagrinėti būdus išaiškinti, kaip įmonės papildo skiriamas išmokas, arba apsvarstyti galimybę teikti kitokią paramą; mano, kad reikėtų užtikrinti Europos socialinio fondo ir programos „Erasmus+“ papildomumą ir jį stebėti, norint gauti teigiamų rezultatų; ragina nustatyti minimalius išmokų dydžius, pritaikytus priklausomai nuo gyvenimo sąlygų, kainų ir išlaidų skirtumų valstybėse narėse; remia suvokimą, kad valstybės narės turėtų nustatyti priemones, leisiančias prireikus teikti reikalingą ir naudingą paramą, pvz., kalbant apie apgyvendinimą, transportą, ypatingus nepilnamečių poreikius, taip pat parengti studentus prieš išvykstant į kitą šalį, pvz., rengiant profesinio orientavimo sesijas, kalbų mokymus ir konsultuojant apie tarpkultūrinę komunikaciją;

13.  nurodo, kad savo teise į judumą besinaudojantys asmenys vis dar susiduria su reikšmingais nepatogumais, susijusiais su socialine apsauga ar kompetencijų pripažinimu, ir pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ grindžiamu judumu turi būti siekiama juos įveikti;

14.  ragina tikslingai iškelti Europos savanorių tarnybos problemas, susijusias su dalyvių draudimu ir patvirtinimu, duomenų bazių valdymu ir pagalba savanoriams, siekiant užkirsti kelią dalyvių skaičiaus mažėjimui;

15.  pažymi, kad vis dar trūksta informacijos dėl pripažinimo tvarkos ir tai reiškia, kad ją vartotojams sudėtinga pasiekti, naudoti ar suprasti;

16.  atkreipia dėmesį į bendros Europos švietimo erdvės, grindžiamos tvirtu judumo elementu, apimančiu ne tik aukštąjį mokslą, bet ir profesinį rengimą ir mokymą, kuria bus prisidedama prie stipresnio Europos tapatumo ir didesnio pilietiškumo ugdymo, svarbą;

17.  primena, kad dėl Europos kvalifikacijų sandaros padaryta didelė pažanga, susijusi su diplomų, kreditų, profesinių įgūdžių pažymėjimų ir įgytos kompetencijos bei meistriškumo pripažinimu profesinio rengimo ir mokymo srityje; ragina nustatyti konkrečius tikslus, pvz., įgyvendinti visapusiškai veikiančią kreditų perkėlimo ir pripažinimo sistemą remiantis Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET); skatina parengti bendras PRM kvalifikacijas, kuriomis būtų galima užtikrinti tarptautinį kvalifikacijų pripažinimą;

18.  mano, kad glaudžiai bendradarbiaujant visiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams reikia parengti žaląją knygą dėl profesinio rengimo ir mokymo, judumo ir įgūdžių bei kompetencijos pripažinimo Europoje; primena, kad turi būti visapusiškai įgyvendintos visos galiojančios rekomendacijos, susijusios su PRM; pažymi, kad bet koks kompetencijų nepripažinimas daro neigiamą poveikį strategijos „Europa 2020“ užimtumo lygio tikslui ir kenkia Sutartyse įtvirtintam laisvam judėjimui;

19.  pabrėžia, kad labai svarbu, kad besimokančiųjų pasiekimai ir įgyti įgūdžiai bei kompetencija būtų pripažįstami visose valstybėse narėse; mano, kad ES judumo programos daro tiesioginį poveikį paramos gavėjų neformaliam mokymuisi ir savišvietai, dėl dalyvavimo jose galiausiai padidėja jų įsidarbinimo galimybės ir gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimą ir tuo tikslu nustatyti įgūdžių patvirtinimo procedūras;

20.  apgailestauja, kad dabartinėje programoje „Erasmus+“ neformalusis mokymasis prarado matomumą ir biudžeto dalį; pabrėžia neformaliojo mokymosi svarbą Europos lygmeniu, ypač vykdant jaunimo darbą ir vyresnio amžiaus žmonių savanorystę; ragina neformaliajam mokymuisi ir savišvietai skirti aiškią ir matomą vietą programoje „Erasmus+“; be to, mano, kad reikėtų suteikti galimybę teikti paraiškas dėl didelio masto suaugusiųjų švietimo projektų, kurie būtų valdomi laikantis tokių pačių principų kaip sektoriaus įgūdžių ar žinių sąjungų atveju;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas , kad būtų pasiekti 2020 m. Europos švietimo ir mokymo strategijos tikslai; mano, kad toks judumas turi atsižvelgti į tęstinio profesinio rengimo ir mokymo (angl. CVET) aspektą, nes tai yra vienas pagrindinių elementų gerinant ir pritaikant įgūdžius ir patirtį; pabrėžia, kad mokymasis visą gyvenimą ir profesinis rengimas ir mokymas yra labai svarbūs siekiant geresnių užimtumo perspektyvų suteikimo ilgalaikiams bedarbiams;

22.  ragina valstybes nares tobulinti PRM srities judumo programas ir pašalinti likusias kliūtis ir, dirbant kartu su Komisija ir nacionalinėmis ir ES vykdomosiomis agentūromis, taip pat su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, tęsti bendradarbiavimą, kuriuos siekiama patobulinti PRM srities judumo programas; mano, kad šio bendradarbiavimo rezultate turėtų būti persvarstyti reikalavimai, siekiant užtikrinti jų atitiktį trukmės, turinio, kompetencijos ir mokymo rezultatų prasme, susiejant judumą tiek mokymo centruose, tiek darbo vietoje ir pirmenybę teikiant ilgesniems buvimo užsienyje laikotarpiams (pvz., 6 mėn.), o ne trumpesniems lygiaverčiams laikotarpiams;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti tiek pameistrystės kokybę, tiek pasiūlą, kad kiekvienam į PRM sistemą priimtam mokiniui būtų užtikrinta pameistrystės vieta, taip užtikrinant kokybišką PRM, kuriuo iš tiesų būtų pagerinti darbo rinkos rezultatai ir jaunimas visam gyvenimui įgytų įgūdžių ir kompetencijų;

24.  ragina Komisiją pristatyti ir valstybes nares paremti pasiūlymą dėl ES pameistrystės sistemos, kuria būtų užtikrintos pameistrių ir PRM mokinių teisės; pabrėžia teigiamą vaidmenį, kurį vyresnio amžiaus asmenys gali atlikti jaunimo švietimo ir mokymo srityje, siekiant kiek įmanoma padidinti mainus tarp kartų vykdant stažuotes ir teikiant konsultacijas, taip pat sudarant galimybes patirtimi pagrįstam mokymuisi skirtingų kartų komandose; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad nebūtų piktnaudžiaujama pagal programą „Erasmus+“ vykdomomis pameistrystėmis ir stažuotėmis, jas paverčiant darbo jėgos sąnaudų mažinimo priemone;

25.  rekomenduoja visiems svarbiems suinteresuotiesiems subjektams parengti bendras strategijas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas tam, kad daugiau profesinio švietimo ir mokymo stažuotojų ir pameistrių grįžtų arba judėtų į kitas Europos dalis, kartu atsižvelgiant į jų pageidavimus, tuo siekiama nukreipti „užsienyje“ įgytas žinias ir darbo patirtį į jų kilmės regionus, kurie susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, arba kitur Europoje ir tokiu būdu ištaisyti pusiausvyros sutrikimus ir didinti sanglaudą;

26.  pabrėžia, kad būtinai turi būti konsultuojamasi su pramonės ir paslaugų sektoriaus atstovais iš privačiojo ir viešojo sektorių, įskaitant gamybos sektorių (ypač su MVĮ ir labai mažomis įmonėmis), ir (arba) jie turi būti įtraukiami formuojant, rengiant, vykdant ir remiant kokybiškas judumo programas profesinio rengimo ir mokymo srityje; mano, kad renkantis programas reikėtų atsižvelgti į profesines galimybes priimančiose įmonėse ir organizacijose; mano, kad lanksti ir konstruktyvi partnerystė, grindžiama visų suinteresuotųjų subjektų dialogu, bendradarbiavimu ir mainais geriausia patirtimi užtikrins profesinio rengimo ir mokymo sėkmę ir pridėtinę vertę; laikosi nuomonės, kad mokymo centrai ir įmonės taip pat turėtų keistis žiniomis ir geriausia patirtimi; ragina Komisiją stebėti paklausą ir pasiūlą ES darbo rinkoje, taip pat geografinį ir profesinį judumą, kad būtų galima geriau tenkinti darbo rinkos poreikius; mano, kad tai, viena vertus, padėtų sumažinti siūlomo mokymo ir verslo aplinkos tikrovės, kuri laukia jaunų žmonių, atotrūkį ir, kita vertus, patenkintų rinkos poreikius pridėtinės vertės kūrimo sektoriuose (pvz., skaitmeninės ekonomikos, žaliosios ekonomikos, energetikos, gynybos, priežiūros sektoriuje ir būsto renovacijos sektoriuje);

27.  pažymi, kad dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis, kuomet jaunimo nedarbo lygis yra aukštas, taip pat nėra gebėjimų paklausos ir pasiūlos pusiausvyros, judumo programos švietimo ir profesinio mokymo srityje turi būti geriau suderintos su konkrečiais darbo rinkos poreikiais;

28.  pažymi, kad pereinant prie labiau skaitmeninės ekonomikos iš naujo apibrėžiami darbai ir įgūdžiai; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją dirbti kartu su privačiuoju sektoriumi ir darbuotojų perkvalifikavimo tikslais parengti darbuotojų įgūdžių įgijimo ir PRM programas;

29.  pabrėžia, kad įgyvendinant ankstesnę „Erasmus“ programą jauniems verslininkams pasiekta gerų rezultatų, taip pat pabrėžia profesinio rengimo ir mokymo vaidmenį skatinant Europos jaunimo verslumą; todėl tikisi, kad bus stiprinamos ES iniciatyvos, kuriomis remiamas jaunimo verslumas ir inovatyvių pradedančiųjų įmonių steigimas;

30.  remia Komisijos programą „Erasmus“ jauniems verslininkams, pagal kurią būsimiems verslininkams suteikiamos galimybės mokytis iš patyrusių verslininkų, vadovaujančių nedidelėms programoje dalyvaujančiose šalyse įsikūrusioms įmonėms; pabrėžia, kad tokie mainai abipusiai naudingi, nes nauji verslininkai turi galimybę įgyti geram įmonės valdymui reikalingų įgūdžių, o patyrę verslininkai naujų verslininkų dėka turi galimybę naujai pažvelgti į savo įmonę, plėsti savo profesinį tinklą ir patekti į naujas rinkas;

31.  teigiamai vertina Komisijos parengtas priemones, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandarą (angl. EQF), Europass, EURES ir Mokymosi galimybių visoje Europoje portalą (Ploteus), kuriose teikiama informacija apie mokymąsi ir judumą profesinio rengimo ir mokymo srityje, tačiau apgailestauja dėl to, kad apie šias priemones mažai žinoma arba jomis nepakankamai naudojamasi; ragina Komisiją, valstybes nares ir valstybines užimtumo tarnybas viešai skelbti informaciją ir didinti informuotumą apie „Erasmus+“ programas ir kitas priemones, skirtas judumui profesinio rengimo ir mokymo srityje skatinti, visų pirma MVI; mano, kad padidinus šių priemonių veiksmingumą būtų sudarytos sąlygas didesniam žmonių skaičiui pasinaudoti šiomis galimybėmis ir galėtų būti pasiektas judumo tikslas; mano, kad konsultavimasis su gamybos sektoriaus atstovais ir (arba) jų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant šias priemones suteiktų pridėtinės vertės ir sudarytų sąlygas tinkamai reaguoti į darbo rinkos poreikius; pažymi, kad Komisija turi dėti daugiau pastangų, siekiant sumažinti didelę kandidatams, taip pat priimančioms įmonėms ir įstaigoms tenkančią administracinę naštą, ir teigia, kad skaidresnis, paprastesnis ir aiškesnis programų įgyvendinimas padėtų išspręsti praeities problemas, susijusias su mokėjimais; ragina atsakingas tarnybas atlikti tyrimus ir prireikus kuo greičiau pašalinti su tuo susijusius trūkumus;

32.  palankiai vertina patobulintą prieigą prie su programa susijusių dokumentų visomis oficialiosiomis ES kalbomis; pažymi, kad reikėtų gerinti vertimo kokybę, kad būtų išvengta dviprasmybių ir neteisingo dalyvių suvokimo;

33.  mano, kad judumu profesinio rengimo ir mokymo srityje sudaromos palankios sąlygos ne tik akademiniam, bet ir profesiniam judumui; ragina Komisiją skatinti šį profesinį judumą taikant profesinio prisitaikymo ir kalbinės paramos mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad patirtis kitose šalyse būtų sėkminga ir gerai išvystyta; pabrėžia, kad profesiniame gyvenime būtinai reikalingas užsienio kalbų mokėjimas, ir teigiamai vertina tai, kad rengiant vienodus internetinius kalbų testus ir kursus, pavyzdžiui, OLS portale), bus gerinami „Erasmus+“ projektų dalyvių užsienio kalbų įgūdžiai;

34.  pabrėžia, kad sudaryta 12 EURES tarpvalstybinių partnerysčių, kuriose dalyvauja daugiau kaip 1 000 000(13) pasienio regionų darbuotojų, gyvenančių savo gimtojoje šalyje ir dirbančių kitoje ES valstybėje narėje, ir kad šios partnerystės tiems darbuotojams padeda spręsti administracinius, teisinius ir organizacinius klausimus, kurie daro poveikį darbo paieškai ir įsidarbinimui kitoje pasienio pusėje; pabrėžia šių partnerysčių svarbą skatinant judumą pasienio regionuose; ragina valstybes nares remti tokias partnerystes ir ypač skatinti jaunimą aktyviau jose dalyvauti;

35.  teigiamai vertina tai, kad pradedama įgyvendinti bandomuosius projektus, taip pat neseniai patvirtintą Europos pameistrių judumo sistemą, kaip pagrindą tobulinant programą „Erasmus+“, kuria siekiama suteikti daugiau ir geresnių ilgalaikių judumo galimybių profesinio rengimo ir mokymo srityje; primygtinai ragina sukurti ilgalaikių iniciatyvų sistemą, kitaip nei vien į projektus sutelktus veiksmus, kad būtų sukurta nuolatinė ir tvari sistema, kuri veiktų visu pajėgumu, būtų nuspėjama ir ja visoje Europoje būtų skatinamas laisvas įgūdžių judėjimas;

36.  pažymi, kad Europos pameistrių judumo sistema, sudarydama sąlygas sklandžiam perėjimui nuo švietimo ir mokymo prie darbo rinkos, galėtų veikti kaip savotiškas „greitkelis“, skirtas jaunimo nedarbui mažinti, ir; ragina sudaryti profesinio rengimo ir mokymo srities studentams geresnes galimybes atlikti praktiką kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, padengiant kelionės išlaidas tiems studentams, kurie toliau gyvena savo kilmės šalyje;

37.  pabrėžia Jaunimo garantijų ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos svarbą remiant pameistrystes, stažuotes, PRM, įdarbinimą ir tolesnį išsilavinimą siekiant kvalifikacijos; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šioms programoms būtų skirtas tinkamas finansavimas visam 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui;

38.  pažymi, kad „Erasmus+“ ir profesinio rengimo ir mokymo programoms skirti Europos ištekliai nėra proporcingi galimų šios judumo programos dalyvių skaičiui ir jų poreikiams, taigi ragina valstybes nares skatinti sudaryti dvišalius susitarimus, kuriais būtų papildyti „Erasmus+“ ir profesinio rengimo ir mokymo programomis skatinami veiksmai, kad būtų didinamas Europos jaunimo judumas;

39.  prašo peržiūrint ir (arba) persvarstant daugiametę finansinę programą (DFP), vadovautis kriterijais, įskaitant ankstesniu skirtų kovos su nedarbu priemonių veiksmingumą, vertinimą, mažinant didelio poveikio neturėjusius asignavimus; mano, kad toks požiūris ypač svarbus kriziniais laikotarpiais, pvz., šiuo metu, kai esama nepriimtinų pusiausvyros sutrikimų;

40.  ragina Komisiją pateikti naujausius statistinius duomenis ir atlikti programos „Erasmus+“ ir kitų judumo programų PRM srityje vertinimus ir (arba) tyrimus, jei įmanoma, kad būtų įvertintas jų poveikis derinant darbo patirtį ir siūlomas darbo vietas, kurį parodytų įsidarbinimo lygis, tai pat ragina ištirti, kodėl kai kuriose valstybėse pateikiama daugiau paraiškų į PRM darbo ir studijų vietas užsienyje, ir parengti planą, kad jos aktyviau įsitrauktų; mano, kad rengiant programos „Erasmus+“ vidurio laikotarpio peržiūrą reikėtų įtraukti gautus statistinius duomenis ir vertinimų rezultatus ir į juos atsižvelgti.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Jane Collins, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Jutta Steinruck, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Ulla Tørnæs, Marita Ulvskog, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Georges Bach, Sergio Gutiérrez Prieto, Krzysztof Hetman, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis, Flavio Zanonato, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

María Teresa Giménez Barbat, Angelika Mlinar

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Angel Dzhambazki, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Rikke Karlsson, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ilhan Kyuchyuk, Ernest Maragall, Marlene Mizzi, Elisabeth Morin-Chartier, Paul Nuttall, Hannu Takkula

(1)

OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(2)

OL C 311, 2009 12 19, p. 1.

(3)

OL C 347, 2013 12 20, p. 50.

(4)

OL C 398 E, 2012 12 22, p. 1.

(5)

OL L 390, 2004 12 31, p. 6.

(6)

OL C 199, 2011 7 7, p. 1.

(7)

OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(8)

OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.

(9)

OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

(10)

http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_378_en.pdf

(11)

Žr. 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo, OL C 111, 2008 5 6, p. 1–7

(12)

Žr. tyrimą „Student and staff mobility in times of crisis“ („Studentų ir darbuotojų judumas krizės sąlygomis“), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), 2014 m. gruodžio mėn., finansuotas Komisijos lėšomis.

(13)

https://ec.europa.eu/eures/public/en/eures-in-cross-border-regions#/list

Teisinė informacija - Privatumo politika