PRANEŠIMAS dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos

8.3.2016 - (2015/2127(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Georgi Pirinski

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos

(2015/2127(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko 2014 metų veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko 2014 m. finansinę ataskaitą ir 2014 m. statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. tvarumo ataskaitą, 2014 m. EIB operacijų ES viduje vertinimo pagal trijų ramsčių sistemą ataskaitą ir 2014 m. Europos investicijų banko veiklos rezultatų už ES ribų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB audito komiteto 2014 m. metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko grupės 2014 m. kovos su korupcija veiklos metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. pateiktą EIB grupės 2014–2016 m. veiklos planą, 2013 m. gruodžio mėn. pateiktą Europos investicijų fondo (EIF) veiklos planą ir į 2015 m. balandžio 21 d. pateiktą EIB grupės 2015–2017 m. veiklos planą,

–  atsižvelgdamas į EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo 2014 m. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB Vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno tarnybos 2014 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 174, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2012 m. metinės ataskaitos[1],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2013 m. metinės ataskaitos[2],

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo[3] ir į 2014 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (COM(2014) 0168),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m. ir į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (kiek tai susiję su bandomuoju strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos etapu),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2014 m. spalio mėn. išvadas, kuriose aiškiai nurodomas EIB dalyvavimas naujajame fonde, orientuotame į investicijas, kuriomis siekiama gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir modernizuoti energetikos sistemas mažiau pajamų gaunančiose valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013[4],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmuo remiant Investicijų planą Europai“ (COM(2015) 0361/2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0050/2016),

A.  kadangi pagrindinė EIB, kaip ES banko, užduotis – finansiškai remti Sąjungai naudingus projektus, kuriais prisidedama prie darnaus vidaus rinkos vystymosi bei socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos, ir tokiu būdu stiprinti europinę integraciją, taip pat didinti užimtumą, todėl EIB labai svarbus siekiant stiprinti Sąjungos konkurencingumą;

B.  kadangi visa EIB finansuojama veikla turi būti suderinama su ES sutartimis ir ES bendraisiais tikslais ir prioritetinėmis sritimis, apibrėžtais pagal strategiją „Europa 2020“ ir EIB ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo priemonę;

C.  kadangi šiuo tikslu EIB, nesiekdamas pelno, teikia paskolas ir garantijas, visuose ekonomikos sektoriuose palengvinančias projektų finansavimą;

D.  kadangi dėl 2008 m. finansų, ekonomikos ir socialinės krizės susidarė didžiulis investicijų trūkumas ir nepaprastai padidėjo nedarbo lygis, ypač tarp jaunimo, ir kadangi tuo pat metu susiduriama su užsitęsusio Europos Sąjungos ekonomikos sąstingio perspektyva;

E.  kadangi nuo 2008 m. ES kaip konvergencijos sistemos veikimas stringa ir netgi pastebimas regresas, dėl to itin padidėjo esami skirtumai tarp regionų ir valstybių narių, be to, Sąjungoje išryškėjo didėjanti socialinė ir ekonominė nelygybė, kuri trukdo ekonomikos atsigavimui ir toliau kenkia socialinei sanglaudai;

F.  kadangi šiuo metu tiek atskiros valstybės narės, tiek visa ES susiduria su milžinišku ir visoje ES istorijoje precedento neturinčiu iššūkiu suvaldyti masinį migrantų antplūdį iš įvairių pasaulio regionų;

G.  kadangi dabartinėmis sąlygomis EIB savo pagrindinę užduotį efektyviai įgyvendinti Investicijų planą Europai ir užtikrinti, kad veiksmingai veiktų Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kaip pagrindinė varomoji jėga siekiant skatinti ekonomikos augimą, deramų darbo vietų kūrimą ir įveikti socialinį ir teritorinį susiskaidymą Sąjungoje, turi vykdyti atsižvelgdamas į kokybiniu požiūriu naują skubos laipsnį;

H.  kadangi Europos investicijų fondui (EIF) tenka nepaprastai svarbus vaidmuo EIB grupei imantis veiksmų siekiant kovoti su ilgalaikiais krizės padariniais; be to, šis fondas, remdamas MVĮ, prisideda prie Europos ekonomikos atsigavimo;

I.  kadangi EIB turėtų būti ne tik finansų įstaiga, bet ir žinių bei gerosios patirties bankas, konsultuojantis valstybes nares ir ekonominius suinteresuotuosius subjektus ir padedantis kuo labiau padidinti ES lėšų pridėtinę vertę;

J.  kadangi EIB finansavimu, skiriamu operacijoms už ES ribų, siekiama remti ES išorės politikos tikslus, laikantis Sąjungos vertybių ir užtikrinant, kad būtų paisoma tvarių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų.

K.  kadangi atsižvelgiant į EIB tenkančių užduočių mastą ir kompleksiškumą šiuo metu būtina iš naujo įsipareigoti griežtai vengti finansuoti projektus, kuriais pažeidžiami pagrindiniai patikimo finansų valdymo standartai, tokiu būdu kenkiant EIB kaip viešosios finansų įstaigos, turinčios AAA kredito reitingą ir nepriekaištingą reputaciją, patikimumui;

EIB investicijų programa, kuria remiami ES politikos tikslai

Pirmenybė investicijoms, kuriomis siekiama spartinti ekonomikos atsigavimą ir didinti produktyvumą

1.  palankiai vertina EIB 2014 m. metines ataskaitas ir jose nurodytus EIB laimėjimus ir ryžtingai ragina EIB toliau dėti pastangas siekiant padidinti mažą investicijų lygį Europos Sąjungoje;

2.  ypač palankiai vertina tai, kad 2014 m. EIB finansavo 285 000 mažųjų ir vidutinių įmonių, jas finansuodamas užtikrino 3,6 mln. darbo vietų ir pasirašė sutartis dėl iš viso 413 projektų ES viduje, kurių vertė siekia 69 mlrd. EUR, ir sutartis dėl 92 naujų projektų už ES ribų, kurių vertė siekia 7,98 mlrd. EUR; be to, palankiai vertina tai, kad tais pačiais metais EIF, vykdydamas veiklą kapitalo ir garantijų srityse, 3,3 mlrd. EUR skyrė mažoms įmonėms ir tokiu būdu, turint omenyje EIB grupės skirtą bendrą 80,3 mlrd. EUR finansavimą, sėkmingai įgyvendino vieną iš ambicingiausių EIB verslo planų; palankiai vertina tai, kad 2014 m. EIB pasirašytų paskolos sutarčių mastas yra didžiausias nuo 2009 m., bet pabrėžia, kad šį mastą dar galima padidinti; pritaria tam, kad EIB kapitalas būtų padidintas 10 mlrd. EUR (2012 m. tam pritarė visos valstybės narės);

3.  ragina EIB prieš patvirtinant projektus valstybėms narėms, kurių sėkmingai patvirtintų projektų dalis yra mažesnė, teikti didesnę techninę paramą ir skatina EIB sudaryti valstybėms narėms geresnes sąlygas keistis geriausios praktikos, susijusios su sėkmingu projektų rengimu, pavyzdžiais;

4.  ragina EIB sutelkti dėmesį į investicijas į realiąją ekonomiką siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ES;

5.  atkreipia dėmesį į itin didelį nedarbo lygį daugelyje valstybių narių, ypač tarp jaunų žmonių, ir primygtinai ragina EIB vykdant savo politiką atsižvelgti į šią padėtį;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant operacijas, nors ir atsižvelgiant į turimas lėšas, turi būti siekiama kurti investicijas, kuriomis būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas ir našus užimtumas, tuo pat metu teikiant nuolatinę paramą valstybėms narėms, kuria prireikus padedama didinti lėšų įsisavinimo pajėgumus, taip pat laikantis nuolatinio įsipareigojimo vengti teritorinio susiskaidymo rizikos;

7.  pažymi, kad nepakankamas projektų kūrimo pajėgumas viešajame bei privačiajame sektoriuose ir mažas skolinimosi lygis kai kuriose valstybėse narėse, taip pat dabartinės rinkos sąlygos kelia rimtų problemų EIB skolinimo programai; todėl ragina EIB gerokai sustiprinti savo techninę pagalbą ir finansines konsultacijas visose pagrindinėse veiklos srityse, kurios būtų lengvai prieinamos ir jomis galėtų pasinaudoti visos valstybės narės, kad būtų pasiektas daug didesnis augimą skatinantis pajėgumas;

8.  palankiai vertina tai, kad EIB naudoja vertinimo pagal tris ramsčius sistemą ir rezultatų vertinimo sistemą (RVS) atlikdamas investicinių projektų ES ir už jos ribų numatytų rezultatų ex ante vertinimą;

9.  ragina EIB vertinant projektus ir nustatant jų prioritetą aiškią pirmenybę teikti investicijų ilgalaikiam poveikiui ne tik atsižvelgiant į jų finansinius rodiklius, bet pirmiausia į jų indėlį kuriant darnų vystymąsi ir geresnę gyvenimo kokybę ir toliau tobulinant užimtumo, socialinių standartų ir aplinkos sritis;

10.  pabrėžia, kad tvirtinant projektų finansavimą turėtų būti remiamasi tinkama finansų ir rizikos analize, finansinio gyvybingumo vertinimu ir patikimu biudžeto valdymu; mano, kad EIB finansavimui gauti patvirtintais projektais Europos ekonomikai turėtų būti teikiama aiški pridėtinė vertė;

11.  apgailestauja, kad vertinimo pagal tris ramsčius sistemos ataskaitoje nėra informacijos, pagrįstos pačia sistema arba kitomis atitinkamomis priemonėmis, apie faktinius 2014 m. Europos Sąjungoje vykdytų operacijų rezultatus (lyginant su už ES ribų gautais rezultatais), nepaisant to, kad vertinimo pagal tris ramsčius sistema sukurta siekiant specialiai stiprinti EIB gebėjimą stebėti įgyvendinimą nustatant poveikį visu projekto vykdymo ciklo metu; tikisi, kad pabaigus šiuo metu vykdomą trijų ramsčių vertinimo sistemos ir rezultatų vertinimo sistemos derinimą, 2016 m. pradžioje bus įdiegta nauja suderinta sistema, geriau pritaikyta ES ir už jos ribų vykdomų projektų rezultatų ex post vertinimui ir ataskaitų apie juos teikimui ir visapusiškai atitinkanti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) operacijų rezultatų suvestinę, ir ji bus panaudota 2015 m. EIB ataskaitų rengimui; ragina sistemingai skelbti atskirų projektų vertinimą;

12.  atkreipia dėmesį į EIB 2015–2017 m. veiklos planą; teigiamai vertina tai, kad šiame plane pripažįstama, jog atsigavimo greitis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, ir kad jame ekonominė ir socialinė sanglauda nustatoma kaip kompleksinis politikos tikslas;

13.  atsižvelgia į tai, kad EIB pertvarkė savo pagrindinių viešosios politikos tikslų, kuriuos turi įgyvendinti EIB grupė 2015–2017 m., klasifikaciją (inovacijos ir žmogiškasis kapitalas; MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansai; efektyvi infrastruktūra; aplinka) taip, kad jų formuluotė skiriasi nuo 2014–2016 m. viešosios politikos tikslų formuluotės (augimo ir užimtumo potencialo augimas; aplinkosauginis tvarumas; ekonominė bei socialinė sanglauda ir konvergencija; klimato politika); pažymi, kad viešosios politikos tikslai buvo priderinti prie besikeičiančių ekonominių aplinkybių, ir atsižvelgdamas į tai ragina EIB užtikrinti, kad būtų toliau stiprinami du kompleksiniai tikslai – ekonominė ir socialinė sanglauda ES ir klimato politika – taip pat didinamas numatoma pasirašytų projektų, kuriais siekiama šių tikslų, procentinė dalis;

14.  tačiau mano, kad 2014 m. veiklos ataskaitoje pateikta EIB veikla nevisiškai atitinka 2014 m. viešosios politikos tikslus; be to, apgailestauja, kad trūksta informacijos apie rezultatus, pasiektus 2014 m. taikant įvairias EIB finansines priemones ir vykdant iniciatyvas; rekomenduoja EIB teikiant informaciją apie savo veiklą dėmesį pirmiausia skirti padarytų investicijų poveikiui, o ne jų apimčiai;

15.  tikisi, kad EIB prisidės prie strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros pateikdamas informacijos apie savo veiklą ir indėlį siekiant strategijos tikslų;

16.  prašo EIB apsvarstyti galimybę 2015 m. parengti išsamesnę ir labiau analitinę savo metinės veiklos ataskaitą, kurioje būtų tinkamai apibendrinama EIB teminių ataskaitų informacija ir kuri labiau atitiktų EIB statuto 9 straipsnio reikalavimus;

17.  palankiai vertina naują informaciją, išdėstytą darbo dokumente dėl finansinių priemonių, kuris pateikiamas kartu su biudžeto projektu; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad trūksta bendros metinių įsipareigojimų ir mokėjimų EIB apžvalgos, ir tikisi gauti daugiau informacijos;

18.  pabrėžia, kad investicijos, struktūrinės reformos ir patikima biudžeto politika turėtų būti vienos bendros strategijos dalys;

Jaunimo užimtumo, inovacijų ir MVĮ skatinimas

19.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. buvo įgyvendinta EIB iniciatyva „Gebėjimai ir darbo vietos. Investicijos į jaunimą“ ir ragina EIB toliau investuoti į švietimą, gebėjimų ugdymą ir darbo vietas jauniems žmonėms; ragina EIB išsamiai informuoti apie rezultatus, kurių pasiekta įgyvendinant investicijų į jaunimą iniciatyvą, taip pat taikant tam tikrą rodiklį, pavyzdžiui, tvaraus užimtumo, kurį lemia konkrečios operacijos;

20.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. pagal „InnovFin“ priemonę (ES finansavimas novatoriams) pateikta naujų produktų, kurie prieinami visų dydžių novatoriams, taip pat tai, kad „InnovFin“ konsultavimo paslaugos pradėtos teikti stambiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. pradėtas vykdyti naujas EIB grupės įgaliojimas dėl rizikos valdymo didinimo;

21.  pažymi, kad 2014 m. EIB iš viso pasirašė 225 operacijas Europos Sąjungoje, skirtas inovacijų ir gebėjimų skatinimui (62 inovacijų ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros operacijos, kurių vertė siekia 9,6 mlrd. EUR ir 25 švietimo ir gebėjimų operacijos, kurių vertė siekia 4,4 mlrd. EUR) ir MVĮ bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms (138 operacijos, kurių vertė siekia 22,2 mlrd. EUR);

22.  pažymi, kad 2014 m. Europos investicijų fondo (EIF) kapitalas padidėjo 1,5 mlrd. EUR, o jo rekordinė MVĮ rizikos finansų investicija siekė 3,3 mlrd. EUR, dėl kurios buvo mobilizuota 14 mlrd. EUR vertės kapitalo; ragina į EIB metinę ataskaitą įtraukti nuoseklią ir skaidrią EIF operacijų apžvalgą;

23.  pažymi, kad EIB grupė MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansus nukreipia per įvairius finansinius tarpininkus, siekdama pagerinti sąlygas ir sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą; todėl ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su finansiniais tarpininkais valstybėse narėse ir paraginti juos skleisti susijusią informaciją potencialiems finansavimo gavėjams, kad būtų sudaryta verslininkams palanki aplinka, kurioje MVĮ turėtų geresnes galimybes gauti finansavimą;

24.  pažymi, kad daugelyje Europos šalių MVĮ, bandydamos gauti būtiną finansavimą, susiduria su ypatingais sunkumais; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad EIB daugiau dėmesio skiria paramai MVĮ; pabrėžia EIB svarbą palengvinant partnerysčių kūrimą ir stiprinant paramos labai mažų įmonių, MVI veiklos ir novatoriškų pradedančiųjų įmonių finansavimui priemones; be to, ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su regionų valdžios institucijomis siekiant optimizuoti MVĮ finansavimo galimybes;

25.  palankiai vertina EIB prekybos lengvinimo programas, ypač MVĮ prekybos finansavimo priemonę, pagal kurią suteikiamos garantijos užsienio bankams, teikiantiems prekybos finansavimą MVĮ ir tokiu būdu prisidedantiems prie prekybos srautų pagyvinimo ir piniginių užtikrinimo priemonių suvaržymų sumažinimo, taip pat kitus naujus prekybos finansavimo projektus šalyse, kurios patiria didelį ekonominės krizės poveikį, arba priderintus finansavimo sprendimus, pvz., finansinei įtraukčiai skirtą Europos mikrofinansų priemonę „Progress“;

26.  prašo EIB parengti veiksmingą komunikacijos politiką, skirtą potencialiems privatiems paramos gavėjams, kuri būtų konsultavimo dalis; ragina sustiprinti ir išplėsti savo biurų tinklą ES;

27.  apgailestauja, kad 2014 m. veiklos ataskaitoje trūksta informacijos apie 2014 m. liepos mėn. Komisijos ir EIF susitarimo vykdant ES Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) įgyvendinimą;

Aplinkosauginio tvarumo ir klimato politikos stiprinimas

28.  pažymi, kad iš 84 aplinkosaugos projektų, pasirašytų 2014 m. ES, kurių bendra suma yra 12,6 mlrd. EUR, tvaraus transporto projektai sudarė 5,1 mlrd. EUR, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektai sudarė 3,7 mlrd. EUR, o aplinkos apsaugos projektai – 3,8 mlrd. EUR; be to, pažymi, kad pasirašytų operacijų, susijusių su kompleksiniu klimato politikos tikslu, suma siekė 16,8 mlrd. EUR, t. y. 24 proc. viso EIB finansavimo Europos Sąjungoje;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB parama atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų vystymui 2014 m. daugiausia buvo sutelkta tik penkioms didžiausios ekonomikos ES valstybėms narėms, o iš 4,5 mlrd. EUR sumos, skirtos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ES 28, tik 42 mln. EUR suma buvo skirta 13 naujų valstybių narių; priduria, kad panaši koncentracija pastebima energijos vartojimo efektyvumo sektoriuje – iš 2 mlrd. EUR sumos tik 148 mln. EUR skirti 13 naujų valstybių narių; ragina būsimų investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų vystymą ir energijos vartojimo efektyvumo sektorių naujosiose valstybėse narėse dalį palaipsniui didinti, kol ji iki 2020 m. pasieks 30 proc. visų investicijų šiose srityse; ragina dėti daugiau pastangų toliau teikiant techninę pagalbą nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms, siekiant pagerinti jų gebėjimą rengti perspektyvius projektus, kuriais remiantis bus galima daugiau investuoti į energetikos sektorių;

30.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. pradėtos taikyti naujos novatoriškos klimato politikos rėmimo priemonės, pavyzdžiui, Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė ir Gamtos turtų finansavimo priemonė, ir tikisi, kad EIB savo būsimose veiklos ataskaitose praneš apie šių priemonių įgyvendinimą;

31.  skatina EIB įsipareigojimą remti iniciatyvas, kurių padedama ES išliktų lydere ir įgyvendintų savo ilgalaikį anglies dioksido rinkos užmojį įgyvendinant 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją bei 2050 m. anglies dioksido kiekio mažinimo strategiją, taip pat JT derybose klimato kaitos srityje siekiant apibrėžti naują pasaulinio masto susitarimą; ragina peržiūrėti EIB investicijų į veiksmus klimato kaitos srityje dalį, nes jau pasiekta 25 proc. dalis;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad ekologinių obligacijų rinkos kūrimas įgauna pagreitį, ir į EIB vadovaujamą vaidmenį, kadangi jis turi nuosavų ekologinių obligacijų ir klimato apsaugos obligacijų – tai rodo investuotojų susidomėjimą finansiniais produktais, skirtais tvariam, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atspariam augimui; ragina EIB 2016 m. peržiūrėti savo taikomą teršalų išmetimo normą atsižvelgiant į 2050 m. ES anglies dioksido kiekio mažinimo strategiją;

33.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbta EIB klimato strategija „Finansų sutelkimas į perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios ekonomikos“ ir apibendrinamoji ataskaita dėl EIB klimato politikos (klimato kaitos švelninimo) finansavimo ES 2010–2014 m. operacijų įvertinimo; ragina konkrečiuose veiksmų planuose iki 2017 m., remiantis EIB klimato strategija, taikyti SMART (konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas, realus, per nustatytą laiką įvykdytinas) metodą;

Ekonominės ir socialinės sanglaudos ir konvergencijos skatinimas

34.  pažymi, kad 2014 m. 19,9 mlrd. EUR, t. y. 29 proc. viso EIB finansavimo Europos Sąjungoje, buvo skirta sanglaudos rėmimo operacijoms; tačiau apgailestauja, kad nėra informacijos apie projektų, kuriuos rėmė EIB grupė atitinkamuose sektoriuose arba pagal finansines priemones arba taikomas iniciatyvas, susijusias su šiuo kompleksiniu politikos tikslu, skaičių;

35.  pabrėžia esminį sanglaudos politikos vaidmenį mažinant Europos regionų disbalansą ir skatinant Europos integraciją ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbus yra rezultatais grindžiamas požiūris; ragina EIB į savo būsimas metines ataskaitas įtraukti išsamią informaciją apie EIB veiklos indėlį ir rezultatus, kurių buvo pasiekta įgyvendinant sanglaudos politikos tikslus;

36.  teigiamai vertina tai, kad išplėstas EIB grupės vaidmuo, susijęs su sanglaudos politikos įgyvendinimu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; mano, kad tai yra žingsnis teisinga linkme siekiant padidinti sąveiką tarp EIB ir ESI fondų; ragina gerinti EIB veiklą pagal SESV Protokolą (Nr. 28) dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; mano, kad reikia stiprinti Komisijos, EIB ir vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų veiksmingai naudojamos teritorinei plėtrai ir sanglaudai paskatinti; palankiai vertina Komisijos ir EIB partnerystę steigiant FI-COMPASS konsultacijų platformą; yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina supaprastinti taisykles, kuriomis reglamentuojama ESI fondų teikiama parama EIB finansinėms priemonėms;

37.  ypač palankiai vertina EIB finansavimo veiklą remiant infrastruktūros ir transporto projektus Europos regionuose; pabrėžia, kad tokio pobūdžio finansinė parama gerokai padidina prekybos vystymosi potencialą, nes skatinamas augimas ir konkurencingumas, visų pirma natūralių geografinių trūkumų turinčiuose regionuose;

38.  pažymi, kad EIB 2014 m. Europos Sąjungoje pasirašė 104 projektus dėl socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtojimo, kuriems iš viso skirta 20,2 mlrd. EUR, iš jų 8,2 mlrd. EUR strateginio transporto projektams (įskaitant TEN-T), 7,5 mlrd. EUR konkurencingos ir saugios energetikos projektams ir 4,5 mlrd. EUR miestų atnaujinimo projektams (įskaitant sveikatos priežiūrą);

39.  pažymi, kad investicijos į tvarios infrastruktūros projektus yra itin svarbios siekiant pagerinti konkurencingumą ir atgaivinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje; todėl ragina EIB skirti finansavimą toms sritims, kurias labiausiai paveikė didelis nedarbas, ir remti daugiau socialinės infrastruktūros projektų; pabrėžia, kad EIB finansavimas pirmiausia turėtų būti skiriamas infrastruktūros kokybės ir vystymosi požiūriu atsiliekančioms valstybėms, tačiau ragina turėti omenyje patikimo finansų valdymo ir projektų perspektyvumo principą;

40.  apgailestauja, kad yra daugybė atvejų, kai EIB finansavimas buvo skirtas viešųjų interesų ir klimato politikos atžvilgiu finansiškai netvariems infrastruktūros projektams remti; išreiškia susirūpinimą dėl tendencijos finansuoti infrastruktūras, pvz., greitkelių statybą, dėl kurių skatinamas iškastinio kuro naudojimas, o tai pažeidžia ilgalaikius ES tikslus, kuriais siekiama pereiti prie ekonomikos be anglies; ragina EIB į finansuotinų Sąjungoje ir už jos ribų įgyvendinamų projektų atrankos procesą įtraukti privalomą nepriklausomą ekologinės, ekonominės ir socialinės pridėtinės vertės ex ante vertinimą ir užtikrinti, kad visi ex ante ir ex post vertinimai būtų atliekami aktyviai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms bei pilietinės visuomenės atstovams; taip pat reikalauja, kad tokių vertinimų rezultatai ir rodikliai, kuriais buvo remiamasi juos atliekant, būtų skelbiami viešai ir visiškai prieinami;

41.  pabrėžia, kad stambių projektų finansavimas dažnai sudaro galimybes prasiskverbti su organizuotu nusikalstamumu susijusioms bendrovėms; apgailestauja, kad EIB finansavo greitkelio aplinkkelio „Passante di Mestre“ statybą, dėl kurios vyksta tyrimas dėl mokestinio sukčiavimo; susirūpinęs pažymi, kad EIB neatsižvelgė į atitinkamus pranešime dėl 2014 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ pateiktus prašymus; dar kartą ragina EIB sustabdyti bet kokį šio projekto finansavimą;

42.  pabrėžia, kad svarbi regionų plėtrą, ir ragina EIB vystyti dialogą ir bendradarbiavimą su regionų ir vietos valdžios institucijomis, bankais ir agentūromis; mano, kad šiuo klausimu taip pat turėtų būti remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas;

43.  ragina EIB padidinti savo paramą projektams, kurie įgyvendinami pagal ES makroregionines strategijas; pabrėžia, kad svarbu ir toliau remti tvarius novatoriškus ir tradicinius ES ekonomikos sektorius; pabrėžia, kad būtina kurti sąsajas Europoje panaudojant įvairiarūšį transportą bei vietovėms pritaikytas investicijas; be to, ragina sukurti finansų ir investicijų platformas, kad būtų sudarytos sąlygos sutelkti įvairių šaltinių lėšas ir mobilizuoti investicijas, kurių reikia tokiems makroregioniniams projektams įgyvendinti;

Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) valdymas

44.  palankiai vertina naujo Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sukūrimą; pabrėžia, jog reikia, kad ESIF veiktų veiksmingai, skaidriai ir sąžiningai, laikydamasis kriterijų, nustatytų jo įgaliojimuose ir taisyklėse, taip pat rekomenduoja Europos Parlamentą ir Europos Audito Rūmus glaudžiai bendradarbiauti ir prižiūrėti ESIF operacijas; pabrėžia, kad fondo ištekliai turėtų suteikti tikros papildomos naudos, palyginti su EIB įprastai finansuojama veikla; primena, kad ESIF taip pat turi prisidėti prie sanglaudos, ir ragina EIB užtikrinti darną su investicijomis iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų viešųjų fondų bei papildomumą tiems fondams; ragina EIB įgyvendinti ir toliau plėtoti ESIF glaudžiai bendradarbiaujant su teisėkūros institucijomis, be kita ko, laiku ir privaloma tvarka sudarant nepatvirtintą Parlamento ir EIB susitarimą;

45.  tikisi, jog ESIF tikslai bus suderinti su EIB viešosios politikos tikslais ir EIB investicijos 2016 m. bus pakoreguotos, kad jomis taip pat būtų atsižvelgiama į ESIF operacijas;

46.  pabrėžia, kad ESIF turėtų būti naudingas visoms valstybėms narėms, neskirstant į sektorius ar regionus, ir taip pat turėtų derėti su esamomis regionų ir vietos investicijų iniciatyvomis; pabrėžia, kad ESIF finansavimas turėtų būti skiriamas ir mažos apimties projektams;

47.  pripažįsta sunkumus, susijusius su ESIF rezervo strateginiams projektams sukūrimu ir greitu jo veikimo užtikrinimu; palankiai vertina EIB įsteigtą Europos investavimo konsultacijų centrą, kurio tikslas – teikti techninę pagalbą ir ekspertines žinias galimiems projektų vykdytojams; tikisi, kad techninės pagalbos mechanizmas vietos ir regionų lygmenimis veiks veiksmingai;

48.  rekomenduoja valstybėms narėms paskirti nacionalinius lengvatinį finansavimą teikiančius bankus bei EIB ir nacionaliniams lengvatinį finansavimą teikiantiems bankams, finansų įstaigoms ir investicijų platformoms glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų sutelktos ekspertinės žinios ir praktinė patirtis ir jomis būtų dalijamasi, taip pat geriau suderinti EIB veiksmus su valstybių narių politikos prioritetais; primena, kad į ESIF projektus įtraukiant nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ir įstaigas būtinas visiškas skaidrumas ir pirmenybė orientavimuisi į rezultatus;

49.  ragina EIB užtikrinti, kad ESIF nebūtų netiesiogiai naudojamas EIB kapitalui didinti; todėl ragina EIB reguliariai atlikti savo dalyvavimo ESIF vertinimus ir įrodyti, kad įvykdytos Reglamento (ES) Nr. 2015/1017 5 straipsnio 1 dalies sąlygos dėl papildomumo, pirmiausia, ar neišstumiami privatūs finansavimo šaltiniai;

50.  yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis per išankstinio finansavimo (angl. warehousing) etapą atrinktų projektų būtų gavę finansavimą įprastinėmis sąlygomis ir neatitinka papildomumo reikalavimo; primena, kad ESIF garantijos paskirtis buvo sudaryti galimybes EIB prisiimti didesnę riziką ir drauge išlaikyti AAA kredito reitingą; pabrėžia, kad bus nepaprastai budrus stebint atitiktį šiam kriterijui;

51.  tikisi, kad EIB grupė ypač budriai stebės, kaip laikomasi Finansinio reglamento 140 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad dėl finansinių priemonių „neturi atsirasti netinkamų pranašumų, ypač netinkamų dividendų ar pelno trečiosioms šalims forma“, nes, atsižvelgiant į finansavimo patirtį tokiais atvejais, kaip, pvz., projektas „Castor“ Ispanijoje arba projektas „Passante di Mestre“ Italijoje, kyla nuogąstavimų, kad ESIF galėtų prisidėti prie rizikos socializavimo ir pelno privatizavimo;

Projektų obligacijų iniciatyvos įvertinimas

52.  mano, kad projektų obligacijų iniciatyva turėtų būti atidžiai įvertinta atsižvelgiant į jos finansinį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai; primygtinai ragina Komisiją aktyviai dalyvaujant Europos Parlamento atstovams sukurti integracinį ir atvirą ES lygmens konsultavimosi procesą dėl būsimų projektų obligacijų 2016–2020 m. laikotarpiu, anksčiau nei bus visiškai įgyvendintas dabartinės projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas;

EIB intervencijos priemonių išorės aspekto atnaujinimas

53.  palankiai vertina atnaujintą EIB išorės skolinimo įgaliojimą 2014–2020 m. laikotarpiui, pagal kurį suteikiama ES garantija EIB išorės operacijoms iki 30 mlrd. EUR, taip pat jos pagrindinius tikslus, t. y. vietos privačiojo sektoriaus plėtojimo, socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo tikslus;

54.  ragina EIB atkreipti dėmesį į trečiąsias valstybes ir regionus už ES ribų, kurie patiria konfliktus ir didžiulį skurdą, pirmiausiai siekiant sumažinti išsivystymo skirtumą tarp ES ir tų regionų bei prisidėti prie paramos MVĮ programų šalyse prekybos partnerėse (be kita ko, skiriant pakankamai lėšų MVĮ skirtai išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (angl. DAFTA) priemonei), ypatingą dėmesį skiriant pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms Rytų Europos šalims; ragina EIB bendradarbiauti su Afrikos plėtros banku (angl. AfDB) finansuojant ilgalaikes investicijas, skatinančias ekonominį vystymąsi; palankiai vertina tai, kad vis daugiau ES dotacijų skiriama drauge su EIB paskolomis, kad būtų užtikrinti geresni projektų rezultatai šalyse ES partnerėse;

55.  primygtinai ragina EIB toliau aktyviai remti tvarų augimą tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, kad būtų remiamas tvarus vystymasis visame pasaulyje; pabrėžia, kad, kaip Sąjungos finansų institucija, EIB turi prisidėti įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus; ragina 2016 m. atliekant EIB išorės skolinimo įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą ypatingą dėmesį skirti vystymosi darbotvarkei po 2015 m.;

56.  ragina EIB plėtoti ir taikyti būtiną visapusišką požiūrį reaguojant į didelius sunkumus, kurie kyla dėl migrantų srauto į Europą, įskaitant sustiprintas operacijas tų migrantų kilmės šalyse, taip pat šalyse, kurios tiesiogiai ribojasi su tomis kilmės šalimis;

57.  atsižvelgdamas į tai ragina EIB savo veiklą sutelkti į investicijas į miesto, švietimo ir socialinės srities infrastruktūrą, ekonominės veiklos, kuria sudaromos naujų darbo vietų kūrimo galimybės, skatinimą ir tarpvalstybinio valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo propagavimą;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB yra svarbus veikėjas propaguojant ES užsienio politikos prioritetus ir tikslus; rekomenduoja stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp EIB ir ES išorės politikos tarnybų ir priemonių; ragina toliau vykdyti ir tobulinti sistemingą išankstinį ir baigiamąjį EIB remiamų projektų ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai vertinimą atsižvelgiant į EIVT tikslus ir bendruosius Sąjungos išorės veiksmų principus, kaip nurodyta ES sutarties 21 straipsnyje, ES strateginėje programoje ir veiksmų plane žmogaus teisių srityje; ragina pateikti išsamią ataskaitą dėl ne ES vykdomų investicijų, kurioje būtų nagrinėjami visi galimi nuostoliai ir tai, kaip ir kokiais atvejais buvo pasinaudota garantijų priemone; palankiai vertina tai, kad EIB surengė keletą seminarų verslo ir žmogaus teisių tema;

59.  ragina EIB pateikti Parlamentui ir visuomenei detalią informaciją apie EIB finansavimą ir verslo ombudsmeno veiklą Ukrainoje;

60.  palankiai vertina su Pasaulio banku pasiektą susitarimą, kuris leidžia EIB prisidėti sudarant palankesnes sąlygas Ukrainai įsigyti dujų;

61.  išreiškia savo ketinimą atidžiai išnagrinėti EIB išorės įgaliojimo įgyvendinimą rengiantis laikotarpio vidurio peržiūrai, atsižvelgiant į galimybę leisti papildomai skirti 3 mlrd. EUR; patvirtina savo įsipareigojimą atidžiai išnagrinėti pirmąsias projekto užbaigimo ataskaitas, kurios turi būti paskelbtos pagal 2014–2020 m. laikotarpio EIB išorės skolinimo įgaliojimus; prašo Europos Audito Rūmų pateikti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų ir darnos su ES politikos kryptimis;

EIB valdymo, skaidrumo ir kontrolės sistemos stiprinimas

62.  palankiai vertina aukštą EIB turto kokybę, nes jo blogų paskolų visame paskolų portfelyje rodiklis artimas 0 proc. (0,2 proc.) ir vykdomas atsargus likvidumo valdymas; mano, jog labai svarbu, kad EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą, kad būtų išsaugota galimybė skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose geriausiomis finansavimo sąlygomis;

63.  siūlo EIB padidinti savo pajėgumus analizuoti pavienius sektorius ir viešai skelbti apibendrintus statistinius duomenis bei informaciją apie subprojektus, tokiu būdu sudarant palankesnes sąlygas tam tikriems sektoriams arba MVĮ tipams taikyti tikslinę metodiką; pabrėžia, kad į EIB metines ataskaitas būtina įtraukti labiau visapusišką ir išsamesnę investicijų poreikių pagal ES sektorius analizę, kad būtų galima nustatyti visas sritis, kuriose trūksta investicijų, reikalingų ES prioritetinių tikslų įgyvendinimui; mano, kad EIB turėtų įvertinti, kokiu mastu tokius trūkumus galima pašalinti taikant jo investicines priemones.

64.  pabrėžia, kad EIB teikia didelę svarbą savo politikai dėl sukčiavimo, korupcijos ir slaptų susitarimų visiško netoleravimo ir yra įsipareigojęs nustatyti griežtas sąžiningumo ir etikos taisykles; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina EIB valdybos patvirtintą atnaujintą kovos su sukčiavimu politiką ir EIB grupės 2014 m. kovos su sukčiavimu veiklos metinę ataskaitą; tikisi, kad EIB daugiau nebeteiks paskolų projektams, kurių atžvilgiu vykdomi nacionalinio ar Europos lygmens korupcijos nusikaltimų tyrimai;

65.  palankiai vertina 2014 m. liepos mėn. priimtą persvarstytą EIB grupės kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu programą (angl. AML-CFT); ragina EIB tęsti dialogą su pilietine visuomene dėl to, kaip patobulinti jo vykdomą politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų (angl. NCJ); ragina EIB nustatyti naują atsakingą mokesčių politiką ir visų pirma 2016 m. persvarstyti savo politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų; ragina EIB užtikrinti, kad tiek tiesioginiam finansavimui, tiek finansavimui per tarpininkus būtų taikoma sąlyga dėl informacijos atskleidimo teikiant su mokesčiais susijusią informaciją pagal šalis, panašią į numatytą KRD IV nuostatoje, taikomoje kredito įstaigoms, ir informaciją apie tikruosius savininkus;

66.  ragina įmonių, kurių atžvilgiu vykdomi teisminiai tyrimai, ex ante vertinimams atnaujinti EIB kovos su pinigų plovimu ir su terorizmo bei organizuoto nusikalstamumo finansavimu politiką;

67.  atkreipia dėmesį į EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo 2014 m. ataskaitą; primygtinai pabrėžia, kad būtina užtikrinti kuo didžiausią skaidrumą ir institucijų atskaitomybę, užtikrinant aktyvų išsamios ir patikimos biudžeto informacijos viešą atskleidimą ir galimybę naudotis finansiniais duomenimis, susijusiais su EIB finansuojamais projektais;

68.  ragina užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir viešumą rangos ir subrangos sistemos srityje ir bet kuriuo atveju užtikrinti galimybę Parlamentui susipažinti su susijusia informacija ir finansiniais dokumentais;

69.  ragina EIB griežtai laikytis reikalavimų, susijusių su aplinkosaugos dokumentų viešuoju registru, kaip numatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 (Orhuso reglamentą), ir toliau teikti reguliarias ataskaitas apie skolinimo veiklą už ES ribų laikantis Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos (angl. IATI) standartų;

70.  pakartoja, kad EIB turėtų sustiprinti savo išsamaus patikrinimo veiklą, siekdamas gerinti informacijos apie galutinius lėšų gavėjus kokybę ir veiksmingiau užkirsti kelią sandoriams su finansų tarpininkais, turinčiais prastą reputaciją skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo arba neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenei aspektais arba registruotais lengvatinių mokesčių finansiniuose centruose arba vadinamuosiuose mokesčių rojuose, kuriuose vykdoma agresyvi mokesčių planavimo veikla; ragina EIB nenaudoti projektų obligacijų iniciatyvos veiklai, į kurią įsiskverbęs organizuotas nusikalstamumas, finansuoti; dar kartą pabrėžia, kad EIB kartu su Komisija turi nustatyti griežtą ir viešą finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą;

71.  ragina EIB parengti griežtesnes taisykles dėl interesų konfliktų bei aiškius, griežtus ir skaidrius kriterijus, taikomus finansavimą gaunančioms privačiojo ir viešojo sektorių partnerystėms, tokiu būdu siekiant apsidrausti, kad viešojo ir privačiojo sektorių partneriai sąžiningai dalytųsi ne tik projektų investicijomis, bet ir su investicijomis susijusia rizika, kad būtų apsaugotas viešasis interesas; ragina EIB stiprinti praktinių žinių bazę, susijusią su vyriausybių, regionų ir savivaldybių dalyvavimu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūrose, be kita ko, teikiant joms gaires;

72.  ragina EIB užtikrinti, kad iš įmonių, dalyvaujančių projektuose, kuriuos bendrai finansuoja EIB, būtų reikalaujama laikytis vienodo ir skaidraus darbo užmokesčio principo, taip pat lyčių lygybės principo, kaip nustatyta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo; taip pat pabrėžia, kad, priimdamas sprendimus dėl projektų finansavimo, EIB turėtų atsižvelgti į tai, kokių priemonių įmonės kandidatės ėmėsi įmonių socialinės atsakomybės srityje;

73.  mano, kad būtų naudinga reguliariai teikti naujausią informaciją apie EIB patirtas valdymo išlaidas ir mokesčius ir finansuojamų projektų poveikį užimtumo ir pridėtinės ekonominės vertės aspektais;

74.  rekomenduoja EIB interneto svetainėje paskelbti nekonfidencialius dokumentus, pavyzdžiui, ankstesnių metų veiklos planus, tarpinstitucinius susitarimus ir memorandumus bei kitus atitinkamus susitarimus, taip pat nuo 2016 m. sausio mėn. nuolat skelbti išsamius EIB valdymo organų posėdžių protokolus; mano, kad geresnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais yra vienas pagrindinių institucijos skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo aspektų;

75.  palankiai vertina EIB politikos dėl skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūrą, pradėtą vykdyti 2015 m. rugsėjo mėn., ir viešąsias konsultacijas, pradėtas su atitinkamais suinteresuotais subjektais; tikisi, kad vykstanti skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūra padės patobulinti ir sustiprinti šios tvarkos nepriklausomumą ir veiksmingumą bei prisidės prie didesnio skundų nagrinėjimo biuro veiklos veiksmingumo ir efektyvumo; ragina EIB Valdymo komitetą atsižvelgti į šio skyriaus rekomendacijas ir imtis veiksmų remiantis Europos ombudsmeno pateiktomis nuomonėmis; ragina užtikrinti, kad EIB skundų nagrinėjimo skyrius ir EIB direktorių valdyba nuolat keistųsi informacija; mano, kad reikia atnaujinti EIB ir Europos ombudsmeno susitarimo memorandumą, kad ombudsmenas imtųsi aktyvesnio vaidmens atlikdamas EIB išorės kontrolę ir pagerintų EIB stebėsenos procedūras ir padidintų EIB atskaitomybę;

76.  palankiai vertina EIB audito komiteto 2014 finansinių metų metines ataskaitas ir ragina atsakingus EIB organus užtikrinti visapusišką atitiktį geriausiai bankininkystės rizikos ribojimo praktikai tose srityse, kurioje 2014 m. visapusiškos atitikties nebuvo; atkreipia dėmesį į EIB vadovybės ketinimą pertvarkyti banko kontrolės funkcijas; pritaria audito komiteto prašymui parengti atitinkamą įgyvendinimo planą, taip pat jo ketinimui atidžiai stebėti tolesnius pokyčius; pritaria tam, kad audito komitetas įspėjo EIB vadovybę ir tarnybas, kad EIB turėtų išlaikyti pajėgumą, bet dėl to neturėtų būti susilpninta dabartinė vidaus kontrolės sistema;

77.  mano, kad EIB metinėse ataskaitose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama užbaigtų projektų rezultatams; šiuo atžvilgiu ragina EIB kartu su projektų partneriais parengti kiekvieno užbaigto projekto rezultatų rinkinį įvertinant EIB finansavimo veiksmingumą;

78.  pažymi, kad 2015 m. spalio 27 d. baigė galioti SESV 287 straipsnio 3 dalyje paminėtas trišalis susitarimas, reglamentuojantis EIB, Komisijos ir Audito Rūmų bendradarbiavimą Audito Rūmų vykdomos kontrolės, kaip EIB atlieka Sąjungos ir valstybių narių lėšų valdymo darbą, metodų klausimais; ragina tris institucijas bendradarbiauti šio susitarimo galiojimo pratęsimo ir jo atnaujinimo procese ir užtikrinti, kad atnaujintas susitarimas apimtų jau taikomas ir visas naujas EIB priemones ar iniciatyvas, susijusias su ES viešaisiais fondais arba Europos plėtros fondu; todėl ragina suteikti Europos Audito Rūmams didesnius įgaliojimus, kad jie galėtų nuodugniau įvertinti EIB skolinimo praktiką, priemones ir iniciatyvas, tiesiogiai susijusias su ES biudžeto asignavimų naudojimu, ir išsamiau pranešti apie juos;

Siekis užtikrinti išsamią parlamentinę atskaitomybę

79.  mano, kad dėl EIB veiklos sudėtingumo ir apimties didėjimo, taip pat dėl besitęsiančio neapibrėžtumo finansų rinkose dar labiau būtina rasti sprendimus, kuriais būtų nustatyta veiksminga EIB bankininkystės rizikos ribojimo priežiūra; todėl apgailestauja, kad nei Komisija, nei EIB neatsižvelgė į anksčiau pateiktus Parlamento pasiūlymus nustatyti reguliavimo tikslais atliekamą išorės rizikos ribojimo priežiūrą;

80.  remia susijusių subjektų pastangas, kad būtų parengtas Europos Parlamento ir EIB tarpinstitucinis susitarimas, kuriuo būtų nustatytas glaudesnis šių dviejų institucijų bendradarbiavimas; be to, ragina siekti, kad būtų reguliariai vykdomas organizuotas EIB pirmininko ir Europos Parlamento dialogas siekiant užtikrinti didesnę parlamentinę EIB veiklos priežiūrą; taip pat ragina EIB sudarant šį tarpinstitucinį susitarimą sutikti pasirašyti susitarimą su Parlamentu, kuriuo Europos Parlamento nariams būtų leidžiama tiesiogiai užduoti EIB pirmininkui klausimus, į kuriuos būtų atsakoma per nustatytą terminą, kaip tai daroma užduodant klausimus ECB pirmininkui;

°

°  °

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

20.11.2015

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos

(2015/2127(INI))

Nuomonės referentas: Yannick Jadot

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su EIVT sudaryti metinio EIB atsiskaitymo dėl savo veiksmų už ES ribų pagrindą, atsižvelgiant į pagrindinius principus, kuriais vadovaujamasi vykdant Sąjungos išorės veiksmus, kaip nurodyta ES sutarties 21 straipsnyje ir ES strateginėje programoje ir veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB remiami projektai atitiktų ES politikos kryptis ir juos vykdant būtų gerbiami ES interesai, ir rekomenduoja patobulinti ex post kontrolę, kurią atliekant EIB remiamų projektų ekonominis ir socialinis poveikis ir poveikis aplinkai vertinamas atsižvelgiant į EIVT tikslus; ragina pateikti išsamią ataskaitą dėl ne ES vykdomų investicijų, kurioje būtų nagrinėjami visi galimi nuostoliai ir tai, kaip ir kokiais atvejais buvo pasinaudota garantijų priemone;

2.  ragina EIB daugiau dėmesio skirti poveikiui, kurį jo veiksmai daro žmogaus teisėms ir darbuotojų teisėms, ir toliau plėtoti savo politiką socialinių standartų klausimu ją paverčiant žmogaus teisių politika bankininkystės srityje; rekomenduoja tuo tikslu į savo projektų vertinimus įtraukti žmogaus teisių lyginamuosius standartus;

3.  palankiai vertina visas EIB iniciatyvas padidinti skaidrumą ir aktyviau konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, ypač EIB viešas konsultacijas dėl klimato politikos; palankiai vertina EIB iki šiol atliktą darbą aktyvios klimato politikos srityje, įskaitant skirtą 19,1 mlrd. EUR dydžio paramą siekiant paremti klimato politikos projektus; mano, kad EIB gali toliau stiprinti savo, kaip lyderio klimato srityje, poziciją; laukia EIB klimato strategijos už ES ribų atnaujinimo ir tikisi, kad bus pateiktas veiksmų planas, kuriame bus nurodytos didesnio skaičiaus su klimatu susijusių projektų jo portfelyje detalės; ragina EIB kasmet teikti ataskaitas apie savo klimato politikos įgyvendinimą;

4.  primygtinai ragina EIB toliau aktyviai remti tvarų augimą tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, kad būtų remiamas tvarus vystymasis visame pasaulyje; pabrėžia, kad kaip už finansus atsakinga Sąjungos institucija EIB turi prisidėti įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus; ragina 2016 m. atliekant EIB išorės skolinimo įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą ypatingą dėmesį skirti vystymosi darbotvarkei po 2015 m.;

5.  prašo EIB 2016 m. persvarstyti savo išmetamųjų teršalų normą ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes iki 350g CO₂/kWh siekiant remti tik pačias efektyviausias iškastinį kurą deginančias elektrines;

6.  rekomenduoja skolinimo operacijas sutelkti į mažesnės apimties, nuo elektros tinklų nepriklausomos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams, kuriuose dalyvauja piliečiai ir bendruomenės, taip pat į visas EIB politikos priemones ir operacijas integruoti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

7.  palankiai vertina tai, kad EIB surengė keletą seminarų verslo ir žmogaus teisių tema;

8.  primygtinai ragina EIB labiau pasinaudoti tuo, kad jam yra taikomos ES žmogaus teisių, socialinės ir aplinkos apsaugos taisyklės ir ES teisminiai mechanizmai, nes tai gali leisti jam pagerinti savo realiąją ir procedūrinę atskaitomybę išorės suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu;

9.  giria EIB už tai, kad jis pasiekė aukštą skaidrumo lygį; skatina toliau gerinti skaidrumą atsižvelgiant į EIB per tarpininkus teikiamų paskolų ekonominio ir socialinio poveikio vertinimą;

10.  primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas; pabrėžia, kad daugiau kaip 600 000 MVĮ, kuriose dirba daugiau kaip šeši milijonai žmonių, tenka trečdalis viso ES eksporto; pabrėžia, kad galimybė gauti finansavimą yra vienas iš opiausių klausimų Europos Sąjungos MVĮ, todėl ragina EIB užtikrinti, kad MVĮ būtų vienos iš pagrindinių EIB finansavimo gavėjų;

11.  rekomenduoja EIB vidaus skundų mechanizmo tarnybai pradėti tyrimą dėl EIB per tarpininkus teikiamų paskolų skaidrumo, efektyvumo ir poveikio vystymuisi ir ragina EIB reaguoti į šio tyrimo rezultatus, nustatant finansinių tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą;

12.  ragina EIB pateikti Parlamentui ir visuomenei detalią informaciją apie EIB finansavimą ir verslo ombudsmeno veiklą Ukrainoje;

13.  prašo EIB susilaikyti nuo bendradarbiavimo su finansų tarpininkais, kurių veikloje būta neigiamų dalykų, susijusių su skaidrumu, mokestiniu sukčiavimu, agresyvaus mokesčių planavimo ar kita žalinga mokesčių srities praktika, kaip antai sprendimai dėl mokesčių ir piktnaudžiavimas sandorių kainodara, sukčiavimas ir korupcija, arba kurių veikla daro neigiamą poveikį aplinkos ir socialinėje srityse, arba su tarpininkais, neprisiimančiais didelės atsakomybės vietos lygmeniu;

14.  palankiai vertina EIB pastangas remti MVĮ ir nediskriminuoti smulkesnių ekonominės veiklos vykdytojų ir ragina EIB gerinti MVĮ prieigą prie finansavimo, pasitelkiant EIF ir EIB išorinius skolinimo pajėgumus; siūlo nustatyti iniciatyvios MVĮ ir labai mažų įmonių politikos reikalavimus, taikomus bankams tarpininkams, kurie EIB finansavimą išmoka per bendrąsias paskolas (angl. global loans), užtikrinant politikos derėjimą su ES vystymosi politikos priemonėmis, kuriomis padedama pereiti nuo neoficialios prie oficialios ekonomikos; palankiai vertina EIB prekybos lengvinimo programas, ypač MVĮ prekybos finansavimo priemonę, pagal kurią suteikiamos garantijos užsienio bankams, teikiantiems prekybos finansavimą MVĮ ir tokiu būdu prisidedantiems prie prekybos srautų pagyvinimo ir piniginių užtikrinimo priemonių suvaržymų sumažinimo, ir kitus naujus prekybos finansavimo projektus šalyse, kurios patiria didelį ekonominės krizės poveikį, arba priderintus finansavimo sprendimus, pvz., finansinei įtraukčiai skirtą Europos mikrofinansų priemonę „Progress“;

15.  ypač palankiai vertina EIB finansavimo veiklą remiant infrastruktūros ir transporto projektus Europos regionuose; pabrėžia, kad tokio pobūdžio finansinė parama gerokai padidina prekybos vystymosi potencialą, nes skatinamas augimas ir konkurencingumas, visų pirma natūralių geografinių trūkumų turinčiuose regionuose;

16.  ragina EIB užtikrinti, kad iš įmonių, dalyvaujančių projektuose, kuriuos bendrai finansuoja EIB, būtų reikalaujama laikytis vienodo ir skaidraus darbo užmokesčio principo, taip pat lyčių lygybės principo, kaip nustatyta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo; taip pat pabrėžia, kad, priimdamas sprendimus dėl projektų finansavimo, EIB turėtų atsižvelgti į tai, kokių priemonių įmonės kandidatės ėmėsi įmonių socialinės atsakomybės srityje;

17.  mano, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) priemonė yra nepakankamai finansuojama atsižvelgiant į svarbų jos tikslą skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir tvarų vystymąsi, – per dešimties metų laikotarpį trijose skirtingose Rytų partnerystės šalyse iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir EIB numatyta skirti 200 mln. EUR;

18.  ragina EIB užtikrinti, kad besivystančioms šalims skirtos lėšos būtų naudojamos infrastruktūros gerinimui, taip pat ragina bendradarbiauti su Afrikos plėtros banku finansuojant ilgalaikes investicijas, skatinančias ekonominį vystymąsi;

19.  palankiai vertina su Pasaulio banku pasiektą susitarimą, kuris leidžia EIB prisidėti sudarant palankesnes sąlygas Ukrainai įsigyti dujų;

20.  ragina EIB subalansuoti finansinius išteklius bendradarbiaujant su kitais subjektais ir derinant ES subsidijas su EIB paskolomis;

21.  mano, kad EIB remiant MVĮ paramos programas Rytų ir Pietų kaimynystės šalyse-prekybos partnerėse visų pirma turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas šioms įmonėms dalyvauti Europos vertės grandinėse; pažymi, kad pasitikėjimo bankais partneriais vietos finansų rinkose metodas gali apsunkinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, kai vietos palūkanų normos yra labai didelės kaip, pvz., Ukrainoje;

22.  atsižvelgdamas į įmonių, kurių atžvilgiu vykdomi teisminiai tyrimai, ex ante vertinimus, ragina EIB atnaujinti jo kovos su pinigų plovimu ir su terorizmo bei organizuoto nusikalstamumo finansavimu politiką, įskaitant naujos atsakingos apmokestinimo politikos nustatymą, pradedant nuo jo nebendradarbiaujančioms šalims ir teritorijoms taikomos politikos peržiūros 2016 m.;

23.  ragina EIB išlaikyti reikiamą lankstumą vykdant įgaliojimą reaguoti į trikdančius pokyčius užsienyje ir galbūt padidinti krizės laikotarpiu išorės finansavimą ES rytinėms ir pietinėms Viduržemio jūros regiono kaimyninėms šalims;

24.  rekomenduoja EIB užtikrinti, kad ir tiesioginis finansavimas, ir finansavimas per tarpininkus būtų priklausomas nuo kiekvienai šaliai svarbios su mokesčiais susijusios informacijos pagal KRD IV (Kapitalo reikalavimų direktyva) nuostatas kredito įstaigoms atskleidimo;

25.  ragina EIB rinkti duomenis apie sumokėtus mokesčius, susijusius su jo investavimo ir skolinimo operacijomis, ypač įmonių pelno mokesčius ir visų pirma besivystančiose šalyse, taip pat kasmet šiuos duomenis analizuoti ir skelbti viešai;

26.  mano, kad tolesnis EIB uždavinių ir atsakomybės plėtojimas turi būti derinamas su atitinkamu banko kapitalo padidinimu.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	19.11.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Arena, Tiziana Beghin, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Ska Keller, Gabrielius Landsbergis, David Martin, Emmanuel Maurel, Alessia Maria Mosca, Franck Proust, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Klaus Buchner, Nicola Danti, Edouard Ferrand, Agnes Jongerius, Seán Kelly, Fernando Ruas, Marita Ulvskog
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Beatriz Becerra Basterrechea, Edward Czesak, Rosa D’Amato, Dario Tamburrano, Janusz Wojciechowski

10.12.2015

Biudžeto komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos

(2015/2127(INI))

Nuomonės referentė: Eider Gardiazabal Rubial

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) ir primygtinai ragina EIB užtikrinti ESIF finansavimo operacijų papildomumą šiuo metu vykdomų ES programų bei tradicinės EIB veiklos atžvilgiu; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis per išankstinio finansavimo (angl. warehousing) etapą atrinktų projektų būtų gavę finansavimą įprastinėmis sąlygomis ir neatitinka papildomumo reikalavimo; primena, kad ESIF garantijos paskirtis buvo sudaryti galimybes EIB prisiimti didesnę riziką ir išlaikyti AAA kredito reitingą; pabrėžia, kad bus nepaprastai budrus stebint atitiktį šiam kriterijui; pabrėžia, kad reikia daugiau skaidrumo, o tam reikalinga geresnė ataskaitų teikimo praktika; taip pat ragina EIB skaidriai ir patikimai naudoti rezultatų suvestinę;

2.  palankiai vertina EIB ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų (NSFBĮ) bendradarbiavimą, ypač susijusį su ESIF, atsižvelgiant į jų ypatingus gebėjimus ir žinias labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir novatoriškų naujai įsteigtų įmonių finansavimo srityje; primena, kad atsižvelgiant į NSFBĮ įtraukimą į ESIF projektus būtinas visiškas skaidrumas ir pirmenybę reikia teikti orientavimuisi į rezultatus;

3.  pabrėžia, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir EIB skolinimo veikla turėtų būti visų pirma nukreipta į jas, taikant, pvz., MVĮ prekybos finansavimo priemonę arba įgyvendinant priderintus finansavimo sprendimus, kaip antai „InnovFin“ MVĮ garantijų priemonę;

4.  palankiai vertina naują informaciją, išdėstytą darbo dokumente dėl finansinių priemonių, kuris pateikiamas kartu su biudžeto projektu; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad trūksta bendros metinių įsipareigojimų ir mokėjimų EIB apžvalgos, ir tikisi gauti daugiau informacijos;

5.  pabrėžia, kad vykdant EIB skolinimo veiklą svarbu vengti netolygaus geografinio pasiskirstymo, siekiant užtikrinti platesnio masto geografinį ir sektorinį lėšų paskirstymą;

6.  tikisi, kad EIB grupė ypač budriai stebės, kaip laikomasi Finansinio reglamento 140 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad dėl finansinių priemonių „neturi atsirasti netinkamų pranašumų, ypač netinkamų dividendų ar pelno trečiosioms šalims forma“, nes, atsižvelgiant į finansavimo patirtį tokiais atvejais, kaip, pvz., projektas „Castor“ Ispanijoje arba projektas „Passante di Mestre“ Italijoje, kyla nuogąstavimų, kad ESIF galėtų prisidėti prie rizikos nacionalizavimo ir pelno privatizavimo;

7.  mano, kad, siekiant patenkinti įvairius poreikius ir įvykdyti įvairias rinkos sąlygas valstybėse narėse bei užtikrinti tikrą papildomumą, be EIB ir NSFBĮ, reikia įtraukti visus susijusius veikėjus;

8.  primygtinai ragina EIB taikyti visas priemones, įskaitant Europos investavimo konsultacijų centrą, siekiant aktyviai skatinti NSFBĮ dalyvauti finansinėse priemonėse, kurios patikėtos įgyvendinti EIB; visų pirma tikisi, kad NSFBĮ arba jų asociacijos ne tik dalyvaus finansavime, bet ir prisidės deramo skaičiaus projektais;

9.  išreiškia savo ketinimą atidžiai išnagrinėti EIB išorės įgaliojimo įgyvendinimą rengiantis laikotarpio vidurio peržiūrai, atsižvelgiant į galimybę leisti papildomai skirti 3 mlrd. EUR; patvirtina savo įsipareigojimą atidžiai išnagrinėti pirmąsias projekto užbaigimo ataskaitas, kurios turis būti paskelbtos pagal 2014–2020 m. laikotarpio EIB išorės skolinimo įgaliojimus;

10.  atsižvelgdamas į tai ragina sustiprinti EIB išorės įgaliojimus siekiant reaguoti į dabartinius iššūkius, su kuriais susiduria ES; pabrėžia EIB finansavimo veiklos rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse svarbą; primena, kad pagrindine finansavimo veikla taip pat turėtų būti siekiama patenkinti skubius poreikius ir spręsti ilgalaikes problemas, pvz., atstatyti infrastruktūrą, užtikrinti tinkamą būstą ir reagavimo į nelaimes infrastruktūrą ir kovoti su jaunimo nedarbu;

11.  ragina EIB intensyviau vykdyti savo veiklą siekiant padėti spręsti problemas, susijusias su išoriniais dabartinės pabėgėlių ir migracijos krizės aspektais, ir šalinti pagrindines šios krizės priežastis; atsižvelgdamas į tai ragina EIB savo veiklą sutelkti į investicijas į miesto, švietimo ir socialinės srities infrastruktūrą, ekonominės veiklos, kuria sudaromos naujų darbo vietų kūrimo galimybės, skatinimą ir tarpvalstybinio valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo propagavimą;

12.  visapusiškai pritaria tam, kad kuo ankstesniuose EIB atrankos proceso etapuose būtų veiksmingai patikrinta, ar visi projektai suderinti su ES tikslais ir politika, kad finansavimas būtų svarstomas tik visus reikalavimus atitinkantiems projektams; ragina EIB toliau didinti skaidrumą ir gerinti galimybes gauti informaciją tiek viduje, tiek visuomenei, ypač susijusią su veiklos ir programų atranka, stebėjimu ir vertinimu; be to, ragina paskelbti kuo daugiau informacijos apie rangos ir subrangos sutarčių sistemą ir visais atvejais suteikti Parlamentui prieigą prie finansinės informacijos apie tą sistemą ir susijusių dokumentų;

13.  atkreipia dėmesį į itin didelį nedarbo lygį daugelyje valstybių narių, ypač tarp jaunų žmonių, ir primygtinai ragina EIB vykdant savo politiką atsižvelgti į šią padėtį;

14.  pabrėžia, kad į EIB metines ataskaitas būtina įtraukti labiau visapusišką ir išsamesnę investicijų poreikių pagal ES sektorius analizę, kad būtų galima nustatyti visas sritis, kuriose trūksta investicijų, reikalingų ES prioritetinių tikslų įgyvendinimui; mano, kad EIB turėtų įvertinti, kokiu mastu tokius trūkumus galima pašalinti taikant jo investicines priemones.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.12.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 4 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean Arthuis, Richard Ashworth, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Clare Moody, Siegfried Mureşan, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Eleftherios Synadinos, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Monika Vana, Marco Zanni, Auke Zijlstra
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Mercedes Bresso, Anneli Jäätteenmäki, Andrey Novakov, Marco Valli

8.12.2015

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos

(2015/2127(INI))

Nuomonės referentas: Dimitrios Papadimoulis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į EIB 2014 m. metinę ataskaitą ir palankiai vertina tai, kad esant ekonomikos sąlygoms, kai augimas mažas ir nestabilus, o tam tikrais atvejais esama recesijos, EIB grupės skolinimas padidėjo 6,92 % (iki 80,3 mlrd. EUR); yra labai susirūpinęs dėl vis dar didelio (o kai kuriose valstybėse narėse ir augančio) nedarbo, nelygybės ir skurdo lygio bei dėl mažo investavimo Europoje; atkreipia dėmesį į netikrumą finansų rinkose; pabrėžia, kad šiomis ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis daugelyje valstybių narių gerokai atsilieka įgyvendindamos savo ekonominius ir strategijos „Europa 2020“ tikslus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. buvo 10 mlrd. EUR padidintas EIB kapitalą, ir ragina valstybes nares vėl apsvarstyti galimybę padidinti šios Europos institucijos kapitalą;

3.  apgailestauja, kad bendros investicijos ES 2013 m., palyginti su laikotarpiu iki krizės, sumažėjo 13 %, o kai kuriose valstybėse narėse investicijos sumažėjo 25 %, kitose net 60 % ir taip ES pavojingai sutriko investicijų pusiausvyra; laikosi nuomonės, kad investicijos, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas tebėra svarbus uždavinys EIB, įskaitant tikslą ateityje efektyviau paskirstyti lėšas iš ES ir valstybių narių; mano, kad EIB tenka svarbus vaidmuo remiant investicijas į tvarų, konvergencinį ir įtraukų augimą ir šis vaidmuo yra bendrų ES pastangų šiuo klausimu dalis;

4.  ragina padidinti EIB investicinę veiklą, ypatingą dėmesį iš esmės ir apdairiai skiriant strateginei infrastruktūrai, tyrimams, inovacijoms, MVĮ, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei novatoriškoms veiklą pradedančioms įmonėms, siekiant patenkinti realiosios ekonomikos poreikius ir išspręsti didelio investicijų deficito problemą, kurią patiria Europos šalių ekonomika; ragina gerinti EIB veiklą pagal Protokolą (Nr. 28) dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; pabrėžia, kad svarbu sukurti naujas investavimo priemones, kurios didintų EIB rizikos prisiėmimo pajėgumą ir skatintų efektyvų ir veiksmingą investavimą (pageidautina, neišstumiant privačių investicijų); palankiai vertina tai, kad parafuotų operacijų skaičius išaugo iki aukščiausio lygio nuo 2009 m., bet pabrėžia, kad yra galimybių jam toliau augti; atkreipia dėmesį į neatidėliotiną poreikį gauti lėšų, ypač MVĮ;

5.  ragina EIB persvarstyti savo strateginio planavimo programą atsižvelgiant į savo įgaliojimus; primygtinai ragina EIB finansuoti investicinius projektus, kurie turi didžiausią ekonominį ir socialinį poveikį;

6.  pabrėžia, jog tam, kad EIB galėtų remti nustatytus ekonominius tikslus, itin svarbus pasitikėjimas šios įstaigos finansinės padėties tvirtumu, taip pat EIB remiamais projektais; todėl pabrėžia, kad banko skolinimo veikla turi būti aukštos kokybės;

7.  pabrėžia, kad EIB finansavimo veiklos plėtra negali pakeisti biudžetų konsolidavimo ir struktūrinių reformų valstybėse narėse;

8.  pabrėžia, kad investicijos, struktūrinės reformos ir patikima biudžeto politika turėtų būti vienos bendros strategijos dalys;

9.  mano, kad EIB turėtų būti ne tik finansų įstaiga, bet ir žinių bei gerosios praktikos kaupimo vieta;

10.  siūlo EIB padidinti sektorių analizės pajėgumus;

11.  ragina EIB ir kitas ES investicijų įstaigas užtikrinti bendradarbiavimą siekiant išvengti investicijų dubliavimo;

12.  primena, kad Parlamentas palankiai vertino Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sukūrimą; pabrėžia, jog reikia, kad ESIF veiktų veiksmingai, skaidriai ir sąžiningai, laikantis kriterijų, nuostatų jo įgaliojimuose ir taisyklėse; ragina EIB įgyvendinti ir toliau plėtoti ESIF glaudžiai bendradarbiaujant su teisėkūros institucijomis, be kita ko, laiku ir privaloma tvarka sudarant nepatvirtintą Parlamento ir EIB susitarimą;

13.  palankiai vertina EIB konsultavimo paslaugas patobulinimus, kurie padės efektyviau naudoti ES lėšas ir veiksmingiau rengti ir įgyvendinti projektus;

14.  pabrėžia, kad EIB turėtų laikyti projektų gyvybingumą pagrindiniu skolinimo kriterijumi; ragina EIB sutelkti dėmesį į investicijas į realiąją ekonomiką siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ES;

15.  ragina EIB patvirtinti veiksmingą ir modernią atsakingą apmokestinimo srities politiką, kurios vykdymą prižiūrėtų Mokesčių skyrius ir kuri būtų išsamiai išdėstyta EIB metinėje mokesčių ataskaitoje; ragina šioje politikoje numatyti aktyvų EIB dalyvavimą, naudojant EIB taikomą perkėlimo nuostatą ir sistemingai skelbiant informaciją apie EIB paramą gaunančių fondų buveinę; ragina EIB neskirti finansavimo naudos gavėjams arba finansiniams tarpininkams ir nebendradarbiauti su finansiniais partneriais, jei esama įrodymų apie šių subjektų neigiamą veiklą, taip pat užtikrinti prevencijos priemonių ir reguliariai atliekamų apmokestinimo vertinimų vykdymą nebendradarbiaujančių mokestinių jurisdikcijų, kurias Komisija oficialiai pripažino mokesčių rojais, atžvilgiu ir kovojant su mokestiniu ir fiskaliniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat su neteisėtu agresyviu mokesčių vengimu; ragina EIB veiksmingiau kovoti su korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo infiltracijos į EIB projektus rizika; ragina EIB reikalauti grąžinti išmokėtas paskolas, jei jos nebuvo panaudoti laikantis taisyklių, prašo pateikti nebaigtų EIB operacijų, ypač vykdomų į Komisijos sudarytą svarbiausių 30 pasaulinių mokesčių rojų sąrašą įtrauktose jurisdikcijose, sąrašą;

16.  ragina EIB ekonomiškai efektyviai ir veiksmingai įvertinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes jų poveikio ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir produktyvumui bei pridėtinės vertės atitinkamų šalių ekonomikai ir visuomenei, taip pat poveikio valdžios sektoriaus biudžetams atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į dabartines žemų ilgalaikių palūkanų normų perspektyvas; ragina EIB stiprinti praktinių žinių bazę, susijusią su vyriausybių, regionų ir savivaldybių dalyvavimu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūrose;

17.  šiuo klausimu pabrėžia, kad valstybėse narėse, kuriose viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės yra mažiau išsivysčiusios gali apsvarstyti galimybę parengti gaires, siekiant paskatinti efektyviau naudoti šios rūšies sutartis;

18.  pažymi, kad EIB obligacijos yra vienintelis Sąjungos skolos vertybinių popierių emisijos pavyzdys;

19.  palankiai vertina EIB politiką didinti MVĮ finansavimą ir investuoti į jaunimą, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad jos poveikis realiajai ekonomikai ir užimtumui tebėra nedidelis; palankiai vertina Europos investicijų fondo (EIF) kapitalo padidinimą nuo 3 mlrd. EUR iki 4,5 mlrd. EUR ir ragina EIF pateikti analitinę ataskaitą apie jos veiklos rezultatus, pasiektus dėl tokio žymaus padidėjimo; prašo ir EIB pranešti apie EIB grupės rizikos valdymo įgaliojimų poveikį novatoriškoms ir rizikingoms MVĮ;

20.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. EIB buvo didžiausia emitentė žaliųjų obligacijų rinkoje (EIB emisijos vertė sudarė 4,3 mlrd. EUR), kurioje emisijos labai padidėjo ir pasiekė 28 mlrd. EUR, taip pat ragina EIB toliau užtikrinti politikos, kuria siekiama plėtoti aplinką tausojančius atsinaujinančius energijos šaltinius, vykdymą; taip pat palankiai vertina tai, kad EIB atliks klimato vertinimą ir prašys jį paskelbti, be to, ragina EIB laikytis Komisijos rekomendacijų bei Atliekų perdirbimo pagrindų direktyvos ir pirmenybę teikti investicijoms į projektus, susijusius su atliekų hierarchijos viršūne ir kitais energijos iš atliekų naudojimo būdais;

21.  pabrėžia, kad svarbi regionų plėtrą, ir ragina EIB vystyti dialogą ir bendradarbiavimą su regionų ir vietos valdžios institucijomis, bankais ir agentūromis; mano, kad šiuo klausimu taip pat turėtų būti remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas;

22.  ragina EIB atkreipti dėmesį į trečiąsias valstybes ir regionus už ES ribų, kurie patiria konfliktus ir didžiulį skurdą, pirmiausiai siekiant sumažinti išsivystymo skirtumą tarp ES ir tų regionų, ypatingą dėmesį skiriant pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims ir Rytų Europos kaimyninėms šalims; ragina visapusiškai gerbti paramą gaunančių šalių teisės aktus; ragina EIB toliau didinti rezultatų vertinimo sistemos (angl. ReM) efektyvumą vykdant veiklą už ES ribų; prašo Europos Audito Rūmų pateikti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų ir darnos su ES politikos kryptimis; palankiai vertina tai, kad vis daugiau ES dotacijų skiriama drauge su EIB paskolomis, kad būtų užtikrinti geresni projektų rezultatai šalyse ES partnerėse;

23.  ragina EIB toliau didinti skaidrumą ir prieigą prie informacijos tiek viduje (Europos Parlamentui ir kitoms institucijų), tiek visuomenei, ypač susijusius su rangos ir subrangos sutarčių sistema, vidaus tyrimų ir atrankos rezultatais, veiklos ir programų stebėsena ir vertinimu, remiantis aiškiais ir išmatuojamais rodikliais, taip pat kiekvieno finansuojamo projekto ex ante poveikio vertinimo ir ex post ataskaitų teikimo metodika ir rezultatais, su sąlyga, kad neatskleidžiama neskelbtina verslo informacija; ragina EIB užtikrinti Skundų nagrinėjimo mechanizmo biuro nepriklausomumą ir efektyvumą ir imtis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti biurokratizmą, padidinti savo pajėgumus atlikti makroekonominę analizę ir gerinti lyčių pusiausvyrą savo vadovaujamose pareigybėse; apgailestauja dėl to, kad EIB valdymo komitetui, valdytojų tarybai ir direktorių valdybai trūksta įvairovės, ypač lyčių lygybės aspektu;

24.  prašo EIB dažniau informuoti Parlamentą ir kitus suinteresuotuosius subjektus apie savo sprendimus, pasiektą pažangą ir skolinimo veiklos ES ir už jos ribų poveikį, nustatant reguliarias dialogo struktūras, kuriomis stiprinama parlamentinė priežiūra, įskaitant EIB politikos dėl reikalavimų nesilaikančių jurisdikcijų įgyvendinimo klausimais, taip pat visapusiškai laikytis ESIF reglamento, visų pirma dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo su Parlamentu; ragina EIB savo įprastinei veiklai taikyti tas pačias ataskaitų teikimo ir atskaitomybės nuostatas kaip nustatytos ESIF reglamente; atsižvelgdamas į tai, prašo EIB sutikti pasirašyti susitarimą su Parlamentu, kad būtų galima tiesiogiai užduoti klausimus EIB pirmininkui, kaip jau yra ECB pirmininko atveju, ir tobulinti atrankos į EIB vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigas procesą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE, KURIO PAPRAŠYTA PATEIKTI NUOMONĘ, REZULTATAI

Priėmimo data	1.12.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 5 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Renato Soru, Theodor Dumitru Stolojan, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni, Sotirios Zarianopoulos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Matt Carthy, Philippe De Backer, Ildikó Gáll-Pelcz, Marian Harkin, Sophia in ‘t Veld, Barbara Kappel, Verónica Lope Fontagné, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Alessia Maria Mosca, Michel Reimon, Maria João Rodrigues
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Agnes Jongerius, Anneleen Van Bossuyt, Igor Šoltes

13.11.2015

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

Europos investicijų bankas (EIB). 2014 m. metinė ataskaita

(2015/2127(INI))

Nuomonės referentas: Ivan Jakovčić

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. EIB grupės visa finansinė veikla išaugo, įskaitant daugiau nei 50 mlrd. EUR papildomo skolinimo ir daugiau nei 150 mlrd. EUR mobilizuotų investicijų, o tai yra būtina siekiant remti sanglaudos politiką ir papildyti Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondai);

2.  pripažįsta, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės ir jos poveikio įprastinėms kreditų sistemoms bei egzistuojančių finansinių ir nefinansinių kliūčių atsirado investicijų trūkumas, dėl kurio mažinamas visas Europos ekonomikos augimo potencialas ir daroma žala labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių vystymosi galimybėms; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir jo galimybes didinti privačias investicijas;

3.  primena, kad ESIF taip pat turi prisidėti prie sanglaudos, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti ESIF ir kitų ES politikos krypčių ir priemonių, ypač ESI fondų, nuoseklumą ir papildomumą, nes tai gali paskatinti stabilios ir palankios investicijų ir verslo aplinko sukūrimą; rekomenduoja valstybėms narėms paskirti nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus;

4.  mano, kad reikia plėtoti komunikacijos politiką ir informuoti apie EIB veiklą siekiant užtikrinti, kad vyriausybė visais lygmenimis būtų informuota apie šias programas; yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina supaprastinti taisykles, kuriomis reglamentuojama ESI fondų teikiama parama EIB finansinėms priemonėms; ragina EIB geriau propaguoti savo konsultacinę planavimo veiklą, padedant ESI fondų vadovaujančiosioms institucijoms turimus išteklius geriau panaudoti visų ES piliečių naudai;

5.  palankiai vertina tai, kad pradėtos taikyti naujos priemonės ir teikiamos naujos paslaugos pagal priemonę „InnovFin“, kuria skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos;

6.  atkreipia dėmesį į EIB 2015–2017 m. veiklos planą; teigiamai vertina tai, kad šiame plane pripažįstama, jog atsigavimo greitis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, ir kad jame ekonominė ir socialinė sanglauda nustatoma kaip kompleksinis politikos tikslas;

7.  mano, kad EIB taisykles ir procedūras, įskaitant skirtas horizontaliajai ir sektorių politikai, reikėtų taikyti visiems jo veiksmams, kurie susiję su ES biudžetu, įskaitant ESIF; mano, kad EIB / EIF finansavimo operacijų atranka turėtų būti skaidri, vykdoma atskaitingai ir paremta kokybės kriterijais; pabrėžia, kad būtina reguliariai vertinti tokių priemonių veikimą bei išsamaus patikrinimo taikymo efektyvumą;

8.  teigiamai vertina tai, kad išplėstas EIB grupės vaidmuo, susijęs su sanglaudos politikos įgyvendinimu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; mano, kad tai yra žingsnis teisinga linkme siekiant padidinti sąveiką tarp EIB ir ESI fondų; mano, kad reikia taikyti finansines priemones, atsižvelgiant į teritorinį aspektą ir miestų bei kaimo vietovių įvairovę, taip pat siekiant padidinti regionų sanglaudą; pabrėžia, kad svarbu palaikyti nuolatinį dialogą su veiklos programų valdymo institucijomis siekiant pagerinti sąveiką, suteikiančią galimybių pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, be kita ko, remiant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (MMVĮ) ir užtikrinant jų galimybes pasinaudoti finansinėmis priemonėmis; vis dėlto išreiškia susirūpinimą dėl mažų sanglaudos politikos finansinių priemonių išmokų galutiniams paramos gavėjams 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

9.  pabrėžia EIB vaidmenį finansuojant veiksmus, kuriais užtikrinamas trečiųjų šalių gyventojų pagrindinių poreikių patenkinimas;

10.  ragina EIB reikalauti iš savo finansinių tarpininkų didesnio skaidrumo, kai skiriamos paskolos projektams kandidatams;

11.  laikosi nuomonės, kad administracinė našta ir administracinių gebėjimų stoka – tai rimta kliūtis norint sėkmingai pasiekti sanglaudos politikos tikslus; mano, kad svarbu peržiūrėti administracines procedūras ir sumažinti šią naštą; pabrėžia EIB patariamojo vaidmens svarbą ir pripažįsta pastangas, kurios buvo dedamos šioje srityje; palankiai vertina Komisijos ir EIB partnerystę steigiant FI-COMPASS konsultacijų platformą; ragina EIB pateikti Komisijai ir valstybėms narėms pasiūlymų dėl administracinių procedūrų supaprastinimo ir gebėjimų stiprinimo rinkinį, atsižvelgiant į patirtį, įgytą naudojant viešąsias lėšas;

12.  taip pat mano, kad reikia stiprinti Komisijos, EIB ir vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų efektyviai naudojamos teritorinės plėtros ir sanglaudos politikai paskatinti;

13.  ragina EIB padidinti savo paramą projektams, kurie įgyvendinami pagal ES makroregionines strategijas; pabrėžia, kad svarbu ir toliau remti tvarius inovatyvius ir tradicinius ES ekonomikos sektorius; pabrėžia, kad būtina kurti sąsajas Europoje panaudojant įvairiarūšį transportą bei vietovėms pritaikytas investicijas; be to, ragina sukurti finansų ir investicijų platformas, kad būtų sudarytos sąlygos sutelkti įvairių šaltinių lėšas ir mobilizuoti investicijas, kurių reikia tokiems makroregioniniams projektams įgyvendinti;

14.  pabrėžia, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant sanglaudos politiką reikia laikytis į rezultatus orientuoto požiūrio; turėdamas mintyje EIB metines ataskaitas, ragina teikti daugiau informacijos apie EIB veiklos rezultatus ir indėlį siekiant sanglaudos politikos tikslų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, kurios suteiktos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, ir prireikus padidinti finansinių priemonių naudojimą laikotarpiu iki 2020 m. ir ragina EIB toliau propaguoti savo priemones ir paramos gavėjų geriausią praktiką, siekiant padidinti jų patrauklumą;

15.  primena, kad daugiašalis EIB ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų bendradarbiavimas svarbus siekiant didinti sąveiką, dalytis rizika bei sąnaudomis ir užtikrinti pakankamą skolinimą ES projektams, kurie darytų teigiamą poveikį našumui, darbo vietų kūrimui, aplinkos apsaugai ir gyvenimo kokybei;

16.  primena, kad Parlamentas privalo atlikti pagrindinį vaidmenį stebint šių strategijų ir projektų poveikį užimtumui ir ekonomikos augimui; ragina organizuojant reguliarius susitikimus sustiprinti EIB ir Parlamento nuolatinį keitimąsi informacija ir dialogą EIB veiklos, kuri daro poveikį ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, klausimais; mano, kad būtų naudinga reguliariai teikti naujausią informaciją apie EIB patirtas valdymo išlaidas ir mokesčius ir finansuojamų projektų poveikį užimtumo ir papildomos ekonominės naudos aspektais.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	12.11.2015
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	34 2 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pascal Arimont, Victor Boştinaru, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Michela Giuffrida, Anna Hedh, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Younous Omarjee, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Terry Reintke, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Andor Deli, Josu Juaristi Abaunz, Ivana Maletić, Jan Olbrycht, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Claudia Schmidt, Hannu Takkula, Damiano Zoffoli, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Stanisław Ożóg

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.2.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Louis Aliot, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Ryszard Czarnecki, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Ingeborg Gräßle, Bogusław Liberadzki, Verónica Lope Fontagné, Monica Macovei, Dan Nica, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Michael Theurer, Marco Valli, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Cătălin Sorin Ivan, Benedek Jávor, Markus Pieper, Julia Pitera, Marco Zanni

• [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0201.
• [2]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0183.
• [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0161.
• [4]  OL L 169, 2015 7 1, p. 1.