Procedūra : 2015/2095(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0066/2016

Pateikti tekstai :

A8-0066/2016

Debatai :

PV 12/04/2016 - 3
CRE 12/04/2016 - 3

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0102

PRANEŠIMAS     
PDF 965kWORD 516k
23.3.2016
PE 575.215v02-00 A8-0066/2016

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją

(2015/2095(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjos: Roberta Metsola, Kashetu Kyenge

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją

(2015/2095(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomą protokolą, pirmiausia į teisę nebūti sugrąžintam,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją ir 2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl JT Vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių,

–  atsižvelgdamas į 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir iš dalies pakeistą 1979 m. Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmų planas dėl nelydimų nepilnamečių (2010–2014 m.)“ ir į 2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo diskusijas, surengtas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, t. y. į 2015 m. balandžio 14 d. diskusiją dalyvaujant Komisijos nariui D. Avramopoulosui, gegužės 6 d. diskusiją dėl solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo, įskaitant paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimus, gegužės 26 d. diskusiją dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis strategijos, birželio 4 d. diskusiją dėl saugių ir teisėtų kelių į ES užtikrinimo prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams ir dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) įgyvendinimo, birželio 25 d. diskusiją dėl kovos su nusikalstamu neteisėtų migrantų gabenimu, prekyba jais ir išnaudojimu darbui, tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų vystymo, taip pat sienų valdymo ir vizų politikos, liepos 2 d. diskusiją dėl to, kaip įgyvendinant migracijos ir vystymosi politiką naudojamos vidaus reikalams skirtos lėšos, liepos 6 d. diskusiją dėl pirmojo Komisijos pasiūlymų rinkinio pagal migracijos darbotvarkę, taip pat dėl solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo, įskaitant paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimus bei saugių ir teisėtų kelių į ES užtikrinimą prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, liepos 16 d. diskusiją dalyvaujant ekspertams ES lėšų naudojimo migracijos politikai klausimais, taip pat klausimais, susijusiais su politika ir praktika nelydimų nepilnamečių atžvilgiu bei duomenimis apie juos ES valstybėse narėse ir Norvegijoje, klausimais dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje ir dėl naujų galimybių rengti teisės aktus dėl ekonominės migracijos, rugsėjo 22 d. diskusiją dėl antrojo Komisijos pasiūlymų rinkinio įgyvendinant migracijos darbotvarkę, rugsėjo 23 d. diskusiją su nacionalinių parlamentų atstovais dėl migrantų antplūdžio valdymo centrų principo ir migracijos klausimo sprendimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis, spalio 19 d. diskusiją dėl kovos su neteisėtu nelegalių migrantų gabenimu, prekyba jais ir išnaudojimu darbui, lapkričio 10 d. diskusiją dėl Komisijos komunikato „Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“ (COM(2015) 0510), lapkričio 19 d. diskusiją dėl ES vidaus ir išorės finansavimo, susijusio su jos migracijos ir prieglobsčio politika, gruodžio 10 d. diskusiją dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, gruodžio 21 d. diskusiją dėl sienų valdymo ir vizų politikos, veiksmingo BEPS įgyvendinimo ir tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų vystymo,

–  atsižvelgdamas į bendrame Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų ir Vystymosi komitetų posėdyje 2015 m. balandžio 1 d. surengtas diskusijas dėl vystymosi ir migracijos sąsajos, taip pat į bendrame Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų ir Užsienio reikalų komitetų bei Žmogaus teisių pakomitečio posėdyje rugsėjo 15 d. surengtas diskusijas dėl pagarbos žmogaus teisėms atsižvelgiant į migrantų srautus Viduržemio jūroje,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimus dėl jo delegacijų vizitų į Lampedūzą dėl paieškos ir gelbėjimo operacijų (2015 m. rugsėjo mėn.) ir į Tunisą dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse (2015 m. spalio mėn.), taip pat atsižvelgdamas į Biudžeto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų pranešimą dėl jų bendros delegacijos vizito į Siciliją siekiant rasti būdą išspręsti migracijos spaudimo regione klausimą, visų pirma biudžeto požiūriu (2015 m. liepos mėn.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos dešimties migracijos iniciatyvų veiksmų planą, pristatytą 2015 m. balandžio 20 d. Liuksemburge vykusiame bendrame Užsienio ir Vidaus reikalų tarybų posėdyje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015) 0240),

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/778 dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED),

–  atsižvelgdamas į Politiniame ir saugumo komitete ES ambasadorių priimtą sprendimą pradėti antrąjį operacijos EUNAVFOR MED), pervadintos operacija „Sophia“, etapą(4) ir atsižvelgdamas į NATO vadovaujamas operacijas Egėjo jūroje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 9 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2240 (2015),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2015–2020 m.)“ (COM(2015) 0285),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl EURODAC reglamento nuostatų, susijusių su įpareigojimu paimti pirštų atspaudus, įgyvendinimo (SWD(2015) 0150),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Perkėlimo į ES programos (C(2015) 3560 final) ir į 2015 m. liepos 20 d. įvykusiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje pristatytas Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl 20 000 asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, perkėlimo pagal daugiašales ir nacionalines programas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos paaiškinimą dėl migrantų antplūdžio valdymo centrų principo, taip pat į 2016 m. vasario 10 d. padėties Graikijoje ir Italijoje ataskaitas bei 2016 m. kovo 4 d. pažangos Graikijoje ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1523, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas krizinis perkėlimo mechanizmas ir iš dalies keičiamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (COM(2015) 0450),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES (COM(2015) 0452),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ (COM(2015) 0453),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją, kurioje apibrėžiamas vadinamasis Grąžinimo vadovas su grąžinimu susijusias užduotis vykdysiančioms valstybių narių kompetentingoms institucijoms (C(2015) 6250), ir į jos priedą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymas ir dabartinė prieglobsčio krizė“ (COM(2015) 0454),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės Europoje sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (JOIN(2015) 40),

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo (C(2015) 7293),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Skubios operatyvinės, biudžeto ir teisinės priemonės pagal Europos migracijos darbotvarkę“ (COM(2015) 0490) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“ (COM(2015) 0510) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos sienų ir pakrančių apsauga ir veiksmingas Europos išorės sienų valdymas“ (COM(2015) 0673), į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, Reglamentas (EB) Nr. 863/2007 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (COM(2015) 0671), į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti (COM(2015) 0668), į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atitinkamų duomenų bazių tikrinimo prie išorės sienų sugriežtinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 562/2006 (COM(2015) 0670), į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo pagal Tarybos sprendimo (ES) 2015/1523 ir Tarybos sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnį Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (COM(2015) 0677) ir į Komisijos rekomendaciją dėl kartu su Turkija vykdomos savanoriškos humanitarinio priėmimo programos (COM(2015) 9490),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėties (COM(2016) 0085),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją Graikijos Respublikai dėl skubių priemonių, kurių turi imtis Graikija, kad būtų atnaujintas perdavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (C(2016)871),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl 30 proc. prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo (COM(2016) 0080),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų. Veiksmų planas“ (COM(2016) 0120),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Antroji ataskaita dėl Turkijos pažangos vykdant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus“ (COM(2016) 0140),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl skubios pagalbos Sąjungoje teikimo (COM(2016) 0115 final), kartu pateiktą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016) 0097) ir būsimą 2016 m. taisomąjį biudžetą, siekiant sukurti šios priemonės biudžeto eilutę,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos išvadas, priimtas per 2015 m. balandžio 23 d. įvykusį jos specialųjį posėdį, 2015 m. birželio 25–26 d. posėdį, 2015 m. rugsėjo 23 d. neoficialų ES valstybių ir vyriausybių vadovų posėdį migracijos klausimais, 2015 m. spalio 15 d. posėdį, 2015 m. gruodžio 17–18 d. posėdį ir 2016 m. vasario 18–19 d. posėdį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2015 m. liepos 20 d. posėdžio išvadas dėl saugių kilmės šalių, 2015 m. liepos 20 d. posėdžio išvadas dėl migracijos, 2015 m. spalio 8 d. posėdžio išvadas dėl grąžinimo politikos ateities, 2015 m. spalio 12 d. posėdžio išvadas dėl migracijos, 2015 m. lapkričio 9 d. posėdžio išvadas dėl priemonių pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti, 2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio išvadas dėl bepilietybės ir 2016 m. kovo 10 d. posėdžio išvadas dėl neteisėto migrantų įvežimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 14 d. ES pirmininkaujančios valstybės priimtas išvadas,

–  atsižvelgdamas į Taryboje 2015 m. liepos 20 d. posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas išvadas dėl 20 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai būtina tarptautinė apsauga, perkėlimo pagal daugiašales ir nacionalines programas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 15 d. ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą ir 2016 m. vasario 10 d. ir kovo 4 d. jo įgyvendinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į ES valstybių ir vyriausybių vadovų 2016 m. kovo 7 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, kurią 2015 m. spalio 8 d. priėmė aukšto lygio konferencija maršruto per rytinę Viduržemio jūros regiono dalį ir Vakarų Balkanus klausimu, taip pat į vadovų pareiškimą dėl Vakarų Balkanų maršrutu einančio pabėgėlių srauto, priimtą per 2015 m. spalio 25 d. susitikimą, bei į 2016 m. vasario 10 d. pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje įvykusiame Europos Sąjungos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais priimtą veiksmų planą ir politinę deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) veiklą ir ataskaitas, visų pirma į jo metinę ataskaitą dėl prieglobsčio padėties Europos Sąjungoje 2014 m. bei mėnesines tendencijas prieglobsčio srityje,

–  atsižvelgdamas į agentūros FRONTEX darbą ir ataskaitas, visų pirma į jos 2015 m. metinę rizikos analizę ir Rizikos analizės tinklo ketvirčio ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europolo darbą ir ataskaitas, visų pirma į jungtinės operatyvinės grupės MARE veiklą ir į Europolo įsteigtą Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centrą (EMSC),

–  atsižvelgdamas į Eurojusto darbą ir ataskaitas, visų pirma į jo ataskaitas apie prekybą žmonėmis,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) darbą, metines ataskaitas ir tyrimus, visų pirma į jos atliktus kraštutinio išnaudojimo darbe būdų, taip pat teisėto statuso neturinčių migrantų ir su jais susijusių asmenų kriminalizavimo tyrimus,

–  atsižvelgdamas į C teminio skyriaus tyrimus dėl SESV 80 straipsnio įgyvendinimo, dėl naujų metodų, alternatyvių būdų ir priemonių pasinaudoti prieglobsčio suteikimo tvarka tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims, dėl naujų būdų rengti teisės aktus darbo jėgos migracijos į ES srityje, dėl BEPS stiprinimo ir Dublino reglamento alternatyvų, dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ES, taip pat atsižvelgdamas į D teminio skyriaus tyrimą „ES lėšos migracijos politikai. Veiksmingumo ir gerosios patirties analizė ateičiai“ (angl. EU funds for Migration policies: Analysis of Efficiency and best practice for the future) ir į Išorės politikos GD teminio skyriaus tyrimą „Migrantai Viduržemio jūroje. Žmogaus teisių apsauga“ (angl. Migrants in the Mediterranean: Protecting human rights),

–  atsižvelgdamas į Europos migracijos tinklo (EMT) tyrimus, visų pirma į jo tyrimą dėl politikos ir praktikos nelydimų nepilnamečių atžvilgiu bei duomenų apie juos,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro darbą ir ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais darbą ir ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos darbą, ataskaitas ir rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) darbą ir ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro darbą ir ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Europos migracijos darbotvarkė“, priimtą per 2015 m. gruodžio 3–4 d. vykusią jo 115-ąją plenarinę sesiją,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones dėl Europos migracijos darbotvarkės ir į ES kovos su neteisėtu migrantų įvežimu veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(5),

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl SESV 80 straipsnio dėl solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo, įskaitant paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimus,

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl kovos su nusikalstamu neteisėtų migrantų įvežimu, prekyba jais ir jų išnaudojimu darbui,

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl sienų valdymo ir vizų politikos, įskaitant agentūros FRONTEX ir kitų susijusių agentūrų vaidmenį,

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl saugių ir teisėtų kelių prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams į ES užtikrinimo, įskaitant Sąjungos įgyvendinamą perkėlimo į ES politiką ir atitinkamą integracijos politiką,

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų plėtojimo,

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl ES vidaus ir išorės finansavimo, susijusio su jos migracijos ir prieglobsčio politika,

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentą dėl veiksmingo BEPS įgyvendinimo, įskaitant EASO vaidmenį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0066/2016),

A.  kadangi 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pavesta įvertinti įvairias aktualias politikos priemones, parengti rekomendacijas ir apie tai informuoti per plenarinį posėdį pateikiant strateginės iniciatyvos pranešimą;

B.  kadangi, remiantis agentūros FRONTEX duomenimis(6), 2015 m. nustatyta 1,83 mln. asmenų, mėginusių neteisėtai kirsti ES išorės sienas – tai precedento neturintis rekordas, palyginti su 282 500 migrantų, į ES atvykusių 2014 m. laikotarpiu; kadangi, remiantis TMO ir UNICEF duomenimis, apie 20 proc. visų jūra atvykstančių migrantų yra vaikai(7);

C.  kadangi, remiantis EASO duomenimis(8), 2015 m. ES+(9) pateikta per 1,4 mln. tarptautinės apsaugos prašymų ir nuo balandžio mėn. jų skaičius nuolat augo, o pakartotinių prašymų skaičius tuo pat metu mažėjo; kadangi apie 6 proc. prašymus pateikusių asmenų tvirtino esą nelydimi nepilnamečiai; kadangi 2016 m. vasario mėn. 22 proc. iš jūra į Graikiją atvykusių asmenų buvo moterys ir 40 proc. – vaikai(10);

D.  kadangi pagal JT Vaiko teisių konvenciją vaikas – tai bet kuris jaunesnis nei 18 metų amžiaus asmuo;

E.  kadangi, remiantis TMO duomenimis, 2015 m. pranešta apie daugiau nei 3 771 Viduržemio jūroje žuvusį arba dingusį asmenį(11); kadangi iki 2016 m. kovo 8 d. pranešta apie 444 Viduržemio jūroje nuskendusius asmenis; kadangi per pirmąsias devynias 2016 m. savaites žuvo 77 vaikai – vidutiniškai daugiau nei vienas per dieną; kadangi, remiantis pastarojo meto Europolo duomenimis, yra dingę mažiausiai 10 000 į Europą atvykusių nelydimų vaikų;

F.  kadangi spalio 3-ioji turėtų būti paskelbta diena atminti visiems vyrams, moterims ir vaikams, kurie žuvo mėgindami pabėgti nuo persekiojimo, konflikto ar karo savo šalyje, taip pat vyrams ir moterims, kurie kasdien rizikuoja gyvybe, kad juos išgelbėtų;

G.  kadangi kai kurios pasaulio šalys kenčia dėl karo ir smurto bei patiria sudėtinį ypač didelio skurdo, blogėjančios aplinkos būklės ir jaunimo galimybių stokos poveikį, o tai gali paskatinti dar didesnį smurtą ir nesaugumą regione bei lemti tolesnį gyventojų judėjimą;

SESV 80 straipsnis dėl solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo, įskaitant paieškos ir gelbėjimo įsipareigojimus

H.  kadangi, remiantis SESV 80 straipsniu, solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principas yra visos Sąjungos sistemos ašis ir juo nustatomas teisinis pagrindas šiems principams įgyvendinti vykdant Sąjungos prieglobsčio, migracijos ir sienų kontrolės politiką;

I.  kadangi solidarumas gali būti vidinis ir išorinis; kadangi perkėlimas Europos Sąjungoje, sprendimų dėl prieglobsčio tarpusavio pripažinimas, operatyvinės paramos priemonės, iniciatyvus dabartinio Dublino reglamento ir Laikinos apsaugos direktyvos aiškinimas yra vidaus solidarumo priemonės, kadangi perkėlimas į ES, humanitarinis priėmimas ir paieška bei gelbėjimas jūroje skatina išorės solidarumą, pagaliau kadangi civilinės saugos mechanizmas gali apimti ir viena, ir kita;

J.  kadangi 2016 m. kovo 3 d. tik 338 iš 39 600 prieglobsčio prašytojų, laukiančių perkėlimo iš Italijos priėmimo įstaigų į kitas valstybes nares, buvo faktiškai perkelti, o Graikijos atveju faktiškai įvykdyti 322 iš 66 400 numatytų perkėlimų;

Kova su nusikalstamu neteisėtų migrantų įvežimu, prekyba jais ir jų išnaudojimu darbui

K.  kadangi neteisėtas migrantų įvežimas, prekyba jais ir jų išnaudojimas darbui yra atskiri teisiniai reiškiniai, su kuriais kovojama taikant atskiras Sąjungos ir tarptautinio lygmens teisines sistemas ir kurie reikalauja tinkamai nukreipto atsako, nors praktiškai visa tai neretai iš dalies ir sutampa; kadangi nusikalstamo migrantų įvežimo ir prekybos jais tinklai gali labai greitai pakeisti veikimo būdą, taigi būtinos greitai pritaikomos atsakomosios priemonės, pagrįstos naujausiais ir tiksliais duomenimis; kadangi pastangos kovoti su nusikalstamu migrantų įvežimu neturėtų neigiamai paveikti humanitarinės pagalbos neteisėtiems migrantams teikėjų;

L.  kadangi, kovojant su nusikalstamu migrantų įvežimu, prekyba jais ir jų išnaudojimu darbui, būtinas ir trumpalaikis, ir vidutinės trukmės, ir ilgalaikis atsakas, įskaitant priemones nusikaltėlių tinklams ardyti ir nusikaltėliams patraukti baudžiamojon atsakomybėn, duomenų rinkimą ir analizę, aukų apsaugos ir neteisėtai apsigyvenusių migrantų grąžinimo priemones, taip pat bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir ilgesnio laikotarpio strategijas, skirtas spręsti prekybos žmonėmis aukų ir neteisėtai gabenamų asmenų paklausos problemą, taip pat kovoti su esminėmis migracijos priežastimis, dėl kurių žmonės patenka į nusikaltėlių tarpininkų rankas;

Sienų valdymas ir vizų politika, įskaitant agentūros FRONTEX ir kitų susijusių agentūrų vaidmenį

M.  kadangi pagal įprastą teisėkūros procedūrą nagrinėjama nemažai Komisijos pasiūlymų sienų valdymo ir vizų politikos srityje, pirmiausia pasiūlymas dėl reglamento dėl Sąjungos vizų kodekso (nauja redakcija) (2014/0094 COD), pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriama kelionių viza (2014/0095 COD) ir pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma vienoda vizų forma (saugumas) (2015/0134 COD); kadangi Komisija neseniai ėmėsi naujų pasiūlymų šioje srityje ir jie bus nagrinėjami pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

N.  kadangi vidaus sienų kontrolės panaikinimas turi eiti išvien su veiksmingu išorės sienų valdymu – nustatant aukštus bendrus standartus, valstybėms narėms veiksmingai keičiantis informacija ir visapusiškai paisant kiekvieno asmens pagrindinių teisių;

O.  kadangi Europos Parlamentas yra raginęs agentūrą FRONTEX stiprinti savo pajėgumus, reikalingus galimiems pagrindinių teisių pažeidimo klausimams spręsti – taip pat ir vadovaujantis jos darbo susitarimais, sudarytais su kompetentingomis trečiųjų šalių institucijomis – ir kadangi į Komisijos pasiūlymą dėl naujosios Sąjungos sienų apsaugos agentūros įtrauktas skundų teikimo mechanizmas;

P.  kadangi pagal dabartinį Vizų kodeksą valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo įprastų prašymo išduoti vizą priimtinumo kriterijų dėl humanitarinių priežasčių (19 ir 25 straipsniai);

Saugių ir teisėtų kelių prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams į ES užtikrinimas, įskaitant Sąjungos perkėlimo politiką ir susijusią integracijos politiką

Q.  kadangi 86 proc. pasaulio pabėgėlių priima nepramoninės šalys; kadangi nusikalstami tinklai ir tarpininkai naudojasi žmonių, kurie mėgina patekti į ES bėgdami nuo persekiojimo arba karo, neviltimi;

R.  kadangi saugių ir teisėtų kelių pabėgėliams patekti į ES nėra daug, todėl nemažai jų toliau rizikuoja ir renkasi pavojingus maršrutus; kadangi, užtikrinus naujus saugius ir teisėtus kelius prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams atvykti į ES remiantis galiojančiais teisės aktais ir praktika, Sąjunga ir valstybės narės galėtų susidaryti išsamesnį įspūdį apie apsaugos poreikius ir asmenų srautą į Sąjungą bei pakirsti tarpininkų verslo modelį;

Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis strategija ypatingą dėmesį skiriant regioninėms apsaugos programoms, perkėlimui, grąžinimui ir esminių migracijos priežasčių problemai

S.  kadangi ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimas vystomas naudojant politikos priemones (pvz., regioninius ir dvišalius dialogus, bendras migracijos ir judumo darbotvarkes bei partnerystes judumo srityje), teisines priemones (pvz., straipsnius dėl migracijos visuotiniuose susitarimuose, readmisijos susitarimuose, susitarimuose dėl vizų režimo supaprastinimo ir susitarimuose dėl vizų režimo išimčių) ir operatyvines priemones (pvz., regionines apsaugos programas, regioninės plėtros ir apsaugos programas, agentūros FRONTEX darbo susitarimus ir EASO bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis);

T.  kadangi atskiros valstybės narės toliau dvišaliu lygmeniu vysto intensyvius išorės veiksmus migracijos srityje;

U.  kadangi Sąjunga suintensyvino savo išorės bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse, siekdama tinkamai reaguoti į dabartinę pabėgėlių krizę, ir ėmėsi tokių naujų bendradarbiavimo iniciatyvų, kaip ES ir Turkijos bendras veiksmų planas, priimti įsipareigojimai dėl Vakarų Balkanų maršrutų ir Valetos aukščiausiojo lygio susitikime priimtas veiksmų planas;

Tinkamų teisėtos ekonominės migracijos kanalų plėtojimas

V.  kadangi prognozuojama, kad iki 2020 m. darbingo amžiaus Sąjungos gyventojų skaičius sumažės 7,5 mln.; kadangi Sąjungos darbo rinkos poreikių prognozės rodo, kad konkrečiose srityse pradeda trūkti arba ateityje trūks darbuotojų; kadangi trečiųjų šalių piliečiai, siekdami, kad būtų pripažinta užsienyje įgyta jų kvalifikacija, susiduria su daugybe sunkumų, todėl dažnai jų kvalifikacija būna pernelyg aukšta palyginti su darbu, kurį jie dirba;

W.  kadangi dabartinis Sąjungos požiūris į darbo jėgos migraciją nenuoseklus: daugybėje direktyvų dėmesys skiriamas konkrečių kategorijų darbuotojams ir trečiųjų šalių piliečiams, kuriems tam tikromis sąlygomis leidžiama dirbti; kadangi šis požiūris gali būti būti naudingas tik konkretiems trumpalaikiams poreikiams užtikrinti;

Vidaus reikalams skirtų lėšų, įskaitant skubios pagalbos lėšas, panaudojimo migracijai ir vystymuisi analizė

X.  kadangi yra ne viena Sąjungos finansinė priemonė valstybių narių ir trečiųjų šalių veiksmams migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse finansuoti; kadangi, kalbant konkrečiai, valstybėms narėms skirtos lėšos daugiausia skiriamos naudojantis Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF) ir Vidaus saugumo fondu (VSF), tačiau su migracija susijusiai veiklai gali būti naudojama daugybė kitų programų ir fondų; kadangi finansavimas trečiosioms šalims daugiausia skiriamas pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, tačiau jį administruoja daugybė Komisijos generalinių direktoratų ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT);

Y.  kadangi dėl šiuo metu suskaidytų biudžeto eilučių ir atsakomybės gali būti sudėtinga susidaryti visapusišką įspūdį, kaip naudojamos lėšos, ir netgi tiksliai kiekybiškai įvertinti, kiek Sąjunga išleidžia migracijai;

Veiksmingas bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimas, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biuro vaidmenį

Z.  kadangi bendra Europos prieglobsčio sistema (BEPS) apima bendras taisykles, kuriomis reglamentuojama bendra prieglobsčio politika, vienodas prieglobsčio statusas ir bendros visoje Sąjungoje galiojančios prieglobsčio procedūros; visgi kadangi daugybė įspėjimų, įskaitant Komisijos priimtus sprendimus dėl pažeidimo, rodo, kad nemažai valstybių narių nėra visapusiškai įgyvendinusios BEPS; kadangi įgyvendinimas nepaprastai svarbus norint suderinti nacionalinės teisės aktus ir skatinti valstybių narių solidarumą ir kadangi valstybės narės, norėdamos atitikti pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą reikalaujamus standartus, gali kreiptis į EASO pagalbos; kadangi suderinus priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras šalys, kuriose siūlomos geresnės sąlygos, išvengtų įtampos, taigi atsakomybės pasidalijimo požiūriu tai itin svarbu;

AA.  kadangi šiuo metu galiojantys Dublino sistemos mechanizmai nebuvo objektyvūs, juos taikant nepavyko nustatyti teisingų atsakomybės už tarptautinės apsaugos prašymus paskirstymo kriterijų ir suteikti galimybės skubiai gauti apsaugą; kadangi sistema praktiškai netaikoma ir dviem Tarybos sprendimais dėl laikino perkėlimo Europos Sąjungoje buvo priimtos aiškios nukrypti leidžiančios nuostatos; kadangi Komisija paskelbė pasiūlymą dėl deramos reglamento „Dublinas III“ peržiūros iki 2016 m. kovo mėn.;

Dėl solidarumo

1.  pažymi, kad solidarumas turi būti principas, kuriuo būtų grindžiama Sąjungos veikla migracijos srityje; pažymi, kad solidarumo principas, nurodytas SESV 80 straipsnyje, apima prieglobsčio, imigracijos ir sienų kontrolės politiką; laikosi nuomonės, kad 80 straipsnis kartu su SESV 77–79 straipsniais yra teisinis pagrindas įgyvendinti solidarumo principą šiose srityse;

Dėl paieškos ir gelbėjimo

2.  pradeda prielaida, kad gyvybės gelbėjimas turi būti didžiausias prioritetas, taigi nepaprastai svarbu, kad paieškos ir gelbėjimo operacijų būtų deramai finansuojamos Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis; pažymi, kad padidėjo neteisėtai jūra atvykstančių migrantų skaičius, kad pavojingai daugėja žuvusiųjų jūroje ir kad geresnės Europos atsakomosios priemonės tebėra būtinos;

3.  primena, kad gyvybės gelbėjimas yra ne tik solidarizavimosi su žmonėmis, kuriems gresia pavojus, aktas, bet ir teisinis įsipareigojimas pagal tarptautinę teisę: vadovaujantis JT jūrų teisės konvencijos, kurią yra ratifikavusios visos valstybės narės ir pati Sąjunga, 98 straipsniu, pagalba turi būti teikiama visiems nelaimės jūroje ištiktiems asmenims;

4.  laikosi nuomonės, kad, norint užkirsti kelią migrantų, kurie žūva mėgindami perplaukti Viduržemio jūrą, skaičiaus didėjimui, Sąjunga turi nuolat energingai ir veiksmingai reaguoti vykdydama paieškos ir gelbėjimo jūroje operacijas;

5.  atsižvelgdamas į tai siūlo stiprinti paieškos ir gelbėjimo pajėgumus, o valstybių narių vyriausybės turėtų skirti daugiau išteklių – didesnę finansinę paramą ir praktinę pagalbą – vykdant Sąjungos masto humanitarinę operaciją, kurios tikslas – rasti ir gelbėti pavojuje atsidūrusius migrantus bei jiems padėti, taip pat pristatyti juos į artimiausią saugią vietą;

6.  pažymi, jog privačių laivų kapitonams ar nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kurie išties padeda nelaimės jūroje ištiktiems asmenims, neturėtų grėsti pavojus būti nubaustiems už tai, kad jie teikia tokią pagalbą; mano, kad prekybiniai laivai neturėtų prisiimti valstybių narių ir Sąjungos pareigos vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas;

Dėl kovos su prekyba žmonėmis ir nusikalstamu žmonių gabenimu

7.  ragina aiškiai skirti į Sąjungą neteisėtai įvežtus asmenis ir prekybos žmonėmis tikslu į Sąjungą atgabentus asmenis, nes politinės atsakomosios priemonės turi būti ne tik tinkamai integruotos, bet ir tinkamai nukreiptos; pažymi, kad apskritai nusikalstamas migrantų įvežimas apima pagalbą asmeniui šiam siekiant neteisėtai patekti į valstybę narę, o prekyba žmonėmis apima asmens užverbavimą, pervežimą ar priėmimą smurtinėmis, apgaulingomis ar užgauliomis priemonėmis, siekiant jį išnaudoti;

8.  laikosi nuomonės, kad bet koks holistinis požiūris į migraciją būtinai turi apimti priemones, kuriomis būtų ardoma nusikaltėlių tinklų, užsiimančių prekyba žmonėmis ir neteisėtu jų gabenimu, veikla;

9.  palankiai vertina teigiamą vaidmenį, kurį gelbstint gyvybes jūroje ir ardant nusikalstamus tinklus iki šiol atliko karinių jūrų pajėgų laivai; remia karinių jūrų pajėgų operacijų, pvz., operacijos „Sophia“, tikslus ir akcentuoja būtinybę saugoti gyvybes pabrėždamas, kad migrantų gyvybės apsauga turėtų būti užtikrinta visais operacijos aspektais;

10.  pabrėžia, kad karinės operacijos neturėtų būti vyraujantis bet kokio holistinio požiūrio į migraciją aspektas, ir pakartoja, kad operacija „Sophia“ neturi tapti priežastimi Viduržemio jūros regione jau dislokuotoms pajėgoms nukreipti dėmesį nuo gyvybių gelbėjimo jūroje;

Dėl Sąjungos agentūrų vaidmens kovojant su nusikalstamu žmonių gabenimu

11.  pažymi, kad įgyvendinant politines atsakomąsias priemones būtina prisitaikyti prie naujausių ir tiksliausių duomenų, nes nusikaltėliai savo veikimo būdą gali pakeisti ir keičia labai greitai; atkreipia dėmesį į teigiamą žingsnį pirmyn – 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos priimtą Sąjungos kovos su neteisėtu migrantų įvežimu veiksmų planą (Kovos su neteisėtu įvežimu veiksmų planas), pagal kurį numatyta sukurti Sąjungos agentūrų kontaktinę grupę neteisėto migrantų įvežimo klausimais, siekiant stiprinti jų operatyvinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

12.  pabrėžia, kad turėtų būti visapusiškai naudojamasi esamomis priemonėmis, pvz., agentūrų rizikos analizėmis; pažymi, kad Sąjungos agentūros ne tik turėtų visapusiškai bendradarbiauti tarpusavyje, bet ir stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis; pažymi, kad labiau koordinuojant pastangas turėtų būti įmanoma rinkti duomenis nacionaliniu lygmeniu ir juos perduoti agentūroms;

Dėl perkėlimo Europos Sąjungoje

13.  primena, kad perkėlimo Europos Sąjungoje procesas, t. y. tarptautinės apsaugos prašytojo arba asmens, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimas iš vienos valstybės narės į kitą, yra praktinis solidarumo Sąjungoje pavyzdys; taip pat primena, kad Parlamentas nuo 2009 m. ragino parengti privalomą mechanizmą prieglobsčio prašytojams visose valstybėse narėse paskirstyti;

14.  pažymi, kad pernai Taryba priėmė du sprendimus dėl laikinų perkėlimo Europos Sąjungoje priemonių (Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimai)(12) ir kad pagal juos numatytas tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimas iš Graikijos ir Italijos į kitas valstybes nares; pažymi, kad Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimai yra laikinos nukrypti nuo Dublino reglamento taisyklių leidžiančios nuostatos, tačiau jais nenutraukiamas dabartinių Dublino reglamento taisyklių dėl atsakomybės paskirstymo taikymas;

15.  laikosi nuomonės, kad skubių perkėlimo Europos Sąjungoje priemonių nustatymas yra žingsnis teisinga kryptimi, ir ragina valstybes nares kuo greičiau vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su šiomis priemonėmis;

16.  primena, kad Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimų tikslais perkėlimas Europos Sąjungoje apims tik tų šalių piliečius, kurių atveju teigiamų sprendimų suteikti tarptautinę apsaugą Sąjungoje dalis per tris ankstesnius mėnesius, Eurostato duomenimis, sieks 75 proc. arba daugiau; pažymi, kad Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimai paveiks santykinai nedaug žmonių ir nebus taikomi daugybei iš kitų trečiųjų šalių atvykstančių tarptautinės apsaugos prašytojų – pastarieji negalės būti perkeliami pagal šiuos sprendimus;

17.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal šiuo metu galiojančius Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimus pirmoji valstybė narė, į į kurią atvykstama, ir toliau turės nagrinėti sudėtingesnius prašymus suteikti tarptautinę apsaugą (bei apeliacinius skundus), pasirūpinti ilgesnės trukmės priėmimu ir koordinuoti asmenų, kuriems tarptautinė apsauga galiausiai nebus suteikiama, grąžinimą; pakartoja, kad bet kokia nauja BEPS valdymo sistema turi būti pagrįsta solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu;

18.  laikosi nuomonės, kad turėtų būti atsižvelgiama ne tik į Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimuose nustatytus kriterijus, t. y. į valstybės narės BVP, valstybės narės gyventojų skaičių, nedarbo lygį valstybėje narėje ir ankstesnį prieglobsčio prašytojų skaičių valstybėje narėje, bet ir į du kitus kriterijus, t. y. į valstybės narės teritorijos dydį ir valstybės narės gyventojų tankį;

19.  mano, kad, perkeliant prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungoje, turėtų būti – kiek tik tai įmanoma praktiškai – atsižvelgta į tai, kam jis teikia pirmenybę; pripažįsta, kad tai vienas iš būdų atgrasyti nuo antrinio judėjimo ir skatinti prieglobsčio prašytoją patį pritarti sprendimui dėl perkėlimo, tačiau tai neturėtų sustabdyti perkėlimo Europos Sąjungoje proceso;

Dėl perkėlimo į ES

20.  laikosi nuomonės, kad perkėlimas į ES yra viena iš pageidautinų galimybių pabėgėliams ir asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, saugiai ir teisėtai patekti į Sąjungą tais atvejais, kai pabėgėliai negali nei grįžti į savo gimtąją šalį, nei užsitikrinti veiksmingos apsaugos ar integruotis priimančiojoje šalyje;

21.  taip pat pažymi, kad perkėlimas į ES remiant UNHCR yra nusistovėjusi humanitarinė programa ir naudinga priemonė tvarkingam asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, atvykimui į valstybių narių teritoriją valdyti;

22.  pažymi, kad, atsižvelgdama į precedento neturinčius migrantų, kuriems pavyko pasiekti Sąjungos išorės sienas ir kurie toliau prie jų plūsta, srautus ir nuolat didėjantį asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, skaičių, Sąjunga turi taikyti įpareigojantį ir privalomą teisinį požiūrį į perkėlimą į ES, kaip nustatyta Komisijos migracijos darbotvarkėje; kad būtų užtikrintas poveikis, rekomenduoja remiantis šiuo požiūriu numatyti į ES perkelti didelį pabėgėlių skaičių atsižvelgiant į bendrą tarptautinės apsaugos Sąjungoje siekiančių pabėgėlių skaičių ir į bendras perkėlimo reikmes, kurias kasmet skelbia UNHCR;

23.  pabrėžia, kad būtina nuolatinė Sąjungos masto perkėlimo į ES programa, kurioje privalėtų dalyvauti valstybės narės ir pagal kurią būtų numatyta perkelti didelį pabėgėlių skaičių atsižvelgiant į bendrą tarptautinės apsaugos Sąjungoje siekiančių pabėgėlių skaičių;

Dėl humanitarinio priėmimo

24.  pažymi, kad humanitarinis priėmimas gali būti naudojamas kaip papildoma perkėlimo į ES priemonė, siekiant skubiai suteikti apsaugą – dažnai trumpalaikę – pažeidžiamiausiems asmenims, kai kyla tokia būtinybė, pvz., nelydimiems nepilnamečiams, neįgaliems pabėgėliams arba asmenims, kuriems būtina skubi medicininė evakuacija;

25.  pabrėžia, kad tol, kol trečiųjų šalių piliečiai negali būti perkeliami į ES, visos valstybės narės turėtų būti skatinamos parengti ir įgyvendinti humanitarinio priėmimo programas;

Dėl humanitarinių vizų

26.  pažymi, kad asmenims, kuriems būtina tarptautinė apsauga, humanitarinė viza yra būdas patekti į trečiąją šalį ir pateikti prieglobsčio prašymą; ragina valstybes nares pasinaudoti visomis esamomis galimybėmis, kad kilmės ar tranzito šalyse veikiančiose Sąjungos ambasadose ir konsulatuose būtų išduodamos humanitarinės vizos, pirmiausia pažeidžiamiems asmenims;

27.  mano, kad tarptautinės apsaugos siekiantys asmenys turėtų turėti galimybę dėl Europos humanitarinės vizos tiesiogiai kreiptis į bet kurį valstybės narės konsulatą ar ambasadą ir kad atlikus įvertinimą ir išdavus tokią humanitarinę vizą ją gavusiam asmeniui turėtų būti leidžiama atvykti į šią vizą išdavusios valstybės narės teritoriją vieninteliu tikslu – pateikti joje tarptautinės apsaugos prašymą; todėl mano, kad būtina iš dalies pakeisti ES vizų kodeksą, į jį įtraukiant konkretesnes nuostatas dėl humanitarinių vizų;

Dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS)

28.  pažymi, jog būtina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad BEPS taptų išties viena bendra sistema;

29.  primena, kad, siekiant gerinti derinimą, absoliučiai būtinas visapusiškas šio dokumentų rinkinio įgyvendinimo įvertinimas (Komisijos įvertinimo ataskaitos), o jį atlikus – skubūs tolesni veiksmai tuo atveju, jei įgyvendinimas kuriose nors valstybėse narėse būtų nepatenkinamas;

30.  pažymi, pvz., kad nepriimtini prašymai, tolesni prašymai, pagreitintos ir pasienio procedūros yra specifiniai atvejai, kuriais naujojoje Prieglobsčio procedūrų direktyvos redakcijoje mėginta užtikrinti trapią sistemos veiksmingumo ir prašytojų teisių – ypač pažeidžiamų asmenų – pusiausvyrą, ir pabrėžia, kad tokia pusiausvyra gali būti užtikrinta tik visapusiškai ir tinkamai įgyvendinant teisės aktus;

31.  atkreipia ypatingą dėmesį į visų sulaikymo būdų teisminės priežiūros svarbą vadovaujantis teisės aktais dėl imigracijos ir prieglobsčio; primena, jog ir tarptautinėje teisėje, ir Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje reikalaujama, kad valstybės narės svarstytų sulaikymo alternatyvas; ragina valstybes nares teisingai taikyti prieglobsčio suteikimo tvarką ir Priėmimo sąlygų direktyvas galimybės apsilankyti sulaikymo centruose aspektu;

32.  primena, kad svarbu mažinti asmenų be pilietybės skaičių, ir ragina valstybes nares nustatyti asmenų be pilietybės nustatymo procedūras bei dalytis gerąja praktika, susijusia patikimų duomenų apie asmenis be pilietybės rinkimu, taip pat su asmenų be pilietybės nustatymo procedūromis;

Dėl reglamento „Dublinas III“ peržiūros

33.  pažymi, kad reglamento „Dublinas III“ veikimas(13) sukėlė daug klausimų, susijusių su teisingumu ir solidarumu paskiriant valstybę narę, kuri būtų atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą; pažymi, kad pagal dabartinę sistemą nepakankamai atsižvelgiama į ypatingą migracijos spaudimą, kurį patiria prie Sąjungos išorės sienų esančios valstybės narės; mano, kad valstybės narės turi susitaikyti su užsitęsusiais sunkumais, kurių kyla dėl Dublino reglamento logikos, ir kad Sąjunga turėtų numatyti galimybes užtikrinti ir valstybių narių savitarpio, ir susijusių migrantų solidarumą;

34.  pažymi, jog Dublino reglamentu nustatytai sistemai tenkantis spaudimas dėl to, kad į Sąjungą atvyksta vis daugiau migrantų, parodė, kad pagal šiuo metu įgyvendinamą sistemą daugeliu atžvilgiu nepavyko pasiekti dviejų svarbiausių tikslų – nustatyti objektyvių ir teisingų atsakomybės paskirstymo kriterijų ir suteikti galimybės skubiai užsitikrinti tarptautinę apsaugą; pakartoja abejojąs kriterijumi, pagal kurį šiuo metu pirmoji valstybė narė, į kurią atvykstama, tampa atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, ir mano, kad šis kriterijus turėtų būti peržiūrėtas;

35.  taip pat pažymi, kad tuo pat metu antrinio judėjimo atvejų skaičius Sąjungoje tebėra didelis; mano, jog akivaizdu, kad nuo pat Dublino sistemos sukūrimo jos tikslas buvo ne atsakomybės padalijimas valstybėms narėms – jos pagrindinis tikslas buvo atsakomybę už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą skubiai priskirti vienai valstybei narei;

36.  rekomenduoja kriterijus, kuriais grindžiami Perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimai, tiesiogiai integruoti į standartines Sąjungos taisykles, taikomas paskirstant atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymų tvarkymą; pabrėžia, kad peržiūrint Dublino reglamentą svarbu persvarstyti prašytojo, kuriam akivaizdžiai būtina tarptautinė apsauga, sampratą, nes į šią kategoriją nepatenkančių migrantų ir pabėgėlių atvejus vis tiek turėtų nagrinėti pirmoji valstybė narė, į kurią jie atvyksta;

37.  laikosi nuomonės, kad daugiausia prieglobsčio prašymų gaunančias valstybes nares Europos Sąjunga turėtų paremti skirdama proporcingą ir tinkamą finansinę ir techninę pagalbą; mano, kad naudojimosi solidarumo ir atsakomybės padalijimo priemonėmis loginis pagrindas yra BEPS kokybės ir veikimo gerinimas;

38.  pažymi, kad viena iš galimybių iš esmės pakeisti Dublino sistemą būtų nustatyti centralizuotą Sąjungos lygmens prašymų surinkimo sistemą – į kiekvieną prieglobsčio prašytoją žiūrint kaip į asmenį, kuris siekia gauti prieglobstį visoje Sąjungoje, o ne konkrečioje valstybėje narėje – ir sukurti centralizuotą atsakomybės už bet kurį prieglobsčio Sąjungoje prašantį asmenį paskirstymo sistemą; mano, kad pagal tokią sistemą kiekvienai valstybei narei galėtų būti numatytos tam tikra viršutinė riba, susijusi su atvykstančių asmenų skaičiumi – gali būti, kad tai padėtų atgrasyti nuo antrinio judėjimo, nes visos valstybės narės visapusiškai dalyvautų taikant centralizuotą sistemą ir nebebūtų individualiai atsakingos už prašytojų paskyrimo į kitas valstybes nares; mano, kad tokios sistemos veikla galėtų būti grindžiama Sąjungos migrantų antplūdžio valdymo centrais, kuriuose būtų nustatoma asmens perkėlimo vieta Sąjungoje; pabrėžia, kad bet kokia nauja atsakomybės paskirstymo sistema turi apimti esmines šeimos vientisumo ir vaiko interesų sampratas;

Dėl abipusio pripažinimo

39.  pažymi, kad šiuo metu valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių sprendimus dėl prieglobsčio tik tuomet, jeigu jie yra neigiami; pakartoja, kad, tarpusavyje pripažindamos teigiamus sprendimus dėl prieglobsčio, valstybės narės žengtų logišką žingsnį tinkamo SESV 78 straipsnio 2 dalies a punkto, kuriame raginama sukurti visoje Sąjungoje galiojantį vienodą prieglobsčio statusą trečiųjų šalių piliečiams, įgyvendinimo link;

Dėl Laikinosios apsaugos direktyvos

40.  pažymi, kad masinio antplūdžio atveju Komisija, veikdama savo iniciatyva arba išnagrinėjusi valstybės narės prašymą, gali pasiūlyti taikyti Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl laikinosios apsaugos (Laikinosios apsaugos direktyvą)(14); pažymi, kad, norint ją faktiškai taikyti, Taryba turi priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma; pažymi, jog direktyva turėtų būti taikoma kilus pavojui, kad pagal Sąjungos prieglobsčio sistemą nepavyks išspręsti masinio perkeltųjų asmenų antplūdžio arba tokio antplūdžio grėsmės problemos; tačiau pabrėžia, kad nuo jos priėmimo 2001 m. Laikinosios apsaugos direktyva niekada nebuvo pritaikyta;

41.  pažymi, kad Laikinosios apsaugos direktyvoje taip pat numatyta galimybė evakuoti perkeltuosius asmenis iš trečiųjų šalių ir kad tokiai evakuacijai būtų galima panaudoti humanitarinius koridorius bendradarbiaujant su UNHCR, o valstybės narės būtų įpareigotos sudaryti visas sąlygas gauti vizas, jei kiltų tokia būtinybė;

42.  mano, kad kai kurių valstybių narių, kurios pirmosios susiduria su migrantų antplūdžiu, prieglobsčio sistemos ir taip aiškiai perkrautos, taigi, remiantis pačios Laikinosios apsaugos direktyvos logika, ji turėtų būti pradėta taikyti; bet kuriuo atveju peržiūrint šią direktyvą ragina aiškiai apibrėžti, kas yra masinis antplūdis; daro išvadą, kad Dublino sistemos peržiūra gali apimti šią Laikinosios apsaugos direktyvos peržiūrą;

Dėl integracijos

43.  pažymi, jog nepaprastai svarbu, kad dalyvautų visi visuomenės veikėjai, todėl siūlo stiprinti geriausios patirties mainus šioje srityje paisant valstybių narių kompetencijos integracijos priemonių klausimu; pabrėžia, kad visų teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos priemonėmis turėtų būti skatinama įtrauktis, o ne izoliacija; pažymi, kad esminį vaidmenį integracijos procesuose atlieka vietos ir regioninės valdžios institucijos, įskaitant miestus;

44.  pabrėžia, kad priimančiosios valstybės narės turi teikti pabėgėliams pagalbą ir galimybes integruotis bei kurti gyvenimą naujojoje visuomenėje; pažymi, kad tai turi būtinai apimti būstą, raštingumo lavinimą ir kalbos kursus, kultūrų dialogą, švietimą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat veiksmingą prieigą prie visuomenės demokratinių struktūrų, kaip nustatyta Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvoje(15); pažymi, kad pabėgėliai, kaip ir Sąjungos piliečiai, priimančioje valstybėje narėje turi teises ir pareigas; todėl pabrėžia, kad integracija – dvipusis procesas ir kad pagarba vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip ir pagarba pagrindinėms pabėgėlių teisėms, turi būti sudėtinė integracijos proceso dalis;

45.  primena, kad pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 15 straipsnį valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis tarptautinės apsaugos prašytojams užtikrinama prieiga prie jų darbo rinkos, tačiau ši prieiga turi būti veiksminga ir suteikiama laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų laiko ribų; supranta, kad, vadovaujantis 15 straipsnio 2 dalimi, dėl priežasčių, susijusių su darbo rinkos politika, valstybės narės gali teikti pirmenybę Sąjungos piliečiams ir valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, piliečiams, taip pat valstybėje narėje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams;

46.  laikosi nuomonės, kad jei asmenys, kuriems buvo suteikta tarptautinė apsauga Sąjungoje, gauna pasiūlymą dirbti kitoje valstybėje narėje, o ne toje, kurioje jiems buvo suteikia tarptautinė apsauga, jie turėtų turėti galimybę pasinaudoti tokiu pasiūlymu;

47.  pakartoja, kad geresnis užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimas yra vienas iš būdų praktiškai užtikrinti geresnę Sąjungoje jau esančių trečiųjų šalių piliečių integraciją, ir ragina Komisiją pateikti atitinkamus pasiūlymus šiuo klausimu;

48.  ragina rengti privačias ir bendruomenines integracijos programas asmenims, kuriuos sutikta perkelti, bendradarbiaujant su valstybių narių ir vietos valdžios institucijomis bei remiantis geriausia jų praktika;

Dėl šeimos vientisumo

49.  ragina valstybes nares stengtis, kad šeimos liktų kartu: ilgainiui tai padės užtikrinti geresnes integracijos perspektyvas, nes pagrindinis dėmesys galės būti skiriamas naujo gyvenimo kūrimui, o ne rūpinimuisi šeimos nariais, kurie tebėra nesaugūs;

50.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų įveikti visas teisines ir praktines kliūtis ir greičiau priimti sprendimus dėl šeimų susijungimo;

51.  laikosi nuomonės, jog svarbu, kad iki iš esmės peržiūrint Dublino reglamentą valstybės narės labiau naudotųsi diskrecinėmis išlygomis siekiant laikytis šeimos vientisumo principo;

Dėl vaikų

52.  pabrėžia, jog į Sąjungą atvykstantys vaikai yra pažeidžiamoje padėtyje, ir pakartoja, jog kiekvienas vaikas turi teisę į tai, kad su juo pirmiausia būtų elgiamasi kaip su vaiku; ragina valstybes nares visapusiškai taikyti konkrečias BEPS nuostatas dėl nelydimų nepilnamečių, įskaitant galimybę gauti teisinę pagalbą, globą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, būstu ir švietimu, teisę kalbėti jiems suprantama kalba ir dalyvauti pokalbiuose su tinkamai apmokytais pareigūnais; pakartoja, kad valstybės narės neturėtų sulaikyti vaikų dėl to, kad jie yra migrantai;

53.  primena, kad parama, informacija ir apsauga nelydimiems bei nuo šeimos atskirtiems vaikams turėtų būti užtikrinta atsižvelgiant į jų interesus ir kad nelydimų bei nuo šeimos atskirtų vaikų pateikti prašymai dėl šeimos susijungimo turėtų būti nagrinėjami greičiau;

54.  pažymi, kad veiksminga globa ir vaiko interesų paisančios apsaugos sistemos yra itin svarbios užkertant kelią piktnaudžiavimui, aplaidumui ir tėvų priežiūros netekusių vaikų išnaudojimui; pabrėžia, kad svarbu apibrėžti Sąjungos gaires, skirtas globos sistemai, pagal kurią būtų siekiama suteikti deramą paramą ir apsaugą bei užtikrinti vienodą požiūrį į vaikus iš užsienio ir savo šalies vaikus;

55.  mano, kad amžius turėtų būti nustatomas ne taip agresyviai, taikant daugiadisciplininį metodą ir saugiai, gerbiant vaiko fizinį neliečiamumą ir žmogaus orumą bei ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms, o tai turėtų atlikti nepriklausomi kvalifikuoti specialistai ir ekspertai;

56.  ragina valstybes nares rinkti suskirstytus duomenis apie pabėgėlių ir migrantų vaikų padėtį, siekiant gerinti sistemų pajėgumą integruoti pabėgėlių ir migrantų vaikus;

Dėl grąžinimo

57.  laikosi nuomonės, jog tinkamas BEPS įgyvendinimas turi apimti saugų asmenų, kurių atveju atlikus individualų jų prašymo suteikti prieglobstį vertinimą nustatoma, kad jie negali pretenduoti į apsaugą Sąjungoje, grąžinimą;

58.  pripažįsta, jog atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. 36 proc. trečiųjų šalių piliečių, turėjusių išvykti iš Sąjungos, buvo veiksmingai grąžinti, reikia didinti Sąjungos grąžinimo sistemos veiksmingumą;

59.  mano, kad, siekiant didinti readmisijos veiksmingumą ir užtikrinti nuoseklų grąžinimą Europos lygmeniu, turės būti priimti nauji ES readmisijos susitarimai ir pirmenybė turės būti teikiama jiems, o ne dvišaliams valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimams;

60.  mano, kad migrantai turi būti grąžinami tik saugiai, visapusiškai laikantis atitinkamų migrantų pagrindinių ir procesinių teisių, ir jei šalis, į kurią jie grąžinami, jiems saugi; atsižvelgdamas į tai primena, kad pirmenybė turėtų būti teikiama savanoriškam grįžimui, o ne priverstiniam grąžinimui;

61.  siūlo, kad bet koks valstybių narių bandymas atstumti migrantus, kuriems nebuvo suteikta proga pateikti prašymus suteikti prieglobstį, prieštarauja Sąjungos ir tarptautinei teisei, ir kad Komisija turėtų imtis atitinkamų veiksmų prieš bet kurią valstybę narę, kuri bandytų tai daryti;

Dėl saugių kilmės šalių sąrašo

62.  pripažįsta, kad neseniai pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl saugių kilmės šalių Sąjungos sąrašo, kuriuo iš dalies keičiama Prieglobsčio procedūrų direktyva(16); pažymi, kad, jei toks Sąjungos sąrašas taptų privalomas valstybėms narėms, iš principo jis galėtų būti svarbi priemonė prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procesui, įskaitant grąžinimą, palengvinti;

63.  apgailestauja dėl dabartinės padėties: valstybės narės taiko skirtingus sąrašus, į kuriuos įtrauktos skirtingos saugios šalys, o tai trikdo vienodą taikymą ir skatina antrinį judėjimą;

64.  pabrėžia, jog bet kuriuo atveju – kad ir koks saugių šalių sąrašas būtų taikomas – vis vien turėtų būti laikomasi principo, jog kiekvienas asmuo gali kreiptis dėl to, kad būtų atskirai išnagrinėtas jo tarptautinės apsaugos prašymas;

Dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų

65.  pažymi, kad 2015 m. rugsėjo mėn. Komisijai teko priimti 40 sprendimų dėl pažeidimų, susijusio su BEPS įgyvendinimu, 19 valstybių narių atžvilgiu – dar 34 panašūs atvejai tebenagrinėjami; pakartoja, kad Parlamentas turėtų būti nuolat visapusiškai informuojamas apie procedūras, kurias Komisija inicijuoja valstybių, neįgyvendinančių arba tinkamai neįgyvendinančių Sąjungos teisės aktų šioje srityje, atžvilgiu;

66.  dar kartą pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad, susitarus dėl Sąjungos teisės aktų ir juos priėmus, valstybės narės laikytųsi duoto žodžio ir įgyvendintų šiuos teisės aktus;

67.  taip pat pažymi, kad tinkamai įvertinti tam tikrų BEPS elementų privalumų ir trūkumų neįmanoma, nes nemažai valstybių narių dar nėra visapusiškai įgyvendinusios atitinkamų teisės aktų;

Dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO)

68.  kad būtų užtikrintas vienodas BEPS taisyklių taikymas, rekomenduoja EASO ilgainiui padaryti pagrindiniu šios sistemos koordinatoriumi; pakartoja, kad BEPS tampant išties europine sistema, EASO iš valstybių narių ekspertų grupės turi evoliucionuoti į visavertę Sąjungos agentūrą, kuri teiktų operatyvinę paramą valstybėms narėms ir prie išorės sienų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad jam turi būti užtikrintas reikiamas finansavimas ir žmogiškieji ištekliai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

69.  pažymi, kad 2015 m. EASO biudžetas perkėlimo Europos Sąjungoje ir į ES bei išorės aspekto tikslais siekė vos 30 000 EUR; pakartoja, jog, atsižvelgiant į dabartinius įvykius Viduržemio jūros regione ir į tai, kad EASO nuolat minimas Perkėlimo ES sprendimuose, šis labai mažas biudžetas negali būti vertinamas rimtai; primena, kad trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu turės būti gerokai padidintas EASO biudžetas, žmogiškieji ištekliai ir lėšos, kurias jis skirsto perkėlimo Europos Sąjungoje ir į ES tikslais;

Dėl agentūros FRONTEX ir siūlomų naujų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų

70.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį teikdama pagalbą visiems laivams ar asmenims, ištiktiems nelaimės jūroje, pastaruoju metu atliko agentūra FRONTEX, ir pripažįsta jos indėlį gelbstint ir išsaugant daugybę gyvybių Viduržemio jūroje vykdant bendras operacijas „Triton“ ir „Poseidon“;

71.  kaip supranta, neseniai pasiūlytos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos turėtų pakeisti agentūrą FRONTEX, o jų pareiga būtų užtikrinti Europos masto integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, siekiant veiksmingai valdyti migraciją ir užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą Sąjungoje, kartu išsaugant laisvą asmenų judėjimą joje; atsižvelgdamas į Sutartis ir jų protokolus pažymi, kad valstybės narės, kurios yra Šengeno susitarimų šalys, tačiau dar nėra tapusios vidaus sienų kontrolės netaikančios Šengeno erdvės narėmis, gali dalyvauti visuose pagal naująjį pasiūlymą numatytuose veiksmuose ir (arba) jais naudotis;

72.  nekantriai laukia derybų dėl pasiūlymo teisėkūros institucijose ir tarp jų taikant įprastą teisėkūros procedūrą, kaip nustatyta SESV 294 straipsnyje;

Dėl Šengeno ir išorės sienų valdymo ir saugumo

73.  primena, kad sukūrus Šengeno erdvę Sąjunga tapo erdve be vidaus sienų, kad Šengeno erdvės valstybės narės palaipsniui sukūrė bendrą Šengeno erdvės išorės sienų politiką ir kad pagal tokiai sistemai būdingą logiką vidaus sienų kontrolės panaikinimas visuomet turi eiti išvien su kompensacinėmis priemonėmis – Šengeno erdvės išorės sienų stiprinimu ir keitimusi informacija naudojantis Šengeno informacine sistema (SIS);

74.  pripažįsta, kad Šengeno erdvės vientisumas ir vidaus sienų kontrolės panaikinimas priklauso nuo to, ar išorės sienos valdomos veiksmingai – visoms valstybėms narėms taikant aukštus bendrus standartus prie išorės sienų ir veiksmingai keičiantis informacija tarpusavyje;

75.  sutinka, kad Sąjunga turi sustiprinti savo išorės sienų apsaugą ir toliau vystyti BEPS ir kad būtinos priemonės Šengeno erdvės pajėgumui atremti naujus iššūkius, su kuriais susiduria Europa, stiprinti ir pagrindiniams saugumo ir laisvo asmenų judėjimo principams išsaugoti;

76.  pažymi, jog, vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu, patekimas į Šengeno erdvės teritoriją apskritai kontroliuojamos prie išorės sienų, be to, kad patektų į Šengeno erdvę, daugelio trečiųjų šalių piliečiai turi turėti vizą;

77.  dar kartą atkreipia dėmesį į UNHCR kreipimąsi, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir tarptautiniams įsipareigojimams gali būti užtikrinta tik tuomet, jei imantis veiklos procedūrų ir planų šie įsipareigojimai bus įtraukti į praktiškas ir aiškiais gaires pasienio pareigūnams, įskaitant dirbančius prie sausumos, jūrų ir oro sienų; pažymi, kad būtina dar labiau stiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, siekiant reaguoti į įvairialypį poveikį darančius įvykius, kurie paveikia didelę dalį valstybių narių;

78.  dar kartą pabrėžia, jog – kaip ir konkrečiai teisės aktų dėl prieglobsčio ir migracijos atveju – norint užtikrinti teisės aktų dėl vidaus ir išorės sienų veiksmingą, itin svarbu, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų priemones, dėl kurių susitarta Sąjungos lygmeniu; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad, padidėjus spaudimui, valstybės narės geriau įgyvendintų priemones prie išorės sienų, nes tai padės bent šiek tiek nuraminti dėl saugumo nuogąstaujančius piliečius;

79.  pažymi, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl tikslinės Šengeno sienų kodekso peržiūros, kuriame siūloma vykdyti sistemingą visų Sąjungos (ne tik trečiųjų šalių) piliečių kontrolę prie Šengeno erdvės išorės sienų naudojantis atitinkamomis duomenų bazėmis;

80.  mano, kad Šengeno erdvė – vienas svarbiausių Europos integracijos laimėjimų; pažymi, kad dėl konflikto Sirijoje ir kitose regiono šalyse į Sąjungą plūstelėjo rekordinis pabėgėlių ir migrantų skaičius, o tai, savo ruožtu, atskleidė kai kurių Sąjungos išorės sienų valdymo trūkumus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, reaguodamos į šią padėtį, kai kurios valstybės narės nusprendė uždaryti savo vidaus sienas arba nustatyti laikinąją sienų kontrolę, taigi kilo pavojus tinkamam Šengeno erdvės veikimui;

Dėl migrantų antplūdžio valdymo centrų

81.  primena, kad, remiantis migrantų antplūdžio valdymo požiūriu, kurį savo Europos migracijos darbotvarkėje išdėstė Komisija, agentūra FRONTEX, EASO, Europolas ir Eurojustas, vykdydami savo atitinkamus įgaliojimus, turi teikti operatyvinę pagalbą valstybėms narėms;

82.  pažymi, jog šiuo požiūriu Sąjungos agentūroms reikalingi ištekliai, kad jos galėtų vykdyti joms paskirtas užduotis; primygtinai ragina Sąjungos agentūras ir valstybes nares nuolat visapusiškai informuoti Parlamentą apie darbą migrantų antplūdžio valdymo centruose;

83.  pažymi, kad abiejuose Perkėlimo ES sprendimuose numatyta operatyvinė parama migrantų antplūdžio valdymo centruose, kuri Italijai ir Graikijai turi būti teikiama migrantams patikrinti tik jiems atvykus, jų tarptautinės apsaugos prašymams užregistruoti, prašytojams informuoti apie perkėlimą Europos Sąjungoje, asmenų, kurie nesikreipė dėl tarptautinės apsaugos ir kitu atveju negali pasilikti arba kurių prašymai buvo atmesti, grąžinimo operacijoms organizuoti ir visiems pačios perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros etapams supaprastinti;

84.  ragina migrantų antplūdžio valdymo centrus kurti kuo greičiau, kad šioms valstybėms narėms būtų galima teikti konkrečią operatyvinę pagalbą; ragina skirti techninius ir finansinius išteklius ir paremti pirmąsias atvykimo valstybes nares, pvz., Italiją ir Graikiją, kad visi į Sąjungą atvykstantys migrantai būtų greitai ir veiksmingai užregistruojami ir nukreipiami į kompetentingas institucijas užtikrinant visapusišką pagarbą jų pagrindinėms teisėms; mano, kad greita ir veiksminga Sąjungos parama valstybėms narėms ir tokios paramos priėmimas svarbūs abipusiam pasitikėjimui skatinti;

85.  pripažįsta, kad vienas iš pagrindinių migrantų antplūdžio valdymo centrų tikslų yra sudaryti sąlygas Sąjungai greitai suteikti apsaugą ir humanitarinę pagalbą tiems, kuriems ji būtina; pabrėžia, jog ypač būtina pasirūpinti tuo, kad migrantų antplūdžio valdymo centruose migrantai būtų suskirstomi į kategorijas visapusiškai paisant visų migrantų teisių; visgi pripažįsta, kad tinkamas tarptautinės apsaugos prašytojų identifikavimas pirmojo atvykimo į Sąjungą vietoje turėtų padėti palengvinti bendrą reformuotos BEPS veikimą;

Dėl baudžiamosios teisės sprendžiant migracijos klausimus

86.  pažymi, jog Komisija savo Kovos su neteisėtu įvežimu veiksmų plane teigia, kad ji svarsto galimybę peržiūrėti Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis;

87.  mano, kad ši peržiūra būtina ir kad ją atliekant turėtų būti svarstoma galimybė taikyti sistemą, pagal kurią prekybos žmonėmis ir nusikalstamo žmonių gabenimo aukos galėtų imtis veiksmų ir padėti vykdant veiksmingą prekiautojų žmonėmis arba nusikalstamo žmonių gabenimo tarpininkų baudžiamąjį persekiojimą nesibaimindamos, jog bus pačios persekiojamos;

88.  pažymi, kad Komisija svarsto galimybę peržiūrėti Tarybos direktyvą 2002/90/EB, apibrėžiančią padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi; laikosi nuomonės, kad nė vienas asmuo, teikiantis visokeriopą humanitarinę pagalbą tiems, kuriems ji būtina, neturėtų būti kriminalizuojamas ir kad Sąjungos teisė turėtų atspindėti į šį principą;

89.  pabrėžia, kad kitas gyvybiškai svarbus žingsnis ardant nusikalstamo žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklus yra finansinių tyrimų prioritetizavimas, nes, norint susilpninti ir galiausiai išardyti šiuos nusikaltėlių tinklus, be galo svarbu susekti ir konfiskuoti jų pelną; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares greitai ir veiksmingai į nacionalinę teisę perkelti Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą;

90.  primena, jog, norint užtikrinti, kad baudžiamosios veikos tyrimai būtų vykdomi veiksmingai, labai svarbu apmokyti specialistus – taip su tyrimais susiję asmenys visapusiškai suprastų reiškinį, su kuriuo siekia kovoti, ir žinotų, kaip jį atpažinti ankstyvuoju etapu;

Dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis

91.  pažymi, kad ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos ramstis turėtų būti vystomas toliau, labiau įtraukiant trečiąsias šalis; pažymi, kad dabartiniais veiksmais šioje srityje, vykdomais pagal regioninės apsaugos programas arba regioninės plėtros ir apsaugos programas, daugiau dėmesio skiriama gebėjimų kovoti su nusikalstamo žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklais trečiosiose kilmės ir tranzito šalyse ugdymui; taip pat pažymi, kad šių programų perkėlimo į ES komponentas tebėra silpnas; mano, kad gebėjimų ugdymo pastangos ir perkėlimo į ES veiksmai turėtų būti intensyvesni ir vykdomi kartu su daug pabėgėlių priimančiomis trečiosiomis šalimis;

92.  pripažįsta, kad VPMJ yra pagrindinė priemonė Sąjungos išorės politikos tikslams migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse nustatyti; pažymi, kad tai apima įvairias priemones, įskaitant regioninius ir dvišalius dialogus, partnerystes judumo srityje, bendras migracijos ir judumo darbotvarkes, readmisijos susitarimus, susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir vizų režimo išimčių, regioninės apsaugos programas ir regioninės plėtros ir apsaugos programas;

93.  kaip supranta, išorės aspektas daugiausia turėtų apimti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kovojant su esminėmis neteisėtų asmenų srautų į Europą priežastimis ir sprendžiant šią problemą; kaip supranta, ypatingas dėmesys ir toliau turėtų būti skiriamas partnerystei ir bendradarbiavimui su pagrindinėmis kilmės, tranzito ir paskirties šalimis, pvz., naudojantis Chartumo ir Rabato procesais, Afrikos ir ES dialogu migracijos ir judumo klausimais, Budapešto ir Prahos procesais;

94.  pažymi, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi būti išrankios teikdamos paramą trečiųjų šalių teisėsaugos agentūroms: būtina atsižvelgti į tai, ar esama duomenų apie tų agentūrų įvykdytus migrantų žmogaus teisių pažeidimus;

95.  rekomenduoja bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis įvertinti tų šalių prieglobsčio sistemas, jų paramą pabėgėliams ir jų gebėjimą bei pasiryžimą spręsti prekybos žmonėmis ir nusikalstamo žmonių gabenimo į tas šalis ir per jas problemą;

96.  ragina Sąjungą padėti trečiosioms šalims kurti jų prieglobsčio sistemas ir integracijos strategijas, kad trečiųjų šalių piliečiai, kuriems būtina tarptautinė apsauga, galėtų dėl apsaugos kreiptis tose šalyse; mano, kad Sąjunga, bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, turi vadovautis visiems naudingu požiūriu, t. y. požiūriu, kuris būtų naudingas Sąjungai, atitinkamai trečiajai šaliai, taip pat pabėgėliams ir migrantams toje trečiojoje šalyje;

97.  primena, jog Sąjunga vykdo aktyvesnį išorės bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse, kad galėtų tinkamai reaguoti į dabartinę pabėgėlių krizę, ir ėmėsi naujų bendradarbiavimo iniciatyvų, pvz., ES ir Turkijos bendro veiksmų plano; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visos šalys turi laikytis savo įsipareigojimų, kylančių iš bendro veiksmų plano, įskaitant spręsti pagrindinių priežasčių, dėl kurių Sirijos gyventojai masiškai palieka savo šalį, problemą, intensyvinti bendradarbiavimą teikiant paramą Sirijos piliečiams, kuriems suteikta laikina apsauga, ir juos priimančioms bendruomenėms Turkijoje, ir kad Turkija turi laikytis savo įsipareigojimų užkirsti kelią neteisėtos migracijos srautams iš savo teritorijos į Sąjungą;

Dėl informuotumo didinimo kampanijų

98.  pažymi, kad nemažai neteisėtai įvežtų asmenų tam tikru mastu suvokia, kuo rizikuoja leisdamiesi į potencialiai pavojingą kelionę į Europą, tačiau vis tiek nusprendžia vykti, nes, jų įsitikinimu, ši rizika mažesnė už tą, su kuria jiems tektų susidurti, jeigu jie nemigruotų;

99.  palankiai vertina tai, kad pagal Kovos su neteisėtu įvežimu veiksmų planą naujosios informuotumo didinimo kampanijos susiejamos su esamų kampanijų vertinimu; rekomenduoja į bet kurią tokią kampaniją įtraukti informaciją apie kriterijus, kuriais remiantis bus nustatomas apsaugos statusas Sąjungoje, nes tokia informacija gali įtikinti nevykti tuos migrantus, kurie rizikuoja leistis į pražūtingą kelionę vien tam, kad būtų grąžinti, jei jiems nebūtų suteikta apsauga;

Dėl esminių priežasčių problemos sprendimo

100.  pakartoja, jog Sąjunga turi priimti ilgalaikę strategiją, kad padėtų neutralizuoti emigraciją skatinančius veiksnius trečiosiose šalyse (konfliktus, persekiojimą, etninį valymą, bendro pobūdžio smurtą ar kitus veiksnius, pvz., ypač didelį skurdą, klimato kaitą ar gaivalines nelaimes), dėl kurių žmonės patenka į rankas nusikalstamo žmonių gabenimo tinklams, nes yra įsitikinę, kad tai jų vienintelė galimybė pasiekti Sąjungą;

101.  primena, jog JT specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių klausimais taip pat paragino Sąjungą atverti teisėtos migracijos kelius, kad migrantai galėtų naudotis oficialiais atvykimo ir išvykimo kanalais, o ne nusikalstamo žmonių gabenimo tinklais;

102.  pabrėžia, jog pastaruoju metu išaugęs į Sąjungą atvykstančių pabėgėlių skaičius rodo, kad, norint valdyti dabartinį migracijos reiškinį, prevencinių priemonių savaime nepakanka;

103.  kaip supranta, ilgainiui būtinas didesnis postūmis sprendžiant geopolitinius klausimus, darančius poveikį esminėms migracijos priežastims, kaip antai karas, skurdas, korupcija, badas, o galimybių stoka reiškia, kad žmonės ir toliau jausis verčiami bėgti į Europą, nebent Sąjunga rastų būdą padėti atstatyti tas šalis; pažymi, jog tai reiškia, kad Komisija ir valstybės narės turi skirti lėšų, siekiant padėti ugdyti gebėjimus trečiosiose šalyse, pvz., skatinant investicijas ir švietimą, stiprinant ir taikant prieglobsčio sistemas, padedant geriau valdyti sienas, taip pat stiprinant teisines ir teismų sistemas jose;

Dėl finansavimo trečiosioms šalims

104.  pažymi, kad pagrindinė finansavimo priemonė trečiosioms šalims yra vystomojo bendradarbiavimo priemonė, kuri apima vienintelį Sąjungos visuotinį teminį finansavimą migracijai pagal Visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių programą, administruojamą Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO) GD; taip pat pažymi, kad, kaip ir valstybėms narėms tiesiogiai skiriamų lėšų atveju, administruojant vystomojo bendradarbiavimo priemonę dalyvauja ir kiti Komisijos generaliniai direktoratai bei Sąjungos įstaigos, pvz., Sąjungos pagalbą kaimyninėms šalims pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę teikia Kaimyninės politikos ir plėtros derybų GD, humanitarinę pagalbą teikia Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos (ECHO) GD, o EIVT administruoja priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos; primena, kad du Migracijos ir vidaus reikalų (HOME) GD administruojami fondai – Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF) ir Vidaus saugumo fondas (VSF) – taip pat apima išorės aspektą, taigi taip užtikrinama nauja suinteresuotoji šalis išorės finansavimo srityje;

105.  palankiai vertina neseniai įsteigtą Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą ir tai, kad į jį įsipareigota sumokėti 1,8 mlrd. EUR – tai papildomas trečiųjų šalių finansavimo elementas; ragina valstybes nares toliau remti šį fondą;

106.  vadovaudamasis VPMJ rekomenduoja, kad įgyvendinant Sąjungos išorės politiką ir teikiant finansavimą vienodai svarbiais būtų laikomi visi keturi teminiai ramsčiai, pagal kuriuos sprendžiami i) teisėtos migracijos ir judumo, ii) neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis, iii) tarptautinės apsaugos ir iv) migracijos poveikio vystymuisi klausimai;

Dėl finansavimo skaidrumo

107.  pažymi, kad Sąjungos migracijos politika įgyvendinama taikant įvairias politikos priemones, kurių kiekviena turi savo tikslus ir jie nebūtinai turi būti susiję tarpusavyje, taip pat, kad daug susijusių veiklos vykdytojų nepakankamai tarpusavyje derina finansavimą; pabrėžia, kad dėl biudžeto eilučių ir atsakomybės suskaidymo susidaro valdymo struktūra, dėl kurios gali būti sudėtinga išsamiai apžvelgti, kaip paskirstomos ir galiausiai panaudojamos įvairios lėšos; taip pat pabrėžia, kad dėl tokio suskaidymo sunkiau tiksliai įvertinti, kiek iš viso Sąjunga išleidžia migracijos politikos srityje;

108.  mano, kad turi būti teikiama tokia išsami Sąjungos finansavimo, susijusio su migracija, tiek pačioje Sąjungoje, tiek už jos ribų, apžvalga, kadangi neatlikus tokios apžvalgos aiškiai trukdoma skaidrumui ir racionaliam politikos formavimui; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad viena galimybė būtų sukurti interneto svetainę, kurioje būtų pateikiama visų Sąjungos finansuojamų projektų, susijusių su migracijos politika, duomenų bazė; pabrėžia, kad reikia garantuoti ir biudžeto eilučių skaidrumą siekiant užtikrinti tinkamą visų Sąjungos migracijos politikos tikslų finansavimą;

109.  primena, kad teigiamas ES migracijos fondų poveikis priklauso nuo procesų nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, kuriais užtikrinamas skaidrumas, veiksmingas stebėjimas ir atskaitomybė; mano, kad reikėtų apsvarstyti, kaip padaryti taip, kad stebėjimo ir vertinimo procesai būtų vykdomi nuolat, o ne tik kaip ex post procesai, taip pat mano, kad šiuo atveju reikėtų sustiprinti Audito Rūmų vaidmenį; pažymi, kad reikėtų nustatyti kokybinius ir kiekybinius rodiklius, siekiant nustatyti ES fondų poveikį ir padėti įvertinti, ar šie fondai pasiekė savo tikslus;

Dėl papildomo finansavimo migracijos srityje

110.  palankiai vertina tai, jog 2016 m. Sąjungos biudžete numatytas papildomas finansavimas, kad būtų galima pradėti spręsti dabartinio migracijos reiškinio klausimą; pabrėžia, kad didžioji šio finansavimo dalis yra finansavimas pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP), kuri buvo pasiūlyta, o tai reiškia, kad Sąjunga šiuo metu leidžia lėšas, kurias leisti buvo numatyta vėliau;

111.  sutinka, kad nors pastarieji biudžeto pasiūlymai ir 2016 m. Sąjungos biudžete numatytas papildomas finansavimas, įskaitant lankstumo priemonės panaudojimą, turėtų būti vertinami palankiai, finansavimas vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu tebekelia susirūpinimą; yra susirūpinęs dėl to, kad padidinus 2016 m. PMIF skirtose biudžeto eilutėse pasiūlytas sumas nebuvo atlikta to fondo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui skirtų visuotinių išteklių peržiūra, kaip buvo siūlyta; supranta, kad jei padėtis bus tokia, kaip dabar, PMIF finansavimo lėšos išseks daug anksčiau nei 2020 m.;

112.  ragina valstybes nares visapusiškai naudotis fondų, kurie nėra tiesiogiai susiję su migracijos politika, bet kurie gali būti panaudoti veiksmams toje srityje (pvz., integravimo veiksmams) finansuoti, teikiamomis galimybėmis, pvz., Europos socialinio fondo, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, „Horizontas 2020“, Europos regioninės plėtros fondo ir Teisių ir pilietiškumo programos teikiamomis galimybėmis;

113.  rekomenduoja, kad pagal DFP peržiūrą, kurią planuojama atlikti 2016 m. pabaigoje, pagal 3 išlaidų kategoriją – Pilietiškumas, laisvė, saugumas ir teisingumas – reikia numatyti daug papildomų naujų išteklių, kad būtų skirtas pakankamas finansavimas atsižvelgiant į migracijos tendencijas ir susijusius finansinius reikalavimus Sąjungos ir valstybių narių prieglobsčio, migracijos ir integracijos politikos srityse;

Dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo

114.  pabrėžia, kad veiklos finansavimo užtikrinimas yra itin svarbus NVO kylantis iššūkis, kadangi didžioji dalis finansavimo yra susijusi su projektais; patvirtina, kad turėtų būti skatinamos savanorių ir pilietinės visuomenės iniciatyvos, skirtos pagalbos migrantams teikimui, ir kai įmanoma, jos turėtų būti finansuojamos Komisijos ir valstybių narių lėšomis; ragina valstybes nares ir Komisiją, prireikus ir esant galimybėms, siekti finansuoti projektus, kuriems vadovauja pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios migracijos, integracijos ir prieglobsčio srityse;

115.  pakartoja, kad vadovaujantis PMIF nustatytu partnerystės principu turi būti užtikrintas pilietinės visuomenės dalyvavimas vystant Sąjungos veiksmus ir nacionalines programas; siūlo Sąjungos lygmeniu apsvarstyti reguliarių Komisijos ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų, dirbančių prieglobsčio, migracijos ir integracijos srityje, konsultacijų galimybę;

Dėl demografinių tendencijų

116.  pažymi, kad prieš išaugant migracijos srautams į Sąjungą 2015 m., 2014 m. atlikto EBPO ir Komisijos tyrimo duomenimis, 2013–2020 m. laikotarpiu darbingo amžiaus (15–64 m.) žmonių skaičius Sąjungoje sumažės 7,5 mln. ir kad, į šias prognozes neįtraukus bendros migracijos, sumažėjimas būtų dar didesnis – darbingo amžiaus žmonių skaičius sumažėtų 11,7 mln.;

117.  nepaisant to pabrėžia, kad 2015 m. lapkričio mėn. duomenimis, jaunimo nedarbo lygis visose valstybėse narėse siekė 20 proc.;

118.  taip pat pažymi, kad, remiantis naujausiomis Eurostato prognozėmis, 65 metų ar vyresnių asmenų dalis, palyginti su 15–64 metų amžiaus asmenų grupe, nuo 2013 m. pradžios iki 2050 m. išaugs nuo 27,5 proc. iki beveik 50 proc.; pažymi, kad tai reikštų, jog dabartinis darbingo amžiaus žmonių ir 65 metų ar vyresnių žmonių santykis, kai vienam 65 metų ar vyresniam asmeniui tenka keturi darbingo amžiaus asmenys, pasikeistų į santykį, kai vienam 65 metų ar vyresniam asmeniui tenka tik du darbingo amžiaus asmenys;

Dėl teisėtos darbo jėgos migracijos

119.  teigia, kad teisėtos migracijos valdymo Sąjungos lygmeniu teisinis pagrindas išdėstytas SESV 79 straipsnyje;

120.  supranta, kad 79 straipsnio 5 dalyje konkrečiai užtikrinama teisė valstybėms narėms nustatyti priimamų trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į jų teritoriją iš trečiųjų šalių ieškoti darbo, skaičių;

121.  nurodo, kad strategijoje „Europa 2020“ nustatyta, jog siekiant Sąjungos tikslo – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo – reikalinga išsami darbo jėgos migracijos politika ir geresnė migrantų integracija;

122.  pažymi, kad esama Sąjungos teisinė sistema, reglamentuojanti trečiųjų šalių piliečių galimybes įsidarbinti Sąjungoje, yra gana nevientisa, kadangi joje daugiausia dėmesio skiriama tam tikroms darbuotojų kategorijoms, o ne apskritai visų darbuotojų migrantų reglamentavimui;

123.  laikosi nuomonės, kad ilgainiui Sąjunga turės nustatyti daugiau bendrų taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojamas atvykimas ir apsigyvenimas tų trečiųjų šalių piliečių, kurie ieško darbo Sąjungoje, kad užpildytų nustatytas Sąjungos darbo rinkos spragas;

Dėl poreikio gauti geresnius duomenis

124.  ragina parengti išsamią Sąjungos darbo rinkos apžvalgą, kadangi tai yra išankstinė sąlyga norint vystyti darbo rinkos politiką; pabrėžia, kad būtina kurti priemones, kuriomis būtų geriau nustatomi ir prognozuojami dabartiniai ir būsimi Sąjungos darbo rinkos poreikiai; atsižvelgdamas į tai siūlo patobulinti ir net sujungti esamas priemones, pvz., Europos profesinio mokymo plėtos centro (CEDEFOP) ar EBPO sukurtas priemones, pasitelkiant tarptautinės statistikos duomenis apie galimą darbo jėgos pasiūlą iš trečiųjų šalių, kad būtų galima susidaryti tikslesnį padėties vaizdą;

125.  mano, kad geresni duomenys ir patobulintos šių duomenų analizės priemonės gali padėti politikos formuotojams nustatyti būsimą darbo jėgos migracijos politiką ir kad Sąjunga ir valstybės narės turėtų nustatyti spragas savo darbo rinkose – tai padėtų užpildyti laisvas darbo vietas, kurios kitu atveju liktų neužpildytos;

Dėl išnaudojimo darbe

126.  pažymi, kad žmonės darbe gali būti išnaudojami vykdant prekybą žmonėmis, neteisėtą žmonių gabenimą arba (net jei nepadaryta šių nusikaltimų) tokį išnaudojimą gali lemti tai, kad asmenys, kurie išnaudoja neteisėtus migrantus valstybėse narėse, kuriose tokia veikla nėra kriminalizuojama, nėra baudžiami;

127.  apgailestauja dėl to, kad nustatyta, jog svarbus didelio darbuotojų išnaudojimo veiksnys, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose yra didžiausia tokio išnaudojimo rizika (žemės ūkio, statybų sektoriai, viešbučiai ir restoranai, namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugos), yra tai, kad darbdaviams, išnaudojantiems neteisėtus migrantus darbe, kyla nedidelis pavojus būti nustatytiems ir (arba) persekiojamiems; rekomenduoja, siekiant išspręsti šią nebaudžiamumo problemą, visų pirma užtikrinti, kad visų rūšių didelis darbuotojų išnaudojimas būtų kriminalizuojamas ir už jį tinkamai baudžiama pagal nacionalinę teisę ir, antra, teigia, kad būtina padidinti darbo inspekcijų rizikos sektoriuose skaičių;

128.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu daugelis valstybių narių išnaudojimą darbe kriminalizuoja tik tada, jei tai yra prekybos žmonėmis forma, o tai yra didelė spraga tais atvejais, kai išnaudotojai darbe neužsiima prekyba žmonėmis arba jų dalyvavimo negalima įrodyti;

129.  pakartoja, kad reikėtų visapusiškai įgyvendinti ir tinkamai praktikoje taikyti specialias procedūras, kuriomis užtikrinamas paprastesnis skundų teikimo procesas, kaip numatyta Direktyvoje 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (Direktyva dėl sankcijų darbdaviams); mano, kad būtina padidinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiųjų ar neteisėtai į Sąjungą atgabentų asmenų, bendradarbiaujančių ir padedančių vykdyti prekiautojų žmonėmis ir (arba) nusikalstamo žmonių gabenimo tarpininkų baudžiamąjį persekiojimą, apsaugą; siūlo taip pat remti Europos įmonių kovos su prekyba žmonėmis koalicijos sudarymą (kaip svarstoma 2014 m. Kovos su prekyba žmonėmis strategijoje), siekiant sukurti tiekimo grandines, nesusijusias su prekyba žmonėmis;

130.  mano, kad galiausiai imantis bet kokių veiksmų, kuriais siekiama panaikinti išnaudojimą darbe, turi būti laikomasi dvejopo požiūrio – vykdyti veiksmingą baudžiamąjį išnaudojančių darbdavių persekiojimą ir apsaugoti aukas nuo tokio išnaudojimo;

Dėl Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūros

131.  primena, kad Migracijos darbotvarkėje Komisija paskelbė savo ketinimą peržiūrėti Direktyvą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva), visų pirma svarstant su taikymo sritimi susijusius klausimus (galbūt įtraukiant verslininkus, norinčius investuoti Europoje) ir gerinant judumo ES viduje taisykles;

132.  pakartoja, kad Komisijos įgyvendinimo ataskaitoje dėl dabartinės Mėlynosios kortelės direktyvos pabrėžiami jos trūkumai, įskaitant labai mažą suderinimo lygį dėl to, kad valstybėms narėms suteikiama daug veiksmų laisvės ją įgyvendinant, visų pirma dėl valstybių narių teisės turėti analogiškas nacionalines sistemas;

133.  be to, mano, kad aišku, jog direktyvoje dėmesys turi būti skiriamas ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir tikslinės aukštos kvalifikacijos reikalaujančioms profesijoms, kurių atveju aiškiai trūksta darbo jėgos; taip pat mano, kad Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūra turėtų būti plataus užmojo ir tikslinė, ja taip pat turėtų būti siekiama panaikinti esamos direktyvos nesuderinamumus, visų pirma dėl analogiškų nacionalinių sistemų; rekomenduoja apsvarstyti galimybę peržiūrėti taikymo sritį į ją įtraukiant tuos trečiųjų šalių piliečius, kurie galėtų užpildyti nustatytas spragas Sąjungos darbo rinkose;

134.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, EASO, FRONTEX, Europolui, Eurojustui, FRA, „eu-LISA“, Europos Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

16.11.2015

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją

(2015/2095(INI))

Nuomonės referentas: Demetris Papadakis

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto įvykių prie ES sienų – tai šios precedento neturinčios krizės rezultatas, atskleidęs esamos pabėgėlių ir migrantų priėmimo sistemos netinkamumą – ir atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu labiau derinti migracijos ir prieglobsčio politiką ES ir tarptautiniu lygmeniu;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant su migracija susijusius klausimus būtina remtis holistiniu ES požiūriu, kuriuo būtų užtikrintas jos vidaus ir išorės politikos suderinamumas ir atsižvelgiama į visus migracijos maršrutus ir kuris būtų pagrįstas solidarumu, visapusiška pagarba žmogaus teisėms, tarptautinės teisės nuostatų bei vertybių, kuriomis vadovaujasi ES, laikymusi;

3.  mano, kad, siekiant aktyviai prisidėti prie padėties ES kaimynystėje stabilizacijos ir užkirsti kelią panašioms krizėms ateityje, tokia visapusiška ES strategija turėtų būti esminis naujosios ES visuotinės strategijos užsienio ir saugumo politikos klausimais elementas;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares užkirsti kelią sienų statybai prie ES išorės sienų ir liautis trukdžius pabėgėliams ir migrantams atvykti į ES teritoriją;

5.  reiškia susirūpinimą dėl stiprėjančios neteisėto deportavimo vietoje tendencijos ir atmeta tokią praktiką kaip prieštaraujančią žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui; reiškia didelį susirūpinimą dėl trečiųjų šalių piliečių ir pilietybės neturinčių asmenų, grąžinamų pagal ES readmisijos susitarimus, likimo, įskaitant neterminuoto sulaikymo, teisinio netikrumo arba grąžinimo į jų kilmės šalį atvejus;

6.  pabrėžia, kad nuolatinis nestabilumas ir konfliktai ES kaimynystėje daro didelį poveikį daliai migrantų, pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų; mano, kad ilgalaikis, tikras ir veiksmingas atsakas į humanitarinę krizę Viduržemio jūros regione bus įmanomas tik kovojant su esminėmis priežastimis, ypač nestabilumu, karais, terorizmu, saugumo nebuvimu ir žmogaus teisių pažeidimais, taip pat skurdu, nelygybe, persekiojimu, korupcija, klimato kaita ir gaivalinėmis nelaimėmis; pabrėžia, jog ES turi dėti bendras diplomatines pastangas įtraukiant tarptautinius partnerius ir svarbiausias regiono valstybes bei organizacijas, pvz., Afrikos Sąjungą ir Arabų Valstybių Lygą, kad būtų sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria nestabilios valstybės, ir ypatingas dėmesys skiriamas konfliktų prevencijai;

7.  yra įsitikinęs, kad dabartinė migrantų ir pabėgėlių krizė susijusi su konfliktu Sirijoje ir kitose Artimųjų Rytų šalyse, taip pat su nestabilumu platesniajame Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (angl. MENA) regione ir kad ES turi dėti visas pastangas jai nutraukti; ragina tinkama įgyvendinti ES kovos su „Da'esh“ strategiją; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai remti JT vadovaujamas pastangas išspręsti konfliktą Sirijoje ir dėti gerokai didesnes diplomatines pastangas siekiant išspręsti jų kaimynystėje ir Artimuosiuose Rytuose vykstančius konfliktus bendradarbiaujant su visais regiono veikėjais, naudojantis Jungtinių Tautų pagalba ir siekiant Jungtines Tautas paremti;

8.  teigiamai vertina aukščiausiojo lygio susitikimo Valetoje metu priimtą veiksmų planą – tai turėtų būti pagrindas plataus užmojo ES ir Afrikos strategijai, grindžiamai solidarumo, partnerystės ir bendros atsakomybės principais, parengti reaguojant į žmogiškuosius, socialinius ir politinius migracijos srautų tarp Afrikos ir ES iššūkius; ragina visapusiškai įgyvendinti aukščiausiojo lygio susitikimo Valetoje padarytas išvadas ir vykdyti stebėseną; atkreipia ypatingą dėmesį į ES veiksmų Afrikoje, vykdomų vystomojo bendradarbiavimo tikslais, svarbą norint spręsti esminių neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežasčių klausimą; pripažįsta, kad turėtų būti labiau stengiamasi skatinti teisėtos migracijos ir judumo galimybes;

9.  pabrėžia, kad Vakarų Balkanų šalys, kuriomis driekiasi į ES valstybes nares vykstančių pabėgėlių ir migrantų tranzito maršrutas, patiria vis daugiau sudėtingesnių problemų, turinčių humanitarinių pasekmių, taigi jas būtina paremti; teigiamai vertina 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadose (12880/15) pateiktą pasiūlymą išplėsti Europos Sąjungos regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje (fondas „Madad“), taikymo sritį įtraukiant Vakarų Balkanų šalis; pritaria 2015 m. spalio 8 d. Liuksemburge įvykusios Aukšto lygio konferencijos rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršruto klausimu deklaracijai ir ragina ją greitai įgyvendinti bei imtis tolesnių priemonių;

10.  pažymi, kad, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) skaičiavimais, Sirijos kaimyninės valstybės priėmė maždaug 4 mln. Sirijos pabėgėlių; primena, kad Turkija, Libanas ir Jordanija susiduria su dideliais pabėgėlių srautais, ir pabrėžia, kad, siekiant spręsti humanitarinę krizę ir sudaryti geresnes sąlygas pabėgėliams, būtina veiksminga ES parama ir glaudus bendradarbiavimas su šiomis šalimis; pažymi, kad teigiamą poveikį darytų aktyvus Persijos įlankos valstybių dalyvavimas, nes taip būtų parodytas solidarumas; kartu pabrėžia, kad svarbu paremti pasienio šalis, pvz., Graikiją, Italiją ir Maltą, taikant naujus arba sustiprintus mechanizmus, reikalingus tokio masto humanitarinėms krizėms spręsti;

11.  mano, kad ES turėtų visapusiškai paremti narystės siekiančias šalis, t. y. buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Serbiją, joms sprendžiant migrantų ir pabėgėlių antplūdžio problemą; tačiau perspėja dėl neigiamo poveikio, kurio jų pažangai siekiant integruotis į ES gali turėti jų veiksmai, ir primena šių šalių vyriausybėms jų tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

12.  ragina suteikti priemones ir įgaliojimą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bei Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), kurie būtini norint imtis reikalingų politinių ir diplomatinių veiksmų regione pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, derinant veiksmus su valstybėmis narėmis;

13.  pritaria, kad ES plačiau ir aktyviau bendradarbiautų su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis, visapusiškai gerbiant migrantų teises, pagal dvišalius susitarimus, judumo partnerystes ir techninio bendradarbiavimo susitarimus, o pastarųjų stebėsenos mechanizmai būtų užtikrinti dalyvaujant vietos pilietinės visuomenės organizacijoms, siekiant:

  –  parengti į ateitį orientuotą požiūrį į migracijos krizę Viduržemio jūros regione, atsižvelgiant į įvairias šių migracijos srautų priežastis ir jas skiriant;

  –  kovoti su neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos jaus tinklais;

  –  užtikrinti pajėgumų ugdymą prieglobsčio suteikimo sistemų ir sienų kontrolės srityse;

  –  užtikrinti apsaugą žmonėms, kuriems ji būtina, bendradarbiaujant su UNHCR ir šioje srityje dirbančiomis NVO;

  –  stiprinti visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą;

  –  sukurti humanitarinės pagalbos koridorius;

  –  sukurti saugios teisėtos migracijos sistemas ir sušvelninti dabartinius apribojimus, susijusius su šeimų susijungimu;

  –  išduoti humanitarines vizas;

  –  parengti humanišką ir veiksmingą neteisėtų migrantų grąžinimo politiką;

14.  ragina palengvinti trečiųjų šalių piliečių judėjimą tarp savo šalies ir ES remiantis judumo partnerystėmis ir apykaitinės migracijos susitarimais bei paremti socialinį ir ekonominį abiejų šalių vystymąsi;

15.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis praktinių veiksmų JT, siekiant, kad Saugumo Taryba suteiktų Europos Sąjungai įgaliojimą imtis veiksmų prieš neteisėtą žmonių gabenimą organizuojančių grupių infrastruktūrą uostuose;

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl vadinamųjų saugių ir nesaugių trečiųjų šalių; ragina pagrindines kilmės ir tranzito valstybes, iš kurių ir per kurias neteisėtai migruojama į ES, kuo greičiau visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti esamus dvišalius readmisijos susitarimus; pabrėžia, jog sudarant ar taikant readmisijos susitarimus turėtų būti užtikrinama, kad jie atitiktų reikiamas tarptautinės teisės nuostatas ir tų trečiųjų šalių prisiimtus žmogaus teisių apsaugos įsipareigojimus; taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą šiuo klausimu su kaimyninėmis valstybėmis narėmis – taip pat ir vykdant tvirtesnį operatyvinį ir techninį bendradarbiavimą su Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) ir agentūra FRONTEX;

17.   kartu mano, kad ES, glaudžiai bendradarbiaudama su UNHCR, turėtų parengti privalomą pabėgėlių perkėlimo programą, įskaitant kvotas ir nuolatinę įpareigojančią, tačiau lanksčią automatiškai taikomą perkėlimo sistemą visoje ES, kuri būtų pagrįsta objektyviais kriterijais ir pagal kurią būtų atsižvelgiama į padėtį ir priėmimo sąlygas atvykimo valstybėse narėse, taip pat į pabėgėlių poreikius ir, jei įmanoma, į tai, kam jie teikia pirmenybę;

18.  teigiama vertina tai, kad padidinti ištekliai operacijoms „Triton“ ir „Poseidon“; atkreipia dėmesį į tai, kad inicijuota Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED/SOPHIA) prieš nelegalios imigracijos tarpininkus ir prekiautojus žmonėmis Viduržemio jūros regione, ir pritaria Sąjungos išorės sienų valdymo stiprinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad pereita prie antrojo operacijos etapo vadovaujantis tarptautine teise, ir pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekiant veiksmingai spręsti organizuotų nusikalstamų nelegalios imigracijos tarpininkų tinklų problemą; visgi primygtinai laikosi nuomonės, kad būtini visapusiškesni, tvarūs ir veiksmingi paieškos ir gelbėjimo operacijų Viduržemio jūroje mechanizmai gyvybėms gelbėti – pirmiausia sukuriant Europos pakrančių apsaugos tarnybą – be to, būtina ES prieglobsčio, papildomos ir laikinos apsaugos politika, pagal kurią būtų visapusiškai vykdomi privalomi įsipareigojimai, prisiimti pagal Ženevos konvenciją, JT vaiko teisių konvenciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, bei laikomasi negrąžinimo principo;

19.  pažymi, kad migrantai ir pabėgėliai, ypač nelydimi vaikai, labai pažeidžiami, taigi jiems gresia pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis; pabrėžia, kad būtina užtikrinti specialią pabėgėlių ir migrantų moterų ir vaikų, tapusių prekiautojų žmonėmis aukomis, apsaugą ir suteikti jiems medicininę ir psichologinę pagalbą bei užtikrinti tinkamą vaiko apsaugą; ragina ES ir valstybes nares į savo imigracijos, integracijos ir prieglobsčio politiką įtraukti vaiko ir lyties aspektą ir primygtinai pabrėžia, kad migracijos ir sienų valdymo klausimu ES turi vadovautis požiūriu, pagal kurį būtų gerbiamos pažeidžiamų žmonių teisės ir esminis svarbiausių vaiko interesų principas;

20.  mano, kad bendradarbiavimo pagalba ir parama vystymuisi laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principų nepaprastai svarbūs sprendžiant esminių migracijos priežasčių problemą; ragina valstybes nares nuodugniai patikrinti savo paramą vystymuisi atsižvelgiant į įsipareigojimą skirti 0,7 proc. BNP, kad būtų pasiekti tvaraus vystymosi tikslai; teigiamai vertina tai, kad vienas iš Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo tikslų buvo tikslingesnis paramos vystymuisi ir bendradarbiavimo pagalbos Afrikoje užtikrinimas; pabrėžia, kad ES ilguoju laikotarpiu ir praktiškai turi toliau remti tarptautines pastangas, dedamas siekiant mažinti skurdą ir panaikinti korupciją, taip pat kurti taiką, skatinti demokratiją ir valdymą, žmogaus teises ir pagrindines laisves, lyčių lygybę, užimtumą ir švietimą, regioninį, politinį ir ekonominį stabilumą, saugumą ir klestėjimą;

21.  mano, kad migrantų ir pabėgėlių krizė Viduržemio jūros regione gali būti išspręsta tik užtikrinus ilgalaikę politinę valią, tarptautinį bendradarbiavimą ir visų ES institucijų ir valstybių narių veiksmų koordinavimą, taip pat mano, kad ES galėtų imtis iniciatyvos tarptautinei konferencijai, kurią globotų JT, sušaukti, siekiant spręsti humanitarines dabartinės krizės problemas;

22.  mano, kad regionines apsaugos programas, skirtas ES nepriklausančių šalių, esančių regionuose, iš kurių atvyksta labai daug pabėgėlių arba kuriuos jie kerta, pajėgumams didinti, būtų galima gerokai sustiprinti užmezgant ES ir trečiųjų šalių politinį dialogą ir taip užtikrinant didesnę svarbą ir aktyvumą;

23.  ragina Komisiją ir ES valstybes nares imtis būtinų teisėkūros ir administracinių veiksmų, kad būtų skubos tvarka išduodamos vizas ir lengviau suteikiamas laikinas prieglobstis žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus Viduržemio jūros regione; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti atvejams, susijusiems su prašymais suteikti politinį prieglobstį, kad būtų išvengta grąžinimo galimai pažeidžiant žmogaus teises;

24.  teigiamai vertina tai, kad sukurtas ES skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti, kurio tikslas – skatinti stabilumą ir prisidėti prie geresnio migracijos valdymo Afrikos šalyse ir regionuose, kuriuos migracija paveikė labiausiai; visgi pabrėžia, kad būtinos garantijos, susijusios su tuo, iš kur gaunami pinigai ir kokiems veiksmams jie bus naudojami; ragina valstybes nares parodyti savo stiprų įsipareigojimą prisidedant prie numatytos sumos, sudarančios 1,8 mlrd. EUR, skyrimo; pabrėžia, kad būtina mobilizuoti daugiau lėšų, siekiant išlaisvinti Afrikos žemyno potencialą, kuriomis – per prekybą ir investicijas – būtų prisidėta prie tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo;

25.  pažymi, kad, norint spręsti migrantų ir pabėgėlių krizę Viduržemio jūros regione, bus reikalingi papildomi ES biudžeto ištekliai, ypač humanitarinei pagalbai; ragina steigti informavimo apie migraciją centrus trečiosiose šalyse ir atkreipia dėmesį į būtinybę skubiai paskirti Europos ryšių palaikymo imigracijos klausimais pareigūnus, kurie rinktų informaciją apie migracijos srautus, koordinuotų veiksmus su nacionaliniais ryšių palaikymo pareigūnais ir tiesiogiai bendradarbiautų su vietos valdžios institucijomis – taip bus galima aktyvuoti išankstinio perspėjimo sistemas ES lygmeniu ir laiku reaguoti į naujas migracijos krizes;

26.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei EIVT toliau remti JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, jos Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, taip pat Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais ratifikavimo procesą;

27.  reiškia susirūpinimą dėl vis didesnės dabartinio migracijos klausimo kriminalizacijos atitinkamų asmenų žmogaus teisių sąskaita, taip pat dėl netinkamo elgesio su pabėgėliais trečiosiose šalyse ir savavališko jų sulaikymo; ragina ES kelti šį klausimą – taip pat ir per dialogus žmogaus teisių klausimais bei teisingumo, laisvės ir saugumo pakomitečiuose – ir vystyti apsaugos pajėgumus trečiosiose tranzito šalyse;

28.  ragina Komisiją ir EIVT aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl sąvokos „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimybę ją teisiškai apibrėžti tarptautinėje teisėje arba bet kuriame teisiškai privalomame tarptautiniame susitarime;

29.  pripažįsta, kad bepilietybė yra didelis iššūkis žmogaus teisėms; prašo Komisijos ir EIVT kovoti su bepilietybe vykdant visus ES išorės veiksmus, pirmiausia keliant klausimą dėl diskriminacijos lyties, religijos ar priklausymo mažumai pagrindu uždraudimo nacionalinės teisės aktuose, skatinant vaiko teisę į pilietybę ir remiant JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) kampaniją, kurios tikslas – užtikrinti, kad iki 2024 m. bepilietybės nebeliktų;

30.  prašo, kad, prieš sudarydama bet kokį agentūros FRONTEX ir trečiosios šalies susitarimą, Komisija konsultuotųsi su Europos Parlamentu; primygtinai laikosi savo, kad šiuose susitarimuose turi būti numatytos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas visapusiškas žmogaus teisių standartų laikymasis – taip pat ir vykdant grąžinimo, bendro patruliavimo, paieškos ir gelbėjimo arba perėmimo operacijas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

6

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, James Carver, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Vincent Peillon, Tonino Picula, Kati Piri, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Alyn Smith, Jaromír Štětina, Charles Tannock, László Tőkés, Johannes Cornelis van Baalen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ignazio Corrao, Luis de Grandes Pascual, Angel Dzhambazki, Tanja Fajon, Mariya Gabriel, Liisa Jaakonsaari, Javi López, Norica Nicolai, Urmas Paet, Miroslav Poche, Soraya Post, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Igor Šoltes, Renate Sommer, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatriz Becerra Basterrechea, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivan Štefanec, Patricija Šulin

12.11.2015

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį Europos Sąjungos požiūrį į migraciją

(2015/2095(INI))

Nuomonės referentė: Beatriz Becerra Basterrechea

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad, norint rasti ilgalaikius ir tvarius sprendimus, dabartinė migracijos padėtis gali būti sprendžiama tik laikantis holistinio ES požiūrio į migraciją: šio požiūrio turėtų būti laikomasi atliekant visapusišką migracijos apžvalgą 2030 m. darbotvarkės kontekste; todėl pabrėžia, kad valstybės narės turi stiprinti bendradarbiavimą migracijos srautų valdymo srityje; teigiamai vertina iniciatyvą parengti naują Europos migracijos darbotvarkę, kuri turi būti pagrįsta teisėmis: ją turėtų rengti Europos Parlamentas, Komisija ir Europos Vadovų Taryba, sprendimų priėmimo procese tiesiogiai dalyvaujant susijusioms suinteresuotosioms šalims, konsultuojantis su pilietine visuomene, įskaitant migrantų organizacijas, ir ji turėtų būti pagrįsta valstybių narių solidarumo ir savitarpio atsakomybe; pabrėžia, kad ši darbotvarkė turi apimti Dublino reglamento pakeitimą centralizuota Europos prieglobsčio sistema, kurią taikant būtų atsižvelgiama į tai, kam pirmenybę teikia prieglobsčio prašytojai, kad būtų galima sukurti saugumo, laisvės ir teisingumo erdvę, suderinti prieglobsčio suteikimo tvarką ir užtikrinti veiksmingą bendros išorinės sienos kontrolę; pabrėžia, kad būtina privaloma nuolatinė prieglobsčio prašytojų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, perkėlimo sistema;

2.  smerkia tai, jog Komisija delsė permąstyti savo nenusisekusią migracijos politiką taikant holistinį požiūrį, kuris apima vystymąsi, bendradarbiavimą ir vadovavimąsi politikos suderinamumo vystymosi labui principu, kol nekilo precedento neturinti humanitarinė krizė, o po jos ir stipri pilietinės visuomenės reakcija protesto ir solidarumo vardan;

3.  primygtinai ragina nedelsiant pagerinti siaubingas milijonų žmonių, gyvenančių pabėgėlių stovyklose, ypač Turkijoje, Jordanijoje ir Libane, gyvenimo sąlygas; ragina ES ir valstybes nares gerinti savo humanitarinės pagalbos ir paramos teikimo kaimyninėms konfliktų zonose esančioms šalims, kurios priima daugiausia pabėgėlių, mechanizmus; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą padidinti savo finansinę paramą šioms šalims ir ragina valstybes nares tesėti savo pažadus; primena, kad būtina veiksmingai kovoti su esminėmis migracijos priežastimis, imantis atsakomųjų priemonių prieš nelygybę pasaulyje, žmogaus teisių pažeidimus, skurdą, nedarbą, nestabilią padėtį ir klimato kaitą, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu dėti pastangas siekiant taikiai spręsti ginkluotuosius konfliktus; atkreipia dėmesį į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą migracijos klausimais, kuris suteikė galimybę apibrėžti integruotą požiūrį, taikytiną norint kovoti su esminėmis priverstinės migracijos priežastimis;

4.  mano, kad įgyvendinant ES migracijos politiką pabėgėliai turėtų būti skiriami nuo ekonominių migrantų; pabrėžia, kad šių dviejų kategorijų migrantų atžvilgiu turėtų būti laikomasi skirtingo požiūrio;

5.  pabrėžia, kad su dabartine krize susiję vyrai, moterys ir vaikai bėga nuo religinio arba politinio persekiojimo, karo, diktatūros, priespaudos, kankinimų, baudimo nukertant galvą ir t. t. ir kad jų žmogaus teisės neginčijamos; pažymi, kad daugumai jų taikytina visų 28 valstybių narių ratifikuota 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių; ragina ES taikyti sankcijas šalims, kurios pažeidžia šias teises, taigi nevykdo vienos pagrindinių savo narystės ES sąlygų;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą pakviesti JAV dirbti su mumis mūsų transatlantinio bendradarbiavimo vystymosi srityje pagrindu, kad migracijos srautas būtų suvaldytas užtikrinant intensyvesnį vystomąjį bendradarbiavimą Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose bei veiksmingesnę pagalbą milijonams pabėgėlių stovyklose gyvenančių žmonių;

7.  primygtinai ragina geriau integruoti sudėtingą vystymosi ir migracijos ryšį, kad ES politika, kuria siekiama valdyti migraciją ES, būtų suderinama su politika, kuria siekiama mažinti skurdą besivystančiose šalyse, ir kad būtų sušvelnintos kai kurios priverstinės migracijos priežastys, pvz., užtikrinant maksimalų perlaidų poveikį vystymuisi sumažinat su jomis susijusias išlaidas; pabrėžia, kad ne tik būtina skirti dėmesį šių migracijos srautų padariniams, bet ir veiksmingai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant įvardyti juos nulėmusias priežastis; primena, kad vystantis ekonomikai emigracijos mastas didėja, kol šalis neįgyja didesnes nei vidutines pajamas (maždaug 7000–8000 USD vienam gyventojui) gaunančios šalies statusą, o tada pradeda mažėti; todėl pabrėžia, kad, norint rasti ilgalaikį tvarų sprendimą, būtina stiprinti bendradarbiavimą ir migracijos srautų valdymą; pripažįsta, kad tvarus ekonomikos vystymasis ir demokratinėmis, stipriomis bei skaidriomis institucijomis pagrįstos valstybės kūrimas labai padeda kovoti su esminėmis priverstinės migracijos priežastimis; ragina ES ir visas suinteresuotąsias šalis stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą ir vykstančio politinio dialogo priemones;

8.  reiškia susirūpinimą dėl mėginimų nukreipti paramos vystymuisi asignavimus su vystymusi nesusijusiems migracijos klausimams spręsti; nesutinka, kad paramos pabėgėliams išlaidos paramą teikiančiose valstybė ir taip būtų laikomos oficialia parama vystymuisi; atmeta planus paramą vystymuisi panaudoti griežtesnei sienų kontrolei arba trečiųjų šalių vykdomai readmisijos susitarimų kontrolei ir ją su tuo susieti; ragina valstybes nares ir Komisiją skirti daugiau lėšų ir priemonių, kuriomis būtų galima naudotis reaguojant į humanitarines krizes; ragina parengti ilgalaikį planą, kuris apimtų priemones, skirtas JT agentūrų vaidmeniui stiprinti; teigiamai vertina Europos Sąjungos regioninio patikos fondo sukūrimą reaguojant į krizę Sirijoje ir ES skubiosios pagalbos patikos fondo Afrikai sukūrimą – tai veiksminga priemonė kovojant su destabilizacija, priverstiniu perkėlimu ir neteisėta migracija; prašo Komisijos užtikrinti didesnį ES skubiosios pagalbos patikos fondo Afrikai skaidrumą; ragina valstybes nares prisidėti prie patikos fondo ir pabrėžia, jog, norint užtikrinti, kad fondo veikla atitiktų savo paskirtį, t. y. padėti tiems, kuriems būtina pagalba, o ne finansuoti žmogaus teises pažeidinėjančias vyriausybes, nepaprastai svarbų vaidmenį atliks finansuojamų projektų ir programų stebėsena ir vertinimas;

9.   ragina ES, Afrikos Sąjungą ir Jungtines Tautas stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą migracijos srityje, siekiant sukurti teisėtos migracijos kanalus, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares maksimaliai išnaudoti teigiamą migracijos ir žmonių judumo indėlį į pasaulinį vystymąsi, pirmą kartą pripažintą laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkėje ir pasiūlymuose dėl Tvaraus vystymosi tikslų bei jais numatytų siekių migracijos srityje; ragina valstybes nares sudaryti sąlygas imigrantams lengviau integruotis, nes dalyvaudami visuomenės gyvenime jie padeda skatinti Sąjungos socialinį ir ekonominį vystymąsi bei kultūrų įvairovę; ragina ES ir valstybių narių valdžios institucijas gerinti migrantų akademinių ir profesinių kvalifikacijų pripažinimą, siekiant sklandesnės ir geresnės jų integracijos į darbo rinką;

10.  primena, kad teisė išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, įtvirtinta JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnyje; pabrėžia, kad ši laisvė ir pagrindinė teisė turėtų būti užtikrinama visiems, tačiau iš tikrųjų šia teise naudotis gali tik planetos šiaurėje gyvenantys žmonės ir labiausiai pasiturintys planetos pietų gyventojai; pabrėžia, kad būtina geriau ir visapusiškai įgyvendinti negrąžinimo principą, nes ypač prieglobsčio prašytojų atveju jis išplaukia iš teisės migruoti ir yra įtvirtintas 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių 33 straipsnyje, įtrauktas į 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei pakartotas 1984 m. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 3 straipsnyje;

11.  pabrėžia, kad būtina saugoti, skatinti ir užtikrinti tarptautinę teisę prašyti prieglobsčio, įtvirtintą JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnyje, įskaitant būtinybę geriau ir visapusiškai paisyti negrąžinimo principo; pabrėžia, kad svarbu steigti ir stiprinti informavimo migracijos klausimais centrus emigracijos ir tranzito šalyse vadovaujantis Migracijos informacijos ir valdymo centro Malyje pavyzdžiu; pabrėžia, kad nesant teisėtų maršrutų dauguma vyrų, moterų ir vaikų turi vienintelį pasirinkimą – kreiptis į nelegalios imigracijos tarpininkus už didžiulę kainą ir rizikuojant savo gyvybe; ragina ES įgyvendinti esamus teisės aktus ir numatyti saugesnius ir teisėtus būdus atvykti į ES ir joje pasilikti;

12.  atmeta valstybių narių pasiūlymus steigti prieglobsčio centrus trečiosiose šalyse ir į Europos paieškos ir gelbėjimo operacijas įtraukti Šiaurės Afrikos šalis bei Turkiją, kad pabėgėliai būtų perimami ir grąžinami į Afriką ir Turkijos teritoriją; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti Parlamentui vertinimą, kuriame būtų pateikta informacija apie tai, kokiu mastu šie pasiūlymai atitinka tarptautinę prieglobsčio teisę, taip pat praktines ir teisines jų įgyvendinimo kliūtis; ragina Chartumo procesą pakeisti procesu, kuris būtų grindžiamas visapusiška pagarba žmogaus teisėms ir kurio metu didžiausias dėmesys būtų skiriamas gyvenimo sąlygų gerinimui, siekiant kovoti su esminėmis migracijos priežastimis; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą ypatingą dėmesį skirti lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimui esminių migracijos priežasčių – skurdo, nelygybės, neteisybė, klimato kaitos, korupcijos, netinkamo valdymo ir ginkluotų konfliktų – klausimais;

13.  mano, kad nepaprastai svarbu spręsti klausimus ir problemas, su kuriais vykstant migracijai ES susiduria moterys, mergaitės ir pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys, pvz., vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, neįgalieji ir kiti, bei analizuoti jų poveikį šių asmenų įgalėjimui ir žmogaus teisėms; mano, kad taip pat labai svarbu spręsti klausimus ir problemas, su kuriais vykstant migracijai ir ES susiduria LGBTI migrantai; ragina į visų sričių politiką, susijusią su migracija, aiškiai įtraukti LGBTI aspektą; pabrėžia, jog gyvybiškai svarbu, kad migracijos politika apimtų įtraukų aspektą, kuriuo būtų atsižvelgiama į konkrečius kiekvienos pažeidžiamos grupės ypatumus, ir ragina jį įtraukti į visų sričių politiką, taikytiną migrantams; pažymi, kad, remiantis ES teisės aktais dėl prieglobsčio, vienas iš kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, yra lyties organų žalojimas; primygtinai tvirtina, kad būtina gerbti pažeidžiamiausių migrantų žmogaus ir asmens teises;

14.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad migrantai galėtų naudotis teisėmis ir paslaugomis, kuriomis būtų užtikrintas nešališkumas jų atžvilgiu ir užkirstas kelias rasizmui ir ksenofobijai ES;

15.  primena, kad, vadovaujantis 1989 m. Vaiko teisių konvencija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, būtina užtikrinti svarbiausius vaikų ir nelydymų nepilnamečiu interesus, pvz., susijusius su prieglobsčiu; pabrėžia, kad būtina stiprinti vaiko apsaugos sistemas, siekiant nuolat saugoti vaikus nuo skriaudimo ir išnaudojimo, taip pat ir teikiant tokias esmines paslaugas, kaip medicininė priežiūra, psichologinė pagalba, kokybiškas švietimas ir konkrečios priemonės pažangiai jų integracijai valstybėse narėse užtikrinti; ragina ypatingą dėmesį skirti išsiskyrusių ir paliktų šeimų reikmėms ir peržiūrėti Tarybos direktyvą 2003/86/EB, siekiant palengvinti šeimų susijungimą;

16.  ragina Komisiją ir ES visapusiškai laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo įgyvendinant savo migracijos politiką ir pirmiausia savo Europos migracijos darbotvarkę: šiuo požiūriu turėtų būti atsižvelgiama į vidaus ir išorės politikos ryšį ir, savo ruožtu, į ryšį tarp migracijos ir vystymosi politikos bei dabartinės socialinės apsaugos ir užimtumo politikos valstybėse narėse; todėl pabrėžia, kad vystymosi aspektas turi būti sistemingiau įtraukiamas į migracijos politiką; primena, kad tam tikra ES politika ir ribotos pastangos kovoti su neteisėtais kapitalo srautais iš besivystančių šalių netiesiogiai skatina nestabilumą ir migracijos srautus; todėl prašo Komisijos pateikti veiksmų planą politikos nuoseklumui užtikrinti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti politikos ES išorės veiksmų, saugumo, gynybos, prekybos, humanitarinės pagalbos, migracijos ir vystomojo bendradarbiavimo srityse nuoseklumą ir koordinavimą; mano, kad ES turėtų prisiimti visapusišką atsakomybę vykstant konfliktams, labiau įsipareigodama palaikyti taiką ir rasti ilgalaikius sprendimus dėl pabėgėlių (jų perkėlimo, vietos integracijos, judumo ir, kai įmanoma, grąžinimo); ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti vidaus ir išorės politiką, susijusią su migracija, kad būtų palengvintas asmenų judumas, siekiant pagerinti jų ir jų šeimų gerovę;

17.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančio asmenų, bėgančių dėl klimato kaitos, skaičiaus, kurį lemia sausros, badas, taip pat prastėjantys sveikatos ir gyvenimo standartai; mano, kad mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojus klimato kaitos poveikis pažeidžia labiau, o tai gali paveikti didėjančią nelygybę ir socialinį nestabilumą;

18.  ragina Komisiją koordinuoti savo vystymosi ir ekonomikos politiką, siekiant užkirsti kelią žmogiškųjų ir gamtos išteklių išnaudojimui trečiosiose šalyse, nes tai kelia grėsmę bet kokiai paramai vystymuisi; ragina ES ir valstybes nares griežtai reguliuoti ES įsteigtų tarptautinių bendrovių veiklą trečiosiose šalyse;

19.  tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų politikos ir teisėkūros priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusias su galimybe kreiptis į teismą; primena, kad verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų tikslas – nustatyti ne naują tarptautinį teisinį įpareigojimą, o bendrą visuotinį standartą, pagal kurį būtų užtikrinama neigiamo verslo veiklos poveikio žmogaus teisėms prevencija ir sprendžiamos su juo susijusios problemos;

20.  pabrėžia, kad politikos suderinamumo vystymosi labui principas turi apimti galimybės gauti svarbiausių vaistų politiką; pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas prekybos ir intelektinės nuosavybės reglamentavimo klausimams, nes jie svarbūs norint veiksmingai aprūpinti vaistais besivystančias šalis;

21.  reiškia nusivylimą, kad, inter alia, dėl viešojo pirkimo sutarčių skyrimo ir skolos tvarkymo 61 proc. oficialios paramos vystymuisi grįžta paramą teikiančioms valstybėms; todėl ragina didinti realią pagalbą, kuri darytų teigiamą poveikį užtikrinant žmonių reikmes;

22.  ragina Komisiją apžvelgti bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ vertinimo ir į rezultatus orientuotos stebėsenos sistemas, kurios itin svarbios planuojant, formuojant ir įgyvendinant ES politiką ir intervencijas bei stiprinant skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę; primena, kad mūsų politikos ašis turėtų būti įgalėjimas ir tvarių struktūrinių pokyčių skatinimas;

23.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Italijoje, administruojant kai kuriuos prieglobsčio prašytojų priėmimo centrus susidurta su įvairiais didelio sukčiavimo atvejais ir administraciniais pažeidimais, neretai vykdytais dalyvaujant organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovams, taigi buvo ir netinkamai naudojamos ES lėšos, ir toliau blogėjo migrantų gyvenimo sąlygos bei jų žmogaus teisių apsauga.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Norbert Neuser, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Louis-Joseph Manscour, Joachim Zeller

4.9.2015

Biudžeto komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją

(2015/2095(INI))

Nuomonės referentas: Gérard Deprez

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi, kad Komisija priėmė plataus užmojo Europos migracijos darbotvarkę; apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba, nepaisant jos pareiškimų, neturi tokio pat lygmens užmojų ir neremia Komisijos;

2.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama sukurti 40 000 asmenų perkėlimo 2016–2017 m. laikotarpiu mechanizmą, kurio bendros sąnaudos – 240 000 000 EUR; remia kai kurių valstybių narių dedamas pastangas – tai, kad jos sutiko su Komisijos pasiūlyta kvota, o tam tikrais atvejais netgi didesne, kartu apgailestaudamas dėl to, kad dėl kai kurių valstybių narių nesutikimo 40 000 asmenų skaičius vis dar nepasiektas;

3.  taip pat palankiai vertina Komisijos rekomendaciją dėl perkėlimo programos ir džiaugiasi, kad šiam tikslui 2015–2016 m. laikotarpiu papildomai skirta 50 000 000 EUR; pabrėžia, kad skirta suma turėtų atitikti realius poreikius, atsižvelgiant į būsimus migracijos srautus, ir todėl turėtų būti atitinkamai pakoreguota;

4.  teigiamai vertina sprendimą, pagal kurį asignavimai Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) taisomojo biudžeto Nr. 5 projekte 2015 m. padidinami 57 000 000 EUR, o 2016 m. biudžeto projekte – daugiau kaip 169 000 000 EUR (171 900 000 EUR su perprogramavimu); vis dėlto kritiškai vertina tai, kad nors bendros ES prieglobsčio sistemos stiprinimui skiriama suma padidinama daugiau kaip 174 000 000 EUR (161 694 285 EUR su perprogramavimu), teisėtai migracijai, integracijai ir teisingų bei veiksmingesnių sugrąžinimo strategijų patobulinimui skiriamas finansavimas sumažėjo beveik 5 000 000 EUR (+ 9 985 847 EUR su perprogramavimu);

5.  ragina Komisiją pateikti kiek įmanoma tikslesnį PMIF reikalingų asignavimų iki 2020 m. vertinimą ir, atsižvelgiant į tai, atliekant daugiametės finansinės programos persvarstymą, kuris bus užbaigtas iki 2016 m., pateikti pasiūlymą dėl 3 išlaidų kategorijos asignavimų padidinimo ir, jei reikia, jų patikslinto perskirstymo tarp įvairių fondo lėšų panaudojimo programų; taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti, kad šiuo finansavimu būtų sukurta tikra Europos pridėtinė vertė, o ne tik remiamos esamos nacionalinės programos;

6.  reiškia savo ketinimą pakeisti PMIF biudžeto nomenklatūrą siekiant didesnio skaidrumo ir siekiant geriau kontroliuoti metinių asignavimų skyrimą įvairioms fondo lėšų panaudojimo programoms ir priemonėms; ragina ateityje šiam fondui nustatyti didesnę lankstumo ribą;

7.  palankiai vertina 2016 m. biudžeto projekte numatytą agentūrai FRONTEX skirto finansavimo padidinimą 41 245 000 EUR; ragina pateikti patikimus duomenis apie operacijų „Tritonas“ ir „Poseidonas“ išlaidas; apgailestauja dėl to, kad praėjus vienuolikai metų nuo tada, kai Varšuvoje buvo įsteigta agentūra FRONTEX, tarp jos ir Lenkijos vyriausybės vis dar nepasirašytas susitarimas dėl būstinės, todėl agentūros darbuotojai negali dirbti optimaliomis sąlygomis; ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti FRONTEX įgaliojimus sugrąžinimų organizavimo srityje;

8.  pažymi, kad Taryba nesumažino asignavimų PMIF ir Vidaus saugumo fondui (VSF) 3 išlaidų kategorijos pagrindinėse biudžeto eilutėse, ir pabrėžia, kad reikėtų jas padidinti; vis dėlto kritiškai vertina finansavimo sumažinimą migracijai ir prieglobsčiui skirtoje biudžeto eilutėje pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (-200 000 EUR įsipareigojimų asignavimų, -5 mln. EUR mokėjimų asignavimų) ir skurdo mažinimui skirtose biudžeto eilutėse tiek Viduržemio jūros regiono šalims (-50 mln. EUR mokėjimų asignavimų), tiek Rytų partnerystės šalims (-12 mln. EUR mokėjimų asignavimų) bei apskritai Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (PNPP); mano, kad siūlomas finansavimo sumažinimas yra nenaudingas atsižvelgiant į bendrą būsimų migracijos srautų valdymo strategiją;

9.  pabrėžia, kad Europos prieglobsčio paramos biuras ateityje vaidins vis didesnį vaidmenį prieglobsčio valdymo srityje; pažymi, kad jo darbuotojų skaičiaus padidinimas vos keturiais darbuotojais yra akivaizdžiai nepakankamas ir kad 2016 m. biudžeto projekte jam skirtas finansavimas (neskaitant asignuotųjų pajamų) buvo sumažintas, nors atsižvelgiant į realius dabartinius poreikius jis turėtų būti padidintas;

10.  pripažįsta Europolo vaidmenį kovojant su prekyba žmonėmis, o ypač jo veiklą kovojant su nusikalstamais tinklais, kuriai reikalingi papildomi darbuotojai bent trijuose naujai įsteigtuose „karštuosiuose taškuose“; pažymi, kad darbuotojų skaičiaus padidinimas vos trimis darbuotojais yra nepakankamas siekiant vykdyti šias itin sudėtingas užduotis, ir kad 2016 m. biudžeto projekte jam skirtas finansavimas neužtikrina pakankamų išteklių šioms užduotims tinkamai atlikti;

11.  pabrėžia, kad TVR agentūrose neturėtų būti mažinamas darbuotojų skaičius ar automatiškai taikomas darbuotojų perkėlimas; ragina parengti šioms agentūroms tinkamą vidutinio laikotarpio ir ilgalaikę strategiją;

12.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. biudžeto projekte numatytas finansavimo padidinimas prieglobsčiui ir imigracijai; pabrėžia, kad nepanaudoti pinigai galėtų būti perkelti į kitas biudžeto eilutes, kad būtų galima spręsti nenumatytas problemas ir reaguoti į įvykius, pvz., tokius, kurie nurodyti Europos migracijos darbotvarkėje;

13.  mano, kad itin svarbu atidžiai stebėti, kaip naudojamos visos su imigracija susijusios lėšos, ypač susijusios su rangos ir subrangos procedūromis, atsižvelgiant į gausius sukčiavimo ir netinkamo valdymo atvejus valstybėse narėse.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.9.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

4

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Carlos Iturgaiz, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Clare Moody, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Liadh Ní Riada, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Anneli Jäätteenmäki, Andrey Novakov, Nils Torvalds, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Anthea McIntyre, Tatjana Ždanoka

18.2.2016

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją

(2015/2095(INI))

Nuomonės referentė: Elisabeth Morin-Chartier

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas kurti plataus užmojo Europos migracijos darbotvarkę ir primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą laikytis didelio užmojų lygio, sutelkti dėmesį į konkrečias detales ir imtis suderintų veiksmų siekiant laiku rengti tvirtus atsakus į migracijos krizę; ragina Tarybą iniciatyviai paremti Komisijos darbą imantis konkrečių žingsnių ir skubių veiksmų bei įgyvendinant praktines priemones, kuriomis būtų siekiama bendrų tikslų, remiantis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp visų valstybių narių principais; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės laikosi pozicijos, dėl kurios blokuojamas veiksmingo ir tvaraus politinio sprendimo priėmimas; šiuo sprendimu būtų užtikrinamos pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, įskaitant teisinės valstybės principo laikymąsi, pagarbą žmogaus teisėmis ir nediskriminavimo, solidarumo bei bendros atsakomybės principams;

2.  pažymi, kad dabartinis pabėgėlių antplūdis yra globalaus pobūdžio iššūkis Europai, todėl Europos Vadovų Taryba jį ir turi svarstyti kaip tokį;

3.  pabrėžia, kad būtent dėl socialinio pabėgėlių antplūdžio aspekto būtina bendra ES prieglobsčio politika, diskusija dėl ES susitarimų dėl kvotų ir pažeidžiamiausių pabėgėlių grupių registravimas vietoje, t. y. atitinkamų krizės apimtų regionų kaimyninėse šalyse, kurioms tenka didžiausia našta;

4.  pabrėžia, kad vienintelis tinkamas būdas valdyti trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės srautus – kuo greičiau visose valstybėse narėse pradėti taikyti pabėgėlių perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą; primena, kad vidutinės trukmės laikotarpiu dabartinės pabėgėlių krizės iškeltas klausimas yra susijęs su tuo, ar Europa ketina integruoti pabėgėlius į visuomenę, nes jie nesiekia nuolat gyventi atitinkamoje šalyje; pabrėžia, kad švietimas ir užimtumas yra būtini kaip sėkmingos pabėgėlių ir migrantų integracijos pagrindas; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos, itin glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, patvirtinti skubias priemones ir priimti sprendimą įgyvendinti planą, kuris bus orientuotas į socialinę pabėgėlių integraciją ir kuriuo bus skatinama tokia jų integracija ir integracija į ES darbo rinką, vis dar jaučiančią ekonomikos krizės poveikį, kartu atsižvelgiant į skirtumus tarp ekonominių migrantų ir pabėgėlių;

5.  pabrėžia, kad tikra integracija – tai dvipusis procesas, kuriam reikalingas abipusis pabėgėlių ir Europos bei jos piliečių įsipareigojimas; pabrėžia, jog būtina užtikrinti veiksmingą ir aktyvią pabėgėlių statuso pripažinimo ir skirstymo į paskirties šalis sistemą, kad būtų galima nedelsiant pradėti socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką procesą; primygtinai ragina Komisiją visose valstybėse narėse skatinti socialinės apsaugos konvergenciją ir nustatyti spartaus darbo leidimų išdavimo pabėgėlio statusą gavusiems asmenims standartą;

6.  ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi apie tai, kaip integruoti pabėgėlius į Europos visuomenę ir darbo rinką; ragina Komisiją pasinaudoti valstybių narių patirtimi ir parengti rekomendacijų rinkinį, kaip veiksmingai užbaigti šį procesą;

7.  primena, kad ES Bendrieji pagrindiniai integracijos politikos principai (angl. CBP)(17) yra integracijos pagrindas;

8.  ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir pažeidžiamų asmenų grupėms, pvz., nelydimiems nepilnamečiams, moterims, jaunimui, vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, be to, kai įmanoma, skatinti imtis atitinkamų veiksmų trečiosiose šalyse prieš išvykimą; prašo ypatingą dėmesį atkreipti į dažnai pažeidžiamą moterų padėtį vykstant socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką procesui; reiškia susirūpinimą dėl neseniai paskelbtų duomenų, kad didelis skaičius nelydimų pabėgėlių vaikų yra dingę, ir ragina valdžios institucijas nustatyti jų buvimo vietą;

9.  ragina Komisiją stiprinti dialogą su verslo atstovais ir darbo rinkos dalyviais dėl migracijos ir kvalifikacijos, kad būtų galima nustatyti darbo rinkos trūkumus konkrečiuose pramonės sektoriuose, įskaitant verslumą, be to, atverti gerai valdomus teisėtus migracijos kanalus ir suteikti pabėgėliams galimybių įsidarbinti; mano, kad toks dialogas turėtų būti grindžiamas darniu atstovavimu įvairiems interesams siekiant teisėmis pagrįstos migrantų ir pabėgėlių integracijos į darbo rinką;

10.  primygtinai pabrėžia, jog rengiant integravimo politiką ES turi būti užtikrinta, kad nuolatinis pabėgėlių perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmas būtų taikomas atsižvelgiant į duomenis, susijusius su darbo rinka (visų pirma nedarbo lygį ir įsidarbinimo galimybes) ir socialine padėtimi, kad vykdant šį procesą nebūtų pabloginta socialinė ir ekonominė padėtis priimančiuosiuose regionuose, ypač tuose, kurie itin nukentėjo nuo ekonomikos krizės, ir labiausiai įsiskolinusiose valstybėse narėse, kuriose vis dar vyksta fiskalinio konsolidavimo procesas, ir kad būtų galima užtikrinti geresnę pabėgėlių socialinę integraciją ir jų integraciją į darbo rinką, atsižvelgiant į tai, kad socialinis ir ekonominis nestabilumas, su kuriuo susiduria minėtosios teritorijos ir jų gyventojai, yra su dabartine pabėgėlių krize nesusijęs veiksnys, turint omenyje esamas užimtumo galimybes atitinkamuose regionuose;

11.  teigia, kad sistema, pagal kurią (kiek tai įmanoma praktikoje) prieglobsčio prašytojai galėtų kreiptis dėl prieglobsčio į valstybę narę, kurioje jie jau turi šeimos narių, bendruomenės ryšių ar geresnes įdarbinimo galimybes, pagerintų jų integracijos galimybes;

12.  pabrėžia, kad taip pat reikia plėtoti visapusišką požiūrį į migraciją, apimantį svarbiausią demografinį iššūkį, su kuriuo šiuo metu susiduria Europa ir jos ekonomika; tačiau kartu atkreipia dėmesį į tai, kad pabėgėlių ir migrantų integracija vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais suteikia ir galimybių, turint omenyje demografinę tendenciją ir gebėjimų bazės stiprinimą Europoje; ragina valstybes nares duomenis apie pabėgėlių profesinius įgūdžius kaupti skaitmeninėje bazėje, kad jų perkėlimas Europos Sąjungoje atitiktų padėtį nacionalinėje ir regioninėje darbo rinkoje;

13.  atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija nurodė, kad Europos Sąjungos fondų, įskaitant Europos socialinį fondą (ESF), lėšos galėtų būti panaudotos siekiant prisidėti prie pastangų integruoti pabėgėlius; primena šių fondų valdymo institucijoms, kad prisidedant prie pabėgėlių integracijos fondų lėšos turi būti naudojamos kaip įmanoma veiksmingiau, nedarant neigiamo poveikio kitiems tikslams ir paramos gavėjams, ypač priklausantiems pažeidžiamiausioms grupėms, ir kad turi būti užtikrinama nauda visiems paramos gavėjams; pažymi, jog Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ji gali padėti fondų valdymo institucijoms atitinkamai pritaikyti savo ESF veiksmų programas siekiant vykdyti veiksmingą migrantų ir pabėgėlių integraciją, kartu netrukdant siekti ESF užimtumo tikslų; be to, atkreipia dėmesį į fondus, kurių lėšas galima panaudoti siekiant rengti mokymus apie įvairovę ir lygybės užtikrinimą darbo vietoje ir padėti vietos ir regionines valdžios institucijoms įgyvendinti integracijos priemones;

14.  primygtinai ragina Komisiją atliekant 2016 m. numatytą daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą užtikrinti, kad ES biudžete (ypač naudojant Europos socialinio fondo lėšas) didesnis dėmesys būtų skiriamas teisėtą statusą turinčių pabėgėlių socialinei integracijai ir jų integracijai į darbo rinką; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes panaudoti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) lėšas įgyvendinant asmenų, kurie nėra ES piliečiai, socialinės integracijos ir integracijos į darbo rinką priemones; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Europos strateginių investicijų fondu (ESIF), kartu su kitų ES fondų lėšomis, siekiant užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų skiriamos reikiamos investicijos didelio pabėgėlių skaičiaus integracijai; ragina Komisiją atliekant daugiametės finansinės programos peržiūrą padidinti socialinei politikai skiriamus asignavimus, tokiu būdu siekiant sustiprinti sanglaudos politiką, kad ją įgyvendinant būtų galima užtikrinti pabėgėlių integraciją į darbo rinką ir socialinę jų įtrauktį;

15.  ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių viešosioms užimtumo tarnyboms, kad dirbti galintys pabėgėliai būtų visapusiškai integruoti į darbo rinką; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos viešųjų užimtumo tarnybų tinklas gali atlikti svarbų vaidmenį integruojant migrantus į Europos darbo rinką;

16.  taip pat primena, kad prireikus svarbu padėti MVĮ įdarbinti darbuotojus migrantus;

17.  pabrėžia, kad galimybė patekti į darbo rinką yra pagrindinis elementas skatinant integraciją ir apsaugant pabėgėlių orumą; džiaugiasi, jog kai kurios valstybės narės, perkeldamos Direktyvą 2013/33/ES(18) į nacionalinę teisę, stengiasi sutrumpinti laikotarpį, kuriam praėjus pabėgėliams suteikiama galimybė patekti į darbo rinką;

18.  ragina valstybes nares atidžiai peržiūrėti savo švietimo sistemas siekiant nustatyti, kaip būtų galima kuo greičiau integruoti pabėgėlių vaikus į švietimo procesą;

19.  pakartoja savo raginimą Komisijai derinant veiksmus su valstybėmis narėmis sukurti bendrą sistemą, kuri būtų suderinta su dabartinėmis Europos sistemomis, siekiant sudaryti sąlygas galimam oficialiam diplomo atitikmens pripažinimui ir oficialiam ar neoficialiam kvalifikacijos pripažinimui bei paspartinti šį procesą, kartu suderinant jį su Europos lygmens pripažinimo ir atitikmenų tarp valstybių narių standartizavimu, kad pabėgėliai ir migrantai būtų visapusiškai įtraukti į visuomenę ir dirbtų jų įgūdžius atitinkantį, o ne prastesnį darbą, kaip dažnai būna;

20.  primygtinai pabrėžia, kad, greta prieglobsčio prašytojams bei pabėgėliams teikiamų sveikatos priežiūros ir psichologinės pagalbos paslaugų, turi būti rengiami pabėgėliams ir migrantams lengvai prieinami mokymai ir kad labai svarbu pabėgėliams ir migrantams skubiai surengti kalbos mokymo ir integracijos kursus, kaip privalomą perkėlimo Europos Sąjungoje programos dalį; šie kursai turi būti rengiami iš karto, kai tik perkeltieji asmenys atvyksta į paskirties valstybės teritoriją;

21.  primena, jog svarbu, kad dirbant ES įgyti įgūdžiai taip pat būtų patvirtinti ir teiktų papildomos naudos atitinkamiems asmenims, jeigu jie išvyktų dirbti į kitą šalį už ES ribų;

22.  pažymi, kad siekiant užtikrinti sklandžią pabėgėlių ir migrantų integraciją į priimančiąsias bendruomenes reikia taikyti teisėmis grindžiamą požiūrį ir sutelkti visas institucines ir pilietinės visuomenės pajėgas, nes socialiniai partneriai gali būti svarbūs norint pasinaudoti greitesnės migrantų ir pabėgėlių integracijos į vietos darbo rinką nauda; taigi, ragina valstybes nares rengiant integracijos strategijas deramai atsižvelgti į visus susijusius suinteresuotuosius subjektus;

23.  ragina valstybes nares rengiant tinkamai suplanuotas informacines kampanijas padėti vietos bendruomenėms pasiruošti priimti pabėgėlius ir jų šeimas;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti organizuotos pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis siekiama teikti paramą migrantams ir pabėgėliams, pvz., pasitelkiant Europos migrantų informacinių punktų tinklą ir tinklą „UnionMigrantNet“, kurie yra tik pora tarpvalstybinio bendradarbiavimo tarp informacinių punktų, teikiančių migrantams su integracija susijusią informaciją ir pagalbą, pavyzdžių;

25.  įspėja Komisiją apie nelegalaus ir nedeklaruojamo migrantų darbo keliamą pavojų jų sveikatai ir saugumui ir atkreipia dėmesį į tai, kad tokiame darbe jiems neužtikrinamos su užimtumu ir socialine apsauga susijusios teisės; primygtinai ragina Komisiją užkirsti kelią dideliam darbuotojų išnaudojimui; primena apie tai, kad pagal Sankcijų darbdaviams direktyvą(19) ir Sezoninių darbuotojų direktyvą(20) darbdaviams, kurie išnaudoja darbuotojus migrantus, gali būti taikomos sankcijos; vis dėlto prašo Komisijos parengti labiau į integraciją orientuotą sistemą, kurią taikant būtų galima atsižvelgti į visus šių problemų aspektus, įskaitant siekį numatyti pabėgėliams skirtas apsaugos priemones, kad būtų galima panaikinti migrantų darbo jėgos išnaudojimą;

26.  primena, jog norint išvengti dviejų pakopų sistemos darbo vietoje, svarbu, kad darbuotojai migrantai galėtų visapusiškai naudotis savo darbo teisėmis, įskaitant narystės profesinėje sąjungoje teisę;

27.  primena apie darbuotojui ir darbdaviui kylančią riziką, kai pasirašoma darbo sutartis su prieglobsčio prašytoju, nes prieglobsčio prašymas gali būti atmestas; mano, kad dėl to gali kilti kliūčių taip pat ir įgyvendinant Komisijos tikslus, susijusius su grąžinimo į kilmės šalį politika;

28.  nurodo, kad dauguma prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti kurioje nors valstybėje narėje, pasilieka ES neturėdami jokio teisinio statuso, o tai reiškia, kad didėja neteisėtų migrantų, kurie neturi teisės dirbti ir kurių vaikai negali mokytis, skaičius; todėl pabrėžia, kad reikia kontroliuoti ir stebėti neteisėtus migrantus, nes jiems kyla socialinės atskirties ir skurdo rizika ir dėl to jie linkę pasiduoti bet kokiai išorės įtakai, įskaitant radikalizmą;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares migrantų kilmės šalyse vykdyti informavimo kampaniją, kad jie gautų tinkamą ir reikiamą informaciją apie teisines procedūras, taikomas atvykstant į ES, taip pat apie jų teises ir pareigas valstybėse narėse, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad keliaujantys asmenys galėtų pateikti teisiškai pagrįstus prašymus;

30.  pabrėžia, kad asmenims, norintiems patekti į Europą, ES turėtų pasiūlyti teisėtus būdus atvykti į ES ir joje pasilikti, taip pat pasiūlyti jiems galimybę pasikeisti migracijos statusą ES ir kurti tikrą žiedinę migracijos politiką; ragina šalims kandidatėms, siekiančioms narystės ES, sukurti darbo imigracijos koridorius, kad tų šalių piliečiams būtų suteikta galimybė lengviau patekti į Europos darbo rinką;

31.  prašo Komisijos laikytis plačių užmojų požiūrio persvarstant Mėlynosios kortelės direktyvą(21), kad būtų galima didinti ES mėlynosios kortelės, kuri taikoma aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių ir padeda kovoti su demografiniais iššūkiais ES užpildant ES darbo rinkos trūkumus, svarbą; pabrėžia, kad aukštos kvalifikacijos migrantai galėtų atlikti svarbų vaidmenį integruojant ir asimiliuojant kitus ne ES piliečius į Europos šalių visuomenes ir kad reikia atlikti išsamų migracijos vertinimą, apimantį veiksmų planų, kuriais norima pašalinti esamus Europos šalių darbo rinkos trūkumus, vertinimą siekiant visiems palankios padėties;

32.  ragina itin padidinti paramą toms pietų šalims, kurios apgyvendina didelį skaičių pabėgėlių ir migrantų, taip pat skatina vietoje glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir NVO.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

9

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Jane Collins, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Amjad Bashir, Tania González Peñas, Miapetra Kumpula-Natri, António Marinho e Pinto, Tamás Meszerics, Neoklis Sylikiotis, Ivo Vajgl

19.10.2015

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį Europos Sąjungos požiūrį į migraciją

(2015/2095(INI))

Nuomonės referentė: Merja Kyllönen

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Sąjungos jūrų sienos Viduržemio jūroje yra Europos Sąjungos išorės sienos, kadangi jų, skirtingai nuo sausumos sienų, negalima uždaryti ir kadangi reikia nedelsiant spręsti pabėgėlių srauto problemą tam, kad jie netaptų prekiautojų žmonėmis ir mafijos aukomis;

1.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad smarkiai didėja skaičius žmonių, kurie Viduržemio jūros regione rizikuoja gyvybe leisdamiesi į pavojingą kelionę jūra į ES; pabrėžia, kad Viduržemio jūra yra didžiausias pasaulyje migracijos jūra maršrutas, kuriame yra tankus prekybinės laivybos tinklas; pabrėžia, kad dabartinė pabėgėlių krizė sukėlė didelių sunkumų prekybos laivybos sektoriui, padidino jam tenkančią naštos dalį, ypač dėl įgulų saugumo ir bendro saugumo reikalavimų laikymosi; mano, kad nustatant visapusiškas priemones, kuriomis ES ketina spręsti daugialypes šios krizės problemas, reikėtų deramai atsižvelgti į šį aspektą ir taip jomis būtų sumažinamas neigiamas poveikis transporto sektoriui;

2.  primena, kad pagal JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS)(22) ir Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją (SAR)(23) visos šių konvencijų šalys turi reikalauti, kad laivo kapitonas iškeltų savo vėliavą, jei jis gali tai padaryti nesukeldamas rimto pavojaus laivui, įgulai ar keleiviams, suteiktų pagalbą bet kuriam jūroje rastam žmogui, kuriam gresia pavojus žūti, neatsižvelgdamas į tokio asmens pilietybę, statusą ar aplinkybes, kuriomis tas asmuo randamas, patenkintų jų pradinius medicininius ar kitokius poreikius, nugabentų juos į saugią vietą ir aktyviai dalyvautų paieškos ir gelbėjimo operacijose jūroje; pabrėžia, kad į pavojų jūroje patekusių asmenų gelbėjimas yra ne tik tarptautinė prievolė, bet ir etinė pareiga;

3.ragina visas valstybių narių uosto ir jūrų institucijas ir Europos jūrų saugumo agentūrą (EMSA) ir, visų pirma, Viduržemio jūroje plaukiojančių laivų kapitonus būti labai budriems dėl migrantus ir pabėgėlius, kuriems gali grėsti pavojus, gabenančių laivų; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja jiems griežtai taikyti Tarptautinės jūrų organizacijos ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro (UTHCR) parengtas Elgesio su jūroje išgelbėtais žmonėmis gaires;

(24)4.  pabrėžia, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki gegužės 31 d. Viduržemio jūroje iš viso išgelbėti 47 265 migrantai, iš kurių 13 475 išgelbėjo prekybiniai laivai(25)6; pažymi, kad per šiuos penkis mėnesius 302 prekybinių laivų buvo paprašyta vykti kitu maršrutu ir pakeisti kursą bei padėti vykdyti gelbėjimo operacijas ir kad galiausiai, atsižvelgiant į skubos atvejį, 104 laivų buvo paprašyta gelbėti ir išlaipinti migrantus;

5.  apgailestauja, kad vien tik 2015 m., kaip pranešė UNHCR, daugiau nei 3 000 žmonių prarado gyvybes lemtingo plaukimo per jūrą metu(26)7;

6.  prašo Tarybos nedelsiant patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 9 d. pateiktą pasiūlymą, kuriam savo 2015 m. rugsėjo 17 d. posėdžio metu pritarė Europos Parlamentas, į valstybes nares perkelti 120 000 asmenis, kuriems reikia tarptautinės pagalbos, ir nuolat vertinti galimus papildomus pabėgėlių apsaugos poreikius;

7.  pabrėžia, kad nors atsakomybė pirmiausia priklauso valstybėms narėms, tačiau prekybiniai laivai per gelbėjimo operacijas atlieka svarbų vaidmenį tiek apimties, tiek aktyvumo požiūriais; atkreipia dėmesį, kad prekybiniai laivai neturi reikalingos įrangos ir jų personalas nėra apmokytas, kad būtų pakankamai paruošti sistemingai dalyvauti tokio didelio masto gelbėjimo operacijose;

8.  primena, kad komercinių laivų ir jų įgulos teikiama pagalba gelbėjimo operacijoms neturėtų pakeisti pagalbos jūroje esantiems migrantams, kurią ir toliau turėtų vykdyti ES ir valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kurios turi skirti reikalingų žmogiškųjų ir finansinių išteklių; pripažįsta ir palankiai vertina humanitarinių organizacijų didelį ir dosnų indėlį gelbstint valtis ir dislokuojant laivus Viduržemio jūroje, ypač organizacijos „Gydytojai be sienų“ ir Pagalbos migrantams atviroje jūroje centro indėlį;

9.  pažymi, kad gelbėjantiems laivams ir jų savininkams tenkančios galimos ekonominės ir teisminės pasekmės atgraso kai kuriuos laivus nuo pagalbos teikimo; ragina valstybes nares nebausti tų, kurie, vedami humanitarinių paskatų, savanoriškai padeda migrantams, įskaitant vežėjus ir laivų savininkus; ragina Komisiją pasiūlyti persvarstyti Tarybos direktyvą 2001/51/EB;

10.  reiškia susirūpinimą, kad dėl nepakankamo laivų ir jų įgulų parengimo vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas, kurios nėra jų įprastinė veikla, padėtis Viduržemio jūroje, kurioje jau vyksta žmonijos tragedija, gali pablogėti vykstant nelaimėms, per kurias ir migrantai, ir įgulos nariai gali netekti gyvybės ir kurios gali sukelti pavojų jūrų saugumo ir aplinkos požiūriais;

11.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015) 0240) ir primygtinai ragina visas valstybes nares prisiimti atsakomybę, imtis deramų skubių priemonių nacionaliniu ir ES lygmeniu, kad būtų apsisaugota nuo tolesnių žmogiškųjų tragedijų Viduržemio jūroje ir užtikrintas tarptautinių ir etinių įsipareigojimų vykdymas vadovaujantis solidarumo ir bendros atsakomybės principais; primygtinai ragina ES ir valstybes nares rasti veiksmingą ir tvarų dabartinių ES migracijos sistemos trūkumų sprendimą, siekiant reaguoti į tikrąsias dabartinės imigracijos krizės priežastis ir užkirsti kelią tolesniam kontrabandininkų laivų išvykimui ir naujoms žmonių žūtims Viduržemio jūroje; laikosi nuomonės, kad ES lygmens priemonės turi būti visapusiškos ir užtikrinti kontroliuojamą, valdomą, saugią ir legalią migraciją;

12.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Viduržemio jūroje vykstančios migracijos krizės, ypač jos humanitarinių aspektų, tačiau taip pat ir dėl jos poveikio jūrų transportui, įskaitant keleivinius, kruizinius ir krovininius laivus, laivų ir jų įgulų saugumui bei saugiai laivybai apskritai;

13.  mano, kad kova su nelegaliu migrantų gabenimu neturėtų pakenkti laivybos laisvei;

14.  laukdamas būtinų vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių įgyvendinimo, primygtinai ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją toliau didinti finansavimą reikiamo masto paieškos ir gelbėjimo operacijoms Viduržemio jūroje ir išplėsti dabartinių operacijų veiksmų apimtį, bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, kad galėtų būti užtikrintas ir migrantų, ir asmenų, turinčių teisę gauti tarptautinę apsaugą ir norinčių patekti į Europą, ir Viduržemio jūros vandenyse dirbančių laivų įgulų saugumas ir pagrindinės teisės;

15.  reikalauja, kad būtų vykdoma griežta faktinio gelbėjimo operacijoms ir priėmimo centrams skirtų lėšų naudojimo kontrolė siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamai naudojamos šiems konkretiems tikslams, o ne iššvaistytos nelegaliai veiklai;

16.  ragina ES institucijas ir valstybes nares visiškai dislokuoti esamas laivų eismo stebėsenos ir informacijos Viduržemio jūroje sistemas, siekiant rinkti naujausią informaciją apie ES pakrantes kertančius laivus ir toliau vystyti įvairių jūrų sektoriaus institucijų, įskaitant transporto saugos, karinio laivyno ir pakrančių apsaugos institucijas, bendradarbiavimą (jei reikia vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 329 straipsnio 1 dalį), kad būtų geriau koordinuojamos ir vykdomos veiksmingos saugios laivybos funkcijos, padedančios sunaikinti nelegalios imigracijos tarpininkų tinklus ir konfiskuoti jų laivus, bei nuolat tikruoju laiku stebima paramos gelbėjimo operacijoms padėtis; pabrėžia Europos jūrų saugumo agentūros vaidmenį visu pajėgumu teikiant integruotas jūrų sektoriaus paslaugas, skirtas remti operacijas Viduržemio jūroje, šis vaidmuo turi būti didinamas;

17.  pabrėžia, kad valstybės narės ir susijusios valdžios institucijos turi užtikrinti sklandų išgelbėtų pabėgėlių ir migrantų išlaipinimą paskirtame jūrų uoste iš gelbėjimo operacijoje dalyvavusių laivų;

18.  pabrėžia, kad keleivinių, kruizinių ir krovininių laivų įgulos, dalyvaujančios gelbėjimo veiksmuose, jokiu būdu negali trukdyti agentūros FRONTEX koordinuojamų pareigūnų, atsakingų už migrantų, esančių pasienio valstybėse narėse, patikrą, darbui, nei jo apsunkinti, nepriklausomai nuo jų sprendimo pagal valstybių narių arba ES teisės aktus;

19.  pabrėžia, kad turi būti skubiai stiprinami agentūros FRONTEX pajėgumai ir kompetencija;

20.  ragina visas šalis, kurioms aktuali padėtis Viduržemio jūroje, ieškoti pabėgėlių krizės sprendimų, įskaitant pastangas siekiant pagerinti pabėgėlių saugumą ir žmogaus teises jų gimtosiose šalyse; ragina ES ir valstybes nares teikti pagalbą ir išteklius pasienio valstybėms narėms, spręsti pagrindines didelio masto migracijos priežastis, stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis Viduržemio jūros regiono šalimis, pvz., Turkija, Libija, Libanu ir Jordanija keičiantis informacija, rengiant bendras paieškos ir gelbėjimo operacijas, kontroliuojant sienas, stebinti ir skatinant sudaryti migracijos kontrolės susitarimus, ir spręsti prekiautojų žmonėmis, organizuoto nusikalstamumo lyderių ir žmonių gabenimo tarpininkų tinklų problemą taikant griežtas baudžiamąsias sankcijas;

21.  ragina Komisiją sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų valstybių narių kompetentingos institucijos, sausumoje veikiančios humanitarinės organizacijos, ES ir JT agentūros, siekiant nedelsiant nustatyti pabėgėlių transporto priemones ir sukurti saugius ir teisėtus ir jūros, ir sausumos maršrutus, kuriais būtų galima prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius saugiai ir oriai pervežti iš konflikto zonų į pabėgėlių stovyklas ir tikslines valstybes; mano, kad reikia atverti legalius reguliuojamus imigracijos kanalus atsakomybe už juos dalijantis visoms 28 valstybėms narėms;

22.  pabrėžia, kad laikinas pasienio kontrolės atnaujinimas keliose valstybėse narėse kelia pavojų įprastai Šengeno sistemai, kuria numatytos atviros ES vidaus sienos ir laisvas asmenų judėjimas, blogina pabėgėlių sąlygas pasieniuose ir sukuria sunkumų ES transporto sistemos veikimui, įskaitant keleivių vežimą; ragina Komisiją parengti atitinkamas greito reagavimo priemones ir sprendimus siekiant išsaugoti sklandų transporto sistemos veikimą ir laisvo asmenų judėjimo teises, įskaitant keleivių teises;

23.  pabrėžia, kad svarbu sukurti infrastruktūrą ir sistemą, kurią taikant būtų numatomos ir parengiamos kitos ES išorinių sienų atkarpos, kuriose labai išaugs migracijos srautai.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.10.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

9

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Gesine Meissner, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Tapardel, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Evžen Tošenovský

17.2.2016

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją

(2015/2095(INI))

Nuomonės referentas: Andrea Cozzolino

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad dabartinės migracijos keliamų problemų sprendimas turėtų būti bendra Europos migracijos ir prieglobsčio politika, kurioje būtų įtvirtintas holistinis ir integruotas požiūris, kurio laikantis būtų sprendžiami esminiai migracijos klausimai, pvz., pabėgėlių tarptautinė apsauga, kova su prekybos žmonėmis tinklais, legalios migracijos reguliavimas; taip pat pabrėžia, kad reikia taikyti tinkamą daugialypį bendradarbiavimą, kuriame dalyvautų ES, valstybės narės ir regioninės bei vietos valdžios institucijos, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus ir koordinuojant su jais savo veiksmus, dėmesį sutelkiant į valstybių narių ir trečiųjų šalių, ypač kilmės ir tranzito, bendradarbiavimą tarpvalstybiniu mastu;

2.  mano, kad įgyvendinant bendrą ES migracijos ir prieglobsčio politiką reikėtų atskirti pabėgėlius ir ekonominius migrantus; atkreipia dėmesį į visų migrantų ir pabėgėlių, bėgančių nuo karo bei persekiojimo, sunkią padėtį, su jais reikia elgtis pagarbiai ir humaniškai, pasmerkiant ksenofobiškas nuostatas ir manipuliacijas migracijos krizės klausimu, kai tokių manipuliacijų pasitaiko; pabrėžia, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnyje tvirtinama, jog Sąjungos politikai taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant finansinius padarinius; pabrėžia, kad reikia reaguoti Europos Sąjungos lygmeniu ir valstybės narės turi dėti bendras pastangas; primena, kad valstybės narės turėtų dalintis atsakomybe, kaip nustatyta SESV 80 straipsnyje;

3.  pabrėžia, kad migracija yra ne tik sudėtingas, pasaulinis ir itin žmoniškas reiškinys, bet galėtų ES suteikti ir galimybę stiprinti ekonomikos bei socialinį vystymąsi atsižvelgiant į ekonominę krizę ir demografines Sąjungos problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis veiksmingai administruoti su migracija susijusius klausimus, įtraukti visus susijusius asmenis, pavyzdžiui, pilietinę visuomenę, ir praktiškai įgyvendinti bei propaguoti tvarių ir veiksmingų tikslinių priemonių, skirtų migrantų apgyvendinimui ir integracijai, visų pirma susijusių su švietimu, mokymu, prieiga prie darbo rinkos, socialinių paslaugų ir būsto, rinkinį;

4.  primena, kad migrantai linkę atvykti ir dažnai įsikurti miesto vietovėse, nepaisant valdžios institucijų pastangų juos paskirstyti tolygiai; pabrėžia, kad migrantų nereikėtų įkurdinti tik miestuose ir ragina juos sąžiningai paskirstyti valstybėms narėms ir pačiose valstybėse narėse; pripažįsta, kad miestų vaidmuo trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais yra svarbus priimant, apgyvendinant ir integruojant migrantus ir ragina Komisija bei valstybes nares vienu iš prioritetų laikyti kovą su skurdu miestuose;

5.  palankiai vertina 2015 m. lapkričio 27 d. ES Tarybai pirmininkaujančio Liuksemburgo išvadas, pateiktas neoficialiame ministrų susitikime dėl teritorinės sanglaudos ir miestų politikos, kuriose „svarstoma miestams ir savivaldybėms suteikti tinkamą paramą siekiant spręsti pabėgėlių padėties problemą, visų pirma sutelkiant [...] Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšas, skirtas tvariai miestų plėtrai, ir įtraukiant migracijos ir pabėgėlių klausimą į ES miestų darbotvarkę“;

6.  primena, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ne tik Europos socialinis fondas, bet ir Europos regioninės plėtros fondas prisideda prie teminio tikslo skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu bei diskriminacija, tuo pačiu įgyvendinant migrantų integracijos priemones, pavyzdžiui, investicijas į socialinę apsaugą, sveikatą, švietimą, būstą (įskaitant vandenį) ir vaikų priežiūros struktūras, skurdžiose miestų vietovėse ir į naujas įmones, pavyzdžiui teikiant patarimus, mokant kalbos ir apmokant, taip pat taikant kovos su diskriminacija priemones; ragina geriau koordinuoti visų integravimo politikai skirtų ES lėšų panaudojimą;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares, sprendžiant dabartines papildomas sanglaudos politikos srityje iškilusias problemas, lanksčiai naudoti esamas programas; atkreipia dėmesį į Komisijos lankstumą nagrinėjant valstybių narių pasiūlymus pagal dabartines veiksmų programas ir vertina jos norą įvertinti ir nedelsiat patvirtinti šių programų pakeitimus, taip siekiant padėti valstybėms narėms geriau prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir kiekvienai valstybei narei teikti jai reikiamas investicijas; ragina valstybes nares atitinkamai pasinaudoti ESI fondų teikiamu finansavimu ir į pasiūlymus dėl laikotarpio vidurio peržiūros, vyksiančios 2016 m. pabaigoje, įtraukti su Europos migracijos darbotvarke susijusias priemones, tuo pačiu primena, kad pagrindinis sanglaudos politikos tikslas – būti investicine priemone, skatinančia augimą ir darbo vietų kūrimą visoje Europoje ir mažinančia įvairių regionų vystymosi skirtumus;

8.  laikosi nuomonės, kad ESI fondai, naudojami kartu su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF), yra naudinga priemonė sprendžiant migracijos keliamų problemų masto klausimą apgyvendinimo, perkėlimo, kalbos ir profesinių gebėjimų ugdymo bei integravimo būdų srityse, taip pat sprendžiant su skurdu ir socialine atskirtimi susijusias problemas; todėl ragina valstybes nares labiau stengtis didinti jų administravimo ir institucinių sistemų pajėgumus; pabrėžia, kad sanglaudos politikos bendroje sistemoje sprendimai dėl tikslaus struktūrinių fondų lėšų perskyrimo migracijos klausimams turėtų priklausyti valstybių narių ir regionų kompetencijos sričiai atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius;

9.  prašo Komisiją parengti požiūrį į migraciją, kuris būtų panašus į makroregioninėje strategijoje taikomą požiūrį; pabrėžia, kad toks integruotas ir išsamus požiūris turėtų būti grindžiamas Bendrijos iniciatyva dėl pasienio regionų (INTERREG) ir turėtų apimti konkrečius tikslus, taip pat turėtų būti pasinaudota tokiomis priemonėmis kaip integruota teritorinė investicija (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija; primena, kad teritorinio bendradarbiavimo tikslas sanglaudos politikoje leidžia įvairiems veikėjams ieškoti bendrų sprendimų, taip pat dalyvaujant trečiosioms šalims; atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu didinti pilietinės visuomenės, įskaitant savanorių, pajėgumus ir pilietinės visuomenės bei vietos veikėjų bendradarbiavimo mastą, taip pat vystyti verslumą, kuris yra augimo, socialinės įtraukties ir užimtumo priemonė;

10.  ragina Komisiją laikantis galiojančių stabilumo ir augimo pakto taisyklių tais atvejais, kai pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 1303/2013 III priedą nagrinėjant atitinkamų valstybių narių socialinę ir ekonominę padėtį taikoma 23 straipsnio 11 dalis atsižvelgti į papildomas nenumatytas viešąsias išlaidas, kurias valstybės narės patyrė dėl precedento neturinčio pabėgėlių srauto;

11.  mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra itin svarbus sprendžiant migracijos srautų keliamas problemas; primena, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo programos ir jas įgyvendinant įgyta patirtis buvo svarus indėlis, nes jos taip pat veikė kaip geras įvairių valstybių narių valdžios institucijų ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo pagrindas; taip pat pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų daryti daugiau, nei vien tik reaguoti ekstremaliosios padėties ar krizės atveju, ir tvirtina, kad reikia užsienio ir vystymosi politikos, kurią vykdant būtų geriau sprendžiami nuolatiniai struktūriniai klausimai, susiję su masiniais migracijos srautais;

12.  pabrėžia, kad reikia veiksmingai kovoti su nusikalstamais kontrabandininkų ir prekeivių tinklais; mano, kad reikia toliau dėti pastangas skatinant veiksmingą ES pasienio politiką ir kuriant saugias bei teisėtas galimybes pabėgėliams patekti į ES, taip sudarant galimybes gelbėti žmonių gyvybes ir užtikrinant saugumą bei saugą, sykiu pripažįstant, kad šie veiksmai yra migracijos politikos dalis; ragina vykdyti politiką ir imtis priemonių, kurias pasitelkiant būtų grąžinami nelegalūs imigrantai, viso proceso metu bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis;

13.  atkreipia dėmesį į svarbų socialinių įmonių, vaidmenį, kurį jos atlieka integruodamos ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu įgalindamos imigrantus; ragina Komisiją parengti bendradarbiavimo ir dialogo migracijos klausimais platformą siekiant rinkti regionų ir miestų gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su dabartinės pabėgėlių krizės sprendimo būdais ir užtikrinti jų sklaidą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

7

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Bill Etheridge, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Andrew Lewer, Iskra Mihaylova, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Viorica Dăncilă, Ivana Maletić, Bronis Ropė, Davor Škrlec, Hannu Takkula, Damiano Zoffoli, Marco Zullo

22.10.2015

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją

(2015/2095(INI))

Nuomonės referentė: Mary Honeyball

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl migracijos, ypač į jose išreikštą įsipareigojimą moterų ir mergaičių žmogaus teisėms;

A.  kadangi dabartinė krizė visų pirma yra humanitarinė krizė ir ES atsakas turi būti pagrįstas solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu;

B.  kadangi būtinas koordinuotas ES masto perkėlimo mechanizmas pabėgėliams visose valstybėse narėse paskirstyti;

C.  kadangi dėl lyčių nelygybės įvairiose valstybėse narėse labai skirtingai elgiamasi su prieglobsčio prašančiomis moterimis bei mergaitėmis ir taikant holistinį ES požiūrį į prieglobstį ir migraciją reikia užtikrinti, kad prieglobsčio suteikimo proceso metu būtų taikomos nuoseklios ir lytims pritaikytos procedūros ir gairės, taip pat teikiamos paramos paslaugos;

D.  kadangi migrantės moterys ir mergaitės – turinčios dokumentus arba jų neturinčios – ir prieglobsčio prašytojos visais savo kelionės etapais yra ypač pažeidžiamos visų formų smurto, įskaitant seksualinį smurtą;

E.  kadangi vaikai prieglobsčio prašytojai dažniau keliauja su moterimis nei vyrais ir susiduria su ypatingais iššūkiais, dėl kurių jie yra ypač pažeidžiami per konfliktus, kai vyksta į Europą ir kai juos priima valstybės narės;

F.  kadangi prieglobsčio prašytojos turi ypatingų su apsauga susijusių interesų ir rūpesčių, kurie skiriasi nuo vyrams rūpimų klausimų, ir prieglobsčio procedūrų metu taikant lyčių aspektą galima atsižvelgti į šiuos skirtumus;

G.  kadangi moterys ir LGBTI bendruomenei priklausantys asmenys patiria ypatingų formų persekiojimą dėl lyties, kuris iki šiol pernelyg dažnai nepripažįstamas vykdant prieglobsčio procedūras;

H.  kadangi fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto aukos jau yra pažeidžiamos, o sulaikymas gali dar labiau pagilinti jų traumas;

I.  kadangi pagalbos sistema taip pat turi apimti specialias besilaukiančių ir didelių sveikatos problemų turinčių moterų priežiūros paslaugas; kadangi kai kuriose šalyse migrantės ne visuomet turi galimybę naudotis priežiūros iki gimdymo paslaugomis – net kai jos prieinamos;

J.  kadangi organizuotos nusikalstamos grupuotės naudojasi šiuo metu nepastovia padėtimi Viduržemio jūros, taip pat Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionuose, išnaudodamos saugumo siekiančių moterų ir mergaičių pažeidžiamumą ir neteisėtai jas gabendamos, naudodamos seksualinę prievartą ir jomis prekiaudamos išnaudojimo darbui, prostitucijos ar seksualinio išnaudojimo tikslais;

K.  kadangi tuo atveju, kai migrančių teisinis statusas priklauso nuo jų sutuoktinių, kyla grėsmė jų integracijai ir teisėms;

1.  mano, kad būtini radikalūs ir ilgalaikiai Europos požiūrio į migraciją pokyčiai; taip pat mano, kad bet kokia ilgalaikė ir tvari strategija turi apimti visus migracijos ir prieglobsčio suteikimo aspektus, įskaitant diplomatinę ir užsienio politiką, pasaulio nusikalstamą ekonomiką, humanitarinės pagalbos teikimą ir geresnę pagalbą į Europą jau atvykusiems asmenims; be to, mano, kad lyčių aspektas turi būti įtrauktas į visas sritis;

2.  ragina ES prisiimti didesnę atsakomybę už ekstremalios humanitarinės situacijos, dėl kurios taip pat nukenčia migrantės moterys ir mergaitės, sprendimą taikant holistiniu požiūriu, įskaitant privalomą pabėgėlių paskirstymo valstybėms narėms mechanizmą, ypatingą dėmesį skiriant besilaukiančių, neįgalių moterų, smurto – ypač moterų lytinių organų žalojimo – aukų, vienišų motinų, vyresnio amžiaus moterų ir mergaičių poreikiams;

3.  ragina valstybes nares parengti veiksmingą koordinuotą mechanizmą atvykstantiems pabėgėliams priimti, informacijai apie juos apdoroti, jiems perkelti į ES ir pačioje Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į lyčių požiūriu opius klausimus; ragina ES agentūras ir valstybes nares užtikrinti, kad viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės darbuotojams būtų rengiami mokymai lyčių aspektu pagrįsto požiūrio klausimais, kad jie galėtų dirbti su atvykstančiais pabėgėliais;

4.  pabrėžia, kad koordinuotas ES atsakas į pabėgėlių krizę turi apimti konkrečias priemones, reikalingas norint atsižvelgti į vaikų ir ypač jaunų mergaičių pažeidžiamumą ir poreikius, įskaitant jų teisę į švietimą;

5.  pabrėžia ir pripažįsta, kad svarbu plėtoti holistinį požiūrį į migraciją lyčių lygybės požiūriu, nepaisant migrantų teisinio statuso; mano, kad priimant sprendimus dėl sulaikymo reikia atsižvelgti į patirtas traumas ar įvairių formų smurtą dėl lyties, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, ir į tai, kad besilaukiančių moterų poreikiai geriau patenkinami specialiai pritaikytuose centruose, kur užtikrintas privatumas ir dirba kvalifikuotas personalas, apmokytas, kaip elgtis tokiose situacijose; pabrėžia, kad mergaitės ir berniukai niekuomet neturėtų būti sulaikomi dėl to, kad yra migrantai;

6.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad prieglobsčio suteikimo procedūros (taip pat prie valstybinių sienų) nepažeistų Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) kovos su persekiojimu dėl lyties gairių, parengtų vadovaujantis 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso, kuriose raginama konvenciją aiškinti atsižvelgiant į lyčių problematiką ir apibrėžti pagrindus pabėgėlių statuso ar prieglobsčio suteikimo prašymams patenkinti;

7.  primygtinai ragina užtikrinti, kad UNHCR ir valstybių narių darbuotojai, sprendžiantys su ekstremaliomis humanitarinėmis situacijomis susijusius klausimus, būtų tinkamai apmokyti teikti psichologinę pagalbą migrantėms moterims ir mergaitėms, kelionės metu patyrusioms psichologinį arba fizinį smurtą;

8.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl neteisėto žmonių gabenimo masto, dėl kurio gilėja dabartinė krizė, o pažeidžiami asmenys, įskaitant moteris, mergaites ir vaikus, priversti keliauti nežmoniškomis ir gyvybei pavojingomis sąlygomis; pažymi, kad, žmonėms tapus ir smurto bei išnaudojimo aukomis, skirtumas tarp neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis praktiškai gali tapti nebeaiškus; todėl ragina valstybes nares stiprinti savo policijos ir teisminį bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamomis grupuotėmis, dalyvaujančiomis vykdant neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis;

9.  prieštarauja besilaukiančių moterų, vaikų ir krūtimi maitinančių motinų sulaikymui; ragina nutraukti bet kokį vaikų sulaikymą ES ir sudaryti sąlygas tėvams gyventi su savo vaikais tinkamai pritaikytuose centruose laukiant, kol bus priimtas sprendimas dėl jų prieglobsčio; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės;

10.  ragina valstybes nares sulaikymą taikyti retai, o ne sistemingai, vykdyti griežtus stebėsenos procesus ir sudaryti galimybes NVO ir kitoms kompetentingoms organizacijoms apsilankyti ir patikrinti sąlygas bei būtiniausius standartus, įskaitant susijusius su moterų teisėmis sulaikymo vietose;

11.  pabrėžia, jog priėmimo centrus valstybėse narėse būtina įrengti taip, kad jie būtų patogūs šeimai ir atitiktų ypatingus motinų su vaikais, taip pat krūtimi maitinančių ir besilaukiančių moterų poreikius;

12.  pabrėžia, kad turėtų būti imamasi priemonių siekiant padėti apsaugoti migrantes ir prieglobsčio prašytojas, įskaitant atskiro būsto ir sanitarinių patalpų užtikrinimą jokiais ryšiais nesusijusiems vyrams ir moterims;

13.  pabrėžia, kad prieglobsčio ir pabėgėlių klausimų nagrinėjimo procesai turėtų apimti lyčių aspektu pagrįstas procedūras, gaires ir paramos paslaugas, įskaitant atskirus pokalbius su pabėgėliais vyrais ir moterimis bei prieglobsčio prašytojais vyrais ir moterimis, galimybę pokalbį vesti tos pačios lyties asmenims, taip pat nukreipimą psichologinėms ir socialinėms bei su trauma susijusioms konsultacijoms;

14.  pabrėžia, jog būtina visuomet sudaryti galimybę pabėgėlėms ir migrantėms naudotis moterų advokačių paslaugomis, kad apie savo rūpesčius jos galėtų papasakoti saugioje ir konfidencialioje aplinkoje; mano, kad minėtieji rūpesčiai turėtų apimti sveikatos, reprodukcines, su motinyste susijusias problemas, seksualinio priekabiavimo ir smurto bei bet kuriuos kitus klausimus arba informaciją, tačiau jais neapsiriboti;

15.  pabrėžia, kad rengiant, įgyvendinant ir vertinant bet kokią ES migracijos ir prieglobsčio suteikimo politiką bei priemones turėtų būti atsižvelgiama į lytį ir kilmę;

16.  pabrėžia, kad svarbu kurti saugius ir teisėtus maršrutus į ES; mano, jog taip bus galima užtikrinti, kad migrantės, pabėgėlės ir prieglobsčio prašytojos nesikreiptų į žmonių gabenimo tinklus ir galėtų visiškai įgyvendinti savo pagrindines teises;

17.  pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau sumažinti žūvančiųjų jūroje skaičių, turi būti plečiamos ir nuolat vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos;

18.  ragina visoje ES stiprinti teisę į šeimos susijungimą, taip pat gerinti jų įgyvendinimą taikant sklandesnes ir ne tokias brangias procedūras;

19.  ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečias priemones siekiant padėti pabėgėlėms ir migrantėms įsitraukti į darbo rinką, pvz., rengti mokymus, skatinti savarankiškai dirbti, organizuoti kalbų kursus, sudaryti mokymosi visą gyvenimą ir dalyvavimo savanoriškoje veikloje galimybes; mano, kad prieglobsčio prašytojų, migrančių ir pabėgėlių išsilavinimas, įgūdžiai ir baigti mokymai turėtų būti pripažįstami ir vertinami ir kad turėtų būti numatytos skaidrios užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo procedūros;

20.  ypač pabrėžia tai, kad svarbu užtikrinti galimybę įgyti išsilavinimą migrantėms mergaitėms – pirmiausia nelydimoms;

21.  mano, kad ekonominė nepriklausomybė yra kelias į lygybę ir integraciją; todėl ragina valstybes nares padėti migrantėms gauti darbo;

22.  primena, jog pagal Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 12 straipsnį reikalaujama, kad valstybės dalyvės moterims užtikrintų tinkamas sveikatos apsaugos paslaugas, kurios apimtų nėštumo ir pogimdyminę priežiūrą bei higieną mėnesinių metu, tačiau jomis neapsiribotų;

23.  ragina informaciją apie moteris, ypač besilaukiančias, dokumentų neturinčias mergaites ir nelydimus nepilnamečius, tvarkyti tinkamai ir prioritetine tvarka ir nedelsiant nustatyti jų tapatybę, kad valdžios institucijos galėtų stebėti jų padėtį;

24.  pabrėžia, kad priimančiosios šalys turėtų visapusiškai užtikrinti teisę į nemokamą kokybišką valstybinį išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas (ypač susijusias su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis), užimtumą ir būstą, kuris tenkintų pabėgėlių moterų ir mergaičių poreikius ir gebėjimus;

25.  palankiai vertina papildymus naujoje Priėmimo sąlygų direktyvos redakcijoje(27), būtent tai, kad prekybos žmonėmis ir moterų lytinių organų žalojimo aukos įtrauktos kaip atskiros pažeidžiamų asmenų kategorijos; reiškia didelį susirūpinimą, kad tik 12 valstybių narių pažeidžiamų asmenų statusą taikė prekybos žmonėmis aukoms; ragina kitas valstybes nares nedelsiant tinkamai įgyvendinti naujos direktyvos redakcijos nuostatas ir ragina Komisiją paskatinti ES valstybes nares įgyvendinti atitinkamas priemones;

26.  mano, kad aukoms, taip pat mergaitėms, kurioms gresia būti ištekintoms vaiko amžiaus, anksti ir prievarta, šalyse, į kurias jos atvyko, turėtų būti suteiktas pažeidžiamo asmens statusas;

27.  ragina dar didesnį dėmesį skirti migrančių ir pabėgėlių motinų, keliaujančių su vaikais – tiek savo, tiek našlaičiais – poreikiams, užtikrinant saugią prieigą prie maisto, vandens, pastogės, persirengimo vietų, tinkamų vaistų, sanitarinių sąlygų ir galimybę tenkinti kitus poreikius visais kelionės etapais bei atvykus; ragina valstybes nares prieglobsčio prašytojoms ir migrantėms, atvykusioms į ES pagal šeimos susijungimo nuostatas, suteikti nuo jų sutuoktinio nepriklausomą teisinį statusą, kad būtų išvengta išnaudojimo, sumažintas pažeidžiamumas ir užtikrinta didesnė lygybė;

28.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos ir Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

29.  ragina valstybes nares užtikrinti tarptautinę moterų-persekiojimo aukų apsaugą ir vadovautis Komisijos parengtomis Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą taikymo gairėmis;

30.  apgailestauja, kad Komisija „Europos migracijos darbotvarkės“ tiksluose nenumatė sušvelninti šeimos susijungimo apribojimų; pažymi, kad svarbu leisti ES jau esantiems asmenims vėl būti kartu su savo šeimos nariais, įskaitant nelydimus vaikus;

31.  pabrėžia, kad, nepaisant pabėgėlių ir migracijos srautų svyravimų, dėl kurių spaudimą gali patirti priėmimo centrai, pirmenybę visada reikia skirti pažeidžiamų asmenų, taip pat moterų ir mergaičių, ypač nelydimų mergaičių, poreikiams, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kaip bendra Europos prieglobsčio sistema įgyvendinama praktiškai;

32.  ypatingą dėmesį atkreipia į migrantų srautų grupes, kurioms priklausantys asmenys ir taip pažeidžiami, ir atkreipia dėmesį į tokius veiksnius, kaip asmens amžius, lytis, negalia, lytinė tapatybė ir tikėjimas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad neužtikrinami konkretūs žmonių apsaugos poreikiai;

33.  griežtai smerkia tai, kad seksualinis smurtas prieš moteris naudojamas kaip karo ginklas; mano, kad per konfliktą nukentėjusioms migrantėms moterims ir mergaitėms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys užtikrinant galimybę gauti medicininę ir psichologinę pagalbą;

34.  rekomenduoja visoms teisėtoms ir susijusioms organizacijoms, pavyzdžiui, UNHCR, FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biurui ir Tarptautinei migracijos organizacijai, taip pat NVO ir valstybėms narėms užtikrinti kuo aukštesnius standartus į visus centrus įdarbinant darbuotojas moteris, nustatant visiems darbuotojams privalomus mokymus lyčių klausimais ir siekiant lyčių aspektą įtraukti į visą veiklą bei programas, skirtas pabėgėlių srautams arba prieglobsčio prašymų nagrinėjimui;

35.  ragina visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) siekiant užtikrinti migrančių moterų ir mergaičių apsaugą nuo smurto ir taikyti šios konvencijos 59 straipsnį, kuriame aiškiai pažymima, jog konvencijos šalys turėtų imtis būtinų priemonių, kad sustabdytų migrančių, kurių gyventojo statusas priklauso nuo jų sutuoktinio, išsiuntimo procedūras ir (arba) suteiktų atskirą leidimą gyventi tuo atveju, jei iširtų jų santuoka;

36.  ragina plačiau bendradarbiauti su migrantų kilmės šalimis ir tose šalyse dirbančiomis NVO, siekiant pagerinti sąlygas moterims, kurios yra pagrindinės konfliktų aukos;

37.  atkreipia dėmesį į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“(28); atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą sustiprinti Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas dėl saugios kilmės šalies; yra tvirtai įsitikinęs, kad bet koks sprendimas suderinti nuostatas dėl saugios kilmės šalies, įskaitant galimą bendro ES sąrašo, į kurį būtų įtrauktos saugios kilmės šalys, parengimą, turi apimti lyčių aspektą; tačiau pažymi, kad nė viena kilmės ar trečioji šalis negali būti laikoma išties saugia, jei su smurtu dėl lyties susiduriama visose šalyse; mano, kad nagrinėjant prašymus, kurie grindžiami baime patirti smurtą dėl lyties ar diskriminaciją, niekada neturėtų būti taikomos pagreitintos prieglobsčio procedūros;

38.  pripažįsta, kad moterų organizacijos ir pabėgėlės turi dalyvauti priimant sprendimus dėl elgesio su jomis, įskaitant pagalbos paskirstymo prioritetus, ir vykdant taikos kūrimo iniciatyvas jų kilmės šalyse;

39.  pabrėžia, kad susitikimų dėl prieglobsčio ir pokalbių metu turi būti teikiamos vaiko priežiūros paslaugos, siekiant užtikrinti tinkamą galimybę pateikti prašymą suteikti prieglobstį; pažymi, jog tai, kad prieglobsčio prašantiems asmenims ir pabėgėliams neteikiamos vaiko priežiūros paslaugos, yra didelė kliūtis norint užsitikrinti pagrindines paslaugas, ir tai daro neproporcingai didelį poveikį moterims, nes joms tenka didžiausia atsakomybė už vaiko priežiūrą; pabrėžia, kad teikiant pagrindines paslaugas būtina atsižvelgti į šeimų poreikius, susijusius su vaiko priežiūra;

40.  mano, jog dokumentų neturinčios migrantės ir jų išlaikomi asmenys ypač rizikuoja tapti smurto, išnaudojimo ir tarpsektorinės diskriminacijos dėl rasės ir lyties aukomis; pažymi, kad dėl dokumentų neturinčių migrančių teisinio statuso gali būti ribojama prieiga prie atitinkamų paslaugų, pvz., moterų prieglaudų;

41.  reiškia gilų susirūpinimą dėl vyraujančių neigiamų stereotipų, susijusių su migrantėmis, pabėgėlėmis ir prieglobsčio prašytojomis; ragina valstybes nares padvigubinti savo pastangas siekiant apsaugoti visus migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašančius asmenis nuo dešiniojo ekstremizmo ir smurto.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.10.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

5

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Vicky Maeijer, Barbara Matera, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Marijana Petir, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, Stefan Eck, Arne Gericke, Constance Le Grip, Evelyn Regner, Monika Vana

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jane Collins

26.10.2015

Peticijų komiteto NUOMONĖ

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl padėties Viduržemio jūros regione ir būtinybės vadovautis holistiniu ES požiūriu į migraciją

(2015/2095(INI))

Nuomonės referentė: Marlene Mizzi

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą imtis priemonių reaguojant į precedento neturinčią krizę Viduržemio jūros regione ir gerinti migracijos valdymą visais jos aspektais – tai turėtų būti daroma stiprinant migracijos politiką ir priimant strateginę Europos migracijos darbotvarkę; taip pat atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į griežtą visuomenės protestą dėl migracijos politikos trūkumų; laikosi nuomonės, kad turėdama pakankamai išteklių ir nedelsiant visavertiškai įgyvendinama Europos migracijos darbotvarkė būtų svarbus pirmas žingsnis gelbstint žmonių gyvybes, suteikiant galimybes naudotis tarptautine apsauga, siekiant sąžiningo pasidalijimo atsakomybe ir solidarumo, taip pat ištaisant dabartinės sistemos trūkumus; ragina Komisiją rengiant būsimą migracijos politiką aktyviai įtraukti Parlamentą ir atsižvelgti į jo rekomendacijas, taip pat vykdant teisėkūros procesą konsultuotis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, JTVPK ir migrantų bei pabėgėlių organizacijas;

2.  pažymi, kad ES piliečiai yra pateikę daugybę peticijų, kuriose minimos pačios įvairiausios problemos, susijusios su krize Viduržemio jūros regione ir tragiškai jūroje prarastomis gyvybėmis, ir prašo Europos Sąjungos nedelsiant ir ryžtingai imtis veiksmų siekiant pagerinti padėtį ir atsisakyti visos neteisėtos praktikos, kuria pažeidžiamos žmonių teisės ir teisinės valstybės principas; pabrėžia, kad bendrai peticijų pateikėjų skundai susiję su: Europos prieglobsčio ir migracijos acquis įgyvendinimo trūkumais ir galiojančio Dublino III reglamento neveiksmingumu; nuoseklios ES migracijos politikos trūkumu ir tuo, jog nepavyko pritaikyti solidarumo principo, todėl valstybėms narėms, į kurias atvyksta imigrantai, teko neproporcinga našta; pagrindinių teisių pažeidimais, dėl kurių pabėgėliai priverstinai grąžinami į jūrą, atsisakoma juos priimti ir jie neteisėtai išsiunčiami vietoje; taip pat su poreikiu dėti daugiau pastangų Europos lygmeniu siekiant kovoti su ksenofobija ir netolerancija ir remti migrantų, prieglobsčio ieškotojų ir pabėgėlių teises, remiant jų integraciją į ES;

3.  pabrėžia, kad, atsižvelgdamos į pastarojo meto tragedijų mastą ir neraminantį neteisėto migrantų atvykimo ir mirčių jūroje reiškinio plitimą (JT duomenimis per pirmus šešis 2015 m. mėnesius atvyko daugiau kaip100 000 asmenų), ES ir valstybės narės nebegali būti stebėtojomis – jos turi prisiimti atsakomybę, politiškai tvirtai pradėti diskusiją, imtis konkrečių veiksmų ir priemonių, kad būtų visapusiškai remiama Komisijos migracijos darbotvarkė;

4.  ragina valstybes nares tarpusavyje pripažinti sprendimus dėl prieglobsčio ne tik tais atvejais, kai sprendimas neigiamas, bet ir tais atvejais, kai prieglobstis suteikiamas, taip tinkamai įgyvendinant SESV 78 straipsnio 2 dalies a punktą, kuriame raginama sukurti visoje Sąjungoje galiojantį vienodą prieglobsčio prašytojų statusą;

5.  pabrėžia, kad veiksmai, kurių imsis ES, įskaitant įvairias jos įstaigas ir agentūras, turi būti nuolat stebimi ir vertinami atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir, prireikus, pritaikomi ar sutvirtinami siekiant užtikrinti, kad valstybės narės visiškai perkeltų bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kad prieglobsčio sistema būtų geriau valdoma ir būtų siekiama labiau praktinių ir apčiuopiamų formų solidarumo, sąžiningo pasidalijimo atsakomybe ir pagarbos pagrindinėms teisėms;

6.  ragina ES toliau stiprinti operaciją „Triton, kad ji pasiektų operacijos „Mare Nostrum“ mastą; ragina Komisiją nuolat teikti finansinę paramą ir skaidriai stebėti FRONTEX ir jo veiklą bei veiklos išlaidas;

7.  pabrėžia, kad informacijos apie migracijos jūros keliais, kur kertasi ES ir Afrikos valstybių sienos, srautus ir ypatumus stebėsena, rinkimas ir analizė turi būti tobulinama ir koordinuojama taikant centralizuotą ES migracijos valdymo mechanizmą, kuriuo naudojantis būtų reguliariai rengiamos vertinimo ataskaitos, taip pat stiprinamas nuoseklumas, planavimas ir krizių valdymas: tai padėtų aktyvuoti ES lygmens išankstinio perspėjimo sistemą ir, kilus migracijos krizei ateityje, skubiai reaguoti;

8.  ragina ES ir valstybes nares skubiai parengti visapusišką Europos migracijos ir prieglobsčio politiką, pagrįstą pagarba žmogaus teisėms ir orumui, tarptautiniais standartais ir vertybėmis, kuriomis vadovaujasi ES, taip pat ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis; pabrėžia, kad būtina konkrečiai įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnį, kuriame tvirtinama, kad Sąjungos politikai taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant finansinius padarinius; pabrėžia, kad Europos ir nacionalinė politika migracijos klausimu turi būti visiškai suderinta su 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos papildomu protokolu, taip pat laikytis negrąžinimo principo;

9.  perspėja dėl to, kad daugėja neteisėto išsiuntimo vietoje atvejų, pavyzdžiui, prie Maroko sienos, esančios Ispanijos teritorijose Seutoje ir Meliljoje, ir griežtai nepritaria tokiai praktikai, nes ji prieštarauja žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui; atkreipia dėmesį į priverstinio išsiuntimo į trečiąsias šalis, kurios nėra kilmės šalys, atvejus, kai neturintys dokumentų žmonės netenka galimybių iš šių trečiųjų šalių išvykti;

10.  reiškia susirūpinimą dėl didelio per Viduržemio jūrą keliaujančių vaikų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, skaičiaus; jie yra itin pažeidžiami; ragina ES ir valstybes nares laikytis vaiko interesų užtikrinimo principo, taip pat poreikio užtikrinti tinkamą elgesį su jais ir galimybę naudotis vaikams palankiomis prieglobsčio procedūromis, vengti perkelti nelydimus nepilnamečius, išskyrus atvejus, kai tai daroma jų interesais, ir atsižvelgti į šeimos sujungimo galimybes bei vaiko saugumą;

11.  atkreipia dėmesį į tai, jog į Komisijos darbotvarkę įtrauktos svarbios priemonės, ypač skirtos gelbėti žmonių gyvybes, reaguoti į sudėtingą padėtį, kovoti su neteisėto žmonių gabenimo tinklais ir spręsti esminių migracijos priežasčių klausimą, tačiau pabrėžia, kad ši Komisijos darbotvarkė dabartinio žmonių srauto nesustabdys ir kad nemažam skaičiui žmonių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, skubiai būtinas visos ES nuolatinis perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmas, kuriame privalomai dalyvautų visos valstybės narės; laikosi nuomonės, kad privalomas perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmas valstybėse narėse turi pradėti veikti greitai ir automatiškai remiantis teisingais, aiškiais, objektyviais, įvertinamais ir pripažintais kriterijais, tuo pačiu kuo labiau atsižvelgiant į pabėgėlių pageidavimus;

12.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuolatinio perkėlimo mechanizmo, kurio teisinis pagrindas yra SESV 78 straipsnio 2 dalis, ir tai, kad per rugsėjo mėnesį vykusius Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžius valstybių narių ministrai sugebėjo susitarti dėl 40 000 žmonių, kuriems aiškiai reikia tarptautinės apsaugos, skubaus perkėlimo ES viduje iš Italijos ir Graikijos ir dėl papildomo 120 000 žmonių perkėlimo; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui nuostatas, ypač jos 20 konstatuojamosios dalies nuostatas, tačiau primena, jog atsižvelgiant į tai, kad direktyva niekada nebuvo taikoma, Komisija turi pateikti persvarstytas jos nuostatas, siekdama geriau įgyvendinti ES solidarumo mechanizmą ir pradėti taikyti greito, saugaus ir teisėto reagavimo į pabėgėlių krizes priemonę; atsižvelgdamas į tai taip pat ragina aiškiai apibrėžti, kas yra masinis pabėgėlių antplūdis;

13.  pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių ES migracijos politikos disbalansų susijęs su skirtumu tarp šalių prie ES išorės jūrų ir sausumos sienų, susiduriančių su padidėjusiu žmonių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, antplūdžiu, ir šalių ES viduje, pavyzdžiui, Vokietijos ir Švedijos, kurios 2014 m. gavo 43 proc. prieglobsčio ES prašymų; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti prasmingą Dublino III reglamento peržiūrą siekiant sušvelninti staigų ir neproporcingai didelį migracijos spaudimą, daromą vis daugiau valstybių narių, ypač valstybėms narėms prie išorinių ES sienų, kurios kiekvieną dieną tiesiogiai susiduria su migrantų srautais, nesukeliant grėsmės Sąjungos išorės sienų saugumui;

14.  laikosi nuomonės, kad legali migracija yra ne socialinė ir ekonominė naštą, o galimybė, galinti teigiamai prisidėti prie visuomenės, ir kad plėtojant teisėtus būdus patekti į ES būtų palengvinta kova su nusikalstamomis žmonių gabenimo tarpininkų grupuotėmis ir sumažintas žuvusių jūroje skaičius; todėl pabrėžia, kad žmonėms, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, turėtų būti sudaromos galimybės pateikti į ES saugiai ir teisėtai; pabrėžia, kad reikalinga privalomo perkėlimo į ES programa, pagal kurią būtų galima perkelti nemažai pabėgėlių, ir ragina ES ir valstybes nares pasinaudoti esamais teisės aktais užtikrinamomis galimybėmis, parengti kitas priemones, struktūruotus mechanizmus ir skaidrias bei prieinamas procedūras, kad būtų galima patekti į ES, pavyzdžiui, išduoti humanitarines vizas ES ambasadose ir konsulinėse įstaigose, veikiančiose kilmės ar tranzito šalyse;

15.  ragina ES, valstybes nares ir šalis kandidates parengti tarptautinę dialogo ir visapusiškos diskusijos migracijos klausimais su trečiosiomis – kilmės ir tranzito – šalimis sistemą siekiant užtikrinti daugiau solidarumo bei bendradarbiavimo su ES ir spręsti esminių migracijos priežasčių problemą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina, kad Valetos aukščiausiojo lygio susitikimas, planuojamas 2015 m. lapkričio mėn., vyks artimai bendradarbiaujant su partnerėmis Afrikoje; jo pagrindu ateityje bus sudaromi bendrieji susitarimai siekiant kovoti si migracijos priežastimis; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti konfliktų kilmės šalyse sprendimą, sutvirtinti tranzito šalių gebėjimus ir užtikrinti, kad lėšos būtų teikiamos tinkamiems projektams; tai užkirs kelią žmonių ir gamtinių išteklių išnaudojimui ir pagerins, sveikatą, švietimą, pramonę ir infrastruktūrą siekiant kurti darbo vietas ir gerinti galimybes, kad migrantų kilmės šalyse būtų galima oriai gyventi;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Grąžinimo direktyva būtų įgyvendinama laikantis procedūrų, standartų ir pagrindinių žmogaus teisių; tai padėtų Europai užtikrinti žmogišką ir orų elgesį su grąžinamais asmenimis, nepažeidžiant negrąžinimo principo; ragina ES ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti atvejams, susijusiems su prieglobsčio prašymais dėl politinio persekiojimo, siekiant užkirsti kelią asmenų, kurių žmogaus teisės gali būti pažeidžiamos jų kilmės arba trečiosiose šalyse, grąžinimui;

17.  ragina ES ir valstybes nares toliau tvirtinti jau galiojančius bendruosius susitarimus, pavyzdžiui, Europos kaimynystės politiką, Chartumo bei Rabato procesus; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai dėmesio ilgalaikių pabėgėlių padėties klausimui, nes jei jis bus nesprendžiamas, nereguliarūs ir gyvybei pavojingi plaukimo per Viduržemio jūrą atvejai gali tęstis ir jų vis daugėti;

18.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse vadovaujant tam tikriems pabėgėlių priėmimo centrams buvo nemažai sukčiavimo ir administracinių pažeidimų, kurie dažnai buvo daromi dalyvaujant organizuoto nusikalstamumo atstovams, taigi tiek netinkamai panaudotos ES lėšos, tiek dar labiau pablogintos migrantų gyvenimo sąlygos ir jų žmonių teisių apsauga;

19.  ragina ES ir visas valstybes nares užkirsti kelią sienų statybai, nugriauti esamas sienas ir nutraukti visą bendradarbiavimą, kurio tikslas – padėti statyti sienas trečiosiose šalyse siekiant neleisti pabėgėliams ir migrantams pasiekti ES ar kitų teritorijų;

20.  ragina valstybes nares parengti nacionalines integracijos rėmimo programas, skirti pakankamus išteklius ir paramą bei gerinti Bendrųjų pagrindinių imigrantų integracijos politikos principų taikymą ES; ragina Komisiją stiprinti nacionalinių informacijos apie integraciją centrų tinklo ir Europos integracijos forumo, kaip dialogui skirtų platformų, vaidmenį, siekiant užtikrinti geresnę integraciją ir daug žadančios praktikos mainus tarp valstybių narių;

21.  ragina ES ir valstybes nares įgyvendinti veiksmingas priemones, kuriomis būtų siekiama kovoti su augančia homofobija ir neapykantos nusikaltimais ir kurios būtų pagrįstos švietimu bei prevencija, taip pat numatyti sankcijas už visų formų smurtą ir diskriminaciją, įskaitant neapykantos kalbą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.10.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marina Albiol Guzmán, Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Soledad Cabezón Ruiz, Pál Csáky, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Svetoslav Hristov Malinov, Notis Marias, Edouard Martin, Marlene Mizzi, Julia Pitera, Gabriele Preuß, Sofia Sakorafa, Yana Toom, Bodil Valero, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jérôme Lavrilleux, Michèle Rivasi, Ángela Vallina, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Emilian Pavel, Vladimir Urutchev, Julie Ward

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.3.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

11

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Gerard Batten, Heinz K. Becker, Michał Boni, Caterina Chinnici, Ignazio Corrao, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Lorenzo Fontana, Mariya Gabriel, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Sophia in ‘t Veld, Iliana Iotova, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Louis Michel, Claude Moraes, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Bodil Valero, Udo Voigt, Beatrix von Storch, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Kostas Chrysogonos, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Gérard Deprez, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Miltiadis Kyrkos, Gilles Lebreton, Andrejs Mamikins, Petri Sarvamaa, Elly Schlein, Barbara Spinelli, Geoffrey Van Orden, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Margrete Auken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

44

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Louis Michel, Cecilia Wikström, Sophia in 't Veld

EFDD

Ignazio Corrao, Laura Ferrara

GUE/NGL

Marina Albiol Guzmán, Kostas Chrysogonos, Cornelia Ernst, Barbara Spinelli

PPE

Heinz K. Becker, Michał Boni, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Mariya Gabriel, Monika Hohlmeier, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Barbara Kudrycka, Roberta Metsola, Petri Sarvamaa, Csaba Sógor, Axel Voss

S&D

Caterina Chinnici, Tanja Fajon, Ana Gomes, Anna Hedh, Iliana Iotova, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Kashetu Kyenge, Miltiadis Kyrkos, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Elly Schlein, Birgit Sippel, Josef Weidenholzer

Verts/ALE

Jan Philipp Albrecht, Margrete Auken, Bodil Valero

11

-

ECR

Jussi Halla-aho, Timothy Kirkhope, Geoffrey Van Orden, Beatrix von Storch, Branislav Škripek, Helga Stevens

EFDD

Gerard Batten, Kristina Winberg

EFDD

Lorenzo Fontana, Gilles Lebreton

NI

Udo Voigt

1

0

PPE

Tomáš Zdechovský

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 93, 2016 3 9, p. 165.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0176.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0317.

(4)

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/09/28-eunavfor/

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0105.

(6)

FRONTEX naujienos: http://frontex.europa.eu/news/number-of-migrants-arriving-in-greece-dropped-by-half-in-november-cITv3V.

(7)

TMO ir UNICEF informacinis pranešimas apie vaikų migracija į Europą: http://www.iom.int/sites/default/files/press_release/file/IOM-UNICEF-Data-Brief-Refugee-and-Migrant-Crisis-in-Europe-30.11.15.pdf.

(8)

EASO naujienlaiškis, 2015 m. lapkričio–gruodžio mėn.: https://easo.europa.eu/wp-content/uploads/EASO-Newsletter-NOV-DEC_-20151.pdf.

(9)

ES+ – tai ES 28 ir Norvegija bei Šveicarija.

(10)

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) glausti duomenys apie Graikiją, 2016 m. kovo 7 d.

(11)

TMO projektas „Dingę migrantai“ (angl. Missing Migrants Project): http://missingmigrants.iom.int/.

(12)

Tarybos sprendimai (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601.

(13)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).

(14)

2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(15)

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

(16)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).

(17)

2004 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvados.

(18)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, OL L 180, 2013 6 29, p. 96.

(19)

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, OL L 168, 2009 6 30, p. 24.

(20)

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų, OL L 94, 2014 3 28, p. 375.

(21)

2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, OL L 155, 2009 6 18, p. 17.

(22)

3 Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje 33 taisyklė „Nelaimės pranešimai – įsipareigojimai ir procedūros“.

2 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos 98 straipsnis „Pareiga suteikti pagalbą“.

1 1951 m. JT konvencija dėl pabėgėlių statuso.

(23)

4 Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija (1979 m., su pakeitimais).

(24)

5 Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija MSC 167(78) ir gairėmis „Gelbėjimas jūroje. Elgesio su pabėgėliais bei migrantais principai ir praktika“.

(25)

6 Remiantis Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) statistiniais duomenimis.

(26)

7 http://data.unhcr.org/mediterranean/regional.php.

(27)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, OL L 180, 2013 6 29, p. 96.

(28)

COM(2015) 0240

Teisinė informacija - Privatumo politika