REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004
31.3.2016 - (10578/1/2015 – C8-0415/2015 – 2013/0014(COD)) - ***II
Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjas: Roberts Zīle
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004
(10578/1/2015 – C8-0415/2015 – 2013/0014(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10578/1/2015 – C8-0415/2015),
– atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo, Rumunijos Senato ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę[2],
– atsižvelgdamas į savo poziciją [3] dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013) 0027) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A8-0073/2016),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;
3. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
4. siūlo aktą nurodyti taip: „R. Zīlės ir A. Matīsso Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004“[4];
5. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
6. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
7. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Komisijos pareiškimas dėl EGA valdybos ir vykdomojo direktoriaus atrankos bei atleidimo procedūros
Komisija apgailestauja dėl to, kad, palyginti su Komisijos pateiktu pirminiu pasiūlymu, naujuoju EGA reglamento tekstu, dėl kurio susitarta, nukrypstama nuo pagrindinių Bendro požiūrio dėl ES decentralizuotų agentūrų, dėl kurio 2012 m. susitarė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, nuostatų. Tai susiję su Komisijos atstovų valdyboje skaičiumi ir vykdomojo direktoriaus atrankos bei atleidimo procedūra. Komisija visų pirma pabrėžia, kad, paskyrus stebėtoją iš valdybos narių stebėti, kaip Komisija taiko vykdomojo direktoriaus atrankos procedūrą, vaidmenys vykdant atrankos bei atleidimo procedūras (51 straipsnio 1 dalis) neturėtų būti dubliuojami.
Komisijos pareiškimas dėl reikiamų biudžeto išteklių
4-uoju geležinkelių dokumentų rinkiniu EGA suteikiami nauji įgaliojimai, visų pirma įgaliojimas tiesiogiai sektoriaus subjektams išduoti leidimus dėl transporto priemonių ir saugos sertifikatus. Negalima atmesti galimybės, kad pereinamuoju laikotarpiu EGA dar nebus gavusi mokesčių ir rinkliavų, o reikės įdarbinti ir mokyti darbuotojus. Siekdama išvengti geležinkelių rinkos sutrikdymo, Komisija stengsis skirti reikiamų biudžeto išteklių, kad būtų padengtos atitinkamų darbuotojų išlaidos.
AIŠKINAMOJI DALIS
1. Ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninė dalis
Ankstesniuose trijuose geležinkelių dokumentų rinkiniuose jau buvo numatyta esminių pakeitimų, kuriais buvo siekiama Europos geležinkelius padaryti konkurencingesnius ir sąveikesnius, sykiu išlaikant aukštą saugos lygį. Vis dėlto šiame sektoriuje ir toliau išlieka kliūčių konkurencijai, pastebima diskriminacija ir trūksta liberalizuotos, dinamiškos ir verslui palankios aplinkos. Šiandien esama per daug skirtingų nacionalinės teisės nuostatų, neskaidrių procedūrų ir standartų.
Komisija, siekdama pagerinti geležinkelių sektoriaus veiklą ir padidinti konkurencingumą ir taip pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę ir veiksmingumą, parengė šį ketvirtąjį geležinkelių dokumentų rinkinį. Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (EGA), drauge su pasiūlymu parengti naujos redakcijos Direktyvą 2004/49/EB dėl geležinkelių saugos ir naujos redakcijos Direktyvą 2008/57/EB dėl sąveikos sudaro techninę šio rinkinio dalį.
Šia dalimi siekiama geresnio techninio infrastruktūros, riedmenų, signalizavimo ir kitų geležinkelių sistemų suderinamumo, taip pat paprastesnių procedūrų, taikomų patvirtinant riedmenų naudojimą visame Europos geležinkelių tinkle. Minėtieji trys pasiūlymai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ypač dėl to, kad direktyvose nustatyta daug EGA užduočių.
2. Parlamento prioritetai
Parlamentas nuolat rėmė didesnę Europos geležinkelių erdvės integraciją, manydamas, kad šia transporto priemone tvariau prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Per pirmąjį svarstymą Parlamentas norėjo paaiškinti EGA vaidmenį, ieškodamas sprendimų, kaip sumažinti sąnaudas ir biurokratiją, sykiu nurodant naudą visiems suinteresuotiesiems subjektams. Buvo siekiama užtikrinti geresnes sąlygas verslui ir konkurencines galimybes visiems rinkos dalyviams ir taip galutiniams naudotojams suteikti geresnės kokybės pigesnes krovininio ir keleivinio transporto paslaugas.
Todėl Parlamento pakeitimų tikslas buvo:
• nustatyti bendrą strategiją dėl saugos ir sąveikos taisyklių, kad padidėtų visoje ES veikiančių geležinkelio įmonių masto ekonomija;
• leisti EGA taikyti veiksmingas ir klientui palankias leidimų ir sertifikatų išdavimo procedūras, įskaitant vieno langelio sistemą;
• užtikrinti, kad taikant leidimo Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) elementams išdavimo metodą veiktų bendra Europos sistema, o ne daugybė nacionalinių sistemų;
• spręsti galimus interesų konfliktus ir
• spartinti administracines procedūras, sykiu vengiant paslėptos diskriminacijos.
Be to, buvo pageidaujama, kad ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje būtų atsižvelgiama į ypatingą geležinkelių tinklų, kurių vėžės skiriasi nuo standartinių 1 435 mm pločio Sąjungos vėžių, padėtį, ypač į padėtį Baltijos valstybėse ir Suomijoje. Šie tinklai puikiai integruoti į 1 520 mm pločio vėžių tinklą, apimantį Rusiją ir NVS šalis, tačiau yra izoliuoti nuo pagrindinio ES geležinkelių tinklo.
Be to, visi trys pranešėjai stengėsi taikyti nuoseklų metodą, nes minėtus tris pasiūlymus sieja daug dalykų.
3. Sunkiai pasiektas susitarimas
Pasibaigus daugiau kaip devynis mėnesius trukusioms neformalioms Parlamento ir Tarybos deryboms, buvo pasiektas susitarimas, kuris leis:
• užtikrinti, kad nebeliktų būtinybės teikti kelis prašymus: EGA išduos visus leidimus dėl transporto priemonių, kurios bus naudojamos tarpvalstybiniu mastu vykdomoje veikloje, ir visus saugos sertifikatus geležinkelių bendrovėms, tarpvalstybiniu mastu teikiančioms paslaugas. Jei transporto priemonė numatyta tik nacionalinio lygmens transporto veiklai ir veiklos vykdytojai vykdo tik tokią veiklą, pareiškėjas galės savo nuožiūra pasirinkti, ar jo prašymą turi nagrinėti agentūra, ar nacionalinė institucija;
• suteikti EGA svarbesnį vaidmenį plėtojant ERTMS. Siekdama užtikrinti, kad projektai būtų sąveikūs, prieš paskelbdama bet kokį konkursą dėl ERTMS kelio įrangos, EGA įvertins numatytus techninius sprendimus;
• pradėti agentūrai taikyti vieno langelio sistemą – tai bus vienas punktas visiems prašymams pateikti. Taikant tokią informacijos ir komunikacijos sistemą, procedūros bus paprastos ir skaidrios. Taip ir agentūra, ir nacionalinės saugos institucijos visos procedūros metu galės stebėti įvairius prašymo nagrinėjimo etapus;
• sudaryti EGA ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo susitarimus. Taikant šiuos susitarimus kartu su vieno langelio sistema bus užtikrintas aiškus užduočių pasiskirstymas tarp EGA ir nacionalinių institucijų. Taip pat bus užtikrinamas nuoseklumas, kai dėl panašių leidimų ar sertifikatų pateikiami skirtingi prašymai, ir
• pavesti EGA valdybai nustatyti interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles ir bendradarbiavimo su nacionalinėmis teisminėmis institucijomis tvarką.
4. Tolesni žingsniai
Tikimasi, kad šis susitarimas padės padidinti geležinkelių įmonių ir gamintojų visoje ES masto ekonomiją. Taip sumažės administracinė našta, pagreitės procedūros ir tuo pačiu bus išsaugota aukšto lygio sauga. Kartu tai padės vengti bet kokios paslėptos diskriminacijos, visų pirma į rinką patekti pageidaujančių naujų įmonių diskriminacijos. Be to, dėl to gerokai sumažės nacionalinių taisyklių kiekį srityse, kuriose bus pradėtas taikyti suderintas ES lygmens reglamentas.
Vis dėlto, siekdamos užtikrinti, kad reglamentas būtų visapusiškai veiksmingas, EGA ir nacionalinės institucijos turės glaudžiai bendradarbiauti ir dalytis patirtimi bei informacija. Kad Europos geležinkelių rinka veiktų ir plėstųsi, reikalinga stipri, turinti gerą įrangą ir veiksminga geležinkelių agentūra, tačiau EGA negalės ir neprivalės daryti visko.
Tuo pačiu metu nacionalinės institucijos turės pripažinti darbo su EGA ir darbo tarpusavyje svarbą, kad būtų sukurta integruota ir dinamiška tarpvalstybinė geležinkelių sistema. Dar labiau būtina bendradarbiauti toms šalims, kurios naudoja 1 520 mm pločio vėžes, nes jos turės sudaryti su EGA daugiašalį susitarimą, kuriame bus apibrėžiama, kokiomis sąlygomis transporto priemonės leidimas galios ir kitose atitinkamose valstybėse narėse. Tik tada, kai bus sudarytas daugiašalis susitarimas, regionas galės visapusiškai naudotis papildomomis lankstumo priemonėmis, kurios numatytos techninėje dalyje, siekiant sumažinti tokiais atvejais pareiškėjui tenkančią finansinę ir administracinę naštą.
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Europos geležinkelio agentūra ir Reglamento (EB) Nr. 881/2001 panaikinimas |
||||
Nuorodos |
10578/1/2015 – C8-0415/2015 – 2013/0014(COD) |
||||
Pirmojo svarstymo EP data - P numeris |
26.2.2014 T7-0151/2014 |
||||
Komisijos pasiulymas |
COM(2013)0027 - C7-0029/2013 |
||||
Paskelbimo, kad gauta per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, plenariniame posėdyje data |
4.2.2016 |
||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
TRAN 4.2.2016 |
|
|
|
|
Pranešėjai Paskyrimo data |
Roberts Zīle 16.7.2014 |
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
16.2.2016 |
|
|
|
|
Priėmimo data |
15.3.2016 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
38 2 2 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Dieter-Lebrecht Koch, Stelios Kouloglou, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Keith Taylor, Pavel Telička, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Francisco Assis, Rosa D’Amato, Karoline Graswander-Hainz, Werner Kuhn, Franck Proust |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Mylène Troszczynski |
||||
Pateikimo data |
31.3.2016 |
||||
- [1] OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
- [2] OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
- [3] 2014 m. vasario 26 d. priimti tekstai, P7_TA(2014)0151.
- [4] Deryboms dėl akto atitinkamai Parlamento ir Tarybos vardu vadovavo Roberts Zīle ir Anrijs Matīss.