Procedūra : 2015/2275(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0158/2016

Pateikti tekstai :

A8-0158/2016

Debatai :

PV 06/06/2016 - 16
CRE 06/06/2016 - 16

Balsavimas :

PV 07/06/2016 - 5.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0249

PRANEŠIMAS     
PDF 563kWORD 150k
28.4.2016
PE 575.014v02-00 A8-0158/2016

Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga

(2015/2275(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Geoffrey Van Orden

Nuomonės referentas (*):

Paavo Väyrynen, Vystymosi komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga

(2015/2275(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ypač į jos 21, 41, 42 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 220 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją, visų pirma į jos VI, VII ir VII skyrius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 1 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimą „Partnerystė taikos labui. Siekiant užtikrinti partneryste grindžiamą taikos palaikymą“(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi – galimybės išvengti krizių ir jas valdyti suteikimas partneriams“(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 16 d. JT Aukšto lygio nepriklausomos grupės taikos palaikymo operacijų klausimais ataskaitą(3),

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, padarytą 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusiame Jungtinių Valstijų Prezidento Baracko Obamos sušauktame aukščiausiojo lygio susitikime taikos palaikymo klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 14 d. dokumentą „ES BSGP paramos JT taikos palaikymui stiprinimo veiksmų planas“(4) ir į 2015 m. kovo 23 d. dokumentą „JT ir ES strateginės partnerystės taikos palaikymo ir krizių valdymo srityje stiprinimas. 2015–2018 m. prioritetai“(5),

–  atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją, dėl kurios susitarta 2007 m. gruodžio 8–9 d. Lisabonoje vykusiame 2-ajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime(6), ir į bendros Afrikos ir ES strategijos 2014–2017 m. veiksmų gaires, dėl kurių susitarta 2014 m. balandžio 2–3 d. Briuselyje vykusiame 4-ajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2011 „Nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse per Jungtinių Tautų organizacijas skirstomų ES įnašų efektyvumas ir rezultatyvumas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją „ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus“(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją „Afrikos taikos priemonės vertinimas po dešimties metų: veiksmingumas ir ateities perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. Oslo gaires dėl užsienio karinės ir civilinės gynybos išteklių naudojimo teikiant pagalbą įvykus nelaimei,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos steigiamojo akto 4h ir 4j straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo metinių(9),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. spalio 15 d. išvadas „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. Europos bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0158/2016),

A.  kadangi taikos paramos operacijos yra atsako į krizę būdas, turint JT įgaliojimus, paprastai remiant tarptautiniu mastu pripažintas organizacijas, pvz., JT arba Afrikos Sąjungą (AS), ir jomis siekiama užkirsti kelią ginkluotam konfliktui, atkurti, palaikyti ar stiprinti taiką, užtikrinti taikos sutarčių įgyvendinimą ir reaguoti į sudėtingas ekstremaliąsias situacijas bei žlungančių ar silpnų valstybių keliamus iššūkius; kadangi stabilumas Afrikos ir Europos kaimyninėse šalyse labai teigiamai paveiktų visas mūsų šalis;

B.  kadangi taikos paramos operacijų tikslas – padėti ilgesniu laikotarpiu sukurti stabilią, saugią ir labiau klestinčią aplinką; kadangi geras valdymas, teisingumas, didesnė pagarba teisinės valstybės principui, civilių žmonių apsauga, pagarba žmogaus teisėms ir saugumas yra esminės to sąlygos, o sėkmingos susitaikymo, atstatymo ir ekonominio vystymosi programos padės užtikrinti tvarią taiką ir klestėjimą;

C.  kadangi Afrikoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė saugumo sąlygos: Somalyje, Nigerijoje ir Sacharos ir Sahelio regione susiformavo teroristų ir sukilėlių grupuotės, o taikos užtikrinimo ir kovos su terorizmu operacijos daugelyje vietovių jau ne išimtis, o taisyklė; kadangi daugėja nestabilių valstybių bei nevaldomų vietovių ir daugeliui žmonių poveikį daro skurdas, įstatymų nepaisymas, korupcija ir smurtas; kadangi pralaidžios sienos šiame žemyne sudaro palankias sąlygas smurtui kurstyti, saugumui mažėti ir sudaro galimybes nusikalstamai veiklai vykdyti;

D.  kadangi naujoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pripažinta, jog taika itin svarbi vystymuisi ir įtrauktas darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 16 dėl taikos ir teisingumo;

E.  kadangi tinkamos patirties turinčios ir deramai aprūpintos organizacijos ir tautos, geriausiu atveju turėdamos aiškius ir realistiškus JT įgaliojimus, turėtų teikti šiuos išteklius, būtinus sėkmingoms taikos paramos operacijoms įgyvendinti, siekiant sudaryti saugią aplinką pilietinėms organizacijoms vykdyti savo darbą;

F.  kadangi JT tebėra pagrindinis tarptautinės taikos ir saugumo garantas, turintis išsamiausią daugiašalio bendradarbiavimo krizių valdymo srityje sistemą; kadangi šiuo metu vykdoma 16 JT taikos palaikymo operacijų, kuriose dalyvauja daugiau kaip 120 000 darbuotojų, t. y. daugiau nei bet kada anksčiau; kadangi daugiau nei 87 proc. JT taikdarių dalyvauja 8 misijose Afrikoje; kadangi JT operacijų apimtis yra ribota;

G.  kadangi AS veikia turėdama kitokių apribojimų nei JT ir gali palaikyti vieną ar kitą pusę, įsikišti nekviesta ir įsikišti ten, kur nėra pasirašytas taikos susitarimas, bet vis laikantis JT Chartijos; kadangi, atsižvelgiant į Afrikos valstybių tarpusavio ir vidaus konfliktų skaičių, toks skirtumas yra svarbus;

H.  kadangi NATO teikia paramą AS, įskaitant AMIS Darfūre ir AMISOM Somalyje, teikdama planavimo ir strateginio transportavimo oru ir jūra priemones ir padėdama stiprinti Afrikos nuolatinės parengties pajėgų (ANPP) pajėgumus;

I.  kadangi į krizes Afrikoje reikia reaguoti visuotinai ir nuosekliai, t. y. atsižvelgiant ne tik į saugumo aspektus; kadangi taika ir saugumas – būtinos išankstinės vystymosi sąlygos ir visi vietos ir tarptautiniai veikėjai pabrėžė, kad reikia glaudžiai koordinuoti saugumo ir vystymosi politikos veiksmus; kadangi reikia numatyti ilgalaikę perspektyvą; kadangi saugumo sektoriaus reforma ir buvusių kovotojų nusiginklavimas, demobilizacija ir reintegracija gali būti svarbūs siekiant stabilumo ir vystymosi tikslų; kadangi JT taikos ir saugumo ryšių biuras ir Afrikos Sąjungos nuolatinė misija Briuselyje atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant jų organizacijų ir ES, NATO bei nacionalinių ambasadų santykius;

J.  kadangi svarbiausia Europos bendradarbiavimo su AS priemonė yra 2004 m. sukurta Afrikos taikos priemonė (ATP), pagal kurią per valstybių narių finansuojamą Europos plėtros fondą (EPF) teikiama maždaug 1,9 mlrd. EUR; kadangi 2003 m., kai buvo sukurta ATP, ji EPF lėšomis turėjo būti finansuojama laikinai, tačiau, praėjus 12 metų, EPF ir toliau yra pagrindinė ATP finansavimo priemonė; kadangi 2007 m. priemonės taikymo sritis buvo išplėsta ir dabar ji apima įvairesnę konfliktų prevencijos ir padėties stabilizavimo po konfliktų veiklą; kadangi rengiant 2014–2016 m. veiksmų programą atsižvelgta į išorės vertinimą ir konsultacijas su valstybėmis narėmis ir į ją įtraukti nauji elementai, kuriais siekiama padidinti jos veiksmingumą; kadangi ES sutarties 43 straipsnyje išdėstyti vadinamieji papildyti Petersbergo uždaviniai, kuriuos sudaro karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo ir kovinių pajėgų vykdomo krizių valdymo uždaviniai, įskaitant taikdarystę ir pokonfliktinio stabilizavimo operacijas; kadangi 2014 m. daugiau kaip 90 proc. biudžeto lėšų buvo numatyta taikos paramos operacijoms, iš kurių 65 proc. skirta AMISOM darbuotojams; kadangi Afrikos Sąjungos ir Afrikos regioninių ekonominių bendrijų institucinių pajėgumų stiprinimas būtinas siekiant taikos paramos operacijų ir susitaikymo po konfliktų bei reabilitacijos proceso sėkmės;

K.  kadangi ES vaidmenį reikia vertinti atsižvelgiant į daugybės šalių ir organizacijų indėlį į taikos paramos operacijas; kadangi, pavyzdžiui, JAV iš visų pasaulio šalių skiria daugiausia lėšų JT taikos palaikymo operacijoms ir teikia tiesioginę paramą AS per savo Afrikos taikos palaikymo greitojo reagavimo partnerystę, taip pat yra skyrusios maždaug 5 mlrd. JAV dolerių JT operacijoms Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje, Dramblio Kaulo Krante, Pietų Sudane ir Somalyje remti; kadangi šiuos įvairius finansavimo šaltinius koordinuoja Afrikos Sąjungos taikos ir saugumo partnerių grupė; kadangi Kinija ėmė aktyviai dalyvauti JT taikos palaikymo operacijose, o į Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumą yra įtraukta ir AS komisija; kadangi po Etiopijos Indija, Pakistanas ir Bangladešas skiria daugiausiai personalo JT taikos palaikymo operacijoms;

L.  kadangi Europos šalys ir pati ES yra pagrindinės JT sistemos rėmėjos, ypač teikiant finansinę paramą JT programoms ir projektams; kadangi iš Europos valstybių Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė įneša didžiausius įnašus į JT taikos palaikymo operacijų biudžetą; kadangi ES valstybės narės kartu įneša didžiausią indėlį (maždaug 37 proc.) į JT taikos palaikymo biudžetą ir šiuo metu siunčia pajėgas į devynias taikos palaikymo misijas; kadangi, be to, 2014–2015 m. ES finansiniai įsipareigojimai AS iš viso sudarė 717,9 mln. eurų, o AS įnašai sudarė tik 25 mln. EUR; kadangi Europos šalys teikia tik apie 5 proc. JT taikos palaikymo darbuotojų – 5 000 iš visų 92 000 karių; kadangi, vis dėlto, Prancūzija, pavyzdžiui, kasmet apmoko 25 000 Afrikos kareivių ir atskirai dislokuoja daugiau nei 4 000 Afrikos taikos palaikymo operacijų darbuotojų;

M.  kadangi priešpėstinės minos yra pagrindinė kliūtis užtikrinant atkūrimą ir vystymąsi po konflikto, ypač Afrikoje, o ES per pastaruosius 20 metų yra skyrusi apie 1,5 mlrd. EUR siekdama remti išminavimo darbus ir padėti nuo minų nukentėjusiems žmonėms, todėl ji yra didžiausia paramos teikėja šioje srityje;

N.  kadangi, be atskirų Europos šalių atliekamo vaidmens, ES turi įvairiais veiksmais reikšmingai prisidėti prie taikos paramos operacijų; kadangi ES teikia techninę ir finansinę paramą AS ir subregiono lygmens organizacijoms, visų pirma, pagal Afrikos taikos priemonę, Pagalbinę taikos ir stabilumo užtikrinimo priemonę ir Europos plėtros fondą; kadangi ES teikia konsultacijas ir mokymus įgyvendindama savo BSGP misijas, taip prisidėdama prie Afrikos krizių valdymo pajėgumų stiprinimo;

O.  kadangi penkias civilines misijas ir keturias karines operacijas Afrikoje ES dažnai vykdo kartu su JT, AS ar nacionaliniais veiksmais arba po jų;

P.  kadangi ES yra įsipareigojusi padėti stiprinti Afrikos taikos ir saugumo struktūrą, visų pirma remiant Afrikos nuolatinės parengties pajėgų (ANPP) pasirengimą imtis veiksmų;

Q.  kadangi Europos Vadovų Taryba paprašė ES ir jos valstybių narių padidinti paramą šalims partnerėms ir organizacijoms teikiant mokymus, konsultacijas, įrangą ir išteklius, kad jos galėtų pačios geriau užkirsti kelią krizėms ar jas valdyti; kadangi, norint pasiekti šį tikslą, neabejotinai būtina, kad visos šalys stiprintų veiksmus saugumo ir vystymosi srityse;

R.  kadangi ES turėtų remti kitų subjektų, kurie gali geriau vykdyti konkrečias užduotis, veiksmus, vengti veiklos dubliavimosi ir stiprinti vietoje jau esančių subjektų, ypač valstybių narių, darbą;

S.  kadangi pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį draudžiama karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų išlaidas finansuoti iš ES biudžeto, tačiau nėra tiesioginio draudimo ES finansuoti karines užduotis, pvz., taikos palaikymo operacijas, per kurias siekiama vystymosi tikslų; kadangi bendros išlaidos tenka valstybėms narėms pagal mechanizmą Athena; kadangi, nors pirminis ES vystymosi politikos tikslas yra mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą, pagal SESV 209 ir 212 straipsnius nėra aiškiai uždrausta finansuoti gebėjimų stiprinimą saugumo srityje; kadangi į ES biudžetą nepatenkančios priemonės EPF ir ATP yra svarbios siekiant užtikrinti saugumo ir vystymosi ryšį; kadangi naudojantis EPF reikalaujama, kad programavimas būtų parengtas taip, kad būtų laikomasi oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijų, į kuriuos paprastai nepatenka išlaidos, susijusios su saugumu; kadangi ES nagrinėja galimybę sukurti papildomas šiuo tikslu skirtas priemones pagal jos Pajėgumų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti iniciatyvą;

T.  kadangi ES sprendimas imtis veiksmų pirmiausiai turi būti pagrįstas susijusių šalių poreikiais ir Europos saugumo interesais;

1.  pabrėžia, kad reikia koordinuoti išorės veiksmus, kuriuos vykdant naudojamasi diplomatinėmis, saugumo ir vystymosi priemonėmis, siekiant atkurti pasitikėjimą ir spręsti karo, vidaus konfliktų, nesaugumo, pažeidžiamumo ir pereinamojo laikotarpio problemas;

2.  mano, kad kelių JT įgaliotų misijų dislokavimas tame pačiame operacijų rajone dalyvaujant skirtingiems veikėjams ir regioninėms organizacijoms tampa vis dažnesniu reiškiniu šiuolaikinių taikos palaikymo operacijų srityje; pabrėžia, kad, siekiant sėkmingai vykdyti operacijas, itin svarbu valdyti šias sudėtingas partnerystes nedubliuojant veiklos ar misijų; todėl ragina įvertinti ir racionalizuoti esamas struktūras;

3.  atkreipia dėmesį į išankstinio informavimo ir konsultacijų krizių klausimais su JT ir AS, taip pat su tokiomis kitomis organizacijomis, kaip NATO ir ESBO, išsamesnių procedūrų svarbą; atkreipia dėmesį į būtinybę tobulinti keitimąsi informacija, be kita ko, misijų planavimo, vykdymo ir analizės klausimais; teigiamai vertina tai, kad baigta derėtis dėl ES ir JT administracinio susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jis pasirašytas; pripažįsta Afrikos ir ES partnerystės ir ES bei AS politinio dialogo taikos ir saugumo klausimais svarbą; siūlo AS, ES ir kitiems pagrindiniams veikėjams sudaryti su JT susitarimą dėl bendrų Afrikos saugumo ir vystymosi tikslų;

4.  primygtinai ragina ES, atsižvelgiant į iššūkių mastą ir sudėtingą kitų organizacijų ir tautų dalyvavimo pobūdį, siekti deramai paskirstyti veiklą ir sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose ji gali duoti daugiausiai naudos; atkreipia dėmesį į tai, kad nemažai valstybių narių jau dalyvauja operacijose Afrikoje ir kad ES galėtų sukurti tikrą pridėtinę vertę labiau remdama šias operacijas;

5.  pažymi, kad vis sudėtingesnėje saugumo aplinkoje JT ir AS misijoms reikia nuoseklaus požiūrio, kuris sudarytų galimybes ne tik pasinaudoti karinėmis, diplomatinėmis ir vystymosi priemonėmis, bet ir kitais itin svarbiais veiksniais, t. y. išsamiomis saugumo aplinkos žiniomis, keitimusi žvalgybos ir kita informacija bei moderniomis technologijomis, žiniomis, kaip kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu konflikto ir pokonfliktiniuose regionuose, taikyti svarbias galimybes sudarančias priemones, teikti humanitarinę pagalbą ir atkurti politinį dialogą – visas šias priemones gali padėti teikti Europos šalys; atkreipia dėmesį į veiklą, kurią šioje srityje jau vykdo konkrečios valstybės narės ir kitos daugiašalės organizacijos;

6.  pabrėžia kitų ES priemonių saugumo srityje, ypač BSGP misijų ir operacijų, svarbą; primena, kad ES imasi veiksmų, visų pirma vykdo mokymo misijas, Afrikoje siekdama prisidėti prie šalių, patiriančių krizes, stabilizavimo; atkreipia dėmesį civilinių ir karinių BSGP misijų vaidmenį remiant reformas saugumo srityje ir prisidedant prie tarptautinio krizių valdymo strategijos;

7.  pažymi, kad taikos paramos operacijų sėkmė priklauso nuo jų teisėtumo suvokimo; mano, kad todėl AS turėtų esant galimybei prisidėti teikdama paramą ir karines pajėgas; pažymi, kad tai taip pat svarbu siekiant AS ilgalaikių savikontrolės tikslų;

8.  teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant naująją Afrikos taikos priemonės veiksmų programą šalinami trūkumai ir didesnis dėmesys skiriamas pasitraukimo strategijoms, geresniam naštos pasidalijimui su Afrikos šalimis, tikslingesnei paramai ir tobulesnėms sprendimų priėmimo procedūroms;

9.  teigiamai vertina JT ir ES strateginę partnerystę taikos palaikymo ir krizių valdymo srityje ir jos 2015–2018 m. prioritetus, dėl kurių susitarta 2015 m. kovo mėn.; atkreipia dėmesį į buvusias ir dabartines BSGP misijas, kuriomis siekiama taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo didinimo, ir atsižvelgia į pagrindinį kitų organizacijų, be kita ko, visos Afrikos ir regioninių organizacijų, taip pat šių regionų šalių vaidmenį; ragina ES toliau dėti pastangas siekiant, kad valstybėms narėms būtų lengviau teikti savo indėlį; primena, kad ES įsipareigojo dalyvauti vykdant krizių valdymo veiksmus Afrikoje, kuriais siekiama taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo didinimo, kaip nustatyta JT Chartijoje; pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Vadovų aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos palaikymo tik 11 iš 28 ES valstybių narių prisiėmė įsipareigojimus, kai Kinija įsipareigojo teikti 8 000 nuolatinės parengties pajėgų karių, o Kolumbija – 5 000 karių; ragina ES valstybes nares gerokai padidinti savo karinę ir policijos pagalbą JT taikos palaikymo misijoms;

10.  pabrėžia, kad Afrikos šalys turi greitai reaguoti į krizę, ir mano, kad pagrindinis vaidmuo šiuo klausimu tenka Afrikos nuolatinės parengties pajėgoms (ANPP); pabrėžia didelį ES indėlį taikant Afrikos taikos priemonę ir finansuojant AS ir taip sudarant galimybes AS sutvirtinti savo pajėgumus ir teikti kolektyvinį atsaką į krizes šiame žemyne; ragina regionines organizacijas, pvz., Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją (VAVEB) ir Pietų Afrikos vystymosi bendriją (PAVB), dėti daugiau pastangų greito atsako į krizes Afrikoje srityje ir papildyti AS pastangas;

11.  vis dėlto pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į konfliktų prevenciją, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip politinė ir religinė radikalizacija, su rinkimais susijęs smurtas, gyventojų perkėlimas ir klimato kaita;

12.  pripažįsta itin svarbų Afrikos taikos priemonės indėlį plėtojant trišalę JT, ES ir AS partnerystę; mano, kad ši priemonė suteikia pagrindą ir galimų svertų tvirtesnėms ES ir AS partnerystėms kurti ir įrodė esanti būtina tam, kad AS – o per ją ir aštuonios regioninės ekonominės bendrijos – galėtų planuoti ir valdyti savo operacijas; mano, jog, norint visapusiškai pasinaudoti šios priemonės teikiamomis galimybėmis, būtina, kad ES institucijos ir valstybės narės toliau aktyviai dalyvautų, taip pat, kad AS pademonstruotų didesnį lėšų naudojimo veiksmingumą ir skaidrumą; laikosi nuomonės, kad taikant ATP daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama struktūrinei paramai, o ne Afrikos pajėgų išmokoms už karinę tarnybą; pripažįsta, kad naudojamos ir kitos finansavimo priemonės, tačiau mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog ši priemonė skirta tik Afrikai, ir į jos aiškius tikslus, ji yra ypač svarbi taikos paramos operacijoms Afrikoje; mano, kad reikėtų suteikti galimybę pilietinės visuomenės organizacijoms, veikiančioms taikos stiprinimo Afrikoje srityje, prisidėti teikiant nuomones – taip būtų užtikrintas labiau strateginis bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis taikos ir saugumo klausimais; išlieka susirūpinęs dėl tebesitęsiančių finansavimo ir politinės valios problemų Afrikos šalyse; pritaria Tarybos 2012 m. rugsėjo 24 d. išvadoms, kuriose teigiama, kad reikės apsvarstyti finansavimo iš EPF alternatyvas;

13.  pastebi, kad vykdant intensyvesnį Europos karinį bendradarbiavimą ES indėlis į JT taikos misijas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis;

14.  kadangi labai svarbu stiprinti Afrikos pajėgumus, teigiamai vertina tai, kad 2015 m. spalio mėn. buvo sėkmingai įvykdytos AMANI AFRICA II pratybos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 6 000 karių, policijos pareigūnų ir civilių, ir tikisi, kad kuo skubiau 2016 m. bus parengtos vykdyti operacijas 25 000 žmonių personalą turinčios Afrikos nuolatinės parengties pajėgos (ANPP);

15.  ragina ES ir jos valstybes nares ir kitas tarptautinės bendruomenės nares padėti teikti mokymus, įskaitant drausmę, įrangą, logistinę paramą ir finansinę pagalbą, rengti kovos veiksmų taisykles, skatinti Afrikos valstybes visapusiškai toliau dalyvauti rengiant ANPP ir padėti joms tai daryti; primygtinai ragina valstybių narių ambasadas ir ES delegacijas aktyviau propaguoti ANPP Afrikos šalių sostinėse; mano, kad OPV turi būti pertvarkyta pagal EBPO sistemą atsižvelgiant į taikos stiprinimo aspektą; mano, kad EPF reglamentas turėtų būti persvarstytas siekiant sudaryti galimybes rengti programas, kurios apimtų taikos, saugumo ir teisingumo išlaidas, kuriomis siekiama vystymosi tikslų;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kokios svarbios yra bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos Afrikos saugumo srityje, visų pirma misijos, per kurias apmokomos ir remiamos Afrikos pajėgos, ypač Europos Sąjungos karinė misija siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali), Europos Sąjungos BSGP misija Malyje (EUCAP SAHEL Mali) ir Europos Sąjungos BSGP misija Nigeryje (EUCAP SAHEL Niger), Europos Sąjungos karinė misija siekiant prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo (EUTM Somalia) ir Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misija (EUCAP NESTOR); atkreipia dėmesį į papildomą paramą, kurią tos misijos teikia kitoms, JT vykdomoms misijoms; ragina ES teikti didesnius pajėgumus šioms mokymo misijoms, visų pirma sudarant galimybes stebėti apmokytus Afrikos karius vykdant operacijas ir po jų;

17.  tvirtina, kad nei ES, nei jos valstybės narės, remdamos taikos paramos operacijas, neturėtų veikti atskirai, o turėtų visapusiškai atsižvelgti į kitų tarptautinių veikėjų indėlį, geriau derinti su jais veiksmus ir užtikrinti greitesnį reagavimą, taip pat savo pastangas sutelkti į tam tikras prioritetines šalis, tinkamiausias ir daugiausiai patirties turinčias valstybes nares ir Afrikos valstybes paskiriant vadovaujančiomis šalimis; atkreipia dėmesį į regioninių ekonominių bendrijų svarbą Afrikos saugumo sistemoje; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį ES delegacijos galėtų atlikti tarpininkaudamos koordinuojant tarptautinius veikėjus;

18.  remia holistinį ES požiūrį, kuris yra pagrindinė priemonė sutelkiant visas ES veiksmų galimybes vykdant taikos palaikymo operacijas ir stabilizacijos procesą, taip pat sutelkiant įvairius būdus, kuriais remiamas AS šalių vystymasis;

19.  pabrėžia, kad sienų valdymo pagalba turėtų būti ES veiklos Afrikoje prioritetas; atkreipia dėmesį į tai, kad pralaidžios sienos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių daugėja terorizmo Afrikoje;

20.  teigiamai vertina bendrą komunikatą dėl pajėgumų stiprinimo ir pritaria Tarybos raginimui nedelsiant jį įgyvendinti; atkreipia dėmesį į ES galimybes, visų pirma taikant jos visapusišką požiūrį, apimantį civilines ir karines priemones, padėti didinti saugumą pažeidžiamose ir nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse ir patenkinti mūsų partnerių, visų pirma karinių priemonių gavėjų, poreikius, pakartojant, kad saugumas yra būtina vystymosi ir demokratijos sąlyga; apgailestauja, kad nei Europos Komisija, nei Taryba su Europos Parlamentu nepasidalijo savo vertinimais dėl teisinių galimybių remti pajėgumų stiprinimą; ragina abi institucijas laiku apie tai informuoti Europos Parlamentą; ragina Europos Komisiją pasiūlyti teisinę bazę, suderintą su pradiniais 2013 m. Europos tikslais, apibrėžtais iniciatyvoje dėl galimybių sudarymo ir gerinimo;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos Teisės tarnyba 2015 m. gruodžio 7 d. dokumente „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi. Teisiniai klausimai“ svarsto būdus ir priemones, kaip būtų galima finansuoti Afrikos šalių karinių pajėgų įrangą; ragina Tarybą tęsti šią diskusiją;

22.  palankiai vertina teigiamas reakcijas, kurias gavo Prancūzija po to, kai buvo pritaikyta 42 straipsnio 7 dalis; labai teigiamai vertina tai, kad Europos ginkluotosios pajėgos vėl vykdo veiklą Afrikoje;

23.  pripažįsta, kad dažnai problema – ne finansavimo trūkumas, o tai, kaip lėšos yra leidžiamos ir kokie kiti ištekliai naudojami; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų rekomendacijos dėl ES lėšų nebuvo visapusiškai įgyvendintos; ragina reguliariai persvarstyti, kaip pasitelkiant ES ir JT naudojamos nacionalinių vyriausybių skirtos lėšos; mano, kad itin svarbu veiksmingai naudoti lėšas atsižvelgiant į jų ribotumą ir patiriamų problemų mastą; mano, kad atskaitomybė ir pastangos kovoti su Afrikai būdinga korupcija yra nepaprastai svarbios šio proceso dalys; reikalauja atlikti nuodugnesnį ir skaidresnį ES remiamų taikos paramos operacijų įvertinimą; remia iniciatyvas, pvz., patikos fondo Békou veiklą Centrinės Afrikos Respublikoje; šis fondas siekia sutelkti Europos teikiamus su vystymusi susijusius išteklius, patirtį ir pajėgumus, taip siekdamas įveikti tarptautinių veiksmų susiskaidymą ir neveiksmingumą siekiant atkurti šalį; ragina sistemingiau rengti įvairių ES priemonių bendras programas;

24.  atkreipia dėmesį į 2015 m. gegužės 15 d. JT vertinimo ataskaitą dėl vykdymo užtikrinimo ir žalos ištaisymo pagalbos veiklos, susijusios su taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų ir susijusių darbuotojų vykdytu seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta; laikosi nuomonės, kad AS, JT, ES ir valstybės narės turėtų vykdyti griežtą priežiūrą dėl tokių nuskalstamų veiksmų, ir primygtinai reikalauja taikyti pačias griežčiausias drausmines ir teisines procedūras ir imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiems nusikaltimams; be to, rekomenduoja taikos palaikymo operacijų darbuotojams teikti tinkamą mokymą ir švietimą, ir mano, kad skiriant moteris darbuotojas ir patarėjus lyties klausimais būtų padedama išsklaidyti klaidingą nuomonę kultūrų klausimais ir sumažinti seksualinės prievartos atvejų skaičių;

25.  ragina ES ir JT bendrai dėti pastangas ir stiprinti pajėgumus; mano, kad dabartinė finansavimo programa yra netvari ir kad Afrikos taikos priemonė turėtų būti susieta su sąlygomis siekiant paskatinti AS didinti savo indėlį į taikos paramos operacijas;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, AS komisijos pirmininkui, Panafrikos Parlamento pirmininkui, NATO generaliniam sekretoriui ir NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkui.

(1)

S/2015/229.

(2)

JOIN(2015) 17 final.

(3)

A/70/95–S/2015/446.

(4)

Tarybos dokumentas 11216/12.

(5)

EEAS(2015)458, Tarybos dokumentas 7632/15.

(6)

Tarybos dokumentas 7204/08.

(7)

Tarybos dokumentas 8370/14.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0403.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0439.


MAŽUMOS NUOMONĖ

Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga

(2015/2275(INI))

Užsienio reikalų komitetas Pranešėjas: Geoffrey Van Orden

Mažumos pranešimas, kurį pateikė GUE/NGL frakcijai priklausantys EP nariai Javier Couso Permuy, Sabine Lösing

Pranešime siekiama padidinti ES indėlį į taikos paramos operacijas ir bendradarbiavimą su JT ir Afrikos Sąjunga. Pranešime ES valstybės narė raginamos gerokai padidinti savo karinę ir policijos pagalbą JT misijoms.

Atmetame šį pranešimą, nes jame:

–  ES raginama dėti daugiau pastangų siekiant sustiprinti tarptautinį saugumą ir teigiama, kad Europos saugumas turėtų būti ES intervencijų principas;

–  nepripažįstamas neigiamas ir destabilizuojantis Vakarų vaidmuo;

–  daugelis (karinių) taikos palaikymo misijų yra finansuojamos pagal Afrikos taikos priemonę ir yra daugiausia finansuojamos iš Europos plėtros fondo (EPF);

–  ignoruojama tai, kad praeityje daug pastangų pareikalavusios misijos buvo visiškai nesėkmingos užtikrinant ilgalaikį stabilumą ir taiką.

Tvirtai reikalaujame:

–  neskirti iš EPF jokio finansavimo kariniais ar saugumo tikslais;

–  netaikyti atsakomybės užtikrinti apsaugą mechanizmo karinės intervencijos tikslais;

–  nedelsiant nutraukti tarptautinių įmonių ir užsienio subjektų vykdomą gamtos išteklių grobstymą ir daromą žalą;

–  iš Afrikos žemyno išvesti NATO pajėgas ir nustoti sieti civilinius ir karinius pajėgumus, taip pat nutraukti ES ir NATO bendradarbiavimą bei intervencijas;

–  griežtai atskirti ES nuo NATO;

–  atlikti nepriklausomą visų išžaginimo ir seksualinės prievartos atvejų, susijusių su taikos paramos operacijų ir ES brigadomis, tyrimą.


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (16.3.2016)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga

(2015/2275(INI))

Nuomonės referentas (*): Paavo Väyrynen

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad 15 mlrd. žmonių visame pasaulyje gyvena pažeidžiamuose ir konfliktų paveiktuose regionuose ir nestabiliose valstybėse ir kad vis daugėja nevaldomų vietovių, o dėl to daug žmonių pasmerkiami skurdui, savivalei, korupcijos klestėjimui ir smurtui;

2.  pabrėžia, kad reikia koordinuoti išorės veiksmus, kuriems naudojamasi diplomatinėmis, saugumo ir vystymosi priemonėmis, siekiant atkurti pasitikėjimą ir kovoti su karo, vidinių konfliktų, saugumo trūkumo, pažeidžiamumo ir pokyčių problemomis;

3.  teigiamai vertina tikslą suteikti daugiau aiškumo ES dalyvavimo taikos paramos operacijose, vykdomose kartu su Jungtinėmis Tautomis (JT) ir Afrikos Sąjunga (AS), ribų klausimu; primena, kad ES biudžeto lėšos negali būti naudojamos siekiant tiesiogiai finansuoti karines arba gynybos operacijas (ES sutarties 41 straipsnio 2 dalis); kritikuoja tai, kad daugelis (karinių) taikos palaikymo misijų yra finansuojamos pagal Afrikos taikos priemonę, kurios aiškūs prioritetai yra saugumas ir karinių pajėgų dislokavimas ir kuri daugiausia yra finansuojama iš Europos plėtros fondo; griežtai primena, kad pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas (SESV 208 straipsnis) yra mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą;

4.  apgailestauja, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. aukščiausiojo lygio susitikime tik 11 iš 28 ES valstybių narių prisiėmė įsipareigojimus;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ES taikos paramos operacijoms trūksta skaidrumo; pabrėžia, kad, jeigu yra nusiskundimų, įskaitant finansinius klausimus, reikia atlikti išsamius tyrimus; pabrėžia, kad už nusikaltimus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais, pvz. seksualinį išnaudojimą, seksualinę prievartą it prekybą žmonėmis, turi būti persekiojama ir baudžiama, kadangi pastarojo meto atvejai parodė, kad juos įvykdo ir ES taikdariai; primena, kad dabartis ES taikos paramos operacijų finansavimas neturėtų būti didinamas kitų fondų sąskaita, ypač fondų, skirtų šalių, kuriose vyksta taikos palaikymo operacijos, vystymuisi; pabrėžia, kad tarptautinės bendruomenės remiama Afrikos Sąjunga turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už Afrikos saugumą; todėl palankiai vertina 2015 m. birželio 15 d. Afrikos Sąjungos sprendimą 25 proc. savo išteklių skirti Afrikos Sąjungos taikos paramos operacijų biudžetui; pabrėžia, kad reikia sustiprinti regioninius mechanizmus; mano, kad ES finansavimo priemonės ir regioninės programos turi būti naudojamos darniai, sistemingiau taikant bendrą programavimą, kad būtų užtikrintas ES išorės veiksmų efektyvumas;

6.  apgailestauja dėl to, kad Afrikos taikos priemonė vis dar daugiausia finansuojama pagal EPF, nors dar 2003 m., kai ši priemonė buvo sukurta, buvo numatyta, kad EPF bus naudojamas laikinai; ragina Komisiją atliekant ES daugiametės finansinės programos peržiūrą pateikti pasiūlymą, kuriuo Afrikos taikos priemonės finansavimas būtų įtrauktas į ES biudžetą, gal būt taikant naują priemonę, skirtą gebėjimų kūrimui saugumo sektoriuje; mano, kad toks finansavimo būdas padėtų išspręsti nuolat kylančias problemas, susijusias su tam tikrų Afrikos taikos priemonės išlaidų tinkamumu finansuoti;

7.  pabrėžia, kad EIVT turi parengti veiksmingesnį strateginį požiūrį į JT agentūras, visų pirma dėl užsienio reikalams skirtų finansinių priemonių programavimo; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES delegacijas nestabiliuose regionuose užtikrinti didesnį ES pagalbos matomumą ir veiksmingumą pagalbos teikimo vietose;

8.  mano, kad taika ir saugumas yra būtinos vystymosi išankstinės sąlygos; pabrėžia, kad svarbu šalinti pagrindines konfliktų priežastis ir ragina parengti išsamų planą, pagal kurį būtų sustiprinama tvari vystymosi politika siekiant užtikrinti ilgalaikį vystymąsi; primena, kad reikia suteikti priemones, kurios padėtų imtis aiškių veiksmų siekiant demokratijos ir demokratinių vertybių, pvz., gero valdymo, teisinės valstybės, pagrindinių teisių paisymo ir diskriminacijos bet kokiu pagrindu draudimo, taip pat tvarios ekonomikos ir stabilios visuomenės; pažymi, kad negalima nuvertinti civilinės konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo veiklos, visą dėmesį skiriant taikos ir saugumo užtikrinimo kariniams ir trumpalaikio krizių valdymo aspektams; pabrėžia, kad reikia parengti visapusišką planą, susijusį su konflikto zonomis ir jas supančiais regionais, kad būtų užkirstas kelias naujų konfliktų įsiplieskimui; todėl ragina visapusiškai naudotis išankstinio įspėjimo sistema;

9.  apgailestauja, kad dažnai „taikos palaikymo“ operacijos yra skirtos tik nestabiliam paviršinio saugumo palaikymui; ragina iš esmės permąstyti šių operacijų koncepciją, struktūrą ir net jų pavadinimą; patvirtina ir labai pabrėžia, kad reikia vykdyti operacijas, kurios iš tiesų yra suprojektuotos taip, kad jomis būtų sprendžiamos karo, nestabilumo ir nepakankamo išsivystymo tam tikrame regione priežastys, ir kurių atsparumas būtų didelis;

10.  todėl ragina kuriant visas partnerystes ES labiau remti pilietinės visuomenės organizacijas ir į visas išorės priemones ir programas ir visas bendradarbiavimo sritis, ypač vykdant taikos ir saugumo darbotvarkę, įtraukti labiau strateginį bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis; primena, kad Taryba pripažino labai svarbų vaidmenį, kurį šioje srityje vaidina pilietinės visuomenės organizacijos;

11.  atkreipia dėmesį į pavojų, kurį kelia didėjantis terorizmas Afrikoje ir didėjantis tokių kaip grupuotė „Boko Haram“ teroristinių grupuočių skaičius; pabrėžia, kad svarbu remti efektyvią kovos su terorizmu politiką besivystančiose šalyse ir skatinti kurti darbo vietas jaunimui, kadangi nedarbas juos paverčia lengvais teroristinių grupuočių verbavimo taikiniais;

12.  primena, kad daugelyje konfliktų zonų seksualinė prievarta yra naudojama kaip ginklas; pabrėžia, kad konfliktų metu moterys ir mergaitės yra ypač pažeidžiamos; pabrėžia, kad joms reikia apsaugos, paremtos apmokytomis ginkluotosiomis pajėgomis, paisančiomis žmogaus teisių;

13.  primena, kad naujoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pripažinta, jog taika itin svarbi vystymuisi ir kad į ją įtrauktas darnaus vystymosi tikslas Nr. 16 siekti taikos ir teisingumo;

14.  pabrėžia, kad reikia taikyti darnų ir išsamų požiūrį į taiką, stabilumą ir vystymąsi; labai pabrėžia, kad vystymosi klausimus reikia spręsti galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, atsižvelgiant į esmines problemos priežastis, tačiau griežtai smerkia bandymus šias vystymuisi skirtas lėšas panaudoti nors ir su juo susijusiems, bet skirtingiems tikslams, pvz, saugumui ir taikai užtikrinti;

15.  primena, kad nusiginklavimas, ypač nekarinių kovotojų ir nereguliariųjų pajėgų, yra itin svarbus siekiant saugumo ir vystymosi tikslų;

16.  pabrėžia, kad taikos paramos operacijas reikia laikyti veiksniu, užtikrinančiu konflikto prevencijos, konflikto sprendimo, taikos kūrimo ir vystymosi po konflikto tęstinumą; mano, kad ES išorės veiksmai pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose valstybėse turėtų būti skirti konfliktų prevencijai ir pajėgumų kūrimui, teikiant paramą saugumui ir vystymuisi ir taip šalinant pagrindines nestabilumo priežastis; pakartoja, kad reikia remti saugumo sektoriaus reformas, kad būtų užtikrinama tautų apsauga, ir užtikrinti, kad investicijos į besivystančias šalis būtų apsaugotos; pabrėžia, kad reikia laikytis holistinio požiūrio į JT, Afrikos Sąjungos, ES ir kitų šalių vykdomas taikos palaikymo operacijas;

17.  pabrėžia, kad ES ir Afrikos Sąjunga turi nuolat palaikyti dialogą taikos ir saugumo problemų klausimais ir dėl to, kaip ilguoju laikotarpiu konsoliduoti Afrikos taikos priemonės laimėjimus;

18.  pabrėžia, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti politiniams, humanitariniams ir vystymo veiksmams, paremtiems civilinėmis taikos palaikymo operacijomis ir karinių veikėjų ir pajėgumų paramą reikėtų laikyti kraštutine priemone; rekomenduoja karinį taikos palaikymą laikyti dalimi platesnio išsamaus požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į saugumo ir vystymosi ryšį, ir jį derinti su humanitarine ir vystymosi politika ir operacijų metu, siekiant padėti taikiai išspręsti konfliktą, ir vėliau, siekiant sprendimą padaryti tvariu; primena, kad apmokant karines pajėgas visada turi būti mokoma laikytis žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų; pabrėžia, kad humanitariniai poreikiai turėtų būti patenkinami remiantis išsamiais poreikių vertinimais;

19.  su dideliu susirūpinimu pažymi ir apgailestauja, kad esama daug moterų seksualinio išnaudojimo ir priverstinės prostitucijos, vaikų prostitucijos ir prekybos vaikais atvejų, dažnai plintančių per taikos palaikymo operacijas ar iš kart po jų; ragina visas susijusias valdžios institucijas, ypač tais atvejais, kai ES dalyvauja šiose operacijose, skubiai dėti visas pastangas, kad šie pažeidimai būtų sustabdyti, aukos būtų apsaugotos ir atsakingi asmenys būtų patraukiami baudžiamojon atsakomybė, ir žmogaus teises laikyti bet kokios iniciatyvos, vykdomos per šias operacijas, pagrindu.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.3.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Nicolas Bay, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Juan Fernando López Aguilar, Louis-Joseph Manscour, Paul Rübig, Jan Zahradil, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Michèle Rivasi, Estefanía Torres Martínez


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

58

6

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Amjad Bashir, Goffredo Maria Bettini, Elmar Brok, Klaus Buchner, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Iveta Grigule, Richard Howitt, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Ilhan Kyuchyuk, Barbara Lochbihler, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Sofia Sakorafa, Charles Tannock, László Tőkés, Geoffrey Van Orden, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Luis de Grandes Pascual, Marielle de Sarnez, Andrzej Grzyb, András Gyürk, Takis Hadjigeorgiou, Marek Jurek, Javi López, Antonio López-Istúriz White, Norbert Neuser, Norica Nicolai, Soraya Post, Marietje Schaake, Jean-Luc Schaffhauser, Helmut Scholz, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Paavo Väyrynen, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Doru-Claudian Frunzulică, Monika Hohlmeier, Zdzisław Krasnodębski, Marian-Jean Marinescu, Indrek Tarand, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Ivan Štefanec

Teisinis pranešimas - Privatumo politika