Procedūra : 2015/2227(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0163/2016

Pateikti tekstai :

A8-0163/2016

Debatai :

PV 06/06/2016 - 19
CRE 06/06/2016 - 19

Balsavimas :

PV 07/06/2016 - 5.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0252

PRANEŠIMAS     
PDF 584kWORD 189k
26.4.2016
PE 569.493v02-00 A8-0163/2016

dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje

(2015/2227(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėjas: Jan Huitema

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje

(2015/2227(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005,

–  atsižvelgdamas į JT tarptautinį vystymuisi skirtą žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimą, atliktą remiant Maisto ir žemės ūkio organizacijai (angl. FAO), Pasaulio aplinkos fondui (PAF), Jungtinių Tautų vystymo programai (JTVP), Jungtinių Tautų aplinkos programai (angl. UNEP), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai (angl. UNESCO), Pasaulio bankui ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 14 d. pasirašytą Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) susitarimo memorandumą,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl baltymų deficito ES: kaip išspręsti šią ilgalaikę problemą?(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas dėl Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės (2012/C193/01),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl patentų ir selekcininkų teisių(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0163/2016),

A.  kadangi, apytiksliu JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vertinimu, iki 2050 m. tikėtinas pasaulio gyventojų skaičiaus augimas iki 9,1 mlrd. privers išsivysčiusiose šalyse iki to laiko 60 proc. padidinti maisto gamybą, kuri būtų saugi ir aukštos kokybės, ir 24 proc. padidinti pasėlių derlingumą, o taip pat ateities kartoms išsaugoti išteklius bei užkirsti kelią maisto švaistymui ir išmetimui, kurie šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį pasaulio produkcijos; kadangi, taip pat apytiksliu FAO vertinimu, iki 2050 m. ariamosios žemės padaugės tik 4,3 proc., todėl reikės geriau tvarkyti gamtos išteklius siekiant kovoti su dirvožemio blogėjimu ir spręsti kitus klausimus;

B.  kadangi dėl žemės blogėjimo, visų pirma dirvožemio erozijos, visur prastėja žemės produktyvumo ir derlingumo savybės, nes prarandamos tokios ekosistemos funkcijos, kaip viršutinio dirvos sluoksnio susidarymas, humifikacija, apdulkinimas, vandens sulaikymas ir maistingųjų medžiagų apykaita; kadangi plačiu mastu sutariama dėl to, kad siekdami spręsti šią problemą ir išsaugoti bei padidinti produktyvumą, turime gerinti minėtųjų ekosistemų funkcijų veikimą, šiuo tikslu pasitelkdami inovacijas, kad galėtume užtikrinti atsparumą klimato kaitai;

C.  kadangi, JT teigimu, norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus, iki 2030 m. teks padvigubinti žemės ūkio našumą, o kartu žemės ūkio maisto produktų sektorius turės prisitaikyti prie klimato kaitos ir kintančių oro sąlygų, taip pat pagerinti ekosistemų ir dirvožemio kokybę bei kuo labiau sumažinti biologinės įvairovės nykimą; kadangi norint tai pasiekti prioritetas turi būti teikiamas dirvožemio gyvybingumą didinančių mikrobiologinių preparatų naudojimui; kadangi keturi iš aštuonių JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) yra susiję su žemės ūkiu;

D.  kadangi dėl gyventojų skaičiaus augimo, didesnių vidutinių pajamų ir kintančios vartotojų elgsenos pakis mitybos prioritetai ir dėl to pirmiausia didės perdirbtų maisto produktų ir gyvūninių baltymų, pvz., mėsos ir pieno produktų, paklausa;

E.  kadangi būtina gerinti žemės ūkio darbuotojų ir kaimo bendruomenių gyvenimo kokybę;

F.  kadangi, nepaisant ūkininkams kylančių įvairių problemų ir daugėjančių taisyklių, kurių jie turi laikytis, taip pat kadangi sumažėjo žemės ūkio technologijų išteklių ir pastebimai sulėtėjo drėkinamos žemės ploto augimas, maistui išleidžiama ES vartotojų pajamų dalis yra tapusi kaip niekad maža; kadangi dėl dabartinio ekonomikos nuosmukio padidėjo skurdo lygis, todėl ES vartotojai dažnai priversti kreiptis pagalbos į vadinamuosius maisto bankus;

G.  kadangi savo pagrindiniame leidinyje „Pasaulinė maisto ir žemės ūkio padėtis“ FAO nurodė, kad moterys labai prisideda prie kaimo ekonomikos visuose regionuose ir kad jų vaidmuo skirtinguose regionuose yra skirtingas, nors jų galimybės pasinaudoti ištekliais ir galimybėmis, kad padidintų našumą, yra visada mažesnės negu vyrų;

H.  kadangi vartotojai reikalauja maisto produktus gaminti laikantis aukštesnių ekologinių, mitybos ir sveikatos standartų ir vertybių bei užtikrinti didesnę kokybę, o žemės ūkio sektorius turi įvairėti ir kurti inovacijas, kad visiems tiektų kokybišką, saugų ir finansiškai prieinamą maistą, bei užtikrinti deramas ir perspektyvias pajamas pirminiams gamintojams;

I.  kadangi didėjant gamtos išteklių poreikiui ir dėl to mažėjant biologinei įvairovei, aplinkai tampant pažeidžiama, kintant klimatui, trūkstant žemei, augant pasaulio gyventojų skaičiai ir kintant vartotojų elgsenai būtina, kad ūkininkai gamintų daugiau produktų naudodamiesi mažesniais ištekliais; primygtinai reikalauja, kad naujoviškas žemės ūkis paliktų mažesnį ekologinį pėdsaką ir optimaliai naudotųsi gamtos procesais ir ekosistemos paslaugomis, įskaitant atsinaujinančiąją energiją ir didesnį vietos žemės ūkio maisto produktų vartojimą;

J.  kadangi našesnis ir efektyviau išteklius naudojantis bei produktų vertę iškeliantis žemės ūkio modelis itin svarbus siekiant išspręsti visų dydžių ūkių tvarumo problemas ir sudaryti jiems geresnes sąlygas saugoti gamtos išteklius ir aplinką;

K.  kadangi tvaresnių ūkininkavimo modelių, skirtų ne tik išmaitinti gyventojus, bet ir gaminti ne maisto prekes ir teikti paslaugas, plėtojimas teikia daug galimybių sukurti naujų darbo vietų visuose regionuose ne tik maisto ir pašarų, bet ir bioekonomikos, žalios chemijos, atsinaujinančiosios energijos, turizmo ir kt. srityse; kadangi šios darbo vietos dažniausiai negali būti perkeltos kitur;

L.  kadangi ES yra didžiausia žemės ūkio produktų eksportuotoja visame pasaulyje, todėl žemės ūkio maisto produktų sektorius yra vienas iš pagrindinių Sąjungos ekonomikos ramsčių – 47 mln. žmonių dirba penkiolikoje milijonų galutinės grandies įmonių, veikiančių maisto perdirbimo, mažmeninės prekybos, paslaugų ir kitose panašiose srityse, be to, šis sektorius prisideda prie teigiamo 17 802 EUR prekybos balanso, kuris sudaro 7,2 proc. bendros ES eksporto vertės;

M.  kadangi BŽŪP konkurencingumas ir tvarumas yra pagrindiniai 2013 m. BŽŪP reformos prioritetai; kadangi užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą didinant žemės ūkio našumą ir užtikrinant ūkininkams ir vartotojams pagrįstas ir sąžiningas kainas, kaip paminėta SESV 39 straipsnyje, gali geriausiai pavykti, visų pirma, taikant inovacijas; dar kartą pabrėžia, kad tvarus ir naujoviškas žemės ūkis, gaminantis aukštos kokybės produktus, padeda siekti horizontalios politikos SESV tikslus, susijusius su aplinka ir sveikata; kadangi konkurencingumas ateityje priklauso nuo, be kita ko, gamtos procesų ir išteklių teikiamų produktyvumo ir derlingumo savybių;

N.  kadangi 2014 m. liepos 14 d. pasirašytame Komisijos ir EIB susitarimo memorandume aiškiai raginama toliau investuoti į novatorišką žemės ūkį – jame numatomos finansinės priemonės, kaip skatinti žemės ūkį įsisavinti investicijas, įskaitant Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama remti ir plėsti ūkio sektoriui taikomas finansines priemones, kad būtų kovojama su kainų svyravimais;

O.  kadangi žemės ūkio sektorius patyrė dažnus pokyčių ciklus, siekiant stiprinti našumą; kadangi šie ciklai labai padėjo išvystyti žemės ūkį iki dabartinio jo ekonominio išsivystymo lygio; kadangi į ūkininkavimo praktiką įtrauktos naujausios technologijos ir išbandytų bei patikimų technologijų pritaikymas ir jų panaudojimas iš naujo, įskaitant ekologinius ir agroekologinius metodus, gali duoti nemažos naudos visų dydžių ūkiams; kadangi akvakultūra turi nepakankamai išnagrinėtų galimybių įtraukti inovacijas į tradicinę žemės ūkio praktiką tvariai panaudojant jūrų ir vandenynų gamtos išteklius;

P.  kadangi dėl įvairių struktūrinių priežasčių kai kuriose valstybėse narėse vis dar yra dideli nenaudojami apleistos žemės ūkio paskirties žemės plotai;

1.  pažymi, kad žemės ūkio sektorius visada plėtojo naują praktiką, veiklos būdus ir gamybos metodus, kuriais buvo didinama produkcija ir gerinamos galimybės pritaikyti ūkininkavimo praktiką prie naujų ir kintančių aplinkybių ir sumažinti gamybos kaštus; taip pat pažymi, kad žemės ūkis ir miškininkystė yra vienos iš svarbiausių mūsų gamtinio pasaulio dalių, jie teikia daugiau nei vien maisto gamybos prekes ir paslaugas, kurias galima tobulinti skatinant naujas tendencijas; yra įsitikinęs, kad būtina šios pažangos išlaikymo sąlyga yra inovacijos;

2.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ekonominė plėtra ir tvari gamyba viena kitai neprieštarauja ir jas daugiausia galima pasiekti taikant inovacijas, vykdant mokslinius tyrimus ir plėtrą, naujus valdymo ir verslo modelius bei tobulinant agronomiją; pabrėžia, kad būtina remti inovacijas technologijų ir valdymo srityse nustatant nuoseklų ir aiškų reguliavimą ir suteikiant galimybių imtis verslo; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje BŽŪP tai atspindėtų ir kad ateityje persvarstant ir pertvarkant atitinkamus teisės aktus į inovacijas būtų tiesiogiai atsižvelgiama suteikiant naujiems ir jauniems ūkininkams daugiau pripažinimo numatant naujas idėjas ir verslo modelius; pabrėžia, kad Europos žemės ūkis siekia savo tikslo gamindamas kokybiškus ir didelės pridėtinės vertės produktus, taikydamas pelningus, žiniomis pagrįstus sprendimus, kurie remiami pagal strategiją „Europa 2020“; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina naują Komisijos atliktą 2012 m. Bioekonomikos strategijos indėlio į žiedinę ekonomiką vertinimą, nes perėjimas nuo kietojo kuro prie atsinaujinančios energijos šaltinių prisideda prie energijos išlaidų sumažinimo ūkininkams ir taip sudaromos sąlygos didesnėms investicijoms į inovacijas;

3.  pabrėžia, kad žemės ūkis gali būti sprendimo dalis apdairiai naudojant gamtos išteklius ir užtikrinant biologinę įvairovę, o šio tikslo pasiekimui labai svarbu skatinti inovacijas; mano, kad žemės ūkio praktika priklauso nuo gamtos išteklių ir ši sąveika turėtų būti optimizuota, o gamybos sistemos turėtų būti geriau suprantamos siekiant patobulinti valdymo sistemas; ragina vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti žemės ūkio ekosistemų našumo, derlingumo ir atsparumo savybes bei sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį; pabrėžia, kad svarbu tobulinti gamybos sistemas geriau pritaikant pasėlių ir sėjomainos sistemas, tobulinant valdymo sistemas ir pabrėžia gyvo dirvožemio svarbą; pabrėžia galimybes kurti naujas darbo vietas ne tik maisto gamybos sektoriuje, turizmo, bioekonomikos ir žalios chemijos srityse;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES maisto ir žemės ūkio rinka yra viena labiausiai integruotų rinkų Europoje, ir primygtinai ragina Komisiją, siekiant paskatinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus ekonominį vystymąsi visose valstybėse narėse, parengti ir įgyvendinti taisykles, kuriomis būtų labiau užtikrinamos vienodos sąlygos ir sąžininga konkurencija;

5.  nurodo, kad maži ir vidutiniai šeimos ūkiai sudaro neatsiejamą Europos žemės ūkio sektoriaus dalį ir prisideda prie socialiai ir ekonomiškai gyvybingų kaimo vietovių, kurios padeda išsaugoti kultūrinį ir gamtinį paveldą, kūrimo; taip pat nurodo, kad šie ūkiai kartais patiria sunkumus gaunant naudos iš pažangių gamybos metodų ir praktikos, kurie galėtų užtikrinti pakankamas pajamas ir pagerintų ūkininkų gyvenimo ir darbo sąlygas bei sudarytų sąlygas kurti aukštos kokybės darbo vietas; pabrėžia, kad inovacijos gali padidinti darbo našumą ir pajamas sumažinant gamybos sąnaudas ir užtikrinant veiksmingesnį verslą; pabrėžia, kad ūkininkams ir šeimos ūkiams itin svarbu būti dirbamos žemės savininkais ir turėti prie jos prieigą; pritaria tam, kad ūkininkavimas turėtų tapti patrauklesne profesija jaunuoliams, be kita ko, suteikiant geresnes sąlygas gauti finansavimą, naudotis technologijomis ir paramos programomis; ragina plėtoti naujas verslo idėjas ir ragina Komisiją veiksmingiau informuoti ūkininkus apie jų galimybes šioje srityje; pripažįsta socialinį žemės ūkio vaidmenį, jo įnašą į socialinę sanglaudą ir jo poveikį kovai su kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu, naujoviškas paslaugas, kurias jis suteikia vietos bendruomenėms ir jo atliekamą vaidmenį išsaugant tradicines žinias; pabrėžia, kad svarbu suteikti prieigą prie greito ir patikimo plačiajuosčio interneto paslaugų kaimo vietovėse ir naujoviškas koncepcijas pritaikyti visiems nepalankioje padėtyje esantiems regionams, pvz., kalnuotoms ir periferinėms Sąjungos vietovėms, ir primygtinai ragina Komisiją šiam klausimui suteikti prioritetą;

6.  ragina Komisiją pateikti sprendimų, kaip paskatinti naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) pagrįstomis valdymo sistemomis, duomenų stebėjimu tikruoju laiku, jutiklinėmis technologijomis ir aptikimo sistemomis gamybos sistemoms optimizuoti arba tiksliajam žemės ūkiui plėtoti – tai, be kita ko, galėtų užtikrinti prisitaikymą prie kintančių gamybos ir rinkos sąlygų ir galiausiai būtų efektyviau naudojami gamtos ištekliai, geriau stebimos gamybos stadijos, būtų geresnis pasėlių derlingumas, sumažėtų ekologinis pėdsakas, energijos suvartojimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, būtų geriau suvokiama gyvūnų elgsena ir pagerėtų gyvūnų sveikata bei padidėtų jų gerovė; taip pat pabrėžia, kad norint, kad ūkininkavimas taptų ekologiniu požiūriu tausesnis, o sektorius – konkurencingesnis, labai svarbu plačiau naudoti IRT; šiuo požiūriu ragina Komisiją geriau suderinti įvairias susijusias politikos sritis siekiant veiksmingiau remti IRT valdymo sistemas;

7.  primena, kad supaprastinus priemones ir teikiant daugiau BŽŪP įgyvendinimo gairių ūkininkai būtų skatinami taikyti daugiau tvaraus ūkininkavimo būdų;

8.  yra įsitikinęs, kad robotų technologijomis, jutiklinėmis technologijomis, automatinės kontrolės ir kitomis technologinėmis inovacijomis surinkta informacija daiktų interneto technologijų ir didelio duomenų kiekio srityse sudarys sąlygas vykdyti stebėjimą tikruoju laiku, priimti geresnius sprendimus ir pagerinti operacijų valdymą visoje maisto grandinėje; teigiamai vertina tai, kad sukurta Daiktų interneto inovacijų aljanso (AIOTI) darbo grupė Nr. 6 pažangiojo ūkininkavimo ir maisto saugos klausimais, ir šiuo klausimu pabrėžia, kokia žemės ūkiui svarbi ir aktuali Europos bendroji skaitmeninė rinka, kai sprendžiamos sąveikumo problemos, kuriami geresnės konvergencijos standartai ir sprendžiami asmens duomenų ir kitų duomenų nei asmens duomenys nuosavybės, galimybės su jais susipažinti ir jų naudojimo klausimai;

9.  yra susirūpinęs, kad mažai žinoma apie didelių duomenų kiekių ir daiktų interneto teikiamas galimybes ir kad susiskaidžiusios atitinkamos technologinės sistemos – tai dar labiau trukdo jas diegti ir pradėti naudoti, ir yra nusivylęs dėl to, kad lėtai diegiamos GPS technologijos; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad šios technologijos būtų naudingos ūkininkams; pažymi, kad Europos Sąjungoje šiuo metu naudojama tik 10 proc. elektroninio orientavimo metodų, mažiau negu 1 proc. kinematinio judėjimo tikruoju laiku metodų ir mažiau negu 1 proc. kintamo dažnio tręšimo metodų; ragina Komisiją nurodyti kiekybinę naudą aplinkai ir gamybai ir užtikrinti informuotumą, žinias ir technologijų perdavimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės rizikuoja prarasti dalį tiesioginių išmokų sumos 2018 m., nes neturi žemės registro, ir siūlo Komisijai numatyti pažangias priemones, skirtas žemės ūkio paskirties žemės planavimui paspartinti;

10.  ragina diegti tiksliojo žemės ūkio sistemas, teikiančias galimybių taikyti naujus viso ūkio valdymo metodus, tokias kaip GPS ir GNSS technologijomis valdomi įrenginiai, kurie, naudojami kartu su nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis (RPAS arba bepiločiais orlaiviais), gali centimetrų tikslumu įdirbti ariamąją žemę; sutinka, kad šiais metodais būtų galima gerokai sumažinti ir augalų apsaugos produktų, ir trąšų bei vandens naudojimą, taip pat kovoti su dirvožemio erozija; ragina Komisiją pašalinti tiksliojo žemės ūkio diegimo kliūtis, ypač susijusias su sudėtingomis ir suskaidytomis IRT sistemomis ir investicijų lygmens klausimais; pažymi, kad tikslusis ūkininkavimas taip pat svarbus gyvulininkystės srityje siekiant užtikrinti gyvūnų sveikatos, šėrimo, jų auginimo našumo vertinimo stebėseną; ragina valstybes nares remti šiuos metodus, ypač naudojantis Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 nustatytose naujosiose kaimo plėtros taisyklėse reglamentuojamomis galimybėmis; ragina Komisiją ateityje peržiūrint bendrą žemės ūkio politiką atsižvelgti į ūkininkų naudojimąsi tiksliuoju ūkininkavimu žalinimo kontekste; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad visi ūkiai, įskaitant ūkius atokiausiuose ir labiausiai izoliuotuose regionuose bei pačius mažiausius ūkius, taip pat visi kiti kaimo žemės ūkio subjektai turėtų prieigą prie daugialypės paskirties technologijų, atsižvelgiant į poreikį išlaikyti ir plėtoti užimtumą pažeidžiamiausiose vietovėse;

11.  teigiamai vertina didesnį nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimą ūkininkavimui, nes tai gali padėti sutaupyti augalų apsaugos medžiagų ir vandens; pažymi, kad persvarstant pagrindinį Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) reglamentą bus pateiktas pasiūlymas dėl teisės akto, pagal kurį visi bepiločiai orlaiviai priklausytų ES kompetencijai; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų patvirtinti aiškūs ir nedviprasmiški nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų civilinio naudojimo ES lygmens standartai ir taisyklės ir kad būsimuose teisės aktuose būtų atsižvelgiama į specifines sąlygas, kuriomis bepiločiai orlaiviai eksploatuojami žemės ūkyje;

12.  atkreipia dėmesį į naujų, novatoriškų ir finansiškai prieinamų sprendimų, skirtų žemės ūkio sektoriui, svarbą siekiant aktyviau taikyti aplinkai palankesnius metodus ir naudoti atitinkamas prekes ir išteklius, įskaitant naujus auginimo metodus ir ūkių valdymą, būdus skatinti atsinaujinančiosios energijos vartojimą ir palaipsniui mažinti iškastinio kuro poreikį;

13.  ragina diegti naujoviškas gyvulininkystės sistemas, kurios gali padėti užtikrinti geresnę gyvūnų sveikatą ir didesnę jų – tada reikės mažiau veterinarinių vaistų, įskaitant antimikrobines medžiagas; atkreipia dėmesį į galimybes optimaliai panaudoti gyvulių mėšlą atsinaujinančiajai energijai ir geresnėms trąšoms gaminti, pripažįsta, kad gamtos procesų ribose galima rasti naujoviškus sprendimus, kaip surinkti išskiriamus teršalus, sumažinti taršą ir padidinti gyvūnų laikymo sistemų energijos vartojimo efektyvumą, nepamirštant poveikio grynajai kainai; atkreipia dėmesį į tai, kad metanas gali būti renkamas energijos gamybai ir tai galėtų padėti sušvelninti klimato kaitą; pakartoja, kad antimikrobinės medžiagos turėtų būti taikomos atsargiai ir atsakingai ir kad visa gamybos grandinė gali būti pagerinta taikant veiksmingesnes ir greitesnes diagnostikos priemones, geresnį stebėjimą tikruoju laiku, tikslines prevencines priemones ir naujus medžiagų naudojimo būdus siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, paliekant laisvę toms valstybėms narėms, kurios šioje srityje jau yra padariusios pažangą, ir nurodo, kad reikia vykdyti vaistų mokslinius tyrimus norint įveikti atsirandančias ligas;

14.  palankiai vertina ekstensyviuosius gyvulininkystės metodus ir ragina kurti naujoviškas technologijas, kurios padėtų veiksmingai apskaityti gyvulininkystei skirtų pievų ir ganyklų naudą aplinkai ir pripažinti gyvulininkystės naudą, kuri papildo augalų auginimo naudą;

15.  atkreipia dėmesį į gyvūninių baltymų regeneravimo gamybos cikle svarbą; todėl ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų propaguojamas žemės ūkio atliekų perdirbimas skatinant regeneruoti baltymus pašarų gamybai;

16.  ragina Komisiją remti politiką, pagal kurią maži ir vidutiniai ūkiai galėtų įsigyti žemės, ir skatinti gyvulininkystę, kuri remiasi ganyklomis bei pašarais ir augalinių baltymų gamyba, taip pat remti mokslinius tyrimus ir inovacijas tvarios augalinių baltymų gamybos srityje;

17.  pabrėžia neišnaudotas technologijų ir inovacijų teikiamas galimybes plėtoti naujas prekes bei produktus (maisto ir pašarų, žemės ūkio mašinų, biochemijos, biologinės kontrolės ir kt. srityse), kurios galėtų padėti kurti darbo vietas visoje žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėje; visgi atkreipia dėmesį į tai, kad dėl inovacijų ir technologijų darbo netenka besiverčiantieji tradicinėmis žemės ūkio profesijomis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti mokymo ir perkvalifikavimo kursus nukentėjusių žemės ūkio sektorių darbuotojams; atkreipia dėmesį į naujų darbo vietų kūrimą žemės ūkio sektoriuje, kuris kaimo plėtrai, gyventojų sugrįžimui į kaimus ir ekonomikos augimui itin svarbus, ir mano, kad plėtojant modernius žemės ūkio metodus žemės ūkis taps patrauklesnis ir jauniems ūkininkams, ir verslininkams; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes skatinti ūkininkus didinti visuomenės informuotumą apie tai, kaip veikia žemės ūkio maisto produktų grandinė ir nauji gamybos metodai;

18.  mano, kad naujos informacinės technologijos teikia plačių galimybių kurti naujas vertės grandines, kurios galėtų apimti, pavyzdžiui, labiau tiesioginį gamintojų ir vartotojų ryšį, jose daugiau dėmesio galėtų būti skiriama naujoviškiems produktams, naujoms paslaugoms ir didesniam gamybos įvairinimui, jos galėtų užtikrinti ūkininkams naujus pajamų srautus ir galėtų padėti sukurti skaidresnę rinką, kuri ūkininkams būtų naudinga ir išplėstų galimų klientų ratą; atkreipia dėmesį, kad inovacijos maisto tiekimo grandinėje galėtų padėti užtikrinti tolygesnį rizikos paskirstymą;

19.  pabrėžia būtinybę spręsti maisto švaistymo, ypač sistemingo maisto švaistymo, problemą, nes kiekvienais metais Europoje iššvaistoma arba išmetama 100 mln. tonų maisto, o tai yra apie 30–50 proc. ES pagaminamo maisto; mano, kad siekiant sumažinti dabartinį maisto švaistymą, būtinas glaudesnis bendradarbiavimas maisto tiekimo grandinėje; atkreipia dėmesį, kad pasenusios reguliavimo sistemos neturėtų sudaryti kliūčių naujoviškiems maisto atliekų tvarkymo būdams, o siekiant kovoti su maisto švaistymu ir praradimu turėtų būti skatinama dalytis geriausia patirtimi ir suteikti prioritetą naujoviškiems projektams, taip pat pagal programą Horizontas 2020“;

20.  pabrėžia, kad kaskart sumažinus maisto atliekų kiekį viena tona, išmetamo anglies dioksido kiekis sumažėtų 4,2 t, o tai turėtų didelį poveikį aplinkai; be to, pabrėžia, kad svarbu parengti žiedinės ekonomikos principą atitinkančią teisinę sistemą, kuri sudarytų galimybę nustatyti aiškias šalutinių produktų taisykles, optimizuoti žaliavų naudojimą ir kiek galima labiau sumažinti galutinių atliekų kiekius;

21.  pabrėžia, kad nemaža biotinių atliekų srautų dalis jau naudojama, pvz., pašarams arba biodegalų bazinėms medžiagoms; tačiau mano, kad iš šių medžiagų turėtų būti pagaminama dar daugiau produkcijos siekiant sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę ir naudojant naujas technologijas, pvz., biologinį rafinavimą, vabzdžių veisimą, pakartotinį gyvūninių lipidų, fermentų ir baltymų, gautų iš maisto produktų sektoriaus liekanų srautų, naudojimą, kietafazę fermentaciją, biodujų gavybą ir mineralų gavybą iš mėšlo bei perteklinio mėšlo kaip atsinaujinančios energijos šaltinio naudojimą; pažymi, kad trūksta aiškių taisyklių ir nepakankamai naudojami kiti iš biomasės gaunami ištekliai, pvz., žemės ūkio šalutiniai produktai ir atliekų srautai, ir ragina Komisiją remti pakartotinį jų panaudojimą energetikos srityje ir kitose srityse sudarant geresnes sąlygas taikyti ES masto pripažinimo sistemas ir specialias priemones pagal kaimo plėtros programą, pagal kurias mažuose projektuose galėtų dalyvauti ūkininkai ir kiti suinteresuotieji subjektai; pažymi, kad šios pripažinimo sistemos ir specialios kaimo plėtros programos taip pat gali pagerinti tarpvalstybinį judėjimą ir sukurti geresnę sąveiką bei užtikrinti didesnę darną su kitomis ES politikos priemonėmis;

22.  mano, kad dirvožemio kokybės blogėjimas kelia pavojų gamybos ateičiai ir pateisina gamybos metodų bei ūkininkavimo sistemų pokyčius, o gyvulininkystės išnykimas daugelyje ūkių iš dalies paaiškina dirvožemių derlingumo sumažėjimą, nes jame yra nepakankamas organinių medžiagų kiekis ir nepakankamai naudojama organinių trąšų; yra susirūpinęs, kad ES labai priklauso nuo mineralinių medžiagų importo neorganinių trąšų, pvz., fosfatų, gamybai ir kad neorganinių trąšų gamybai tenka didelis ekologinis pėdsakas; pabrėžia galimybę gyvulių mėšlą perdirbti į mineralinių medžiagų koncentratą, kurį būtų galima panaudoti ekologiškoms trąšoms gaminti – jomis galiausiai būtų galima panaikinti neorganinių trąšų poreikį, jeigu jų efektyvumas būtų panašus į pastarųjų; teigiamai vertina tai, kad mineralinių medžiagų koncentratų gamyba ir naudojimas svariai prisideda prie žiedinės ekonomikos – taip užpildoma mineralinių medžiagų spraga ir labai sumažinamos ūkių trąšų išlaidos; ragina Komisiją persvarstyti ES trąšų reglamentą ir panaikinti Nitratų direktyvoje esančias teisines kliūtis, kad būtų sudarytos sąlygos ir skatinama iš gyvulių mėšlo išgauti mineralinių medžiagų koncentratą;

23.  taip pat yra susirūpinęs tuo, kad ES tebėra priklausoma nuo baltyminio maisto, pavyzdžiui sojų, importo, ir ragina vykdyti plataus užmojo politiką, kuria būtų siekiama vystyti baltyminių augalų auginimą ES;

24.  rekomenduoja naudoti valdymo sistemas, pritaikytas konkrečiam ūkiui, kuriomis būtų ūkio lygmeniu matuojamas ir vertinamas maistinių medžiagų balansas ir jis būtų susiejamas su įvairiomis gamybos ciklo grandinėmis, – tai padėtų išmatuoti konkrečių ūkių poveikį aplinkai ir apskaičiuoti konkretaus ūkio maistinių medžiagų balansus; pažymi, kad veiksmingai naudojant mineralines medžiagas gaunamas didesnis pasėlių derlius, reikia mažiau trąšų, o šėrimo metodai tampa efektyvesni – ūkininkai gali geriau atlikti operacijas, mažėja išlaidos ir laipsniškai atsisakoma generinių priemonių; ragina Komisiją remti jau numatytus bandomuosius projektus šioje srityje, skiriant jiems bendrą finansavimą iš įvairių Europos fondų, įskaitant programą „Horizontas 2020“ ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), ir pateikti tyrimą šiuo klausimu;

25.  ragina mėšlo sandėliavimui, gabenimui ir paskleidimui ant žemės taikyti labai tikslias mažai taršias technologijas, kadangi tai labai pagerintų augalų maisto medžiagų įsisavinimą iš mėšlo ir taip būtų sumažintas neorganinių trąšų poreikis ir sumažinta vandens užteršimo rizika;

26.  nurodo, kad geresni žemės tręšimo metodai yra vienas iš pagrindinių aspektų siekiant sumažinti bendrą išmetamą amoniako kiekį ir todėl kiekviena šalis turėtų užtikrinti, kad skleidžiant trąšas ruožuose (naudojant prikabinamąją pavažą arba prikabinamąją žarną), įpurškiant arba rūgštinant būtų naudojami mažai taršūs tręšimo srutomis metodai;

27.  pažymi, kad klimatui nekenkiantys ūkininkavimo metodai gali duoti trigubą naudą – didėja gamyba, užtikrinamas klimato kaitos poveikiui atsparus ūkininkavimas, kai lengviau prisitaikoma prie kintančių ir nepalankių orų, o skatinant produktyvias, efektyviai išteklius naudojančias žiedines sistemas mažinamas žemės ūkio sektoriaus išmetamų teršalų kiekis; pabrėžia, kad žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai vieninteliai aktyviai renka CO2 sodinant augalus, įveisiant mišką, auginant antsėlius ir ankštinius augalus, ribojant žemės dirbimą ir nuolatinį dirvožemio padengimą, sodinant miško juostas, kurios taip pat naudingos apsaugant pasėlius ir užtikrinant vandens laikymosi pajėgumus, taip pat absorbuojant šiltnamio efektą sukeliančias dujas dirvožemyje (naudojant anglies dioksido absorbentus); atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į per konferenciją COP 21 pateiktą programą „4 tūkstantadaliai“ ir galimybę gauti finansinių paskatų; skatina ūkininkus toliau ir dar labiau panaudoti šiuos naujus ir naujoviškus metodus;

28.  pabrėžia svarbų agrarinės miškininkystės vaidmenį žemės ūkio sistemose, visų pirma mažinant potvynių ir dirvožemio eroziją bei gerinant dirvožemio būklę; ragina į žemės ūkio veiklą toliau integruoti naujoviškus mediena grindžiamus metodus ir pašalinti administracines kliūtis siekiant optimizuoti vandens surinkimo baseinų lygio planavimą, upių baseinų valdymą ir vandentvarką; pabrėžia su medžiais susijusią naudą – didinamas ūkininkavimo tvarumas ir produktyvumas, išsaugoma biologinė įvairovė užtikrinama vietos ir regionų ekonominė plėtra; pripažįsta, kad tradicinės miško ganyklų sistemos yra daugiafunkciai tvaraus žemės naudojimo metodai, kurie turi būti saugomi ir už juos turi būti atlyginta, taip pat turėtų būti apsvarstyti ir naujesni metodai, kuriais medžiai integruojami į ūkininkavimo lygumų vietovėse sistemas, kaip antai, pasėlių auginimas tarp medžių eilių;

29.  mano, kad dirvožemio kokybė turi ekologinę ir ekonominę reikšmę, nes pablogėjus ekologinei būklei sumažėtų dirvožemio produktyvumas, jame būtų mažiau maistinių medžiagų, augalai taptų mažiau atsparūs kenksmingiesiems organizmams ir ligoms, dirvožemyje blogiau laikytųsi vanduo ir sumažėtų biologinė įvairovė; ragina Komisiją remti novatoriškus metodus ir keitimąsi gerąja patirtimi, pvz., dėl pasėlių sėjomainos sistemų, nuolatinio dirvožemio padengimo, žemės dirbimo ribojimo, tręšimo žaliaisiais ankštiniais augalais ir azotą kaupiančių bakterijų, siekiant išvengti tolesnio dirvožemio blogėjimo; pažymi, kad, siekiant kovoti su dykumėjimu ir eutrofikacija, ūkininkai turi būti skatinami plėtoti drėkinimo sistemas, įskaitant efektyvesnį vandens naudojimą ir taupių drėkinimo būdų taikymą; mano, kad reikia geriau suprasti organinių medžiagų ir gamybos poreikių mobilizavimo sąveiką; teigiamai vertina mokslinius novatoriškų metodų, pvz., kaip naudoti mikrobinės intervencijos priemones (bakterines trąšas), tyrimus, taip pat augalų ir dirvožemio sąveikos su mikorize, poliglicerolio poliricinoleatu ir augalų augimo reguliatorių bakterijomis studijas – taip būtų galima sumažinti poveikį aplinkai ir cheminių trąšų bei pesticidų, kurie daro žalą žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, naudojimą; pripažįsta, kad labai svarbu tausiai naudoti dirvožemį atsižvelgiant į konkrečios vietos poreikius;

30.  pripažįsta, kad ūkių sistemos nėra produktyvios, jei didžiąją metų dalį jos yra užlietos ar paliestos sausrų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti inovacijas vandentvarkos ir vandens saugojimo srityje, jas derinant su ūkininkų švietimu ir konsultacijomis, naudojant naujovišką techniką ir technologijas siekiant, sumažinti švaiščių drėkinimo būdų taikymą ar sušvelninti potvynių pasekmes; ragina naudoti šias naujus ir esamus metodus bei naujus kraštovaizdžio elementus, pvz., tvenkinius, ir programas, kuriomis siekiama didinti vandens sulaikymą dirvožemyje ir buveinėse, susijusiose su žemės ūkiu, pvz., užliejamosiose pievose, apsaugoti gruntinio vandens įsiskverbimo zonas, didinti vandens įsiskverbimo į dirvožemį ir vandens sulaikymo pajėgumus; palankiai vertina kraštovaizdžio plotų derinimą su upių baseinų valdymo planavimu; ragina skatinti pradėti naudoti „regeneruojančio žemės ūkio“ metodus siekiant padidinti viršutinio dirvožemio sluoksnio gylį, skatinti humusui palankias sąlygas, nykstantį ar prastos būklės dirvožemį maišyti su kompostu, kad būtų atgautas jo optimalus produktyvumas; 

31.  ragina labiau stengtis plėtoti ir visapusiškai įgyvendinti integruotą augalų apsaugos valdymo sistemą – remti necheminių alternatyvų mokslinius tyrimus ir mažos rizikos priemones, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose, ir ekologiškesnius pesticidus; įspėja dėl profilaktinio augalų apsaugos medžiagos naudojimo ir šiuo klausimu pabrėžia, kad taikant integruotą kenksmingųjų organizmų kontrolę reikėtų pažangiau naudotis biologinių ir cheminių priemonių sąveika; pabrėžia, kad reikėtų toliau skatinti inovacijas alternatyvių, mažos rizikos medžiagų srityje, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose, ir fizines priemones kartu su biostimuliacija ir biologine kontrole Europos lygmeniu; susirūpinęs, kad dabartinis požiūris į augalų apsaugos produktų leidimą yra nepakankamai optimalus ir kad atsiliekama priimti teisės aktus, kuriais būtų skatinamas integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės plėtra; ragina Komisiją pateikti gaires, skirtas tvaresnei kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemai, kuri apimtų konsultavimo paslaugas; pažymi, kad naudojant kenksmingųjų organizmų ir ligų biologinės kontrolės mechanizmus būtų galima sumažinti pesticidų naudojimą ir gali būti lengviau padidinti augalų atsparumą;

32.  ragina nuolat vystyti novatoriškus naujus augalų veisimo metodus, vis tiek išsaugant Europos sėklų bankus, nes tai labai svarbu siekiant kurti įvairias naujas rūšis, padėti išvesti derlingesnius augalus, kurie turėtų didesnę maistinę vertę ir būtų atsparesni kenksmingiesiems organizmams, ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms, bei sudaryti sąlygas didesnei biologinei įvairovei; atkreipia dėmesį, kad veisimo metodai gali suteikti galimybių sumažinti tradicinio žemės ūkio poveikį aplinkai; perspėja dėl naujesnių rūšių priklausomybės nuo cheminių medžiagų; neigiama vertina dabartinę administracinę ir reglamentavimo įmonėms užkraunamą naštą ir ragina vykdyti bendruomenėmis grįstas ūkininkavimo ir veisimo programas; pabrėžia, kad naujas rūšis reikia tvirtinti atsargiai; primygtinai ragina Komisiją skatinti naudotis naujais metodais, kurie buvo atitinkamai įvertinti rizikos požiūriu, kai tai reikalinga, ir kurie visapusiškai atitinka atsargumo principą, ir užtikrinti biologinių medžiagų prieinamumą veisimo sektoriuje veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir tikisi, kad šiuo klausimu Komisija pirmenybę teiks inovacijoms; neigiamai vertina kovo 25 d. Europos patentų tarnybos (EPT) išplėstinės apeliacinės tarybos dabartinį sprendimą bylose G2/12 ir G2/13;

33.  kalbant apie naujoviškas naujas augalų ir gyvūnų veislių išvedimo technologijas primena apie teisinę biotechnologinių išradimų apsaugą(3), pagal kurią bendrosios augalų ir gyvūnų veislės, taip pat iš esmės biologiniai augalų ir gyvūnų išvedimo būdai negali būti patentuojami; primygtinai ragina Komisiją patikrinti, kaip aiškinama ši išimtis ir jos galiojimo sritis, nes reikia ir toliau užtikrinti laisvą prieigą prie veisimo medžiagos ir laisvą jos naudojimą, siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą;

34.  pabrėžia galimybę naudotis finansinėmis priemonėmis, kad būtų lengviau užtikrinti Europos ūkininkų pajamas; pažymi, kad platesnėmis galimybėmis – su rinka suderinamomis finansinėmis priemonėmis rinkos spragoms panaikinti – pagal naująją kaimo plėtros programą pasinaudojo tik penkios valstybės narės; ragina Komisiją suteikti daugiau galimybių gauti paskolų, nes tokių galimybių stoka dažnai yra kliūtis inovacijoms;

35.  palankiai vertina Komisijos ir EIB susitarimo memorandumą ir jų norą remti žemės ūkio projektus ir jaunus ūkininkus suteikiant naujas finansavimo galimybes valstybėms narėms nustatant tokių formų finansinę paramą kaip garantijų fondai, apyvartiniai fondai ar investicinis kapitalas, kad ūkininkams ir jų grupėms, pvz., kooperatyvams, gamintojų organizacijoms ir grupėms bei jų partneriams, būtų lengviau gauti kreditus ir investuoti į ūkio modernizavimą, ir sykiu teikti finansavimo galimybes siekiant įveikti su paskolomis susijusias kliūtis, kurios daro neproporcingą įtaką moterims, ir finansavimo galimybes jauniems ūkininkams plėsti verslą bei užtikrinti investicijas į viešojo sektoriaus mokslinius tyrimus bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kuriais siekiama išbandyti ir diegti novatoriškus produktus; pakartoja, kad Parlamentas nori, jog ši finansinė parama būtų teikiama ir kad būtų panaikintos visos kliūtys gauti šį finansavimą;

36.  ragina Komisiją atidžiai įvertinti, kokių naujų įgūdžių reikės būsimo Europos ūkių valdymo srityje, ir visais turimais būdais skatinti jų sklaidą;

37.  pripažįsta, kad esama daug galimybių geriau valdyti riziką, ir mano, kad dabartinės rizikos valdymo ir rinkos valdymo priemonės nepakankamai išvystytos – esant tokiai padėčiai trumpuoju laikotarpiu gali sumažėti produktyvumas, o ilguoju laikotarpiu gali būti prarastos inovacijos; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę skatinti privačias draudimo nuo nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ar augalų ligų, kenksmingųjų organizmų ar su aplinka susijusių įvykių sistemas, kaip paminėta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 37 straipsnyje, ir apie tai pranešti;

38.  teigiamai vertina Europos inovacijų partnerystės (EIP) AGRI priemonės (EIP-AGRI) atvertas galimybes vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus žemės ūkio sektoriuje ir įtraukias inovacijas užtikrinant kaimo ūkininkų bendruomenių dalyvavimą; susirūpinęs dėl to, kaip fragmentiškai EIP-AGRI priemonė įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti juo paprastesnes dalyvavimo procedūras; prašo Komisijos įvertinti EIP-AGRI bendro finansavimo mechanizmus ir kitas Europos viešosios politikos priemones siekiant skatinti veiksmingesnius mokslinius tyrimus, kurie geriau atspindėtų rinkos poreikius ir poreikį išplėtoti tvarius agronominius ir agroekologinius metodus ir kurie yra grindžiami verslo ir socialiniais bei ekonominiais poreikiais, sudarant tarpvalstybines tikslines mokslinių tyrimų grupes ir suteikiant geresnes dalyvavimo galimybes įmonėms; ragina Komisiją aktyviau dalyvauti numatant konkrečią inovacijų ir mokslinių tyrimų darbotvarkę, susietą su „Horizontas 2020“ programomis;

39.  pabrėžia vartotojų informuotumo ir informavimo svarbą; pabrėžia, kad didesnis tiekimo grandinės ir gamybos skaidrumas gali padėti vartotojams priimti geriau apgalvotus sprendimus, kokius produktus pirkti; mano, kad tai, savo ruožtu, gali padėti ūkininkams gauti daugiau pajamų iš savo produkcijos;

40.  mano, kad ekonominė plėtra ir ekologinis tvarumas vienas kitą papildo, jeigu paliekama pakankamai galimybių inovacijoms ir verslumui ir jeigu imamasi veiksmų nepagrįstiems nacionaliniams įgyvendinimo skirtumams išvengti ir juos atgaline data panaikinti, kad Sąjungoje būtų užtikrintos tikrai vienodos sąlygos, be kita ko, išnagrinėjant galimybes taikyti naujus aktualius metodus, pvz., palydovinius vaizdus; ragina Komisiją užtikrinti tikrai vienodas sąlygas žemės ūkio sektoriui, kartu užtikrinant, kad įvairiose valstybėse narėse būtų visapusiškai laikomasi atitinkamų aplinkosaugos teisės aktų, pvz., Paukščių ir Buveinių direktyvų, ir kad būtų panaikintas jų skirtingas, prieštaraujantis ir nepakankamai optimalus įgyvendinamas;

41.  yra susirūpinęs, kad atlikus ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą, nebuvo padaryta jokios didelės bendros pažangos žemės ūkiui prisidedant prie biologinės įvairovės išlaikymo ir didinimo;

42.  pabrėžia, kad BŽŪP turėtų būti labiau sutelkta į ūkininkų poreikius ir vietos sąlygas, tačiau nemenkinant politikos tikslų; pabrėžia, jog reikalinga paprastesnė ir lankstesnė teisės aktų sistema, kuri būtų labiau pritaikyta nacionaliniams ir vietos poreikiams ir geriau suderinta siekiant sąveikos su kitais sektoriais stiprinant ir remiant keitimąsi žiniomis, integruojant išteklių naudojimą, taip pat geriau suderinta su žiedine ekonomika siekiant padidinti esamų konkretaus reklaminio ženklinimo sistemų matomumą bei skatinti naujas inovacijas propaguojant Europos žemės ūkio produktų įvairovę; taip pat pabrėžia, kad konkurencinga ir tvari BŽŪP užtikrina didesnį naujoviškų metodų naudojimą ir ilgalaikį Europos žemės ūkio sektoriaus gyvybingumą supaprastinant valstybės kišimąsi ir skatinant viešojo ir privačiojo sektorių inovacijas, kurios prisidėtų prie ekonominės plėtros Europoje, ypač kaimo vietovėse;

43.  ragina Komisiją kas dvejus metus teikti ataskaitą dėl Sąjungos finansavimo ir kitų priemonių žemės ūkio inovacijų srityje poveikio žemės ūkio produktų grynųjų kainų ir pardavimo kainų pokyčiams ir atitinkamoms finansinėms ir ekonominėms Sąjungos šeimos ūkių perspektyvoms;

44.  mano, jog inovacijos yra viena iš būtinų priemonių ir itin svarbus horizontalusis politikos prioritetas norint plėtoti, įgyvendinti ir pasiekti 2014–2020 m. BŽŪP reformos tikslus; todėl ragina Komisiją pateikti platesnio užmojo bendrąją strategiją su išmatuojamais rezultatais, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų derinami su politikos prioritetais ir į juos orientuojami; pabrėžia, kad pagal BŽŪP turėtų būti numatyta daugiau lanksčių galimybių naudoti naujai parengtus metodus ir praktiką, o administracinė našta neturėtų didėti; mano, kad vienas iš Europos teisės aktų sistemos horizontaliųjų prioritetų turėtų būti pakankamos veiksmų laisvės užtikrinimas bandomosioms programoms vykdyti ir novatoriškiems metodams bandyti, kartu laikantis atsargumo principo;

45.  ragina Komisiją kitose reglamentavimo srityse, kuriose siekiama sukurti geriau veikiančią ir integruotą vidaus rinką, taip pat užtikrinti, kad reglamentais ir politikos priemonėmis būtų siekiama didinti sąžiningą konkurenciją;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0084.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0473.

(3)

Direktyva 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos.


AIŠKINAMOJI DALIS

Nuo tada, kai egzistuoja žemės ūkis, jo metodai visais laikais keitėsi. Nesvarbu, ar šie pokyčiai struktūriniai, ar susiję su gamybos procesu. Dėl šių pokyčių žemės ūkis tapo vienu iš dinamiškiausių ūkio sektorių, šiuolaikiniai žemės ūkio metodai orientuoti į naujausius technikos laimėjimus. Diegiant pačias naujausias technologijas užtikrinama klestinti kaimo ekonomika ir neatsiliekama nuo platesnės ekonominės plėtros. Geriau naudojantis gebėjimais kurti inovacijas užtikrinama, kad žemės ūkis galėtų prisidėti prie daugelio sprendimų.

Iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius viršys 9 mlrd. Kartu sparčiai kinta mitybos prioritetai – daugiau vartotojų reikalauja gyvūninių baltymų, pvz., pieno gaminių ir mėsos. Tai reiškia, kad turime mažinti žemės ūkio gamybos ekologinį pėdsaką, kad sušvelnintume poveikį aplinkai ir ariamajai žemei. Žemės ūkio inovacijų teikiamos galimybės nėra iki galo suvokiamos, o Europos reglamentavimo sistema nėra pajėgi eiti koja kojon su greita pažanga. Siekiant paspartinti ir skatinti žemės ūkio inovacijas ir šio sektoriaus verslumą, turi būti įveikti itin svarbūs iššūkiai.

Bendroji žemės ūkio politika turėtų būti labiau sutelkta į ūkininkų poreikius ir netrukdyti siekti politikos tikslų, t. y. turėtų būti palikta pakankamai veiksmų laisvės inovacijoms ir konkurencingumui stiprinti. Inovacijos technologijų srityje gali padėti atsisakyti generinių priemonių ir siekti tikslinių intervencinių priemonių. Diegiant tikslųjį žemės ūkį ir naudojantis dideliais duomenų kiekiais žemės ūkis pakis iš esmės, bus lengviau su mažesniu išteklių kiekiu pagaminti daugiau produkto kilogramų, o intervencinės kovos su ligomis ar kenksmingaisiais organizmais priemonės bus tikslingesnės.

Geresnės žinios ir informuotumas apie ūkininko naudojamo gamybos proceso veikiamas ekosistemas paspartins tokias tendencijas kaip integruotas kenksmingųjų organizmų valdymas, kai pažangiau naudojamasi cheminių ir biologinių priemonių sąveika. Labai svarbios poveikį gamybos procesui turinčios paskatos ir investicijos. Kita vertus, pasenę teisės aktai turėtų būti atnaujinami į juos įtraukiant naujus sprendimus, pvz., dirbtines trąšas keičiant pagamintomis iš gyvulių mėšlo. Žemės ūkio sektorius dažnai susiduria su viena kitai prieštaraujančiomis priemonėmis, atgrasančiomis ūkininkus nuo našesnių gamybos būdų.

Reikalingas geresnis derinimas su kitais pramonės sektoriais, pvz., cheminių medžiagų, sveikatos ir technologijų pramone, siekiant stiprinti keitimąsi žiniomis, išteklių naudojimo integravimą ir geresnį abipusio poveikio suvokimą, kad būtų galima optimizuoti jų sąveiką ir geriau integruoti žemės ūkį į žiedinę ekonomiką. Be to, į technologijas ir metodus integruojant inovacijas visoje žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėje galima sukurti naujų darbo vietų ir užsitikrinti naujus pajamų srautus, pavyzdžiui, sukuriant betarpiškesnį vartotojų ryšį su ūkininkais ir gaminant įvairesnius produktus ir paslaugas.

Europos žemės ūkio sektorius visai Sąjungai turi didžiulę reikšmę – jis užtikrina maisto tiekimą ir kartu yra vienas iš itin svarbių ekonominių ramsčių, teikiantis darbo vietas 25 milijonams žmonių, tiesiogiai dirbančių ūkiuose, ir žmonėms, dirbantiems maisto, mažmeninės prekybos ir kituose papildomuose sektoriuose. Šiais laikais ES žemės ūkis vis dar yra viso pasaulio žemės ūkio praktikos standartų pavyzdys, jis gamina aukštos kokybės, didelės pridėtinės vertės produktus ir teikia žiniomis grindžiamus sprendimus, kaip išmaitinti vis daugiau ir vis reiklesnių pasaulio gyventojų. Plačiai diegiant, o ne atmetant naujoviškus sprendimus, kaip patenkinti seniausią ir būtiniausią žmonių poreikį – užtikrinti maisto tiekimą – ES žemės ūkis išliks aktualus dar daugelį metų.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (22.12.2015)

pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui

dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros vykdant būsimą Europos ūkių valdymą

(2015/2227(INI))

Nuomonės referentas: Damiano Zoffoli

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad pasaulio gyventojų skaičius didėja ir skaičiuojama, kad 2050 m. jis pasieks 9,6 mlrd., taigi spaudimas, susijęs su aprūpinimu maistu ir gamtos ištekliais, vis didės; pažymi, kad tai taip pat gali turėti poveikio Europos ūkininkams;

2.  primena, kad naudingos žemės ūkio paskirties žemės plotas planetoje nuo šiol yra mažesnis negu 2 000 m2 vienam gyventojui ir kad tokiame plote turi būti pagaminama kiekvieno asmens mitybai visus metus pakankamą kiekį kokybiško maisto;

3.  pripažįsta, kad didžiausias uždavinys bus užtikrinti galimybes gauti maisto ir visų ES piliečių aprūpinimą kokybišku ir saugiu maistu, tuo tarpu taip pat mažinant spaudimą gamtos ištekliams ir tokiu būdu išsaugant aplinką ir vertingus išteklius būsimoms kartoms; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į ūkio valdymo naujovių potencialą ir svarbą; atkreipia dėmesį į Milano chartijos svarbą ir būtinybę siekiant įveikti šį uždavinį parengti palankią ES politikos programą; taip pat pabrėžia, kad tvarus ūkio valdymas gali būti tvirtas ekonominio gyvybingumo pagrindas;

4.  pabrėžia būtinybę spręsti maisto švaistymo, ypač sistemingo maisto švaistymo, problemą, nes kiekvienais metais iššvaistoma arba prarandama 1,3 mlrd. tonų maisto; mano, kad siekiant sumažinti dabartinį maisto švaistymą, būtinas glaudesnis ūkininkų, gamintojų ir tiekėjų bendradarbiavimas; ragina valstybes nares rasti novatoriškų būdų maisto švaistymo problemai spręsti, pvz., dalyti neparduotą vartoti tinkamą maistą labdaros organizacijoms, o netinkamą vartoti maistą pakartotinai naudoti maistinių medžiagų cikle kompostavimo būdu; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skatinti švietimo mitybos klausimais programas, taikomas šeimose ir mokykloje, kad tinkami mitybos įpročiai būtų įdiegti nuo vaikystės;

5.  pabrėžia, kad kaskart sumažinus maisto atliekų kiekį viena tona, išmetamo anglies dioksido kiekis sumažėtų 4,2 t, o tai turėtų didelį poveikį aplinkai; be to, pabrėžia, kad svarbu parengti žiedinės ekonomikos principą atitinkančią teisinę sistemą, kuri sudarytų galimybę nustatyti aiškias šalutinių produktų taisykles, optimizuoti žaliavų naudojimą ir kiek galima labiau sumažinti galutinių atliekų kiekius;

6.  todėl pabrėžia, kad svarbu taikyti inovacijas remiant ūkininkus jiems pereinant prie tvaresnių ūkininkavimo būdų, kad būtų užtikrinta teisė į kokybišką ir saugų maistą ir padidintas gamybos ir platinimo sistemų veiksmingumas ir tvarumas drauge užtikrinant visų ūkininkų deramas pajamas, visuomenės sveikatos apsaugą ir gyvūnų sveikatą ir gerovę ir sumažinant taršą bei išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tokiu būdu mažinant klimato kaitos poveikį;

7.  tvirtina, kad užtikrinant gerą ūkio valdymą turėtų būti sustabdytas biologinės įvairovės nykimas vadovaujantis ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. ir užtikrinama oro, vandens ir dirvožemio kokybės apsauga, siekiant ateityje užtikrinti žemės ūkio sektoriaus našumą ir tvarumą; mano, kad to paties tikslo taip pat turėtų būti siekiama auginant genetiškai nemodifikuotas kultūras ir neklonuotus gyvulius;

8.  pažymi, kad ūkių sėkmė priklauso nuo vandens ir dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės ir kad užtikrinti gerą gamtos išteklių valdymą yra ūkininkų pareiga; atkreipia dėmesį į naudą, kurią šiuo atžvilgiu galima gauti teikiant tinkamas paskatas ir keičiantis geriausia patirtimi tvaraus ūkio valdymo srityje; pabrėžia labai svarbų ekologiniam ir biodinaminiam ūkininkavimui tenkantį vaidmenį išsaugant gamtos išteklius, užkertant kelią aplinkos taršai bei tiesiogiai ir netiesiogiai išsaugant biologinę įvairovę;

9.  primena, kad taikant tinkamas ekonomines paskatas, sąžiningiau paskirstant pajamas maisto tiekimo grandinėje ir sudarant skaidrias rinkos sąlygas, be kita ko, užtikrinant kilmės šalies ženklinimą, ūkininkai galėtų veiksmingiau kovoti su klimato kaita ir užtikrinti ekosistemų atsparumą taikydami labiau aplinką tausojančio ūkininkavimo būdus ir ekologinę praktiką, įskaitant tokias priemones kaip pasėlių įvairinimas, natūralių buveinių, ekosistemų ir vietos veislių ir rūšių išsaugojimas ir ekologinis ūkininkavimas, taip padėdami išsaugoti ir puoselėti biologinę įvairovę;

10.  pabrėžia vartotojų informuotumo ir informavimo svarbą; pabrėžia, kad didesnis tiekimo grandinės ir gamybos skaidrumas gali padėti vartotojams priimti geriau apgalvotus sprendimus, kokius produktus pirkti; mano, kad tai, savo ruožtu, gali padėti ūkininkams gauti daugiau pajamų iš savo produkcijos;

11.  primena, kad supaprastinus priemones ir teikiant daugiau BŽŪP įgyvendinimo gairių ūkininkai būtų labiau skatinami taikyti daugiau tvaraus ūkininkavimo būdų;

12.  pripažįsta svarbų šeimos ūkių vaidmenį kaimo gyvenime gaminant maistą ir išsaugant valstybių narių ir jų regionų kultūrą ir tradicijas; todėl ragina skleisti naujoviškas žemės ūkio koncepcijas, grindžiamas tvaria aukštos kokybės maisto produktų gamyba;

13.  yra susirūpinęs dėl to, kad atlikus ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą atkreiptas dėmesys į tai, jog vertinant žemės ūkio įnašą dedant pastangas išlaikyti ir didinti biologinę įvairovę neįžvelgta jokios bendros pažangos, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares į tai atsižvelgti atliekant BŽŪP laikotarpio vidurio peržiūrą ir ragina valstybes nares skatinti įgyvendinti naujovišką politiką;

14.  pabrėžia, kad būtina integruoti gamybą ir perdirbimą skatinant steigti gamintojų grupes ir remiant trumpas tiekimo grandines, kurios gali padėti sumažinti maisto tiekimo grandinės anglies dioksido išmetimo rodiklį ir tiekti šviežesnius ir sveikesnius vietos produktus vartotojams;

15.  pabrėžia, kad suburiant ūkininkus ir vartotojus pasitelkiant vietos su maisto produktais susijusius tinklus, kuriuos kuriant dažnai atsiranda asmeninis, tiesioginis gamintojo ir pirkėjo ryšys, siūlomos tam tikros vertybės, pavyzdžiui, švieži vietoje gaminami maisto produktai, kuriuose gaminant daromas mažesnis poveikis aplinkai, ir sudaroma galimybė didinti ūkininkų pajamas; atkreipia dėmesį į teigiamą trumpų tiekimo grandinių vaidmenį, kuris susijęs su įvairiomis tiesioginio pardavimo rūšimis (pvz., pardavimu ūkyje, ūkininkų turguje arba internetu);

16.  mano, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos žemės ūkio ekologijos srityje yra esminiai žemės ūkio sektoriaus rėmimo veiksniai, galintys savo ruožtu kuriant daugiau geresnių darbo vietų pagerinti ūkininkų ir vietos bendruomenių socialines ir ekonomines sąlygas, kurios taip pat padėtų pritraukti jaunimą į ūkininkavimo sektorių; todėl pripažįsta svarbų vaidmenį, tenkantį žemės ūkio kolegijoms ir universitetams padedant naujos kartos ūkininkams tobulinti įgūdžius;

17.  taip pat pabrėžia, kad skatinant jaunus ūkininkus bus padedama spręsti žemės apleidimo ir kaimo gyventojų senėjimo problemas tokiu būdu taip pat mažinant hidrogeologinio nestabilumo grėsmę; pabrėžia, kad pažabojus žemės apleidimo tendencijas taip pat būtų apriboti žemės pasisavinimo reiškinio mastai;

18.  mano, kad naujovių skatinimas ir ekonominė plėtra ūkio valdymo srityje stambiems, vidutiniams ir smulkiems ūkininkams turi būti pasiekiami; mano, kad turėtų būti sudaromos sąlygos labiau susieti žemės ūkio sektorių ir mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant vietos lygmeniu įgyvendinti geriausios patirties taikymo metodus ir jais dalytis;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir remti technologijų, kurios padeda užtikrinti tvarų ir ekonomiškai gyvybingą ūkio valdymą, kūrimą kartu išsaugant ūkininkų ir gyvūnų veisėjų tradicines žinias ir ūkininkavimo būdus;

20.  mano, kad šiomis investicijomis turėtų būti siekiama stiprinti mokslinių tyrimų, pramonės ir ūkių, ypač MVĮ, ryšius, skatinant dalytis geriausia praktika ir pritaikant mokslinių tyrimų rezultatus tokiuose ūkiuose, kuriuose, nepaisant jų gausos ES, inovacijos taikomos retai; pabrėžia, kad įgyvendinant šias programas reikėtų siekti kurti naujas technologijas, įskaitant tikslųjį ūkininkavimą, ir inovatyvius tvaraus auginimo būdus, kuriuos taikant būtų galima sumažinti žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai kenksmingų cheminių medžiagų naudojimą;

21.  pabrėžia, kad svarbu tobulinti kaimo vietovių plačiajuosčio ryšio tinklus, nes jie padeda skatinti naujoves ir ekonominę plėtrą ūkio valdymo srityje, visų pirma skirtas vidutiniams ir smulkiems ūkininkams;

22.  pabrėžia, kad siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti svarbu taikyti tvaraus ūkininkavimo ir vandens valdymo būdus;

23.  ragina Europos Sąjungą plėtoti ir nagrinėti integruotas strategijas, kuriomis būtų siekiama sumažinti antibiotikų vartojimą, kad būtų apsaugota žmonių ir gyvūnų sveikata bei gyvūnų gerovė;

24.  pabrėžia, kad augindami gyvulius ganyklose ūkininkai sudaro savo gyvuliams sąlygas laisvai judėti, elgtis instinktyviai, ėsti natūralius pašarus ir išvengti su judėjimo ribojimu susijusio streso bei ligų;

25.  ragina Europos Sąjungą strateginiam ekologinio ūkininkavimo sektoriui skirti daugiau viešųjų lėšų ir kurti ūkininkavimo metodus siekiant padidinti dirvožemio mikrobų aktyvumą ir biologinę įvairovę, be kita ko, taikyti kompostavimo metodus, sodinti kelis skirtingus augalus vienas šalia kito ir sėti antsėlius, vykdyti vietos lygmeniu pritaikytų tvirtų veislių atranką, nustatyti naujus šaltinius arba organines trąšas ir užtikrinti natūralią augalų apsaugą nuo vabzdžių;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į endeminių augalų rūšių, kurios galėtų tikti gyvūnams šerti, tobulinimą siekiant sumažinti priklausomybę nuo gyvūnų pašaro, kurį dažnai sudaro genetinės inžinerijos metodais išvesti augalai, importo.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

59

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Cristian-Silviu Buşoi, Soledad Cabezón Ruiz, Alberto Cirio, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Jean-François Jalkh, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Michèle Rivasi, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nikos Androulakis, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Elena Gentile, Martin Häusling, Jan Huitema, Merja Kyllönen, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Alojz Peterle, Christel Schaldemose, Jasenko Selimovic, Keith Taylor

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Lucy Anderson, Beatriz Becerra Basterrechea, Michał Boni, Neena Gill, Monika Hohlmeier, Sander Loones, Helga Stevens


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

7

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Richard Ashworth, Paul Brannen, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Jan Huitema, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Nuno Melo, Ulrike Müller, James Nicholson, Marijana Petir, Bronis Ropė, Jordi Sebastià, Jasenko Selimovic, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Janusz Wojciechowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bas Belder, Franc Bogovič, Rosa D’Amato, Ivan Jakovčić, Karin Kadenbach, Annie Schreijer-Pierik, Ricardo Serrão Santos, Estefanía Torres Martínez, Vladimir Urutchev, Ramón Luis Valcárcel Siso

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Keith Taylor

Teisinis pranešimas - Privatumo politika