PRANEŠIMAS dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos

2.5.2016 - (2015/2317(INI))

Vystymosi komitetas
Pranešėjas: Cristian Dan Preda

Pakeitimai

Procedūra : 2015/2317(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A8-0165/2016

Pateikti tekstai :

A8-0165/2016

Debatai :

PV 06/06/2016 - 12
CRE 06/06/2016 - 12

Balsavimas :

PV 07/06/2016 - 5.9
CRE 07/06/2016 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0246

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos

(2015/2317(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame patvirtinama, kad Sąjunga turi atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį, kuriame nurodoma, kad Sąjunga imdamasi veiksmų tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje, t. y. demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais, taip pat gerbia Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principus,

– atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendro pareiškimo dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ 9 ir 35 dalis[1],

– atsižvelgdamas į vėlesnes Tarybos išvadas, kas dvejus metus teikiamas Komisijos ataskaitas, Parlamento rezoliucijas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui (PSVL), visų pirma į 2014 m. kovo 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl 2013 m. ES ataskaitos apie politikos suderinamumą vystymosi labui[2],

– atsižvelgdamas į penktąją kas dvejus metus teikiamą Komisijos ataskaitą dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, būtent į 2015 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą darbinį dokumentą dėl politikos suderinamumo vystymosi labui (SWD(2015) 0159),

– atsižvelgdamas į 2015 m. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuri apima tikslą „didinti politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui“ (tikslas Nr. 17.14)[3],

– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Europos konsensusą dėl vystymosi,

– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. priimtą Ketvirtojo aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais išvadų dokumentą dėl veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8–0165/2016),

A. kadangi 2015 m. spalio mėn. priimtose Tarybos išvadose dėl penktosios kas dvejus metus teikiamos EK ataskaitos dėl politikos suderinamumo vystymosi labui pabrėžiama, kad politikos suderinamumas vystymosi labui bus svarbi ES indėlio dalis, siekiant platesnio užmojo politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui (PSDVL) tikslo;

B. kadangi patvirtinus Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. iškyla naujas iššūkis siekti politikos suderinamumo vystymosi labui, nes joje nustatomas bendras visapusiškas ir visiems taikomų vystymosi tikslų rinkinys;

C. kadangi ES turėtų imtis vadovaujančio vaidmens skatinant politikos suderinamumą vystymosi labui;

D. kadangi 15 mlrd. žmonių vis dar gyvena patirdami skurdą ir nepriteklių, negali naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis ir užsitikrinti gyvenimo lygio; kadangi dauguma jų yra moterys;

E. kadangi besivystančių šalių fiskalinio manevravimo galimybė faktiškai apribota dėl pasaulio investuotojų ir finansų rinkų reikalavimų; kadangi besivystančios šalys siūlo įvairias mokestines paskatas ir išimtis, kad pritrauktų ar išlaikytų investuotojus, todėl atsiranda žalinga konkurencija mokesčių srityje ir pradedama lenktyniauti, kas nustatys žemesnius mokesčius;

F. kadangi ES, sudarant sandorius su šalimis partnerėmis, tenka tiesioginė ir istorinė atsakomybė;

G. kadangi šiuo metu Europos sistemai vystymosi srityje trūksta veiksmingų priemonių, kurias taikant būtų užkirstas kelias Sąjungos vykdomos politikos nesuderinamumui arba jis būtų pašalintas;

PSVL įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.

1. pakartoja, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra svarbiausias elementas nustatant ir įgyvendinant naują darnaus vystymosi darbotvarkę; ragina, kad būtų imamasi aktyvių veiksmų, pagrįstų bendru politikos suderinamumo vystymosi labui supratimu; pažymi, kad, taikant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, turėtų būti geriau suprantamas politikos suderinamumas vystymosi labui, nes, nepašalinus teisių užtikrinimo kliūčių, negali būti daroma pažanga darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo srityse; mano, kad politikos suderinamumas vystymosi labui turėtų padėti įtvirtinti teisinės valstybės principą ir nešališkas institucijas ir įveikti užduotį užtikrinti gerą valdymą besivystančiose šalyse;

2. apgailestauja, kad, nors politikos suderinamumas vystymosi labui buvo patvirtintas JT tūkstantmečio deklaracijoje[4], Lisabonos sutartyje ir Busano forume pagalbos veiksmingumo klausimais[5], konkrečiai jį užtikrinant padaryta nedidelė pažanga;

3. ragina visoje ES pradėti diskusijas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui atsižvelgiant į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir 17 jos naujų visuotinių ir nedalomų darnaus vystymosi tikslų, kad būtų galima geriau suprasti, kaip šią koncepciją galima suderinti su visapusiškesne politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui koncepcija;

4. primena, kad darnaus vystymosi tikslai taikomi išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims ir kad darnaus vystymosi tikslai turėtų būti visapusiškai integruoti į ES sprendimų priėmimo procesą vidaus ir išorės lygmenimis; pabrėžia, kad būtina plėtoti valdymo procesus siekiant skatinti politikos suderinamumą vystymosi labui visame pasaulyje, ir ragina politikos suderinamumo vystymosi labui klausimą įtraukti kaip svarbiausią klausimą į būsimus ES politinius debatus dėl naujosios pasaulinės strategijos ir daugiametės finansinės programos;

PSVL mechanizmai

5. ragina aptarti politikos suderinamumą vystymosi labui Europos Vadovų Tarybos posėdyje siekiant paskatinti tarpinstitucines diskusijas, kuriose dalyvautų Komisija, EIVT, Taryba ir Parlamentas, taip pat diskusijas nacionaliniu lygmeniu;

6. siūlo, kad rengiantis minėtam aukščiausiojo lygio susitikimui Komisija ir EIVT pateiktų ES valstybių ir vyriausybių vadovams konkrečių rekomendacijų dėl veiksmingų būdų, kaip užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir integruoti ES strategijas, kad būtų galima geriau pasiekti darnaus vystymosi tikslus, ir rekomendacijų, kaip aiškiau apibrėžti kiekvienos ES institucijos atsakomybę vykdant su politikos suderinamumu vystymosi labui susijusius įsipareigojimus; mano, kad tai turėtų būti kuo skaidresnis ir įtraukesnis procesas, kuriame dalyvautų vietinio ir regioninio lygmenų vyriausybės, pilietinės visuomenės organizacijos ir ekspertų grupės;

7. pritaria tam, kad būtų steigiama išorės santykių srityje dirbančių Komisijos narių grupė; ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją DEVE komitetui reguliariai teikti ataskaitas apie šios grupės darbą;

8. mano, kad kai kurių ES delegacijų naudotus mechanizmus, kuriuos taikant pateikta grįžtamoji informacija, susijusi su Komisijos 2015 m. ataskaita dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, turėtų naudoti visos ES delegacijos ir tai turėtų būti atliekama kasmet; ragina ES delegacijas užtikrinti, kad politikos suderinamumo vystymosi labui klausimas būtų įtrauktas į atitinkamų dvišalių posėdžių ir jungtinių asamblėjų posėdžių, taip pat metinio ES delegacijų vadovų susitikimo Briuselyje darbotvarkę;

9. palankiai vertina 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos priimtą geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkinį; taip pat palankiai vertina tai, kad politikos suderinamumas vystymosi labui konkrečiai minimas kaip teisinis reikalavimas Geresnio reglamentavimo gairių 30-oje priemonėje (COM(2015) 0215);

10. apgailestauja, kad, nors poveikio vertinimai yra svarbi priemonė siekiant politikos suderinamumo vystymosi labui, poveikio vystymuisi vertinimų ir toliau atliekama mažai ir juose nepakankamai atsižvelgiama į galimą poveikį besivystančioms šalims; tikisi, kad geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkinys ir gairės padės pagerinti padėtį, kai į vystymąsi ir žmogaus teises bus atsižvelgiama visuose poveikio vertinimuose ir bus didinamas skaidrumas; ragina Komisiją reguliariai konsultuotis su žmogaus teisių organizacijomis ankstyvuoju politikos formavimo proceso etapu ir pradėti taikyti geresnes apsaugos priemones ir mechanizmus siekiant užtikrinti geresnę suinteresuotųjų šalių atstovavimo pusiausvyrą; palankiai vertina viešas konsultacijas dėl veiksmų plano, kuriuo remiantis suteikiamos galimybės išorės suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant besivystančias šalis ir pilietinę visuomenę, pareikšti savo nuomonę ir aktyviai dalyvauti; mano, kad įgyvendinant ES politiką būtina vykdyti sistemingesnius ex-post vertinimus;

11. yra įsitikinęs, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama institucijų veiklos koordinavimui, t. y. ES institucijų veiklos ar veiklos, vykdomos kartu su valstybėmis narėmis; ragina valstybių narių vyriausybes įtraukti politikos suderinamumą vystymosi labui į teisiškai privalomus aktus ir siekiant jį užtikrinti nustatyti politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui veiksmų planą; mano, kad nacionaliniai parlamentai turėtų būti intensyviau įtraukti įgyvendinant politikos suderinamumo vystymosi labui darbotvarkę atsižvelgiant į jų pajėgumą užtikrinti vyriausybių atskaitomybę ir išsamiai tirti pažangą šioje srityje;

12. pabrėžia, kad skatinant politikos suderinamumą vystymosi labui Parlamentas privalo atlikti svarbų vaidmenį teikdamas pirmenybę politikos suderinamumui vystymosi labui savo darbotvarkėse, rengdamas daugiau komitetų ir parlamentų posėdžių politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais, skatindamas keistis nuomonėmis politikos suderinamumo vystymosi labui tema su šalimis partnerėmis ir skatinamas dialogą su pilietine visuomene;

13. pažymi, kad kai kurios valstybės narės sukūrė veiksmingą ministerijų veiklos koordinavimo mechanizmą numatydamos specialų įgaliojimą politikos suderinamumo vystymosi labui srityje; ragina valstybes nares remtis ir keistis kitose valstybėse narėse jau patvirtinta gerąja praktika;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad bendras programavimas yra sėkminga priemonė nuosekliai planuojant veiklą ES vystomojo bendradarbiavimo srityje; palankiai vertina tai, kad jis apima valstybių narių dvišalę veiklą šalyse partnerėse, tačiau apgailestauja dėl ankstesnių nesėkmingų bandymų susieti ES veiksmus su valstybių narių veikla, nes taip prarastos galimybės išnaudoti sąveiką;

15. pripažįsta, kad siekiant teisingai užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui reikės tinkamų išteklių ir darbuotojų; primygtinai ragina politikos suderinamumo vystymosi labui ryšių centrams nacionalinėse ministerijose ir ES delegacijose suteikti būtinų išteklių, kad būtų įgyvendintos nacionalinės ir Europos lygmens strategijos politikos suderinamumo vystymosi labui srityje;

16. pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai atlieka itin svarbų vaidmenį įtvirtinant politikos suderinamumą vystymosi labui užtikrindami, kad būtų reguliariai tikrinama, kaip vykdomi politiniai įsipareigojimai, stebėsena ir ar visapusiškai įtraukiamos pilietinės visuomenės organizacijos (PVO), ir vertindami vyriausybių teikiamas poveikio vertinimo ataskaitas;

17. primena savo pasiūlymą dėl Sąjungoje taikytinos nepriklausomos sistemos asmenų arba bendruomenių, kuriems daro poveikį Sąjungos politika, skundams gauti; pripažįsta svarbų Parlamento Vystymosi komiteto ir jo nuolatinio pranešėjo politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais vaidmenį atkreipiant dėmesį į visuomenės narių ar bendruomenių, kuriems daro poveikį ES politika, išreikštą susirūpinimą;

18. pabrėžia, kad ES turi investuoti daugiau išteklių į įrodymais grindžiamą politikos suderinamumo vystymosi labui analizę; ragina Komisiją nedelsiant nustatyti nesuderinamumo atvejus ir pateikti jų išlaidų analizę, taip pat sukurti tinkamus politikos suderinamumo vystymosi labui stebėsenos ir pažangos vertinimo mechanizmus; taip pat ragina Komisiją į savo analizę įtraukti pasiūlymus, kaip išvengti nesuderinamumo skirtingose politikos srityse ir jį pašalinti; taip pat pabrėžia, kad reikia patobulinti nuorodų į politikos suderinamumą vystymosi labui teikimą programavimo dokumentuose;

19. pabrėžia, kad būtina stiprinti politikos suderinamumą vystymosi labui persvarstant Europos konsensusą dėl vystymosi ir vykstant diskusijoms dėl būsimo susitarimo baigus galioti Kotonu susitarimui;

Prioritetinės sritys

Migracija

20. pripažįsta, kad ES išgyvena didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo; pabrėžia, kad būtina sustiprinti migracijos ir vystymosi politikos ryšį, kad būtų galima reaguoti į pagrindines šio reiškinio priežastis; mano, kad ES, siekdama įveikti krizę, turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant saugumo ir diplomatines priemones; pabrėžia, kad reaguojant į pabėgėlių krizę dėmesys turėtų būti telkiamas ne tik į susirūpinimą keliančius saugumo klausimus ir kad vystymosi tikslai turi būti geriau integruoti siekiant, kad ES migracijos politikos priemonės būtų suderintos su priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti skurdą; pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra svarbi naujosios ES migracijos politikos dalis; palankiai vertina patvirtintą Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015) 0240), kurioje pateikiamas išsamus atsakas į krizę; mano, kad ją įgyvendinant turėtų būti imamasi konkrečių veiksmų, kuriais būtų siekiama skatinti ekonominį, politinį ir socialinį vystymąsi ir gerą valdymą kilmės šalyse; pabrėžia piniginių perlaidų kaip vystymosi finansavimo šaltinio svarbą; pabrėžia, kad svarbūs yra valstybių narių susitarimai su trečiosiomis šalimis siekiant palengvinti saugų tarptautinių darbuotojų keliavimą ir judumą; mano, kad paramos vystymuisi programos ir lėšos neturėtų būti naudojamos migracijos kontrolės tikslais; pabrėžia, kad bet kokioje bendroje migracijos politikoje daugiausia dėmesio reikia skirti teisėtiems migrantų patekimo į Europą keliams ir priėmimui;

21. pažymi, kad ES turi labiau suderinti migracijos ir prieglobsčio politiką tiek pačioje Sąjungoje, tiek su savo tarptautiniais partneriais; mano, kad į iš tiesų veiksmingą ir holistinę prieglobsčio ir migracijos politiką turi būti visapusiškai integruotos ES vidaus ir išorės politikos priemonės, visų pirma ES darbo sistemoje; pabrėžia, jog svarbu sukurti vieną bendrą prieglobsčio ir imigracijos politiką; ragina nustatyti visapusišką koncepciją, kaip pašalinti pagrindines migracijos, kuri yra glaudžiai susijusi su vystymusi, priežastis, siekiant, kad būtų rastas tvarus būdas, kaip įveikti dabartinę migracijos krizę; primena, kad pabėgėlės ar migrantės moterys ir mergaitės yra itin pažeidžiamos kalbant apie seksualinį smurtą ir išnaudojimą ir kad lyčių aspektas turi būti integruotas į ES migracijos politiką;

22. siekdamas skatinti migracijos ir vystymosi sričių politikos suderinamumą, ragina ES ir jos valstybes nares su pabėgėliais susijusių išlaidų nedeklaruoti kaip oficialios paramos vystymuisi, nes tuomet labai išauga vystymosi programų, kurias vykdant veiksmingai šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, alternatyviosios sąnaudos;

Prekyba ir finansai

23. pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės kartu vis dar yra svarbiausios pagalbos prekybai teikėjos pasaulyje (2013 m. jos suteikė 11,7 mlrd. EUR – SWD(2015) 0128); mano, kad teikiant ES pagalbą prekybai taip pat turi būti siekiama suteikti daugiau galimybių neturtingiems augintojams, kooperatyvams, labai mažoms ir mažosioms įmonėms, palengvinti vietos rinkų įvairinimo galimybę, skatinti moterų lygybę ir tolesnę regioninę integraciją ir mažinti pajamų nelygybę; palankiai vertina Komisijos ketinimą daugiau dėmesio skirti su vystymusi susijusioms nuostatoms prekybos susitarimuose; primena valstybių narių įsipareigojimą imtis konkrečių pastangų siekiant tikslo, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) besivystančioms šalims siektų 0,7 proc. BNP, ir EBPO Paramos vystymuisi komiteto rekomendaciją, kad dotacijos elementas vidutiniškai iš viso siektų 86 proc. OPV; pabrėžia, kad prekybos susitarimais turėtų būti prisidedama prie tvaraus vystymosi ir žmogaus teisių skatinimo ir kovos su korupcija visame pasaulyje;

24. primena, kad prekybos liberalizavimas pats savaime nėra teigiamas reiškinys skurdo mažinimo prasme, nes gali turėti neigiamą poveikį darniam vystymuisi;

25. ragina Komisiją pateikti metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai dėl ES pagalbos prekybai besivystančiose šalyse panaudojimo ir detaliai nurodyti iš ES biudžeto 4 skyriaus ir Europos plėtros fondo paskirtų lėšų sumas ir šaltinius; mano, kad tokia ataskaita pasitarnautų kaip tvirtas pagrindas rengiant ES ataskaitas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, kurios turi būti skelbiamos kas dvejus metus;

26. primena, kad darnaus vystymosi tikslu Nr. 17.15 pripažįstama, kad reikia gerbti kiekvienos šalies politinius sprendimus dėl skurdo mažinimo ir darnaus vystymosi; primena besivystančių šalių teisę reguliuoti investicijas siekiant garantuoti, kad visiems investuotojams, įskaitant užsienio investuotojus, būtų taikomi įpareigojimai ir pareigos, kad būtų galima užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir darbo ir aplinkos apsaugos standartų laikymąsi;

27. palankiai vertina pažangą, padarytą nuo tada, kai buvo sudarytas Bangladešo tvarumo susitarimas, ir ragina Komisiją išplėsti privalomas sistemas, kad jos būtų taikomos ir kituose sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją išplėsti įmonių socialinę atsakomybę ir išsamaus patikrinimo iniciatyvas, kurios papildo esamą ES medienos reglamentą ar yra susijusios su siūlomu ES reglamentu dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų, kad jos apimtų ir kitus sektorius, nes taip būtų užtikrinta, kad ES, jos prekybininkai ir veiklos vykdytojai vykdys įsipareigojimą gerbti žmogaus teises ir laikytis aukščiausių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

28. primena, kad įgyvendinant ES investicijų politiką, visų pirma tuomet, kai naudojamasi viešosiomis lėšomis, turi būti prisidedama siekiant darnaus vystymosi tikslų; primena, kad reikia didinti vystymosi finansavimo institucijų skaidrumą ir atskaitomybę, kad būtų galima veiksmingai sekti ir stebėti pinigų srautus, skolos tvarumą ir pridėtinę vertę joms vykdant darnaus vystymosi projektus;

29. primena apie išskirtinį OPV vaidmenį siekiant veiksmingų vystymosi rezultatų; ragina išsaugoti į vystymąsi orientuotą OPV ir tokį jos pobūdį, įskaitant skaidrią ir atskaitingą pranešimų teikimo sistemą; primena, kad apribojančių pagalbos sąlygų panaikinimas yra būtina sąlyga norint atverti galimybes besivystančių šalių socialiniams ir ekonominiams subjektams, pvz., vietos įmonėms ar techninės pagalbos specialistams, ir pasisako už tai, kad būtų skatinama naudotis besivystančių šalių viešųjų pirkimų sistemomis vykdant pagalbos programas ir taip remiama viešojo sektoriaus valdoma veikla siekiant stiprinti vietos privatųjį sektorių;

30. vis dėlto primena, kad vien pagalbos nepakanka; yra įsitikinęs, kad reikėtų apsvarstyti novatoriškus ir įvairius finansavimo šaltinius, kaip antai, finansinių sandorių mokestį, anglies dioksido mokestį, oro transporto bilietų mokestį, mokestį už gamtinius išteklius ir pan., ir kad jie turėtų derėti su vystymosi veiksmingumo principais; mano, kad viešasis, privatusis, tarptautinis ir vidaus finansavimas turėtų būti labiau suderinti; pripažįsta esminį privačiojo sektoriaus vaidmenį šioje srityje; pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas privačioms įmonėms besivystančiose šalyse ir skatinti, kad būtų nustatomas politinis ir teisinis pagrindas siekiant palengvinti naudojimąsi banko sąskaitomis ir skaitmeninės infrastruktūros kūrimą;

31. yra įsitikinęs, kad vykdant ES prekybos politiką turi būti atsižvelgiama į besivystančių šalių realybę ir vystymosi padėtį, kad būtų galima pasiekti politikos suderinamumo vystymosi labui tikslų, taip pat atsižvelgiama į besivystančių šalių teisę nustatyti savo pačių vystymosi strategijas; pabrėžia, kad dėl ES ir jos valstybių narių sudarytų prekybos ir investicijų susitarimų neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai pakenkta vystymosi tikslams ar žmogaus teisių skatinimui ir apsaugai šalyse partnerėse; primena, kad sąžininga ir tinkamai reguliuojama prekyba, atitinkanti PPO taisykles, gali užtikrinti vystymosi galimybes; palankiai vertina tai, kad į visus prekybos ir investicijų susitarimus įtraukiami išsamūs prekybai ir tvariam vystymuisi skirti skyriai;

32. ragina ES nustatyti tinkamą sistemą siekiant reguliuoti, kaip įmonės integruoja žmogaus teises ir socialinius bei aplinkos apsaugos standartus; ragina ES ir jos valstybes nares toliau aktyviai dalyvauti JT Žmogaus teisių tarybos veikloje siekiant užtikrinti įmonių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus;

33. remia veiksmingą, teisingą ir skaidrią mokesčių sistemą, atitinkančią gero valdymo principus; palankiai vertina 2015 m. kovo 18 d. Komisijos pristatytą mokesčių skaidrumo priemonių rinkinį ir 2016 m. sausio 28 d. pristatytą Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, įskaitant Komisijos komunikatą dėl išorės strategijos, kaip skatinti gerą mokesčių srities valdymą tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad svarbu atlikti naujų ES teisės aktų mokesčių srityje poveikio vertinimą ir šalutinio poveikio analizę siekiant išvengti neigiamo poveikio besivystančioms šalims; primena, kad vidaus išteklių mobilizavimas pasinaudojant apmokestinimu yra svarbiausias pajamų šaltinis užtikrinant viešąjį darnaus vystymosi finansavimą; primygtinai ragina ES remti besivystančias šalis joms stiprinant gebėjimus mokesčių administravimo, finansų valdymo ir viešųjų finansų valdymo srityse, taip pat pažabojant neteisėtus finansinius srautus; ragina ES užtikrinti, kad įmonės mokėtų mokesčius tose šalyse, kuriose jos sukuria arba gauna naudą; todėl pabrėžia ES atsakomybę pasauliniu mastu skatinti ir įgyvendinti politikos suderinamumo vystymosi labui principą mokesčių srityje; ragina ES šiuo tikslu siekti įsteigti naują tarpvyriausybinę bendradarbiavimo mokesčių klausimais instituciją pasitelkiant JT ir skirti išteklius, kurių reikia, kad institucija veiktų efektyviai, siekiant, kad besivystančios šalys galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti vykdant pasaulinę esamų tarptautinių mokesčių taisyklių reformą;

34. mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant spręsti neteisėto kapitalo judėjimo ir mokesčių slėpimo problemą ir ragina ES skatinti platesnį tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių klausimais; ragina ES užtikrinti sąžiningą elgesį su besivystančiomis šalimis vedant derybas dėl mokesčių sutarčių pagal JT pavyzdinę konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį ir užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą; palankiai vertina įsipareigojimus, prisiimtus Adis Abeboje 2015 m. liepos mėn. įvykusioje Vystymosi finansavimo konferencijoje, kaip antai, dėl daugiašalio vystymosi finansavimo persvarstymo ir Adis Abebos mokesčių iniciatyvos, kuria siekiama padėti besivystančioms šalims plėtoti savo vidaus išteklių sistemas; ragina ES visapusiškai naudotis EBPO pavyzdine mokesčių konvencija, kurioje numatyta neprivaloma nuostata dėl mokesčių surinkimo pagalbos;

35. ragina įvertinti kainų subsidijų poveikį eksportui, tarifams ir prekybos kliūtims besivystančiose šalyse;

36. pakartoja, kad pastangos užsitikrinti galimybę gauti žaliavų iš besivystančių šalių turi nekenkti vietos vystymuisi ir skurdo panaikinimui, o padėti besivystančioms šalims pasinaudoti naudingųjų iškasenų gausa tikram vystymuisi;

Apsirūpinimo maistu saugumas

37. pabrėžia, kad siekiant pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo būtina užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui visais lygmenimis, visų pirma, jeigu siekiama platesnio užmojo Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų, būtent visiškai panaikinti badą ir išspręsti visų pavidalų netinkamos mitybos problemą; mano, kad ES turėtų skatinti kurti tvirtas reguliavimo sistemas su aiškiais kriterijais siekiant užtikrinti pažeidžiamiausių asmenų teisių apsaugą ir apsirūpinimo maistu saugumą;

38. ragina ES sistemingai vertinti, be kita ko, ES žemės ūkio, prekybos ir energetikos politikos, pvz., biokuro politikos, poveikį apsirūpinimo maistu saugumui besivystančiame pasaulyje ir labiausiai pažeidžiamų asmenų pragyvenimo šaltiniui; ragina Komisiją ir toliau dėmesį telkti į kooperatyvus, labai mažus, mažus ir vidutinio dydžio veiklą vykdančius ūkius ir žemės ūkio darbuotojus, ir skatinti tvarią ir ekologinę žemės ūkio praktiką atsižvelgiant į Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo išvadas, JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijas ir darnaus vystymosi tikslus; primena, jog reikia užtikrinti, kad naudojant BŽŪP priemones nebūtų kenkiama besivystančių šalių maisto gamybos pajėgumui ir ilgalaikiam besivystančių šalių apsirūpinimo maistu saugumui; pabrėžia, kad esminiai politikos suderinamumo ir poveikio klausimai turi būti sprendžiami toliau vykdant ES apsirūpinimo maistu saugumo politikos programos (COM(2010) 0127) stebėseną; pabrėžia, kad ES turėtų remti perdirbimo pramonės šakų kūrimą žemės ūkio sektoriuje ir maisto saugojimo būdų gerinimą; primena, kad svarbu atsižvelgti į žuvininkystės susitarimų poveikį apsirūpinimo maistu saugumui besivystančiose šalyse; ragina ES ir jos valstybes nares prisidėti užkertant kelią žemės užgrobimams padedant besivystančioms šalims nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti JT neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires;

Sveikata

39. pabrėžia, kad besivystančioms šalims skiriant biudžeto lėšas pirmenybę reikia teikti patikimų sveikatos priežiūros sistemų įdiegimui, tvarios sveikatos priežiūros infrastruktūros sukūrimui, pagrindinių paslaugų ir kokybiškų priežiūros paslaugų teikimui; ragina ES remti visuotino sveikatos draudimo, kuris besivystančiose šalyse užtikrintų atsakomybės už su sveikata susijusios rizikos paskirstymą, kūrimą;

Klimato kaita

40. ragina ES, valstybes nares ir visus tarptautinius partnerius imtis ryžtingų veiksmų įgyvendinant neseniai Paryžiuje sudarytą COP21 klimato susitarimą; pabrėžia, kad ES ir kitos išsivysčiusios šalys turi ir toliau remti veiksmus klimato srityje siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui besivystančiose šalyse ir visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse; primena, kad šiomis aplinkybėmis itin svarbus tinkamas veiksmų klimato srityje finansavimas; ryšium su tuo remia ES perėjimą prie naujos energetikos sistemos ir perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos; pabrėžia, kad gali būti pakenkta vystymosi laimėjimams, jei nepavyks apriboti pasaulio klimato atšilimo, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2°C; ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį sprendžiant pasaulio klimato kaitos problemą nustatant strateginius prioritetus visais lygmenimis ir visuose sektoriuose, taip pat išsikelti ir pasiekti naujus privalomus kovos su klimato kaita, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslus vadovaujantis Paryžiaus susitarimu;

41. pripažįsta, kad privačiojo sektoriaus finansavimas kovos su klimato kaita srityje negali pakeisti viešojo finansavimo; pabrėžia, kad būtina užtikrinti skaidrų ataskaitų teikimą bei atskaitomybę ir socialinių ir aplinkos srities apsaugos priemonių įgyvendinimą kalbant apie privačiojo sektoriaus kovos su klimato kaita finansavimą;

Lytis

42. palankiai vertina 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą ir ragina stebėti ir įgyvendinti jo tikslus vykdant visus ES išorės veiksmus, įskaitant ES finansuojamus projektus šalies lygmeniu; taip pat ragina ES veiksmingai įtraukti lyčių lygybės ir moterų įgalinimo aspektus į visas savo politikos sritis, įskaitant biudžetą, ir užtikrinti, kad išorės politika padėtų kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant LGBT asmenų patiriamą diskriminaciją;

Saugumas

43. pripažįsta, kad nesant saugumo negalima užtikrinti jokio darnaus vystymosi ar skurdo panaikinimo; taip pat pripažįsta, kad saugumo ir vystymosi ryšys yra svarbus elementas užtikrinant ES išorės veiksmų efektyvumą;

44. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti politikos ES išorės veiksmų, saugumo, gynybos, prekybos, humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo srityse suderinamumą ir koordinavimą; atkreipia dėmesį į užduotį užtikrinti gerą valdymą besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui turėtų padėti sukurti teisinę valstybę ir nešališkas institucijas, stiprinti veiksmus, kurių imantis skatinamas nusiginklavimas ir užtikrinama visuomenės sveikatos priežiūra ir apsirūpinimo maistu saugumas, taip pat plėtoti susijusią politiką, kuria užtikrinamas saugumas ir vystymasis;

45. ragina ES sustiprinti savo pajėgumus krizių prevencijos ir ankstyvo reagavimo srityje, kad būtų galima padidinti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir vystymosi priemonių sąveiką užtikrinant trumpalaikių atsakų į krizes ir ilgalaikių vystymosi strategijų pusiausvyrą; teigia, kad sukūrus naują vystymosi ir saugumo ryšiui skirtą priemonę galima bus sumažinti nesuderinamumą ir padidinti politikos suderinamumo vystymosi labui veiksmingumą; pabrėžia, kad ši priemonė turėtų būti finansuojama ne naudojantis esamomis vystymosi priemonėmis, bet naujais biudžeto asignavimais; ragina rengiant ES saugumo ir vystymosi strategijas atsižvelgti į atitinkamų regionų ir šalių prioritetus ir politiką; teigiamai vertina politinę reagavimo į krizę programą, nes tai yra svarbi priemonė siekiant ankstyvu etapu suformuoti bendrą krizės supratimą; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą, kad būtų parengta išsami analizė, kuri suteiktų galimybę turint informaciją rinktis, ar siekiant įveikti krizę vykdyti BSGP ar ne BSGP veiksmus;

46. mano, kad strategija saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje[6], Afrikos greitojo reagavimo pajėgos ir 2015–2020 m. Sahelio regiono veiksmų planas[7] yra geri sėkmingo ES visapusiško požiūrio įgyvendinimo pavyzdžiai veiksmingai derinant atsaką saugumo, vystymosi ir valdymo srityse;

47. ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir atsparumo nelaimėms sąsajas, kad būtų galima lanksčiau ir veiksmingiau reaguoti į didėjančius poreikius;

o o

48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
[2] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0251.
[3] http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1
[4] http://www.un.org/millennium/declaration/ares552e.htm
[5] http://www.oecd.org/development/effectiveness/49650173.pdf
[6] http://eeas.europa.eu/africa/docs/sahel_strategy_en.pdf
[7] www.consilium.europa.eu/en/meetings/fac/2015/04/st07823-en15_pdf

AIŠKINAMOJI DALIS

Penktoji kas dvejus metus teikiama Europos Komisijos (EK) politikos suderinamumo vystymosi labui (PSVL) ataskaita buvo paskelbta 2015 m. rugpjūčio mėn. – prieš pat rugsėjo mėn. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime oficialiai priimant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., į kurią įtrauktas tikslas „skatinti politikos suderinamumą vystymosi labui“ (17.14 tikslas)[1]. Tarybos išvadose dėl penktosios kas dvejus metus teikiamos EK ataskaitos, kuri buvo priimta 2015 m. spalio mėn., pabrėžiama, kad PSVL bus svarbi ES indėlio dalis, siekiant platesnio užmojo politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui (PSDVL) tikslo. Nors ES ne kartą patvirtino savo politinį įsipareigojimą siekti PSVL, ji vis susiduria su sunkumais bandydama praktiškai jį įgyvendinti.

Ankstesni Europos Parlamento pranešimai buvo labai svarbūs siekiant su PSVL samprata susijusios pažangos, oficialiai paskiriant Vystymosi komiteto nuolatinį pranešėją dėl PSVL, patvirtinant, kad Europos Parlamentas yra politiškai atsakingas už PSVL klausimą (kaip viena iš teisėkūros institucijų ir kaip demokratiškai renkama institucija), ir teikiant konkrečius pasiūlymus, kaip toliau ES lygmeniu įgyvendinti šią koncepciją.

Šiame pranešime ne tik įvertinama pažanga, apie kurią pranešė Europos Komisija, ir nustatomos sritys siekiant patobulinti taikomus ES PSVL mechanizmus, bet ir siekiama ES lygmeniu skatinti diskusijas apie šios koncepcijos ateitį.

1. PSVL mechanizmų vertinimas

PSVL, PSDVL ir Darbotvarkė iki 2030 m.

PSVL pirmą kartą į ES politinę darbotvarkę buvo įtrauktas XX a. dešimtajame dešimtmetyje, o 1992 m. Mastrichto sutartimi buvo oficialiai įtvirtintas. Tačiau tik 2005 m. ES susitarė dėl plataus užmojo PSVL darbotvarkės, kuri vėliau buvo patvirtinta 2005 m. ES Europos konsensuse dėl vystymosi. Priimant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) buvo skatinama tokia eiga, nes paaiškėjo, kad siekiant šių tikslų bus reikalinga ne tik parama vystymuisi ir kad prireiks plataus masto ES vystymosi ir su vystymusi nesusijusios politikos sąveikos. 2009 m. įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje pakartotas teisinis ES įsipareigojimas siekti PSVL ir dar labiau įtvirtintos bendros pastangos daugiau dėmesio skirti ES vidaus ir išorės politikos derinimui.

Nors tebėra labai svarbu užtikrinti, kad išsivysčiusiose šalyse vykdoma politika būtų palanki vystymuisi ir nekenktų besivystančioms šalims, šiandien vis labiau sutariama, kad reikia keisti šią koncepciją. Užtikrinant PSVL pradėta reikalauti siekti vystomojo bendradarbiavimo ir kitų sričių politikos sąveikos, taip pat ištaisyti esamą nenuoseklumą.

2015 m. priėmus darnaus vystymosi tikslus (DVT) sekė dar vienas svarbus su PSVL raida susijęs etapas. Įgyvendinant DVT reikės taikyti integruotesnį požiūrį į politikos formavimą, daugiau dėmesio skiriant suderinamumui: siekiant PSVL bus daromas labai didelis poveikis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui. Nors PSVL pradžia yra susijusi su Šiaurės ir Pietų šalių bendradarbiavimu, kuriam svarbūs turtingų išsivysčiusių šalių įsipareigojimai, susiję su neturtingomis besivystančiomis šalimis, priimant Darbotvarkę iki 2030 m. ši vizija paneigiama ir nustatomi bendri visiems taikytini vystymosi tikslai – taip atsisakoma paramos teikėjo ir gavėjo modelio.

Todėl ES turėtų imtis iniciatyvos skatinti įgyvendinti visuotinę PSVL darbotvarkę, kurioje orientuojamasi į darnaus vystymosi koncepciją. Kitos organizacijos, pavyzdžiui, EBPO, perėmė PSVL sąvoką, o ES dar turi užimti aiškią poziciją. Tarybos išvadose dėl penktosios kas dvejus metus teikiamos EK ataskaitos, kuri buvo priimta 2015 m. spalio mėn., Komisijai ir EIVT pavesta glaudžiai bendradarbiaujant su kitais partneriais pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip geriau integruoti PSVL į ES darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo veiksmus. Parlamento vaidmuo siekiant šių tikslų turi būti labai svarbus.

PSVL sąvoka tarptautiniu mastu dar nėra plačiai suprantama, ji iš esmės tebėra vartojama Europoje. ES ir EBPO yra svarbiausios diskusijų dėl PSVL dalyvės. Vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje turime stengtis kurti bendrą požiūrį, kad ši koncepcija taptų visapusiškesnė. Negalime pasiekti tikros pažangos įtraukdami PSVL į DVT įgyvendinimą, jei kiti pagrindiniai tarptautiniai dalyviai (JAV, Japonija, Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) nebus susipažinę su šia koncepcija. Todėl Parlamentas turėtų raginti Europos Sąjungoje pradėti diskusijas dėl PSVL įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., siekiant suprasti, kaip PSVL koncepcijąą galima suderinti su visapusiškesne PSDVL koncepcija.

PSVL mechanizmai

Nuo 2005 m. ES taikė keletą pagrindinių priemonių siekdama užtikrinti, kad vykdant ES politiką PSVL būtų užtikrinamas veiksmingai ir sistemingai. Turime rasti būdą, kaip geriau panaudoti šias priemones. Europos Sąjungai vis dar gana sudėtinga siekti PSVL, nes siekiant šio tikslo reikia užtikrinti įvairių politikos sričių sąveiką ir horizontaliai (pvz., siekti prekybos, žemės ūkio ir migracijos politikos sąveikos), ir vertikaliai (pasauliniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis). Vienas iš pagrindinių uždavinių Europos Sąjungoje siekiant PSVL – rasti būdą, kaip užmegzti ryšius su kitomis politikos sritimis, kuriose dirba kitų nei PSVL sričių specialistai.

Komisijos ataskaita pati savaime yra naudinga priemonė informuotumui apie PSVL didinti, tačiau ji būtų dar naudingesnė, jei joje būtų analitiškiau nagrinėjama padaryta pažanga siekiant PSVL. Konkrečios rekomendacijos, kaip spręsti su PSVL susijusias problemas, turėtų būti neatskiriama šios ataskaitos dalis. Už informuotumo apie PSVL didinimą taip pat turėtų būti atsakingi ES vadovai, nes tai labai politinis klausimas. Todėl pranešėjas ragina prieš paskelbiant kitą Komisijos ataskaitą 2017 m. surengti Europos Vadovų Tarybos posėdį dėl PSVL. Europos aukščiausiojo lygio susitikimas dėl PSVL padėtų pasiekti du pagrindinius tikslus: būtų didinamas informuotumas apie PSVL skatinant tarpinstitucines Europos Sąjungos (Komisijos, EIVT, Tarybos, EP) diskusijas, taip pat diskusijas nacionaliniu lygmeniu (tarp visų ministerijų). Rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui, Komisija ir EIVT ES valstybių ir vyriausybių vadovams turėtų pateikti dokumentą su konkrečiomis rekomendacijomis, kaip praktiškai siekti PSVL. Šis procesas turėtų būti įtraukus, jame turėtų dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijos ir ekspertų grupės. Antrasis Europos aukščiausiojo lygio susitikimo dėl PSVL tikslas – aiškiau apibrėžti kiekvienos ES institucijos atsakomybę vykdant PSVL įsipareigojimą. Taryba taip pat turi atlikti tam tikrą vaidmenį stiprinant PSVL ir perduoti su vystymusi ir užsienio reikalais susijusį klausimą kitų sudėčių Tarybai nagrinėti.

Norint tinkamai siekti PSVL reikės pakankamai išteklių ir darbuotojų. PSVL ryšių centrams nacionalinėse ministerijose ir ES delegacijose reikėtų suteikti būtinų išteklių, kad būtų plėtojamos nacionalinės ir Europos strategijos PSVL srityje. Dauguma PSVL ryšių centrų ES delegacijose neturi reikiamų gebėjimų, kad galėtų individualiai spręsti su PSVL susijusius klausimus.

Po to, kai buvo paskelbta 2013 m. Komisijos ataskaita dėl PSVL, pradėta taikyti keletas naujų priemonių siekiant pagerinti PSVL įgyvendinimą. Pranešėjas teigiamai vertina naujos struktūros J. C. Junckerio vadovaujamą Komisiją, kuri dirba kolegialiau, taiko įvairiapusį požiūrį ir nuosekliau formuoja politiką. Pranešėjas taip pat pritaria tam, kad būtų steigiama išorės santykių srityje dirbančių Komisijos narių grupė, kuriai pirmininkautų vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas. Ši Komisijos narių grupė – puikus pavyzdys, kaip svarbu aukščiausiu lygmeniu politiškai įsipareigoti siekti PSVL. Parlamentas turėtų raginti vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją DEVE komitetui reguliariai teikti ataskaitas apie šios grupės darbą.

Kita naujovė – naujasis ES delegacijų vaidmuo, susijęs su ataskaitų teikimo mechanizmais. Rengiant 2015 m. PSVL ataskaitą pasinaudota 41 ES delegacijos atsiliepimais. Šį ataskaitų teikimo reikalavimą reikia taikyti visoms ES delegacijoms ir tai turi būti daroma kasmet. Delegacijų e. mokymas PSVL srityje taip pat yra teigiamas pokytis. Klausimas, kaip pasiekti, kad ES delegacijos dalyvautų ne tik teikiant ataskaitas, bet ir įgyvendinant PSVL, turėtų būti įtrauktas į kasmet rengiamo ES delegacijų vadovų susitikimo Briuselyje darbotvarkę. ES delegacijų vadovai atlieka vieną pagrindinių vaidmenų, nes mato visaspusišką vaizdą, kaip taikoma ES politika visose srityse konkrečiose šalyse arba regionuose, ir gali pranešti apie trūkumus ir nenuoseklumus, taip pat pasikonsultavę su vietos subjektais, pavyzdžiui, vyriausybių atstovais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

Pranešėjas teigiamai vertina 2015 m. gegužės 19 d. Europos Komisijos priimtą Geresnio reglamentavimo priemonių paketą (COM(2015) 0215).Šis paketas ir priemonių, kurias Komisija taiko vertindama ES politikos poveikį, rinkinys veiksmingai padės siekti pažangos PSVL srityje, nes į suderinamumą bus atsižvelgta pačioje politinio ciklo pradžioje. Taip pat turėtume palankiai vertinti tai, kad teisinis įsipareigojimas siekti PSVL konkrečiai minimas Geresnio reglamentavimo gairių 30-ojoje priemonėje. Be to, Geresnio reglamentavimo gairėse reikalaujama, kad galimas poveikis žmogaus teisėms besivystančiose šalyse būtų nagrinėjamas visais politikos formavimo ir įgyvendinimo etapais.

Poveikio vertinimas yra svarbi priemonė siekiant PSVL. Pranešėjas apgailestauja, kad vystymosi poveikio vertinimo lygis tebėra žemas, ir tikisi, kad Geresnio reglamentavimo priemonių paketas ir jo gairės padės pagerinti šią padėtį. Įvertinti pažangą siekiant PSVL ir poveikį taip pat yra sudėtinga ES tenkanti užduotis: turime patobulinti taikomą požiūrį, pagal kurį visas dėmesys skiriamas rezultatams, ir nustatyti kokybinius tikslus bei aiškesnius PSVL rodiklius. Nepriklausomas vertinimas, kuris bus atliekamas, yra teigiamas žingsnis, kuris paskatins pasitikėti ES laimėjimais PSVL srityje. Gali būti, kad atliekant nepriklausomą vertinimą taip pat bus siūlomos naujos vertinimo ir ataskaitų teikimo priemonės.

Bendras programavimas yra dar viena sėkminga ES PSVL įgyvendinimo priemonė, leidžianti nuosekliai planuoti ES veiklą. Pranešėjas palankiai vertina tai, kad bendras programavimas apima ES valstybių narių dvišalę veiklą konkrečiose šalyse, nes tai padės vietos lygmeniu užtikrinti ES veiksmų efektyvumą. Dėl nesugebėjimo susieti ES veiksmų ir valstybių narių veiklos anksčiau buvo nepasinaudota galimybėmis išnaudoti sąveiką.

Nuo 2013 m. labai padidėjo ES valstybių narių įsipareigojimas siekti PSVL, o įvairiose nacionalinėse ministerijose padaugėjo PSVL ryšių centrų. Dabar ES valstybės narės turi labiau stengtis įgyvendinti ataskaitų apie PSVL teikimo mechanizmus.

2. Prioritetinės sritys. Daugiau dėmesio ES išorės politikai

2016 m. EP rezoliucijoje dėl PSVL nagrinėjamos ir formuluojamos konkrečios rekomendacijos penkiose prioritetinėse srityse (prekyba ir finansai, apsirūpinimo maistu saugumas, klimato kaita, migracija ir saugumas). Pranešėjas siūlo šioje rezoliucijoje daugiausia dėmesio skirti ES išorės politikai.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pabėgėlių krizės ir nestabilios padėties ES kaimyninėse šalyse pradedama abejoti principais, kuriais grindžiama pati ES (Europos solidarumas ir Šengeno sistema), siekiant PSVL daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama išorės veiksmams. ES kaimynystės stabilizavimui ES turėtų teikti neginčijamą pirmenybę. Siekiant PSVL padaryta didelė pažanga ES išorės veiksmų srityje dėl vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo atliekamo jungtinio vaidmens. ES visapusiškas požiūris įygvendinamas realiai, nors vis dar susiduriama su rimtomis problemomis.

* *

Įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. suteikiama išskirtinė galimybė spręsti tarpusavyje susijusius skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi uždavinius. PSVL Europos Sąjungoje vis dar yra politinė ir ekonominė būtinybė. Tai neturi būti „neįmanoma užduotis“[2], kaip sakė vienas apžvalgininkas, jei netrūksta politinės valios ir jei nuosekliai taikomos ir nuolat tobulinamos visos ES politikos priemonės.

[1] http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1.
[2] 'Mission Impossible: the European Union and Policy Coherence for Development' („Neįmanoma užduotis: Europos Sąjunga ir politikos suderinamumas vystymosi labui“), Carbone, M., Europos integracijos žurnalas, 2008 m., 30:3.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (15.3.2016)

pateikta Vystymosi komitetui

dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos
(2015/2317(INI))

Nuomonės referentė: Lola Sánchez Caldentey

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad prekyba ir finansai yra viena iš penkių prioritetinių politikos suderinamumo vystymosi labui sričių; primena, kad visos ES išorės politikos priemonės, įskaitant prekybą ir investicijas, turi atitikti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio nuostatas ir neturi trukdyti siekti tvaraus vystymosi tikslų ir užtikrinti žmogaus teises ir lyčių lygybę; primena Tarybos reglamento Nr. 260/2009 24 straipsnio 2 dalyje nurodytus principus; primena, kad už politikos suderinamumą vystymosi labui atsakingos išsivysčiusios šalys, tačiau besivystančių šalių vaidmuo užtikrinant, kad ši politika būtų veiksminga, taip pat svarbus;

2. pabrėžia, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą, ir pabrėžia politikos suderinamumo vystymosi labui principą, pagal kurį į šį tikslą turėtų būti atsižvelgiama įgyvendinant visų sričių ES politiką, įskaitant prekybos politiką;

3. taip pat primena, kad ES įsipareigojo į visas savo politikos sritis įtraukti lyties aspektą ir kad svarbu, šalinant diskriminaciją ir skatinant moterų teises pasaulyje, užtikrinti, kad vyrai ir moterys gautų vienodą naudą iš socialinių pokyčių, ekonominio augimo ir deramų darbo vietų kūrimo;

4. ragina užmegzti ES ir Afrikos vystymosi partnerystę, kurią vykdant dėmesys būtų telkiamas į strateginius klausimus, kaip antai, į energetiką, tvarų gamtos išteklių valdymą ir inovacijas;

5. pabrėžia, kad prekyba ir toliau yra labai svarbi ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi ir padėjo šimtams milijonų žmonių išbristi iš skurdo; visgi pripažįsta, kad ne visos besivystančios šalys galėjo pasidžiaugti tokiais laimėjimais ir kad vykdant pasaulinę prekybą visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys tebėra marginalizuotos;

6. primena, kad prekybos liberalizavimas pats savaime neturi būti tikslas, bet turi padėti užtikrinti darnų ekonomikos ir įmonių vystymąsi; primena, kad sąžininga ir tinkamai reguliuojama prekyba tuomet, jei ji yra suderinta su darnaus vystymosi tikslais, galėtų užtikrinti vystymosi galimybes; ragina Komisiją numatyti griežtesnius veiksmingus įpareigojimus siekti darnaus vystymosi tikslų ir į visus prekybos susitarimus įtraukti išsamų darnaus vystymosi skyrių; pabrėžia, kad norint, jog besivystančios šalys galėtų pasinaudoti prekybos ir investicijų galimybių teikiama nauda, būtina toliau remti vidaus pajamų sutelkimo (VPS) reformas besivystančiose šalyse ir taip padėti joms gerinti savo pajėgumą didinti pajamas, kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu remiant veiksmingų, našių, sąžiningų ir skaidrių mokesčių sistemų kūrimą vadovaujantis gero valdymo principais;

7. pabrėžia, kad tuomet, kai dedamos pastangos siekiant stiprinti besivystančių šalių pajėgumus sutelkti privačias lėšas, taip pat turi būti imamasi priemonių, padėsiančių sukurti atsakingam ir tvariam verslui ir investicijoms palankią aplinką, pradedant nuo politinės korupcijos panaikinimo ir sąžiningo apmokestinimo ir kartu vykdant ryžtingą kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais; primena, kad įgyvendinant ES investicijų politiką, visų pirma tuomet, kai naudojamasi viešosiomis lėšomis, turi būti padedama siekti darnaus vystymosi tikslų; primena, kad reikia didinti vystymosi finansavimo institucijų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų skaidrumą ir atskaitomybę, kad būtų galima veiksmingai nustatyti ir stebėti pinigų srautus, skolos tvarumą ir jų darnaus vystymosi projektų pridėtinę vertę; ragina ES imtis veiksmų tarptautiniu mastu artimiau bendradarbiaujant mokesčių srityje, kaip sutarė Didysis dvidešimtukas (G20) ir kaip sutarta remiantis Adis Abebos veiksmų darbotvarke; primena, kad turėtų būti skatinamos ir plačiau taikomos stebėsenos sistemos, pvz., ataskaitos teikiamos pagal šalis;

8. giria ES, kad ji pirmauja netaikydama kvotų ir muitų visoms mažiausiai išsivysčiusių šalių prekėms, išskyrus ginklus ir šaudmenis, ir šiuo tikslu naudojasi iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“, vykdoma remiantis bendrąja lengvatų sistema (BLS);

9. pripažįsta, kad trečdalis visos pagalbos vystymuisi (OPV) šiuo metu panaudojamas su prekyba susijusiems poreikiams patenkinti; ragina ES ir toliau pirmauti remiant pagalbos prekybai programas, kurios yra sukurtos siekiant padėti besivystančioms šalims pasinaudoti naujų prekybos sandorių teikiama nauda;

10. palankiai vertina Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ prisiimtą įsipareigojimą atlikti išsamią galimo naujų laisvosios prekybos susitarimų poveikio mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant jų poveikį mažiausiai išsivysčiusių šalių produktų paklausai, reguliavimo klausimams ir prieigai prie rinkos, analizę; ragina Komisiją užsakyti nepriklausomus ir išsamius labai didelės apimties prekybos susitarimų galimo poveikio besivystančioms šalims tyrimus; taip pat ragina Komisiją pasiūlyti priemones siekiant užtikrinti, kad galimą prekybos susitarimų teikiamą naudą pajustų besivystančios šalys; ragina Europos Komisiją derantis dėl prekybos susitarimų su šalimis partnerėmis, visų pirma kaimynystės šalimis, užtikrinti, kad jų aiškus tikslas būtų skatinti jų ekonominį ir socialinį vystymąsi; ragina Komisiją su darnaus vystymosi tikslais suderinti visas su prekyba susijusias ES priemones, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus, visų pirma ekonominės partnerystės susitarimus su Afrikos šalimis, keliašalius ir daugiašalius Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) sudaromus susitarimus, bendrąją lengvatų sistemą (BLS), pagalbą prekybai, ES reglamentus, taip pat tarptautinius standartus ir elgesio kodeksus, taip siekiant visiškai pasinaudoti šių priemonių galimybėmis; primygtinai ragina į tai atsižvelgti nagrinėjant ekonominės partnerystės susitarimus ir susitarimus dėl aplinkosaugos prekių siekiant veiksmingai didinti galimybes, kurias jie suteikia darniam vystymuisi;

11. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų demokratiniuose daugiašaliuose forumuose, kuriuose visoms šalims atstovaujama vienodai, siekiant pažangos prekybos klausimais ir imtis ginti besivystančių šalių su prekybos klausimais susijusius interesus;

12. apgailestauja, kad vėliau į ES prekybos susitarimus įtrauktų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių užmojai dažnai neatitinka aukščiausių standartų; pabrėžia, kad svarbu garantuoti, jog būtų tinkamai stebimas ir užtikrintas šių skyrių nuostatų taikymas, ir ragina visapusiškai įtraukti į šį procesą pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius šalyse partnerėse ir ES;

13. palankiai vertina pažangą, padarytą nuo tada, kai buvo sudarytas Bangladešo tvarumo susitarimas, tačiau pripažįsta, kad dar liko svarbių neišspręstų problemų ir jas reikia įveikti;

14. ragina Komisiją vadovautis Bangladešo tvarumo susitarimu kaip pavyzdžiu, kuriuo galima ateityje pasinaudoti panašiose situacijose ir kurį galima toliau plėtoti panašiais atvejais santykiuose su kitoms besivystančiomis šalimis;

15. primena Europos Komisijos įsipareigojimą atlikti poveikio tvarumui vertinimus visais prekybos derybų atvejais; apgailestauja, kad poveikio tvarumui vertinimai nebuvo atlikti laiku; ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į galimų prekybos susitarimų poveikį besivystančioms šalims;

16. ragina ES ir jos valstybes nares įsipareigoti didinti pagalbą prekybai besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ir atsižvelgti į sąžiningos ir etiškos prekybos aspektą ateityje peržiūrint pagalbos prekybai strategiją, kaip paskelbta komunikate „Prekyba visiems“; ragina, kad teikiant ES pagalbą prekybai ir techninę pagalbą būtų siekiama įgalinti neturtingus gamintojus, labai mažas ir mažąsias įmones, moterų vadovaujamas įmones ir kooperatyvus, kad būtų galima padidinti jų naudą, gaunamą iš prekybos vietos ir regionų rinkose;

17. mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas globalizuotos vertės grandinėms ir kad būtina aiškiai reglamentuoti šių globalizuotos vertės grandinių darbo ir aplinkosaugos sąlygas visais surinkimo etapais, ir kad ryšium su tuo turi būti toliau plėtojama įmonių socialinė atsakomybė;

18. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti valstybių teisę reglamentuoti ir saugoti politinę erdvę, siekiant plėtoti besivystančias pramonės šakas atsižvelgiant į konkrečius šalių partnerių poreikius ir laikantis prekybos susitarimų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos susitarimai ir politika remtų besivystančių šalių strateginius ekonominius sektorius ir nesudarytų sunkumų jų pastangoms padidinti nacionalinę pridėtinę vertę, siekiant užtikrinti geresnę vietą pasaulinės vertės grandinėse, ir vietoje kurti deramas darbo vietas pirmenybę teikiant moterų indėliui į ekonomikos vystymąsi, visų pirma kaimo vietovėse, nes tai yra pagrindiniai savaiminio vystymosi veiksniai; prašo Komisijos įtraukti šio aspekto vertinimą į savo reguliariai teikiamas dvišalių susitarimų įgyvendinimo ataskaitas;

19. ragina Komisiją stebėti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Balio ir Nairobio konferencijų derybų klausimų rinkinių įgyvendinimą, būtent žemės ūkio eksporto subsidijų panaikinimą daugiašaliu lygmeniu, sprendimų dėl konkrečios naudos mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir Susitarimo dėl prekybos palengvinimo įgyvendinimą;

20. ragina Komisiją toliau vadovauti veiksmams, kuriuos vykdant stengiamasi remti ir palengvinti visuotinę galimybę gauti vaistų prieinamomis kainomis užtikrinant tinkamą su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusią pusiausvyrą, ir imtis politinių veiksmų siekiant padidinti visuomenės sveikatos ir visuotinės galimybės gauti vaistų matomumą tarptautiniuose prekybos santykiuose; šiuo tikslu tuo ragina Komisiją paremti siekį, kad būtų paskelbti Europos sveikatos ir prieigos prie vaistų metai;

21. pabrėžia nacionalinių parlamentų, pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų tiek iš valstybių narių, tiek iš trečiųjų šalių dalyvavimo derybose dėl ES prekybos ir investicijų susitarimų bei politikos, taip pat jų įgyvendinimo ir stebėsenos procese vykdant plačias ir skaidrias konsultacijas svarbą;

22. pripažįsta privataus sektoriaus indėlį ir svarbų ES vaidmenį tarptautiniuose forumuose propaguojant įmonių socialinę atsakomybę; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti daugiašales diskusijas investicijų susitarimų klausimais, atsižvelgti į JT prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD) parengtas su investicijų politikos siekiant tvaraus vystymosi principais susijusias rekomendacijas, kad būtų skatinamos atsakingesnės, skaidresnės ir didesnės atskaitomybės investicijos, ir aktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos veikloje rengiant tarptautinę sutartį, pagal kurią tarptautinės bendrovės būtų atsakingos už žmogaus teisių pažeidimus; ir primena, kad ES politikoje vis dar nepavyksta visapusiškai įtvirtinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų (vadinamieji J. Ruggie principai „gerbti, ginti, taisyti“);

23. atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją skatinti ES ir trečiųjų šalių vyriausybes, kad jos viešųjų pirkimų politika naudotųsi siekdamos, kad įmonės pradėtų taikyti tarptautines įmonių socialinės atsakomybės gaires ir principus ir jų laikytųsi, atsižvelgiant į ankstesnius įmonių atsakingo elgesio skiriant viešųjų pirkimų sutartis duomenis;

24. ragina Komisiją sukurti produktų atsekamumo sistemas ir ES įmonių, dalyvaujančių ES vystymosi projektuose, registrą siekiant užtikrinti, kad jų veikla būtų skaidresnė ir piliečiai galėtų stebėti ES įmonių veiklą už ES ribų, ir tuo pat metu sudaryti palankesnes sąlygas skleisti patirtį tarptautiniu mastu ir ‒ tai taip pat svarbu ‒ užtikrinti ES įmonių matomumą ir teigiamą įvaizdį;

25. be to, ragina Komisiją skatinti, kad būtų steigiami koordinavimo forumai ir rengiami bendri tarptautinių įmonių, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovų susitikimai ES ir trečiosiose šalyse siekiant plėtoti keitimąsi gerąja patirtimi ir sąveiką, kuri padėtų užtikrinti integracinį augimą ir vystymąsi.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	15.3.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 6 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	William (The Earl of) Dartmouth, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Marine Le Pen, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Tokia Saïfi, Matteo Salvini, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Jan Zahradil
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Klaus Buchner, Agnes Jongerius, Frédérique Ries, Fernando Ruas, Pedro Silva Pereira, Jarosław Wałęsa, Pablo Zalba Bidegain
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Angel Dzhambazki, Axel Voss, Tatjana Ždanoka

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.4.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	18 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Charles Goerens, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Marina Albiol Guzmán, Paul Rübig, Patrizia Toia
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Amjad Bashir

Teisinė informacija - Privatumo politika