Procedūra : 2015/0906(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0167/2016

Pateikti tekstai :

A8-0167/2016

Debatai :

PV 08/06/2016 - 20
CRE 08/06/2016 - 20

Balsavimas :

PV 09/06/2016 - 4.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0278

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 761kWORD 320k
2.5.2016
PE 578.532v03-00 A8-0167/2016

dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl reglamento dėl jurisdikcijos perdavimo Europos Sąjungos Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus projekto

(N8-0110/2015 – C8-0367/2015 – 2015/0906(COD))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėja: Mady Delvaux

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl reglamento dėl jurisdikcijos perdavimo Europos Sąjungos Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus projekto

(N8-0110/2015 – C8-0367/2015 – 2015/0906(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą Teisingumo Teismo prašymą (N8-0110/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 19 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 256 straipsnio 1 dalį, 257 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas ir 281 straipsnio antrą pastraipą, taip pat į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnio 1 dalį, pagal kurias Parlamentui buvo pateiktas akto projektas (C8-0367/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/2422, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto(1), ypač į jo 9 konstatuojamąją dalį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę ( COM(2016) 0081)(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0167/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Teisingumo Teismui, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Reglamento projektas

1 nurodomoji dalis

 

Teisingumo Teismo projektas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 19 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

Išbraukta.

Pagrindimas

ES sutarties 19 straipsnio 2 dalis nėra tinkamas šio reglamento teisinis pagrindas, kadangi Bendrojo Teismo teisėjų skaičius nekeičiamas. Tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 256 straipsnio 1 dalis, 257 ir 281 straipsniai bei Euratomo sutarties 106a straipsnis.

Pakeitimas    2

Reglamento projektas

1 straipsnio 1 punktas

 

Teisingumo Teismo projektas

Pakeitimas

1. 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimas (2004/752/EB, Euratomas), įsteigiantis Europos Sąjungos tarnautojų teismą, ir atitinkamai Protokolo Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62c straipsnis ir jo I priedas, nepažeidžiant 4 straipsnio;

1. Tarybos sprendimas 2004/752/EB, Euratomas1a;

 

_______________

 

1a2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimas 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiantis Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, 2004 11 9, p. 7).

Pagrindimas

Apie protokolo pakeitimus pageidautina kalbėti 2 straipsnyje – taip pat ir aiškiai panaikinant straipsnius, kurie tuo metu buvo įtraukti Tarybos sprendimu 2004/752/EB.

Pakeitimas    3

Reglamento projektas

2 straipsnio 2 punktas

Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos teisingumo teismo statuto

62 c straipsnis

 

Teisingumo Teismo projektas

Pakeitimas

2. įterpiamas šis straipsnis:

2. Antraštinė dalis IVa išbraukiama.

„62c straipsnis

 

Nuostatos dėl kiekvieno pagal SESV 257 straipsnį įsteigto specializuoto teismo jurisdikcijos, sudėties, organizavimo ir procedūros pateikiamos šio Statuto priede.“

 

Pagrindimas

Būtinybės 62c straipsnį pakeisti bendro pobūdžio nuoroda į specializuotus teismus ir neegzistuojantį priedą nėra. Visa antraštinė dalis dėl specializuotų teismų, į kurią įtrauktas tik šis straipsnis, gali būti panaikinta. Be abejo, jei ir kai ateityje bus sukurtas specializuotas teismas, ji galės būti atkurta, kaip jau buvo padaryta 2004 m.

Pakeitimas    4

Reglamento projektas

2 straipsnio 2 a punktas (naujas)

Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos teisingumo teismo statuto

I priedas

 

Teisingumo Teismo projektas

Pakeitimas

 

2a. I priedas išbraukiamas nepažeidžiant šio reglamento 4 straipsnio.

Pagrindimas

Pageidautina, kad I priedas būtų aiškiai panaikintas straipsnyje dėl protokolo pakeitimų.

(1)

OL L 341, 2015 12 24, p. 14.

(2)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


AIŠKINAMOJI DALIS

Šis reglamentas – ketvirtasis, susijęs su Teisingumo Teismo reforma. Pirmajame reglamente atlikta įvairių pakeitimų, susijusių su Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sudėtimi ir darbo tvarka, o į antrąjį įtraukta nuostata dėl laikinųjų Tarnautojų teismo teisėjų.

Dėl trečiosios reformos dalies kilo daugiausia ginčų, nes ji susijusi su Bendrojo Teismo teisėjų skaičiaus padidinimu. Iš pradžių šį skaičių buvo numatyta padidinti nuo 28 iki 40. Tarybai primygtinai raginant, teisėkūros institucijos galiausiai nutarė Bendrojo Teismo teisėjų skaičių padidinti iki 56, kad kiekviena valstybė narė galėtų skirti po du teisėjus. Teisėjų skaičius padidintas su sąlyga, kad bus panaikintas Tarnautojų teismas, o viešosios tarnybos ginčai bus grąžinti nagrinėti Bendrajam Teismui.

Taigi šis reglamentas parengtas atsižvelgiant į trečiąjį reglamentą dėl Teisingumo Teismo reformos. Vykstant antrajam Bendrojo Teismo teisėjų skaičiaus padidinimo nuo 40 iki 47 etapui, turi būti panaikintas septynis teisėjus turėjęs Tarnautojų teismas.

Taigi Teisingumo Teismo pasiūlymas logiškas ir atitinka tai, į ką atsižvelgti prašė teisėkūros institucijos. Jame tik siūloma panaikinti nuostatas dėl Tarnautojų teismo ir keletas nedidelių su tuo susijusių pakeitimų bei pereinamojo laikotarpio nuostatų. Suprantama, minėtieji pakeitimai apima antrojo reglamento dėl Teisingumo Teismo reformos panaikinimą. Todėl pranešėja siūlo Europos Parlamentui pritarti pasiūlymui.

Šis pranešimas apima keletą techninių pakeitimų, kuriuos priėmus teisės aktas, pranešėjos nuomone, būtų geresnis. Iš dalies keičiančios nuostatos suformuluotos aiškiau, o skirsnis dėl specializuotų teismų visai panaikintas, nes tol, kol vėl nebus sukurtas specializuotas teismas, jis nebus būtinas. Visgi šiais pakeitimai pasiūlymo esmės nekeičia.

Pranešėja norėtų pabrėžti, kad pasiūlymas apima neišnagrinėtų Tarnautojų teismo bylų perdavimo Bendrajam Teismui sąlygas. Tarnautojų teismo bylos, neišnagrinėtos iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., bus perduotos tokios nagrinėjimo stadijos, kokios bus tą dieną. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šios bylos bus nagrinėjamos vadovaujantis Bendrojo Teismo darbo tvarkos taisyklėmis. Pranešėja pažymi, jog Bendrojo Teismo darbo tvarkos taisyklės turėtų būti pakeistos, kad nagrinėjant tarnautojų ginčus būtų atsižvelgta į konkrečius Tarnautojų teismo darbo tvarkos taisyklėse šiuo metu esančius – pirmiausia 108 ir 109 – straipsnius.

Turės būti pakeistos ne tik Bendrojo Teismo darbo tvarkos taisyklės, bet ir jo vidaus struktūra. Pranešėja pritaria pasiūlymui, kurį savo nuomonėje pateikė Komisija(1), ir mano, kad daugiau bylų turėtų būti skiriama didesnėms teisėjų kolegijoms, kai tam yra pagrindo atsižvelgiant į jų svarbą – taip būtų užtikrintas teismo praktikos nuoseklumas ir kokybė. Be to, turėtų būti svarstoma galimybė priimti taisykles ir praktiką, kurios būtų taikomos paskirstant bylas, siekiant užtikrinti teminį sinergizmą.

Pagaliau pranešėja norėtų pakomentuoti vieną ginčytiną teisinį klausimą, susijusį su šiuo pakeitimu. Būta pareiškimų, kad Europos Parlamentas ir Taryba negali panaikinti savo sukurto specializuoto teismo, nes pagal SESV 257 straipsnį teisėkūros institucijoms suteikiama kompetencija kurti specializuotus teismus, tačiau jame nėra aiškiai kalbama apie specializuotų teismų veiklos keitimą arba juolab jų panaikinimą. Pranešėja mano, kad, jei tam tikru straipsniu leidžiama sukurti institucinį organą, atrodytų logiška daryti išvadą, jog šiuo straipsniu netiesiogiai leidžiama ir jį panaikinti, jei šito prireikia pasikeitus aplinkybėms.

(1)

Komisijos nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl reglamento dėl jurisdikcijos perdavimo Europos Sąjungos Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus (COM(2016) 0081, 2016 2 22, 10 punktas).


TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Pavelui Svobodai

Pirmininkui

Teisės reikalų komitetas

BRIUSELIS

Tema:  Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos perdavimo Europos Sąjungos Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus (COM(2016)0081 – C8-0367/2015 – 2015/0906(COD)) teisinio pagrindo

Gerb. Pirmininke,

2015 m. kovo mėn. Teisės reikalų komitetas nusprendė savo iniciatyva pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 5 dalį pateikti nuomonę dėl teisinio pagrindo pakeitimo, kaip siūloma pranešimo dėl minėtojo pasiūlymo projekte, tinkamumo.

Teisingumo Teismo siūlomi teisiniai pagrindai – tai, viena vertus, Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatomas Bendrojo Teismo teisėjų skaičius, ir, kita vertus, SESV 256 straipsnio 1 dalis, 257 straipsnis ir 281 straipsnio antra pastraipa, kuriuose atitinkamai apibrėžiama Bendrojo Teismo jurisdikcija ir galimas jos keitimas, specializuotų teismų steigimas antrinės teisės aktais ir Teisingumo Teismo statuto keitimas antrinės teisės aktais. Teisinis pagrindas taip pat apima Euratomo sutarties 106a straipsnio 1 dalį, kuri susijusi su Teisingumo Teismu, nes jis yra taip pat ir Europos atominės energijos bendrijos teisminė institucija.

Už šį reglamentą atsakinga pranešėja laikosi nuomonės, kad 19 straipsnio 2 dalis neturėtų būti naudojama kaip šio pasiūlymo teisinis pagrindas, nes pasiūlymu nekeičiamas Bendrojo Teismo teisėjų skaičius, todėl ji pasiūlė atitinkamą pakeitimą.

Šia nuomone siekiama nustatyti pakeitimo, kuriuo 19 straipsnio 2 dalis išbraukiama kaip teisinis pagrindas, pagrįstumą ir tinkamumą.

I. Bendra informacija

Šis reglamentas – ketvirtasis, susijęs su Teisingumo Teismo reforma. Pirmajame reglamente atlikta įvairių pakeitimų, susijusių su Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sudėtimi ir darbo tvarka, o į antrąjį įtraukta nuostata dėl laikinųjų Tarnautojų teismo teisėjų.

Dėl trečiosios reformos dalies kilo daugiausia ginčų, nes ji susijusi su Bendrojo Teismo teisėjų skaičiaus padidinimu. Iš pradžių šį skaičių buvo numatyta padidinti nuo 28 iki 40. Tarybai primygtinai raginant, teisėkūros institucijos galiausiai nutarė Bendrojo Teismo teisėjų skaičių padidinti iki 56, kad kiekviena valstybė narė galėtų skirti po du teisėjus. Teisėjų skaičius padidintas su sąlyga, kad bus panaikintas Tarnautojų teismas, o viešosios tarnybos ginčai bus grąžinti nagrinėti Bendrajam Teismui.

Taigi šis reglamentas parengtas atsižvelgiant į trečiąjį reglamentą dėl Teisingumo Teismo reformos. Vykstant antrajam Bendrojo Teismo teisėjų skaičiaus padidinimo nuo 40 iki 47 etapui turi būti panaikintas septynis teisėjus turėjęs Tarnautojų teismas.

Teisingumo Teismo pasiūlyme siūloma tik panaikinti nuostatas dėl Tarnautojų teismo ir keletas nedidelių su tuo susijusių pakeitimų bei pereinamojo laikotarpio nuostatų. Suprantama, minėtieji susiję pakeitimai apima antrojo reglamento dėl Teisingumo Teismo reformos panaikinimą.

Būta pareiškimų, kad Europos Parlamentas ir Taryba negali panaikinti savo sukurto specializuoto teismo, nes pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 257 straipsnį teisėkūros institucijoms suteikiama kompetencija kurti specializuotus teismus, tačiau jame nėra aiškiai kalbama apie specializuotų teismų veiklos keitimą arba juolab jų panaikinimą. Pranešėja mano, kad, jei tam tikru straipsniu leidžiama sukurti institucinį organą, atrodytų logiška daryti išvadą, jog šiuo straipsniu netiesiogiai leidžiama ir jį panaikinti, jei šito prireikia pasikeitus aplinkybėms.

II. Susiję Sutarties straipsniai (pabraukta papildomai)

19 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip:

ES sutarties 19 straipsnis.

[...]

2. Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Jam padeda generaliniai advokatai.

Bendrąjį Teismą sudaro ne mažiau kaip po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės.

Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai bei Bendrojo Teismo teisėjai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 253 ir 254 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu jie skiriami šešeriems metams. Baigę kadenciją teisėjai ir generaliniai advokatai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

[...]

SESV 256 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

SESV 256 straipsnis

1. Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso kaip pirmajai instancijai nagrinėti ir spręsti 263, 265, 268, 270 ir 272 straipsniuose nurodytus ieškinius, išskyrus tuos, kurie yra skirti specializuotam teismui, įsteigtam pagal 257 straipsnį, ir tuos, kurie pagal Statutą yra palikti Teisingumo Teismui. Statutas gali nustatyti Bendrojo Teismo jurisdikciją kitoms ieškinių ar bylų kategorijoms.

Apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimų pagal šią straipsnio dalį Teisingumo Teismui gali būti paduodamas tik teisės klausimais ir laikantis statute numatytų sąlygų bei neperžengiant jame nustatytų ribų.

[...]

SESV 257 straipsnis išdėstytas taip:

SESV 257 straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali įsteigti specializuotus teismus prie Bendrojo Teismo, kurie, kaip pirmoji instancija, nagrinėtų ir spręstų konkrečiose srityse iškeltas tam tikrų kategorijų bylas. Tokius sprendimus Europos Parlamentas ir Taryba priima reglamentais, remdamiesi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavę su Teisingumo Teismu, arba, prašant Teisingumo Teismui, pasikonsultavę su Komisija.

Reglamentas dėl specializuoto teismo steigimo nustato to teismo organizavimo taisykles ir jam suteikiamos jurisdikcijos mastą.

[...]

SESV 281 straipsnis išdėstytas taip:

SESV 281 straipsnis

[...]

Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali iš dalies keisti Statuto nuostatas, išskyrus I antraštinę dalį ir 64 straipsnį. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą priima Teisingumo Teismo prašymu, pasikonsultavus su Komisija, arba Komisijos pasiūlymu, pasikonsultavus su Teisingumo Teismu.

Euratomo sutarties 106a straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

Euratomo sutarties 106a straipsnis

1. Šiai Sutarčiai taikomi Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis, 13–19 straipsniai, 48 straipsnio 2–5 dalys bei 49 ir 50 straipsniai, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnis, 223–236 straipsniai, 237–244 straipsniai, 245 straipsnis, 246–270 straipsniai, 272, 273 ir 274 straipsniai, 277–281 straipsniai, 285–304 straipsniai, 310–320 straipsniai, 322–325 ir 336, 342 ir 344 straipsniai bei Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatos.

[...]

III. Bendrasis teisinio pagrindo pasirinkimo principas

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką numatyta, kad „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“(1). Todėl, pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą, atitinkamas teisės aktas gali būti panaikintas.

Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar pasiūlymu:

1.  siekiama daugialypio tikslo, ar jį sudaro keletas komponentų, iš kurių vieną galima laikyti pagrindiniu arba vyraujančiu tikslu ar komponentu, o kitas yra tik šalutinis, arba

2.  tuo pat metu siekiama kelių tikslų, ar jį sudaro keli nedalomai susiję komponentai, iš kurių nė vienas, palyginti su kitu, nėra antrinis ir netiesioginis.

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pirmuoju atveju teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu, t. y. tuo, kuris būtinas pagrindiniam arba vyraujančiam tikslui ar komponentui pagrįsti, o antruoju atveju aktas turės būti grindžiamas keliais atitinkamais teisiniais pagrindais.(2)

Šiuo atveju akivaizdu, kad SESV 256 straipsnio 1 dalis, 257 ir 281 straipsniai ir Euratomo sutarties 106a straipsnio 1 dalis turi būti naudojami kaip bendras teisinis pagrindas, nes jie susiję su skirtingais, bet vienodai svarbiais tos pačios problemos aspektais, kaip bus paaiškinta toliau.

IV. Pasiūlymo tikslas ir turinys

Šio dokumento 1 straipsniu panaikinami:

•  2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimas 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiantis Europos Sąjungos tarnautojų teismą;

•  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 979/2012 dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo ad interim teisėjų.

2 straipsniu į Teisingumo Teismo statutą įtraukiami du nauji straipsniai.

•  Naujo 50a straipsnio 1 dalyje, laikantis SESV 256 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio, nustatoma Bendrojo Teismo jurisdikcija viešosios tarnybos srityje. 2 dalimi iš naujo įtraukiamas su viešąja tarnyba susijusį ginčą nagrinėjančiam teismui skirtas raginimas apsvarstyti draugiško ginčų sprendimo galimybes.

•  Naujame 62c straipsnyje bendrai numatyta, kad nuostatos dėl kiekvieno specializuoto teismo jurisdikcijos, sudėties, organizavimo ir procedūros pateikiamos Statuto priede. Pranešimo projekte siūloma neįtraukti šio straipsnio kaip nereikalingo, nes nesama specializuotų teismų.

3, 4 ir 5 straipsniuose įtvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su jurisdikcijos perdavimu.

V. Analizė ir tinkamo teisinio pagrindo nustatymas

Teisingumo Teismo pasiūlyme nurodyti penki teisiniai pagrindai:

•  ES sutarties 19 straipsnio 2 dalis nėra tinkamas teisinis pagrindas, nes ja nustatomas Bendrojo Teismo teisėjų skaičius, o pasiūlymas su tuo nesusijęs.

•  SESV 256 straipsnio 1 dalis yra būtinas teisinis pagrindas, nes pagal ją numatoma galimybė iš dalies keisti statutą siekiant suteikti Bendrajam Teismui jurisdikciją nagrinėti papildomų kategorijų bylas. Tai svarbu, nes Sutartimis Bendrajam Teismui nėra aiškiai suteikiama jurisdikcija nagrinėti su darbuotojais susijusius ginčus, kuriuose dalyvauja darbuotojai, kuriems netaikomi Tarnybos nuostatai (pvz., Europos Centrinio Banko ir Europos investicijų banko darbuotojai).

•  SESV 257 straipsnis yra būtinas teisinis pagrindas, nes pagal jį leidžiama steigti specializuotus teismus, tokius kaip Tarnautojų teismas. Aišku, kad teisės aktų leidėjas gali taip pat ir iš dalies keisti specializuotų teismų jurisdikciją arba juos panaikinti, jei tai būtina atsižvelgiant į aplinkybes; SESV 257 straipsnio paskirtis – užtikrinti pakankamą Sąjungos teisminės struktūros lankstumą.

•  SESV 281 straipsnio antra pastraipa yra būtinas teisinis pagrindas, nes ja teisėkūros institucijoms laikantis įprastos teisėkūros procedūros leidžiama iš dalies keisti Teisingumo Teismo statutą, visų pirma patvirtinti pakeitimus, numatytus pagal 256 straipsnio 1 dalį ir 257 straipsnį.

•  Euratomo sutarties 106a straipsnio 1 dalis taip pat yra būtinas teisinis pagrindas, nes joje numatyta, kad įvairios institucinės ES sutarties ir SESV nuostatos, įskaitant visus pirmiau minėtus straipsnius, taikomos ir Europos atominės energijos bendrijai. Nenurodžius šio straipsnio galima būtų daryti prielaidą, kad ES ir Europos atominės bendrijos normos dėl teisminės sistemos galėtų skirtis, o tai būtų klaidinga.

Todėl tinkami bendri teisiniai pagrindai yra SESV 256 straipsnio 1 dalis, susijusi su Bendrojo Teismo jurisdikcijos išplėtimu, SESV 257 straipsnio pirma ir antra pastraipos, susijusios su specializuotais teismais ir jų steigimu, jų jurisdikcijos keitimu arba tokių teismų panaikinimu, SESV 281 straipsnio antra pastraipa, susijusi su Teisingumo Teismo statuto keitimu, ir Euratomo sutarties 106a straipsnio 1 dalis, susijusi su visų minėtųjų pakeitimų taikymu taip pat ir Europos atominės energijos bendrijai. ES sutarties 19 straipsnio 2 dalis neturėtų būti naudojama kaip teisinis pagrindas, kadangi pasiūlymas nėra susijęs su Bendrojo Teismo teisėjų skaičiumi.

Minėtieji keturi teisiniai pagrindai turi būti naudojami kartu, nes jie susiję su įvairiais pakeitimo aspektais. Pasiūlyme nenurodžius kurio nors vieno iš šių pagrindų atitinkamas reglamentas nebūtų tinkamai pagrįstas Sutartimis.

VI. Išvada ir rekomendacija

Tinkamas minėtojo pasiūlymo teisinis pagrindas yra keturgubas: SESV 256 straipsnio 1 dalis, SESV 257 straipsnio pirma ir antra pastraipos, SESV 281 straipsnio antra pastraipa ir Euratomo sutarties 106a straipsnio 1 dalis. ES sutarties 19 straipsnio 2 dalis nėra tinkamas šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

2016 m. balandžio 21 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas nusprendė, 16 narių balsavus už, 3 nariams – prieš ir vienam nariui susilaikius(3), rekomenduoti Teisės reikalų komitete ir per plenarinį posėdį pritarti pakeitimui dėl teisinio pagrindo keitimo.

Pagarbiai,

(pasirašyta) Pavel Svoboda

(1)

Byla C-45/86 Komisija / Taryba (Bendrieji lengvatiniai tarifai), [1987] Rink. 1439, 5 punktas; byla C-440/05

Komisija / Taryba, [2007] Rink. I-9097; byla C-411/06 Komisija / Parlamentas ir Taryba, [2009] Rink. I-7585.

(2)

Žr. pirmiau nurodytos bylos C-411/06 46–47 punktus.

(3)

Per galutinį balsavimą dalyvavo: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (pirmoji pirmininko pavaduotoja), Jean-Marie Cavada (antrasis pirmininko pavaduotojas), Axel Voss (trečiasis pirmininko pavaduotojas), Mady Delvaux (ketvirtoji pirmininko pavaduotoja), Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Angel Dzhambazki, Rosa Estaràs Ferragut, Enrico Gasbarra, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Emil Radev, József Szájer, Cecilia Wikström, Josef Weidenholzer (jis pagal DTT 200 straipsnio 2 dalį pavadavo Evelyn Regner).


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (21.4.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl reglamento dėl jurisdikcijos perdavimo Europos Sąjungos Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus

(N8-0110/2015 – C8-0367/2015 – 2015/0906(COD))

Nuomonės referentė: Danuta Maria Hübner

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2011 m. kovo 28 d. Teisingumo Teismas pateikė pasiūlymą dėl ES Teisingumo Teismo statuto dalinio pakeitimo remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 254 straipsnio 1 dalimi ir 281 straipsnio 2 dalimi. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pirmą kartą toks pasiūlymas turėtų būti priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto apima atskirus pasiūlymus dėl kiekvienos iš trijų Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priklausančių jurisdikcijų.

Kalbant apie Teisingumo Teismą, pasiūlymai daugiausia susiję su Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės sukūrimu ir daliniu taisyklių, taikomų sudėčiai ir didžiosios kolegijos veiklos principams, pakeitimu.

Pagal kitą pasiūlymo dalį ketinama leisti skirti laikinuosius Tarnautojų teismo teisėjus. Atskirame reglamento projekte buvo pasiūlyta iš dalies pakeisti Teismo statuto 62c straipsnį bendrai numatant galimybę skirti laikinuosius specializuotų teismų teisėjus. Pagal Teismo pateiktus pasiūlymus buvo priimti du reglamentai(1).

Teisingumo Teismo įsitikinimu, siekiant susitvarkyti su padidėjusiu darbo krūviu (2000–2010 m. Bendrajam Teismui pateiktų bylų skaičius išaugo 65 proc. 2010 m. pabaigoje nebaigtų nagrinėti bylų skaičius siekė 1 300, o tais pat metais baigtų nagrinėti bylų skaičius – 527) ir rasti struktūrinį sprendimą, teisėjų skaičių būtina padidinti bent 12, taigi Bendrojo Teismo teisėjų skaičius siektų 39.

Komisija ir Parlamentas(2) per pirmąjį svarstymą pritarė šiam teisėjui skaičiaus padidinimui. Tačiau valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl 12 papildomų teisėjų skyrimo sąlygų. Didžiosios valstybės narės pageidavo, kad teisėjai būtų skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, o mažosios reikalavo nustatyti rotacijos sistemą, pagal kurią jos, savo ruožtu, Teisme užsitikrintų po du jų teisėjus.

2014 m. liepos mėn. Tarybai pirmininkavusi Italija kreipėsi į Teismą su prašymu parengti naują pasiūlymą dėl reformos. Šį pasiūlymą Teisingumo Teismo pirmininkas pateikė 2014 m. rudenį.

Atnaujintame Teismo pasiūlyme Teismo teisėjų skaičių siūloma padvigubinti ir trimis etapais padidinti iki 56. 2015 m. turėjo būti sukurta 12 naujų teisėjo pareigybių. 2016 m. į Bendrąjį Teismą turėtų būti priimti septyni Tarnautojų teismo teisėjai. Pagaliau 2019 m. turi būti sukurtos devynios naujos pareigybės.

Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą remdamiesi šiuo nauju pasiūlymu(3).

Priimtojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad „2016 m. rugsėjo mėn. (...) Europos Sąjungos Tarnautojų teisme (toliau – Tarnautojų Teismas) teisėjaujančių teisėjų septynios pareigybės turėtų būti perkeltos į Bendrąjį Teismą (...)“.

Šiuo metu svarstomu pasiūlymu siekiama įgyvendinti minėtuoju reglamentu priimtą sprendimą Tarnautojų teisme teisėjaujančių teisėjų septynias pareigybes perkelti į Bendrąjį Teismą ir Tarnautojų Teismo jurisdikciją perduoti Bendrajam Teismui. Pats pasiūlymas nekelia ypatingų klausimų, todėl nuomonės referentė siūlo priimti jį be pakeitimų.

******

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą siūlyti, kad Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priimtų savo poziciją ir pritartų Teisingumo Teismo prašymui.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Jurisdikcijos perdavimas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus

Nuorodos

N8-0110/2015 – C8-0367/2015 – 2015/0906(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

26.11.2015

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFCO

26.11.2015

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Danuta Maria Hübner

3.12.2015

Svarstymas komitete

15.3.2016

 

 

 

Priėmimo data

20.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Fabio Massimo Castaldo, Kostas Chrysogonos, Richard Corbett, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Jo Leinen, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Paulo Rangel, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Tapardel, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Gerolf Annemans, David McAllister, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Axel Voss

(1)

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 979/2012 dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo ad interim teisėjų (OL L 303, 2012 10 31, p. 83–84).

2012 m. rugpjūčio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 741/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto ir jo I priedas (OL L 228, 2012 8 23, p. 1–3).

(2)

Europos Parlamento 2013 m. gruodžio 12 d. priimti pakeitimai dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, projekto (02074/2011 – C7-0126/2012 – 2011/0901B(COD)) (1).

2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, projekto (02074/2011 – C7-0126/2012 – 2011/0901B(COD)) (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas).

(3)

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2422, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, OL L 341, 2015 12 24, p. 14–17


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Jurisdikcijos perdavimas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus

Nuorodos

N8-0110/2015 – C8-0367/2015 – 2015/0906(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

26.11.2015

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFCO

26.11.2015

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Mady Delvaux

18.2.2016

 

 

 

Teisinio pagrindo užginčijimas

       JURI nuomonės pateikimo data

JURI

21.4.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

15.3.2016

 

 

 

Priėmimo data

21.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Emil Radev, József Szájer, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Angel Dzhambazki, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Cecilia Wikström

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Josef Weidenholzer

Pateikimo data

2.5.2016

Teisinė informacija - Privatumo politika