Pranešimas - A8-0168/2016Pranešimas
A8-0168/2016
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl virtualiųjų valiutų

3.5.2016 - (2016/2007(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Jakob von Weizsäcker

Procedūra : 2016/2007(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0168/2016
Pateikti tekstai :
A8-0168/2016
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl virtualiųjų valiutų

(2016/2007(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko dokumentą dėl skaitmeninių valiutų[1],

–  atsižvelgdamas į Anglijos banko leidinį apie skaitmeninių valiutų ekonomiką (2014 m. trečiojo ketvirčio biuletenis)[2],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio mėn. Europos bankininkystės institucijos nuomonę dėl virtualiųjų valiutų[3],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario mėn. Europos Centrinio Banko atliktą virtualiųjų valiutų schemų analizę[4],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos veiksmų planą dėl kovos su terorizmo finansavimu stiprinimo[5],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Komisijos atliktą PVM deficito dydžio ES tyrimą[6],

–  atsižvelgdamas į Komisijos Jungtinio tyrimų centro atliktą virtualiųjų valiutų skaitmeninės darbotvarkės tyrimą[7],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. priimtas Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) rekomendacijas dėl rizika grindžiamo požiūrio į virtualiąsias valiutas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl kovos su terorizmo finansavimu[8],

–  atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimą dėl virtualiosios valiutos keitimo vertinimo pridėtinės vertės mokesčio aspektu (C-264/14)[9] ir 2015 m. liepos 16 d. pateiktą generalinės advokatės J. Kokott išvadą[10],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. ESMA konsultacinį dokumentą dėl investavimo naudojantis virtualiosiomis valiutomis ar išsklaidytosios operacijų knygos technologija[11],

–  atsižvelgdamas į Parlamento tyrimų tarnybos informacinį dokumentą dėl bitkoinų rinkos, ekonomikos ir reguliavimo[12],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 18 d. Europolo ataskaitą dėl Islamo valstybės teroristinių išpuolių organizavimo pokyčių[13],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio mėn. Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) ataskaitą dėl virtualiųjų valiutų[14],

–  atsižvelgdamas į EBPO tyrimą „Bitkoinai. Valiuta ar nepatikėtojo pervedimo technologija“[15],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. TVF darbuotojų parengtą diskusijų pranešimą dėl virtualiųjų valiutų ir tolesnių žingsnių[16],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. JK Valstybinio mokslo biuro vyriausiojo mokslinio patarėjo ataskaitą „Išsklaidytosios operacijų knygos technologija: žvelgiant toliau nei operacijų informacijos blokų grandinė“[17],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 25 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto surengtą klausymą virtualiųjų valiutų klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0168/2016),

A.  kadangi dar nėra visuotinai taikomos apibrėžties, bet virtualiosios valiutos (VV, angl. VC) kartais vadinamos skaitmeniniais grynaisiais pinigais, o Europos bankininkystės institucija (angl. EBA) laiko jas skaitmenine vertės forma, kuri nėra išleista centrinio banko ar valdžios institucijos ir nebūtinai susieta su nepagrįsta realia verte (angl. fiat) valiuta, tačiau kuri pripažįstama fizinių arba juridinių asmenų kaip mokėjimo priemonė ir kuri gali būti perduodama, laikoma arba parduodama elektroniniu būdu; kadangi virtualiosios valiutos visų pirma pagrįstos išsklaidytosios operacijų knygos technologija (IOKT, angl. DLT), kuria technologiškai paremta daugiau kaip 600 lygiaverčių subjektų tarpusavio mainus palengvinančių virtualiųjų valiutų schemų[18], iš kurių iki šiol svarbiausia yra bitkoinas; nors bitkoinas pradėtas leisti 2009 m. ir šiuo metu užima beveik 90 proc. išsklaidytosios operacijų knygos technologija paremtų virtualiųjų valiutų rinkos dalį, o neiškeistų bitkoinų rinkos vertė sudaro maždaug 5 mlrd. eurų[19], tačiau jis dar nepasiekė sisteminės reikšmės masto;

B.  kadangi išsklaidytosios operacijų knygos technologiją sudaro įvairaus patikos ir atsparumo lygio duomenų bazės, kurios gali sparčiai apdoroti didelį operacijų skaičių ir geba atlikti transformacijas ne tik virtualiųjų valiutų, bet ir platesnėje finansinių technologijų srityje (tarpuskaita ir atsiskaitymas galėtų būti vienas iš aiškiausių šių technologijų taikymo pavyzdžių), taip pat ne tik finansų, bet ir ypač tapatybės ir nuosavybės patvirtinimo srityje;

C.  kadangi tiek iš rizikos kapitalo finansavimo, tiek iš bendrovių investicijų susidarančios investicijos į išsklaidytosios operacijų knygos technologiją yra neatskiriama besitęsiančio finansinių technologijų inovacijų ciklo dalis ir jau yra pasiekusios daugiau kaip 1 milijardą eurų[20];

Virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybės ir rizika sparčiai kintančioje mokėjimų technologijų srityje

1.  pabrėžia, kad virtualiosios valiutos ir išsklaidytosios operacijų knygos technologija gali nemažai prisidėti prie piliečių gerovės ir ekonomikos vystymosi (be kita ko, finansų sektoriuje), nes jos:

a)  sumažina su sandorių sudarymu ir operacijomis susijusias mokėjimų (ypač tarpvalstybinių lėšų pervedimo operacijų) sąnaudas – gali būti, kad jos sudaro gerokai mažiau nei 1 proc., palyginti su įprastiniais 2–4 proc., kai naudojamos mokėjimo internetu sistemos[21], ir daugiau kaip vidutiniškai 7 proc., kai atliekamos tarpvalstybinės perlaidų operacijos[22], taigi, optimistiniu vertinimu, gali 20 mlrd. eurų sumažinti bendras pasaulines su perlaidomis susijusias sąnaudas;

b)  plačiau žiūrint, sumažina prieigos prie finansų sąnaudas net ir neturint įprastos banko sąskaitos, todėl gali padidinti finansinę įtrauktį ir padėti pasiekti G 20 ir G 8 tikslą „5x5“[23];

c)  padidina mokėjimo sistemų bei prekybos prekėmis ir paslaugomis atsparumą ir, priklausomai nuo atitinkamos schemos architektūros, spartą, nes naudojama iš esmės decentralizuota išsklaidytosios operacijų knygos technologijos struktūra, kuri gali patikimai veikti, net jeigu kai kurių jos tinklo dalių veikla sutrinka arba į jas įsibraunama;

d)  suteikia galimybių taikyti sistemas, kurias lengva naudoti ir kurios užtikrina mažas sandorių ir operacijų sąnaudas ir aukšto lygio privatumą, tačiau neužtikrina visiško anonimiškumo, kad būtų galima tam tikru mastu atsekti operacijas, kai padaromas koks nors nusižengimas, ir apskritai padidinti skaidrumą rinkos dalyviams;

e)  naudoja tokias sistemas, kuriomis remiantis galima plėtoti saugius ir asmens privatumo nepažeidžiančius internetinio labai mažų sumų mokėjimo sprendimus, kurie galbūt galėtų pakeisti kai kuriuos dabartinius internetinio verslo modelius, kurie kelia didelę grėsmę privatumui;

f)  gali suteikti galimybių naudotis įvairių rūšių įprastomis ir novatoriškomis mokėjimo priemonėmis, pradedant kreditinėmis kortelėmis, baigiant mobiliosiomis priemonėmis, ir visas jas susieti į vieną saugią ir vartotojams patogią prietaiką, kuri galėtų Europoje paskatinti tam tikrų e. prekybos elementų pažangą ir įtvirtinti bendrąją rinką;

2.  pažymi, kad virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemos kelia riziką, dėl kurios reikia imtis tinkamų priemonių siekiant didinti tų schemų patikimumą, įskaitant šią dabartinę riziką:

a)  tai, kad nėra lanksčių, bet atsparių ir patikimų valdymo struktūrų ir netgi tokių struktūrų apibrėžties, ypač kai kuriose išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikose, tokiose kaip bitkoinai, o tai sukelia netikrumą ir vartotojų (kalbant plačiau – naudotojų) apsaugos problemų, ypač kai kyla iššūkių, kurių pradiniai tos programinės įrangos projektuotojai nebuvo numatę;

b)  didelius virtualiųjų valiutų vertės svyravimus ir spekuliacinių burbulų galimybes, taip pat tai, kad nėra įprastinio pavidalo reguliavimo priežiūros, saugumo užtikrinimo priemonių ir apsaugos (šie klausimai ypač svarbūs vartotojams);

c)  kartais nedidelius reguliavimo institucijų pajėgumus naujos technologijos srityje, nes dėl to sunku laiku nustatyti tinkamas apsaugos priemones ir taip užtikrinti tinkamą ir patikimą išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikų veikimą, kai jų mastas taip išaugs, kad jos taps sisteminės svarbos, arba netgi prieš taip atsitinkant;

d)  teisinį netikrumą, susijusį su naujomis išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikomis;

e)  energijos, suvartojamos naudojant tam tikras virtualiąsias valiutas, kiekį, kuris, remiantis Jungtinės Karalystės vyriausybės vyriausiojo mokslinio patarėjo ataskaitos dėl išsklaidytosios operacijų knygos technologijos apskaičiavimais, bitkoinų atveju viršija 1 GW, todėl būtų reikalingos investicijos moksliniams tyrimams, skirtiems sukurti efektyvesnius operacijų tikrinimo mechanizmus, ir šių mechanizmų skatinimas;

f)  tai, kad nėra pakankamai skaidrių ir lengvai prieinamų techninių dokumentų apie konkrečių virtualiųjų valiutų ir kitų išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemų veikimą;

g)  potencialius finansinio nestabilumo šaltinius, kurie galėtų būti siejami su išvestiniais produktais, pagrįstais blogai suvokiamomis virtualiųjų valiutų savybėmis;

h)  galimus ilgalaikius pinigų politikos veiksmingumo apribojimus, atsirasiančius, jei privačios virtualiųjų valiutų schemos būtų plačiai naudojamos kaip oficialių nepagrįstų realia verte valiutų pakaitalas;

i)  šešėlinės rinkos operacijų, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo[24] ir mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo bei kitokios nusikalstamos veikos galimybę, atsirandančią dėl kai kurių tokių paslaugų teikėjų siūlomos netikros tapatybės ir pinigų „maišymo“ paslaugų bei kai kurių virtualiųjų valiutų decentralizuoto pobūdžio (tačiau reikia turėti mintyje, kad grynųjų pinigų operacijas atsekti gali būti visgi gerokai sunkiau);

3.  teigia, kad šiai rizikai pašalinti reikės užtikrinti didesnį reguliavimo pajėgumą, įskaitant techninę patirtį, ir sukurti racionalią teisinę sistemą, kuri neatsiliktų nuo inovacijų, užtikrintų, kad būtų laiku ir proporcingai reaguojama, jeigu (kai) kurios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikos taptų sistemiškai svarbios;

4.  vis dėlto pažymi, kad, jei reguliavimo priemonės būtų priimtos labai anksti, jos gali būti nepritaikytos esamai padėčiai, kuri vis dar nuolat keičiasi, ir gali perduoti neteisingą signalą visuomenei apie virtualiųjų valiutų privalumus arba saugumą;

Išsklaidytosios operacijų knygos technologijos panaudojimas ne tik mokėjimų srityje

5.  pažymi, kad išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybės pigiau paspartinti, decentralizuoti, automatizuoti ir standartizuoti duomenimis grindžiamus procesus gali iš esmės pakeisti dabartinį turto pervedimo ir įrašų saugojimo būdą, o tai turėtų pasekmių tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui – viešasis sektorius būtų su tuo susijęs trimis aspektais: kaip paslaugų teikėjas, priežiūrą vykdantis subjektas ir teisės aktų leidėjas;

6.  pažymi, kad šiuo metu viso pasaulio finansų sektoriaus sąnaudos tarpuskaitai, atsiskaitymui ir kitiems poprekybinio valdymo procesams gerokai viršija 50 mlrd. eurų per metus[25] ir kad šis aspektas ir sąskaitų suderinimo procesai yra tokios sritys, kuriose išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimas galbūt padarytų perversmą, susijusį su efektyvumu, sparta ir atsparumu, tačiau taip pat iškeltų naujų reguliavimo iššūkių;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo klausimu privačiojo sektoriaus subjektai pradėjo keletą iniciatyvų, ir ragina Europos ir nacionaliniu lygmenų kompetentingas institucijas stebėti tokias iniciatyvas;

8.  taip pat pažymi, kad išsklaidytosios operacijų knygos technologija galėtų būti naudojama siekiant paskatinti dalijimąsi duomenimis, skaidrumą ir pasitikėjimą ne tik tarp valdžios institucijų ir piliečių, tačiau taip pat tarp privačiojo sektoriaus subjektų ir klientų;

9.  pripažįsta, kad vis dar atsiskleidžia išsklaidytosios operacijų knygos technologijos potencialas ne finansų sektoriuje, įskaitant sutelktinį finansavimą pasitelkiant kriptografines apskaitos sistemas, tarpininkavimo sprendžiant ginčus paslaugas, ypač finansų ir teisės paslaugų sektoriuose, ir išmaniųjų sutarčių galimybes derinant jas su skaitmeniniais parašais, prietaikas, kurios leidžia užtikrinti didesnį duomenų saugumą, ir sinergiją su daiktų interneto plėtra;

10.  atkreipia dėmesį į dinamiką, kurią verslo aplinkoje sukuria operacijų informacijos blokų grandinės technologijos, ir jų galimybes ilguoju laikotarpiu pertvarkyti realiąją ekonomiką;

11.  pripažįsta išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybes padėti vyriausybėms mažinti pinigų plovimo, sukčiavimo ir korupcijos apimtis;

12.  ragina valstybines įstaigas atlikus tinkamą poveikio vertinimą išbandyti išsklaidytosios operacijų knygos technologijos sistemas, siekiant pagerinti paslaugų teikimą piliečiams ir e. vyriausybės sprendimus, laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių; ragina valstybines įstaigas vengti pririšimo poveikio, kuris gali atsirasti naudojant privačias išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemas; atskirai pripažįsta, kad išsklaidytosios operacijų knygos technologija gali pagerinti žemės registro sistemas;

13.  rekomenduoja valstybinėms įstaigoms ir kompetentingoms institucijoms, kurioms pavesta didelių duomenų analizė, išnagrinėti, kaip būtų galima taikyti realiojo laiko išsklaidytosios operacijų knygos technologija grindžiamą priežiūrą ir ataskaitų teikimo priemones, vykdant reguliavimo technologijų finansų sektoriuje darbotvarkę ir kitas priemones, siekiant bent sumažinti didžiulį PVM deficitą Sąjungoje[26];

Pažangus reguliavimas siekiant skatinti inovacijas ir užtikrinti patikimumą

14.  ragina ES lygmeniu laikytis proporcingo reguliavimo principo, kad inovacijos nestrigtų arba nebūtų apkraunamos perteklinėmis sąnaudomis ankstyvame etape, ir sykiu deramai atsižvelgti į reguliavimo iššūkius, kurie gali atsirasti dėl virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimo plačiu mastu;

15.  atkreipia dėmesį į panašumus tarp išsklaidytosios operacijų knygos technologijos, kurias sudaro sistemoje dalyvaujantys ir bendrą duomenų bazę bendrai naudojantys centrai, ir žiniatinklio (angl. WWW), kuris apibrėžiamas kaip pasauliniai ištekliai, logiškai tarpusavyje susieti naudojant hiperteksto saitus; atkreipia dėmesį į tai, kad tiek išsklaidytosios operacijų knygos technologija, tiek WWW grindžiami internetu – pasauline sistema, kurią sudaro tarpusavyje susieti didžiųjų kompiuterių, asmeninių kompiuterių ir belaidžio ryšio kompiuterių tinklai;

16.  primena, kad internetą, nepaisant pastangų skatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, toliau reglamentuoja Nacionalinė telekomunikacijų ir informacijos administracija – Jungtinių Amerikos Valstijų Prekybos departamento agentūra;

17.  palankiai vertina tai, kad Interneto valdymo forume sukurta Dinamiška koaliciją operacijų informacijos blokų grandinės technologijos klausimais, ir ragina Komisiją skatinti bendrą ir įtraukų išsklaidytosios operacijų knygos technologijos valdymą, siekiant išvengti anksčiau iškilusių problemų plėtojant internetą;

18.  pažymi, kad pagrindiniai ES teisės aktai, tokie kaip Europos rinkos infrastruktūros reglamentas, Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentas, Atsiskaitymų baigtinumo direktyva, Finansinių priemonių rinkų direktyva ir reglamentas, Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų teisės aktų suderinimo direktyva ir Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva, galėtų būti naudojami kaip reguliavimo sistema, tinkama vykdomai veiklai nepriklausomai nuo tos veiklos technologijos, virtualiosioms valiutoms ir išsklaidytosios operacijų knygos technologija grindžiamoms prietaikoms plečiantis į naujas rinkas ir plečiant jų veiklą; vis dėlto pažymi, kad gali prireikti konkretiems poreikiams labiau pritaikytų teisės aktų;

19.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus į Kovos su pinigų plovimu direktyvą (angl. AMLD) įtraukti virtualiųjų valiutų keitimo platformas, siekiant užbaigti su tokiomis platformomis susijusį anonimiškumą; tikisi, kad bet kokie pasiūlymai šiuo klausimu bus tiksliniai, pagrįsti visapusiška rizikos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis, analize ir paremti kruopščiu poveikio vertinimu;

20.  rekomenduoja Komisijai atlikti išsamią virtualiųjų valiutų analizę ir remiantis tuo vertinimu apsvarstyti galimybę, jei tinkama, persvarstyti atitinkamus ES teisės aktus dėl mokėjimų, įskaitant Mokėjimo sąskaitų direktyvą, Mokėjimo paslaugų direktyvą ir Elektroninių pinigų direktyvą, atsižvelgiant į naujas galimybes, kurias suteikia technologinės naujovės, įskaitant virtualiąsias valiutas ir išsklaidytosios operacijų knygos technologiją, siekiant toliau didinti konkurenciją ir mažinti operacijų išlaidas, be kita ko, gerinant sąveikumą ir galbūt skatinant naudoti visuotinę nenuosavybinę elektroninę piniginę;

21.  pažymi, kad keletas virtualiųjų vietos valiutų sukurtos Europoje, ypač reaguojant į finansų krizę ir susijusias kreditų krizės problemas; ragina rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ypač atsargiai apibrėžti virtualiąsias valiutas, siekiant tinkamai atsižvelgti į tai, kad esama „vietos valiutų“, kurios yra ne pelno siekiančio pobūdžio ir dažnai ribotai pakeičiamos bei teikia didelę socialinę ir ekologinę naudą, taip pat siekiant išvengti neproporcingo reglamentavimo šioje srityje tol, kol nėra siekiama išvengti apmokestinimo arba jį apeiti;

22.  ragina sukurti horizontaliąją darbo grupę išsklaidytosios operacijų knygos technologijos klausimais, kuriai vadovautų Komisija ir kurią sudarytų techniniai ir reguliavimo srities ekspertai, siekiant:

i)  teikti būtinas technines ir priežiūros žinias įvairiose srityse, kuriose aktualios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikos, suburti suinteresuotuosius subjektus ir remti atitinkamų ES ir valstybių narių lygmenų viešųjų subjektų dedamas pastangas stebėti išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimą Europos ir pasaulio lygmenimis;

ii)  skatinti informuotumą apie išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikas ir analizuoti jų riziką ir naudą, įskaitant galutiniams naudotojams, siekiant kuo geriau išnaudoti jų potencialą, be kita ko, siekiant nustatyti pagrindines išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemų savybes, kurios padeda siekti bendrojo intereso, pavyzdžiui, nepatentuotų atvirųjų standartų, ir nustatant besiformuojančius geriausios praktikos standartus;

iii) remti savalaikį, informacija pagrįstą ir proporcingą atsaką į naujas galimybes ir uždavinius, atsirandančius įdiegiant svarbias išsklaidytosios operacijų knygos technologijos prietaikas, įskaitant gaires dėl būsimų veiksmų ES ir valstybių narių lygmenimis, kurios apimtų galiojančių Europos reguliavimo nuostatų įvertinimą, siekiant atitinkamais atvejais atnaujinti jas atsižvelgiant į esminius ir sisteminės svarbos turinčius išsklaidytosios operacijų knygos technologijos naudojimo būdus, be kita ko, sprendžiant vartotojų apsaugos ir sistemines problemas;

iv) plėtoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visais svarbiais virtualiųjų valiutų ir kitų išsklaidytosios operacijų knygos technologijos schemų aspektais, jei atitinkamos schemos tampa taip plačiai naudojamos, kad tampa sistemiškai svarbios stabilumui;

23.  pabrėžia, jog naudojant virtualiąsias valiutas svarbus vartotojų informuotumas, skaidrumas ir pasitikėjimas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir virtualiųjų valiutų sektoriaus atstovais, parengti gaires, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad būtų teikiama teisinga, aiški ir išsami informacija apie esamus ir būsimus virtualiųjų valiutų naudotojus, kad jie galėtų pagrįstai rinktis ir taip didinti virtualiųjų valiutų schemų skaidrumą jų organizavimo ir veiklos metodų, jų skirtumo nuo reguliuojamų ir prižiūrimų mokėjimo sistemų, atsižvelgiant į vartotojų apsaugą, požiūriu;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Praėjus septyneriems metams po bitkoino, pirmosios ir žinomiausios virtualiosios valiutos, atsiradimo, tapo aišku, kad inovacija, kuria jis grindžiamas, išsklaidytosios operacijų knygos technologija, turės didelį poveikį finansų sektoriui ir ne tik jam. Iš principo dėl šios technologijos atsiranda decentralizuota, sparti, atspari ir gana saugi bet kokios rūšies operacijos užfiksavimo ir ankstesnių operacijų informacijos pateikimo išsklaidytoje operacijų knygoje priemonė. Investicijos į išsklaidytosios operacijų knygos technologiją sparčiai auga ir tam tikros prietaikos gali greitai tapti sisteminės svarbos. Nors vis dar esama klausimų, koks bus šio vykstančio technologinio perversmo mastas, atsiradus tokioms didelėms galimybėms ir susijusiai nemažai rizikai, pirmasis Europos Parlamento pranešimas dėl virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos yra rengiamas labai laiku.

Sparčiai besivystanti technologijų sritis

Pagrindinės virtualiųjų valiutų ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybės mokėjimų srityje – mažesnės operacijų sąnaudos ir lengvas naudojimas, drauge užtikrinamas atsparumas ir įvairaus lygio privatumas. Į tai atsižvelgiant, verta pastebėti, kad mokėjimų operacijų sąnaudos tebėra stebėtinai didelės. Vidutiniškai daugiau kaip 7 proc. tarpvalstybinių perlaidų sumos atitenka pervedimo išlaidoms, kurias tiek G 20, tiek G 8 įsipareigojo gerokai sumažinti. Tačiau ir bendrojoje rinkoje galima pasiekti konkurencingesnių operacijų išlaidų ir galbūt to bus pasiekta. Vidutinės trukmės laikotarpiu konkurencija galėtų dar labiau padidėti, jeigu būtų įvesta nenuosavybinė ir sąveiki bendroji piniginė.

Vis dėlto, daug išsklaidytosios operacijų knygos technologijos galimybių tikriausiai bus panaudotos ne tik mokėjimų sektoriuje. Pranešime paminėtas poprekybinis valdymas kaip vienas aiškus išsklaidytosios operacijų knygos technologijos panaudojimo privačiajame sektoriuje pavyzdys. Žvelgiant plačiau, tikriausiai atsiras prietaikų visų pirma tose srityse, kuriose svarbu patikimumas, tapatybės ir nuosavybės patvirtinimas bei standartizacija – tai pažangiųjų sutarčių, intelektinės nuosavybės teisių perdavimo, tiekimo grandinės valdymo ir kai kurių valdžios paslaugų sritys. Pavyzdžiui, vykdant reguliavimo technologijų darbotvarkę, reikėtų nagrinėti galimybę panaudojus išsklaidytosios operacijų knygos technologiją sumažinti dabartinį 168 milijardų eurų PVM deficitą[1].

Drauge su galimybėmis, kai tik šias inovacijas bus pradėta naudoti platesniu mastu, dar ryškiau iškils su virtualiosiomis valiutomis ir išsklaidytosios operacijų knygos technologija susijusi rizika. Tam tikra svarbi rizika jau yra išryškėjusi, pvz., piktnaudžiavimas tam tikromis prietaikomis nusikalstamais sumetimais, įskaitant pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą[2]. Be to, kadangi išsklaidytosios operacijų knygos technologija tikriausiai bus naudojama bent keliose sisteminės svarbos srityse, reikia užtikrinti tinkamą tokių sistemų veikimą ir atsparumą, remiantis patikimo valdymo ir priežiūros struktūromis. Taip pat kai kurių prietaikų atveju tikriausiai iškils svarbių vartotojų apsaugos klausimų.

Pažangus išsklaidytosios operacijų knygos technologijos reguliavimas

Siekiant pažangaus reguliavimo tokioje dinamiškos inovacijos srityje svarbiausia, kad reguliavimo institucija turėtų pakankamą pajėgumą, įskaitant technines ekspertines žinias. Derėtų ir galima išvengti pirmalaikio ir labai griežto reguliavimo, kuris stabdo augimą. Tačiau tokios pažangios reguliavimo sistemos, grindžiamos analitine kompetencija ir proporcingumu, negalima painioti su liberaliu reguliavimu: greitos ir veiksmingos reguliavimo priemonės turi būti įtrauktos į priemonių rinkinį, siekiant mažinti riziką, kol ji netapo sistemine, jeigu ji atsiranda ir kai to reikia. Kad būtų užtikrintas reguliavimo institucijų pajėgumas, kurio reikia laikantis šio požiūrio, pranešėjas ragina įsteigti horizontalią išsklaidytosios operacijų knygos technologijos darbo grupę, kuriai vadovautų Komisija.

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ  (21.4.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl virtualiųjų valiutų
(2016/2007(INI))

Nuomonės referentė: Ulrike Trebesius

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad virtualiųjų valiutų (VV) verslas ir VV technologija tik formuojasi;

2.  pažymi, kad VV verslas ir VV technologija yra naujoviškos technologijos, kurios nėra kuriamos remiantis esama infrastruktūra;

3.  pripažįsta galimą su VV ir VV technologijomis susijusią naudą vartotojams, įmonėms, labdaros organizacijoms ir visai ekonomikai, be kita ko, didesnę spartą ir efektyvumą, mažesnes sąnaudas mokėjimams ir pervedimams, ypač tarpvalstybiniu mastu, galimą finansinės įtraukties skatinimą ir lengvesnes sąlygas verslo sektoriui ir MVĮ gauti finansavimą ir finansinių išteklių; taip pat pažymi, kad VV ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijų (angl. Distributed Ledger Technologies, DLT) naudojimas teigiamai prisidėjo prie mikromokėjimų atsiskaitant už internetu įsigytas prekes ir palengvino šį procesą;

4.  pabrėžia, kad VV yra vienintelis mokėjimo būdas, išskyrus grynuosius pinigus, galintis palengvinti atsiskaitymą realiuoju laiku (išmokėjimo metu gavėjas gauna 100 proc. lėšų);

5.  pabrėžia, kad svarbu sukurti vienodas veiklos sąlygas Europos lygmeniu siekiant išlaisvinti ir visapusiškai plėtoti vertingas DLT teikiamas galimybes, nes šias technologijas galima naudoti daugelyje inovatyvių sektorių ir įvairiose pramonės šakose bei paslaugų sektoriuose, kaip antai vadinamosios pažangiosios sutartys, sutelktinis finansavimas pasitelkiant kriptografines apskaitos sistemas (angl. crypto-equity crowdfunding) ir tarpininkavimo sprendžiant ginčus paslaugos, ypač finansiniame ir teisiniame sektoriuose; be to, ragina viešojo sektoriaus įstaigas įvertinti tokių novatoriškų technologijų teikiamą naudą ir išnagrinėti galimybę jas taikyti kitose srityse, siekiant užtikrinti geresnes, spartesnes ir veiksmingesnes paslaugas ES piliečiams;

6.  pripažįsta, kad VV galėtų kelti pavojų, susijusį su nusikalstama veikla, pavyzdžiui, terorizmo finansavimu, pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat kita galima neteisėta veikla ir problemomis; tačiau pažymi, kad yra mažai įrodymų, jog VV buvo plačiai naudojama kaip nusikalstamai veiklai naudojama mokėjimo priemonė ir kad grynųjų pinigų operacijų atsekamumo lygis yra kur kas mažesnis nei VV;

7.  pažymi, kad esama didelės galimybės VV turėtojams nukentėti nuo neteisėtos veiklos ir susidurti su problemomis, pavyzdžiui, sukčiavimu, VV vagyste, elektroniniais nusikaltimais, įsilaužimu, programinės / aparatinės įrangos sutrikimais, apgaulės ir sukčiavimo schemomis, apgavyste arba klaidinančios informacijos pateikimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamo lygio apsaugos priemonės ir veiksmingos teisės gynimo priemonės vartotojams, kurie gali susidurti su tam tikra pirmiau minėta dėl VV naudojimo kylančia rizika;

8.  pripažįsta, kad VV, kurios nėra nacionalinės arba užsienio valiutos, jei naudojamos kaip grynųjų pinigų alternatyva, galėtų kelti pavojų finansų sistemai tiek reguliavimo, tiek rinkos priežiūros ir saugumo požiūriu ir galėtų kelti riziką ir pavojų finansiniam vientisumui ir veiksmingam finansų reguliavimui; pabrėžia, kad VV vis labiau plintant pavojus finansiniam stabilumui gali dar labiau išryškėti;

9.  pripažįsta, kad turto išsaugojimo siekiantys asmenys gali naudotis bitkoinu ir panašiomis nepriklausomomis valiutomis esant sumažintoms palūkanų normoms arba kaip saugumo priemone ekonominio nestabilumo laikotarpiais;

10.  atkreipia dėmesį į didelius kai kurių VV kursų svyravimus praeityje ir galimą pavojų, kylantį vartotojams dėl VV naudojimo; pabrėžia, kad ES nėra jokių specialių reguliavimo priemonių, kurios apsaugotų vartotojus nuo finansinių nuostolių, jei platforma, keičianti arba laikanti virtualias valiutas, nutraukia savo veiklą arba bankrutuoja; pažymi, kad VV gali būti išleistos kaip pagrindiniu turtu pagrįsti vertybiniai popieriai; pabrėžia, kad naudojant VV būtina užtikrinti vartotojų apsaugą, visų pirma kibernetinį saugumą naudojamų algoritmų, kontaktinių asmenų ir kontaktinių duomenų atžvilgiu, kai kyla klausimų ar problemų, ir nustatyti aiškius ir lengvai suprantamus terminus ir sąlygas, įskaitant aiškų pranešimą apie riziką ir apie tai, kad dėl VV ir jų vertės nebūtinai garantuoja bankas ar šalis; pabrėžia, kad apie šias galimas problemas turėtų pranešti VV sektoriuje veikiančios įmonės;

11.  pripažįsta, kad sunku ir nežinoma, kaip nuspėti galimą tolesnę VV raidą ir numatyti galimus konkrečius ilgalaikius politinius sprendimus netrukdant inovacijoms; ragina Komisiją parengti nuoseklią ir išsamią ES lygmens strategiją, kuria būtų siekiama numatyti VV ir VV technologijų naudą ir riziką, taip pat galimas ilgalaikes politikos priemones, kartu atsižvelgiant į poreikį išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo ir iškraipymo, į geresnio reglamentavimo principą ir būtinybę skatinti finansines ir technologines inovacijas ir bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais ir VV įmonėmis, siekiant išlaikyti ES kaip patrauklią vietą moksliniams tyrimams vykdyti, technologinei plėtrai vystyti ir šioms technologijoms taikyti; pabrėžia nuolatinės stebėsenos ir analizės, kaip vystosi VV ir kokius politinius iššūkius jos kelia, svarbą; siūlo, kad darbo grupė, kuriai vadovautų Komisija, remtų atitinkamus viešuosius ir privačiuosius subjektus, tuo pačiu vertindama ir analizuodama visus galimus VV technologijų raidos ir DLT taikymo būdus; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti VV naudojamiems algoritmams ir jų saugumui įvertinti;

12.  ragina Komisiją įvertinti VV ir DLT įtaką visiems sektoriams, įskaitant jų vaidmenį kuriant bendrąją skaitmeninę rinką, siekiant užtikrinti, kad būtų leidžiama klestėti teisėtam verslui VV sektoriuje;

13.  pripažįsta, kad veiksmingų atsakomųjų reguliavimo priemonių, susijusių su VV kūrimu, rengimo etapas dar ankstyvas ir sudėtingas; pabrėžia, kad tam tikrose srityse reguliavimo institucijos padarė didelę pažangą kuriant veiksmingas atsakomąsias priemones; vis dėlto pažymi, kad dar teks daug nuveikti siekiant įdiegti veiksmingas VV reguliavimo sistemas, kad būtų apsisaugota nuo rizikos ir netrukdoma diegti finansinių bei technologinių naujovių;

14.  pabrėžia, jog naudojant VV svarbus vartotojų informuotumas, skaidrumas ir pasitikėjimas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir VV sektoriaus atstovais, parengti gaires, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad būtų teikiama teisinga, aiški ir išsami informacija apie esamus ir būsimus VV naudotojus, kad jie galėtų pagrįstai rinktis ir taip didinti VV schemų skaidrumą jų organizavimo ir veiklos metodų, jų skirtumo nuo reguliuojamų ir prižiūrimų mokėjimo sistemų, atsižvelgiant į vartotojų apsaugą, požiūriu; be to, ragina VV sektorių, bendradarbiaujant su Komisija ir valstybėmis narėmis, apsvarstyti galimybę atitinkamus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimus, nustatytus pagal tarptautinius standartus, taikyti konvertuojamų VV keitykloms ir visų kitų tipų institucijoms, kurios veikia kaip centrai, kuriuose vykdoma konvertuojamų VV veikla pasitelkiant reguliuojamų grynųjų pinigų finansų sistemą, ir prašo Komisijos įvertinti ir apsvarstyti galimybę išplėsti kovos su pinigų plovimu direktyvos taikymo sritį įtraukiant virtualiųjų valiutų keitimo platformas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Nicola Danti, Dennis de Jong, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Antanas Guoga, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Marlene Mizzi, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Birgit Collin-Langen, Edward Czesak, João Pimenta Lopes, Julia Reda, Ulrike Trebesius, Lambert van Nistelrooij, Sabine Verheyen, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georg Mayer

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

54

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Matt Carthy, Philippe De Backer, Mady Delvaux, Ashley Fox, Marian Harkin, Ian Hudghton, Sophia in ‘t Veld, Syed Kamall, Krišjānis Kariņš, Paloma López Bermejo, Emmanuel Maurel, Siôn Simon, Romana Tomc

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Virginie Rozière
Teisinė informacija - Privatumo politika