Procedūra : 2016/0805(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0183/2016

Pateikti tekstai :

A8-0183/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 07/06/2016 - 5.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0245

PRANEŠIMAS     
PDF 632kWORD 171k
24.5.2016
PE 582.052v03-00 A8-0183/2016

dėl siūlymo skirti Rimantą Šadžių Audito Rūmų nariu

(C8‑0126/2016 – 2015/0805(NLE))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Bart Staes

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 1 PRIEDAS. Rimanto ŠADŽIAUS GYVENIMO APRAŠYMAS
 2 PRIEDAS. Rimanto ŠADŽIAUS ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl siūlymo skirti Rimantą Šadžių Audito Rūmų nariu

(C8–0126/2016 – 2015/0805(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8–0126/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0183/2016),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2016 m. gegužės 23 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Rimantą Šadžių Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


1 PRIEDAS. Rimanto ŠADŽIAUS GYVENIMO APRAŠYMAS

IŠSILAVINIMAS:

aukštasis:

2002 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir įgijo teisininko specialybę bei teisės magistro laipsnį.

1983 m.   baigė studijas Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Chemijos fakultete (cum laude) ir įgijo chemiko specialybę.

PROFESINĖ PATIRTIS:

Nuo 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos finansų ministras

2009 m. – 2012 m. gruodžio mėn. dirbo mokslo leidybos paslaugų įmonėje

2007 m. gegužės mėn. – 2008 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos finansų ministras

2006 m. liepos mėn. – 2007 m. gegužės mėn. Lietuvos Respublikos finansų viceministras

2004 m. gruodžio mėn. – 2006 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos          viceministras

2003 m. lapkričio mėn. – 2004 m. gruodžio mėn. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras

ANKSTESNĖ PROFESINĖ PATIRTIS:

moksliniai tyrimai kvantinės chemijos ir kietųjų

kūnų fizikos srityse, vertimai raštu, mokslinės literatūros redagavimas ir leidyba,

taip pat konsultacijos apskaitos ir mokesčių klausimais

UŽSIENIO KALBŲ MOKĖJIMAS:

anglų k., rusų k., lenkų k., vokiečių k.– puikus, prancūzų k. – pagrindai.

NARYSTĖ PARTIJOSE IR NARYSTĖ NEVYRIAUSYBINĖSE ORGANIZACIJOSE:  

Lietuvos socialdemokratų partijos narys (LSDP valdybos narys)

Lietuvos fizikų asociacija

POMĖGIAI: klasikinė muzika, užsienio kalbos.


2 PRIEDAS. Rimanto ŠADŽIAUS ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Profesinė patirtis

1.  Nurodykite savo darbo patirtį viešųjų finansų – biudžeto planavimo, vykdymo ar valdymo arba biudžeto kontrolės ar audito – srityje.

Nuo 2003 m. mano profesinė veikla visą laiką buvo glaudžiai susijusi su viešaisiais finansais.

Kaip socialinės apsaugos ir darbo viceministras, buvau atsakingas už socialinio draudimo ir socialinės paramos biudžetų klausimus. Vienas iš svarbių darbų, prie kurių labai prisidėjau asmeniškai, buvo specialios valstybės pagalbos sistemos, pagal kurią remiamas pažeidžiamoms grupėms priklausančių darbingų asmenų įdarbinimas vadinamose socialinėse įmonėse ar naujo pobūdžio privačiose įmonėse, specialiai pritaikytose neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, buvusiems kaliniams ir pan. įdarbinti, sukūrimas. Taip pat man teko atlikti tam tikras užduotis vykstant Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą procesui 2004 m.: jos apėmė iš ES pasirengimo narystei lėšų finansuojamų projektų įgyvendinimą ir pasirengimą pradėti naudoti ES struktūrinę paramą 2004–2006 m. programavimo laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje viena iš pagrindinių mano profesinio intereso ir pareigų sričių buvo sveikatos priežiūros finansavimo iš Valstybės sveikatos draudimo fondo užtikrinimas. Tai apėmė darbą su teisės aktais, pagal kuriuos užtikrinami ištekliai, t. y. fizinių ir juridinių asmenų mokamos sveikatos draudimo įmokos, bet taip pat biudžeto planavimą, susijusį su įvairių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų finansavimu, ir sudėtingų viešojo ir privačiojo šios srities sektoriaus subjektų ryšių klausimų sprendimą. Tai man taip pat sudarė sąlygas išsamiau išnagrinėti kitų šalių sveikatos priežiūros finansavimo sistemas.

Sveikatos apsaugos ministerija buvo už ES finansuojamų projektų įgyvendinimą sveikatos srityje atsakinga institucija. Tuo metu ministerijoje pirmininkavau projektų atrankos komitetui – jame buvo aptariami svarbūs išteklių planavimo, orientacijos į rezultatus, atsakingo biudžeto valdymo klausimai. Mano kadencijos Sveikatos ministerijoje metu taip pat pradėjome rengti kito programinio laikotarpio, t. y. 2007–2013 m., ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo strategiją – tai Lietuvai reiškė visiškai naują etapą ir naujus biudžeto planavimo uždavinius, be kita ko, rezultatų rodiklius ir įvairias sritis apimančius ES investicijų veiksmingumo vertinimus.

Šį darbą tęsiau jau Finansų ministerijoje, iš pradžių kaip viceministras ir vėliau kaip ministras. Rengiantis naujam ES programavimo laikotarpiui didelių pastangų reikėjo trijose pagrindinėse srityse: pirma, reikėjo parengti strateginius dokumentus (strategines ir veiksmų programas), kurie būtų gairės institucijoms planuojant ES lėšų biudžetą, antra, sukurti naują institucinę ES lėšų valdymo pagal ES teisės aktus sistemą ir, trečia, integruoti ES struktūrinę paramą į įprastą nacionalinio biudžeto procesą. Čia ypač norėčiau paminėti, kad buvo sukurta patobulinta ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo audito sistema, į kurią įeina Lietuvos aukščiausioji audito institucija – Valstybės kontrolė.

Sėkmingas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio priemonių parengimas ir įgyvendinimas padėjo puikų pagrindą kitam, t. y. 2014–2020 m., laikotarpiui.

Kitas mano asmeninės patirties viešųjų finansų srityje aspektas yra fiskalinės drausmės sistemos įtvirtinimas Lietuvoje. Verta paminėti Fiskalinės drausmės įstatymo parengimą ir priėmimą 2007 m. ir Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą 2014 m. (jau mano, kaip finansų ministro, antrosios kadencijos metu) – į abu šiuos darbus buvau įsitraukęs asmeniškai. 2015 m. Lietuvos prisijungimo prie euro zonos procese buvo labai svarbus išmintingas nacionalinio biudžeto planavimas, įskaitant atitinkamas paskatas institucijoms ir savivaldybėms.

Kaip ministras, visada didelį dėmesį skyriau viešųjų išlaidų veiksmingumo užtikrinimui konkrečiose srityse, į rezultatus orientuotos planavimo sistemos sukūrimui ir biudžeto programų vertinimui bei vidinės ir išorinės išlaidų kontrolės stiprinimui. Man vadovaujant įvyko dideli teigiami pokyčiai tiek valstybės turto valdymo, tiek valstybei priklausančių įmonių veiklos srityse.

2.  Nurodykite svarbiausius savo pasiekimus per profesinę karjerą.

Kaip finansų ministras, prisidėjau prie atsakingos Lietuvos fiskalinės politikos. Man vadovaujant, Finansų ministerija parengė naują teisinį pagrindą (svarbiausia, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą ir Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą), siekdama padidinti pasitikėjimą ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu ir nustatyti ilgalaikes fiskalinės drausmės taisykles, kuriomis užtikrinamas tvarus ekonomikos augimas. Pagrindinė institucinės sistemos naujovė buvo ta, kad nepriklausomos biudžeto politikos kontrolės institucijos (vadinamosios fiskalinės tarybos) funkcijos buvo priskirtos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. Ši institucija rengia nepriklausomą nuomonę dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus ir tikrina biudžeto planų projektus.

Kita svarbi sritis, kuriai skiriu daug dėmesio, yra mokesčių rinkimas. Atsižvelgiant į pasaulinę praktiką ir į tarptautinių organizacijų rekomendacijas buvo įgyvendintos tam tikros mokesčių administravimo reformos ir padaryti patobulinimai. Vadinamos pažangios mokesčių administravimo sistemos taikymas Lietuvoje prasidėjo nuo automatinės PVM deklaracijų patikros, sudarančios sąlygas įvertinti numatomą riziką, verslo elgseną realiu laiku, atlikti kryžmines patikras, daug veiksmingiau nustatyti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo atvejus. Tai ir kai kurios kitos administracinės priemonės lėmė didelį struktūrinį teigiamą surenkamų mokesčių sumos, kaip BVP dalies, pokytį ir 2015 m. pasiektas beveik neutralus viešojo sektoriaus balansas.

Taip pat prisidėjau prie Lietuvos viešojo sektoriaus, įskaitant biudžetines įstaigas, valstybines ir savivaldybių įmones, institucijas ir organizacijas, apskaitos ir finansinių ataskaitų reformos. Šios reformos tikslas – įvesti viešajame sektoriuje kaupiamąją apskaitą laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių apskaitos standartų bei tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų. Reforma siekiama sukurti patikimesnį ir skaidresnį biudžeto planavimo ir įgyvendinimo pagrindą.

Vienas iš mano svarbiausių asmeninių tikslų – Lietuvoje veiksmingiau panaudoti ES lėšas. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai aiškiai išsakytas ir plačiai paplito principas „Investicijos – vertingiau už geresnes išlaidas“. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuva buvo viena iš pirmųjų ES šalių, kurios ėmėsi uždavinio įgyvendinti finansines priemones, siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą ir finansuoti energijos vartojimo efektyvumo projektus. Mūsų nustatytos finansinės priemonės (trys kontroliuojantieji fondai ir viena garantijų finansinė priemonė, skirti MVĮ galimybėms gauti finansavimą užtikrinti, taip pat vienas kontroliuojantysis fondas, skirtas energijos vartojimo efektyvumo projektams) jau davė naudos – taikant kai kurias priemones lėšos ne kartą grąžintos ir vėl investuotos. Atsižvelgdami į įgytą patirtį, 2014–2020 m. tikimės gauti geriausius ES lėšų panaudojimo rezultatus, taip pat padvigubinti finansinėms priemonėms skirtą finansavimą ir jas taikyti naujose srityse (pvz., transporto, gatvių apšvietimo, vandens infrastruktūros ir t. t.). 2013 m., man prižiūrint, pradėjo veikti valstybei priklausanti nacionalinė investicijų platforma VIPA, kad būtų veiksmingai valdomi fondų kapitalo ištekliai.

Man vadovaujant įvyko dideli teigiami pokyčiai valstybei priklausančių įmonių valdymo srityje. Finansų ministerija yra didžiausių valstybei priklausančių Lietuvos įmonių – „Lietuvos energijos“ grupės, kuri yra viena didžiausių energijos gamintojų Baltijos šalyse, akcininkė. Grupės įmonės valdymo struktūra ir modelis buvo įgyvendintas pagal Finansų ministerijos parengtas valdymo gaires. Jas rengdami, taikėme pačią pažangiausią tarptautinę ir nacionalinę praktiką, EBPO rekomendacijas, Vilniaus vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX bendrovių valdymo kodeksą. Dabar savo patirtį taikome transporto ir kituose sektoriuose.

2013 m. liepos – gruodžio mėn. man teko garbė būti Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN tarybos) pirmininku. Pagrindiniai Lietuvos pirmininkavimo rezultatai – laiku pasiektas susitarimas dėl 2014 m. ES biudžeto, dėl 2014–2020 m. sanglaudos politikos, dėl finansinių paslaugų ir apmokestinimo paketų, taip pat didelė pažanga kuriant bankų sąjungą. Vienas iš svarbiausių pasiekimų kuriant stiprią ir patikimą bankų sąjungą – susitarimas dėl Bendro pertvarkymo mechanizmo. Taip pat paminėčiau mūsų laimėjimus audito srityje: pasiekėme susitarimą dėl Europos audito rinkos reformos. Pagrindiniai susitarimo aspektai susiję su griežtesnėmis taisyklėmis, taikomomis auditoriams ir audito įmonėms, ypač siekiant sustiprinti viešojo intereso įmonių auditorių nepriklausomumą ir užtikrinti didesnę įvairovę šiuo metu itin koncentruotoje audito rinkoje.

Pridedu, jog labai didžiuojuosi tuo, kad per mano kadenciją ir man vadovaujant Lietuva 2015 m. sausio 1 d. sėkmingai prisijungė prie euro zonos. Nuo tos dienos Lietuva tapo 19-ąja visateise euro zonos nare ir naudoja eurą kaip bendrą Europos Sąjungos valiutą. Euro įvedimas Lietuvai reiškia didesnę integraciją į Europos Sąjungą ir tai mums suteikia daugiau saugos ir saugumo tiek politiniu, tiek ekonominiu aspektu.

3.  Kokios turite darbo tarptautinėse daugiakultūrėse ir daugiakalbėse organizacijose arba institucijose, įsikūrusiose ne Jūsų kilmės šalyje, patirties?

Kaip ECOFIN tarybos narys ir ypač 2013 m. antroje pusėje Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, būdamas šios sudėties Tarybos pirmininku, intensyviai bendradarbiavau su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, Europos Komisija ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ginant Europos ir jos piliečių interesus tokiose svarbiose srityse kaip ekonomika ir finansai, konkrečiai įskaitant ES sanglaudos politiką ir ES biudžetą. Pirmininkavimas man buvo kartu ir iššūkis, ir galimybė; remdamasis šia patirtimi darau išvadą, kad puikių rezultatų, kurių tikisi ES piliečiai, galime pasiekti tik tada, kai mes, valstybės narės ir Europos institucijos, bendradarbiaujame.

Nuo 2012 m. taip pat buvau daugelio tarptautinių finansinių institucijų valdytojų tarybų nariu: Pasaulio banko grupės, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Europos investicijų banko (EIB), Šiaurės investicijų banko (NIB), taip pat buvau Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdytojų tarybos pakaitiniu nariu.

Be to, dalyvauju Euro grupės veikloje ir esu Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdytojų tarybos narys.

Visa tai man suteikė didelės tarptautinio ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo patirties.

4.  Ar Jums buvo suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, kai ėjote ankstesnes vadovaujamąsias pareigas, jei tokia procedūra numatyta?

Lietuvos teisės aktuose numatyta biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra šiek tiek skiriasi nuo tos, kuri taikoma Europos Parlamente. Finansų ministro vyriausybės vardu pateikiamos metinio biudžeto įgyvendinimo ataskaitos auditą atlieka aukščiausioji audito institucija (AAI) ir tada ją patikrina Lietuvos Respublikos Seimas. Seimas šias ataskaitas patvirtino priimdamas atitinkamus sprendimus visais atvejais, kai pateikiau ir gyniau jas Seime kaip ministras.

5.  Nurodykite savo ankstesnes pareigas, į kurias buvote paskirtas pagal politinę procedūrą.

Buvau paskirtas į viceministro pareigas Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijose, atitinkamiems ministrams oficialiai pateikus politinę mano kandidatūrą. 2007 m. ministras pirmininkas, ankstesniam ministrui atsistatydinus, pateikė mano kandidatūrą į finansų ministro postą ir Respublikos Prezidentas mane paskyrė eiti šias pareigas. Vis dėlto manau, kad pagrindiniai argumentai, kodėl visais šiais atvejais pasirinkta mano kandidatūra, buvo veikiau mano kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai, o ne politinės pažiūros.

2012 m. gruodžio mėn. buvau paskirtas antrajai finansų ministro kadencijai. Po 2012 m. visuotinių rinkimų ministrų kabineto formavimo procesui didelę įtaką darė artėjantis pirmininkavimas ES ir naujos vyriausybės tikslas tinkamai pasirengti bendrosios ES valiutos įvedimui. Mano, kaip nešališko, veiksmingo ir kompetentingo asmens, reputacija, atrodo, buvo pagrindinė išankstinė sąlyga, kad būčiau patvirtintas kaip būsimas ministras.

Beje, niekada nebuvau Seimo nariu ir niekada nederinau savo pareigų vyriausybėje su jokia parlamentine veikla.

6.  Nurodykite tris svarbiausius sprendimus per savo karjerą, kuriuos priimant dalyvavote.

Galėčiau įvardyti tris sritis, kuriose mano asmeninis indėlis ir įsipareigojimas turėjo lemiamą reikšmę.

Euro įvedimas Lietuvoje. Siekiant šio tikslo, reikėjo ne tik didžiulio praktinio pasirengimo pertvarkai. Pasirengimo metu vadovavau proceso valdymo sistemos kūrimui ir pats pirmininkavau šiam procesui vadovaujančiai aukšto lygio veiklos grupei. Taip pat reikėjo sukurti tinkamas fiskalines ir teisines sąlygas. Vienu iš svarbiausių mano prioritetų visada buvo fiskalinės drausmės sistemos įvedimas ir jos veikimo užtikrinimas, pradedant nuo 2007 m. Fiskalinės drausmės įstatymo. Lietuvai pavyko užtikrinti, kad biudžeto deficitas mažėtų, stabilizuoti valstybės skolą ir tuo pat metu padidinti išlaidų veiksmingumą ir pajamas iš valstybei priklausančių įmonių.

Bankų sąjungos sukūrimas. Kaip ECOFIN tarybos pirmininkas, turėjau atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant ilgai laukto susitarimo dėl bendro pertvarkymo mechanizmo – pagrindinio bankų sąjungos ramsčio. Šis susitarimas iš tiesų vienas ryškiausių Lietuvos pirmininkavimo 2013 m., kurio metu atkakliai buvo dedamos visos pastangos sukurti patikimą Europą, pasiekimų. Man pirmininkaujant taip pat pasiekėme susitarimą su Europos Parlamentu dėl dviejų atskirų bankų sąjungos elementų: Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos, kuria nustatoma bankų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema apsaugant mokesčių mokėtojų pinigus, ir Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų, kuria siekiama užtikrinti pakankamus finansinius išteklius garantijų sistemų fonduose ir greitą indėlių bankrutavusiose finansų įstaigose grąžinimą indėlininkams.

Veiksmingesnio ES lėšų valdymo ir audito Lietuvoje užtikrinimas. Europos Sąjungos lėšų valdymo institucija Lietuvoje yra Finansų ministerija, atsakinga už efektyvų ir skaidrų ES lėšų panaudojimą pagal patikimo finansų valdymo principus. Kaip ministras, aktyviai dalyvavau kuriant veiksmingesnę institucinę 2007–2013 m. ES lėšų valdymo sistemą, atitinkančią ES reikalavimus ir geriausią praktiką. Pavyzdžiui: siekdami pagerinti audito atliekamą patikrą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi auditoriaus ir audituojamo subjekto (valdymo institucijos, tarpinių įstaigų, tvirtinančiosios institucijos) funkcijų atskyrimo principų ir geriausios praktikos, nusprendėme atitinkamo Finansų ministerijos departamento atsakomybę už ES lėšų panaudojimo audito procedūrą perduoti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. Tada ji jau turėjo daug patirties ES lėšų panaudojimo audito ir valdymo bei kontrolės sistemos metinio vertinimo srityse. Būtent šis pokytis ir kiti institucinės sistemos patobulinimai, susiję su 2007–2013 m. ES lėšų valdymu, Lietuvoje labai pagerino ES lėšų panaudojimo auditą ir patikimo finansų valdymo kultūrą: aiškus to įrodymas – vienas iš mažiausių klaidų lygių tarp ES valstybių narių. Ši sistema toliau naudojama 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

Kita mūsų sukurta naujovė buvo tiesioginis kelių kitų institucijų įtraukimas į 2014–2020 m. ES lėšų valdymo sistemą, siekiant sustiprinti tam tikrą kontrolę ir sumažinti netinkamo ES lėšų panaudojimo apimtį. Šios institucijos: Viešųjų pirkimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Konkurencijos taryba. Ši institucinė sistema tikrai veiksminga.

Nepriklausomumas

7.  Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, turi būti „visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs vykdytumėte šį įsipareigojimą eidamas savo būsimas pareigas?

Nepriklausomumo principas yra vienas iš pagrindinių auditoriams ir audito institucijoms taikomų principų. Aukščiausiosios audito institucijos gali savo užduotis vykdyti objektyviai ir efektyviai tik tuo atveju, jei jos yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir jei jos yra apsaugotos nuo išorinės įtakos. Auditoriai turėtų išlikti nepriklausomi, kad jų ataskaitos būtų nešališkos ir kad jas nešališkomis laikytų numatyti ataskaitų naudotojai. Laikydamasis nepriklausomumo principo kaip Audito Rūmų narys, laikyčiausi Sutartyje, Europos Audito Rūmų etikos gairėse, Audito Rūmų narių elgesio kodekse, Audito Rūmų darbo tvarkos taisyklėse ir Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Eidamas Audito Rūmų nario pareigas susilaikyčiau nuo visų veiksmų, dėl kurių galėčiau prarasti nepriklausomumą, vengčiau visų situacijų, dėl kurių galėtų iškilti interesų konfliktas, ir imčiausi visų atitinkamų veiksmų, kad panaikinčiau nepriklausomumui iškilusią grėsmę. Eidamas savo pareigas veikčiau objektyviai ir konstruktyviai, nesivadovaučiau vyriausybių ar kitų institucijų nurodymais, susilaikyčiau nuo bet kokios kitos profesinės veiklos ir ypač neičiau politinių pareigų.

8.  Ar Jūs arba Jūsų artimi giminaičiai (tėvai, broliai ir seserys, įteisinti partneriai ir vaikai) turi kokią nors įmonę, finansinio turto ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su Jūsų pareigomis ateityje?

Ne, neturiu informacijos apie jokius tokio pobūdžio faktus, kurie galėtų būti nesuderinami su mano būsimomis pareigomis.

9.  Ar esate pasirengęs deklaruoti visus savo finansinius interesus ar kitus įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui bei juos paviešinti?

Taip, esu pasirengęs atlikti visas deklaravimo prievoles, taikomas Audito Rūmų nariams. Audito Rūmų pirmininkui deklaruosiu visus savo finansinius ir kitus įsipareigojimus ir, jei reikės, juos paviešinsiu. Dėl savo ankstesnių ir dabar užimamų valstybės tarnybos pareigų savo šalyje pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriais reguliuojamas nurodytų valstybės tarnautojų finansinių interesų ir kitų įsipareigojimų deklaravimas, nuo 2003 m. reguliariai deklaruoju ir skelbiu savo ir savo šeimos finansinius interesus ir kitus įsipareigojimus.

10.  Ar esate šiuo metu susijęs su kokiu nors teismo procesu? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

Šiuo metu nesu susijęs su jokiu teismo procesu.

11.  Ar atliekate kokį nors aktyvų arba vykdomojo pobūdžio vaidmenį politiniame gyvenime? Jei taip, tai kokiu lygmeniu? Ar per pastaruosius 18 mėnesių ėjote kokias nors politines pareigas? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

Nuo 1990 m., kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, esu Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Kaip koalicinei Lietuvos vyriausybei priklausantis finansų ministras, taip pat esu partijos tarybos narys. Tačiau niekada neatlikau jokio vykdomojo pobūdžio vaidmens nei šioje partijoje, nei kitose politinėse organizacijose. Niekada nebuvau išrinktas į parlamentą, niekada nepriklausiau parlamentinėms frakcijoms ir nedalyvavau jų veikloje. Visas pareigas, į kurias buvau paskirtas, ėjau laikydamasis profesionalios veiklos principų.

12.  Ar Jus paskyrus Audito Rūmų nariu būsite pasirengęs atsisakyti visų pareigų, į kurias esate išrinktas, ir atsakingų pareigų politinėje partijoje?

Taip, jei būsiu paskirtas Audito Rūmų nariu, atsisakysiu visų pareigų, į kurias esu išrinktas, ir atsakingų pareigų. Savo, kaip Audito Rūmų nario, kadencijos metu nesutiksiu eiti jokių tokio pobūdžio pareigų.

13.  Kaip spręstumėte šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo ir (arba) korupcijos atvejus, su kuriais būtų susiję asmenys iš Jūsų kilmės valstybės narės?

ES biudžetas surenkamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos galima naudoti tik ES teisės aktų leidėjo patvirtintoms politikos priemonėms įgyvendinti. Esu tvirtai įsitikinęs, kad, jei kuri nors viešoji įmonė skendi korupcijoje, sukčiauja ar vykdo neteisėtą veiklą, ji niekada nepasieks savo tikslų. Jei susidurčiau su korupcija, sukčiavimu ar kitais sunkiais pažeidimais, kurie galėtų daryti neigiamą poveikį ES viešosioms lėšoms (ES pajamoms, išlaidoms ar ES institucijų turimam turtui), į juos reaguočiau labai griežtai ir užtikrinčiau, kad apie juos būtų pranešta Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ar kitoms kompetentingoms institucijoms, bet, žinoma, visapusiškai laikyčiausi Audito Rūmų taisyklių ir procedūrų. Tikrai taip padaryčiau neatsižvelgdamas į susijusį asmenį ar susijusią valstybę narę, ar tai būtų Lietuva ar kokia kita valstybė narė. Vienas iš mano tvirčiausių asmeninių principų yra ir bus vienodo požiūrio principas.

Pareigų vykdymas

14.  Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo kultūros bet kurioje viešojoje įstaigoje bruožai? Kaip Audito Rūmai galėtų padėti užtikrinti, kad jų būtų paisoma?

Patikimas finansų valdymas (PFV) yra pagrindinė gero valdymo koncepcijos dalis. Atskaitomybė, skaidrumas, įstatymų viršenybė taip pat yra esminiai siekiant užtikrinti gerą viešojo administravimo valdymą. PFV kultūra viešojo administravimo organizacijoje turėtų padėti pagrindus rezultatyviausiam darbui ir nuolatinei pažangai. Joje būtini keturi aspektai: vadovavimas (vertybės, aiški vizija, misija ir tikslai), sprendimų priėmimas ir struktūra (aiškūs vaidmenys ir pareigos, taip pat tikslų siekti padedanti struktūra), asmenys (efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas, įskaitant mokymą ir žinių valdymą) ir darbo procesai bei sistemos (efektyvūs ir veiksmingi darbo procesai ir rizikos valdymo sistema).

Demokratinė biudžeto įgyvendinimo priežiūra turėtų būti pagrindinis atskaitomybės elementas siekiant informuoti mokesčių mokėtojus, kaip išleidžiami jų pinigai, ar tai daroma laikantis atitinkamų taisyklių ir reglamentų ir netgi dar svarbiau – ar išleisti jų pinigai padėjo pasiekti nustatytus tikslus.

Visa tai taikytina ir visos ES biudžetui. Europos Sąjungoje PFV koncepcija yra įtvirtinta pirminiuose teisės aktuose – Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, kurios 317 straipsnyje nurodoma: „biudžetą vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, [...] atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus“ ir „siekdamos užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus, valstybės narės bendradarbiauja su Komisija.“

Bendrajam ES biudžetui taikomame Finansiniame reglamente toliau apibūdinami trys PFV principai: ekonomiškumas, veiksmingumas ir efektyvumas. Ekonomiškumo principas reiškia, kad institucijoms reikalingi ištekliai turi būti prieinami reikiamu laiku, būti pakankamo dydžio bei kokybės ir būti užtikrinami geriausia kaina; pagal veiksmingumo principą siekiama geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio; efektyvumas – tai konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas.

Be šių teisės aktuose nustatytų PFV principų, vykstantys pasauliniai pokyčiai padėjo nustatyti kitas gero valdymo ypatybes, kurios turėtų būdingos visoms modernioms viešosioms tarnyboms; tai yra, pavyzdžiui, kiti trys papildomi principai (aplinkos apsauga, lygybė ir etika).

Mano nuomone, nors sutartas ES biudžetas yra gana nedidelės apimties, tvirtos PFV kultūros ES finansų srityje užtikrinimas gali būti itin svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti pačią Europos idėją. Tačiau to siekiant, pirma, ES biudžeto išlaidos turėtų teikti aiškią ir matomą naudą ES ir jos piliečiams, kurios nebūtų įmanoma gauti panaudojant tik nacionalines lėšas; visapusiškai laikantis subsidiarumo principo. Būtent tokia yra Europos ekonominio naudingumo koncepcija. Deja, pernelyg dažnai ES lėšomis paprasčiausiai padidinama šalies turimų lėšų suma, nesukuriant jokios konkrečios Europos teikiamos pridėtinės vertės, arba ES lėšos galbūt panaudojamos veiklai, kurią valstybės narės ir paramos gavėjai vykdytų bet kokiu atveju (perteklinis priedas prie savaiminės veiklos). Antra, vis dar daugeliu atveju pernelyg daug dėmesio skiriama vien tik ES lėšų išlaidoms (į sąnaudas orientuotas požiūris), iš esmės susitelkiant į išlaidų atitiktį reikalavimams, nepaisant pasiektų rezultatų svarbos.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jau įvyko didelių pokyčių ir tai tapo dideliu iššūkiu tiek valstybėms narėms, tiek ES institucijoms, įskaitant Europos Audito Rūmus. Į dabartinę 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (prie jos priėmimo proceso svariai prisidėjo pirmininkavusi Lietuva) buvo integruotos tam tikros PFV ypatybės, tokios kaip makroekonominių sąlygų taikymas, veiklos lėšų rezervai, daugiau supaprastinimo galimybių, fondų sąveikos ir platesnis finansinių priemonių naudojimas. Tačiau reikia padaryti dar daugiau. Komisijos prioritetas turėtų būti į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymas ir manau, kad Audito Rūmai taip pat gali būti įtraukiami į šį procesą kaip partneris, žinoma, išlaikant jų nepriklausomumą.

Lietuvoje ES lėšos sudaro beveik 15 procentų visų bendrųjų vyriausybės išlaidų ir todėl jos turi lemiamą reikšmę siekiant politikos tikslų. Kaip finansų ministras, dalyvavau kuriant į rezultatus orientuotą ES lėšų valdymo ir panaudojimo kontrolės sistemą. Lietuva dabar yra viena iš daugiausia ES lėšų įsisavinančių valstybių, o gal net ir pirmauja šioje srityje. Mano prioritetai PFV srityje 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu yra sukčiavimo prevencija, taip pat proporcingos patikros, supaprastinimas ir administracinės naštos sumažinimas, taip pat labai svarbu pagrindinį dėmesį sutelkti į išdavas ir rezultatus, kurie daro ilgalaikį teigiamą poveikį ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir skurdo mažinimui. Teigiami rezultatai: kaip teigia audito institucija, Valstybės kontrolė, likutinis klaidų lygis Lietuvos sanglaudos politikos srityje (pvz., 0,42 proc. 2014 m.) nuolat yra daug mažesnis net už 2 proc. reikšmingumo ribą – tai yra labai didelis pasiekimas, palyginti su bendru visos ES lygio procentu: pavyzdžiui, Audito Rūmų apskaičiuotas ES klaidų lygis sanglaudos politikos srityje 2014 m. siekė 5,7 proc. Be to, ex post vertinimai rodo lemiamą teigiamą ES lėšų poveikį Lietuvos ekonomikai ir socialiniam gyvenimui.

Neabejotina, kad Audito Rūmai, vykdydami audito ir kitokio pobūdžio veiklą, atlieka unikalų vaidmenį didinant visos ES demokratinį teisėtumą ir tvarumą. Visiškai sutinku su Audito Rūmų praėjusių metų ataskaitoje išsakytu raginimu laikytis visiškai naujo požiūrio – geriau investuoti ES (ir nacionalines) lėšas ir atsižvelgti į pasaulinius iššūkius, su kuriais dabar susiduria Europa. Kita vertus, laiku pateikiami ir aktualūs Audito Rūmų audito rezultatai turėtų būti pateikiami ES sprendimų priėmėjams ir tada visos šalys privalo užtikrinti geresnį audito rekomendacijų įgyvendinimą.

Džiaugiuosi neseniai Audito Rūmų pagal 2013–2017 m. Audito Rūmų strategiją pradėta reforma, kurią įvykdę ir savo pačių viduje sustiprinę gerą valdymą jie turėtų tapti modernesne organizacija. Tikiuosi, kad tai padės Audito Rūmams lanksčiau naudoti išteklius ir racionalizuoti procedūras, kad būtų laiku pateikiamos aktualesnės ataskaitos. Pokyčiai turėtų būti nuolatinio tobulėjimo dalis; kiekvienas Audito Rūmų narys turėtų tame dalyvauti ir siekti aktyviai propaguoti patikimo finansų valdymo kultūrą tiek šioje organizacijoje, tiek visoje ES. Esu pasirengęs prisidėti asmeniškai.

15.  Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudžeto vykdymo kontrolės įgaliojimus. Kaip pagerintumėte Audito Rūmų ir Europos Parlamento (visų pirma Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinta bendrų išlaidų viešoji priežiūra ir padidinta šių išlaidų teikiama ekonominė nauda?

Labai svarbu, kad parlamentinę priežiūrą ir viešąjį auditą sietų visapusiško bendradarbiavimo tikrinimo srityje sistema. Esu tvirtai įsitikinęs, jog Parlamento Biudžeto kontrolės (CONT) komiteto ir Audito Rūmų bendradarbiavimas yra esminis viešosios ES mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo priežiūros elementas. Ilga abiejų institucijų bendradarbiavimo tradicija yra suformavusi gerą praktiką: vyksta reguliarūs posėdžiai, per kuriuos pateikiami audito rezultatai, konsultuojamasi per prioritetinių audito sričių atrankos procesą ir rengiant metinę darbo programą. Vis dėlto, kadangi pasaulyje nuolat vyksta pokyčiai, reikėtų ieškoti geresnių bendradarbiavimo ir sąveikos užtikrinimo būdų, kurie būtų naudingi abiem pusėms, atliekančioms pareigas pagal savo kompetencijos sritis atskaitomybės sistemoje.

Parlamentas atlieka savo pagrindinę vykdomosios valdžios, t. y. Komisijos, veiklos parlamentinės priežiūros funkciją, laikydamasis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, per kurią, gavęs Tarybos rekomendaciją, nusprendžia, ar Komisija patenkinamai atliko jai priklausančias biudžeto įgyvendinimo pareigas. Šiai procedūrai reikalinga esminė informacija pateikiama Audito Rūmų metinėje ataskaitoje ir specialiosiose ataskaitose.

Labai svarbi tinkama metinės ataskaitos rengimo tvarka, kad ataskaita būtų laiku pateikta Parlamentui ir CONT komitetui ir būtų atitinkamos kokybės. Jeigu metinės ataskaitos būtų parengiamos anksčiau, CONT komitetas turėtų daugiau laiko joms patikrinti. To siekiant, galėtų būti naudinga tolesnė pagalba ir sistemingesnis bendravimas su paskirtais Parlamento pranešėjais, rengiančiais pranešimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; tas pats taikytina ir specialiosioms ataskaitoms.

Veiklos audito vertė didžiąja dalimi priklauso nuo parengtų specialiųjų ataskaitų aktualumo ir savalaikiškumo. Abi biudžeto valdymo institucijos turi gauti audito rezultatus tinkamu daugiamečio biudžeto ciklo metu, kad galėtų veiksmingai prisidėti prie teisėkūros proceso, nes kitaip Audito Rūmų ataskaitos neturi pageidaujamo poveikio ir iššvaistomi ištekliai, kurių ir taip turima nedaug. Į tai atsižvelgiant, naujoji nuostata dėl to, kad specialiosios ataskaitos būtų patvirtinamos per atitinkamą laikotarpį, neviršijantį 13 mėnesių, yra sveikintinas pokytis ir ne tik labai padėtų užtikrinti audito rezultatų savalaikiškumą, bet ir užtikrintų didesnį Audito Rūmų veiklos veiksmingumą.

Svarbūs Audito Rūmų teikiami kompleksinės analizės dokumentai – padėties apžvalgos, rengiamos remiantis Audito Rūmų atliekamais tyrimais ir sukaupta audito patirtimi. Manau, kad tokios apžvalgos yra papildomas informacijos šaltinis, kuriuo Parlamentas galėtų pasinaudoti teisėkūros ir priežiūros procese. Audito Rūmai galėtų toliau plėtoti patikimą nepriklausomo vertinimo priemonę, pasinaudodami, kai tikslinga, kitais tyrimų pajėgumais, pavyzdžiui, Parlamento tyrimų tarnyba.

Be to, svarbus ir naudingas būtų intensyvesnis bendradarbiavimas su specializuotais Parlamento komitetais, padedant CONT komitetui. Nagrinėdami Audito Rūmų ataskaitas ir aptardami su Audito Rūmais kitus bendro intereso klausimus, atitinkami komitetai galėtų pasitarnauti kaip papildoma sprendimų priėmimo proceso platforma.

Drauge su CONT komitetu Audito Rūmai turėtų palaikyti tvirtesnius ryšius su Taryba ir nacionaliniais parlamentais, nes jie taip pat yra politinės institucijos, vykdančios ES lėšų panaudojimo priežiūrą. Vienas iš mano, kaip Audito Rūmų nario, prioritetų būtų aktyvesnis darbinių santykių su valstybių narių nacionaliniais parlamentais bei Taryba palaikymas. Esu įsitikinęs, kad tai padėtų gerinti atskaitomybę, didinti informuotumą ir užtikrinti didesnį ES patikimumą.

16.  Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito pridėtinė vertė ir kaip į šio audito išvadas turėtų būti atsižvelgiama vykdant valdymo procedūras?

Audito Rūmai turi aiškiai nustatytus įgaliojimus atlikti veiklos auditą. Sutarties 287 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Audito Rūmai tikrina, ar [...] finansų valdymas yra patikimas.“ Tarptautiniame aukščiausiųjų audito institucijų standarte (ISSAI) pateiktos gana išsamios gairės aukščiausiosioms audito institucijoms, kaip atlikti veiklos auditą, ir labai gerai, kad Audito Rūmų Veiklos audito vadovas yra pagrįstas tais standartais.

Veiklos auditas yra nepriklausomas, objektyvus ir patikimas tyrimas, ar įmonė, sistema, operacija, programa, veikla ar organizacija funkcionuoja pagal ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principus ir ar reikėtų ką nors patobulinti.

Kaip galima nuspėti iš šios veiklos audito apibrėžties, veiklos auditas padidina viešąją atskaitomybę ir suteikia galimybes aukščiausiosioms audito institucijoms svariai prisidėti prie viešojo administravimo veiklos gerinimo. Veiklos auditui tenka svarbios funkcijos, susijusios su piliečiais, teisėkūros institucijomis ir audituojamomis vykdomosiomis institucijomis.

Demokratijos principas grindžiamas piliečių teise reikalauti iš jiems atstovaujančiųjų atsiskaityti už padarytus sprendimus ir veiksmus. Kad šio principo būtų laikomasi, ES piliečiai tikisi būti informuoti apie tai, kaip panaudojamos viešosios lėšos ir kokia yra viešosios administracijos veikla. Pateikdamas objektyvią ir patikimą informaciją šiais klausimais, veiklos auditas prisideda prie visos ES skaidrumo ir atskaitomybės užtikrinimo.

Veiklos auditas taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes politikos formuotojai gerai informuojami apie vykdomosios valdžios veiksmus ir sprendimų rezultatus bei pasekmes. Abiem ES teisėkūros institucijoms, t. y. Europos Parlamentui ir ES Tarybai, reikalinga patikima ir nepriklausoma informacija apie programų ir sprendimų rezultatus ir poveikį. Veiklos auditas yra unikalus informacijos šaltinis, nes yra nepriklausomas ir objektyvus, nesusijęs su jokia politine valdžios institucija, ir tokiu būdu, pateikdamas svarią informaciją, netiesiogiai prisideda prie politinių sprendimų priėmimo proceso.

Pateikdamas naują informaciją ir atkreipdamas dėmesį į įvairius uždavinius, veiklos auditas skatina viešojo sektoriaus vystymąsi ir pokyčius. Jis taip pat gali nagrinėti problemas, kurios kartais nepatenka į audito įgaliojimų sritį, įtraukdamas grynai politinės darbotvarkės klausimus. Taigi, toks auditas prisideda prie viešojo sektoriaus tobulėjimo ir reformų. Dėl to veiklos auditas gali turėti pridėtinės vertės, gerokai viršijančios paprastos kontrolės funkciją.

Audito Rūmų atliekamo veiklos audito pridėtinę vertę sukuria jų gebėjimas apžvelgti platų vaizdą ir skleisti gerąją praktiką – tai darydami Rūmai prisideda prie viešosios ES biudžeto įgyvendinimo priežiūros ir informacija grindžiamo sprendimų dėl valdymo tvarkos, politikos ir programų dizaino priėmimo bei ES biudžeto lėšų paskirstymo. Svarbiausios veiklos audito ataskaitos dalys yra rezultatai, išvados ir rekomendacijos. Audito rezultatai ir išvados turi turėti pasekmių. Taigi, siekiant padėti gerinti audituojamų subjektų ar viso viešojo sektoriaus finansų valdymo procedūras, ataskaitose pateikiamas rekomendacijas turi būti įmanoma įgyvendinti ir jos turi užtikrinti pridėtinę vertę: jas įgyvendinus turi būti sutaupoma lėšų, įvedami geresni darbo metodai, išvengiama švaistymo, pasiekiami ekonomiškumo tikslai ir užtikrinamas ilgalaikis teigiamas poveikis. Vis dėlto, tvirtą atskaitomybės sistemą turėtų papildyti tolesnės su auditu susijusios priemonės, tinkamas audito rekomendacijų įgyvendinimas ir įgyvendinimo stebėjimas.

Būtina atskaitomybės ciklo dalis – Audito Rūmų atliekamo veiklos audito ataskaitų poveikio įvertinimas ir pamatavimas. Siekiant nustatyti ir įvertinti priemones, kurių imtasi, ir padarytą pažangą, reikėtų imtis tolesnių priemonių dėl Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateiktų rekomendacijų. Manau, kad Audito Rūmai turi didinti audito ataskaitų efektyvumą toliau gerindami Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Visų pirma, Audito Rūmai galėtų įdiegti procedūrą, pagal kurią audituojamas subjektas, Komisija, parengtų išsamius Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo planus, o Audito Rūmai stebėtų ir imtųsi tolesnių priemonių (pasinaudodami savo pačių kompleksine duomenų baze) dėl to, kaip Komisija ir valstybės narės laikosi įsipareigojimų įgyvendinti tokius planus.

17.  Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudžeto auditą?

Audito Rūmai bendradarbiauja su aukščiausiosiomis audito institucijomis dažniausiai per Tarptautinę aukščiausiųjų audito institucijų organizaciją (INTOSAI) ir jos Europos regioninę grupę (EUROSAI).

ES lygmeniu Sutartimi nustatytos bendradarbiavimo su nacionalinėmis audito institucijomis sąlygos. Sutarties 287 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „valstybėse narėse auditas atliekamas kartu su nacionalinėmis audito įstaigomis [...]. Audito Rūmai ir valstybių narių nacionalinės audito institucijos bendradarbiauja pasitikėjimo dvasia ir toliau likdamos nepriklausomos.“

Valstybės narės dalijasi atsakomybe už apytikriai 80 proc. ES biudžeto įgyvendinimo. Savaime išplaukia, kad aukščiausiosios audito institucijos turėtų būti įtrauktos į ES lėšų panaudojimo šalyje audito procesą ir taip suformuoti audito grandinę, pasiekiančią CONT komitetą Parlamente. Idealiu atveju ir pagal bendrą audito koncepciją aukščiausiosios audito institucijos galėtų atlikti atitinkamų nacionalinių sąskaitų ir kitų ES lėšų panaudojimo šalyje ataskaitų auditą. Audito Rūmai tada galėtų kliautis aukščiausiųjų audito institucijų atliktu darbu ir pasinaudoti jų patikinimais rengdami nuomonę dėl konsoliduotųjų ES sąskaitų. Tačiau praktikoje aukščiausiosios audito institucijos yra nepriklausomos, parlamentams atskaitingos nacionalinės įstaigos, vykdančios savo veiklą pagal nacionalines sistemas, kurios visoje ES labai skiriasi. Taigi vienodas aukščiausiųjų audito institucijų atliekamo ES lėšų panaudojimo audito modelis neegzistuoja ir turbūt yra neįmanomas, nebent būtų pasiekti politiniai susitarimai ir sukurtas teisinis pagrindas. Kai kurios aukščiausiosios audito institucijos savanoriškai atlieka ES lėšų panaudojimo atitinkamoje šalyje nacionalinių deklaracijų auditą. Kai kurios veikia kaip ES lėšų panaudojimo vidaus kontrolės struktūros dalis ir teikia ataskaitas Komisijai (pvz., Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atliekanti sanglaudos politikos audito institucijos funkcijas). Kitos institucijos atlieka nacionalinės atitikties ar veiklos auditus konkrečiu ES lėšų panaudojimo aspektu.

Pastarojo meto pokyčiai ES ir visose valstybėse narėse, ypač atsiradę dėl finansų krizės, ir dabartinis ekonominės, biudžetinės ir pinigų politikos integracijos lygis aiškiai rodo, kad būtinas geresnis Audito Rūmų ir valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimas dvišalių ar platesnių susitarimų pagrindu priklausomai nuo atitinkamų klausimų. Dabartinė Ryšių palaikymo komiteto sistema, kurioje Audito Rūmai atlieka pagrindinį vaidmenį, atveria be galo daug bendradarbiavimo galimybių ir būdų. Manau, kad, be įvairios veiklos darbo grupėse ir specialios paskirties grupėse, Ryšių palaikymo komitetas galėtų aktyviau inicijuoti bendradarbiaujamuosius auditus bendro intereso srityse: pvz., dėl strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, PVM sukčiavimo ES viduje, ES kelių tinklo infrastruktūros, kovos su korupcija. Šiuo atveju CONT komitetas galėtų būti galutinis tokių audito rezultatų naudotojas, įgyjantis galimybę visapusiškiau aptarti ir išnagrinėti visai ES aktualius klausimus. Kaip gerą tokio bendradarbiavimo pavyzdį nurodyčiau bendrą auditą, atliktą rengiant 2014 m. metinės ataskaitos 3 skyrių ir vertinant, kaip strategija „Europa 2020“ integruojama į partnerystės susitarimus ir finansavimo programas, dėl kurių susitaria Komisija ir valstybės narės.

Dar viena svari priežastis bendradarbiauti – siekis sumažinti brangiai kainuojantį ES lėšų panaudojimo audito dubliavimąsi. Audito Rūmai ir ES aukščiausiosios audito institucijos turėtų išnagrinėti visas galimybes išvengti brangiai kainuojančio audito dubliavimosi, visų pirma užtikrinti, kad kiekviename lygmenyje auditoriai galėtų atitinkamai pasikliauti kitų auditorių nuveiktu darbu. Kad pasiektų šį tikslą, Audito Rūmai ir valstybių narių aukščiausiosios audito institucijos turėtų pagerinti bendradarbiavimą.

18.  Kaip patobulintumėte Audito Rūmų teikiamas ataskaitas, kad Europos Parlamentui būtų perduota visa reikiama informacija apie valstybių narių Europos Komisijai pateiktų duomenų tikslumą?

Pagal Sutartyje ir Finansiniame reglamente nustatytus įgaliojimus Audito Rūmai pateikia trijų rūšių pagrindinius dokumentus: metines ataskaitas, specialiąsias ataskaitas ir nuomones; taip pat jie pateikia naujus ketvirtos rūšies dokumentus – padėties apžvalgas. Šie Audito Rūmų pateikiami dokumentai yra svarbi ES atskaitomybės grandinės dalis, nes jie suteikia Parlamentui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams reikalingą informaciją, kuri jiems padeda vykdyti viešųjų išlaidų priežiūrą.

Metinėse ataskaitose daugiausia pateikiami ES biudžeto ir ES plėtros fondų finansinio ir atitikties audito rezultatai. Specialiosiose metinėse ataskaitose pateikiamas ES agentūrų, decentralizuotų įstaigų ir kitų institucijų finansinis ir atitikties auditas.

Teigiamai vertinu tai, kad Audito Rūmai nuolat plėtoja metinę ataskaitą, siekdami įtraukti daugiau informacijos, kad geriau padėtų CONT komitetui per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą: pateikiama daugiau išlaidų ir veiklos kokybės, atskirų valstybių taikomų priežiūros ir kontrolės sistemų, Komisijos atliekamo biudžeto valdymo vertinimų. Tokia papildoma informacija, pateikiama drauge su informacija apie biudžeto pajamų ir išlaidų klaidų lygius, įskaitant klaidų lygius pagrindinėse ES politikos srityse, papildo ataskaitoje pateikiamą patikinimo pareiškimą kokybine, o ne tik kiekybine, informacija.

Kai Komisija įgyvendina biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, ji paveda įgyvendinimo užduotis valstybėms narėms. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant teisėkūros, reguliavimo ir administracines priemones, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus, užtikrindamos, kad iš biudžeto finansuojami veiksmai būtų teisingai ir veiksmingai įgyvendinami laikantis taisyklių. Valstybės narės dalijasi atsakomybe už apytikriai 80 proc. ES biudžeto įgyvendinimo.

Tai, kad 21 metus iš eilės daroma esminių mokėjimų iš ES biudžeto klaidų, reiškia, jog priežiūros ir kontrolės sistemos yra nepakankamai efektyvios, nes nei Komisija, nei valstybės narės neįstengia užtikrinti priimtino klaidų lygio, mažesnio už 2 proc.

Kadangi valstybės narės turi atsiskaityti už finansinį ES lėšų valdymą, jos privalo pateikti kontrolės ataskaitas, metines sąskaitas, valdymo deklaracijas, metines audito ir kontrolės, kurią jos atliko tikrindamos šalies gautų ES lėšų panaudojimo teisėtumą ir atitiktį nuostatoms, santraukas ir audito nuomones. Tačiau apibendrinamojoje ataskaitoje pati Komisija pripažįsta, kad valstybių narių kontrolės ataskaitų patikimumas tebėra probleminis klausimas. Taigi, Komisija turi patobulinti sankcijų sistemą, taikomą tais atvejais, kai valstybės narės perduoda neteisingą informaciją pateikdamos kontrolės ataskaitas ir kitas valstybės narės ataskaitas. Pagal finansinį reglamentą Komisija turi analizuoti sritis, kuriose klaidų lygis nuolat aukštas, ir nuosekliai nustatyti kontrolės sistemų trūkumus, išnagrinėti galimų taisomųjų veiksmų sąnaudas bei naudą, imtis tinkamų su kontrolės sistemų supaprastinimu ir tobulinimu susijusių priemonių arba jas pasiūlyti ir keisti programas arba pateikimo sistemas, jei yra atitinkamų duomenų.

Į tai atsižvelgdami, Audito Rūmai turi atkreipti dėmesį į informacijos patikimumo vertinimą ir patikinimą, kurį pateikia Komisija, remdamasi vidaus kontrolės sistema, kurios veiksmingumas iš esmės priklauso nuo valstybių narių sistemų kokybės. Audito Rūmai turi suintensyvinti Komisijos veiklos, susijusios su valstybių narių pateikiamų duomenų tikslumu, vertinimo veiklą ir pateikti CONT komitetui daugiau svarbios informacijos apie esmines klaidų priežastis ir konkrečius veiksmus, kaip būtų galima ištaisyti rastus trūkumus (pateikti audito rekomendacijas ir Komisijos parengtus įgyvendinimo planus, kuriuose būtų numatyti veiksmai, susiję su priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumų prevencijos ir taisymo galimybių didinimu). Be to, kad padėtų užtikrinti informacija grindžiamą sprendimų dėl ES politikos priėmimo procesą, Audito Rūmai turėtų tęsti Eurostato veiklos vertinimą, susijusį su tuo, kaip valstybėse narėse surenkami duomenys ir kaip užtikrinama kokybiška, patikima statistika.

Kiti klausimai

19.  Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jei Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?

Mano kandidatūra į Europos Audito Rūmų narius pateikta laikantis demokratiškos ir skaidrios procedūros, per kurią, be kita ko, kandidatūrai (vienbalsiai) pritarė koalicinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jai pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentė ir per plenarinį posėdį už ją balsavo dauguma Lietuvos Respublikos Seimo narių. Esu įsitikinęs, kad ši procedūra taip pat užtikrino visų pirma mano nepriklausomumą nuo bet kokios politinės įtakos iš mano šalies.

Manau, kad Audito Rūmų nariui nepaprastai svarbu konstruktyviai ir nuoširdžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu. Todėl, jeigu Parlamento nuomonė dėl kandidato būtų neigiama, tai akivaizdžiai trukdytų sklandžiam Audito Rūmų nario, net jei jis būtų vis tiek paskirtas, bendradarbiavimui su Parlamentu ir jo komitetais.

Visgi, aš manau, kad dar svarbiau yra tai, jog Europos Audito Rūmai kaip institucija taip pat turi turėti aiškų demokratinį teisėtumą, o jis gali svariai padidėti, jeigu tiesiogiai ES piliečių išrinktas Europos Parlamentas pateiktų teigiamą nuomonę dėl Audito Rūmų nario paskyrimo. Todėl, jeigu Europos Parlamentas išreikš ar iškels svarbių prieštaravimų dėl mano kandidatūros į Audito Rūmų narius, aš savo Vyriausybei pateiksiu kandidatūros atsiėmimo prašymą.

Manau, kad esu vertas Europos Parlamento pasitikėjimo, ir sąžiningai atliksiu savo užduotis Europos Audito Rūmuose. Taigi, tikiuosi, kad Parlamentas bus teigiamos nuomonės apie mano kandidatūrą.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Ryszard Czarnecki, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Georgi Pirinski, Claudia Schmidt, Bart Staes, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brian Hayes, Benedek Jávor, Marian-Jean Marinescu, Julia Pitera, Miroslav Poche, Patricija Šulin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Claudiu Ciprian Tănăsescu

Teisinė informacija - Privatumo politika